Civilinė byla Nr. e2-2672-1090/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18498-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.2; 3.1.7.9; 3.1.7.1.5; 3.4.5.7; 3.2.6.1; 3.2.6.8.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 3 d.

Vilnius

Vilniaus

sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „NAAC“ atstovei advokatei Jolitai Vilutytei,

atsakovės UAB „Dantų gaminimo ekspertai“ atstovei advokatei Nerijai Žeknienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „NAAC“ ieškinį atsakovei UAB „Dantų gaminimo ekspertai“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1.       Ieškovė UAB „NAAC“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovei UAB „Dantų gaminimo ekspertai“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 4 000,00 Eur skolą, 40,00 Eur išieškojimo išlaidas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodo faktines aplinkybes, jog 2023 m. liepos 28 d. atsakovei pardavė 50 vienetų akmens vatos „Paroc“ (M3 dydžio) už bendrą 4 000,00 Eur sumą (po 80,00 Eur už vnt.) ir išrašė sąskaitą-faktūrą Nr. LGA 3001024, kurioje nurodytų prekių gavimą savo parašu patvirtino atsakovės direktorė. Ieškovė teigia, jog atsakovei neatsiskaičius už gautas prekes, 2024 m. liepos 18 d. pateikė pareikalavimo raštą dėl pradelstų sąskaitų apmokėjimo, taip pat 2023 m. rugpjūčio 30 d. pateikė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuos atsakovė gavo ir patvirtino raštu, tačiau atsakovė nurodytos skolos nėra grąžinusi. Be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė už prekių pirkimą kaip komercinį sandorį vėluoja atsiskaityti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsniu, ieškovė, įgijusi teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš atsakovės gauti 40,00 Eur sumą (2024 m. lapkričio 11 d. el. dokumentas Nr. DOK-64774).

3.       Atsakovė UAB „Dantų gaminimo ekspertai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovė su ieškove iš dalies yra atsiskaičiusi, sumokėdama jai grynais pinigais 3 000,00 Eur sumą, todėl likusi atsakovės nesumokėta suma sudaro 1 000,00 Eur. Atsakovė teigia, jog dėl akmens vatos pirkimo UAB „Dantų gaminimo ekspertai“ vardu su ieškovės direktoriumi N. M. derėjosi M. M., kuris buvo N. M. draugas. Būtent jie susitarė dėl kainos, transportavimo ir kitų su akmens vatos pirkimu susijusių dalykų. N. M. jam nurodė, kad pageidauja, jog už akmens vatą būtų atsiskaitoma grynais pinigais, nes UAB „NAAC“ turi tam tikrų apribojimų ir į sąskaitą pinigų gauti nepageidauja, todėl 2024 m. sausio 19 d. per M. M. N. M. buvo perduoti 2 000,00 Eur, o 2024 balandžio 19 d. – perduota 1 000,00 Eur suma. Pažymi, jog N. M. kasos pajamų orderio gautoms lėšoms neišrašė motyvuodamas tuo, kad išrašys tuomet, kai bus visiškai atsiskaityta už akmens vatą. Atsakovei taip pat kyla abejonės, ar parduota akmens vata priklausė UAB „NAAC“, nes jokie gaminio atitikties sertifikatai nebuvo perduoti. Ieškovės įmonė faktiškai jokios veiklos nevykdo, pajamų neturi, mokesčių nemoka, o pagrindinė įmonės veikla yra automobilių prekyba (2025 m. sausio 7 d. el. dokumentas Nr. DOK-2043).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

4.       Teismo posėdyje ieškovės UAB „NAAC“ atstovė advokatė Jolita Vilutytė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti bei priteisti susidariusią skolą. Baigiamojoje kalboje nurodė, jog nors prekės atsakovei buvo perduotos, tačiau išrašyta sąskaita-faktūra nebuvo apmokėta nustatytu terminu, dėl ko po mėnesio nuo sąskaitos išrašymo buvo išrašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Teigia, jog jokių prieštaravimų dėl gautų buhalterinių dokumentų, taip pat dėl pateikto pareikalavimo sumokėti skolą atsakovė nepateikė. Nors atsakovės atstovas, apklaustas liudytoju, teigė, jog 2024 m. sausio mėn. bei 2024 m. balandžio mėn. atidavė dalį skolos, tačiau nelogiška, jog 2024 liepos 18 d. atsakovei pateikus rašytinį pareikalavimą, į jį įmonė nepateikė jokio atsakymo, paaiškinimų, kad dalis skolos jau apmokėta. Pažymi, jog šiuo atveju santykiai susiklostė tarp dviejų juridinių asmenų, todėl visi atsiskaitymai yra grindžiami buhalteriniais dokumentais, šiuo atveju ieškovė savo ieškinio reikalavimą ir grindžia tokiais duomenimis. Savo ruožtu, iš atsakovės pateiktų kvitų nėra aišku, iš kur jie paimti, šalia kvitų byloje turėjo būti pateiktas ir įmonės kasos orderis, be to, kvituose nenurodyta jų serija ir numeris ir nėra jokių kitų dokumentų, susijusių su pateiktais kvitais. Taigi, kvitai nerodo jokio įmonės lėšų judėjimo iš kasos ieškovei ir kelia abejonių, ar tokia pinigų perdavimo operacija apskritai įvyko.  

5.       Teismo posėdyje atsakovės UAB „Dantų gaminimo ekspertai“ atstovė advokatė Nerija Žeknienė sutiko su ieškiniu iš dalies, t. y. dėl 1 000,00 Eur skolos priteisimo, o likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Baigiamojoje kalboje pažymėjo, jog ieškinys nėra įrodytas ir mano, jog, jei nebūtų liudytojo M. M. nurodytų aplinkybių, ieškinys būtų atsiradęs ženkliai anksčiau. Pažymi, jog byloje nėra pagrindo netikėti liudytojo M. M. parodymais, kuriuos taip pat patvirtina byloje pateikti pinigų perdavimo kvitai, dėl kurių ieškovės atstovės abejonės yra visiškai nepagrįstos.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

6.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių procesinių dokumentų bei šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė UAB „NAAC“ (toliau – ir ieškovė), kaip pardavėja, ir atsakovė UAB „Dantų gaminimo ekspertai“, (toliau – ir atsakovė), kaip pirkėja, sudarė žodinę prekių pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė atsakovei pardavė ir perdavė 50 vienetų akmens vatos „Paroc“ (M3 dydžio) įpakavimų po 80,00 Eur už vnt. ir tuo pagrindu 2023 m. liepos 28 d. išrašė atsakovei sąskaitą-faktūrą Nr. LGA 3001024 bendrai 4 000,00 Eur sumai (2024 m. lapkričio 11 d. el. dokumentas Nr. DOK-64774, 3 priedas). Pažymėtina, jog byloje nekilo ginčas dėl prekių perdavimo atsakovei fakto.

7.       Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. abi šalys pasirašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame atsakovė patvirtino 4 000,00 Eur įsiskolinimą ieškovei (2024 m. lapkričio 11 d. el. dokumentas Nr. DOK-64774, 4 priedas). 2024 m. liepos 18 d. pareikalavimo raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl pradelstos sąskaitos apmokėjimo (2024 m. lapkričio 11 d. el. dokumentas Nr. DOK-64774, 5 priedas), taip pat 2023 m. rugsėjo 25 d. elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę dėl sąskaitos-faktūros apmokėjimo (2024 m. lapkričio 11 d. el. dokumentas Nr. DOK-64774, 6 priedas), tačiau byloje duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, nėra (CPK 178 straipsnis).

8.       Minėta, jog atsakovė neginčija, kad jai parduotas prekes (50 vienetų akmens vatos „Paroc“ (M3 dydžio) įpakavimų) faktiškai gavo, tačiau atsakovė laikosi pozicijos, jog už prekes su ieškove iš dalies yra atsiskaičiusi, sumokėdama grynais pinigais 3 000,00 Eur sumą, o likusią ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl 1 000,00 Eur skolos sumos pripažįsta.

Dėl skolos priteisimo

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

10.       CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.344 straipsnis numato, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus.

11.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau abi šalys neneigia, jog tarp šalių yra susiklostę prekių pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės neapmokėtos sumos už ieškovės parduotas prekes. Ieškovė teigia, jog dėl akmens vatos pirkimo, kainos, transportavimo ir kitų su akmens vatos pirkimu susijusių dalykų atsakovės vardu tarėsi atsakovės atstovas M. M. ir ieškovės atstovas, t. y. vadovas N. M., kuris pageidavo, jog už akmens vatą būtų atsiskaitoma grynais pinigais, todėl 2024 m. sausio 19 d. per M. M. N. M. buvo perduota 2 000,00 Eur suma, o 2024 m. balandžio 19 d. papildomai buvo perduota 1 000,00 Eur suma.

12.       Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis, kuris įtvirtina įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Taigi, pagal minėtą įrodinėjimo paskirstymo taisyklę ieškovui tenka pareiga įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

13.       Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, teigdama, jog yra iš dalies atsikaičiusi su ieškove, t. y. sumokėjusi 3 000,00 Eur sumą, nepateikė tai patvirtinančių objektyvių įrodymų. Atsakovė į bylą pateikė pinigų perdavimo M. M. kvitus (2025 m. balandžio 24 d. el. dokumento Nr. DOK-64124 priedai), kurie nėra pagrįsti tinkamai įformintais įmonės buhalteriniais dokumentais, t. y. įmonės kasos išlaidų orderiais. Kita vertus, atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog minėti pinigai (3 000,00 Eur suma) būtų faktiškai perduoti ieškovei, kaip atsiskaitymas už prekes. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad vien šių kvitų, kurie tik iš dalies atitinka teisės aktų nustatytus formos reikalavimus, nesant daugiau jokių kitų atsakovės įmonės buhalterinių dokumentų, vienareikšmiškai nepagrindžia pinigų perdavimo fakto. 

14.       Atsakovė savo atsikirtimų į ieškinį pagrindą sudarančias faktines aplinkybes įrodinėja liudytojo M. M. parodymais. Liudytojas M. M., kuris atstovavo atsakovę ginčo teisiniuose santykiuose, teismo posėdyje paaiškino, jog su N. M. buvo seni pažįstami ir jis pasiūlė įsigyti pigesnės akmens vatos, kurią jis pasiėmė 2023 m. vasarą ir už kurią liudytojas, gavęs pinigus iš atsakovės, iš dalies atsiskaitė grynais pinigais, o būtent: pirmą mokėjimą atliko 2023 m. spalio mėn. prieš N. M. važiuojant slidinėti, perduodamas 2 000,00 Eur sumą ieškovo N. M. kaimynui R. vokelyje jo parduotuvėje, o antras 1 000,00 Eur sumos perdavimas vyko 2024 m. pavasarį, žaidžiant kartu krepšinį (duomenys neskelbtini), ir pinigai, matant kitiems asmenims, buvo perduoti tiesiogiai N. M. Liudytojas N. M., kuris, kaip ieškovės įmonės vadovas, veikė ieškovės vardu, teismo posėdyje nurodė, jog buvo sutarta mokėjimą už prekes atlikti bankiniais pavedimais tarp įmonių, tačiau atsakovė (M. M.) vis delsė atsiskaityti, dėl ko buvo išsiųstas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, tačiau pinigai už prekes iki šiol nėra sumokėti. Pažymėjo, jog grynais pinigais neprašė mokėti nei vienos pinigų dalies, priešingai nebūtų rašęs sąskaitos, taigi, jis nėra gavęs jokių pinigų iš atsakovės. 

15.       Nagrinėjamu atveju atsakovė lėšų perdavimo ieškovei faktą grindžia iš esmės išskirtinai liudytojo M. M. parodymais. Suvedus liudytojus M. M. ir N. M. į akistatą (CPK 192 straipsnio 7 punktas), M. M. teigė, kad minėtomis aplinkybėmis perdavė atsakovės vardu N. M. bendrą 3 000,00 Eur sumą už akmens vatą, tuo tarpu N. M. šiuos M. M. nurodytus teiginius dėl dalinio atsiskaitymo pagal sąskaitą-faktūrą nuosekliai neigė, teigdamas, jog jokių atsiskaitymų grynaisiais pinigais tarp liudytojų nebuvo. Įvertinus abiejų liudytojų suinteresuotumą ir jų parodymų prieštaringumą, t. y. liudytojo N. M. kategorišką liudytojo M. M. teiginių neigimą, teismas sprendžia, kad liudytojo M. M. pateikti parodymai šiuo atveju nėra pakankami konstatuoti, jog atsakovė iš dalies atsiskaitė su ieškove už parduotas prekes. Pažymėtina, jog liudytojo parodymai yra subjektyvaus pobūdžio, todėl aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus. Byloje daugiau nėra jokių tiesioginių ir (ar) netiesioginių įrodymų, iš kurių viseto būtų galima konstatuoti pinigų perdavimo faktą ir kurie patvirtintų liudytojo M. M. nurodytas aplinkybes. Minėta, jog vien į bylą pateikti pinigų išdavimo kvitai, kurie tik iš dalies atitinka teisės aktų nustatytus formos reikalavimus, nesant jokių kitų papildomų objektyvumo požymių turinčių įrodymų, savaime nepatvirtina liudytojo M. M. išdėstytų aplinkybių. Šiuo atveju pinigų perdavimo faktas iš esmės grindžiamas subjektyvia atsakovės (jos atstovo ginčo teisiniuose santykiuose) pozicija dėl draugiškų asmeninių santykių, ir prielaida, jog toks atsiskaitymo už parduotas prekes būdas nesukels atsakovei jokių neigiamų pasekmių.

16.       Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė versijos, kad pinigai, vienu atveju, buvo perduoti liudytojų bendram pažįstamui R., o kitu atveju pinigai buvo perduoti viešoje įstaigoje, matant kitiems asmenims, neįrodinėjo kitų liudytojų parodymais, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl šio liudytojo apklausos metu išsakytų faktinių aplinkybių. Minėtą išvadą dėl liudytojo M. M. parodymų vertinimo teismas daro, be kita ko, atsižvelgdamas ir į tai, kad lėšų perdavimo faktas nebuvo užfiksuotas nei jokiais buhalteriniais dokumentais, nei jokiomis kitomis priemonėmis (filmuojant ar pan.) bei neįrodinėjamas teisminio proceso metu kitų liudytojų parodymais.

17.       Taigi, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovė yra iš dalies atsiskaičiusi pagal jai pateiktą sąskaitą faktūrą ar kad atsakovei buvo perduotos netinkamos kokybės prekės. Vien ta aplinkybė, kad ieškovės įmonė galimai faktiškai jokios veiklos nevykdo, o ieškovės įmonės pagrindinė veikla galimai nėra susijusi su prekyba ginčo prekėmis (2025 m. sausio 7 d. el. dokumentas Nr. DOK-2043, 1 priedas), nereiškia, jog ieškovės reikalavimas nepagrįstas, kadangi jis yra įrodytas byloje esančiais objektyviais duomenis (ieškovės įmonės buhalteriniais dokumentais) bei proceso dalyvių paaiškinimais, patvirtinančiais, jog prekės buvo perduotos atsakovei. Kita vertus, ieškovė pateikė įrodymus apie atsakovei parduotų statybinių medžiagų įsigijimą iš UAB „Paroc“, UAB „Paroc“ sertifikatą, taip pat duomenis iš informacinio interneto katalogo „Statyba.lt“ apie ieškovės veiklą (2025 m. balandžio 23 d. el. dokumento Nr. DOK-63579 priedai), kurie paneigia atsakovės argumentus dėl įsigytų prekių kokybės ir ieškovės teisės jas parduoti.

18.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir jų akistatą, konstatuoja, kad vien byloje esantys netiesioginiai įrodymai nėra pakankami pripažinti, jog pinigai už parduotas prekes buvo faktiškai perduoti ieškovei (jos atstovui), t. y. nėra pagrindo pripažinti aplinkybės, jog atsakovė perdavė ieškovei už įsigytas prekes 3 000,00 Eur sumą. Pažymėtina, jog į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovei perduotos prekės buvo nekokybiškos. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė savo atsikirtimų, jog yra iš dalies atsiskaičiusi už parduotas prekes, tokiu būtu panaikinant atsakovės prievolę už šias prekes sumokėti ieškovei (CPK 178 ir 185 straipsniai).

19.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą išvadai, jog atsakovė neįrodė, kad iš dalies atsiskaitė už jai perduotas prekes, darytina išvada, jog atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą ir tokiu būdu pažeidė prievolę atsiskaityti už jai parduotas prekes, todėl, be kita ko, atsakovei pripažįstant pareigą sumokėti likusią skolos dalį (1 000,00 Eur), iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 4 000,00 Eur skolos už parduotas prekes.

Dėl išieškojimo išlaidų priteisimo

20.       Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis. Iš tarp šalių susiklosčiusių pirkimo-pardavimo teisinių santykių bei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros teismas nustatė, kad žodinė sutartis atitinka šiame įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius, todėl ieškovė turi teisę gauti šiame įstatyme nustatytas palūkanas ir kitas kompensacijas.

21.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei įgijus teisę į aukščiau nurodytame įstatyme nustatytas palūkanas, ji turi teisę be įspėjimo iš atsakovės gauti ir 40,00 Eur sumą (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 40,00 Eur suma.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

22.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

23.       Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 040,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 27 d. (teismo įsakymo išdavimo diena) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

25.       Bylos duomenimis, ieškovė, kreipdamasi į teismą, iš viso sumokėjo 90,00 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1 098,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

26.       Atsakovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 640,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

27.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atsakovės atžvilgiu patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 1 188,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28.       Į valstybės biudžetą iš atsakovės nepriteisiamos teismo patirtos pašto išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo (7,93 Eur), nes šios išlaidos mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali (8,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NAAC“, j. a. k. 126118583, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dantų gaminimo ekspertai“, j. a. k. 304624377, 4 000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų) skolą, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų) kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 040,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 188,00 Eur (tūkstantį šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                 Jan Maciejevski