Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2176-817/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01807-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija: 7.11. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2021 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,

sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. atstovui advokatui Valentinui Račiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovas J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

J. K. administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta dėl to, kad jis, būdamas UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir kitiems kreditoriams, jau 2020 m. rugsėjo mėn. (būtent 2020 m. rugsėjo mėn. atsirado Bendrovės skola VMI, o Bendrovė nustojo vykdyti veiklą – buvo atleistas paskutinis darbuotojas) turėjo spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą ir inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 6 straipsnis), tačiau net ir po VMI įspėjimo bei įspėjime nustatyto 30 dienų termino, per kurį jis privalėjo atlikti atitinkamus veiksmus, pabaigos (2021 m. gegužės 3 d.), J. K. veiksmų Bendrovės finansiniams sunkumams įveikti nesiėmė, pareiškimo teismui nepateikė, taip pažeisdamas kreditorių teises. Šiais savo veiksmais J. K. buvo kaltinamas padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Valentinas Račys nurodė, kad jo atstovaujamasis J. K. nesutinka su VMI pareiškimu, pareiškimo pateikimo dieną bei tariamų skolų atsiradimo dieną nebuvo sąlygų, dėl kurių juridinio asmens atstovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Šią aplinkybę patvirtino ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuria atsisakyta kelti UAB „L.“ bankroto bylą. J. K., kaip įmonės vadovas, negavo jokių pranešimų iš VMI, o po to, kai sužinojo, sumokėjo skolą. Nurodė, jog Bendrovė galėjo įvykdyti prievolę. Ši skola nebuvo sumokėta ne dėl to, kad Bendrovė neturėjo lėšų, o dėl to, jog vyko Bendrovės vidiniai procesai. Bendrovė statė nekilnojamąjį turtą, buvo pastatyti nekilnojamojo turto 6 objektai, tačiau dėl pasikeitusios situacijos rinkoje, buvo nuspręsta kurį laiką nevykdyti projektų ir palaukti, kol „susigulės“ situacija rinkoje. Bendrovė buvo sustabdžiusi savo veiklą kuriam laiku, tačiau tai nereiškia, jog ji buvo nemoki. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų ir Registrų centro išrašo, Bendrovės turto vertė yra 445 020 eurų, o objektų ir sklypo vertė yra daugiau nei 690 000 eurų. Nors įmonės turtas įkeistas, tačiau jis įkeistas tik 254 000 eurų sumai, kas leidžia teigti, jog ši suma neviršija Bendrovės turto vertės. Atstovo teigimu, VMI paskubėjo teikdama šį pareiškimą, nes 2021 kovo 24 d. buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo nustatytas mėnesio terminas, 2021 m. balandžio 24 d., kai baigėsi terminas, 2021 m. gegužės 5 d. pradėta vykdomoji byla, tačiau VMI, nepalaukusi nei savaitės, kol antstolis pradės bet kokius vykdymo veiksmus, kreipėsi į teismą. Atstovas atkreipia dėmesį ir į susidariusią situaciją dėl naujojo koronaviruso sukeltų pasekmių poveikio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui. Buvo numatytos lengvatos, kai pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kuomet Bendrovėje buvo nemokumo situacija, buvo sustabdoma karantino laikotarpiui ir po karantino dar 3 mėnesių laikotarpiui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Bendrovės mokėjimo terminas suėjo kaip tik tada, kai galiojo šis įstatymas, kuomet pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo sustabdyta, nes tuo metu galiojo karantino režimas, o teisės išieškoti data, t. y. 2020 m. lapkričio 28 d., atsirado tuomet, kai galiojo šiame įstatyme numatyta lengvata. Taigi pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei nebuvo. Atstovo vertinimu, byla turėtų būti nutraukta, nes J. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

2021 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto apylinės teisme gautas VMI prašymas dėl atsisakymo nuo reikalavimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo prašoma VMI 2021 m. liepos 30 d. reikalavimo dėl baudos skyrimo UAB „L.“ vadovui J. K., šiam pažeidus kreditorių teises, netenkinti ir administracinio nusižengimo bylą, iškeltą jo atžvilgiu, nutraukti, atsižvelgiant į tai, jog UAB „L.“ skola VMI yra padengta ir VMI nėra UAB „L.“ kreditorė (b. l. 74-75, 76-77).

2021 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto apylinės teisme gautas VMI atstovo elektroninis laiškas, iš kurio matyti, jog UAB „L.“ skola VMI yra padengta, tai patvirtina SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) bei balanso išrašas (78, 79, 80).

2021 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto apylinės teisme gautas VMI prašymas, kuriuo palaikomas 2021 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto apylinės teisme gautas VMI prašymas dėl atsisakymo nuo reikalavimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo prašoma VMI 2021 m. liepos 30 d. reikalavimo dėl baudos skyrimo UAB „L.“ vadovui J. K., šiam pažeidus kreditorių teises, netenkinti ir administracinio nusižengimo bylą, iškeltą jo atžvilgiu, nutraukti, atsižvelgiant į tai, jog UAB „L.“ skola VMI yra padengta ir VMI nėra UAB „L.“ kreditorė (b. l. 119, 120).

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, jog jame buvo nurodyta, kad VMI yra Bendrovės kreditorė. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir MAIS) 2021 m. gegužės 11 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudarė 51 722,25 Eur (b. l. 2-5), iš kurių:

Iš MAIS balanso duomenų matyti, jog nepriemoka susidarė laikotarpyje nuo 2020-09-16 iki 2021-04-01 Bendrovei nesumokėjus Gyventojų pajamų mokesčio ir šio mokesčio delspinigių už 2020 metų rugsėjo mėn., Pridėtinės vertės mokesčio ir delspinigių už 2020 metų kovo, balandžio ir rugsėjo mėnesius bei Žemės mokesčio ir šio mokesčio delspinigių už 2020 metus (b. l. 9-12).

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, jog vykdydama nepriemokos išieškojimą VMI atliko šiuos išieškojimo veiksmus (b. l. 2-5):

Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog UAB „L.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini). Bendrovė vykdė kitus statybos baigiamuosius ir apdailos darbus ((duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini)). Bendrovės akcininkas nuo 2019 m. gegužės 10 d. ir vadovas nuo 2019 m. rugpjūčio 5 d. yra J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 38-39).

Iš Antstolių informacinės sistemos (toliau – ir AIS) duomenų matyti, jog VMI sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto vykdo antstolė N. L. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, išieškojimas iš Bendrovės nuo 2021 m. vasario 2 d. vykdomas dar vieno kreditoriaus naudai (b. l. 13).

Iš VMI 2021 m. kovo 24 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo matyti, jog VMI, vadovaudamasi JANI 9 straipsnio reglamentavimu, 2021 m. kovo 27 d. Bendrovės registracijos adresu išsiuntė 2021 m. kovo 24 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie inicijuojamą nemokumo procesą, kuriuo įspėjo Bendrovę, kad šiai per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos neįvykdžius prievolės arba nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, arba nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, VMI kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 14-15, 16-18).

Iš 2021 m. gegužės 12 d. VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „L.“ matyti, jog VMI kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo (b. l. 34-37).

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2251-560/2021 iškelta UAB „L.“ bankroto byla. Šia nutartimi konstatuota, jog esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas pripažinti, kad Bendrovė atitinka įstatymo nustatytus nemokumo kriterijus, numatytus JANI 2 straipsnio 7 dalyje, kadangi neatsiskaito su kreditoriais, t. y. nevykdo laiku turtinių prievolių (b. l. 66-68).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenų matyti, jog UAB „L.“ apdraustųjų asmenų nėra nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 20).

Iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išrašo matyti, jog UAB „L.“ vardu yra registruoti 7 objektai, tačiau visiems taikoma hipoteka (b. l. 21-28).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyt, jog UAB „L.“ vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 29).

Iš Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, jog buvo vertintas žemės sklypas ir 6 statiniai. Ataskaitoje yra įvertintas vienas iš statinių. Ataskaitoje yra nurodyta sklypo ir statinio vertė (b. l. 131-132).

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – atsisakyta kelti UAB „L.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankroto bylą. Šia nutartimi konstatuota, jog nustačius faktinę aplinkybę, kad bendrovės mokumo vertinimą keičiantis, didelės sumos įsiskolinimas VMI buvo padengtas, ir tarp šalių ginčo dėl bankroto bylos iškėlimo nebėra, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – VMI pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „L.“ netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (b. l. 143-147).

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Šiame straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems juridinių asmenų vadovams. Dar kartą tai konstatuojama minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kur numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pagal teismų praktiką įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020). Taip pat teismų praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo J. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą bei atsižvelgdamas į VMI pateiktą prašymą nutraukti administracinio nusižengimo bylą.

Byloje nustatyta, jog VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „L.“ bankroto bylą. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis buvo panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – atsisakyta kelti UAB „L.“ bankroto bylą. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs Nekilnojamojo turto registro duomenis apie UAB „L.“ vardu registruotą turtą, aplinkybę, jog UAB „L.“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. sumokėjo VMI 52 000 Eur, konstatavo, kad UAB „L.“ turimas turtas, nors ir apsunkintas hipoteka, yra pakankamas nustatytų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, o likusių nepatenkintų įsipareigojimų santykis neteikia pagrindo išvadai apie UAB „L.“ nemokumą. Administracinio nusižengimo procesą inicijavusi VMI šią administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui taip pat pateikė informaciją, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. UAB „L.“ sumokėjo VMI 52 000 Eur, nurodė, kad VMI nėra bendrovės kreditorė ir prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju J. K. neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „L.“ iškėlimo, todėl jo veikoje nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių. Įvertinus tai, J. K. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 572 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636, 646 straipsniais,

n u t a r i a :

J. K. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Ieva Gavelytė-Kalytienė