Civilinė byla Nr. e2-710-909/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05608-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.6; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Šarūnui Vegiui, 

atsakovo atstovui advokato padėjėjui Mantui Virbickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kramas statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vangedas“ dėl skolos priteisimo ir avanso grąžinimo.   

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Kramas statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-5600), prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Vangedas“ 9 748,50 Eur skolos, 9 000 Eur negrąžinto avanso, 491,43 Eur palūkanų (paskaičiuotų nuo nepamokėtos 9 748,50 Eur sumos), 424,11 Eur palūkanų (paskaičiuotų nuo negrąžintos 9 000 Eur sumos), 80 Eur kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad šalys 2020 m. vasario 25 d. sudarė rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis-1), pagal kurią ieškovas atliko statybos rangos darbus (stogo dangos klijavimas, įlajų apipjovimas, duobių lyginimas ir kt.) objekte adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atliktus darbus atsakovas priėmė pasirašydamas darbų priėmimo-perdavimo aktus (4 vnt.) ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. 063001. Atsakovas neatsiskaitė ir liko skolingas 9 748,50 Eur sumą.  

3.       2020 m. balandžio 1 d. šalys sudarė dar vieną sutartį – statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis-2), pagal kurią atsakovas turėjo atlikti rangos (fasado šiltinimo) darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Sutarties vykdymui ieškovas atliko avansinius mokėjimus atsakovui: 2020 m. gegužės 4 d. – 7 000 Eur; 2020 m. balandžio 30 d. – 2 000 Eur. Atsakovas darbų neatliko, avanso negrąžino, todėl liko skolingas 9 000 Eur.

4.       Siekdamas suderinti skolos ir avanso grąžinimo klausimus, ieškovas į atsakovą kreipėsi raštu, tačiau atsakymo negavo. Ieškovas paskaičiavo mokėtinas palūkanas. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 063001 atsakovas pradelsė apmokėti 230 dienų (terminas iki 2020 m. birželio 30 d.), ieškovas paskaičiavo 491,23 Eur palūkanų iki ieškinio surašymo dienos (2021 m. vasario 15 d.), taikant 8 proc. dydžio metinių palūkanų dydį. Analogiškai ieškovas prašo palūkanų dėl avanso negrąžinimo, t. y. avanso grąžinimo terminas baigėsi 2020 m. liepos 15 d., atsakovas pradelsė 215 dienų, tad ieškovas paskaičiavo mokėtiną 424,11 Eur palūkanų sumą. Be kita ko, ieškovas, remdamasis MAPKSVPĮ, reikalauja priteisti 80 Eur sumą, pagal abi komercines rangos sutartis.

5.       Atsakovas pateikė atsiliepimą (DOK-62602), kuriuo prašė netenkinti ieškovo ieškinio ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.       Atsiliepime nurodė, kad ieškovas iš tiesų pagal Sutartį-1, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, vykdė Sutartyje-1 nurodytus statybos rangos darbus, ieškinio reikalavimą dėl 9 748,50 Eur skolos pripažino tik iš dalies. Nurodė, kad šalys 2020 m. kovo mėnesį pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktus. Paaiškino, kad 2020 m. birželio 19 d. atsakovo įgaliotas asmuo, kuris atsakingas už objektą ir darbų pridavimą užsakovui UAB „Via sportas“, informavo ieškovo vadovą, jog atlikti darbai turi defektų, siuntė nuotrauką, taip pat informavo ieškovą, kad UAB „Via sportas“ nepriima atliktų darbų dėl defektų. Ieškovo vadovas 2020 m. birželio 19 d. pripažino, jog atlikti darbai nekokybiški ir taisytini. Atsakovo darbuotojams atidengus pastato konstrukcijas, 2020 m. liepos 9 d. ieškovui nusiuntė pakartotinį pranešimą su nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose matyti ieškovo atliktų darbų defektai. Atsakymo iš ieškovo negavo. 2020 m. gruodžio 29 d. UAB „Via sportas“ atsakovui pateikė raštą dėl statybos rangos darbų defektų šalinimo, pretenzijoje nurodė preliminarią defektų šalinimo sąmatą – 2 500 – 3 000 Eur be PVM. Nustatė defektų šalinimo terminą – iki 2021 m. balandžio 30 d., o terasų lentų surinkimą atlikti iki 2021 m. gegužės 31 d. Tuo pagrindu atsakovas prašė ieškovo ištaisyti defektus ir tik tuomet ieškovui sumokės už tinkamai atliktus darbus pagal Sutartį-1.

7.       Dėl ieškovo reikalavimo grąžinti avansą, atsakovas nurodė, kad ieškovas pateikė deklaratyvias bei klaidinančias aplinkybes. Paaiškino, jog atsakovas tinkamai atliko visus Sutartyje-2 nurodytus darbus dar 2020 m. birželio mėnesį ir perdavė juos ieškovui. Pabaigus darbus objekte, šalys susitarė, kad ieškovas su atsakovu už atliktus darbus atsiskaitys tik tada, kai ieškovas priduos visus darbus UAB „Merko statyba“ ir iš šio užsakovo gaus apmokėjimą. Darbus atsakovas baigė 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, pridavė juos užsakovui UAB „Merko statyba“, tačiau su atsakovu iki šiol neatsiskaitė. Pažymėjo, kad nors ieškovas ir gavo atsiskaitymą iš UAB „Merko statyba“ už atsakovo atliktus darbus, tačiau su atsakovu nuo 2020 m. birželio mėnesio neatsiskaito. Priešingai nei nurodė ieškovas, atsakovas teigė bendradarbiavęs su ieškovu, bandęs susiekti, tačiau ieškovas po Sutarties-2 darbų įvykdymo pradėjo atsakovo vengti. Iš esmės atsakovas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl 9 000 Eur avanso gražinimo yra nepagrįstas.

8.       Ieškovas dubliku (DOK-75783) prašė tenkinti ieškinį ir UAB „Vangedas“ 2020 m. gruodžio 29 d. vienašalį darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – vienašalis darbų priėmimo-perdavimo aktas) pripažinti negaliojančiu. Dublike ieškovas pažymėjo, kad neatsisako savo garantinių įsipareigojimų, įtvirtintų įstatyme, tačiau atsakovas neįrodė ieškovo pagal Sutartį-1 atliktų darbų defektų fakto ir dydžio. Pridūrė, jog UAB „Via sportas“ pretenzijos atsakovui reikštos 2020 m. gruodžio 29 d., tačiau atsakovas ieškovui jas pateikė tik 2021 m. balandžio mėnesį kartu su atsiliepimu, kas, ieškovo manymu, parodo, kad defektai nesusiję su ieškovo atliktais darbais. Dublike ieškovas teigė, kad atsakovas darbus pagal Sutartį-2 pradėjo, tačiau darbų neperdavė, pasišalino iš objekto, nes neturėjo nei žmogiškųjų išteklių, nei kompetencijų darbą atlikti. Taip pat nurodė, kad atsakovas neturi teisės perduoti ieškovui darbų vienašališkai, jeigu nesudarė sąlygų darbus priimti. Anot ieškovo, gindamasis nuo ieškinio atsakovas teismo proceso metu ieškovui pateikė 2020 m. gruodžio 29 d. vienašalį darbų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau atsakovas ne tik kad nesilaikė darbų priėmimo-perdavimo tvarkos, bet ir nevykdė darbų priėmimo-perdavimo, nes nepasiekė rezultato. Pagal Sutartį-2 darbai turėjo būti perduodami dalimis iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, atsakovas šios tvarkos nesilaikė. Jokia išpildomoji dokumentacija (dalis ar pilna) nebuvo perduota ar bandyta perduoti ieškovui.

9.       Triplike (DOK-89712) atsakovas pažymėjo, kad pagal Sutartį-1 ieškovo pareiga yra tinkamai atlikti sutartus darbus ir tik ieškovui įvykdžius savo esminę pareigą atsakovui kiltų pareiga atsiskaityti su ieškovu už atliktus darbus. Anot atsakovo, kartu atsiliepimu atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovo Sutarties-1 tinkamą nevykdymą ir atliktų darbų nekokybiškumą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad atsakovas pretenzijas dėl ieškovo atliktų darbų trūkumų pradėjo reikšti dar 2020 m. birželio 19 d. – prieš ieškovui pateikiant PVM sąskaitą faktūrą Serija KR200 Nr. 063001 dėl darbų apmokėjimo. Per atsakovo nustatytą terminą ieškovas defektų nepašalino.

10.       Ieškovas teikė prašymą dėl papildomų dokumentų ir paaiškinimų pateikimo (DOK-117508). Pažymėjo, kad atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti vienašalį darbų priėmimo-perdavimo aktą ir kitus jį lydinčius įrodymus. Taip pat ieškovas pridūrė, kad atsakovas triplike pripažino, kad savo darbus pagrindžiančios išpildomosios dokumentacijos nepildė. Ieškovo teigimu, akivaizdu, kad nėra dokumentų, kurie pagrįstų atsakovo vienašaliame darbų priėmimo-perdavimo akte nurodytus darbus, jų atlikimo kiekius ir/ar apimtis.

11.       Teismo posėdžių metu ieškovo atstovas advokatas Šarūnas Vegys palaikė ieškinyje ir dublike išdėstytas aplinkybes pilna apimtimi, prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad ieškovas nepripažįsta fakto, kad defektai dėl pirmojo objekto egzistuoja, ieškovas yra pilnai atlikęs darbus, o atsakovas juos yra pilnai priėmęs, nors atsakovas kelia reikalavimus dėl garantijos, tačiau tai atskiras klausimas ir nepanaikina atsakovo prievolės atsiskaityti, terminas apmokėti sąskaitą-faktūrą yra pasibaigęs, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo sulaikyti mokėjimo. UAB „Via sportas“ pretenzija yra bendro pobūdžio, joje nenurodyta, kokie darbai atlikti nekokybiškai, be to, tame objekte darbus atliko ne viena įmonė, todėl neaišku, kas turi šalinti defektus, taigi atsakovas neįrodė defektų egzistavimo fakto. Dėl antrojo objekto ieškovas, remdamasis žodiniais susitarimais dėl avanso sumokėjimo, pervedė atsakovui iš viso 9 000 Eur (kaip avansines įmokas), tačiau atsakovas nors darbus ir pradėjo, tačiau jų neatliko iki galo, jų neperdavė taip, kaip numatė sutartinės nuostatos (6 punktas), pasišalino iš objekto, todėl atsakovas privalo grąžinti sumokėtą avansą, nes nesilaikė rašytinės sutarties sąlygų. Avanso mokėjimo galimybes numatė Sutarties 9.6 punktas, avansas buvo pervestas, nes atsakovas turėjo finansinių problemų, atsakovas prašė avanso, kad galėtų sumokėti darbuotojams. Darbai, kurie buvo atsakovo atlikti, neatitiko sutartinių sąlygų ir dokumentacijos, ieškovas turėjo visus atsakovo atliktus darbus perdaryti, dėl to turėjo nuostolių, ieškovas pats atliko visus darbus ir perdavė juos užsakovui. 2020 m. gruodžio 29 d. atsakovo sudarytas aktas yra vienašalis, ieškovas jį gavo tik su procesiniais dokumentais 2021 m. vasarą, atsakovas nepateikė jokios šį aktą lydinčios privalomos dokumentacijos, akte nėra detalizuota kokiais etapais ir kokiu būdu buvo perduoti darbai, nėra jokių duomenų apie atliktų darbų apimtį ir kokybę, taigi šis aktas laikytinas negaliojančiu pareikštų reikalavimų kontekste, ieškovas nereiškia savarankiško reikalavimo pripažinti šį aktą negaliojančiu visoje apimtyje, nes tai ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.   

12.       Teismo posėdžių, vykusių 2022 m. sausio 13 d. bei 2022 m. kovo 28 d. metu, ieškovo atstovas direktorius J. K. paaiškino, kad dėl pirmojo objekto Vilniaus gatvėje ieškovas atvyko sutvarkyti kitų rangovų padarytus defektus ir juos ištaisė, tačiau atsakovas tik po pusės metų, jau pateikus ieškinį, pateikė pretenziją, surašytą atbuline data. Ieškovas nepripažino defektų, nevažiavo į objektą ir jų netaisė, žodžiu prašė atsakovo atsiskaityti pagal neapmokėtą sąskaitą, atsakovas žadėjo atsiskaityti. Dėl antrojo objekto (duomenys neskelbtini) gatvėje paaiškino, kad atsakovas pradėjo darbus, tačiau užsakovas UAB „Merko statyba“ skundėsi, kad darbininkai labai dažnai keitėsi, pasikeitė gal 20 žmonių, kurie net nesuprato, ką objekte daro. Darbai buvo atlikti labai nekokybiškai, todėl ieškovas pats ir su kitais rangovais turėjo viską perdaryti. Dėl avanso sumokėjimo buvo sutarta žodžiu su E. I. ir A. S. (atsakovo direktoriumi), nes darbų apimtis buvo sutarta didelė ir atsakovas prašė sumokėti iš anksto, kad galėtų dirbti žmonės. Atsakovo darbuotojai dirbo apie vieną mėnesį, klijavo putų polistireną, tačiau darbų pridavimo ir dokumentacijos nebuvo, darbas atliktas nekokybiškai, sugadinta daug medžiagų, maždaug 20 000 Eur vertės. Tiek E. I., tiek A. S. sutiko grąžinti visą avansą. Raštiškų pretenzijų apie Sutarties-2 nutraukimą nesiuntė, nes nebuvo ką informuoti iš atsakovo, nebuvo su kuo pasirašyti Sutarties-2 nutraukimo dokumentų, nes iš objekto atsakovas buvo pasišalinęs, V. Ž. iš objekto pašalino užsakovas UAB „Merko statyba“, nes iš viešosios erdvės gavo informaciją, kad jis nemoka algų darbininkams.

13.       Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. sausio 13 d. metu, ieškovo atstovas M. B. paaiškino, kad atsakovo įmonėje dirba projektų vadovo pareigose ir buvo projekto vadovas objekte (duomenys neskelbtini) gatvėje, turėjo prižiūrėti ir priimti darbus. Nurodė, kad atsakovo darbuotojai po 5-8 žmones dirbo apie 2-3 mėnesius, tačiau buvo didelė darbuotojų kaita, jie keisdavosi kas kelias dienas, iš viso pasikeitė apie 50 žmonių, darbuotojai neteisingai atlikinėjo darbus, todėl ieškovo darbuotojai turėjo ištaisyti broką, taip pat samdė ir kitus rangovus darbams atlikti ir ištaisyti. Taipogi atsakovas nepildydavo dokumentacijos, nors jis reikalavo, kad būtų pildomi dokumentai, iš atsakovo nėra gavę jokios dokumentacijos. Atsakovas nevykdė darbų pagal grafiką, trūko darbininkų, darbų rezultatas nebuvo priduotas, todėl santykiai nutrūko, ieškovas rašė pretenzijas atsakovo administracijai, žodžiu irgi kėlė pretenzijas. Atsakovas su savo darbuotojais neatsiskaitydavo. Ieškovas atsakovui sumokėjo pinigus į priekį kaip avansą, kad atsakovas galėtų sumokėti darbuotojams algas. Ieškovui buvo labai svarbūs darbų atlikimo terminai, nes ieškovas iš užsakovo gaudavo baudas už terminų vėlavimą, darbų pridavimo užsakovui UAB „Merko statyba“ metu atsakovo atstovai nedalyvaudavo. Ieškovas objekte turėjo vagonėlius, kuriuose gyveno atsakovo darbuotojai.

14.       Teismo posėdžių metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas Mantas Virbickas palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus nesutikimo su ieškiniu argumentus, prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad dėl pirmojo objekto Vilniaus gatvėje dalis darbų buvo atlikta nekokybiškai, po objekto pabaigimo buvo gauta pretenzija iš UAB „Via sportas“, pretenzija buvo pateikta ir ieškovui, kurio direktorius neneigė, kad yra defektai, yra susirašinėjimas su E. I., buvo siųstos nuotraukos. Tai, kad darbai buvo priimti, nereiškia, kad jie buvo atlikti kokybiškai, nes jie išaiškėjo po tam tikro laiko. Defektiniams (paslėptiems) darbams turi būti taikoma 5 metų garantija, nesutinka apmokėti už darbus, nes jie nekokybiški. Dėl objekto (duomenys neskelbtini) gatvėje paaiškino, kad byloje įrodyta, kad darbus atsakovas objekte faktiškai vykdė balandžio-gegužės-birželio mėnesiais, 2020 m. balandžio 20 d. ieškovas atsakovui pateikė pretenziją dėl darbų stabdymo, nurodė tam tikrus atliktus darbus, o 2020 m. balandžio 30 d. sumokėjo atsakovui 2 000 Eur mokėjimo paskirtyje įvardindamas kaip „skolą“, vėliau gegužės mėnesį sumokėjo dar 7 000 Eur, taigi akivaizdu, kad tai nebuvo avansas, o buvo sumokėjimas už atliktus darbus pagal Sutartį-2. Sutartis-2 nenumatė avanso grąžinimo, Sutarties-2 9.6 punktas bei Specialiosios dalies 8.1 punktas nenumatė sąlygos dėl avanso. Tarp šalių buvo sutarta, kad atsiskaitymas su atsakovu vyks tada, kai ieškovas perduos darbus užsakovui, ieškovas pridavė darbus užsakovui 2021 m. balandžio 22 d., objektas yra užbaigtas. Balandžio mėnesį objekte dirbo 15 darbuotojų, gegužę – 19, o birželį – 9. Darbų perdavimo akte nurodyti darbai faktiškai buvo atlikti ir faktiškai buvo perduoti, atskiri lokaliniai aktai nebuvo sudaromi. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas turėjo perdaryti darbus, reiškia, atsakovas tinkamai atliko darbus. Nurodė, kad ieškovas nenutraukė Sutarties-2, nors yra savo srities profesionalas ir turėjo prašyti nutraukti Sutartį-2. Atsakovas atliko daugiau darbų nei už 9 000 Eur, dėl sumokėjimo už atliktus darbus teiks ieškinį ieškovui apygardos teisme.    

15.       Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. kovo 7 d., metu liudytoju buvo apklaustas E. I. (2022 m. kovo 7 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:57:34 iki 02:21:05). Liudytojas paaiškino, kad iki 2022 metų dirbo UAB „Vangedas“, buvo įgaliotas asmuo, direktoriaus A. S. pavaduotojas, šiuo metu dirba UAB „Produktų vystymo sprendimai“ direktoriumi. Pastaroji įmonė vykdė Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektą, turėjo daug subrangovų, vienas iš subrangovų buvo UAB „Vangedas“. Buvo reikalinga pagalba su terasom, šiuos darbus perdavė vykdyti atsakovui, nes reikėjo perdaryti kai kurias terasas, darbai buvo atlikti, tačiau po žiemos buvo daug kritulių ir pavasarį atsirado defektų – pradėjo kauptis vanduo patalpose, esančiose po terasom. Užsakovas UAB „Via sportas“ pateikė pretenziją. Jis siuntė nuotraukas ir video įrašą ieškovo direktoriui J. K. per „Viber“ programėlę, prašė pataisyti broką, tačiau didelio spaudimo nedarė, nes buvo draugiški santykiai. Brokas ištaisytas nebuvo, nes ieškovo direktorius, nors ir pripažino defektus, tačiau atsisakė taisyti, nurodydamas, kad neturi pinigų ir noro. Daugiau nei pusę metų laukė, kol ištaisys defektus. Vėliau defektus ištaisė kitas rangovas, darbų sąmata buvo apie 3 000 Eur + PVM. (duomenys neskelbtini) gatvės projekte atsakovas pradėjo dirbti vasario-kovo mėnesį, nors sutartis buvo siųsta anksčiau, o žodiniai susitarimai buvo dar anksčiau. Buvo sutarta dėl šių darbų: stogo įrengimo, medienos antpirenavimo, stogo šiltinimo, fasado įrengimo, polistireno klijavimo bei armavimo darbų. Buvo apie 15 darbuotojų, taip pat objekte dirbo ir kiti subrangovai (stogintojai, fasado, vatos klijavimo), iš savo lėšų samdė kitus subrangovus, kuriuos surado V. Ž.. Dvi ar trys brigados išdirbo apie 3 mėnesius, iš projekto UAB „Vangedas“ išėjo birželio pabaigoje, pagrindiniai darbai vyko balandžio-gegužės mėnesiais, birželį buvo likusi viena brigada stogo šiltinimo darbams. Tarp šalių buvo susitarimas, kad kai bus baigti darbai ir priduoti užsakovui UAB „Merko statyba“, tada šalys susės ir susidėlios visą dokumentaciją bei pilnai atsiskaitys. Faktiškai darbus perduodavo užsakovui UAB „Merko statyba“ ir tik tada ieškovas laikydavo, kad darbai tinkamai priduoti. Darbus iš užsakovo pusės priiminėjo A. D. Santykiai iš pradžių buvo geri, vyko susirašinėjimai dėl atliktų darbų kiekio, bendravo su M. B., kuris skirstė darbus. Aktai nebuvo pasirašyti, tačiau buvo „Viber“ programėlėje sukurta grupė, kurioje susirašinėjo ir fiksuodavo tam tikrą atliktų darbų etapą, darbų buvo atlikta už 70 000-80 000 Eur, medžiagos buvo tiekiamos per ieškovą, atsakovas atliko tik darbus, be medžiagų. Iš ieškovo buvo nusiskundimų, bet statybose taip būna visada, tarp šalių vyko komunikacija. Objekte būdavo dažnai, bent vieną kartą per savaitę, nes vyko susirinkimai, V. Ž. objekte buvo kiekvieną dieną, nes buvo atsakingas už darbuotojų suradimą. Atsakovas tikėjosi ieškovo direktoriaus sąžiningumo, laukė apmokėjimų, Sutarties-2 nutraukimas nebuvo įformintas, nes dar ilgą laiką susirašinėjo. Aktas buvo surašytas atbuline data, 2020 m. pabaigoje, ir buvo išsiųstas ieškovui; jis (liudytojas) buvo pateikęs nuomonę, kokie darbai buvo atlikti, taip pat buvo kalbėta su darbuotojais. Balandžio mėnesį ieškovas sumokėjo dalį pinigų už fasado įrengimo darbus; 7 000 Eur buvo sumokėta darbuotojų atlyginimams.

16.       Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. kovo 28 d., metu liudytoju buvo apklaustas A. D. (2022 m. kovo 28 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:16:53 iki 00:31:34). Liudytojas paaiškino, kad dirba UAB „Merko statyba“ statybos darbų vadovu. 2019 m. spalio 7 d. buvo paskirtas dirbti (duomenys neskelbtini) gatvės objekte statybos darbų vadovu, atsakingas už stogo ir fasado darbus. Darbus atliko UAB „Kramas statyba“, tiesioginių sutartinių santykių su UAB „Vangedas“ nebuvo, todėl visi darbų atlikimo ir kokybės klausimai buvo derinami su UAB „Kramas statyba“, kuris samdė atsakovą tam tikriems darbams atlikti. Kiekvieną savaitę vykdavo subrangovų susitikimai, kuriame dalyvaudavo atsakingi asmenys, dalyvavo ir E. I., iš ieškovo pusės atsakingas buvo statybos darbų vadovas M. B. Darbų pridavimas vykdavo tam tikrais etapais, prieš darbų „uždengimą/paslėpimą“. Rangovas informuodavo UAB „Merko statyba“, kad planuoja priduoti darbus, pirmiausia juos apžiūrėdavo statybos vadovas (jis), paskui - techninis prižiūrėtojas (atsakingas už kokybę), jei viskas tikdavo, būdavo pasirašoma, kad darbai atlikti tinkamai.

17.       Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. kovo 28 d. metu, liudytoju buvo apklaustas V. Ž. (2022 m. kovo 28 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:35:24 iki 00:59:57). Liudytojas paaiškino, kad 2020 m. balandžio 1 d. perėjo dirbti iš UAB „Produktų vystymo sprendimai“ į UAB „Vangedas“. (duomenys neskelbtini) gatvės objekte jis buvo atsakingas už darbininkų suradimą šiems darbams: stogo (vatos klojimo, skardinimo) ir fasado (šiltinimo ir armavimo) darbams. Objekte jis būdavo kasdien, rodydavo darbuotojams, ką reikia daryti, nors tam kompetencijos neturėjo. Iš ieškovo pusės statybos darbų vadovas buvo M. B., tačiau iš jo negaudavo patarimų ar atsakymų, ignoruodavo, todėl daug ką turėdavo nuspręsti pats, taip pat susirašinėjo su J. K. Darbuotojai keisdavosi labai dažnai, nes alga buvo ne daugiau nei 800 Eur į rankas, taip pat ateidavo nekompetentingų darbuotojų, per 1-2 savaites matydavosi, kas iš darbuotojų gali likti toliau, dalis tinkamų darbuotojų dirbo iki galo. Objekte dirbo apie 20-25 darbininkai, gyveno ieškovo vagonėliuose, kurių buvo trys, viename vagonėlyje – 8 žmonės. Objekte dirbo ir kitos įmonės, ieškovas savo darbuotojų neturėjo. Kokie darbai buvo atlikti iki galo nežino, iš stogo darbų buvo atlikta apie 30 procentų, iš fasado darbų – apie 60 procentų. 2020 m. balandžio 29 d. jo nebeįleido į objektą, bet priežasčių nežino, nors bandė išsiaiškinti. Nuo to laiko objekte nebedirbo. 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

18.       Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl apmokėjimo už atliktus statybos rangos darbus pagal 2020 m. vasario 25 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesutinka apmokėti atsakovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros (9 748,50 Eur sumai), motyvuodamas tuo, kad darbai atlikti nekokybiškai. Byloje taip pat tarp šalių kilo ginčas dėl 9 000 Eur, sumokėtų pagal 2020 m. balandžio 1 d. statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo. Ieškovas teigia, kad 9 000 Eur atsakovui buvo sumokėti kaip avansas ir turi būti grąžinti, nes atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, o atsakovas teigia, kad šalys dėl avanso nebuvo susitarę ir ši suma buvo sumokėta atsakovui kaip atlygis už atliktus darbus. 

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 9 748,50 Eur skolą, 491,43 Eur palūkanas, 8 procentų procesines palūkanas ir 40 Eur kompensaciją

19.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių 2020 m. vasario 25 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti sutartus darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, o atsakovas įsipareigojo už juos tinkamai atsiskaityti.  

20.       Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad 2020 m. kovo 3 d. surašytas Atliktų darbų aktas Nr. 2020/03/02, objektas (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagal kurį ieškovas atliko atsakovui šiuos darbus: stogo klijavimas, stogo prilydoma danga, įlajų apipjovimas, įlajos pakeitimas, įlajos su įžeminimu, duobių išlyginimas, iš viso atliktų darbų kaina – 4 149 Eur (+ 871,29 Eur PVM), iš viso – 5 020,29 Eur. Tą pačią dieną surašytas Atliktų darbų aktas Nr. 2020/03/03, pagal kurį ieškovas atliko atsakovui šiuo darbus: stogo klijavimas, stogo prilydoma danga, iš viso atliktų darbų kaina – 1 119,50 Eur (+ 235,10 Eur PVM), iš viso – 1 354,60 Eur. Tą pačią dieną surašytas Aktas Nr. 1, pagal kurį ieškovas atliko atsakovui laiptinės remonto darbus, iš viso atliktų darbų kaina 2 290 Eur (+ 480,90 Eur PVM), iš viso - 2 770,90 Eur. 2020 m. kovo 17 d. tarp šalių pasirašytas Atliktų darbų aktas Nr. 2020/03/01, pagal kurį atsakovas priėmė šiuos ieškovo darbus: stogo klijavimas, įlajų apipjovimas, dujos (atliekamiems darbams), iš viso 2 190 Eur (+ 459,90 Eur), iš viso - 2 649,90 Eur. Aktus priėmė ir pasirašė atsakovo direktorius A. S. 

21.       Minėtų Atliktų darbų aktų Nr. 1; Nr. 2020/03/01; Nr. 2020/03/02; Nr. 2020/03/03 pagrindu ieškovas 2020 m. birželio 30 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą Serija KR200 Nr. 063001 9 748,50 Eur sumai (2 047,19 Eur PVM mokamas pirkėjo (atsakovo) į valstybės biudžetą). PVM sąskaitą faktūrą priėmė ir pasirašė atsakovo direktorius A. S. 2020 m. liepos 30 d. ieškovas pateikė atsakovui reikalavimą Nr. 75, kuriame nurodė, kad PVM sąskaita faktūra Serija KR200 Nr. 063001 atsakovo neapmokėta, reikalavo kuo skubiau ją apmokėti. 

22.       Atsakovas atsisako minėtą sąskaitą apmokėti, nurodydamas, kad darbai atlikti nekokybiškai. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikė atsakovui skirtą 2020 m. gruodžio 29 d. Nr. 20/207 UAB „Via sportas“ raštą, iš kurio matyti, kad patikros metu objekte Vilniaus gatvėje nustatyti defektai 4 aukšte ir 5 aukšte; preliminari defektų šalinimo sąmata – nuo 2 500 Eur iki 3 000 Eur be PVM. UAB „Via sportas“ prašė atsakovą atlikti defektų šalinimo darbus bei atlikti terasų lentų galutinį surinkimą, nustatė terminą iki 2021 m. balandžio 30 d., terasų lentų surinkimui iki 2021 m. gegužės 31 d.

23.       Sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl atsiskaitymo už ieškovo atliktus darbus, taikytinos šalių sudarytos Sutarties-1 nuostatos, statybos rangą reglamentuojančios specialiosios teisės normos, o kiek jos šalių santykių nereglamentuoja – bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

24.       Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinė rangovo pareiga – per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

25.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku, t. y. pagrindas rangovui reikalauti, jog užsakovas vykdytų jo priešpriešinę pareigą – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, kurį patvirtina specialus dokumentas – darbų perdavimo-priėmimo aktas. Nuo šiuo aktu fiksuojamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo momento atsiranda užsakovo prievolė už darbus atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.662, 6.694 straipsniai). Taigi tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos šalies atitinkamo pareigų vykdymo. Jei rangovas savo pareigas vykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija fakto, kad darbai buvo atlikti, tačiau teigia, kad darbai atlikti nekokybiškai. 

26.       Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai – įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016; kt.).

27.       Kaip byloje nustatyta, ieškovas, atlikęs sutartus darbus objekte, 2020 m. kovo mėnesį surašė keturis Atliktų darbų aktus, šiuos aktus pateikė atsakovui, kurio vadovas A. S. juos pasirašė ir priėmė, tokiu būdu patvirtindamas, kad darbai objekte buvo atlikti. Pažymėtina, kad aktuose nėra jokių įrašų, išlygų ar pastabų dėl darbų kokybės. Atliktų darbų pagrindu ieškovas 2020 m. birželio 30 d. išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą bei pateikė šią sąskaitą apmokėjimui, atsakovas šią sąskaitą priėmė. Sąskaitos apmokėjimo terminas – 2020 m. birželio 30 d. Nustatytu terminu sąskaita apmokėta nebuvo.  

28.       Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Sutarties-1 4.3 punkte šalys susitarė, kad darbai priimami pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktą; trūkumai, pastebėti darbų perdavimo metu, turi būti pažymėti darbų perdavimo-priėmimo akte. Sutarties-1 4.4 punktas numatė, kad trūkumai, pažymėti Darbų perdavimo priėmimo akte, turi būti rangovo nedelsiant ištaisyti arba/ir, šalims susitarus, gali būti mažinama darbų kaina. Kaip jau buvo minėta, Sutarties-1 pagrindu sudarytuose Aktuose darbų trūkumai nurodyti nebuvo.

29.       Atsakovas atliktų darbų defektų faktą įrodinėjo liudytojo E. I. parodymais, pateiktais susirašinėjimais programėlėje „Viber“, užsakovo UAB „Via sportas“ atsakovui pateikta pretenzija. Liudytojas E. I. paaiškino, kad darbai buvo atlikti, tačiau po žiemos buvo daug kritulių ir pavasarį atsirado defektų – pradėjo kauptis vanduo patalpose, esančiose po terasom, užsakovas UAB „Via sportas“ pateikė pretenziją, jis siuntė nuotraukas ir video įrašą ieškovo direktoriui J. K., prašė pataisyti broką, tačiau ieškovo direktorius, nors ir pripažino defektus, tačiau atsisakė taisyti, nurodydamas, kad neturi pinigų ir noro, vėliau defektus ištaisė kitas rangovas. Iš pateikto susirašinėjimo matyti, kad 2020 m. birželio 19 d. ieškovo vadovui J. K. buvo atsiųsta nuotrauka su pažymėtomis (apibrauktomis) vietomis terasos lentose, nurodant, kad dėl to nepriimami darbai, prašoma pataisyti. Tačiau, teismo vertinimu, iš pateikto susirašinėjimo nėra galimybės neginčijamai konstatuoti, kad nuotraukoje pavaizduotas būtent objektas Vilniaus gatvėje, nėra aišku, kokie konkretūs defektai nurodyti, kada buvo daryta nuotrauka. Liudytojas nurodė, kad buvo siųsti video įrašai, tačiau tokie įrodymai (nufilmuota medžiaga, įrašai) teismui nebuvo pateikti. Teismui pateiktas tik susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad buvo siųstas video įrašas, tačiau iš kokio objekto, kada šis įrašas darytas ir kas jame užfiksuota, nėra galimybės nustatyti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, įrodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, nes šalys susirašinėjo bei nuotrauka ir video įrašai buvo siųsti 2020 m. birželio bei liepos mėnesį, tuo tarpu užsakovo UAB „Via sportas“ pretenzija atsakovui buvo pateikta 2020 m. gruodžio mėnesį, o liudytojas E. I. nurodė, kad defektai pasimatė po žiemos, kai pradėjo tekėti vanduo patalpose po terasom. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad UAB „Via sportas“ pretenziją atsakovas ieškovui pateikė tik 2021 m. balandžio mėnesį kartu su atsiliepimu į ieškinį. Taigi, pateiktų įrodymų pagrindu nėra galimybės nustatyti, kokie ieškovo atlikti darbai buvo atlikti nekokybiškai, kada apie juos ieškovui buvo pranešta. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad UAB „Via sportas“ pretenzija nepatvirtina fakto, kad už nurodytus defektus atsakingas būtent ieškovas, nes, kaip nurodė liudytojas E. I., objekte vykdant Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektą, buvo daug subrangovų, vienas iš subrangovų buvo UAB „Vangedas“. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė defektų buvimo fakto (CPK 178 straipsnis).

30.       Atsakovas, nesutikdamas su reikalavimu apmokėti už atliktus darbus, remiasi Sutarties-1 antro skyriaus 1.2, 1.3 punktais bei CK 6.697, 6.698 straipsniais, reglamentuojančiais atliktų darbų kokybę bei garantinius terminus. Taigi, pinigų sulaikymą atsakovas iš esmės sieja su garantiniu laikotarpiu atsiradusiais defektais. Tačiau sutiktina su ieškovo argumentu, kad darbų kokybės garantija nešalina atsakovo pareigos pilnai atsiskaityti. Užsakovo pareiga sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą kyla iš statybos rangos sutarties ir įstatymo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovui neįrodžius priimtų darbų kokybės trūkumų ir defektų fakto, atsakovas neturi teisės naudotis sulaikymo teise (CK 6.58 str.) ir privalo sumokėti ieškovui visą pagal Sutartį-1 nesumokėtą sumą.

31.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas atliko sutartus rangos darbus, atsakovas juos priėmė, tačiau neatsiskaitė. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad ieškovo atlikti ir atsakovui perduoti darbai buvo netinkamos kokybės, taigi atsakovas nepagrįstai sustabdė savo prievolės atsiskaityti įvykdymą. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, pripažįsta, kad atsakovas, vengdamas įvykdyti prievolę – atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus, laikytina nesąžininga šalimi, pažeidusia sutartinius įsipareigojimus. Kadangi draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis), laikytina, kad atsakovas pažeidė savo prievolę, nes pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas nesilaikė sutartinių įsipareigojimų apmokėti už atliktus darbus, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 9 748,50 Eur skola.

32.       Ieškovas prašė priteisti 491,43 Eur palūkanas, paskaičiuotas taikant 8 procentų metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. vasario 15 d. (230 dienų). Taigi, ieškovas prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas. Pažymėtina, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose neginčijo palūkanų apskaičiavimo laikotarpio ir dydžio, dėl jų pagrįstumo nepasisakė.

33.       Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Laiku neįvykdžius prievolės sumokėti pinigus, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita.

34.       Kadangi byloje nėra ginčo, kad Sutartis-1 yra komercinis sandoris, kompensuojamosios palūkanos ir jų dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatyme, reglamentuojančiame palūkanas ir jų dydį už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies pakeitimai, kuriuose nurodyta, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.“. Nuo 2016 m. kovo 16 d. refinansavimo operacijoms taikoma palūkanų norma sudarė 0,00 proc., ji liko nepakitusi iki ieškinio pateikimo dienos. Taigi, ieškovas, apskaičiuodamas mokėtinas 491,43 Eur palūkanas, pagrįstai taikė 8 procentų palūkanų normą bei pradelstą atsiskaityti laikotarpį (230 dienų).

35.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatavus, kad atsakovas pažeidė prievolę laiku atsiskaityti su ieškovu, yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 491,43 Eur palūkanas.

36.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos skolos (9 748,50 Eur) sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37.       CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Pagal CK nuostatas palūkanas gali nustatyt įstatymai arba šalių susitarimas. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytas palūkanas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

38.       Tarp šalių ginčo nėra, jog šalys nebuvo susitarusios dėl palūkanų normos ir dėl to, kad ginčo šalių sandoris atitinka Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, priteisiant procesines palūkanas taikytinos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos. Teismas šio sprendimo 34 punkte nurodė argumentus dėl 8 procentų dydžio palūkanų normos taikymo, todėl papildomai šių argumentų nekartoja. Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, ieškovo reikalavimas dėl 8 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (9 748,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo ieškovui iš atsakovo tenkinamas kaip pagrįstas.

39.       Ieškovas, be kita ko, prašė priteisti 40 Eur kompensaciją. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Aiškinant sistemiškai, įstatymas nustatė teisę gauti vienkartinį 40 Eur išieškojimo išlaidų atlyginimą tik esant būtinai sąlygai, t. y. jei kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas. Nurodyta Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo norma reiškia, kad 40 Eur išieškojimo išlaidos neturi būti papildomai įrodinėjamos, t. y. pakanka fakto, jog kreditorius yra įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas. Nustačius, kad ieškovas turi teisę į įstatyme nustatytas palūkanas, iš atsakovo ieškovo naudai yra pagrindas priteisti 40 Eur neįrodinėtinų išieškojimo išlaidų kompensaciją.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 9 000 Eur negrąžinto avanso, 424,11 Eur palūkanas, 8 procentų procesines palūkanas ir 40 Eur kompensaciją 

40.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. balandžio 1 d. tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties specialioji dalis, kiti sutarties priedai, dėl objekto daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, rekonstravimo. Rangovas – atsakovas, užsakovas – ieškovas. Darbų pobūdis – fasado šiltinimas ir dekoro įrengimas bei stogo įrengimo darbai. Darbų pradžia - 2020 m. vasario 24 d., darbų pabaiga – 2020 m. gegužės 31 d. Sutarties kaina su PVM – 378 881,96 Eur.

41.       Teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 29 d. atliktų darbų aktas, už atliktus darbus laikotarpyje 2020 m. balandžio – birželio mėnesiais, objekte (duomenys neskelbtini), Vilnius, sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Aktas nėra pasirašytas ieškovo. Atsakovas šį aktą į bylą pateikė kartu su atsiliepimu 2021 m. balandžio 6 d. Ieškovas nurodė, kad šį vienašalį aktą gavo iš atsakovo 2021 m. balandžio 2 d. elektroniniu laišku, kuriuo taip pat buvo atsiųsta 2020 m. gruodžio 29 d. atsakovo ieškovui išrašyta PVM sąskaita faktūra 80 278,05 Eur sumai. Ieškovas 2021 m. balandžio 15 d. lydraščiu nepriėmė atsakovo pateiktų dokumentų ir juos grąžino.   

42.       Ieškovas 2020 m. balandžio 20 d. teikė atsakovui pretenziją Nr. 34, kurioje nurodė, kad 2020 m. balandžio 17 d. gavo pretenziją iš UAB „Merko statyba“ dėl nekokybiškai atliekamų fasado įrengimo darbų ašyje :/S-1 l, kurie stabdomi ir ieškovas pareikalavo išvardintus defektus pašalinti ir priduoti ieškovo vadovui bei UAB „Merko statyba“ atstovui. Pretenzijos gavimą atsakovas patvirtino ją pasirašydamas.

43.       2020 m. balandžio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 105, ieškovas pervedė atsakovui 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „2020-04 skola“. 2020 m. gegužės 5 d. ieškovas atliko mokėjimo pavedimą į UAB „Vangedas“ banko sąskaitą ir pervedė 7 000 Eur, mokėjimo duomenyse nurodant „Avansas pagal sutartį“. Šiais mokėjimo nurodymais ieškovas įrodinėja faktą, kad atsakovui buvo sumokėtas 9 000 Eur avansas.

44.       2020 m. liepos 3 d. ieškovas siuntė atsakovui raginimą, kuria prašė padaryti į ieškovo banko sąskaitą iki 2020 m. liepos 15 d. pavedimą, grąžinti 9 000 Eur avansą, priešingu atveju pradės skolų išieškojimo procedūrą. Raginimo gavimą parašu patvirtino atsakovo direktorius.

45.       Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. balandžio 22 d. dėl objekto (duomenys neskelbtini) gatvėje UAB „Kramas statyba“ ir UAB „Merko statyba“ pasirašė galutinį darbų perdavimo aktą (pagal statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)).

46.       Ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 9 000 Eur, kuriuos įvardina kaip negrąžintą avansą, teigia, kad atsakovas neįvykdė 2020 m. balandžio 1 d. Sutarties-2, neatliko sutartų darbų, todėl privalo grąžinti sumokėtą avansą, dėl kurio šalys buvo susitarusios žodžiu. Tuo tarpu atsakovas teigia, darbai faktiškai buvo vykdomi apie 3 mėnesius, o 2 000 Eur ir 7 000 Eur pavedimai buvo padaryti atsiskaitant už atsakovo 2020 m. kovo ir balandžio mėnesiais atliktus darbus objekte, akcentavo, kad dėl avanso mokėjimo šalys nebuvo susitarusios. 

47.       CPK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

48.       Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

49.       Ieškovas byloje įrodinėjo, kad 9 000 Eur suma buvo pervesta kaip avansas. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos. Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo netesybų forma.

50.       Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl avanso grąžinimo, nurodė, kad avanso mokėjimo galimybes numatė Sutarties-2 Bendrosios dalies 9.6 punktas, tačiau teismas su šiuo argumentu neturi pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutarties-2 Bendrosios dalies 9.6 punkte nurodyta, kad „jei Specialiosios dalies 8 straipsnyje yra numatomas avansinis užsakovo mokėjimas už darbus, avansinio mokėjimo suma yra išreiškiama procentu nuo sutarties kainos be PVM sutarties sudarymo metu (arba nurodoma konkreti suma), nurodomas avansinio mokėjimo sumokėjimo terminas, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos ir nurodoma avansinio mokėjimo užskaitymo tvarka. Avansinio mokėjimo užskaitymas neįtakoja Specialiosios dalies 6.5 punkte nurodytos sumos sulaikymo ir jo grąžinimo. <...>“. Iš Sutarties-2 Specialiosios dalies 8 straipsnio turinio matyti, kad jokių specialių sąlygų dėl avanso mokėjimo šalys nesusitarė. Taigi, laikytina, kad šalys raštu nesusitarė nei dėl avanso mokėjimo, nei dėl jo dydžio, terminų, įskaitymo į Sutarties-2 kainą ir pan. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas direktorius J. K. nurodė, kad susitarimas dėl avanso buvo žodinis, projektų vadovas M. B. teigė, kad ieškovas atsakovui sumokėjo pinigus į priekį kaip avansą, kad atsakovas galėtų sumokėti darbuotojams algas. Tačiau vis tik kitų įrodymų, kurie patvirtintų šias ieškovų atstovų nurodytas aplinkybes, ieškovas nepateikė. Priešingai, liudytojas E. I. teismo posėdžio metu patvirtino, kad balandžio mėnesį ieškovas sumokėjo dalį pinigų už fasado įrengimo darbus; 7 000 Eur buvo sumokėta darbuotojų atlyginimams, tačiau ne kaip avansinės įmokos.   Pažymėtina, kad ieškovas teismui nedetalizavo žodinio susitarimo sąlygų dėl avanso mokėjimo dydžio, terminų, įskaitymo ir pan. Teismo įsitikinimą, kad prašomos grąžinti sumos atsakovui buvo pervestos ne kaip avansinės įmokos, sustiprina ir tai, kad šios sumos atsakovui pervestos ne tada, kai pagal Sutartį-2 turėjo būti pradėti vykdyti darbai, ar buvo sudaryta Sutartis-2 ar iškart po jos sudarymo, o praėjus jau palyginti ilgam laiko tarpui, t. y. 2020 m. balandžio 30 d. bei 2020 m. gegužės 4 d, taigi, jau praėjus daugiau nei pusei Sutartimi-2 sulygto darbų vykdymo termino. Sutarties-2 Specialiosios dalies 5 straipsnis numatė, kad darbai pradedami 2020 m. vasario 24, o darbų pabaiga - 2020 m. gegužės 31 d.  Bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai atsakovo darbuotojai objekte pradėjo dirbti jau kovo mėnesį, darbai buvo tęsiami ir balandžio bei gegužės mėnesiais. Šias aplinkybes patvirtino tiek ieškovo atstovas M. B., kuris nurodė, kad atsakovo darbuotojai objekte dirbo 2-3 mėnesius, tiek liudytojai E. I., patvirtinęs, kad kelios brigados objekte išdirbo apie 3 mėnesius, ir V. Ž., patvirtinęs, kad jis objekte dirbo iki 2020 m. balandžio 29 d. Tai, kad atsakovo darbuotojai nurodytu laikotarpiu vykdė darbus patvirtina ir šalių susirašinėjimas (2020 m. kovo 23 d. pranešimas apie stabdomus armavimo darbus, 2020 m. kovo 30 d. trumpoji žinutė apie objekte atliekamus darbus, 2020 m. balandžio 16 d. žinutė apie kovo-balandžio mėnesiais atliktus darbus, 2020 m. balandžio 20 d. elektroninis laiškas apie statybinių medžiagų kiekius, 2020 m. gegužės 5 d. žinutė apie atliktus darbus). Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad 2020 m. balandžio 30 d. pavedimo mokėjimo paskirtyje nurodyta „2020-04 skola“. Ieškovas teigė, kad atsakovas žadėjo grąžinti avansą, tačiau šis teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais. Taigi, remiantis surinktų įrodymų visuma, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė faktinės aplinkybės, jog dėl avanso mokėjimo buvo sutarta ir kad bendra 9 000 Eur suma atsakovui pervesta kaip avansas iki darbų pradžios. Ieškovas byloje neįrodė jo sumokėta pinigų suma Sutarčiai-2 įsigaliojus egzistuojančiu bendruoju šalių ketinimu būtų vertinama kaip prievolių įvykdymo užtikrinimas netesybų forma ar kaip išankstinė įmoka už rangos sutarties darbus ir turėjo būti įskaičiuota į darbų kainą rangovui įvykdžius sutartį.

51.       Ieškovas teigė, kad atsakovas darbus vykdė nekokybiškai, sugadino daug medžiagų, tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti įrodymų nepateikė, apsiribodamas deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų vienašališkai nutraukęs Sutartį-2 tokia tvarka, kaip nurodyta Sutarties-2 Bendrosios dalies 10 straipsnyje ir jo papunkčiuose. Akcentuotina, kad tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine–komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Ieškovas, būdamas verslo subjektas, nustatęs, kad kita šalis nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, turėjo teisę pasirinkti vienašališko sutarties nutraukimo galimybę, tačiau tokių veiksmų neatliko, todėl prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų padarinių. 

52.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 9 000 Eur avanso grąžinimo, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Netenkintus pagrindinio reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio pobūdžio reikalavimų dėl 424,11 Eur palūkanų, 8 procentų procesinių palūkanų ir 40 Eur kompensacijos priteisimo.

53.       Papildomai pasisakytina dėl į bylą atsakovo pateikto 2020 m. gruodžio 29 d. atsakovo vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto. CK 6.694 straipsnio 4 dalis numato, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Nagrinėjamu atveju ieškovas dublike nurodė, kad šis aktas turi būti pripažintas negaliojančiu, tačiau, kita vertus, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas išdėstė argumentus, kad toks aktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu tik nagrinėjamos bylos kontekste, o ne visoje apimtyje, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad ieškovas atskiro ieškinio reikalavimo dėl akto pripažinimo negaliojančiu nereiškė, patikslinto ieškinio nepateikė, už tokį reikalavimą žyminio mokesčio nemokėjo. Todėl teismas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju nėra pagrindo iš esmės vertinti tokio akto pagrįstumą, teisėtumą, atitikimą įstatymo reikalavimams, nes tokiu būdu būtų išeita už ieškinio reikalavimų ribų, juolab, kad byloje nėra nagrinėjamos ir vertinamos aplinkybės dėl (ne)atliktų darbų apimties, jų kokybės, nes tokių visapusiškų įrodymų šalys į bylą neteikė, be to, byloje nesprendžiamas klausimas dėl apmokėjimo už darbus priteisimo (teismas atsakovo 2022 m. kovo 7 d. pateiktą priešieškinį atsisakė priimti protokoline nutartimi, nustatęs, kad jo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, nes atsakovas priešieškinį pareiškė pavėluotai, praėjus daugiau nei vieneriems metams po bylos iškėlimo, be to, jau pradėjus bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje (po ieškovo atstovų paaiškinimų stadijos)).

54.       Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

55.       Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, tačiau jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

56.       Ieškovas byloje prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovas patyrė 4 215,81 Eur atstovavimo išlaidų, taip pat byloje ieškovas yra sumokėjęs 482 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus bei 43 Eur žyminį mokestį už ieškinyje pareikštą reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šis ieškovo prašymas 2021 m. vasario 25 d. nutartimi buvo atmestas, todėl ieškovui 43 Eur žyminis mokestis neatlyginamas) ir 45 Eur žyminį mokestį už 2022 m. sausio 20 d. pareikštą reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šis ieškovo reikalavimas 2022 m. sausio 21 d. nutartimi buvo patenkintas). Ieškinys buvo patenkintas 52 procentais, todėl yra pagrindas patenkintų reikalavimų daliai priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 296 Eur žyminio mokesčio ((482 Eur x 52 proc.) + 45 Eur = 296 Eur) ir 2 192,22 Eur atstovavimo išlaidų (4 215,81 Eur x 52 proc. = 2 192,22 Eur). Iš viso ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 2 488,22 Eur bylinėjimosi išlaidų (296 Eur + 2 192,22 Eur = 2 488,22 Eur) (CPK 93, 98 straipsniai).

57.       Atsakovas byloje prašė priteisti 2 100 Eur atstovavimo išlaidų. Taip pat byloje atsakovas sumokėjo 45 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl 2022 m. sausio 21 d. nutarties panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą atmetė, todėl atsakovo sumokėtas 45 Eur žyminis mokestis atsakovui neatlyginamas. Ieškinys buvo atmestas 48 procentais, todėl yra pagrindas atmestų reikalavimų daliai priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 1 008 Eur atstovavimo išlaidų (2 100 Eur x 48 proc. = 1 008 Eur) (CPK 93, 98 straipsniai).  

Dėl pašto išlaidų

58.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios kiekvienai šaliai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje iš šalių nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Kramas statyba“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vangedas“ 9 748,50 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 50 centų) skolos, 491,43 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 43 centus) palūkanų, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) kompensaciją, 8 (aštuonis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos skolos sumos (9 748,50 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 2 488,22 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 22 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vangedas“ iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kramas statyba“ 1 008 Eur (vieną tūkstantį aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                           Justa Raciūtė