Baudžiamoji
byla Nr. 2K-262/2011
(Proceso Nr. 1-40-2-00193-2007-9)
Procesinio
sprendimo kategorija
1.2.19.6
(S)
LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vladislovo Ranonio ir
pranešėjo Gintaro Godos,
sekretoriaujant
Ritai Bartulienei,
dalyvaujant
prokurorui Arvydui Kuzminskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją
bylą pagal nuteistosios A. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio
16 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio dalį dėl A. P. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį dėl tarnybos pareigų neatlikimo A. P. Š. atžvilgiu, priimtas naujas
nuosprendis: A. P. pripažinta kalta pagal BK 229 straipsnį ir
nuteista 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į
paskirtą bausmę įskaičius sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2009 m. spalio 21 d. iki lapkričio 30 d. ir
nuo 2010 m. liepos 13 d. iki rugpjūčio 17 d., nustatyta, kad A. P. paskirtą bausmę yra atlikusi.
Iš A. P. priteista nukentėjusiajai V.
Š. 150 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu A. P. išteisinta
dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 229 straipsnyje, padarymo – dėl tarnybos
pareigų neatlikimo 2006 m. lapkričio 30 d.–2007 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu A. P. Š. bei 2006 m. gruodžio 8 d.–2007
m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu – V. Š., nes ji nepadarė veikų,
turinčių nusikaltimo požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą, prokuroro,
prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
A. P. nuteista už tai, kad versdamasi advokato
profesine veikla ir teikdama viešąsias – teisines paslaugas, t. y. būdama
valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, netinkamai atliko savo pareigas,
numatytas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 ir
2 punktuose, dėl to fizinis asmuo ir valstybė patyrė didelės žalos, t. y. 2006
m. lapkričio 30 d. savo kontoroje,
esančioje Šiauliuose, Vytauto g. 145, su nukentėjusiuoju A. P. Š. sudariusi atstovavimo sutartį surašyti pareiškimą
teismui dėl paskolos ir paėmusi iš nukentėjusiojo automobilio pirkimo
pardavimo sutarties originalą, bei iš anksto už paslaugą gavusi 150 Lt, iki
2007 m. rugsėjo 7 d. neparengė dokumentų teismui ir į teismą nesikreipė, pinigų, paimtų už paslaugą, bei pirkimo
pardavimo sutarties originalo nukentėjusiajam
negrąžino, dėl to šis neteko galimybės ginti savo interesų teisme; tokiais
neatsargiais veiksmais A. P. padarė nukentėjusiajam A. P. Š. didelės žalos bei, sulaužydama advokato priesaiką dorai
ir sąžiningai atlikti advokato pareigas, sumenkino Lietuvos advokatų –
nepriklausomos Lietuvos teisinės sistemos dalies – prestižą ir padarė didelės
žalos valstybei.
Kasaciniu
skundu nuteistoji A. P. prašo panaikinti Šiaulių apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d.
nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio
30 d. nuosprendį. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis
neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Kasatorė
pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai nurodė, jog A. P. Š. pareiškimą dėl negrąžintos skolos su pridėtomis
patvirtintomis dokumentų kopijomis ji pateikė apylinkės teismui tik 2007 m.
spalio 5 d., jau pradėjus ikiteisminį tyrimą. Šios instancijos teismas
neįvertino, kad apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ji sužinojo tik 2007 m. spalio
9 d., kai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą.
Kasatorės
nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ji iki 2007 m. rugsėjo
7 d. neparengė dokumentų teismui ir į jį nesikreipė, kad negrąžino
nukentėjusiajam A. P. Š. pinigų, paimtų už paslaugą,
bei pirkimo-pardavimo sutarties originalo ir dėl to šis neteko galimybės ginti
savo interesų teisme – nepagrįsta. Pasak kasatorės, tarp jos ir nukentėjusiojo A. P. Š. buvo sudarytas susitarimas tik dėl pareiškimo parengimo
ir dokumentų kopijų patvirtinimo; jame nebuvo nurodytas paslaugų atlikimo
pabaigos terminas, todėl teisingai pirmosios instancijos teismas konstatavo,
kad susitarimas buvo neterminuotas. Kasatorės teigimu, ji parengė dokumentus ir
A. P. Š. apgynė savo interesus teisme. Kasatorės įsitikinimu,
pinigų (150 Lt), gautų pagal susitarimą, negrąžinimas nukentėjusiajam neužkirto
kelio ginti savo interesų, nes sutartis dėl paslaugų teikimo – atlygintinė, o
paslaugos buvo suteiktos. Dokumento originalas taip pat nukentėjusiajam buvo
grąžintas, tai, kasatorės nuomone, irgi nesukliudė nukentėjusiajam kreiptis į
teismą dėl skolos priteisimo supaprastinta tvarka. Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės
instancijos teismas, darydamas išvadas dėl jos kaltės, S. V. parodymus
turėjo vertinti kritiškai, nes jis kaip skolininkas ne tik vengė grąžinti skolą
A. P. Š., bet ir kategoriškai ją neigė, taip
norėdamas išvengti skolinių įsipareigojimų. Kviečiamas į teismo posėdį kaip
liudytojas S. V. neatvykdavo, todėl kasatorei
nesuprantama, kodėl apeliacinės instancijos teismas netikėjo jos parodymais,
kad ji, norėdama išspręsti susiklosčiusią situaciją taikiai, su skolininku buvo
susisiekusi telefonu ne vieną kartą.
Kasatorė
sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiajam padaryta 2000
Lt neturtinė žala negali būti pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 229
straipsnį kilti, nes šiuo atveju nėra šiame BK straipsnyje numatytos nusikalstamos
veikos požymio – pavojingo neveikimo. Ar kokybiškai buvo suteiktos paslaugos,
turėjo būti sprendžiama civilinio proceso tvarka. Pasak kasatorės, pirmosios
instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl jos netinkamo elgesio didelės
žalos valstybei ir nukentėjusiajam nepadaryta; teismo nuomone, tokie A. P. veiksmai turi būti vertinami Advokatų garbės teisme
drausmine tvarka, o nuostoliai – civilinio proceso tvarka.
Kasaciniame skunde
nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dėl A.
P. veiksmų nukentėjusysis A. P. Š., negalėdamas
tinkamai apginti savo interesų teisinėmis priemonėmis, patyrė didelį
psichologinį diskomfortą, nusivylė advokato institutu, nes pagalbos (kurios pagrįstai
tikėjosi) iš A. P. nesulaukė. Apeliacinės instancijos
teismas pripažino, kad A. P., kaip valstybės
tarnautojui prilygintas asmuo – advokatė, neatsakingai elgdamasi su A. P. Š. (be pateisinamų priežasčių ilgą laiką neatlikdama
savo profesinių pareigų), diskreditavo advokato, kaip instituto, vardą, taip
padarė didelės žalos valstybei. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad šios
instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr.
2K-102/2010, nurodė, jog advokatas – asmuo, prilygintas valstybės tarnautojui,
tačiau nepaaiškino, kodėl advokatą prilygina valstybės tarnautojui.
Kasacinis skundas
tekintinas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl
netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.
Dėl BK 229
straipsnio taikymo
Nagrinėjamoje byloje nustatytos
aplinkybės pagrindžia išvadą, kad kasatorė A. P.,
sudariusi atstovavimo sutartį su A. P. Š., savo kaip
advokatės pareigas vykdė netinkamai, tačiau ne kiekvienu atveju netinkamai
vykdant pareigas yra padaroma nusikalstama veika. Didelė žala yra būtinas BK
229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Apeliacinės instancijos
teismas šį požymį nustatė netinkamai – Šiaulių apygardos teismo 2010 m.
lapkričio 16 d. nuosprendyje padaryta išvada dėl didelės žalos padarymo tiek
nukentėjusiajam, tiek valstybei yra nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad
2009 m. gruodžio 12 d. kaltinamajame akte didelės žalos valstybei požymis iš
viso nebuvo nurodytas.
Nukentėjusiajam
padaryta didelė žala Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu konstatuota dėl
nukentėjusiojo patirtų nepatogumų kasatorei vilkinant dokumentų pateikimą teismui
dėl skolos išieškojimo nukentėjusiojo naudai civilinėje byloje. Iš apeliacinės
instancijos teismo rezoliucinės dalies yra aišku, kad tokiu būdu
nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą teismas įvertino 2000 Lt. Kasatorės
paimtas iš nukentėjusiojo 150 Lt atlygis pripažintas turtine žala.
Teismų
praktikoje yra išaiškinta, kad papratai didele žala pripažįstami 250 MGL dydį
siekiantys turtiniai nuostoliai (pirmosios instancijos teismo nuosprendyje
nurodyta išplėstinės teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-512/2004),
tačiau šis dydis nėra privalomas visose bylose. Įvertinus kiekvienos atskiros
bylos aplinkybes, didele žala gali būti pripažinta ir mažesnė turtinė žala. Vis
dėlto 150 Lt atlygis advokatui, netinkamai atlikusiam savo pareigas,
nelaikytinas reikšminga aplinkybe, leidžiančia argumentuoti didelės žalos
padarymo faktą. Neturtinės žalos padarymo faktas apeliacinės instancijos teismo
nuosprendžiu nustatytas konstatavus, kad dėl netinkamo A. P. pareigų
atlikimo nukentėjusiajam buvo sutrukdyta ginti savo interesus išieškant 1600 Lt
skolą, buvo prarasta galimybė skolos klausimą išspręsti supaprastintu būdu –
įteikiant teismo įsakymą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka
su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien tik nukentėjusiojo patirti
nepatogumai, jo nurodomas patirtos neturtinės žalos dydis nėra pakankamas
pagrindas baudžiamajai atsakomybei kilti. Reikšminga aplinkybe laikytina ir
tai, kad nukentėjusiam dėl kasatorės elgesio nebuvo visiškai atimta galimybė
ginti savo interesus dėl skolos išieškojimo, o skolos priteisimo procesas tik
buvo užvilkintas, bet skola su palūkanomis buvo priteista. Atkreiptinas dėmesys
į tai, kad palyginti su minėtu 250 MGL dydžiu, 1600 Lt suma, dėl kurios
išieškojimo vyko civilinis ginčas, santykinai nėra didelė. Pažymėtina ir tai, kad
dėl skolos neišieškojimo tikėtina atsirandančios neturtinės žalos dydis paprastai
turėtų būti siejamas ir su išieškotinos skolos dydžiu bei nesant ypatingų
aplinkybių neturėtų jo viršyti.
Didelės žalos
padarymas valstybei apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuotas
taip pat netinkamai. Vien tik argumentų, kad buvo diskredituotas advokato
vardas, advokatūros prestižas, tokiai išvadai pagrįsti nepakanka. Minėtoje
kasacinėje nutartyje Nr. 2K – 512/2004 yra išaiškinta, kad pareigūnas,
neatlikdamas savo pareigų, visada diskredituoja pareigūno vardą, tačiau ne bet
koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala
valstybei. Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant
argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip
didelė. Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl
valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio sutriko normali
valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti
neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas
pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. Apeliacinės instancijos teismo
nuosprendyje jokie panašūs faktai konkrečiai nenurodyti.
Pažymėtina,
kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip
kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų
teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis
tų pačių tikslų negalima pasiekti. Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo
teigti, kad kasatorės elgesys sukėlė tokius padarinius, dėl kurių negalėtų būti
vertintinas kaip drausmės pažeidimas, o tokiu elgesiu pažeisti interesai
negalėtų būti ginami civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
382 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d.
nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Šiaulių miesto
apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį.
Teisėjai Viktoras
Aidukas
Vladislovas
Ranonis
Gintaras
Goda