Civilinė byla Nr. e2A-526-912/2022
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01134-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 2.6.20.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecomas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autobusų parkas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecomas“ dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys: Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir D. A.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ecomas“ patikslintu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Gatvių apšvietimas“ (jos teisių ir pareigų perėmėja UAB „Klaipėdos autobusų parkas“) 10 684,78 Eur skolos, 148,39 Eur delspinigių, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove 2017 m. gegužės 29 d. sudarė kompiuterių įrangos priežiūros ir remonto paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis Nr. 1). Pagal sutartį Nr. 1 ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei sutartyje numatytas paslaugas, o atsakovė – už jas sumokėti. Šalys sutartyje numatytus įsipareigojimus vykdė tinkamai ir laiku, ieškovė suteikė atsakovei sutartyje numatytas paslaugas, atsakovė jas priėmė, bet neapmokėjo 2020 m. sausio 6 d. PVM sąskaitos faktūros SCA Nr. 000528, kurios suma 508,20 Eur. Dėl to ieškovė pagal sutartį Nr. 1 prašė priteisti iš atsakovės 508,20 Eur skolos ir 10,67 Eur delspinigių.
3. Ieškovė su atsakove 2019 m. gegužės 2 d. sudarė prekių, apšvietimo įrenginių ir elektros šviestuvų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis Nr. 2). Ieškovė pagal sutartį Nr. 2 vykdydama atsakovės 2019 m. gruodžio 10 d. užsakymą, pardavė atsakovei įvairių elektros prekių ir 2019 m. gruodžio 16 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą SCA Nr. 000525, kurios suma 1 825,16 Eur. Atsakovė nurodytos PVM sąskaitos faktūros nepamokėjo. Dėl to ieškovė pagal sutartį Nr. 2 prašė priteisti iš atsakovės 1 825,16 Eur skolos ir 26,46 Eur delspinigių.
4. Ieškovė su atsakove 2019 m. rugpjūčio 13 d. sudarė darbų, lauko apšvietimo įrenginių montavimo pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis Nr. 3). Atsakovė pagal sutartį Nr. 3 2019 m. lapkričio 19 d. pateikė ieškovei užsakymą dėl dešimties atramų įrengimo, taip pat 2019 m. gruodžio 6 d. pateikė papildomą užsakymą dėl trijų atramų (duomenys neskelbtini), ir vienos atramos (duomenys neskelbtini) įrengimo. Ieškovė atliko visus atsakovės užsakytus darbus, įrengė atramas, o atsakovė šiuos darbus priėmė. Ieškovė 2019 m. gruodžio 10 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą SCA Nr. 000523, kurios suma 6 561,83 Eur, taip pat 2019 m. gruodžio 20 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą SCA Nr. 000526, kurios suma 1 789,59 Eur, iš viso – 8 351,42 Eur. Atsakovė nurodytų PVM sąskaitų faktūrų nepamokėjo. Dėl to ieškovė pagal sutartį Nr. 3 prašė priteisti iš atsakovės 8 351,42 Eur skolos ir 111,26 Eur delspinigių.
5. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl 10,67 Eur delspinigių pagal sutartį Nr. 1 priteisimo.
6. Atsakovė UAB „Gatvių apšvietimas“ priešieškiniu prašė teismo priteisti iš ieškovės UAB „Ecomas“ 15 246 Eur nuostolių, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovė nurodė, kad jos generaliniu direktoriumi nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 13 d. buvo trečiasis asmuo D. A., kuris bendrovės valdybos sprendimu atšauktas iš pareigų. D. A. atšaukus iš vadovo pareigų, pasikeitė didelė dalis atsakovės administracijos darbuotojų. D. A. vadovaujant bendrovei, atsakovė tiekėjų apklausos būdu organizavo mažos vertės viešąjį pirkimą, numatydama pirkti kompiuterinių įrangos priežiūros ir remonto paslaugas. Įvertinus tiekėjų pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų, pasirinktas ieškovės pasiūlymas. Atsakovė su ieškove, kaip pirkimo laimėtoja, 2017 m. gegužės 29 d. sudarė sutartį Nr. 1. 2017 m gegužės 15 d. paraiškoje nurodyta, kad pirkimo objektas – „kompiuterių palaikymo paslaugos“. Tiekėjams išsiųsto kvietimo dalyvauti pirkime 2.1 papunktyje nurodyta, kad bus perkamos kompiuterių įrangos priežiūros ir remonto paslaugos pagal techninę specifikaciją. Techninės specifikacijos lentelėje nurodyta, kad bus teikiama profilaktinė atitinkamo įrenginio priežiūra. Kompiuterinės įrangos „profilaktinis aptarnavimas“ nėra techninis terminas, jo turinys ir paslaugų pobūdis nėra aiškiai atskleistas ir viešojo pirkimo dokumentuose. Bendrovėje nėra duomenų, kad tokio pobūdžio paslaugos atsakovei apskritai reikalingos. Atsakovės darbuotojai nurodė nieko nežinantys apie faktinį „kompiuterių įrangos priežiūros ir remonto paslaugų“ teikimą atsakovei. Bendrovėje taip pat nėra jokių dokumentų, patvirtinančių faktinį šių paslaugų suteikimą pagal atsakovei išrašytas ir apmokėtas sąskaitas. Sutarties Nr. 1 specialiųjų sąlygų 2.3 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas teiks paslaugas pagal poreikį, o sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.1 papunktyje nurodyta, kad tiekėjas įsipareigoja suteikti paslaugas pagal atsakovės užsakymus. Pagal sutarties 3.2.1 papunktį atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už paslaugas po paslaugų atlikimo rezultato perdavimo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo atsakovei, bet atsakovė neturi informacijos apie pagal sutartį ieškovei faktiškai pateiktus užsakymus. Be to, atsakovė neturi duomenų, kad ieškovė faktiškai suteikė paslaugas ir atsakovė jas priėmė. Atsakovei galbūt faktiškai niekada nereikėjo jos kompiuterinės įrangos priežiūros ir (ar) remonto darbų. Nors ieškovė kas mėnesį išrašydavo atsakovei sąskaitas, atsakovės darbuotojai negalėjo patvirtinti, kad sąskaitose nurodytos paslaugos faktiškai suteiktos. Atsakovės buhalterės pateiktais duomenimis, pagal ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovė per sutarties galiojimo laikotarpį gavo 29 sąskaitas, kurių bendra suma 15 754,20 Eur, ir pagal šias sąskaitas sumokėjo ieškovei 15 246 Eur. Taigi, ieškovė nepagrįstai gavo 15 246 Eur už paslaugas, nes faktiškai nesuteikė paslaugų. Dėl to atsakovė patyrė 15 246 Eur nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš ieškovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 10 684,78 Eur skolos, 137,72 Eur delspinigių, 6 proc. metines procesines palūkanas ir 5 774 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė trečiajam asmeniui D. A. iš atsakovės 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, o priešieškinį atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad per visą laikotarpį nuo sutarties Nr. 1 sudarymo dienos atsakovė nepateikė ieškovei jokių pretenzijų ar pastabų dėl šios sutarties vykdymo. Būtent ieškovė inicijavo sutarties Nr. 1 nutraukimą, nes atsakovė su ja neatsiskaitė. Atsakovė per sutarties Nr. 1 galiojimo laikotarpį gavo 29 sąskaitas, kurių bendra suma 15 754,20 Eur, bet sumokėjo ieškovei tik 15 246 Eur. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė neapmokėjo paskutinės ieškovės išrašytos sąskaitos – 2020 m. sausio 6 d. PVM sąskaitos faktūros, kurios suma 508,20 Eur. Šalys 2020 m. sausio 29 d. susitarimo dėl sutarties Nr. 1 nutraukimo 2 punkte patvirtino, kad neturi ir ateityje nereikš viena kitai jokių pretenzijų dėl prievolių pagal šią sutartį neįvykdymo. Susitarimą pasirašė dabartinis atsakovės vadovas V. R. Atsakovė pateikė pretenzijas (priešieškinį) dėl ieškovės nepagrįsto praturtėjimo tik tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovė 2020 m. spalio 30 d. su kita bendrove UAB „Kompiuteriniai projektai“ sudarė viešojo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį dėl kompiuterinės ir programinės įrangos priežiūros bei remonto paslaugų. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovės teiginiai, kad jai apskritai nebuvo nereikalingos sutartyje Nr. 1 numatytos paslaugos, nepagrįsti. Teismas, išanalizavęs sutarties Nr. 1 ir 2020 m. spalio 30 d. sutarties turinį, konstatavo, kad atsakovė kėlė ieškovei žymiai didesnius reikalavimus, negu keliami UAB „Kompiuteriniai projektai“.
10. Teismas padarė išvadą, kad tinkamas kompiuterinės įrangos veikimas ir sutarties Nr. 1 tinkamas vykdymas atsakovei buvo itin svarbus. Ieškovė pagal sutartį įsipareigojo itin greitai pakeisti sugedusią įranga tinkamai veikiančia įranga, periodiškai ir rūpestingai teikti sutartyje numatytą paslaugą, kad būtų išvengta sutartyje numatytų piniginių sankcijų (baudos) ir nuostolių. Pagal atsakovės dabartinio vadovo pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės buvusio generalinio direktoriaus D. A. galbūt nusikalstamų veiksmų nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nenustatyta, kad ginčo sutartis nebuvo vykdoma, atsakovei ginčo sutartimi suteiktos paslaugos nebuvo reikalingos ar faktiškai nebuvo teikiamos. Priešingai, nutarime nurodyta, kad kai bendrovėje dirbama su kompiuterine įranga, ji turi būti prižiūrima, bet atsakovė neturėjo tokio specialisto etato. Dėl to atsakovė, įvertinusi tai, kad darbuotojo etato išlaikymas atskaičius mokesčius bendrovei kainuotų 1 370,40 Eur, o ieškovei buvo mokama už teikiamas paslaugas 508,20 Eur, taupydama bendrovės lėšas sudarė sutartį su ieškove.
11. Teismas iš liudytojų V. V. ir R. P. paaiškinimų nustatė, kad ieškovė teikė paslaugas atsakovei dėl kompiuterių įrangos priežiūros, o remonto paslaugų tuo laikotarpiu neprireikė. Teismas padarė išvadą, kad iš esmės ieškovės paslaugos skirtos techninei įrangos priežiūrai ir galimų gedimų diagnostikai bei gedimų pašalinimo per kelias valandas užtikrinimui. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog atsakovės darbuotojai liudytojai D. P. ir Ž. M. nieko nežinojo apie techninės kompiuterių priežiūros paslaugų teikimą ar serverio priežiūrą, neįrodo, kad paslaugos nebuvo teiktos.
12. Teismas nurodė, kad sutartyje Nr. 1 nenurodyta užsakymų forma, paslaugos techninėje specifikacijoje yra įvardytos preliminariai. Teismas konstatavo, kad šalių veiksmai: ieškovės atstovo V. V. lankymasis atsakovės įmonėje ir paaiškinimai apie teiktas paslaugas; sąskaitų už suteiktas paslaugas kas mėnesį išrašymas, taip pat atsakovės veiksmai: sąskaitų priėmimas; jų suderinimas su atsakingais asmenimis; apmokėjimas, patvirtina šalių susitarimą dėl kas mėnesį atliekamų ieškovės paslaugų – periodinio, profilaktinio kompiuterinės įrangos patikros pobūdžio.
13. Teismas pažymėjo, kad atsakovės buvusi buhalterė E. J. 2020 m. vasario 10 d. pasirašė ieškovės pateiktą tarpusavio skolų suderinimo aktą dėl 10 684,78 Eur skolos. E. J. teismo posėdyje patvirtino, kad visos ieškovės sąskaitos už suteiktas paslaugas atsakingų asmenų suderintos ir pasirašytos vadovo bei apmokėtos, išskyrus paskutinę sąskaitą. Atsakovės vadovas žinodamas apie atsakovės valdybos abejones dėl ieškovės patikimumo, 2020 m. sausio 29 d. pasirašė sutarties nutraukimą, nurodydamas, kad nereikš ieškovei pretenzijų dėl prievolių pagal sutartį neįvykdymo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo viešojo pirkimo sutarties vykdymo priežiūrą vykdančios institucijos ar ikiteisminio tyrimo institucijos būtų nustačiusios teisės aktų pažeidimus. Atsakovė priešieškiniu taip pat neginčija šalių sudarytos sutarties. Sutartis Nr. 1 sudaryta, galiojo, buvo vykdoma ir pasibaigė šalių susitarimu. Teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai – šalių rašytiniai susitarimai, ieškovės paslaugų aprašymas, teismo posėdyje apklausti liudytojai, rašytiniai įrodymai apie išrašytas ir apmokėtas sąskaitas patvirtina, kad ieškovė pagal sutartį Nr. 1 suteikė paslaugas, todėl pagrįstai reikalauja sumokėti 508,20 Eur skolą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog sumokėjo ieškovei 15 246 Eur už faktiškai nesuteiktas paslaugas, todėl atmetė priešieškinį.
14. Teismas konstatavo, kad ieškovė vykdydama sutartį Nr. 2 ir atsakovės 2019 m. gruodžio 10 d. užsakymą, pardavė atsakovei elektros prekes, už kurias pastaroji neatsiskaitė, t. y. neapmokėjo 2019 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitos faktūros, kurios suma 1 825,16 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovės vadovas V. R. teismo posėdyje patvirtino, jog prekės pristatytos atsakovei, bet jis sulaikė mokėjimus, nes manė, kad atsakovės nuostoliai dėl kompiuterinės įrangos paslaugų ir remonto apmokėjimo viršijo jos skolą pagal sutartį Nr. 2. Liudytojas D. P. teismo posėdyje patvirtino, kad pagal sutartį Nr. 2 gautos lemputės įsuktos į gatvių apšvietimo objektus. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra ginčo, jog 2019 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės pristatytos atsakovei ir panaudotos jos veikloje, todėl priteisė ieškovei iš atsakovės 1 825,16 Eur skolos.
15. Teismas nurodė, kad sutarties Nr. 3 dalykas – dekoratyvinio apšvietimo (duomenys neskelbtini) įrengimo darbai, darbų atlikimo vieta – Klaipėdos miesto teritorija. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovė, trečiasis asmuo D. A. ir liudytojas atsakovės buvęs darbuotojas D. P. patvirtino, kad vykdant darbus (duomenys neskelbtini), buvo atrasta kapavietė ir archeologai pradėjo tyrinėjimus, todėl nebebuvo galimybės ten tęsti darbų. Dėl to atsakovė nusprendė tris šviestuvus įrengti kitoje, negu nurodyta sutartyje, gatvėje – (duomenys neskelbtini). Šalys 2019 m. gruodžio 10 d. sudarė baigiamąjį atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą, kuriame patvirtino, kad visi statybos darbai, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti pagal sutartį Nr. 3, atlikti iki galo ir tinkamai, ieškovė perdavė ir atsakovė priėmė visus atliktus ir akte nurodytus darbus. Šalys 2019 m. gruodžio 19 d. sudarė baigiamąjį atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą, kuriame patvirtino, kad šviestuvai (duomenys neskelbtini) įrengti tinkamai. Abu aktus pasirašęs komisijos narys D. P. teismo posėdyje patvirtino, kad darbai atlikti tinkamai – ieškovė įrengė vienuolika atramų (duomenys neskelbtini) ir tris – (duomenys neskelbtini), atsakovė naudojasi darbų rezultatu. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog užsakymai pateikti pasibaigus sutarties galiojimui ir darbai atlikti po sutarties galiojimo pabaigos. Teismas pažymėjo, kad pagal sutarties nuostatas sutartis Nr. 3 galioja tris mėnesius nuo jos pasirašymo – t. y. iki 2019 m. lapkričio 13 d., su galimybe pratęsti ją vieno mėnesio laikotarpiui. Teismas sprendė, kad atsakovės 2019 m. lapkričio 19 d. inicijuotas užsakymas pagal šią sutartį laikytinas šalies išreikšta valia tęsti sutartinius santykius, kuris, ieškovei sutikus atlikti užsakytus darbus, pratęsė 2019 m. rugpjūčio 13 d. sutarties galiojimą. Teismas pažymėjo, kad pagal sutarties 2.1 papunktį ji galioja, kol jos galiojimas pasibaigia (visiškai įvykdomi įsipareigojimai).
16. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pagal sutartį Nr. 3 dėl keturiolikos atramų įrengimo Klaipėdos mieste pateikė du užsakymus – dėl vienuolikos atramų įrengimo (duomenys neskelbtini) ir dėl objektyvių, nuo šalių nepriklausančių priežasčių, negalint užbaigti darbų (duomenys neskelbtini), atsakovės nurodymu perkeltų trijų atramų įrengimo į kitą gatvę Klaipėdos mieste – (duomenys neskelbtini). Ieškovė atliko sutartyje numatytus darbus – įrengė keturiolika atramų Klaipėdos mieste pagal užsakovės nurodymus už sutartyje nurodytą kainą ir joje nustatytais terminais, atsakovė darbus priėmė kaip atliktus tinkamai.
17. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė nepagrįstai pasitelkė sutarties Nr. 3 vykdymui subrangovą, o darbų kaina neatitinka rinkos vertės. Teismas pažymėjo, kad pagal sutarties nuostatas ieškovei nekeliamas reikalavimas rangos darbus atlikti išimtinai savo asmeniniais pajėgumais, nedraudžiama pasitelkti subrangovus. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nereglamentuota atsakomybė teikėjui už jo įsipareigojimų perdavimą neatskleistiems subjektams. Šalių sudarytoje sutartyje taip pat nenustatyta tokia atsakomybė. Teismas sprendė, kad sutartis Nr. 3 įvykdyta tinkamai, teikėjai dėl subrangovo pasitelkimo negali kilti neigiamos pasekmės. Be to, šalys sutartimi nustatė darbų kainą, kuri negali būti mažinama tik dėl to, kad vėliau atsirado ūkio subjektų, galinčių pigiau atlikti nurodytus darbus. Dėl to teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 8 351,42 Eur skolos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, tenkinti priešieškinį ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Ginčo sutarties Nr. 1 tinkamas vykdymas itin svarbus viešojo intereso atžvilgiu. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus, paviršutiniškai vertino byloje reikšmingas aplinkybes, ignoravo ginčo sutarties, kaip viešųjų pirkimų sutarties, pobūdį ir bylos svarbą viešajam interesui, neatsižvelgė į imperatyviai taikytiną VPĮ, neteisingai nustatė bylos esmę.
18.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai suteikė prejudicinę įrodomąją galią ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktui. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą dėl sutarties Nr. 1, byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių turto iššvaistymo veikos sudėtį, taip pat nebuvo duomenų, kurie paaiškėjo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ieškovės vadybininkas V. V. neatskleidė, kad jis vienas vykdė sutartį Nr. 1 neturėdamas kompiuterių priežiūros kompetencijos. Be to, V. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atvykdavo į atsakovės serverio patalpą valyti dulkių ir neatsinešdavo jokių darbo priemonių.
18.3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymo faktas yra paslaugos suteikimo faktą pagrindžiantis įrodymas. Ieškovei atsisakius pateiki pagal sutartį atliktų paslaugų ataskaitą, byloje nėra jokių dokumentų, kurie objektyviai pagrįstų paslaugų suteikimo faktą. PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Dėl to ieškovė nepagrįstai teigia, kad paslaugų suteikimą įrodo atsakovei pateiktos ir apmokėtos PVM sąskaitos faktūros, kuriose neva nurodyta kokios buvo suteiktos paslaugos. Ieškovės pateiktas sąskaitas vizuodavo R. P., kuris atsakingas už ginčo sutarties vykdymo priežiūrą, taip pat atsakovės Viešųjų pirkimų skyrius ir galiausiai tuometinis vadovas D. A. Nepaisant to, kad PVM sąskaitos faktūros buvo vizuojamos ir apmokamos, iš tikrųjų nė vienas iš šių asmenų nematydavo ir neįsitikindavo, faktiškai suteiktos sąskaitose nurodytos paslaugos ar ne.
18.4. Pagal sutarties Nr. 1 3.1.1 papunktį ieškovė įsipareigojo suteikti paslaugas pagal atsakovės pateiktus užsakymus. Ieškovė įrodinėja, kad vykdė sutartį be užsakymų ir jai buvo mokamas abonentinis mokestis. Dėl to ieškovė paneigė viešųjų pirkimų dokumentuose apibrėžtą pirkimo objektą – paslaugų pirkimą. Ieškovė byloje įrodinėdama, kad kiekvieną mėnesį teikė abonentinio mokesčio sąskaitas, iš esmės pripažino, jog ji neteikė sutartyje ir sąskaitose išvardintų konkrečių paslaugų. Jeigu sąskaitos būtų rašomos už „abonentinius“ paslaugų teikimo laikotarpius, tuomet toks abonentinis mokestis nebūtų slapstomas po konkrečiomis paslaugų eilutėmis ir tiksliais paslaugų kiekiais (valandomis). Techninėje specifikacijoje nurodyti preliminarūs sutarties paslaugų kiekiai valandomis, kas paneigia „abonentinio mokesčio“ atsiskaitymo tvarką.
18.5. Lingvistiniu metodu aiškinat techninės specifikacijos turinį, galima išskirti keturias skirtingas paslaugas, kurias ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei: 1) profilaktinės paslaugos, prevenciškai (į ateitį) apsaugant kompiuterinę įrangą nuo gedimų ir trukdžių; 2) jau atsiradusių kompiuterinės įrangos gedimų taisymas, kad būtų atstatytas tokios įrangos veikimas; 3) kompiuterinės technikos konfigūravimo paslaugos, tam, kad būtų užtikrintas kompiuterinės įrangos naudojimas, valdymas ir funkcionalumas pagal paskirtį; 4) rekomendacinės, konsultacinės paslaugos, kokius su kompiuterių naudojimu susijusius sprendimus galėtų įgyvendinti pati atsakovė. Taigi, sutarties dalykas yra techninėje specifikacijoje nurodytos įrangos ir jos naudojimą pagal paskirtį užtikrinančios programinės įrangos priežiūra, profilaktinės aptarnavimas, remontas, konfigūravimas, atsakovės konsultavimas ir rekomendacijų teikimas dėl naudojimo pagal paskirtį. Serverio priežiūra yra tik nedidelė viešojo pirkimo objekto dalis. Nors sutartyje nedetalizuojama, kokie konkrečiai veiksmai turi būti atliekami teikiant „profilaktinio aptarnavimo paslaugą“, pagal įprastinę praktiką kompiuterių technikos profilaktinis aptarnavimas apima programinės įrangos priežiūrą. Programinės įrangos priežiūros neįtraukimas į profilaktinį aptarnavimą akivaizdžiai prieštarautų sutarties tikslui.
18.6. Kompiuterinės įrangos veikimo negali užtikrinti serverio įrangos išorinių paviršių dulkių valymas ir programinės įrangos nepriežiūra, nes kompiuterinės technikos mechaninė priežiūra visų pirma yra programinės įrangos priežiūra, įdiegiant ir atnaujinant tvarkykles, programinės įrangos atnaujinimus, kibernetinio saugumo priemones ir kt. Kompiuteriai, tarnybinės stotys, komutatoriai ir maršrutizatoriai gali funkcionuoti tik tada, kai juose yra tinkamai veikianti ir prižiūrima programinė įranga. V. V. neatliko programinės įrangos priežiūros, jis neišmano virtualiojo serverio, tarnybinės stoties programinės įrangos veikimo ir priežiūros, jis nevykdė darbuotojų kompiuterių priežiūros, neturėjo raktų nuo darbuotojų kabinetų ir slaptažodžių nuo darbuotojų kompiuterių. R. P. nurodė, kad V. V. buvo perduoti nuotolinio prisijungimo prie serverio slaptažodžiai, bet V. V. patvirtino, kad nemokėjo jais naudotis ir niekada nesinaudojo.
18.7. Ieškovė pagal sutartį Nr. 1 įsipareigojo teikti paslaugas pagal poreikį pagal atsakovės užsakymus, taip pat įsipareigojo užtikrinti, kad jos darbuotojai turėtų visus reikiamus įgūdžius, žinias, reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, būtinus paslaugų teikimui. Vis dėlto ieškovė neturėjo darbuotojų, turinčių reikalingą kvalifikaciją ir patirtį, o kompiuterių priežiūros sutartį vykdė ne pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką.
18.8. 2017 gegužės 17 d. kvietimo dalyvauti mažos vertės tiekėjų apklausoje dėl paslaugų pirkimo 1.1 papunktyje nurodyta, kad pirkimo objektas pagal bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (toliau – BVPŽ) priskiriamas kodui – 72610000 „Kompiuterių palaikymo paslaugos“. Šis kodas nurodytas techninėje specifikacijoje ir 2020 gegužės 15 d. paraiškoje. Pagal BVPŽ pirkimo kodas 72610000 turi susiaurintą subkategoriją – kodą 72611000 „Techninės kompiuterių palaikymo paslaugos“, bet susiaurinta subkategorija nebuvo šio viešojo pirkimo objektu. Dėl to akivaizdu, kad viešojo pirkimo dokumentuose nurodytas pirkimo objekto kodas 72610000 „Kompiuterių palaikymo paslaugos“ apima ne tik techninės kompiuterinės įrangos, bet taip pat ir kompiuterinės programinės įrangos palaikymą. Atsakovės darbuotojų, dirbusių sutarties Nr. 1 sudarymo ir vykdymo metu, teigimu, pagrindinis ginčo sutarties sudarymo tikslas – techninėje specifikacijoje nurodytos kompiuterinės įrangos nepertraukiamas veikimas. Atsakovės darbuotojas R. P., kuris rengė techninę specifikaciją ir buvo atsakingas už sutarties Nr. 1 vykdymo priežiūrą, teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė turėjo užtikrinti, kad techninėje specifikacijoje nurodyta sistema veiktų. Ieškovė turėjo tikrinti, veikia viskas tvarkingai ar ne, yra specifinių klaidų, dėl kurių serveris gali sugesti, tvarkingos komutacijos ar ne. Šie apibūdinimai taip pat pabrėžia programinės įrangos priežiūros svarbą.
18.9. Trečiasis asmuo aiškindamas kompiuterinės įrangos priežiūros ir (ar) remonto paslaugų poreikį nepagrįstai teigia, kad ieškovė buvo įsipareigojusi, įvykus gedimui, per dvi valandas jį pašalinti, esant reikalui, pateikiant rezervinę įrangą. Tokie ieškovės įsipareigojimai nebuvo nustatyti sutartyje Nr. 1, jos prieduose ar kuriame nors iš viešojo pirkimo dokumentų. Trečiojo asmens teigimu, nurodytus ieškovės įsipareigojimus patvirtina 2017 m. rugpjūčio 4 d. kompiuterinės įrangos priežiūros paslaugos aprašymas, bet atsakovė neturi šio dokumento ir jame nėra jos parašo. Aprašyme nurodytos kitokios paslaugos, negu sutartos ginčo sutartimi. Pagal aprašymo parengimo metu galiojusią VPĮ 89 straipsnio nuostatą, nėra pagrindo jo laikyti sutarties pakeitimu, leidžiančiu nukrypti nuo bendrosios taisyklės, kad viešųjų pirkimų sutarčių pakeitimams atliekamas nauja viešųjų pirkimų procedūra (VPĮ 89 straipsnio 5 dalis). Aprašyme nurodytų paslaugų įtraukimas negalėjo būti laikomas neesminiu.
18.10. Ieškovės darbuotojas, kuris buvo atsakingas už ginčo sutarties Nr. 1 vykdymą, atliko tik mažą dalį sutartyje nurodytų paslaugų – tik serverinėje buvusios techninės įrangos paviršiaus vizualią apžiūrą. Nė vienas iš atsakovės darbuotojų, išskyrus R. P., nematė ieškovės darbuotojų teikiant sutartyje Nr. 1 nurodytas paslaugas. Taigi, su ieškove buvo atsiskaitoma už faktiškai nesuteiktas paslaugas. Šį faktą patvirtino R. P., nurodydamas, kad sąskaitos buvo išrašomos kaip abonentinis mokestis. Pagal sutartį Nr. 1 abonentinis mokestis nenustatytas. Nors techninėje specifikacijoje įvardintas prižiūrimų įrangos vienetų skaičius ir preliminarus paslaugų valandų kiekis, nurodyti skaičiai preliminarūs ir turėjo kisti priklausomai nuo atsakovės poreikių ir pateiktų užsakymų. Sutartimi Nr. 1 šalys susitarė, kad paslaugos perkamos pagal faktiškai suteiktą techninėje specifikacijoje įvardintų paslaugų pobūdį ir kiekį (valandas). Vis dėlto, ieškovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose kiekvieną mėnesį buvo nurodoma ta pati mokėtina suma, identiškos paslaugos ir jų kiekiai. Be to, ieškovės atstovė ir liudytojas V. V. teismo posėdyje nurodė, kad V. V. be atsakovės užsakymo teikdavo techninės įrangos paviršiaus apžiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirinkdavo apsilankymų atsakovės patalpose laiką, skaičių ir trukmę. R. P. taip pat patvirtino, kad atsakovė nekvietė V. V. atvykti, jis atvykdavo savo nuožiūra. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tikslų lankymąsi įmonėje. Dėl to teismas nepagrįstai tenkino ieškinį ir atmetė priešieškinį.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo netenkinti skundo, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:
19.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus, nenagrinėjo ginčo iš esmės, nevertino ieškovės nurodyto sutarties Nr. 1 vykdymo būdo atitikties viešojo pirkimo dokumentams, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neatskleidė bylos esmės. Tokie atsakovės teiginiai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) įtvirtintoms įrodinėjimo paskirstymo taisyklėms ir rungimosi principui. Atsakovė nepateikė jokių dokumentų ar įrodymų, patvirtinančių priešieškinio pagrįstumą. Nagrinėjama byla yra ne iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja CPK XXI1 skyriaus normos. Nagrinėjamu atveju viešųjų pirkimų procedūros pasibaigusios, tarp šalių sudarytos trys sutartys, kurios pasibaigė, o ginčas tarp šalių kilęs ne dėl viešųjų pirkimų procedūrų, sutarties pakeitimo, nutraukimo ar pan., bet dėl sutarties vykdymo ir skolos už suteiktas paslaugas, prekes ir darbus priteisimo. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė, kaip pasireiškė teismo pasyvumas, kokių įrodymų teismas nesurinko. Teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertino liudytojų parodymus bei pagrįstai konstatavo, kad ieškovė pagal sutartį Nr. 1 teikė paslaugas atsakovei iki 2019 metų gruodžio mėn. pabaigos. Atsakovė neginčijo sutarties Nr. 1 sąlygų ar sudarymo aplinkybių, viešųjų pirkimo procedūrų, nes pati yra perkančioji organizacija ir pati parengė sutarčių, dėl kurių šioje byloje yra kilęs ginčas, turinį. Ieškovė sudarė visas tris sutartis prisijungimo būdu ir neturėjo jokios įtakos jų nuostatoms, todėl visos sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos atsakovės nenaudai.
19.2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė faktiškai nevykdė sutarties Nr. 1 ir iš tikrųjų nesuteikė paslaugų. Byloje esantis 2020 m. sausio 29 d. susitarimas dėl sutarties nutraukimo, taip pat ieškovės 2020 m. sausio 25 d. elektroninis laiškas atsakovei patvirtina, kad būtent ieškovė inicijavo sutarties Nr. 1 nutraukimą, bet ne atsakovė. Šalys pasirašydamos susitarimą ir nutraukdamos sutartį Nr. 1 patvirtino, kad neturi ir ateityje nereikš jokių pretenzijų viena kitai dėl prievolių pagal šią sutartį neįvykdymo. Kita vertus, liudytojais apklausti R. K., D. P. ir J. J. patvirtino, kad atėjus vadovauti dabartiniam atsakovės direktoriui V. R., buvo sustabdyti visi mokėjimai ieškovei, bet atsakovė nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės ar kitų aplinkybių, nenurodė priežasčių, dėl kurių sustabdė mokėjimus. Atsakovė pareiškė reikalavimą ieškovei dėl nepagrįsto praturtėjimo tik tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Toks atsakovės elgesys patvirtina jos nesąžiningumą ir siekį išvengti prievolių vykdymo.
19.3. Atsakovė įrodinėdama aplinkybes, kad paslaugos pagal sutartį Nr. 1 nesuteiktos, nepagrįstai teigė, jog paslaugos jai nereikalingos, nes ji turėjo darbuotojus, kurie vykdė kompiuterių įrangos priežiūrą. Liudytojais apklausti atsakovės darbuotojai R. P., R. K. ir D. P. patvirtino, kad jie nevykdė kompiuterių įrangos priežiūros. Liudytojas R. P. nurodė, kad dėl šių paslaugų teikimo buvo sudaryta sutartis su ieškove, kuri teikė paslaugas. Liudytojas R. K. patvirtino, kad nekartą R. P. prašymu įleido asmenį į serverio patalpą. Liudytoja E. J. patvirtino mačiusi atsakovės serverinėje dirbančius ne atsakovės darbuotojus. Liudytojas V. V. nurodė, kad reguliariai lankėsi pas atsakovę, atlikdavo kompiuterinės įrangos priežiūrą ir profilaktinį patikrinimą. Aplinkybę, kad atsakovei buvo reikalingos ieškovės teiktos paslaugos pagal sutartį Nr. 1, patvirtina faktas, jog ji inicijavo viešojo pirkimo procedūras ir 2020 m. spalio 30 d. su kita bendrove UAB „Kompiuteriniai projektai“ sudarė sutartį dėl analogiškų paslaugų teikimo. Nurodytoje sutartyje numatyta šešis kartus mažesnio dydžio bauda, negu numatyta ginčo sutartyje. Be to, techninėje specifikacijoje nurodyta, kad gedimo pašalinimo laikas 24 valandos ir šis laikas netaikomas retos kompiuterinės įrangos sudedamosios dalies trūkumo atveju (tokiu atveju gedimo šalinimo laikas nustatomas atskiru susitarimu). Taigi, atsakovė kėlė ieškovei žymiai didesnius reikalavimus.
19.4. Ieškovė neįvykdžiusi sutarties, įsipareigojo sumokėti atsakovei 1 854,93 Eur baudą. Pagal kompiuterinės įrangos priežiūros paslaugos aprašymą ieškovė įsipareigojo pateikti rezervinę įrangą ne prastesnio funkcionalumo negu sugedusi. Įvykus pagrindinio serverio gedimui, ieškovė įsipareigojo per vieną darbo dieną pateikti rezervinį serverį ir atstatyti į darbinę padėtį, kol bus suremontuotas pagrindinis serveris. Įvykus tinklo maršrutizatoriaus ir komutatoriaus gedimui, ieškovė įsipareigojo per vieną darbo dieną pateikti rezervinį maršrutizatorių ir komutatorių. Įvykus kompiuterio gedimui, ieškovė įsipareigojo per penkias darbo dienas pateikti rezervinį kompiuterį ir užtikrinti jų darbinį funkcionalumą, kol bus suremontuota sugedusi įranga. Taigi, ieškovė prisiėmusi tokio pobūdžio įsipareigojimus, buvo priversta teikti paslaugas atidžiai, tinkamai, periodiškai ir rūpestingai, kad būtų išvengta ne tik sutartyje numatytų piniginių sankcijų, bet taip pat išlaidų ir nuostolių, kuriuos ji patirtų vykdydama įsipareigojimus per itin trumpą laiką pakeisti sugedusius įrenginius į tinkamai veikiančius. Buvęs atsakovės vadovas D. A. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovei buvo svarbu užtikrinti nepertraukiamą miesto gatvių apšvietimą, užtikrinti šviesoforų veikimą, o tam buvo svarbu, kad veiktų kompiuterinė įranga, jai sugedus – greitas pakeitimas.
19.5. Iš byloje esančių įrodymų – aprašymo turinio, viešojo pirkimo dokumentų, liudytojų ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad atsakovės tikslas sudarant sutartį buvo nepertraukiamas kompiuterinės įrangos veikimo užtikrinimas, kad nenutrūktų miesto apšvietimas ir veiktų šviesoforai. Ieškovė vykdė savo įsipareigojimus periodiškai ir rūpestingai. Būtent atsakovė parengė aprašymą, detalizuodama paslaugų teikimą. Aplinkybė, kad sutarties vykdymo metu kilo poreikis detalizuoti paslaugų teikimą, patvirtina faktą, jog ieškovė teikė paslaugas, nes priešingu atveju detalizacija ir aprašymo rengimas būtų visiškai neaktualus ir nereikalingas.
19.6. Ieškovė teikė paslaugas atsakovei ir kiekvieną mėnesį išrašydavo jai sąskaitas už suteiktas paslaugas, kurias po atsakingų asmenų vizavimo atsakovė priimdavo ir apmokėdavo. Ieškovei pateikus apmokėjimui paskutiniąją 2020 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą, atsakovei jau vadovavo V. R., bet jis neginčijo sąskaitos, negrąžino jos atgal, nenurodė priežasčių, kodėl jos neapmokėjo.
19.7. Pirmosios instancijos teismas nesuteikė nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą prejudicinės galios. Teismas vertino prokuroro nutarimą kaip rašytinį įrodymą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, t. y. kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, jų elgesį, ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad ieškovė įrodė, jog tinkamai vykdė sutartį, o atsakovė neįrodė, kad ieškovė nevykdė įsipareigojimų pagal sutartį Nr. 1.
19.8. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų dėl ieškovės reikalavimo pagal sutartį Nr. 2, bet prašo panaikinti visą teismo sprendimą. Dėl to jos skundas dėl šios sprendimo dalies neatitinka CPK 306 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimo. Atsakovės vadovas teismo posėdyje pripažino, kad atsakovė gavo visas prekes pagal sutartį Nr. 2, bet sąskaitos neapmokėjo. Dėl to teismas pagrįstai priteisė iš jos skolą ir delspinigius pagal sutartį Nr. 2.
19.9. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nenurodė jokių motyvų dėl ieškovės reikalavimo pagal sutartį Nr. 3. Dėl to jos skundas dėl šios sprendimo dalies taip pat neatitinka CPK 306 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimo. Atsakovė neginčija, kad ji priėmė visus pagal šią sutartį atliktus darbus kaip tinkamai atliktus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš jos skolą ir delspinigius pagal sutartį Nr. 3.
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. A. prašo netenkinti skundo, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:
20.1. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, objektyviai nustatė šalių ginčo aplinkybes, teisingai taikė materialiąsias teisės normas.
20.2. Ieškovė su atsakove itin ilgai bendradarbiavo, buvo sudariusios beveik 40 įvairių sutarčių dėl skirtingų prekių ir paslaugų teikimo. 2016 metais UAB „Gatvių apšvietimas“ prasidėjo veiklos procesų modernizavimas (skaitmenizavimas), įsigytas serveris, užtikrinantis techninį visos programinės įrangos palaikymą ir sinchronizavimą. Atsakovė neturėjo tinkamos kvalifikacijos darbuotojo, kuris galėtų prižiūrėti serverio veiklą. Dėl to atsakovė, įvertinusi darbo vietos kaštus, paskelbė mažos vertės pirkimo konkursą, kurį laimėjo ieškovė, nes pasiūlė mažiausią paslaugų kainą. Ieškovė suteikė sutartyje Nr. 1 nurodytas paslaugas, todėl atsakovė nepagrįstai atsisako atsiskaityti. Atsakovė per visą sutarties Nr. 1 galiojimo terminą gavo ieškovės išrašytas 29 sąskaitas, kurių bendra suma 15 754,20 Eur. Ieškovė tinkamai suteikdavo paslaugas, todėl atsakovė apmokėdavo sąskaitas.
20.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles laikydamas, jog sąskaitos išrašymo faktas yra paslaugos suteikimo faktą pagrindžiantis įrodymas. Teismas vertino sąskaitas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais sutartinių santykių buvimą ir paslaugų teikimą. Atsakovės atsakingi darbuotojai turėjo pareigą patikrinti ginčo sąskaitų turinį, taip pat jose nurodytų paslaugų teisingumą, sumas bei kitus rekvizitus ir tik tuomet jas užvizuoti, taip išreiškiant savo sutikimą. Atsakovė apmokėdavo sąskaitas tik gavusi visų atsakingų darbuotojų sutikimus. Be to, atsakovės atsakingi darbuotojai patvirto, kad kontaktavo su ieškovės projektu vadovu aktualiais klausimais, ieškovės atstovas lankėsi atsakovės buveinėje. Visą šalių bendradarbiavimo laikotarpį nebuvo jokio pagrindo abejoti ieškovės pajėgumu teikti paslaugas, nes ieškovė laiku, tinkamai ir kokybiškai vykdė visas sutartis.
20.4. Teismas nesuteikė didesnės įrodomosios galios nutarimui dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, bet šį įrodymą vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
20.5. Atsakovė apeliaciniame skunde daug dėmesio skyrė lingvistiniam sutarties aiškinimui, nepaisydama tikrųjų šalių ketinimų ir tikslų. Sutarties Nr. 1 tikslas – nepertraukiamas serverio veikimas, kad būtų užtikrintas Klaipėdos miesto apšvietimas ir šviesoforų veikimas. Šalys 2017 m. rugpjūčio 4 d. kompiuterinės įrangos priežiūros paslaugos aprašyme nurodė sutarties tikslą, detalizavo paslaugas, susitarė, kad įvykus gedimui, ieškovės reakcijos laikas yra dvi darbo valandos. Ieškovė įsipareigojo itin greitai pateikti rezervinę įrangą. Už šių sutarties nuostatų pažeidimą ieškovei numatyta 1 854,93 Eur bauda. Dėl to ieškovė teikė paslaugas periodiškai ir rūpestingai, kad išvengtų piniginių sankcijų ir nuostolių.
21. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą pakeisti atsakovę UAB „Gatvių apšvietimas“ į jos teisių ir pareigų perėmėją UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, nes reorganizavus bendroves prijungimo būdu, UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, kaip universalus teisių ir pareigų perėmėjas, perėmė visas atsakovės teises ir pareigas. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsakovė UAB „Gatvių apšvietimas“ pakeista jos teisių ir pareigų perėmėja UAB „Klaipėdos autobusų parkas“.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako tik dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų.
24. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl skolos pagal tris šalių pasirašytas sutartis – 2017 m. gegužės 29 d. (sutartis Nr. 1), 2019 m. gegužės 2 d. (sutartis Nr. 2) ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. (sutartis Nr. 3) priteisimo, ir atmestas priešieškinis dėl nuostolių pagal sutartį Nr. 1 priteisimo. Vis dėlto apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, nesutikimo motyvų dėl ginčijamo sprendimo dalies, kuria iš jos priteista skola pagal sutartis Nr. 2–3, todėl teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriose reglamentuojami atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai, taip pat proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas įrodinėjimas.
Dėl skolos pagal sutartį Nr. 1 kvalifikavimo ir vertinimo
25. Nagrinėjamam ginčui aktualiose atlygintinų paslaugų teikimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančiose normose nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). CK 6.720 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais.
26. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2017 m. gegužės 29 d. sudarė kompiuterių įrangos priežiūros ir remonto paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartį (sutartis Nr. 1). Sutarties specialiųjų sąlygų 1.1 papunktyje nustatyta, kad sutarties dalykas – kompiuterių įrangos priežiūros ir remonto paslaugos. Šalys šiame papunktyje susitarė, kad teikiamų paslaugų techninė specifikacija nurodyta sutarties priede Nr. 1. Pagal sutarties specialiųjų sąlygų 2.3 papunktį ieškovė įsipareigojo teikti paslaugas pagal apeliantės poreikį. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 3.1.1 papunktį ieškovė įsipareigojo: „Teikti paslaugas pirkėjui pagal sutartį ir pirkėjo pateiktus užsakymus <...>“. Apeliantė įsipareigojo mokėti ieškovei už jos suteiktas paslaugas periodiniais mokėjimais po paslaugų atlikimo rezultato perdavimo ir sąskaitos už atliktas paslaugas pateikimo apeliantei dienos (sutarties specialiųjų sąlygų 3.2.1 papunktis, bendrųjų sąlygų 4.2 papunktis). Sutarties įkainiai nurodyti sutarties priede Nr. 2 (sutarties specialiųjų sąlygų 3.1, 8.4.2 papunkčiai).
27. Apeliantės, kaip perkančiosios organizacijos, 2017 m. gegužės 15 d. paraiškoje nurodyta, kad pirkimo objektas – kompiuterių palaikymo paslaugos, reikalingas kiekis – pagal poreikį. Apeliantės 2017 m. gegužės 22 d. kvietime dalyvauti mažos vertės tiekėjų apklausoje nurodyta, kad perkamos kompiuterių įrangos priežiūros ir remonto paslaugos pagal techninę specifikaciją (2.1 papunktis). Techninėje specifikacijoje pateikta lentelė, kurioje nurodyta, kad perkamas profilaktinis specifikacijoje nurodytos įrangos aptarnavimas. Ginčo sutarties priede Nr. 1 „Kompiuterių įrangos priežiūros ir remonto pirkimo techninė specifikacija (BVPŽ kodas 72610000)“ nurodyta, kad paslauga perkama lentelėje pateiktos įrangos, t. y. tarnybinių stočių, komutatoriaus, maršrutizatoriaus ir kompiuterių, aptarnavimui. Priede Nr. 1 taip pat pateikti paslaugų pavadinimai ir preliminarūs kiekiai trijų metų terminui: 1) profilaktinis tarnybinės stoties „HP Proliant DL 360 G9“ su operacine sistema „Windows Server 2016“ aptarnavimas (preliminariai 12 kartų per metus); 2) profilaktinis tarnybinės stoties su operacine sistema „Windows Server 2016 (Hyper-v virtualizavimo platformoje)“ aptarnavimas (preliminariai 48 kartai per metus); 3) profilaktinis valdomo komutatoriaus „HP Aruba 2530 48G“ aptarnavimas (preliminariai 12 kartų per metus); 4) profilaktinis valdomo maršrutizatoriaus „Mikrotik v6“ VPN aptarnavimas (preliminariai 12 kartų per metus); kompiuterio su „Windows 8.1 ir Windows 10“ operacine sistema profilaktika (preliminariai 192 kartai per metus); tarnybinės stoties, kompiuterio, komutatoriaus, maršrutizatoriaus remonto, konfigūravimo įkainis (preliminariai 36 kartai per metus); užsakovo konsultavimas elektroniniu paštu, telefonu (preliminariai 12 kartų per metus); pasiūlymų, rekomendacijų rengimas duomenų srautų, tarnybinių stočių darbo optimizavimui ir tobulinimui (preliminariai 2 kartai per metus). Nustatyta, kad ieškovės pagal ginčo sutartį išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, įskaitant 2020 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą, nurodyti paslaugų pavadinimai ir jų kiekiai sutampa su sutarties priede Nr. 1 nurodytų paslaugų pavadinimais ir kiekiais, o sąskaitose nurodytos paslaugų kainos neviršija ginčo sutartimi sutartų kainų.
28. Įvertinus pirmiau šioje nutartyje nurodytų dokumentų turinį, nustatyta, kad sutartyje ir pirkimo dokumentuose nedetalizuota, kokius konkrečiai veiksmus ieškovė turi atlikti teikdama ginčo sutarties priede Nr. 1 nurodytas profilaktinio aptarnavimo paslaugas. Be to, priede Nr. 1 pateikti tik preliminarūs paslaugų kiekiai. Ieškovė teisingai nurodė, kad būtent apeliantė, kaip perkančioji organizacija, parengė ginčo sutartį, įskaitant jos priedą Nr. 1 „Kompiuterių įrangos priežiūros ir remonto pirkimo techninė specifikacija (BVPŽ kodas 72610000)“, o ieškovė sudarė sutartį prisijungimo būdu. Taigi, ieškovė nerengė ginčo sutarties sąlygų ir jos priedo Nr. 1, taip pat neturėjo jokios įtakos sutarties nuostatų turiniui. Vadinasi, priešingai negu teigia apeliantė, vien tai, kad pirkimo dokumentuose nurodyta, jog pirkimo objektas priskiriamas kodui – 72610000 „Kompiuterių palaikymo paslaugos“, bet ne susiaurintai subkategorijai – kodui 72611000 „Techninės kompiuterių palaikymo paslaugos“, nėra pagrindas teigti, kad ieškovė įsipareigojo teikti konkrečias programinės įrangos palaikymo ar programavimo paslaugas. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2007). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, kurioje yra konstatuota, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 23 straipsnio 2 ir 3 dalies b punkte bei 29 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, jog techninės specifikacijos privalo būti pakankamai tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, jos turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai. Nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, jog suinteresuoti ūkio subjektai bus pakankamai motyvuoti ir rūpestingi, bet tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra tai, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, nepaskelbtas Rinkinyje, ir šiame sprendime nurodyta Teismo jurisprudencija). Taigi, net ir tuo atveju, jeigu apeliantė ketino įsigyti konkrečias kompiuterinės programinės įrangos palaikymo ar programavimo paslaugas, ji turėjo pareigą tiksliai ir aiškiai suformuluoti tai techninėje specifikacijoje, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą ir žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai, bet nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai, t. y. apeliantei. Be to, būtent apeliantė, kaip perkančioji organizacija, atsakinga už VPĮ tinkamą vykdymą. Jei ši nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, išplaukiančias iš VPĮ, būtent jai, bet ne ieškovei, turi tekti neigiami padariniai. Tiekėjai turi teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo procedūrų ir sutarties vykdymo teisėtumo bei perkančiosios organizacijos sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo.
29. Apeliantė šalių sudarytos sutarties Nr. 1 teisėtumo, jos sąlygų neginčija, bet teigia, kad ieškovė nesuteikė jai sutartyje aptartų paslaugų, todėl neturi teisės gauti sutartyje nustatyto atlygio pagal pateiktą 2020 m. sausio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą. Be to, anot apeliantės, ieškovė turi grąžinti jai per visą sutarties laikotarpį nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. sumokėtus 15 246 Eur, nes ieškovė faktiškai nesuteikė paslaugų. Ieškovės teigimu, ji suteikė apeliantei sutartyje Nr. 1 numatytas paslaugas, apeliantė jas priėmė, todėl ieškovė turi teisę gauti atlygį. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išsiaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims, koks sutarties tikslas, dėl kokių paslaugų susitarė šalys sudarydamos sutartį, ar jos vienodai suprato ieškovės teikiamų paslaugų turinį, koks buvo šalių elgesys sutarties galiojimo metu ir ar sutarties šalys vykdė sutartinius įsipareigojimus, kad būtų pasiektas sutarties tikslas.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pažymėtina, kad pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Be to, nagrinėjamojoje byloje sprendžiant šalių ginčą reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai aktualūs siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.
31. Nepaisant to, kad sutartyje Nr. 1 nenurodytas jos tikslas, byloje nėra ginčo, kad šalys, sudarydamos sutartį, susitarė, jog paslaugų teikimo tikslas – nepertraukiamas kompiuterinės įrangos veikimo užtikrinimas, kad nenutrūktų Klaipėdos miesto apšvietimas ir veiktų šviesoforai. Ginčo sutarties vykdymo metu buvęs apeliantės generalinis direktorius trečiasis asmuo D. A. savo procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu, taip pat atsiliepime į apeliacinį skundą nuosekliai teigė, kad apeliantei ieškovės paslaugos buvo reikalingos tam, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas miesto apšvietimas ir šviesoforų veikla. Tam būtina užtikrinti sklandų serverio veikimą ir, įvykus kompiuterinės įrangos gedimui, greitai pakeisti ją veikiančia įranga. Vadinasi, šalys vienodai suprato ieškovės teikiamų paslaugų tikrąjį turinį – ieškovė įsipareigojo teikti kompiuterių įrangos priežiūros ir remonto paslaugas taip, kad nepertraukiamai veiktų kompiuterinė įranga. Apeliantė įsipareigojo už pirmiau nurodytas paslaugas atsiskaityti.
32. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė po ginčo sutarties sudarymo, t. y. 2017 m. rugpjūčio 4 d., pasirašė kompiuterinės įrangos priežiūros paslaugos aprašymą (toliau – aprašymas). Aprašyme nurodyta: „Pagrindinis kompiuterinės įrangos priežiūros ir profilaktikos paslaugos tikslas – užtikrinti nuolatinį ir nenutrūkstamą kompiuterinės įrangos darbą, be kurios būtų neįmanomas miesto apšvietimo valdymo sistemos „Scada“, „Gis“, buhalterinių ir kitų programų darbas“. Aprašyme taip pat nurodyta, kad kompiuterinės įrangos priežiūros ir profilaktikos paslaugos tikslas įgyvendinamas šiomis priemonėmis: „Įvykus gedimui, reakcijos laikas yra dvi darbo valandos. Ieškovė įsipareigoja pateikti rezervinę įrangą ne prastesnio funkcionalumo negu sugedusi: a) įvykus pagrindinio serverio gedimui, ieškovė įsipareigoja pateikti rezervinį serverį per vieną darbo dieną ir atkurti į darbinę padėtį tol, kol bus suremontuotas pagrindinis serveris; b) įvykus tinklo maršrutizatoriaus ir komutatoriaus gedimui, ieškovė įsipareigoja pateikti rezervinį maršrutizatorių ir komutatorių per vieną darbo dieną ir atkurti į darbinę padėtį, kol bus suremontuota sugedusi įranga; c) įvykus kompiuterio gedimui, ieškovė įsipareigojo pateikti rezervinį kompiuterį per penkias darbo dienas ir užtikrinti jų darbinį funkcionalumą tol, kol bus suremontuota sugedusi įranga“. Šiame aprašyme detalizuota, kaip turi būti atliekama įrangos profilaktinė apžiūra.
33. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad aprašyme nurodytos kitokios paslaugos, negu sutarta ginčo sutartimi. Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad šalys susitarė, jog ieškovė turi teikti paslaugas taip, kad nepertraukiamai veiktų kompiuterinė įranga. Iš aprašymo turinio matyti, kad ieškovė, pasirašiusi aprašymą, įsipareigojo užtikrinti ginčo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamą vykdymą ir nuolat siekti šalių sutarto tikslo. Aprašyme nurodytas sutarties tikslas, dėl kurio nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, taip pat detalizuota, kokius konkrečiai veiksmus ieškovė turi atlikti, teikdama ginčo sutartyje nurodytas paslaugas. Iš aprašymo turinio nustatyta, kad jame nurodytos tik papildomos pareigos paslaugų teikėjai – ieškovei, o užsakovei (apeliantei) nesukuriama jokių pareigų. Dėl to aprašymas nėra ginčo sutarties pakeitimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, prisiėmusi ginčo sutartyje ir aprašyme nustatytus įsipareigojimus, buvo priversta teikti paslaugas periodiškai ir rūpestingai, kad būtų išvengta ne tik sutartyje numatytų piniginių sankcijų, bet taip pat ir itin didelių nuostolių, kuriuos ji patirtų vykdydama aprašyme nurodytus įsipareigojimus per itin trumpą laiką pakeisti sugedusį įrenginį į tinkamai veikiantį.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tai, jog paslaugų teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Paslaugų teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugų teikėjo pareigą veikti kliento interesais. Įvertinus tai, kad ginčo atveju šalys susitarė dėl paslaugų teikimo tikslo, ieškovės pareiga buvo dėti geriausias pastangas ir teikti sutartyje nustatytas paslaugas taip, kad šis tikslas būtų pasiektas. Nors apeliantė teisingai nurodė, kad pagal ginčo sutarties nuostatas ieškovė įsipareigojo teikti paslaugas pagal poreikį ir pagal apeliantės pateiktus užsakymus (sutarties Nr. 1 specialiųjų sąlygų 2.3 papunktis, bendrųjų sąlygų 3.1.1 papunktis), vis dėlto sutartyje nenurodyta, kokiu būdu ieškovei bus nurodytas apeliantei reikalingų paslaugų poreikis, taip pat nenurodyta, kokia forma apeliantė teiks ieškovei užsakymus. Dėl to nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste sprendžiant klausimą dėl šalių sutarto paslaugų poreikio ir užsakymų pateikimo formos, svarbu atsižvelgti į šalių elgesį po ginčo sutarties sudarymo ir susiklosčiusią praktiką, vykdant sutartinius įsipareigojimus.
35. Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, kad apeliantė per visą ginčo sutarties galiojimo laikotarpį neteikė ieškovei rašytinės formos užsakymų. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad ieškovė nuo pat ginčo sutarties pasirašymo – 2017 m. gegužės 29 d. – iki sutarties nutraukimo dienos – 2020 m. sausio 29 d. – iš viso išrašė ir pateikė apeliantei 29 sąskaitas, kurių bendra suma 15 754,20 Eur. Apeliantė taip pat neginčija, kad gavo visas pirmiau nurodytas sąskaitas, jų negrąžino ieškovei ir jas priėmė. Byloje nustatyta, kad apeliantė, gavusi ieškovės pateiktas sąskaitas, teikdavo jas savo atsakingiems darbuotojams suderinti, ir tik suderinus, jos buvo teikiamos bendrovės vadovui pasirašyti. Bendrovės vadovui pasirašius, sąskaitos buvo apmokamos. Byloje nėra ginčo, kad visos ieškovės apeliantei pateiktos sąskaitos suderintos apeliantės atsakingų darbuotojų. Be to, visos ieškovės apeliantei pateiktos sąskaitos apmokėtos, išskyrus paskutinę, t. y. 2020 m. sausio 6 d., sąskaitą.
36. Įvertinus pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, šalių elgesį vykdant sutartį, akivaizdu, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika: ieškovė periodiškai kiekvieną mėnesį teikė paslaugas pagal poreikį tam, kad būtų pasiektas sutarties tikslas – užtikrintas nepertraukiamas kompiuterinės įrangos veikimas. Vadinasi, jeigu įranga veikdavo tinkamai, nereikėdavo atlikti tam tikrų paslaugų, pavyzdžiui, remonto, klaidų šalinimo ir pan., jų ieškovė ir neatlikdavo, nes nebuvo poreikio. Ieškovė atliktas paslaugas fiksuodavo PVM sąskaitose faktūrose, kurias teikdavo apeliantei. Apeliantė, gavusi sąskaitas, teikė jas savo atsakingiems darbuotojams derinti. Apeliantės atsakingi darbuotojai derindami šias sąskaitas, įsitikindavo paslaugų suteikimo faktu ir nurodytos kainos pagrįstumu, o įsitikinę – teikdavo jas vadovui tvirtinti, kad sąskaitą galima būtų apmokėti. Vadovui patvirtinus, apeliantės buhalterė apmokėdavo sąskaitą.
37. Dabartinis apeliantės direktorius V. R. teismo posėdyje patvirtino, kad bendrovėje yra pirmiau nurodyta sąskaitų apmokėjimo tvarka. Taigi, šalys, vykdydamos savo įsipareigojimus pagal ginčo sutartį, laikėsi pirmiau nurodytos paslaugų teikimo praktikos ir jai pritarė, kad būtų pasiektas jų sutartas tikslas. Apeliantė per visą sutarties laikotarpį nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. apmokėjo ieškovės pateiktas 28 sąskaitas. Pažymėtina, kad apeliantė pareiškė priešieškinį dėl ieškovės nepagrįsto praturtėjimo tik tuomet, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš apeliantės priteisimo pagal paskutinę ieškovės pateiktą 29 sąskaitą. Taigi, apeliantė daugiau kaip dvejus metus kiekvieną mėnesį priimdavo ieškovės teiktas sąskaitas, negrąžino ieškovei nė vienos sąskaitos, suderinusi su savo atsakingais darbuotojais, įsitikindavo paslaugų suteikimo faktu ir jas apmokėdavo. Apeliantė per visą ginčo sutarties laikotarpį pritarė pirmiau šioje nutartyje nurodytai ieškovės paslaugų teikimo praktikai, nepateikė ieškovei jokių pretenzijų ar pastabų dėl sutarties Nr. 1 vykdymo, neginčijo nei paslaugų poreikio ir būtinumo, nei apimties, jų įvykdymo, priėmimo ar kainos. Dėl to apeliantės teiginiai, kad ieškovė teikė paslaugas be užsakymų ir nesant tam poreikio, nepagrįsti ir prieštarauja pačios apeliantės elgesiui, vykdant ginčo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Vien apeliantės nurodyta aplinkybė, kad iš tikrųjų jos darbuotojai neįsitikindavo, faktiškai suteiktos sąskaitose nurodytos paslaugos ar ne, nėra pagrindas daryti priešingos išvados, nes būtent pati apeliantė, bet ne ieškovė, atsakinga už savo darbuotojų darbo funkcijų tinkamą atlikimą.
38. Pažymėtina, kad būtent ieškovė inicijavo sutarties Nr. 1 nutraukimą, nes apeliantė su ja neatsiskaitė. Nepaisant to, kad šalys 2020 m. sausio 29 d. pasirašė susitarimą dėl sutarties Nr. 1 nutraukimo, kurio 2 punkte nurodė, kad neturi ir ateityje nereikš viena kitai jokių pretenzijų dėl prievolių pagal ginčo sutartį neįvykdymo, apeliantės buhalterė E. J. 2020 m. vasario 7 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame patvirtino apeliantės 10 684,78 Eur skolos dydį, įskaitant skolą pagal ginčo sutartį Nr. 1. Apeliantės buhalterė 2020 m. vasario 7 d. elektroniniu paštu išsiuntė skolos suderinimo aktą ieškovei ir nurodė kreiptis į apeliantės vadovą dėl skolos apmokėjimo. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė įgijo teisėtą lūkestį, jog jai bus sumokėtas atlygis už faktiškai pagal ginčo sutartį Nr. 1 suteiktas paslaugas. Liudytoja E. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pasirašė skolos suderinimo aktą, visos ieškovės pateiktos sąskaitos vizuotos ir suderintos su apeliantės atsakingais darbuotojais, bet naujasis apeliantės vadovas nurodė neapmokėti paskutinės sąskaitos. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, daro išvadą, kad apeliantė, priėmusi ieškovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras, jas suderinusi su atsakingais savo darbuotojais ir apmokėjusi, per visą sutarties galiojimo laikotarpį nepareiškusi ieškovei absoliučiai jokių pretenzijų dėl ginčo sutarties ir paslaugų vykdymo, kokybės, apimties ar poreikio, tokiais savo veiksmais patvirtino, kad priėmė ieškovės suteiktas ir PVM sąskaitose faktūrose nurodytas paslaugas, taip pat patvirtino, kad ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir faktiškai suteikė šalių tikslui pasiekti būtinas paslaugas.
39. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė teikė paslaugas fiktyviai ir iš tikrųjų nesuteikė sutartyje aptartų paslaugų. Paslaugų suteikimo faktą, be kita ko, patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai. Pavyzdžiui, ginčo sutarties vykdymo metu buvęs apeliantės generalinis direktorius trečiasis asmuo D. A. tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje patvirtino ieškovės pagal visas sąskaitas suteiktų paslaugų faktą. D. A. patvirtino, kad ieškovė teikė paslaugas tinkamai ir kokybiškai. Be to, jis nurodė, kad apeliantė suteikė ieškovei prieigas prie įrangos ir kodus, pateikė raktus nuo serverio patalpos ir dažnai joje matydavo ieškovės darbuotoją. Ginčo sutarties vykdymą prižiūrėjęs apeliantės darbuotojas liudytojas R. P. teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovė turėjo užtikrinti sklandų sistemos veikimą, pasirūpinti, kad būtų tvarkingos komutacijos, prižiūrėti maršrutizatorių, o esant įrangos gedimui, pristatyti veikiančią įrangą. Liudytojas patvirtino, kad pirmiau nurodyti darbai paprasti, jiems atlikti nereikia specialių programavimo žinių. Liudytojas R. P. taip pat nurodė, kad padėdavo prižiūrėti programinę įrangą, nes turėjo pakankamai kompetencijos. Be to, liudytojas patvirtino, kad kiekvieną mėnesį bendraudavo su ieškovės atstovais, taip pat nurodė, kad apeliantė pateikė ieškovei nuotolinius prisijungimus prie įrangos. Apeliantės darbuotojas liudytojas E. K. patvirtino, kad kelis kartus įleido į serverio patalpą kitus, t. y. ne apeliantės darbuotojus, taip pat matė, kaip apeliantės darbuotojas R. P. juos „vedžiojosi“. Ieškovės darbuotojas liudytojas V. V. teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovė prižiūrėjo apeliantės įrangą. Liudytojas nurodė, kad jis reguliariai, t. y. po 2–3 kartus per savaitę, atlikdavo profilaktinę apeliantės įrangos priežiūrą, apžiūrėdavo ją ir tikrindavo, ar ji veikia tinkamai, taip pat peržiūrėdavo įrangos laidų kontaktus, valydavo dulkes nuo įrenginių, kad jie nesudegtų, tikrindavo antivirusinių programų veikimą, ar nėra pasibaigusios licencijos, nuolat bendravo su apeliantės darbuotoju R. P. dėl įrangos veikimo. Taigi, priešingai negu teigia apeliantė, ieškovė atliko ne tik techninę kompiuterių įrangos priežiūrą, bet taip pat ir suteikė tam tikras programinės įrangos palaikymo paslaugas. Be to, V. V. patvirto, jog buvo atsakingas už tai, kad sugedus įrangai, ji būtų pakeista kita veikiančia įranga. Taigi, pirmiau nurodyti liudytojai, t. y. tiek apeliantės, tiek ieškovės darbuotojai, patvirtino, kad ieškovė teikė ginčo sutartyje nustatytas paslaugas, nuolat prižiūrėjo apeliantės kompiuterių įrangą. Vien apeliantės nurodyta aplinkybė, kad kiti jos darbuotojai nežinojo apie ieškovės paslaugų teikimą, neįrodo, kad ieškovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų ir neteikė PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų.
40. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sutarties tikslą, tarp šalių susiklosčiusią paslaugų teikimo praktiką ir šalių elgesį sutarties galiojimo metu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių veiksmai – ieškovės darbuotojo reguliariai atliekama profilaktinė kompiuterių įrangos priežiūra, paaiškinimai apie teiktas paslaugas, sąskaitų už suteiktas paslaugas kas mėnesį išrašymas bei apeliantės veiksmai – sąskaitų priėmimas, jų suderinimas su atsakingais asmenimis, apmokėjimas, patvirtina šalių susitarimą dėl kas mėnesį atliekamų ieškovės paslaugų – periodinio, profilaktinio kompiuterinės įrangos patikros pobūdžio. Priešingai negu teigia apeliantė, pirmiau nurodytos paslaugos atitinka ginčo sutarties dalyką ir tikslą. Vien aplinkybė, kad visose sąskaitose nurodyti tie patys paslaugų pavadinimai ir kiekiai, nėra pagrindas teigti, jog paslaugos nesuteiktos, juolab kad, kaip pirmiau šioje nutartyje minėta, pati apeliantė priėmė visas sąskaitas, įsitikino sąskaitose nurodytų paslaugų suteikimu ir jas apmokėjo. Be to, pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad sąskaitose įvardyti paslaugų pavadinimai ir jų kiekiai sutampa su sutarties priede Nr. 1 nurodytų paslaugų pavadinimais ir kiekiais, o sąskaitose nurodytos paslaugų kainos neviršija ginčo sutartimi sutartų kainų.
41. Teisėjų kolegija, apibendrindama visus pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus, įvertinusi bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog vykdydama ginčo sutartį, atliko sutartinę pareigą ir suteikė apeliantei ginčo sutartyje Nr. 1 nustatytas paslaugas, apeliantė jas priėmė, jomis pasinaudojo, bet neatsiskaitė su ieškove pagal paskutinę jos išrašytą sąskaitą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės skolą ir delspinigius pagal sutartį Nr. 1. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantė neįrodė, kad sumokėjo ieškovei 15 246 Eur už faktiškai nesuteiktas paslaugas, todėl pagrįstai atmetė priešieškinį.
Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo
42. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo pasyvus, paviršutiniškai vertino byloje reikšmingas aplinkybes, ignoravo ginčo sutarties, kaip viešųjų pirkimų sutarties, pobūdį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai suteikė prejudicinę įrodomąją galią ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktui, nepagrįstai nusprendė, kad PVM sąskaitos faktūros išrašymo faktas yra paslaugos suteikimo faktą pagrindžiantis įrodymas. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Civiliniame procese, lyginant su baudžiamuoju, įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
44. Nagrinėjamojoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai vertino byloje reikšmingas aplinkybes ar ignoravo ginčo sutarties, kaip viešųjų pirkimų sutarties, pobūdį. Priešingai, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, pasisakė dėl šalių argumentų ir atsikirtimų, apklausė liudytojus. Be to, negalima teigti, kad pirmosios instancijos teisme pažeistos įrodymų vertinimo ir pakankamumo taisyklės. Priešingai negu teigia apeliantė, teismas skundžiamame sprendime nesuteikė ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktui prejudicinės galios. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nustatyta, kad teismas vertino prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Be to, priešingai negu teigia apeliantė, teismas nekonstatavo, kad vien PVM sąskaitos faktūros išrašymo faktas patvirtina paslaugos suteikimo faktą. Teismas vertino PVM sąskaitas faktūras kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas tyrė ir vertino visus byloje surinktus įrodymus, be kita ko, vertino šalių elgesį ir praktiką, vykdant ginčo sutartį, nuosekliai tyrė ir vertino šalių pateiktus rašytinius įrodymus, vertino liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei analizavo šių įrodymų tarpusavio sąsajumą. Iš ginčijamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, jog ieškovė suteikė atsakovei paslaugas.
45. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas vertino įrodymų visumą, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, išvadas apie konkrečių reikšmingų bylai aplinkybių egzistavimą padarė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl nepažeidė proceso teisės normų, kuriose reglamentuotas įrodinėjimas, taip pat nepažeidė kasacinio teismo praktikoje suformuotų įrodinėjimo taisyklių.
46. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
47. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir atmesdamas priešieškinį, teisingai išsprendė ginčą, tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuojami atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai, taip pat nepažeidė proceso teisės normų, kuriose reglamentuotas įrodinėjimas.
48. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra pagrindu naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
50. Ieškovė pateikė teismui duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
51. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dieną, t. y. 2022 m. sausio mėn., galiojęs užpraėjusio ketvirčio (2021 metų trečiąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 598,10 Eur. Taigi, ieškovės prašomos priteisti 1 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija galiojusio maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio – 2 077,53 Eur (1 598,10 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuotina, kad ieškovės prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos yra pagrįsto ir protingo dydžio. Dėl to atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš apeliantės priteistina 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
52. Trečiasis asmuo D. A. nepateikė duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimas nesprendžiamas. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, jame atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeičiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ecomas“ (juridinio asmens kodas 302347892) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autobusų parkas“ (juridinio asmens kodas 140033557) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Aldona Tilindienė
Tomas Venckus