Administracinė byla Nr. N62-925/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos: 41.4; 52.5
(S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R I MAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugpjūčio 16 d.
Vilnius
Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano
Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. D. apeliacinį
skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimo M. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono
žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė M. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos
Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45
straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad 2009 m. vasario
9 d. buvo nustatyta, kad M. D. be Z. P. sutikimo
pastatydama betoninę surenkamą tvorą 2008 m. vasarą ant Z. P. priklausančio
žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini), Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai užėmė ir šiuo metu naudojasi
0,2000 ha Z. P. priklausančio žemės sklypo dalimi.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutarimu M. D. už ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo
padarymą paskyrė 1 000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad pateikti rašytiniai
įrodymai patvirtina, jog tarp atitinkamų taškų sklypo riba įgyja laužtinės tiesės
formą, todėl tiesi tvora tarp jų negalėtų būti, bet kuriuo atveju tarp dviejų M. D. priklausančių žemės sklypų ribų turėjo būti riboženklis,
todėl tvora galėjo būti tiesiama ne tarp dviejų, o tarp trijų riboženklių, atlikus
kadastrinius matavimus, sklypų ribos šiuo atveju nesikeistų, o galėtų būti
pakoreguotas tik žemės sklypų plotas. Teismas pažymėjo, kad tvorą M. D. tvėrė neturėdama Z. P. sutikimo, o
ginčo dėl žemės sklypų ribų nėra, todėl padarė išvada, jog M.
D. savavališkai naudojosi privačia Z. P. priklausančio
žemės sklypo dalimi.
II.
Apeliaciniu skundu M. D. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimą ir
administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantė nurodo, kad teismas
neteisingai vertino įrodymus, padaryta išvada, kad ji nuo 2008 m. savavališkai
naudojasi privačia Z. P. žemės sklypo dalimi, nepagrįsta
jokiais dokumentais. Anot jos, teismas neatsižvelgė į 1995 m. lapkričio 9 d. aktą,
kuriame buvo parodytos faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos: buvo pastatyti 4
laikino matavimo ženklai. Teismas neanalizavo, kokiu būdu, kuo remiantis buvo
nustatyta, kad ji yra užėmusi 0,2000 ha žemės sklypo plotą, nes niekada jokie
tikslūs matavimai nei jos, nei Z. P. priklausančiuose
žemės sklypuose nebuvo atlikti. Teismas netyrė, kokiu būdu Klaipėdos apskrities
viršininko administracijos vyr. specialistas T. B. surašė žemės
naudojimo patikrinimo aktą. Pažymi, kad toks aktas negaliojantis, nes tokiems
darbams atlikti reikalinga licencija. Teismas neatsižvelgė į liudytojo J. K. parodymus, kad byloje esantys žemės planai neatitinka
1995-2000 metų planų ir ribų, kad jis pats dalyvavo žymint ribas ir kalant kuolus. Apeliantė nurodo, kad pagal
tada pastatytus riboženklius buvo pasistačiusi vielinę tvorą, o atlikus
preliminarius matavimus nuo šios tvoros tuo metu Z. P. jokių
prieštaravimų nereiškė. Nurodo, kad yra kreipusis į UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“, kuri atliko tikslius
ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus, jų metu pastebėti netikslumai ir
neatitikimai. Teismas šių dokumentų nevertino.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą
Klaipėdos apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka.
Nurodo, kad T. B. buvo įstatymo įgaliotas atlikti žemės
naudojimo teisėtumo patikrinimą. Žemės užėmimo faktas ir savavališkai užimtos
žemės plotas buvo nustatytas atlikus kontrolinius matavimus. Be to, teisiškai
nėra reikšminga, kokio dydžio žemės plotas buvo užimtas. Žemės sklypo ribos
atliekant kadastrinius matavimus negali būti keičiamos ar naujai
nustatinėjamos, o turi būti vadovaujamasi preliminariais matavimais
nustatytomis ribomis, galimi tik bendro ploto neatitikimai, todėl apeliaciniame
skunde nurodyti argumentai, kad tik atlikus kadastrinius žemės sklypų matavimus
galima nustatyti ribas ir pažeidimus, yra nepagrįsti. Tai, jog M.
D. faktiškai naudojasi Z. P. žemės sklypo dalimi,
negali būti pagrindu padaryti išvadą, jog ir M. D. žemės
sklypo ribos turi būti sutapatintos su faktiškai naudojama žemės dalimi. UAB
„Inžineriniai tyrinėjimai“ pateikta tik bendro pobūdžio išvada apie ribų
neatitikimus, tačiau šiame rašte nepatvirtinama, kad M. D. žemės
sklypo ribos neatitinka žemėtvarkos projekte ir VĮ „Registrų centro“ kadastro
žemėlapyje esančių ribų būtent toje dalyje, kuri ribojasi su Z.
P. žemės sklypu. To nepatvirtina ir prie apeliacinio skundo pridėtas
teritorijų planavimo duomenų banko išrašas ir laikinas žemės sklypo planas.
Nurodo, kad liudytojo J. K. parodymai vertinti kritiškai,
nes jis niekada nebuvo žemės sklypo, priklausančio Z. P., savininkas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą
nukentėjusysis Z. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir
palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d.
nutarimą. Nurodo, kad 2008 metų pabaigoje pastebėjo, kad M. D.
savavališkai pasistatė betoninę tvorą ant jam priklausančio žemės sklypo,
atitverdama apie 0,2000 ha jam priklausančio žemės sklypo. Kadangi M. D. niekaip nereagavo į prašymus pašalinti neteisėtai
pastatytą tvorą, kuri dar pažeidžia ir teisės aktų reikalavimus, jis kreipėsi į
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos
skyrių, kurio vyr. specialistas T. B. 2009 m. vasario 9 d.
ir konstatavo pažeidimą. Anot jo, pažeidimas
įrodytas byloje esančiais rašytiniais
įrodymais bei teismo proceso metu šalių duotais parodymais, o apeliantės
argumentai nepagrįsti.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o
j a:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 45 straipsnio l dalyje
nustatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba
valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių
ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio
iki dviejų tūkstančių litų.
Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai
ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė
veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 9 str., 256 str., 284 str.).
Taip pat ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės
pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba
neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba
viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo
tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, norint
taikyti administracinę teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma
nustatyti, kad asmuo veikė kaltai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra
konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta
turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali
pakeisti Civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos
ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui.
Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, įvertinus
administracinėn atsakomybėn patrauktos M. D.,
nukentėjusiojo Z. P. paaiškinimus, akivaizdu, kad tarp šių
asmenų yra kilęs nesutarimas dėl ginčytinų žemės sklypų ribų ir atliktų bei
įregistruotų kadastrinių matavimų. Teismui, nagrinėjančiam administracinio
teisės pažeidimo bylą, nebuvo pateiktas bendrosios kompetencijos teismo
įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo būtų buvęs išspręstas šis turtinis ginčas. Be
to, M. D. supratimas apie jos subjektines teises į žemės
sklypą yra grindžiamas dokumentais, tam tikra teisine argumentacija. Apeliantė
teigia, kad žemės sklypų ribų nepažeidė ir užimamu sklypu naudojasi teisėtai, vadovaujasi
Žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti, ribų parodymų ir jų
paženklinimo vietoje 1995 m. lapkričio 9 d. aktu (b. l. 33-34) bei UAB
„Inžineriniai tyrinėjimai“ atliktais tiksliais kadastriniais matavimais (b. l. 37-39).
Teigia, kad betoninę tvorą statė, atsižvelgdama į minėtus kadastrinius
matavimus, bei vietoj anksčiau pastatytos vielinės tvoros. Nukentėjusysis Z. P. savo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimą bei
Institucija M. D. kaltę grindžia anksčiau atliktais
kadastriniais matavimais (b. l. 16). Vertinat minėtus duomenis, atsižvelgtina į
kartu su apeliaciniu skundu pateiktą UAB
„Inžineriniai tyrinėjimai“ raštą (b. l. 92), kuriame nurodoma, kad atliekant
tikslius kadastrinius matavimus buvo rasti sklypų ribų neatitikimai tarp žemėtvarkos
projekto preliminarių matavimų ir nužymėtų riboženklių vietovėje, taip pat tarp
žemėtvarkos preliminarių matavimų ir šiuo metu esamų sklypų ribų, pažymėtų
kadastro žemėlapyje. Įvertintina tai, kad nors Z. P. neigė,
kad perkant žemės sklypą vielinė tvora jau buvo pastatyta, atsiliepime į
apeliacinį skundą pripažino, kad tokia tvora, jau tada atitveriant dalį jo
sklypo ploto, buvo pastatyta, tik tai padaryta vėliau – 2006 metais. Pažymėtina,
kad Z. P. dėl jos pretenzijų nereiškė apie dvejus metus, į
Instituciją kreipėsi tik 2008 metų gale, kai pastebėjo, kad M.
D. vietoj vielinės tvoros pasistatė betoninę tvorą. Esant šioms
aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra neginčijamai įrodyta
administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 45 straipsnio l dalies sudėties
subjektyvusis elementas – tyčia, t. y. nėra įrodyta, kad M. D.,
aiškiai suprasdama, kad Z. P. yra ginčo žemės sklypo
dalies, kurią ji atitvėrė betonine tvora, savininkas ir joks pagrįstas ginčas
šiuo klausimu negali kilti, tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja minėtą
žemės sklypo dalį.
ATPK 250 straipsnio l punkte nustatyta, kad administracinio teisės
pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta,
kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į
tai, pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas ir administracinio
teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama.
Kiti M. D. apeliacinio skundo argumentai
nenagrinėjami kaip nebeturintys teisinės reikšmės konkrečioje byloje.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
teisėjų kolegija
n u t a r i a :
M. D. apeliacinį skundą patenkinti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo
2009 m. balandžio 29 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo
bylos teiseną M. D. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.
Teisėjai Antanas Ablingis
Artūras Drigotas
Stasys
Gagys