Civilinė byla Nr. e2A-686-370/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00675-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.5; 2.6.35; 3.3.1.14; 3.4.1.9

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,S.“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-868-924/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S.“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „I.“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „S.“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: 1) pripažinti trečiąjį asmenį UAB „I.“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pateikus melagingą informaciją viešajame pirkime; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės, kuriuo pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Nurodė, kad atsakovė paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugoms pirkti. Pirkime pasiūlymus pateikė tiek ieškovė, pasiūliusi perkamas paslaugas atlikti už 42 834 Eur su PVM, tiek trečiasis asmuo, pasiūlęs perkamas paslaugas atlikti už 14 430,46 Eur su PVM. Trečiasis asmuo prie savo pasiūlymo pridėjo Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (toliau – EBVPD), kuriame deklaravo, kad pirkimo sutartį vykdys vienas, savo pajėgumais, t. y. nepasitelks kitų asmenų. 2020 m. gruodžio 3 d. ieškovei gavus atsakovės sprendimą, paaiškėjo, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją – pasiūlyme buvo nurodyta, kad pirkimo sutarties vykdymui trečiasis asmuo visgi pasitelks kitus asmenis. Ieškovė 2020 m. gruodžio 10 d. pateikė atsakovei pretenziją, kurioje reikalavo pašalinti trečiąjį asmenį iš pirkimo procedūrų dėl melagingos informacijos pateikimo, kurią atsakovė atmetė. Ieškovė su tokiu atsakovės sprendimu nesutinka.

3.                      Atsakovė su ieškiniu nesutiko, palaikė savo sprendime išdėstytą poziciją, kad trečiasis asmuo nenuslėpė informacijos ar nepateikė melagingos informacijos pirkime. Atsakovės įsitikinimu, trečiojo asmens pateikta informacija pirkime, nei siaurąja, nei plačiąja prasme, nėra kvalifikuotina kaip melaginga, dėl to, nėra teisinio pagrindo trečiąjį asmenį pašalinti iš pirkimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.                      Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. 

5.                      Teismas nustatė, kad atsakovė paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą „Ypatingo hidrotechnikos statinio, Radikių gyvenvietės apsauginio pylimo su įlaidinėmis sienelėmis ir vandens pralaidomis, Kauno rajono savivaldybėje naujos statybos techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimas“. Pirkimo objektas – techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos. Pirkime pasiūlymus pateikė tiek ieškovė, pasiūliusi perkamas paslaugas atlikti už 42 834 Eur su PVM, tiek trečiasis asmuo, pasiūlęs perkamas paslaugas atlikti už 14 430,46 Eur su PVM.

6.                      Trečiasis asmuo prie savo pasiūlymo pridėjo EBVPD, kurio II dalyje „Informacija apie ekonominės veiklos vykdytoją“, C punkte „Informacija apie rėmimąsi kitų subjektų pajėgumais“ nurodė, jog nesirems kitų subjektų pajėgumais siekiant įrodyti savo atitiktį pirkime įtvirtintiems kvalifikacijos reikalavimams. EBVPD II dalyje „Informacija apie ekonominės veiklos vykdytoją“, D punkte „Informacija apie subrangovus, kurių pajėgumais ekonominės veiklos vykdytojas nesiremia“, trečiasis asmuo nurodė, jog jis neketina pavesti vykdyti viešojo pirkimo sutarties dalies subrangovui ar kokiai kitai trečiajai šaliai. 2020 m. spalio 8 d. pasiūlymo formoje grafos apie ketinamus pasitelkti subrangovus, subtiekėjus, kuri pildoma tik tuo atveju, jei ketinama juos pasitelkti, neužpildė.

7.                      Perkančioji organizacija, įvertinusi pirkime gautus pasiūlymus, 2020 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo, kuriuo pirkimo laimėtoju pripažino trečiąjį asmenį. Ieškovė liko antroje eilės vietoje. 2020 m. lapkričio 25 d. ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kuria reikalavo panaikinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir dėl trečiojo asmens pripažinimo pirkimo laimėtoju, priimti sprendimą atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, sudaryti naują pasiūlymų eilę, pirkimo laimėtoja nustatant ieškovę. Pretenzijoje ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo neturi teisės vykdyti inžinerinių geologinių tyrinėjimų, kurie yra būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, o pasiūlyme trečiasis asmuo neišviešino šias paslaugas teiksiančio subtiekėjo, todėl trečiojo asmens pasiūlymas turi būti atmestas.

8.                      Atsakovė 2020 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydama dėl pirkimo sąlygų netikslumo (pirkimo dokumentuose nebuvo nurodytas reikalavimas tiekėjams turėti leidimą verstis inžinerinių geologinių tyrimų veikla), paaiškinti savo kvalifikaciją dėl teisės verstis inžinerinių geologinių tyrinėjimų veikla; pateikti tokią teisę įrodančius dokumentus arba nurodyti subtiekėją, kuris tokią teisė turi ir kurio pajėgumais turi teisę remtis (pateikti susitarimą arba ketinimų protokolą, EBVPD). Trečiasis asmuo, atsakydamas į prašymą, 2020 m. gruodžio 3 d. perkančiajai organizacijai pateikė 2020 m. lapkričio 30 d. ketinimų protokolą, sudarytą su subtiekėju UAB „S.D.“, kuriuo patvirtino, kad tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo laimės pirkimą, subtiekėjas, turintis leidimą tirti žemės gelmes, atliks inžinerinius geologinius tyrinėjimus.

9.                      Atsakovė, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu nutarė ją atmesti. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad pirkimo dokumentuose nebuvo nurodytas reikalavimas tiekėjams turėti leidimą verstis inžinerinių geologinių tyrimų veikla, pareiga turėti dokumentą, patvirtinantį teisę verstis šia veikla, kyla taikant specialaus pobūdžio teisės aktą – Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą (toliau – ŽGĮ). Atsakovė vertino, kad nėra pagrindo atmesti trečiojo asmens pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų.

10.                      2020 m. gruodžio 10 d. ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė antrą pretenziją. Nurodė, kad trečiasis asmuo, savo pasiūlyme ir EBVPD nurodydamas bei patvirtindamas, kad pats vienas vykdys visą viešojo pirkimo sutartį, planuodamas pavesti dalį viešojo pirkimo sutarties dėl inžinerinių geologinių tyrinėjimų vykdyti subtiekėjui, atliko Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytus draudžiamus veiksmus – pateikė melagingą informaciją, todėl trečiasis asmuo turi būti pašalintas iš pirkimo.

11.                      Perkančioji organizacija 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu nutarė ieškovės pretenziją atmesti. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu atmesti ieškovės pretenziją, kreipėsi į teismą.

12.                      Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Atsakovė dėl pirkimo sąlygų netikslumo (pirkimo dokumentuose nebuvo nurodytas reikalavimas turėti leidimą verstis inžinerinių geologinių tyrimų veikla), paprašė tiekėjo paaiškinti savo kvalifikaciją dėl teisės verstis inžinerinių geologinių tyrinėjimais, pateikti tokią teisę įrodančius dokumentus arba nurodyti subtiekėją, kuris tokią teisė turi ir kurio pajėgumais turi teisę remtis.

13.                      Byloje nekilo ginčo, kad pirkimo dokumentuose nebuvo nurodytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams turėti leidimą verstis inžinerinių geologinių tyrimų veikla. Pareiga turėti dokumentą, patvirtinantį teisę verstis šia veikla, kyla pagal ŽGĮ. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019 suformuota taisykle, perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) privalo vertinti išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo; jei viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir (ar) kokius konkrečius atestatus ar kitokius įrodomuosius dokumentus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus; tokiu atveju pasiūlymo trūkumo (jei jį lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisės verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų). Taigi, tiekėjų nenaudai negalima taikyti bet kokių iš anksto viešojo pirkimo sąlygose neišviešintų reikalavimų, net ir visuotinai ar tam tikram subjektų ratui žinomo (ar turimo žinoti) teisinio reguliavimo; tiekėjų pasiūlymai negali būti vertinami kaip neatitinkantys aiškiai neišviešintų reikalavimų ir dėl to atmetami.

14.                      Įvertinęs teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai, kiek tai susiję su tiekėjo teisės verstis tam tikra veikla turėjimo (įgijimo) įrodinėjimu pagal neišviešintus viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus, neatmetė šio tiekėjo pasiūlymo, o prieš tai jam leido išsitaisyti specialiame įstatyme nustatyto privalomo pajėgumo trūkumą. Kadangi trečiasis asmuo sugebėjo ištaisyti nustatytą trūkumą, susijusį su pareiga turėti tam tikrą veiklos vykdymo teisę (išplaukiančią iš imperatyviųjų teisės normų, t. y. turėti leidimą verstis inžinerinių geologinių tyrimų veikla), atsakovė pagrįstai neatmetė tiekėjo pasiūlymo.

15.                      Teismas sutiko su ieškove, kad trečiasis asmuo pateiktame pasiūlyme bei EBVPD nurodęs nesiremsiantis kitų ūkio subjektų pajėgumais, atitinkamai ir pasiūlymo formoje nenurodęs, kad ketina pasitelkti subrangovus (ši dalis neužpildyta), suponuoja tiekėjo išreikštą patvirtinimą, jog jis pats savarankiškai (nesiremdama kitų ūkio subjektų pajėgumais) atitinka pirkimo sąlygas, kartu ir keliamus kvalifikacijos reikalavimus. Kita vertus, vien šios pateiktos informacijos negalima vertinti atskirai, neįvertinant jos visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodytas reikalavimas tiekėjams turėti leidimą verstis inžinerinių geologinių tyrimų veikla, todėl trečiasis asmuo ir neprivalėjo nurodyti, kad šiai veiklai vykdyti bus pasitelktas subrangovas. Antra, viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai neįpareigoja tiekėjo žinoti to, kas nėra nurodyta viešojo pirkimo dokumentuose, t. y., kad pirkimo sutarties vykdymui reikalinga turėti teisę (licenciją) atlikti inžinerinių geologinių tyrinėjimų darbus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad buvo pateikta faktinės tikrovės neatitinkanti informacija. Trečia, paaiškėjus, kad pagal specialiųjų teisės aktų taikymo reikalavimus, kurie pirkimo sąlygose neišviešinti, kyla poreikis patikrinti tiekėjo atitiktį kvalifikaciniam reikalavimui, perkančioji organizacija iš karto negalėjo atmesti pasiūlymo kaip neatitinkančio nustatytų reikalavimų bei privalėjo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus. Ketvirta, trečiajam asmeniui ištaisius nustatytą trūkumą, susijusį su pareiga turėti tam tikrą veiklos vykdymo teisę, išplaukiančią iš imperatyviųjų teisės normų, pagrįstai neatmetė tiekėjo pasiūlymo bei jį pripažino tinkamu. Naujo ūkio subjekto, kurio pajėgumais tiekėja ketina remtis, nurodymas pateko į kasacinio teismo nurodytą situaciją, kai tiekėjui leidžiama viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų.

16.                      Tai, kad pirkimo sąlygų 19 punkte buvo nustatyta, kad tiekėjas pasiūlyme privalo nurodyti, kokius subtiekėjus jis ketina pasitelkti, jiems perduodamas teikti paslaugas ir jų apimtis, teismas sprendė, kad įvertinus nustatytų aplinkybių visetą, nėra pagrindas spręsti priešingai. Jeigu atsakovė iš karto iš pirkimo procedūrų pašalintų tiekėjus, neturinčius leidimo verstis inžinerinių geologinių tyrimų veikla, nors toks reikalavimas pirkimo sąlygose nebuvo keliamas, tai reikštų, kad ji vadovaujasi iš anksto aiškiai neišviešintais ir tiekėjams neaiškiais kvalifikaciniais reikalavimais, o tai neatitiktų iš skaidrumo principo kylančių reikalavimų. Pagal VPĮ 88 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija turi reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. Nagrinėjamu atveju, pagal pirkimo dokumentus trečiasis asmuo neprivalėjo žinoti, kad jam apskritai reikės pasitelkti subtiekėją, turintį leidimą verstis inžinerinių geologinių tyrimų veikla, nes jam kaip tiekėjui toks kvalifikacinis reikalavimas nebuvo keltas, todėl jo EBVPD pateikta informacija, kad jis nesirems kitų ūkio subjektų pajėgumais negali būti vertinama kaip melaginga. 

17.                      Teismas nesutiko su ieškove, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, kurioje buvo sprendžiama dėl tiekėjo pateiktų duomenų apie kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams pripažinimo melagingais. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties profesinio pajėgumo sąlygai, aiškiai nurodytai pirkimo dokumentuose, vertinimo teisėtumo. Nurodytos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nėra analogiški.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18.                      Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „S.“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

18.1.                      Tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimas trečiojo asmens pasiūlyme ir EBVPD nustatytas nagrinėjamoje byloje, tačiau teismas sprendė, kad tokia situacija nelaikytina melagingos informacijos pateikimu. Toks vertinimas nepagrįstas, kadangi objektyviai neįmanoma, kad informacija būtų neatitinkanti tikrovės, tačiau nebūtų melaginga. Tokios informacijos pateikimas užtraukia melagingos informacijos pateikimo padarinius – tiekėjo pašalinimą iš pirkimo procedūrų, pasiūlymo atmetimą ir įtraukimą į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

18.2.                      Trečiajam asmeniui pateikus duomenis apie tai, kad jis nepasitelks kitų ūkio subjektų ir pats vienas atliks visą darbų apimtį pagal pirkimo sutartį, jam tenka pareiga įrodyti, kad jo pateikta informacija yra teisinga, t. y. trečiasis asmuo turėjo ne pakeisti pasiūlymo duomenis, o paaiškinti ir pateikti įrodymus, kad jis kreipėsi dėl leidimo tirti žemės gelmes išdavimo ir iki pirkimo sutarties sudarymo galės pats šias paslaugas suteikti, kaip ir deklaravo savo pasiūlyme bei EBVPD. Trečiasis asmuo dviejuose skirtinguose dokumentuose patvirtino, kad pirkimo sutarties vykdymui nebus pasitelkiami subrangovai. 2020 m. gruodžio 2 d. trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad pasiūlyme pateikta informacija yra neteisinga, t. y., jog pirkimo sutartį jis vykdys ne vienas, ir kad žemės gelmių tyrimų paslaugoms suteikti jis kreipėsi į UAB „S.D.“. Perkančioji organizacija ne tik nereikalavo trečiojo asmens įrodyti pasiūlyme deklaruotų aplinkybių, bet savo iniciatyva leido pateikti duomenis, kurie trečiojo asmens pasiūlymo turinį keičia. Trečiasis asmuo privalėjo nurodyti, ar pasitelks pirkimo sutarties vykdymui papildomus ūkio subjektus pagal pirkimo sąlygų 19 punktą.

18.3.                      Melagingos informacijos pripažinimas nepriklauso nuo to, kokius padarinius sukelia pateikta informacija. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. išaiškinimai civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 nagrinėjamai bylai netaikytini. Šiuo atveju aplinkybės bylose ir yra panašios, kadangi jose sprendžiamas klausimas dėl melagingos informacijos pateikimo viešajame pirkime. Šioje byloje kasacinis teismas sprendė, ar tiekėjo pateikti duomenys gali būti pripažįstami melagingais, jeigu jų vertinimas įtakos viešojo pirkimo rezultatams neturi. Nagrinėjamu atveju minėti kasacinio teismo išaiškinimai turi esminę reikšmę ir turi būti taikomi, nes pirmosios instancijos teismas nustatė faktą, kad trečiasis asmuo tikrovės neatitinkančią informaciją pateikė.

18.4.                      Pripažinus, kad trečiasis asmuo pirkime pateikė melagingą informaciją, nėra diskrecijos teisės taikyti melagingos informacijos pateikimo padarinius ar netaikyti. Melagingos informacijos pateikimas per se (savaime) užtraukia tokią informaciją pateikusiam tiekėjui neigiamus padarinius, t. y. tiekėjo pašalinimą iš pirkimo procedūrų bei tiekėjo pasiūlymo atmetimą.

18.5.                      Trečiasis asmuo melagingą informaciją pateikė, elgėsi nesąžiningai, tačiau ne dėl to, jog nesuprato pirkimo sąlygų. Trečiasis asmuo pildydamas pasiūlymą sąmoningai nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kadangi žinodamas, jog neturi leidimo tirti žemės gelmes, vis tiek nurodė, kad subrangovų nepasitelks ir paslaugas suteiks savo jėgomis. Dalyvavimui pirkime trečiasis asmuo neprivalėjo turėti leidimo tirti žemės gelmės. Trečiasis asmuo galėjo ir turėjo pasiūlyme nurodyti, kad šias paslaugas suteiks kitas subjektas ir tokiu atveju melaginga informacija nebūtų pateikta. Vis dėlto trečiasis asmuo priėmė sprendimą pasiūlyme nurodyti tikrovės neatitinkančią informaciją ir pirkimo procedūrose dalyvauti nesąžiningai. Trečiasis asmuo objektyviai negalėjo nežinoti, kad pirkimo sutarties vykdymui bus reikalingas leidimas tirti žemės gelmes, nes pats šias paslaugas pasiūlė. Trečiasis asmuo, siūlydamas paslaugas, negalėjo nežinoti, kokie leidimai reikalingi ir kokie reikalavimai tokių paslaugų teikimui keliami, kadangi siūlant paslaugas tai yra jo pareiga pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.718 straipsnio nuostatas. Nepaisant to, ar trečiasis asmuo melagingą informaciją pateikė tyčia, ar dėl nerūpestingumo, tai nekeičia trečiojo asmens atžvilgiu taikytinų padarinių, kadangi jis pasiūlyme nurodė informaciją, žinodamas, kad ji yra neteisinga.

18.6.                      Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės vadovavosi teismų praktika dėl tiekėjo teisės tikslinti kvalifikaciją, tiekėjo pasiūlymo vertinimo pagal neišviešintas pirkimo sąlygas ir tiekėjo kvalifikacijos tinkamumo, bet nesprendė melagingos informacijos pateikimo klausimo. Nagrinėjamu atveju nebuvo atskleista bylos esmė – melagingos informacijos pateikimas. Byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl to, ar trečiasis asmuo turėjo / galėjo po pasiūlymo pateikimo pasitelkti kitą asmenį daliai pirkimo sutarties vykdymo. Trečiasis asmuo būtų galėjęs sudaryti sutartį su kitu asmeniu iki pirkimo sutarties sudarymo pagal VPĮ 88 straipsnį, jeigu pasiūlyme nebūtų nurodęs, kad geologinių tyrinėjimų paslaugas suteiks pats (ir net nurodęs už kokią konkrečią kainą, tai patvirtina, kad šių paslaugų teikimo sąlygos ir reikalavimas turėti leidimą tirti žemės gelmes buvo žinoma trečiajam asmeniui). Trečiojo asmens pasiūlymas, nepaisant to, ar jis atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus ar ne, negalėjo būti vertinamas po to, kai buvo nustatyta, kad trečiasis asmuo pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 11 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 laikėsi analogiškos pozicijos ir aplinkybė, kad tiekėjas visus viešojo pirkimo sąlygų reikalavimus atitinka, neturėjo įtakos sprendžiant dėl melagingos informacijos pateikimo. 

18.7.                      Kadangi sprendime konstatuotas pirkimo sąlygų neaiškumas ir neteisėtumas, pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio (pagal pareigas) spręsti dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Pripažinus, kad pirkimo sąlygos yra neaiškios ir nenutraukus pirkimo procedūrų, yra leidžiama sudaryti pirkimo sutartį pagal neteisėtas sąlygas, tai vienareikšmiškai pažeidžia viešąjį interesą.

19.                      Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė šiuos argumentus:

19.1.                      Trečiojo asmens pateikta informacija nėra kvalifikuotina kaip melaginga, dėl to nėra pagrindo pašalinti trečiąjį asmenį iš pirkimo procedūrų. Trečiojo asmens pasiūlyme ir EBVPD pateikta informacija, susijusi su subrangovais, kurių pajėgumais trečiasis asmuo neketino remtis, neturėjo reikšmės sprendžiant dėl trečiojo asmens kvalifikacijos atitikties pirkimo sąlygoms ar dėl trečiojo asmens pašalinimo pagrindų.

19.2.                      Trečiojo asmens pirkime pateiktos informacijos kvalifikavimo nekeičia tai, kad trečiasis asmuo vėliau informavo atsakovę, kad dalį viešojo pirkimo sutarties perleis vykdyti subtiekėjui, kadangi pats trečiasis asmuo neturėjo teisės vertis inžinerinių geologinių tyrinėjimų veikla, kuri būtų būtina vykdant viešojo pirkimo sutartį. Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodytas reikalavimas tiekėjams turėti ŽGĮ nurodytą leidimą verstis inžinerinių geologinių turimų veikla, todėl, pačiai atsakovei neišviešinus tokio reikalavimo, atsakovė ne tik, kad neturėjo teisės atmesti trečiojo asmens pasiūlymo, bet privalėjo leisti trečiajam asmeniui ištaisyti savo pasiūlymą ir leisti pasitelkti subtiekėją vykdyti dalį viešojo pirkimo sutarties, kuri būtų susijusi su inžinerinių geologinių tyrinėjimų darbais. Trečiasis asmuo byloje laikosi pozicijos, kad subtiekėją jis pasitelkė tik tuomet, kai tokią teisę jam suteikė atsakovė, įvertinus tai, kad dėl pirkimo sąlygų netikslumų rizika tenka išimtinai atsakovei. Dėl to, trečiasis asmuo yra pagrįstai, sąžiningai ir teisėtai laikomas pirkimo nugalėtoju.

19.3.                      Priešingai nei nurodo ieškovė, teismas sprendime konstatavo, kad trečiasis asmuo nepateikė nei tikrovės neatitinkančios informacijos, nei melagingos informacijos. Sąvokos „tikrovės neatitinkanti informacija“ lingvistinis prilyginimas „melaginga informacija“ neatitinka šios sąvokos apibrėžimo, kuris yra įtvirtintas VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Tokio aiškinimo laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas, kuris 2020 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020, konstatavo, kad melaginga informacija pripažįstama iš esmės dviem atvejais, kai, pirma, nuslepiama ar pateikiama melaginga informacija apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įskaitant profesinį pajėgumą (VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 3 punktas), antra, abejonės dėl melagingos informacijos tiekėjo nepašalintos pateikiant dokumentus, nurodytus VPĮ 50 straipsnyje.

19.4.                      VPĮ komentare išaiškinta, kad neteisinga informacija dėl kitų tiekėjo pasiūlymo aspektų, pavyzdžiui, dėl pasitelkiamų subtiekėjų ir (ar) subteikėjų, ir (ar) subrangovų, pavyzdžiui, kai paraiškoje (pasiūlyme) nenurodomi kiti ūkio subjektai, tačiau jau vertinimo metu jie nurodomi ir teikiami nauji susitarimai, dėl prekių techninės specifikacijos reikalavimų atitikties, nėra laikytina melaginga VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto atžvilgiu. Darytina išvada, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, melaginga informacija pirkime kvalifikuotina tik tuo atveju, jeigu ji turi reikšmės sprendžiant dėl tiekėjo kvalifikacijos ar pašalinimo pagrindų nebuvimo.

19.5.                      Net ir tuo atveju, jeigu trečiojo asmens pirkime pateikta informacija formaliai atitiktų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto sąlygas, vien to fakto nepakanka trečiojo asmens pateiktų duomenų kvalifikuoti kaip melagingos informacijos. Tam, kad trečiojo asmens pateikta informacija būtų kvalifikuota kaip melaginga, turėtų būti įrodyta, kad trečiasis asmuo, pateikdamas tokią informaciją atsakovei, tą padarė sąmoningai žinodamas, kad ji neatitinka tikrovės, ir taip nesąžiningai siekdamas suklaidinti atsakovę.

19.6.                      Šios bylos faktinės aplinkybės beveik atitinka kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2019, nurodytą situaciją, kai tiekėjui leidžiama viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų. Nagrinėjamai situacijai taikytinas kitoks teisinis reglamentavimas nei ieškovės nurodytoje byloje (Nr. e3K-3-272-378/2020), kurioje yra keliamas visiškai kitoks trečiųjų asmenų pajėgumų ir kvalifikacijos tikrinimo klausimas, šiems neatitinkant pirkime įtvirtintų sąlygų. Paaiškėjus, kad vykdant viešojo pirkimo sutartį reikėtų atlikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus, kuriems atlikti būtina turėti ŽGĮ įtvirtintą leidimą, vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, atsakovė ne tik, kad neturėjo teisės atmesti trečiojo asmens pasiūlymo, bet privalėjo kreiptis į trečiąjį asmenį dėl jo pasiūlymo ir EBVPD duomenų paaiškinimo, bei leisti trečiajam asmeniui pasitelkti subtiekėją vykdyti dalį viešojo pirkimo sutarties, kuri būtų susijusi su inžinerinių geologinių tyrinėjimų darbais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2019 23 punktas).

19.7.                      Gavęs atsakovės prašymą paaiškinti savo kvalifikaciją dėl teisės verstis inžinerinių geologinių tyrinėjimu veiklą, trečiasis asmuo, remdamasis VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, turėjo diskreciją patikslinti, pateikti atnaujintą EBVPD formą, arba pateikti paaiškinimus ir (ar) su tuo susijusius aktualius dokumentus, neteikiant naujos EBVPD formos, tai trečiasis asmuo ir padarė informuodamas atsakovę, jog dalis viešojo pirkimo sutarties bus perleista vykdyti subtiekėjui.

19.8.                      Ieškovė neįrodinėjo trečiojo asmens ketinimų suklaidinti atsakovę, ar jo tyčios, todėl ieškovės argumentai, kad trečiasis asmuo buvo nesąžiningas, nepagrįsti.

19.9.                      Konkurso sąlyga gali būti vertintina kaip neaiški, ar netiksli tada, kada ji yra įtvirtinta pirkimo dokumentuose ir yra tiekėjams išviešinta. Šiuo atveju pirkimo sąlygose nebuvo įtvirtintas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams turėti ŽGĮ nurodytą leidimą verstis inžinerinių geologinių tyrimų veikla, kuris būtų reikalingas vykdant viešojo pirkimo sutartį, dėl to pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo tik tai, kad pirkimo sąlygos, o ne konkreti sąlyga, buvo netikslios. Kadangi bylos nagrinėjimui aktualus kvalifikacinis reikalavimas iš viso nebuvo įtvirtintas pirkimo dokumentuose, pirmosios instancijos teismas nepripažino konkrečios pirkimo sąlygos neaiškia ar neteisėta, kas, iš esmės, nesudaro pagrindo pirkimo procedūrų nutraukimui. Net jeigu ir būtų galima spręsti dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo, šiose nesant kvalifikacinio reikalavimo tiekėjams turėti ŽGĮ nurodytą leidimą verstis inžinerinių geologinių tyrimų veikla, kuris būtų reikalingas vykdant viešojo pirkimo sutartį, pirkimo procedūras būtų galima nutraukti tik tuo atveju, jeigu atitinkamos padėties nebūtų galima ištaisyti (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje nėra pagrindo nutraukti pirkimo procedūras – pirkimo sąlygų netikslumas ištaisytas.

20.                      Trečiasis asmuo UAB „I.“ atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant trečiajam asmeniui. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

20.1.                      Trečiasis asmuo pats atitiko visus kvalifikacinius reikalavimus, kurie buvo keliami atsakovės skelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygose. Nesant nurodyto reikalavimo turėti specialią teisę tirti žemės gelmes, trečiasis asmuo negali būti laikomas pateikęs melagingą informaciją.

20.2.                      Ieškovė vienoje skundo dalyje teigia, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją ir tokią informaciją pateikė dėl to, kad buvo nesąžiningas, o kitoje skundo dalyje nurodo, kad ginčo viešojo pirkimo konkurso sąlygos tikrai buvo neaiškios, netikslios, ir tai turėtų būti pagrindas teismui ex officio tokį pirkimą nutraukti. Ieškovės reikalavimas pripažinti trečiąjį asmenį pateikus melagingą informaciją, yra nesąžiningas, neteisėtas ir nepagrįstas.

20.3.                      Ieškovė, kaip konkurso dalyvė, neturi teisės pirkimo dokumentų neaiškumo ar netikslumo panaudoti prieš trečiąjį asmenį. Neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai.

20.4.                      Ieškovė skunde nurodo, kad teismas ex officio turėjo nuspręsti nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Šis reikalavimas (kurio ieškovė kaip apeliacinio skundo prašymo neformuluoja) prieštarauja visai ankstesnei ieškovės bylos pozicijai. Pati ieškovė nurodė, kad ginčo pirkimo dokumentai nebuvo išsamūs ir tikslūs, tačiau už netikslius ir neišsamius viešojo pirkimo konkurso dokumentus prašo bausti trečiąjį asmenį, konstatuojant, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją, kai akivaizdu, kad trečiasis asmuo pateikė tikslią ir teisingą informaciją remiantis tomis viešojo pirkimo konkurso nuostatomis, kurios buvo konkurso paskelbimo metu.

20.5.                      Šią civilinę bylą ieškovė inicijavo siekdama nesąžiningų procesinių tikslų – ne laimėti ginčo viešojo pirkimo konkursą, bet kad trečiasis asmuo, kaip ieškovės konkurentas, būtų pripažintas pateikusiu melagingą informaciją ir eliminuotas iš visų viešojo pirkimo konkursų. Dėl akivaizdžiai nesąžiningo ieškinio byloje pareiškimo ieškovei turėtų būti taikoma sankcija – bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

21.                      Ieškovė UAB „S.“ pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose akcentavo, kad trečiasis asmuo privalėjo pasiūlymo pateikimo metu išviešinti ir tuos subrangovus, kurie buvo planuojami pasitelkti pirkimo sutarties vykdymui, o ne tik tuos, kurių kvalifikacija remiamasi. Teigia, kad trečiasis asmuo pasiūlyme nurodė, kad pirkimo sutartį vykdys vienas, nors žinojo, jog neturi licencijos atlikti dalį darbų ir subrangovo pasitelkimas yra neišvengiamas, todėl pasiūlyme pateikė melagingą informaciją. Pirkimo sąlygų 19 punkte numatyta, kad pirkimo sutartį vykdysiantys subrangovai turi būti nurodyti pasiūlyme, t. y. pasiūlymo pateikimo metu, o ne vėliau.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

22.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl, apeliacinis procesas vyksta pagal ieškovės apeliacinio skundo ribas.

23.                      Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl trečiojo asmens pripažinimo pateikusiu melagingą informaciją viešajame pirkime ir perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

24.                      Atsakovės nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos 2020 m. spalio 2 d. posėdžio protokolu patvirtintomis pirkimo sąlygomis atsakovė paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą „Ypatingo hidrotechnikos statinio, Radikių gyvenvietės apsauginio pylimo su įlaidinėmis sienelėmis ir vandens pralaidomis, Kauno rajono savivaldybėje naujos statybos techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimas“. Pirkimo objektas – techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra.

25.                      2020 m. spalio 8 d. pateiktame pasiūlyme trečiasis asmuo pasiūlė perkamas paslaugas atlikti už 14 430,46 Eur su PVM. Nurodė, kad nesirems kitų subjektų pajėgumais siekiant įrodyti savo atitiktį pirkime įtvirtintiems kvalifikacijos reikalavimams. Nurodė, kad neketina pavesti vykdyti viešojo pirkimo sutarties dalies subrangovui, ar kokiai kitai trečiajai šaliai. Pasiūlymo formoje grafos apie ketinamus pasitelkti subrangovus, subtiekėjus, kuri pildoma tik tuo atveju, jei ketinama juos pasitelkti, neužpildė. Kainos (14 430,46 Eur) detalizavime nurodė, kad inžineriniai geologiniai tyrinėjimai kainuos 2 400 Eur. Pateikė įvykdytų sutarčių sąrašą – 2017–2018 m. vykdyta Sacharos durpyno, Pūščios telmologinio draustinio, Amalvos pelkės pietinės dalies hidrologinio rėžimo atkūrimo supaprastintų projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūra. Taip pat nurodyta, kad šis objektas priskiriamas hidrotechnikos statiniams.

26.                      2020 m. lapkričio 10 d. posėdyje nuolatinė atsakovės viešųjų pirkimų komisija, nustačiusi, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra neįprastai maža, nutarė kreiptis į trečiąjį asmenį su prašymu pagrįsti pasiūlyme nurodytą paslaugų kainą ir pateikti kainos sudedamųjų dalių kainų paskaičiavimus. Atsakovės nuolatinė viešųjų pirkimų komisija, įvertinusi visus trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, nutarė (2020 m. lapkričio 18 d. posėdžio nutarimu), kad trečiasis asmuo pagrindė neįprastai mažą pasiūlymo kainą ir yra pajėgus įvykdyti sutarties sąlygas.

27.                      2020 m. lapkričio 19 d. perkančioji organizacija priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir pirkimo laimėtoju pripažino trečiąjį asmenį UAB „I.“ (I vieta – UAB „I.“ 14 430,46 Eur su PVM; II vieta – UAB „S.“ 42 834 Eur su PVM; III vieta – UAB „H.“ 45 617 Eur su PVM).

28.                      2020 m. lapkričio 25 d. ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kuria reikalavo panaikinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir pirkimo laimėtojo pripažinimo; priimti sprendimą atmesti trečiojo asmens pasiūlymą; priimti sprendimą sudaryti naują pasiūlymų eilę, pirkimo laimėtoja nustatant ieškovę. Pretenzijoje ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo neturi teisės vykdyti inžinerinių geologinių tyrinėjimų, kurie yra būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, o pasiūlyme trečiasis asmuo neišviešino šias paslaugas teiksiančio subtiekėjo.

29.                      Atsakovė 2020 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydama dėl pirkimo sąlygų netikslumo (pirkimo dokumentuose nebuvo nurodytas reikalavimas tiekėjams turėti leidimą verstis inžinerinių geologinių tyrimų veikla), paaiškinti savo kvalifikaciją dėl teisės verstis inžinerinių geologinių tyrinėjimų veikla: pateikti tokią teisę įrodančius dokumentus arba nurodyti subtiekėją, kuris tokią teisę turi ir kurio pajėgumais tiekėjas turi teisę remtis (pateikti susitarimą arba ketinimų protokolą, EBVPD). Taip pat prašė pagrįsti pirkimo pasiūlyme nurodytų inžinerinių geologinių tyrinėjimų kainą, išskaidant ją, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys (pelnas, mokesčiai ir kt. išlaidos). Jei šias paslaugas atliks subtiekėjas – pateikiamas jo kainos pasiūlymas kartu su pagrindimu.

30.                      2020 m. gruodžio 2 d. trečiasis asmuo atsakovei pateikė 2020 m. lapkričio 30 d. sudarytą ketinimų protokolą su subtiekėju UAB „S.D.“, kuriuo patvirtinta, kad tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo laimės pirkimą, subtiekėjas, turintis leidimą tirti žemės gelmes (leidimas pridėtas), atliks 20 proc. įsipareigojimų (inžinerinius geologinius tyrinėjimus). Pateiktas UAB „S.D.“ 2020 m. gruodžio 1 d. komercinis pasiūlymas trečiajam asmeniui inžinerinius geologinius tyrinėjimus atlikti už 2 400 Eur plius PVM.

31.                      2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu atsakovė, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, nutarė ją atmesti kaip nepagrįstą. Sprendimą motyvavo tuo, kad pirkimo dokumentuose nebuvo nurodytas reikalavimas tiekėjams turėti leidimą verstis inžinerinių geologinių tyrimų veikla, o pareiga turėti dokumentą, patvirtinantį teisę verstis šia veikla, kyla taikant specialaus pobūdžio teisės aktą – ŽGĮ. Todėl atsakovė vertino, kad nėra pagrindo atmesti trečiojo asmens pasiūlymo, kaip neatitinkančio pirkimo dokumentų reikalavimų.

32.                      2020 m. gruodžio 10 d. ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė antrą pretenziją. Pretenzijoje ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo, savo pasiūlyme ir EBVPD nurodydamas bei patvirtindamas, kad pats vienas vykdys visą viešojo pirkimo sutartį, planuodamas pavesti dalį viešojo pirkimo sutarties dėl inžinerinių geologinių tyrinėjimų vykdyti subtiekėjui, atliko VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytus draudžiamus veiksmus – pateikė melagingą informaciją, todėl trečiasis asmuo turi būti pašalintas iš pirkimo.

33.                      2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu perkančioji organizacija, išnagrinėjusi ieškovės nutarė ją atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Dėl ieškovės reikalavimų

34.                      Ieškovė šioje byloje pareiškė du pagrindinius reikalavimus: 1) pripažinti trečiąjį asmenį pateikus melagingą informaciją viešajame pirkime; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2020 m. lapkričio 19 d. atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės, kuriuo pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo.

35.                      Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo turinio, pirmosios instancijos teismui atmetus visus ieškovės reikalavimus, ieškovė su sprendimu nesutinka iš esmės dėl to, kad, ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti trečiojo asmens pasiūlyme pateiktą informaciją melaginga, o atsakovei tokį pasiūlymą pripažinus laimėjusiu, toks jos sprendimas naikintinas. Kadangi ieškovė kaip savo pagrindinį trečiojo asmens pasiūlymo ir skundžiamo atsakovės sprendimo neteisėtumo požymį apeliaciniame skunde nurodo informacijos, pateiktos trečiojo asmens pasiūlyme, melagingumą, teisėjų kolegija pasisako dėl trečiojo asmens pasiūlyme pateiktos informacijos laikymo (ne)melaginga.

36.                      Pirmiausia spręstina, ar trečiojo asmens pateikti duomenys (ne)laikytini melaginga informacija, o tik vėliau – ar trečiasis asmuo galėjo pildyti savo pradinę pasiūlymo versiją. Nustačius, kad trečiasis asmuo perkančiajai organizacijai pateikė melagingą informaciją, vėliau atliktų pasiūlymo tikslinimo pagrįstumo vertinimas prarastų prasmę.

Dėl melagingos informacijos pateikimo

37.                      VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį VPĮ 46 straipsnyje ir VPĮ 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų VPĮ, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nustatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal VPĮ 50 straipsnį, dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų arba per pastaruosius vienus metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją arba dėl melagingos informacijos pateikimo negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų arba per pastaruosius vienus metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas ar taikomos kitos panašios sankcijos.

38.                      Atkreiptinas dėmesys, kad VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte, priešingai nei ankstesniame (iki 2017 m. liepos 1 d.) viešųjų pirkimų reguliavime, įtvirtintas privalomas tiekėjų pašalinimo pagrindas dėl perkančiajai organizacijai pateiktos melagingos informacijos. Perkančiosios organizacijos privalo, pirma, šį pašalinimo pagrindą įtvirtinti pirkimo dokumentuose (nebent VPĮ būtų nustatyta jo taikymo išimtis), antra, atmesti tiekėjų pasiūlymus, jei juose nurodyta informacija būtų kvalifikuotina kaip melaginga (net jei pirkimo sąlygose tokio pagrindo nepagrįstai neįtvirtinta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktiką; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

39.                      Iš atsakovės vykdyto konkurso pirkimo sąlygų 1 priedo matyti, kad atsakovei perkant techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas, vieni iš darbų, kurie turėjo būti atlikti, buvo inžineriniai geologiniai tyrinėjimai.

40.                      ŽGĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus turi teisę atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys ŽGĮ nustatyta tvarka išduotą leidimą tirti žemės gelmes. Minėto straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimu tirti žemės gelmes, be kita ko, suteikiama teisė atlikti inžinerinį geologinį (geotechninį), ekogeologinį, geofizinį tyrimą. Leidimą tirti žemės gelmes išduoda Lietuvos geologijos tarnyba (ŽGĮ 7 straipsnio 4, 5 dalys).

41.                      Taigi, asmuo, norėdamas atlikti inžinerinius geologinius tyrimus, privalo turėti atitinkamą Lietuvos geologijos tarnybos leidimą. Šioje byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo tokio leidimo neturėjo pasiūlymo teikimo metu bei neturi iki šiol. Taip pat byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovės vykdyto konkurso sąlygose tiekėjams nebuvo nurodytas kvalifikacinis reikalavimas turėti leidimą inžineriniams geologiniams tyrinėjimams atlikti. Šis reikalavimas tiekėjams kyla iš ŽGĮ nuostatų, tačiau apie jas pirkimo sąlygose neužsiminta.

42.                      Šiuo atveju vertintina, ar trečiasis asmuo, pasiūlyme bei EBVPD nurodęs, kad visus perkamus darbus atliks pats ir pateikęs atitinkantį pirkimo sąlygas pasiūlymą (įskaitant ir sąlygas dėl tiekėjui keliamų kvalifikacinių reikalavimų), tačiau neturėdamas specialiame įstatyme numatyto leidimo atlikti dalį darbų, o perkančiajai organizacijai užklausus, informavęs, kad visgi dalį darbų atliks subtiekėjas (turintis leidimą), laikytinas pateikusiu melagingą informaciją VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto prasme.

43.                      Kasacinio teismo konstatuota, kad, perkančiosioms organizacijoms nustačius atitinkamo dalyvio (jo paties ar pasitelkiamo išorinio subjekto) kvalifikacijos neatitiktį, kyla poreikis spręsti dėl pirminės pasiūlymo informacijos kvalifikavimo: ar buvo pateikta melaginga informacija, ar tiekėjas pagrįstai (leistinai) suklydo, ar jis dėl objektyvių priežasčių prarado reikalaujamą kvalifikaciją vykstant viešojo pirkimo procedūrai, ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020 36 punktas). Panašios ūkio subjekto pajėgumo neatitikties nustatymo situacijos, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali būti kvalifikuojamos įvairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

44.                      Kasacinio teismo konstatuota, kad perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas; tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2011; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

45.                      Kasacinio teismo, remiantis Teisingumo Teismo praktika, konstatuota, kad, pirma, iš viešojo pirkimo procedūrų pašalinant subjektą dėl melagingos informacijos nebūtina konstatuoti tyčinio jo elgesio, pakanka, kad tiekėjas būtų pripažintas kaltu dėl tam tikro nerūpestingumo, t. y. nerūpestingumo, galinčio turėti lemiamą įtaką priimant sprendimus dėl pašalinimo, atrankos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo; antra, kai tiekėjo pateikta informacija turėjo įtakos sutarties sudarymo procedūros rezultatui, atitinkamą reikšmingą informaciją nerūpestingai pateikęs ūkio subjektas gali būti laikomas kaltu dėl rimto suklaidinimo Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45 straipsnio 2 dalies g punkto prasme, o toks jo elgesys gali pateisinti perkančiosios organizacijos sprendimą pašalinti šį ūkio subjektą iš atitinkamo viešojo pirkimo; į informacijos vertinimo kaip melagingos reguliavimą įeina tiek aktyvūs tiekėjo veiksmai, kaip antai falsifikavimas, tiek neveikimas, nes neteisingos informacijos suteikimas, kaip ir tikrosios informacijos nuslėpimas, gali turėti poveikį perkančiosios organizacijos priimamam sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 78, 79 punktas ir juose nurodyta Teisingumo Teismo praktika; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

46.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal šioje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, trečiojo asmens 2020 m. spalio 8 d. pateiktame pasiūlyme bei EBVPD nurodyti duomenys, kad trečiasis asmuo nesirems kitų asmenų pajėgumais ir kvalifikacija ir pats atitinka pirkimo sąlygose numatytą kvalifikaciją, nelaikytini melaginga informacija. Prie šios išvados teisėjų kolegija priėjo dėl toliau nurodytų motyvų.

47.                      Atsakovės skelbto pirkimo sąlygų 74 punkte nustatyti tiekėjams keliami kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos privalo atitikti tiekėjai (arba tiekėjų pasitelkiami subtiekėjai). Pagal pirkimo sąlygų 74.1 papunktį, tiekėjas privalo pasiūlyti bent vieną atestuotą specialistą, kuris turi teisę eiti ypatingo statinio projekto vadovo pareigas hidrotechnikos statinių kategorijoje; bent vieną atestuotą specialistą, kuris turi teisę eiti ypatingo statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo pareigas hidrotechnikos statinių kategorijoje (74.2 papunktis); tiekėjas per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jei tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) turi būti sėkmingai įvykdęs ir /ar vykdantis bent vieną panašią projektavimo ir /ar projekto vykdymo priežiūros paslaugų sutartį už ne mažesnę kaip 19 000 Eur be PVM sumą (74.3 papunktis).

48.                      Trečiasis asmuo 2020 m. spalio 8 d. pasiūlyme, įrodinėdamas savo atitiktį pirkimo sąlygose nurodytiems kvalifikaciniams reikalavimams, pateikė: 1) įvykdytų sutarčių sąrašą (2017–2018 m. vykdyta Sacharos durpyno, Pūščios telmologinio draustinio, Amalvos pelkės pietinės dalies hidrologinio rėžimo atkūrimo supaprastintų projektų parengimo ir projektų vykdymo priežiūra (sutarties vertė 27 709 Eur)); 2) minėtą pirkimą vykdžiusios perkančiosios organizacijos pažyma apie tinkamai trečiojo asmens atliktus darbus, kurioje taip pat pažymėta, kad objektas priskiriamas hidrotechnikos statiniams, o paslaugos suteiktos tinkamai, pagal galiojančių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; 3) specialisto kvalifikacijos atestatą, kad tiekėjo siūlomam specialistui suteikta teisė eiti ypatingojo (hidrotechnikos) statinio projekto vadovo ir statybos techninės priežiūros vadovo pareigas.

49.                      Minėtais duomenimis trečiasis asmuo tinkamai pagrindė savo atitiktį pirkimo sąlygose nurodytiems kvalifikaciniams reikalavimams ir byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo atitiko konkrečiai pirkimo sąlygose nurodytus reikalavimus tiekėjams. 2020 m. lapkričio 19 d. perkančioji organizacija priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir pirkimo laimėtoju pripažino trečiąjį asmenį, o 2020 m. lapkričio 25 d. ieškovė perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją.

50.                      Svarbu paminėti, kad gavusi ieškovės pretenziją atsakovė 2020 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydama, dėl pirkimo sąlygų netikslumo (pirkimo dokumentuose nebuvo nurodytas reikalavimas tiekėjams turėti leidimą verstis inžinerinių geologinių tyrimų veikla), paaiškinti savo kvalifikaciją dėl teisės verstis inžinerinių geologinių tyrinėjimų veikla: pateikti tokią teisę įrodančius dokumentus, arba nurodyti subtiekėją, kuris tokią teisę turi ir kurio pajėgumais tiekėjas turi teisę remtis (pateikti susitarimą arba ketinimų protokolą, EBVPD). Taip pat prašė pagrįsti pirkimo pasiūlyme nurodytų inžinerinių geologinių tyrinėjimų kainą, išskaidant ją, kur matytųsi detalios sudedamosios kainos dalys (pelnas, mokesčiai ir kt. išlaidos), o jei šias paslaugas atliks subtiekėjas – pateikti jo kainos pasiūlymas kartu su pagrindimu.

51.                      Minėti perkančiosios organizacijos veiksmai sudarė pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad perkančioji organizacija, atsižvelgusi į pirkimo sąlygose nenurodytą kvalifikacinį reikalavimą turėti leidimą tirti žemės gelmes, šiuo atveju leidžia trečiajam asmeniui tikslinti savo pirminį pasiūlymą – nurodyti subtiekėją, kuris tokią teisę turi ir kurio pajėgumais tiekėjas turi teisę remtis (pateikti susitarimą arba ketinimų protokolą, EBVPD). 2020 m. gruodžio 2 d. trečiasis asmuo, vykdydamas perkančiosios organizacijos nurodymus, pateikė duomenis, kad pasitelks subtiekėją, turintį ŽGĮ numatytą leidimą atlikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus, pateikė perkančiosios organizacijos 2020 m. lapkričio 27 d. rašte trečiajam asmeniui nurodytus dokumentus – ketinimų protokolą, EBVPD, darbų kainos pagrindimą.

52.                      Iš 2020 m. gruodžio 2 d. trečiojo asmens atsakovei pateiktų duomenų matyti, kad trečiojo asmens pasitelktas subtiekėjas – UAB „S.D.“ – su trečiuoju asmeniu ketinimų protokolą sudarė tik 2020 m. lapkričio 30 d., o komercinį pasiūlymą trečiajam asmeniui pateikė tik 2020 m. gruodžio 1 d., t. y., šis subtiekėjas trečiojo asmens pasitelktas tik po perkančiosios organizacijos pranešimo trečiajam asmeniui dėl galimybės tikslinti pasiūlymą ir objektyviai šis subtiekėjas net negalėjo būti išviešintas pirminiame 2020 m. spalio 8 d. pateiktame pasiūlyme. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą teisėjų kolegijai manyti, kad trečiasis asmuo negali būti laikomas pateikusiu melagingą informaciją.

53.                      Atskirai atkreiptinas dėmesys, kad nors atsižvelgiant į atsakovės suformuluotas ginčo pirkimo sąlygas dėl kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams, trečiasis asmuo negali būti laikomas pateikusiu melagingą informaciją viešajame pirkime, tačiau trečiajam asmeniui, kaip savo srities profesionalui ir perkančiajai organizacijai (atsakovei), aiškiai žinančiai pirkimo objektą, jo specifiką ir tiekėjams keltinus kvalifikacinius reikalavimus, neabejotinai turėjo būti žinoma, kad atsakovės ginčo konkursu pirktoms paslaugoms tinkamai suteikti, tiekėjui (ar tiekėjo pasitelkiamam subtiekėjui) privaloma turėti leidimą tirti žemės gelmes. Šią išvadą pagrindžia atsakovės vykdyto pirkimo sąlygos ir nustatytos projektavimo užduoties realizavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

54.                      Atsakovės vykdyto pirkimo sąlygų 10 punkte nustatyta, kad pirkimo objektas – techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos. Pirkimo sąlygų 10.2. papunktyje nustatyta, kad reikalavimai perkamoms paslaugoms ir paslaugų apimtys nustatytos pirkimo sąlygų 2 priede „Projektavimo užduotis”. Minėto priedo 6 dalyje (šis priedas randamas https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=542175) nustatyta, kad projektavimo apimtis – vadovaujantis galiojančiais techniniais reglamentais, normomis ir standartais, pagal pridedamą schemą, be kita ko, suprojektuoti statytojui apsauginių pylimų pado konstrukciją, antifiltracines priemones ir įlaidinių sienelių gylį parinkti pagal inžinerinių geologinių tyrimų rezultatus (5 punktas). Minėtoje projektavimo užduoties dalyje taip pat detalizuoti užsakovės reikalavimai, be kita ko – atlikti pakankamos apimties inžinerinius geologinius tyrimus. Taip pat, kaip jau minėta, konkurso sąlygų 1 priede (pasiūlymo forma) aiškiai nurodyta, kad perkančioji organizacija perka, be kita ko, inžinerinius geologinius tyrinėjimus, o pasiūlymo formoje net gi būtina nurodyti konkrečią tiekėjo siūlomą šių tyrinėjimų kainą.

55.                      Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) (toliau – SĮ) 2 straipsnio 89 punkte nustatyta, kad statybiniai tyrimai – statinio statybos sklypo (ar, kai reikia, gretimos teritorijos), inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų sklypų (trasų) inžineriniai geodeziniai tyrimai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai ir kiti tyrimai. Minėto straipsnio 108 punkte nustatyta, tyrėjas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kuriems tam tikrą tyrimų sritį reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teisę atlikti šiuos tyrimus. SĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad statybos techninės veiklos pagrindinės sritys, be kita ko, yra: statybiniai tyrimai (1 papunktis); statinio projektavimas ir statinio projekto vykdymo priežiūra (2 papunktis). SĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo pateikti statinio projektuotojui privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus; organizuoti (arba pavesti tai padaryti statinio projektuotojui) statinio statybos sklypo, statybvietės ir gretimų statinių bei sklypų, kuriems statyba gali daryti neigiamą poveikį, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytus statybinius tyrimus ir sudaryti sąlygas tyrėjui juos atlikti (2 punktas). SĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka statybinius inžinerinius geologinius ir geotechninius tyrimus turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos. SĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad statybiniai tyrimai atliekami vadovaujantis tyrimų užsakovo – statytojo (užsakovo), statinio projektuotojo ar rangovo – patvirtinta tyrimų užduotimi ir tyrimų darbų rangos sutartimi; Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, statybos techniniais reglamentais, Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintais tyrimų normatyviniais dokumentais (2 punktas). Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tyrimai atliekami iki statinio projekto rengimo pradžios, o tam tikrais atvejais – statinio projektavimo ir statybos metu. Taip pat, kaip jau minėta, ŽGĮ 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiesioginius ir nuotolinius žemės gelmių tyrimus turi teisę atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys ŽGĮ nustatyta tvarka išduotą leidimą tirti žemės gelmes.

56.                      Teisėjų kolegijos vertinimu, tiekėjas (trečiasis asmuo), susipažinęs su pirkimo dokumentais, užsakovės (atsakovės) užduotimi, ir suprasdamas, kad ginčo konkursu, be kita ko, perkamos ir inžinerinių geologinių tyrinėjimų paslaugos, būdamas savo srities profesionalas (t. y. žinodamas savo vykdomą veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir jų turinį), turėjo neabejotinai žinoti, kad inžinerinius geologinius tyrimus gali atlikti tik tokį leidimą turintys subjektai.

57.                      VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama, be kita ko, į jų teisę verstis atitinkama veikla (VPĮ 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58.                      Perkančioji organizacija, kaip konkrečias, savo paties nustatytas paslaugas perkantis subjektas, turintis pareiga aiškiai suformuluoti pirkimo sąlygas, privalėjo žinoti, kad perkant techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugas, kurių tinkamo suteikimo būtina sudėtine dalimi yra inžineriniai geologiniai tyrinėjimai, kuriems atlikti būtina turėti Lietuvos geologijos tarnybos suteiktą leidimą atlikti žemės gelmių tyrimus, ir pirkimo sąlygose nenustatydama tiekėjams kvalifikacinio reikalavimo tokį leidimą turėti (arba iki pirkimo sutarties sudarymo gauti), veikė neatidžiai ir aplaidžiai. Tokiu būdu perkančioji organizacija nepagrįstai išplėtė pirkime galinčių kandidatuoti tiekėjų ratą, sudarydama įspūdį, jog pirkime gali dalyvauti ir minėto leidimo tirti žemės gelmės neturintys tiekėjai, sudarydama situaciją, kuomet pirkimo laimėtoju perkančioji organizacija pripažino asmenį, neturintį teisės vykdyti žemės gelmių tyrimų, būtinų tinkamam techninio darbo projekto parengimui. Kolegijos vertinimu, toks perkančiosios organizacijos veikimas prieštarauja tiek viešuosiuose pirkimuose vyraujančiam viešajam interesui, tiek tiekėjų lygiateisiškumo ir pirkimo procedūrų skaidrumo principams.

Dėl atsakovės sprendimo panaikinimo

59.                      Ieškovė reikalaudama pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2020 m. lapkričio 19 d. atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės, kuriuo pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo, šį reikalavimą grindė ne tik trečiojo asmens melagingos informacijos pateikimu bei perkančiosios organizacijos netinkama reakcija į melagingos informacijos pateikimą (trečiojo asmens pasiūlymo neatmetimo), tačiau, ieškovės manymu, atsakovė pažeidė VPĮ nustatytą pasiūlymų vertinimo ir tikslinimo tvarką.

60.                      Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės ginčijamas atsakovės 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas dėl pasiūlymų eilės, kuriuo pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo, yra neteisėtas ir naikintinas dėl toliau nurodomų motyvų.

61.                      VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) ar projekto konkurso procedūros baigiasi, kai sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis, sukuriama dinaminė pirkimų sistema arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas.

62.                      Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovės vykdyto pirkimo procedūros baigėsi 2020 m. lapkričio 19 d. perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir trečiojo asmens pripažinimo pirkimo laimėtoju.

63.                      Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad gavęs atsakovės prašymą paaiškinti savo kvalifikaciją dėl teisės verstis inžinerinių geologinių tyrinėjimu veiklą, trečiasis asmuo, remdamasis VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi, turėjo diskreciją patikslinti, pateikti atnaujintą EBVPD formą, arba pateikti paaiškinimus ir (ar) su tuo susijusius aktualius dokumentus, neteikiant naujos EBVPD formos, tai trečiasis asmuo ir padarė informuodamas atsakovę, jog dalis viešojo pirkimo sutarties bus perleista vykdyti subtiekėjui.

64.                      VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. 

65.                      Ginčo pirkimo sąlygų 76 punkte nustatyta, kad komisija, prieš nustatydama laimėjusį pasiūlymą, CVP IS priemonėmis kreipiasi į tą tiekėją, kurio pasiūlymas gali būti pripažintas ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu, su prašymu pateikti aktualius dokumentus, patvirtinančius EBVPD nurodytą informaciją, ir įvertina šio tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams. 77 punkte nustatyta, kad jeigu dalyvis pateikė netikslus, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie tiekėjo pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, šių dokumentų ar duomenų trūksta, komisija CVP IS priemonėmis prašo dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą.

66.                      Tačiau pažymėtina, kad tiek VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje, tiek pirkimo sąlygose įtvirtinta perkančiosios organizacijos pareiga prašyti tiekėją neaiškius dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti, gali būti realizuojama tik pirkimo procedūroms nepasibaigus – nesant paskelbtam pirkimo laimėtojui.

67.                      Nagrinėjamu atveju, tiekėjams pateikus savo pasiūlymus perkančiajai organizacijai ir pastarajai 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu sudarius pasiūlymų eilę ir trečiąjį asmenį pripažinus pirkimo laimėtoju, pirkimo procedūros baigėsi (VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Po pirkimo procedūrų pabaigos gavusi ieškovės pretenziją perkančioji organizacija 2020 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į trečiąjį asmenį, prašydama dėl pirkimo sąlygų netikslumo, paaiškinti savo kvalifikaciją dėl teisės verstis inžinerinių geologinių tyrinėjimų veikla: pateikti tokią teisę įrodančius dokumentus, arba nurodyti subtiekėją, kuris tokią teisę turi ir kurio pajėgumais tiekėjas turi teisę remtis.

68.                      Taigi, perkančioji organizacija, jau pasibaigus pirkimo procedūroms, neatnaujinusi pirkimo procedūrų, leido trečiajam asmeniui iš esmės pakeisti savo pasiūlymą – papildyti savo pirminį pasiūlymą įtraukiant pirminiame pasiūlyme nenurodytą subtiekėją. Aplinkybė, kad po trečiojo asmens paskelbimo konkurso laimėtoju perkančioji organizacija leido trečiajam asmeniui į savo pasiūlymą įtraukti pradiniame pasiūlyme neišviešintą subtiekėją (pradiniame pasiūlyme nurodžius, kad kitų asmenų pajėgumais ir kvalifikacija trečiasis asmuo apskritai nesirems), per se (savaime) suponuoja neteisėtą VPĮ 45 straipsnio 3 dalies, kartu ir viešųjų pirkimų principų, taikymą, konkurso procedūrų neskaidrumą. Net jei trečiojo asmens pateiktų duomenų negalima vertinti kaip melagingų, perkančiosios organizacijos leidimas trečiajam asmeniui koreguoti pasiūlymą, kad būtų pagrindžiama kvalifikacijos (ŽGĮ numatytas leidimas tirti žemės gelmes) atitiktis, pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, o konkurso laimėtojo (trečiojo asmens) atžvilgiu lemia nepagrįstos pirmenybės suteikimą.

69.                      Be to, atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją, 2020 m. lapkričio 27 d. raštu kreipdamasi į trečiąjį asmenį, ne tik paprašė paaiškinti savo kvalifikaciją dėl teisės verstis inžinerinių geologinių tyrinėjimų veikla, tačiau ir aiškiai ir detaliai nurodė, kokius dokumentus trečiasis asmuo, pats neturėdamas leidimo minėta veikla verstis, turi pateikti, kad galėtų remtis kitų tiekėjų pajėgumais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą vertinti atsakovės veiksmus kaip neteisėtus, aiškiai suteikiant trečiajam asmeniui pirmenybę prieš kitus tiekėjus, pažeidžia tiekėjų lygiateisiškumo ir viešųjų pirkimo procedūrų skaidrumo principus.

70.                      Iš nuosekliai suformuotos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad pagal vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus dalyviai turi turėti vienodas galimybes suformuluoti savo pasiūlymus, o tai reiškia, kad visų dalyvių pasiūlymams turi būti taikomos vienodos sąlygos; pagal vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principus ir paisant skaidrumo pareigos, vykstant viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūrai, be tam tikrų išimčių, iš esmės draudžiamos bet kokios perkančiosios organizacijos ir dalyvio derybos, o tai reiškia, kad pateikus pasiūlymą jo iš principo negalima keisti, nesvarbu, ar tai būtų daroma perkančiosios organizacijos, ar konkurso dalyvio iniciatyva (Teisingumo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo byloje Esaprojekt, C-387/14, 36–39 punktai).

71.                      Dėl šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių – perkančiosios organizacijos leidimo pirkimą laimėjusiam tiekėjui papildyti savo pirminį pasiūlymą jau po tiekėjo pripažinimo laimėtoju, neatnaujinant konkurso procedūrų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-469-469/2019, kadangi minėtoje kasacinio teismo byloje perkančioji organizacija, nagrinėdama gautas pretenzijas, jas tenkindama, pasinaikindavo savo sprendimus, atnaujindavo konkurso procedūras pasiūlymo vertinimo stadijoje. Iš esmės dėl analogiškos priežasties šioje byloje netaikytina ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma kasacinio teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020. Nurodytų ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nėra analogiški.

72.                      Šioje nutarties dalyje nurodyti motyvai sudaro pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2020 m. lapkričio 19 d. atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės, kuriuo pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo.

Dėl baudos skyrimo ieškovei

73.                      Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą, be kita ko, prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant trečiajam asmeniui. Teigia, kad ieškovė skunde iškėlė naują reikalavimą, kurio nekėlė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y., kad teismas ex officio turėjo nuspręsti nutraukti viešojo pirkimo procedūras. Teigia, kad šis tik skunde iškeltas reikalavimas prieštarauja ankstesnei ieškovės bylos pozicijai, t. y. pati ieškovė nurodė, kad ginčo viešojo pirkimo konkurso pirkimo dokumentai nebuvo išsamūs ir tikslūs, tačiau už netikslius ir neišsamius viešojo pirkimo konkurso dokumentus prašo bausti kitą viešojo pirkimo konkurso dalyvį – trečiąjį asmenį, konstatuojant, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją, kai visiškai akivaizdu, kad trečiasis asmuo pateikė tikslią ir teisingą informaciją remiantis tomis viešojo pirkimo konkurso nuostatomis, kurios buvo konkurso paskelbimo metu. Mano, kad šią civilinę bylą ieškovė inicijavo siekdama nesąžiningų procesinių tikslų – ne laimėti ginčo viešojo pirkimo konkursą, bet kad trečiasis asmuo, kaip ieškovės konkurentas, būtų pripažintas pateikusiu melagingą informaciją ir eliminuotas iš visų viešojo pirkimo konkursų.

74.                      CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (2 dalis).

75.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

76.                      Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo skirti ieškovei baudą. Ieškovė apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje, kaip apeliacinio skundo dalyko, neformuluoja naujų reikalavimų, nenurodo naujų faktinių aplinkybių. Kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų ieškovė nurodo, kad skundžiamame sprendime buvo konstatuotas pirkimo sąlygų neaiškumas ir neteisėtumas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą ex officio spręsti dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Teismas viešųjų pirkimų bylos gali būti aktyvus, turi teisę savo iniciatyva (ex officio) šalių ginčą spręsti kaip aktyvus arbitras, kurio nesaisto proceso šalių rungimosi ribos, tuo pačiu ir šalių pareikšti reikalavimai. Todėl nepriklausomai nuo to kokie reikalavimai ar argumentai nurodomi šalių procesiniuose dokumentuose, teismas viešųjų pirkimų bylose turi teisę veikti aktyviai, savo iniciatyva ir nuožiūra spręsti ginčą.

77.                      CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju ieškovės pasirinkimas ginčyti atsakovės sprendimą dėl viešojo konkurso laimėtojo nustatymo ir reikalavimas pripažinti trečiąjį asmenį pateikusiu melagingą informaciją viešajame pirkime negali būti laikomi piktnaudžiavimu, nėra pagrindo manyti, kad ieškovė siekia nesąžiningų tikslų, naudojasi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį. Ieškovės siekis kvestionuoti vykdytas pirkimo procedūras yra teisėtas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovės inicijuotoje byloje nustatytas perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija netenkina trečiojo asmens prašymo dėl baudos skyrimo ieškovei.

Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

78.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti trečiąjį pateikusiu melagingą informaciją viešajame pirkime, tačiau teismas netinkamai išsprendė kitą ieškovės reikalavimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2020 m. lapkričio 19 d. atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės, kuriuo pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo, naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2020 m. lapkričio 19 d. atsakovės sprendimą dėl pasiūlymų eilės, kuriuo pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo, tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). 

79.                      Šiuo atveju iš dalies naikinant sprendimą ir iš dalies priimant priešingą sprendimą, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies –vienas iš dviejų ieškovės ieškinio materialiųjų reikalavimų tenkintinas, todėl ieškovė įgijo teisę į 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

80.                      Pirmosios instancijos teisme ieškovė už ieškinį sumokėjo 3 750 Eur žyminio mokesčio, už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (prašymas patenkintas) sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio. Įrodymų, pagrindžiančių išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, ieškovė į bylą nepateikė. Kadangi iš viso ieškovė patyrė 3 788 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, o ieškinys patenkintas 50 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 1 913 Eur (3 750 Eur x 50 proc. + 38 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

81.                      Atsakovė nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 2 783 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Kadangi 50 proc. ieškinio reikalavimų atmesta, atsakovė įgijo teisę į 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 1 391,50 Eur (2 783 Eur x 50 proc.). Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos.

82.                      Ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (1 913 Eur), ir atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (1 391,50 Eur), šia nutartimi įskaitomos ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 521,50 Eur (1 913 Eur - 1 391,50 Eur) bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

83.                      Trečiasis asmuo nurodė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Kadangi trečiasis asmuo laikėsi priešingos procesinės pozicijos ieškovės reikalavimų atžvilgiu, palaikė atsakovės poziciją, o 50 proc. ieškinio reikalavimų atmesta, trečiasis asmuo įgijo teisę į 50 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 500 Eur (1 000 Eur x 50 proc.). Trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos jam iš ieškovės.

84.                      Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 3 750 Eur žyminio mokesčio. Taip pat nurodė ir pagrindė, kad advokato pagalbai apmokėti patyrė dar 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi iš viso ieškovė patyrė 5 202 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, 2 601 Eur (5 202 Eur x 50 proc.) šių išlaidų priteisiamos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos.

85.                      Atsakovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Netenkinus 50 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovė įgijo teisę į 50 proc. bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą – 605 Eur (1 210 Eur x 50 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

86.                      Ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (2 601 Eur), ir atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (605 Eur), šia nutartimi įskaitomos ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 996 Eur (2 601 Eur - 605 Eur) bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

87.                      Trečiasis asmuo nurodė, kad byla nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Kadangi trečiasis asmuo laikėsi priešingos procesinės pozicijos ieškovės reikalavimų atžvilgiu, palaikė atsakovės poziciją, 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų atmesta, trečiasis asmuo įgijo teisę į 50 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 400 Eur (800 Eur x 50 proc.). Trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos jam iš ieškovės.

88.                      Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi pritaikytos ieškovės prašytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas atsakovę sustabdyti viešojo pirkimo Nr. 513306 „Ypatingo hidrotechnikos statinio, Radikių gyvenvietės apsauginio pylimo su įlaidinėmis sienelėmis ir vandens pralaidomis, Kauno rajono savivaldybėje naujos statybos techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimas“ procedūras ir nesudaryti pirkimo sutarties su trečiuoju asmeniu iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Šioje byloje nutartimi, kuri įsiteisėja nuo jos priėmimo (CPK 279 straipsnio 1 dalis), konstatavus, kad skundžiamas 2020 m. lapkričio 19 d. atsakovės sprendimas, kuriuo nuspręsta trečiąjį asmenį pripažinti pirkimo laimėtoju, naikintinas, šio sprendimo pagrindu pirkimo sutartis su trečiuoju asmeniu nebus sudaroma, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,S.“ reikalavimas pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės, kuriuo pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „I.“ ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,S.“ reikalavimą patenkinti – pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės, kuriuo pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „I.“ (pirkimo Nr. 513306).

Įskaityti į ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,S.“ iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos priteistinas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme – 1 913 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trylika eurų), atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,S.“ priteistinas bylinėjimosi išlaidas – 1 391,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir penkiasdešimt euro centų) ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188756386, 521,50 Eur (penkių šimtų dvidešimt vieno euro ir penkiasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „I.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Kitą Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Įskaityti į ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,S.“ iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos priteistinas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 2 601 Eur (du tūkstančius šešis šimtus vieną eurą), atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,S.“ priteistinas bylinėjimosi išlaidas – 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) ir priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Kauno rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188756386, 1 996 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „I.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,S.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Atmesti trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „I.“ prašymą dėl baudos skyrimo.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2094-924/2020 (Nr. e2-868-924/2021) pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teisėjai                                                                Dalia Kačinskienė

Danguolė Martinavičienė

Vigintas Višinskis