Civilinė byla Nr. 2YT-10785-328/2017
(Proceso Nr. 2-06-3-08308-2017-0)
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.3.2.; 3.2.7.1.; 3.4.5.11.; 3.5.1.
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. liepos 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą dėl antstolės S. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. S., uždaroji akcinė bendrovė ,,4finance“.
Teismas
nustatė:
pareiškėjas 2017 m. gegužės 26 d. skundu prašo atšaukti skolininko asmeninių lėšų, neviršijančių 1 MMA (380 Eur) įkalinimo įstaigoje areštą. Nurodo, jog pagal kasacinio teismo praktiką vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios 1 MMA. Taip pat nurodo, jog šiuo metu pagal antstolio priimtą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne 1 MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms.
Suinteresuotas asmuo antstolė S. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 00184/17/00307 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, jog išieškojimą nukreipė į skolininko darbines pajamas bei trečiųjų asmenų perlaidas (davinius) Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 736 straipsnio nustatyta tvarka, visi antstolės veiksmai atitinka Civilinio proceso kodekso reikalavimus.
Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,4finance“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Teismas
konstatuoja:
rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės S. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0184/17/00307, pradėta vykdyti pagal 2016 m. birželio 29 d. Šilutės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-1570-733/2016 dėl 579,24 Eur skolos, 286,29 Eur palūkanų, 19 Eur žyminio mokesčio ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. G. išieškotojos UAB ,,4finance“ naudai (v. b. l. 2). Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (v. b. l. 6, 7-10). 2017 m. balandžio 5 d. antstolė priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1b-13923, kuriuo areštavo 884,53 Eur skolos ir 5 proc. palūkanas, kurios sudarė 38,77 Eur, 233,43 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 1 156,73 Eur, iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Alytaus PN sąskaitoje (v. b. l. 22). 2017 m. gegužės 5 d. patvarkymu dėl apribojimų panaikinimo Nr. S1b-19623 antstolė panaikino 2017 m. balandžio patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1b-13923 skolininko piniginėms lėšoms taikomus apribojimus (v.b.l.30). 2017 m. gegužės 5 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. S1b-19622 antstolė pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios 1 MMA, ir 20 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (v. b. l. 31-32).
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo atšaukti asmeninių piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA, įkalinimo įstaigoje areštą.
Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka antstoliui vykdyti perduotas vykdomasis raštas (Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, numato, jog tuo atveju, jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, arba tuo atveju, kai raginimas nėra siunčiamas, per sprendime nurodytą jo įvykdymo terminą, sprendimo nevykdo, antstolis pradeda sprendimą vykdyti priverstinai (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog per raginime įvykdyti teismo sprendimą nurodytą terminą skolininkas įsiskolinimo nepadengė, todėl antstolė pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Civilinio proceso kodekso 688 straipsnis numato, jog išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko pinigų sumas ar kitą turtą, esantį pas kitus asmenis, o taip pat į pinigines sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė išieškojimą nukreipė į skolininko pinigines lėšas, esančias jo vardu atidarytose kredito įstaigos (banko) sąskaitoje, taip pat į jam priklausančias pinigines lėšas, esančias pas kitus asmenis, ar priklausančias skolininkui iš kitų asmenų. Duomenų, jog į nurodytą turtą išieškojimas negali būti nukreiptas, byloje nėra (Civilinio proceso kodekso 739 straipsnis).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog ieškojimas gali būti nukreipiamas tik į pinigines lėšas, viršijančias 1 MMA sumą. Tokia pareiškėjo pozicija nėra pagrįsta.
Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija). Be to išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis (Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis). Instrukcijos 93 punktas išsamiai nurodo turtą, iš kurio negalima išieškoti. Instrukcijos 93.6 punktas taip pat draudžia išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šias teisės aktų nuostatas yra konstatavęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje) turto ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (Civilinio proceso kodekso LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Minėtas reglamentavimas draudžia pradėjus vykdymo veiksmus išieškoti iš skolininko jau turimo turto, patenkančio į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio reglamentavimo sritį, tačiau išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolė išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų vykdo Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyta tvarka, iš skolininko pajamų atliekant įstatyme įtvirtinto dydžio išskaitas, antstolė išieškojimą nukreipė į skolininko pajamas ir darbinės veiklos, taigi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikėsi. Be to, nurodytas teisinis reglamentavimas bei kasacinio teismo praktika paneigia pareiškėjo argumentus apie išieškojimo iš pajamų, neviršijančių 1 MMA dydį, negalimumą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog pagal skundžiamą patvarkymą iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne 1 M. V. bylos duomenimis nustatyta, jog skundžiamu patvarkymu antstolė pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kas mėnesį išskaityti 70 proc. nuo pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 20 proc. nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi po išskaitų likusias pinigines lėšas pareiškėjas gali ir turi teisę naudoti savo reikmėms. Esant nurodytoms aplinkybėms, panaikinti antstolio taikomus turtinio pobūdžio apribojimus nėra teisinio pagrindo.
Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus priėmė 2017 m. gegužės 5 d. patvarkymą, kuriuo išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančias pinigines lėšas, įgyjamas iš darbo santykių, patvarkė iš skolininko lėšų atlikti išskaitas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nustatyta tvarka. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė, atlikdama išieškojimo veiksmus iš skolininko piniginių lėšų, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo J. G. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 00184/17/00307 grąžinti antstolei S. S..
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Dalė Žukauskienė