Civilinė byla Nr. e2-12212-1099/2024
(buvęs bylos Nr. e2-10741-1099/2024)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06056-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1;
2.6.27; 3.1.7.6; 3.2.6.5
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
G A L U T I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,
sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Railana“ atstovui advokatui Vadimui Toločko,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Caspian Logistics“ atstovei teisininkei K. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Railana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Caspian Logistics“ dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės sumokėti už vagono prastovą šalių sudarytoje sutartyje nustatyto dydžio baudą (ne)buvimo ir ieškinio senaties termino (ne)taikymo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Railana“ kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXII skyriaus nustatyta tvarka, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Caspian Logistics“ 557 Eur skolą, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 42,70 Eur palūkanas, 200,52 Eur delspinigius, 8,9545 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. vasario 17 d. ji ir atsakovė sudarė transporto ekspedijavimo sutartį ir papildomą susitarimą prie transporto ekspedijavimo sutarties, kurių pagrindu ieškovė už atlygį teikė atsakovei ekspedijavimo ir vagonų nuomos paslaugas. Ieškovė paaiškino, kad pagal jos ir atsakovės sudarytos sutarties 3.2.2 punktą, ieškovei pateikus riedmenis, atsakovė privalėjo per 3 paras po riedmenų atvykimo į pakrovimo/iškrovimo stotį savo sąskaita atlikti vagonų iškrovimą/pakrovimą; taip pat pažymėjo, kad pagal sutarties ir jos priedų nuostatas, už riedmenų (vagonų) viršnormatyvinį naudojimą, kitaip vadinamą prastova, buvo nustatytas mokestis, skaičiuojamas nuo 4 dienos. Ieškovė teigė, kad šalių susitarimu pagrindas pradėti konkrečią ekspedijavimo paslaugą buvo laikoma atsakovės pateikta paraiška, o atsiskaitymas pagal sutartį turėjo būti vykdomas Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais (USD).
4. Pasak ieškovės, 2022 m. gruodžio 6 d. atsakovė pateikė ieškovei paraišką dėl krovinio išsiuntimo iš Daugpilio stoties į Uralsko stotį, kurioje buvo numatyta, kad preliminarus vagonų pateikimo terminas yra nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d., normatyvinis periodas vagono nemokamam naudojimui pakraunant/iškraunant – 7/5, o mokesčio dydis už viršnormatyvinį vagono naudojimą per parą – 30 USD. Ieškovė aiškino, kad vykdydama savo įsipareigojimus, ji 2022 m. gruodžio 18 d. pateikė į Daugpilio stotį vagoną Nr. 28020709, tačiau atsakovė šį vagoną pakrovė ir krovinį lydinčius dokumentus parengė tik 2023 m. sausio 13 d.
5. Ieškovės skaičiavimu, dėl atsakovės veiksmų susidarė 20 parų prastova. Prastovos terminą ieškovė apskaičiavo iš 27 parų (nuo 2022 m. gruodžio 18 d. iki 2023 m. sausio 13 d.) atėmusi paraiškoje numatytą nemokamą 7 parų skaičių. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. sausio 13 d. ji pateikė atsakovei darbų atlikimo aktą Nr. RLN200113006 už viršnormatyvinį pateikto vagono naudojimą, kurio suma – 600 Eur (30 USD padauginta iš 20 parų). Taip pat ieškovė pažymėjo, kad atsakovei nepasirašius darbų atlikimo akto ir nesumokėjus už vagono prastovą, ieškovė 2023 m. gruodžio 16 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl 946,80 Eur, kuriuos sudaro 600 USD už prastovą ir 364,80 Eur delspinigiai už 304 dienas (delspinigių norma – 0,2 proc. per dieną), apmokėjimo. Anot ieškovės, atsakovė už prastovą su ieškove iki šiol nėra atsiskaičiusi.
6. Ieškovė aiškino, kad ieškinio pateikimo metu atsakovė buvo skolinga ieškovei 557 Eur (600 USD) pagrindinės skolos sumą. Be to, vadovaudamasi šalių sudarytos sutarties 5.5 punktu, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 200,52 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 15 d. iki 2024 m. balandžio 15 d., taip pat – 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 7 straipsnį ir 42,70 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 21 d. iki 2023 m. spalio 14 d. pagal MAPKSVPĮ 3-4 straipsnius.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 16 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškovės UAB „Railana“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Caspian Logistics“ 557 Eur skolą, 200,52 Eur delspinigius, 42,70 Eur kompensacines palūkanas, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 8,9545 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (840,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. balandžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 678,92 Eur bylinėjimosi išlaidas (11 Eur žyminį mokestį, 62,92 Eur procesinių dokumentų vertimo išlaidas ir 605 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas).
8. Atsakovė UAB „Caspian Logistics“ pateikė prieštaravimus, kuriuose prašo panaikinti 2024 m. balandžio 16 d. preliminarų sprendimą, taikyti ieškiniui senaties terminą dėl prievolės atsiskaityti tinkamo įvykdymo ir ieškinį atmesti. Teismui netaikius senaties termino, atsakovė prašo: 1) laikyti prastovas neteisėtomis, susidariusiomis dėl ieškovės aplaidumo; 2) nusprendus, kad prastovos įvyko dėl atsakovės kaltės – prastovų laiką skaičiuoti už 18 dienų; 3) sumažinti delspinigių dydį iki 0,1 proc. už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną; 4) delspinigius už nesumokėtą baudą skaičiuoti nuo 501,58 Eur sumos; 5) atmesti reikalavimą dėl vertimo paslaugų kompensavimo.
9. Atsakovė aiškina, kad tarp šalių buvo nusistovėjusi praktika teikti užsakymus, derinti paraiškų pakeitimus bei teikti instrukcijas ne tik teikiant paraiškas, bet ir bendraujant telekomunikacijų programa „Skype“ bei elektroniniu paštu. Pasak atsakovės, apie tai, kad ieškinyje nurodyto vagono pakrovimo data buvo perkelta į 2023 m. sausio vidurį, ieškovė buvo informuota per „Skype“ programą. Anot atsakovės, ieškovė susirašinėjimo metu patvirtino, kad suprato, jog vagono išsiuntimo data keičiasi. Atsakovės nuomone, ji tinkamai pranešė apie būtinybę pakeisti išsiuntimo datą, o ieškovė, neinicijavusi naujos paraiškos pasirašymo ir skaičiuodama delspinigius pagal pradinę pateiktą paraišką, elgėsi neapdairiai, todėl atsakovė savo lėšomis neturi kompensuoti ieškovės neapdairių veiksmų pasekmių. Atsakovė pažymi, kad ieškovė neįrodė savo teiginio esą už prastovą ji sumokėjo savo tiekėjams; taip pat atsakovė akcentuoja, jog ji iš anksto informavo apie pasikeitusią vagono pristatymo datą, o prastovos metu vagonu nesinaudojo.
10. Atsakovė nesutinka ir su ieškovės skaičiavimais bei teigia, kad net ir laikant, jog prastova atsirado dėl atsakovės kaltės, ieškovė turėjo fiksuoti 18, o ne 20 dienų prastovą. Aiškina, kad prastova turėjo būti skaičiuojama nuo 8 dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 26 d., ir iki 2023 m. sausio 12 d., nes 2023 m. sausio 13 d. ginčo vagonas buvo pakrautas ir išsiųstas, todėl už šią dieną ieškovė skaičiuoti prastovos negalėjo. Vadovaudamasi šiais argumentais, atsakovė perskaičiavo ieškovės prašomos mokėti baudos sumą ir nurodo, kad baudos dydis turi būti ne 557 Eur, o 501,58 Eur, atitinkamai delspinigių dydis turėtų siekti 181,57 Eur. Taip pat atsakovė aiškina, kad ieškovei 2023 m. sausio 18 d. pateikus atsakovei sąskaitą, atsakovė iš karto pateikė ieškovei atsakymą, jog šios sąskaitos nepriima ir su ja nesutinka, o ieškovė iki 2023 m. birželio 6 d. nesiėmė jokių veiksmų jos prašomoms sumoms išieškoti ir tik 2023 m. birželio 6 d. kreipėsi į atsakovę su paklausimu. Atsakovė akcentuoja, kad rašytinę pretenziją iš ieškovės gavo tik 2023 m. lapkričio 16 d. t. y. praėjus beveik metams po sąskaitos pateikimo ir jos užginčijimo.
11. Atsakovė prašo sumažinti ieškovės prašomų delspinigių dydį iki 0,1 proc. už kiekvieną dieną; akcentuoja, kad delspinigiai negali būti ieškovės pasipelnymo priemone, o šiuo atveju jų suma sudaro net 36 proc. viso reikalavimo. Atsakovė paaiškina, kad į ieškovės atsiųstą 2023 m. lapkričio 16 d. pretenziją ji atsakė laiku, t. y. 2023 m. gruodžio 15 d., ir nurodė, kad su pretenzija nesutinka. Atsakovės teigimu, ji ne kartą kreipėsi į ieškovę dėl minėtos pretenzijos, tačiau negavo iš ieškovės atsakymo į savo pateiktą raštą dėl pretenzijos netenkinimo. Toks ieškovės elgesys, atsakovės nuomone, laikytinas bendradarbiavimo stoka.
12. Anot atsakovės, ieškinio reikalavimui turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Šią poziciją atsakovė argumentuoja tuo, kad pagal prigimtį ieškovės prašoma priteisti suma laikytina netesybomis – bauda. Atsakovė aiškina, kad 2023 m. sausio 13 d. ji atsiskaitė su ieškove pagal ieškinyje nurodytos paraiškos pagrindu suteiktas ekspedijavimo paslaugas, todėl reikalavimą dėl netesybų pagal šią paraišką ieškovė galėjo pareikšti atsakovei per 6 mėnesius nuo atsiskaitymo dienos, t. y. iki 2023 m. liepos 13 d. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Taip pat atsakovė nesutinka atlyginti ieškovės patirtų procesinių dokumentų vertimo išlaidų, nes šiuo atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė yra Lietuvos Respublikoje registruoti juridiniai asmenys, todėl visi ieškinio priedai (sutartis, paraiškos ir kiti dokumentai), anot atsakovės, turėjo būti parengti valstybine lietuvių, o ne rusų kalba.
13. Ieškovė UAB „Railana“ atsiliepime į atsakovės prieštaravimus su jais nesutinka ir prašo teismo 2024 m. balandžio 16 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
14. Ieškovė nurodo nesutinkanti, kad šalių darbuotojai susirašinėjimo būdu galėjo pakeisti pateiktą paraišką arba pateikti naują paraišką. Akcentuoja, kad pagal sutarties sąlygas už paraiškos taisyklingumą ir pateikimą laiku atsako atsakovė, sutartyje buvo numatyta paraiškos forma, turinys, pasirašymo ir pateikimo būdas, buvo numatyta galimybė būtinumo atveju iš anksto elektroniniu paštu derinti su ieškove krovinio peradresavimo galimybę, taip pat buvo numatyta, kad pateikta paraiška gali būti tik atšaukta.
15. Pasak ieškovės, 2022 m. gruodžio 6 d. šalys pasirašė ginčo paraišką, kurioje buvo nurodytas vagonas Nr. 52628849, o 2022 m. gruodžio 7 d. atsakovė užsakė dar 2 papildomus vagonus tam pačiam maršrutui, todėl buvo pasirašyta nauja paraiška, kuriai buvo priskirti vagonai Nr. 52622271 ir Nr. 52469509, o pakrovimo data numatyta 2023 m. sausio 5-6 d. Ieškovė aiškina, kad 2022 m. gruodžio 13 d. atsakovė paprašė vagono maršrutui Klaipėda–Uralskas, o kadangi ieškovė neturėjo laisvų vagonų, atsakovė pasiūlė, jog ji pati persivarys vagoną Nr. 52628849 iš Daugpilio į Klaipėdą, o ieškovė į Daugpilį pateiks pakaitinį vagoną. Ieškovė nurodo, kad ji sutiko su pasiūlymu, todėl 2023 m. gruodžio 13 d. atsakovė pateikė naują paraišką Nr. RLN_221213_0006. Ieškovė teigia, kad 2022 m. gruodžio 13 d. buvo sutarta, jog atsakovė iš Daugpilio į Klaipėdą persivarys ir vagoną Nr. 52622271, į kurio vietą ieškovė taip pat pateiks pakaitinį vagoną. Pasak ieškovės, šio susitarimo pagrindu atsakovė 2022 m. gruodžio 15 d. pateikė naują paraišką.
16. Ieškovė akcentuoja, kad nors atsakovė pranešė, jog krovinys į Daugpilį vėluos ir atvyks tik 2022 m. gruodžio 27 d., o vėliau patikslino, kad pirmasis vagonas (kurio pateikimo terminas paraiškoje buvo numatytas nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d.) bus reikalingas tik 2023 m. sausio pradžioje, tai nereiškia, jog ieškovė sutiko su tuo, kad būtų pakeista vagono pristatymo data. Ieškovė pažymi, kad atsakovė nepateikė jokio formalaus prašymo dėl vagono pristatymo laiko keitimo, todėl ginčo paraiška liko galioti nepakeista. Ieškovė aiškina, kad matydama, jog padaryti pakeitimai dėl vagonų peradresavimo yra pakankamai sudėtingi, ji patikslino, ar atsakovė supranta, kad po įvykusio susitarimo liko 1 vagonas ir 2 pakaitiniai vagonai, o atsakovė vienareikšmiškai patvirtino suprantanti esamą padėtį.
17. Ieškovė pabrėžia, kad pagal sutarties 3.2.15 punktą atsakovė turi pareigą informuoti ieškovę apie aplinkybes, trukdančias vagono išsiuntimui, t. y. pareigą informuoti ieškovę tais atvejais, kai vagonas atvyko į pakrovimo stotį, atsakovė jį pakrovė, tačiau atsirado trukdžiai, dėl kurių vagonas negali būti išsiųstas. Ieškovė akcentuoja, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 18 d. iki 2023 m. sausio 13 d. tokio pranešimo iš atsakovės negavo. Taip pat ieškovė pažymi, kad sutartyje yra numatyta tik galimybė šalims susitarus pakeisti pristatymo stotį ir pasikeitus maršrutui ieškovei atlikti kainos perskaičiavimą, o jokių kitų pokyčių dėl jau pasirašytos paraiškos negali būti.
18. Ieškovė nurodo, kad prastovos laikas apskaičiuotas vadovaujantis vagono stebėjimo informacija, pagal kurią vagonas į stotį atvyko 2022 m. gruodžio 18 d. 02.42, o išvyko 2023 m. sausio 13 d. 17.50, kas sudaro 27 paras; atėmus iš šios sumos 7 nemokamas paras, gaunama 20 dienų prastova. Ieškovė nesutinka su delspinigių mažinimu ir teigia, kad susitarimas dėl delspinigių dydžio yra šalių valios išraiška; paaiškina, kad delspinigiai yra paskaičiuoti už 180 dienų, todėl nėra pažeistas senaties terminas dėl šio reikalavimo. Taip pat ieškovė akcentuoja, kad ji turėjo diskrecijos teisę pasirinkti kada išrašyti ir pateikti atsakovei sąskaitą. Nurodo, kad prastovos susidarymo laikotarpiu atsakovė turėjo vagoną savo žinioje ir galėjo juo naudotis, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja mokėjimo už visą prastovos terminą.
19. Ieškovė teigia, kad nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai tarp šalių atsirado dėl tuščių vagonų pateikimo, o ieškovė reikalauja iš atsakovės tinkamo atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, todėl šiuo atveju taikytinas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje. Taip pat ieškovė pažymi, kad jos patirtos išlaidos už procesinių dokumentų vertimą iš rusų kalbos yra pagrįstos; aiškina, jog sutartimi ji prisiėmė įsipareigojimą organizuoti atsakovės krovinio aptarnavimą geležinkeliu Nepriklausomų valstybių sandraugoje, kurios teritorijoje taikytinas Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimas (toliau – SMGS). Ieškovė paaiškina, kad kadangi SMGS taisyklių pagrindinė kalba yra rusų, šalys pasirinko naudoti šią kalbą savo sutartiniuose santykiuose.
20. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė palikti nepakeistą teismo 2024 m. balandžio 16 d. preliminarų sprendimą, priteisti papildomai patirtas vertimo išlaidas. Pakartotinai paaiškino, kad pagal šalių sudarytą 2022 m. gruodžio 6 d. paraišką atsakovės nurodytoje vietoje 2022 m. gruodžio 18 d. buvo pristatytas vagonas, kuris buvo pakrautas ir išsiųstas tik 2023 m. sausio 13 d., todėl už susidariusią 20 dienų prastovą (minusuojant 7 nemokamas prastovos dienas) atsakovei išrašyta 600 USD dydžio sąskaita faktūra, su kuria atsakovė nesutiko bei jos neapmokėjo. Pažymėjo, kad šalys iš tiesų bendraudavo ir per Skype programą, tačiau ten niekas nebuvo tvirtinama, tik derinama; patvirtino, jog nagrinėjamu atveju ginčui aktualiu metu šalys tarėsi ir dėl kitų vagonų užsakymo, jų peradresavimo, tačiau senos paraiškos, įskaitant ir 2022 m. gruodžio 6 d. paraišką, nebuvo atšauktos, pateikti pakaitiniai vagonai – tuo pagrindu vagonas buvo pristatytas sutartu laiku (2022 m. gruodžio 18 d.), tačiau išvyko pavėluotai (2023 m. sausio 13 d.). Atkreipė dėmesį į tai, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, profesionalės savo srityje, bendradarbiauja nuo 2014 m., todėl jokia šalis negali būti laikoma silpnesniąja. Nurodė, kad šalys buvo aiškiai susitarusios dėl prastovos dydžio, todėl nėra pagrindo jo mažinti. Anot atstovo, minėta prastova nelaikytina bauda/netesybomis, o mokėjimu už suteiktą paslaugą – šiuo atveju už pateiktą vagoną ir jo naudojimą, todėl nesutiko su atsakovės pozicija, jog nagrinėjamu atveju buvo praleistas ieškinio senaties terminas pagrindiniam reikalavimui pareikšti (o delspinigiai paskaičiuoti už 180 d.). Be to, atstovo teigimu, SMGS nustatytas terminas netaikytinas, nes šiuo atveju buvo susitarta dėl tuščių vagonų pristatymo, važtaraštis nebuvo išrašytas.
21. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė panaikinti preliminarų sprendimą, o ieškinį atmesti. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju buvo pateiktos 2 paraiškos 3 vagonams (iš Daugpilio į Uralską); vėliau 2 iš 3 trijų vagonų peradresuoti į Klaipėdą, nes tuo metu vagonų nereikėjo Daugpilyje. Iš dalies sutiko su ieškovės teiginiais, kad paraiškos iš esmės pakeisti negalima, galima tik peradresuoti vagonus, kas, anot atstovės, ir buvo padaryta. Anot atstovės, sudarius naujas paraiškas, senos paraiškos nustojo galioti, nes įvyko maršruto pakeitimas. Teigė, kad pati ieškovė susipainiojo dėl vagonų peradresavimo, todėl būtų nesąžininga dėl ieškovės klaidos kaltinti atsakovę. Pažymėjo, kad reikalaujama priteisti prastova vertintina kaip bauda už nepateiktą krovinį, t. y. netesybos, kurios yra nepagrįstai didelės, nes, kaip minėta, nesusipratimas dėl vagonų užsakymo įvyko dėl ieškovės klaidos, ginčo laikotarpiu atsakovė ginčo vagonu net nesinaudojo; be to, reikalavimas dėl netesybų pareikštas praleidus sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą, nes ieškovės 2023 m. sausio 13 d. sąskaita faktūra buvo nepriimta ir iš karto ieškovei nurodyta, jog su ja nesutinkama.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
22. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2014 m. vasario 17 d. ieškovė ir atsakovė sudarė transporto ekspedijavimo sutartį Nr. 754/2014 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo vardu, atsakovės pavedimu ir jos sąskaita organizuoti transportinį ir ekspedicinį atsakovės krovinių ir tuščio transporto aptarnavimą jų vežimo geležinkeliais bei kitomis transporto priemonėmis metu Lietuvoje ir kitose šalyse (Sutarties 1.1 punktas).
23. Sutarties 3.2.2 punkte šalys susitarė, kad ieškovei pateikus riedmenis, atsakovė privalo per 3 paras po riedmenų atvykimo į pakrovimo/iškrovimo stotį savo sąskaita atlikti vagonų iškrovimą/pakrovimą, jeigu atskiru susitarimu nenustatyta kitaip. Be to, šalys 2014 m. vasario 17 d. sudarė papildomą susitarimą prie Sutarties dėl nuosavų vagonų suteikimo (toliau – Susitarimas), kuriuo ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei vagonus iš anksto suderintomis kainomis (Susitarimo 1.1 punktas). Taip pat Susitarimu atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei prastovas, priklausomai nuo vagono tipo, jeigu pervežimo metu dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ieškovės valios, vagonas sustabdomas arba užlaikomas, krovinio pristatymo laikas didėja (Susitarimo 2.5 punktas).
24. Nustatyta, kad atsakovė 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė ieškovei paslaugų teikimo paraišką Nr. RLN_221206_0001 (toliau – 2022 m. gruodžio 6 d. paraiška) dėl vieno dengto 138 m3 vagono pateikimo ir krovinio pristatymo iš Daugpilio (Latvija) geležinkelio stoties į Uralsko (Kazachstanas) geležinkelio stotį; paraiškoje nurodyta, kad vagono eksploatavimo normos viršijimo mokestis už parą yra 30 USD, o vagono (iš)krovimo nemokamo laiko norma – 7 paros. Paraiškoje nurodoma, kad numatomas vagono suteikimo periodas – nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d.
25. Byloje nustatyta (ir ginčo dėl to nekilo), kad ieškovė 2022 m. gruodžio 6 d. paraiškos pagrindu 2022 m. gruodžio 18 d. 02.42 val. pateikė atsakovei vagoną Nr. 28020709 į Daugpilio stotį, kurį atsakovė pakrovė ir išsiuntė į paskirties stotį tik 2023 m. sausio 13 d. 17.50 val., dėl ko susidarė prastova. Nustatyta, kad ieškovė 2023 m. sausio 13 d. išrašė atsakovei sąskaitą už prastovą Nr. RLN230113006, kurios suma – 600 USD (30 USD x 20 dienų); sąskaitos apmokėjimo terminas – iki 2023 m. sausio 16 d., tačiau atsakovė dar 2023 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku informavo, jog šios sąskaitos nepriima (šios pozicijos laikėsi ir vėliau šalims bendraujant dėl apmokėjimo). Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė neapmokėjo šios sąskaitos.
26. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2023 m. lapkričio 16 d. siuntė atsakovei pretenziją dėl sąskaitos apmokėjimo, į kurią atsakovė atsakė 2023 m. gruodžio 15 d. – su ja nesutikdama.
27. Nustatyta, kad šalys 2022 m. gruodžio 7 d. sudarė paraišką Nr. RLN_221207_0003, pagal kurią atsakovė užsakė dar du papildomus vagonus tam pačiam Daugpilis – Uralskas maršrutui, numatyta pakrovimo data 2023 m. sausio 5-6 d.
28. Taip pat nustatyta, kad šalys 2022 m. gruodžio 13 d. ir 2022 m. gruodžio 15 d. sudarė paraiškas atitinkamai Nr. RLN_221213_0006 ir Nr. RLN_221215_0003 dėl dviejų vagonų užsakymo iš ieškovės Klaipėda – Uralskas maršrutui.
Preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys netenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl mokesčio už vagono prastovą (ne)priteisimo
29. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais ir atitinkamai su priimtu preliminariu sprendimu iš esmės grindė tuo, kad ji iš anksto informavo ieškovę apie pasikeitusią vagono pristatymo datą – šalys sudarė naujas paraiškas dėl vagonų peradresavimo, atitinkamai ginčo paraiška nustojo galioti; be to, ieškovės nurodomos prastovos metu ginčo vagonu nesinaudojo. Ieškovė su tokia pozicija nesutiko ir aiškino, kad atsakovė nepateikė jokio formalaus prašymo dėl vagono pristatymo laiko keitimo, todėl ginčo paraiška liko galioti nepakeista; be to, ieškovė, matydama, jog padaryti pakeitimai dėl vagonų peradresavimo yra pakankamai sudėtingi, patikslino, ar atsakovė supranta, kad po įvykusio susitarimo liko 1 vagonas ir 2 pakaitiniai vagonai, o atsakovė vienareikšmiškai patvirtino suprantanti esamą padėtį.
30. Taigi, iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl ginčo sutarties ir jos pagrindu sudarytų paraiškų sąlygų aiškinimo, todėl šiuo atveju reikia įvertinti šios sutarties ir jos pagrindu sudarytų paraiškų nuostatas, šalių tikruosius ketinimus, sudarant šią sutartį bei paraiškas, ir kitas reikšmingas aplinkybes.
31. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).
32. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012).
33. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016).
34. Aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).
35. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018; 2018 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018; 2021 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021).
36. Teismas, įvertinęs ginčo sutarties ir jos pagrindu sudarytų paraiškų nuostatas, šalių veiksmus (susirašinėjimus) ir paaiškinimus, nustatė, kad atsakovė 2022 m. gruodžio 6 d. pateikė ieškovei ginčo paraišką dėl vieno dengto 138 m3 vagono pateikimo ir krovinio pristatymo iš Daugpilio (Latvija) geležinkelio stoties į Uralsko (Kazachstanas) geležinkelio stotį, pagal kurią vagonas turėjo būti pristatytas nuo 2022 m. gruodžio 15 d. iki 2022 m. gruodžio 20 d.; kas iš esmės ieškovės ir buvo atlikta – ieškovė 2022 m. gruodžio 6 d. paraiškos pagrindu 2022 m. gruodžio 18 d. 02.42 val. pateikė atsakovei vagoną Nr. 28020709 į Daugpilio stotį, kurį atsakovė pakrovė ir išsiuntė į paskirties stotį tik 2023 m. sausio 13 d. 17.50 val.
37. Viena vertus, byloje nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 7 d. paraiška atsakovė užsakė dar du papildomus vagonus tam pačiam Daugpilis – Uralskas maršrutui, kurioje buvo numatyta pakrovimo data 2023 m. sausio 5-6 d., o vėliau – 2022 m. gruodžio 13 d. ir 2022 m. gruodžio 15 d. atsakovė paprašė vagonų maršrutui Klaipėda - Uralskas, dėl ko du iš vagonų, nukreiptų į Daugpilį, buvo peradresuoti į Klaipėdą.
38. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad vietoje nurodytų peradresuotų (iš Daugpilio į Klaipėdą) dviejų vagonų ieškovė į Daugpilio stotį pateikė pakaitinius vagonus. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 18 d. 02.42 val. pristatė į Daugpilio stotį (atsakovė šios aplinkybės neginčijo) atsakovės užsakytą vagoną (Nr. 28020709). Be to, iš šalių pateikto susirašinėjimo matyti, kad ieškovės atstovė 2022 m. gruodžio mėn. – nors tikslios datos nenurodyta, bet, labiausiai tikėtina, tai vyko laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. gruodžio 15 d., informavo/patikslino atsakovės atstovę, jog į Daugpilį liko vienas vagonas ir dar duoda pakaitinius (viso trys) (labiausiai tikėtina, vietoje peradresuotų į Klaipėdą); atsakovės atstovė patvirtino nurodytą informaciją (priešingai nei atsakovė įrodinėjo šioje byloje, jog informavo ieškovę, kad pakaitiniai vagonai nereikalingi).
39. Taigi, apibendrintai, darytina išvada, kad šalims susitarus, jog du vagonai iš Daugpilio bus peradresuoti į Klaipėdą, jiems pakeisti į Daugpilį buvo numatyti pakaitiniai vagonai, dėl kurių buvo pasirašytos naujos dvi paraiškos – 2022 m. gruodžio 13 d. ir 2022 m. gruodžio 15 d. Be to, nors ieškovė ir pripažino, kad atsakovė vėliau pranešė, jog krovinys į Daugpilį vėluos ir pirmasis vagonas bus reikalingas tik 2023 m. sausio pradžiai, ieškovė niekaip nepatvirtino atsakovei, kad sutinka su atsakovės prašymu dėl vagono(-ų) datų keitimo; tuo labiau, jog, kaip teigė ieškovė ir atsakovė šios aplinkybės nenuginčijo/net neginčijo, po pateiktų atsakovės užsakymų/paraiškų, vagonas/-ai jau buvo užsakyti ir pradėjo judėti, po ko jų negalima buvo sustabdyti/atgręžti/nukreipti kitur dėl specifinės geležinkelių sistemos savybių. Taip pat sutiktina su ieškovės pozicija, kad jokio formalaus atsakovės prašymo dėl datų keitimo bei paraiškos nebuvo, atsakovė neatšaukė 2022 m. gruodžio 6 d. paraiškos/neatsisakė vagono (ką turėjo teisę padaryti pagal 2014 m. vasario 17 d. papildomo susitarimo 2.11 punktą, bet už tai jai gręstų netesybos ), taigi iš esmės ginčo paraiška liko galioti nepakeista bei kuri buvo ieškovės įvykdyta, kaip minėta, 2022 m. gruodžio 18 d.
40. Atsakovei, pradelsusiai vagono išsiuntimo terminą, taikoma civilinė sutartinė atsakomybė. CK 6.245 straipsnio 3 dalis numato sutartinės civilinės atsakomybės institutą: sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tam, kad kiltų civilinė sutartinė atsakomybė, reikalingos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246-6.249, 6.256 straipsniai).
41. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė pakrovė ir išsiuntė į paskirties stotį nurodytą vagoną tik 2023 m. sausio 13 d., dėl ko susidarė 27 dienų prastova (pagal Sutarties 5.2 punktą – netesybos už nepilną parą priskaičiuojamos kaip už pilną, todėl kritiškai vertintina atsakovės pozicija dėl prastovos dienų skaičiavimo – jas mažinant iki 25 d.). Kaip minėta, ginčo paraiškoje nurodyta, kad vagono eksploatavimo normos viršijimo mokestis už parą yra 30 USD, o vagono (iš)krovimo nemokamo laiko norma – 7 paros, todėl ieškovė pagrįstai paskaičiavo atsakovei prastovą už 20 (27 - 7) dienų, tuo pagrindu išrašydama 2023 m. sausio 13 d. sąskaitą Nr. RLN230113006 – 600 USD (30 USD x 20 dienų) sumai. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad nurodyta sąskaita atsakovės iki šiol nėra apmokėta, todėl ši suma turėtų/galėtų būti priteista ieškovei – atitinkamai nebūtų pagrindo naikinti/keisti priimto 2024 m. balandžio 16 d. preliminaraus sprendimo, tačiau kadangi atsakovė prašė nurodytam reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą, teismas toliau pasisako būtent dėl ieškinio senaties taikymo.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo
42. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį pagrindiniam reikalavimui dėl prastovų apmokėjimo ir vien šiuo pagrindu atmesti ieškinį.
43. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
44. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).
45. Nagrinėjamoje byloje atsakovė laikėsi pozicijos, kad pagal prigimtį ieškovės prašoma priteisti suma už prastovas laikytina netesybomis – bauda, todėl tokiam ieškinio reikalavimui turėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, kurį ieškovė praleido. Ieškovė su tokia pozicija nesutiko ir teigė, kad minėta prastova nelaikytina bauda/netesybomis, o mokėjimu už suteiktą paslaugą – šiuo atveju už pateiktą vagoną ir jo naudojimą, todėl ieškinio senaties terminas pagrindiniam reikalavimui pareikšti nebuvo praleistas.
46. Teismas, įvertinęs šalių pozicijas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti 557 Eur suma laikytina netesybomis, o ne mokėjimu už suteiktą paslaugą (kaip kad teigė ieškovė), kadangi ji mokama tik atsakovei netinkamai vykdžius ginčo Sutartį ir/ar jos pagrindu sudarytą paraišką, t. y. viršijus vagono krovimo/iškrovimo sutartą laiką. Pažymėtina, kad ir pačių šalių sudarytoje Sutartyje (5.2 punkte) mokestis už vagonų prastovą įvardijamas netesybomis, dėl kurių dydžio šalys susitardavo papildomame susitarime arba sudarant paraišką dėl konkretaus užsakymo (kas nagrinėjamu atveju ir įvyko – šalys šį netesybų dydį nustatė 2022 m. gruodžio 6 d. paraiškoje).
47. Ieškiniui dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis). Sprendžiant, ar ieškovė, pateikdama ieškinį nurodytu pagrindu (dėl netesybų priteisimo), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat tai, ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
48. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2010). Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).
49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2023 m. sausio 13 d. išrašė atsakovei sąskaitą už prastovą Nr. RLN230113006, kurios suma – 600 USD (30 USD x 20 dienų); sąskaitos apmokėjimo terminas – iki 2023 m. sausio 16 d., tačiau atsakovė dar 2023 m. sausio 18 d. elektroniniu laišku informavo, jog šios sąskaitos nepriima (šios pozicijos laikėsi ir vėliau šalims bendraujant dėl apmokėjimo), todėl, teismo vertinimu, ieškovė apie savo galimai pažeistas teises – atsakovės atsisakymą mokėti nurodytas netesybas, sužinojo 2023 m. sausio 18 d., atitinkamai ieškinį dėl netesybų priteisimo ieškovė turėjo teisę pareikšti per šešis mėnesius nuo nurodytos datos, t. y. iki 2023 m. liepos 18 d., tačiau pretenziją atsakovei dėl nurodytos sąskaitos apmokėjimo pareiškė tik 2023 m. lapkričio 16 d., o į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2024 m. balandžio 15 d., todėl ieškovė laikytina praleidusi įstatyme nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (CK1.125 straipsnio 5 dalis).
50. Kaip minėta, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo pateikimo, jei nenustatoma svarbių priežasčių jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Šia norma siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nustatęs, kad teismui pateikto reikalavimo ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, jei šalis (skolininkas) reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 6.126 straipsnio 2 dalis), atmeta ieškinį, net kai ieškovo reikalavimas iš esmės turėtų būti patenkintas. Tačiau teismas, nustatęs svarbias ieškinio senaties praleidimo priežastis, priešingai nei jį taikant, kai reikalingas atsakovo prašymas, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą gali ir nesant kreditoriaus prašymo (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
51. Įstatymai nenurodo aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, ar kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai spręsdamas šį klausimą teismas turi diskreciją pripažinti arba nepripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016). Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis CK 1.131 straipsnio 2 dalies prasme teismo galėtų būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, pateisinančios termino praleidimo laikotarpį, sutrukdžiusios ieškovui kreiptis į teismą su ieškiniu per įstatyme nustatytą senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015); taip pat atsižvelgiama į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-655/2006).
52. Teismas, įvertinęs bylos visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti ieškovei, kuri laikytina savo srities profesionale (juridiniu asmeniu, užsiimančiu krovinių vežimo ir ekspedijavimo paslaugomis), specialaus, t. y. sutrumpinto, šešių mėnesių ieškinio senaties termino, kurį ieškovė praleido beveik pusantro karto (praleisdama jį beveik 9 mėnesius). Pažymėtina, kad ieškovė net neprašė atnaujinti šio praleisto termino, laikydama, jog šiuo atveju šis terminas nėra praleistas. Taigi, nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
53. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, sprendžia, kad ieškovei praleidus ieškinio senaties terminą pagrindiniam reikalavimui – dėl 557 Eur netesybų (už prastovą) priteisimo, ieškinys šioje dalyje atmetamas; teismui atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą dėl 557 Eur netesybų priteisimo, netenkinami ir kiti ieškovės išvestiniai reikalavimai – dėl 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 42,70 Eur palūkanų, 200,52 Eur delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo; atitinkamai yra pagrindas panaikinti teismo 2024 m. balandžio 16 d. preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti (CPK 430 straipsnio 6 dalies 2 punktas).
54. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010), todėl kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi ir teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
55. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
56. Ieškovė patyrė byloje 699,49 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 11 Eur žyminis mokestis, 605 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti ir 83,49 Eur vertimo išlaidos.
57. Ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis); atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovei jos taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
58. Ieškovė, teikiant ieškinį, sumokėjo 22 Eur dydžio žyminį mokestį, nors mokėtinas žyminis mokestis sudarė 11 Eur, todėl susidariusi 11 Eur permoka grąžintina ieškovei. Ieškovei išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi šiuo įsiteisėjusiu sprendimu.
59. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 430 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-10741-1099/2024, panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Railana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Caspian Logistics“ dėl skolos priteisimo atmesti.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Railana“, j. a. k. 301733720, 11 Eur (vienuolikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2024 m. kovo 6 d. ir 2024 m. kovo 19 d. mokėjimo nurodymais (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO mokėjimo užduoties kodas ZN01037).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Pavel Liubkevič