Administracinė byla Nr. AS-226-438/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02927-2018-5

                Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

 (S)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariatui dėl nutarimo ir protokolo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Komisariatas) 2018 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr. 24-ANR_N-1531-2018 (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Komisariato 2018 m. lapkričio 23 d. protokolą Nr. 24-ANR_P-1945-2018 (toliau – ir Protokolas); 3) nutraukti J. G. užvestą administracinio nusižengimo bylą.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. G. skundą.

Teismas nustatė, kad skunde keliamas administracinio teisės nusižengimo byloje priimtų Komisariato 2018 m. lapkričio 23 d. Protokolo ir Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 621 straipsnį šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą, skundą paduodant per šį nutarimą priėmusią instituciją, o pagal ANK 623 straipsnio nuostatas skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo keliamas ginčas spręstinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę teikti skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams per Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

           III.

Pareiškėjas J. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį, įpareigoti pirmosios instancijos teismą perduoti pareiškėjo skundą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pagal rūšinį teismingumą tiesiogiai arba per Komisariatą. 

Pareiškėjas nurodo, kad administracinė byla, kurioje atsakovas yra Komisariatas, negali būti nutraukta ar nenagrinėta, jei ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo perduoti pareiškėjo skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Skundą persiųsti pagal teismingumą nedraudžia ir ANK 622 straipsnio 2 dalies nuostatos, o pareiškėjas neprieštarauja, kad administracinis teismas perduotų jo skundą Kauno apylinkės Kauno rūmams ar įpareigotų tai padaryti Komisariatą.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018  m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo J. G. skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą privalėjo perduoti pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtinta ir tai, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo subjektas – valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d.).

Taigi administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas skundo priėmimo stadijoje nustato bent vieną iš minėtoje teisės normoje nurodytų aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek kaip subjektas, skiriantis administracines nuobaudas už padarytus administracinius nusižengimus bei atliekantis kitus veiksmus administracinių nusižengimų teisenoje. Todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi, ar kilo iš kitos atsakovo veiklos, nesusijusios su viešuoju administravimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde prašė panaikinti Protokolą ir Nutarimą administracinio nusižengimo byloje, o administracinio nusižengimo bylą J. G. nutraukti. Taigi ginčas kilo ne dėl Komisariato, kaip viešojo administravimo subjekto, veikiančio pagal Viešojo administravimo įstatymą, veiklos ir priimtų sprendimų, o dėl policijos pareigūnų veiksmų ir priimtų sprendimų, atliekant priskirtas funkcijas administracinių nusižengimų teisenoje. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis ANK 622 straipsniu, šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą, skundą paduodant per šį nutarimą priėmusią instituciją. Tai reiškia, kad pareiškėjo siekiamo panaikinti Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas bendrosios kompetencijos teisme. Nei Administracinių nusižengimų kodekso, nei ABTĮ nuostatos nenustato, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius administracinių nusižengimų teisenoje, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir atsisakė jį priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, turėjo ne atsisakyti priimti skundą, o bylą perduoti bendrosios kompetencijos teismui ar įpareigoti tai atlikti Komisariatą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog byla negali būti nutraukta arba skundas paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Pažymėtina, kad minėta ABTĮ nuostata taikoma tik tiems atvejams, kai skundas administraciniame teisme jau buvo priimtas nagrinėti (tokiu atveju byla persiunčiama bendrosios kompetencijos teismui). Skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo stadijoje minėta ABTĮ nuostata netaikytina. Skundo padavimas pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles yra pagrindas atsisakyti priimti skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti priimti skundą, skundas grąžinamas pareiškėjui, išskyrus atvejus, kai skundas buvo paduotas elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 33 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, kad ANK 622 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją, nustato nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo tvarką, kurios privalo laikytis asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas (šiuo atveju – pareiškėjas), tačiau neįpareigoja administracinio teismo imtis veiksmų, kad suinteresuoto asmens skundas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje būtų perduotas bendrosios kompetencijos teismui.

Apibendrinant konstatuotina, kad pareiškėjas siekia inicijuoti bylą administraciniame teisme ne dėl ginčo, kilusio viešojo administravimo srityje. Kadangi pareiškėjo reikalavimas kyla ne iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje, todėl jis nenagrinėtinas administraciniuose teismuose pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Romanas Klišauskas

                                        Gintaras Kryževičius

                                        Dainius Raižys