Administracinė byla Nr. eI3-5978-.535/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03353-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
dalyvaujant pareiškėjos atstovams L. K. ir advokato padėjėjui Pauliui Škėriui,
atsakovės atstovei Rūtai Repčenkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Melsola“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja UAB ,,Melsola“ su skundu kreipėsi į teismą ir prašo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NMA) 2022-04-27 sprendimą Nr. SKP-13; 2) panaikinti NMA 2022-05-09 raštą Nr. BRK-5888; 3) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2022-07-14 sprendimą Nr. 21R-369(AG-337/07-2022); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad NMA, atsižvelgdama į nustatytą pažeidimą, t. y. paramos gavėja UAB „Melsola“ sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, jo mąstą ir sunkumą (parama buvo skirta pasiekti projekte numatytus tikslus ir uždavinius, tačiau paramos gavėja šį tikslą sąmoningai apėjo ir įsigytą mobilią įrangą, skirtą odontologijos paslaugoms teikti, naudoja UAB „Vilniaus odontologijos centras“), vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-08-26 įsakymu Nr. 3D-507 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Administravimo taisyklės) 188, 189 punktais ir 243.1 papunkčiu, Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, taikomų nuo 2018 metų pateiktoms paraiškoms, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018-10-08 įsakymu Nr. 3D-721 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo nuo 2018 m. taisyklių, taikomų nuo 2018 metų pateiktoms paraiškoms, patvirtinimo“ (toliau - Įgyvendinimo taisyklės) 58 punktu, Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-12-04 įsakymu Nr. 3D-929 „Dėl Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Sankcijų taikymo metodika) 1 priedo 20 punktu, taikė sankciją - 40 000 Eur paramos susigrąžinimo sankciją ir papildomą sankciją - paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskirti paramos pagal tą pačią priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.
Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su Komisijos sprendime nurodytomis išvadomis, kadangi Komisija iš esmės kopijavo NMA sprendime nurodytas aplinkybes, nevertino bendrovės nurodytų aplinkybių, Komisijos posėdyje NMA atstovė negalėjo atsakyti nei į vieną klausimą, pvz. buvo teiktas klausimas „kaip įmonių įranga susijusi“ atstovės atstovė atsakė, kad „viskas nurodyta sprendime“, tačiau sprendimuose nenurodyta nei viena aplinkybė, kaip bendrovės įranga susijusi su kitomis įmonėmis. Be to tokių aplinkybių net ir negalėtų būti, nes įranga turi pilną paslaugos atlikimo ciklą ir kitų aparatų pagalbos jai nereikia.
Pareiškėja teigia, kad sprendimuose dirbtinai mėginama pritraukti aplinkybes prie pažeidimo, nors nėra nustatytas nei vienas kontroliuojantis asmuo, tačiau nurodo, kad egzistuoja funkcinis nesavarankiškumas. Vien tai, kad įmonių Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius, patvirtintas Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007-10-31 įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“ (toliau – EVRK) sutampa, nepagrįstai nurodoma, kad jos turi ekonominį ryšį, tai, kad įmonių registracijos vieta yra šalia, pagrindžia geografinį ryšį. Šios aplinkybės kelia labai rimtas abejones dėl neteisėtų sąlygų gauti paramą sukūrimo, kadangi NMA savo ruoštu galėtų beveik pusės Lietuvoje išduotų paramų susigrąžinti būtent tokiu būdu.
Pareiškėja pažymi, kad NMA sprendime nebuvo nustatytas teisinis ar asmeninis ryšis, tačiau Komisija net neužsiminė apie tai. Komisijos sprendime buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, kadangi pati bendrovė turėjo paneigti atsakovės teiginius, o būtent, nors atsakovė nenurodė kaip įmonių įrangos susijusios, tačiau Komisijos sprendime nurodoma, kad bendrovė šių teiginių nepaneigė, tačiau nėra suprantama ir neaišku, kaip bendrovė turėjo paneigti tokius teiginius.
NMA ir Komisija neatsižvelgė į Europos Teisingumo Teismo sprendime byloje Nr. C-110/13 pateiktas nuostatas, prieš konstatuojant nustatytas neteisėtas sąlygas gauti paramą turi būti papildomai įvertinami: objektyvūs elementai, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti paramos teikimą reglamentuojančiuose reglamentuose, administravimo ir kontrolės taisyklėse nurodytų tikslų, ir subjektyvūs elementai, kuriais remiantis daroma išvada, kad buvo sukurtos galimai neteisėtos sąlygos. Tokiu atveju, prieš konstatuojant asmenų susietumą, turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo, sukuriant galimai neteisėtas sąlygas, reikalingas paramai gauti.
Komisija sprendime nurodė, kad nors NMA patikrinusi iki paramos sutarties pasirašymo aplinkybes dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų paramai gauti ir nenustačiusi neteisėtumo galėjo analogiškomis aplinkybėmis priimti skundžiamą NMA sprendimą. Komisijos ir NMA sprendimuose nėra nurodyta, kokius naujus pažeidimus nustatė NMA pakeisdama savo pirminį sprendimą.
Pareiškėja paaiškina, kad 2018-11-30 verslo plane nurodė, kad bendrovė planuoja teikti dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gaminimo - frezavimo paslaugas. Gaminys gali būti dažomas specialiais keramikos dažais dėl visiškai idealaus estetinio vaizdo ir į kitą aparatą - keramikos krosnelę dedama glazūruoti, kad būtų suteiktas blizgesys. Keramikos krosnelę įmonė taip pat planuoja įsigyti, kad gydytojams, kurie rečiau turės tokių darbų, būtų patogu. Pasirašius sutartį 2019-09-18 buvo įsigytas frezavimo aparatas MC XL premium, tuo metu pardavėja UAB „BaltMed“ taikė akciją ir bendrovė gavo dovaną – keramikos krosnį VITA Vacumat 60000M.
Pareiškėja teigia, kad įrangos saugojimo vietoje ir kartu bendrovės buveinės vietoje ((duomenys neskelbtini).) nebuvo tinkamos atitikti odontologijos veiklai keliamų reikalavimų, todėl pareiškėja ieškojo kas galėtų iš būsimų klientų suteikti leidimą nurodyti jų buveinės adresą kaip veiklos vykdymo ir atitiktų higienos reikalavimus. Prie 2020-06-22 Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitos Nr. V-VU-1215013 yra pridėtas bendrovės leidimas – higienos pasas, kuriame aiškiai nurodytas ūkinės komercinės veiklos vykdymo adresas – Ukmergės g. 369A, Vilnius, t. y. adresas, kuriuo veiklą vykdo UAB „Vilniaus odontologijos centras“. Paraiškoje bendrovės nurodyta Projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini), taip nesilaikoma Paramos sutarties 3.1.6 papunktyje numatyto įsipareigojimo nuo galutinio paramos išmokėjimo iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos nenutraukti ar neperkelti gamybinės veiklos už Programos įgyvendinimo teritorijos ribų, nepakeisti infrastruktūros objekto ar jo dalies nuosavybės teisių, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto, nepakeisti remiamos veiklos pobūdžio, tikslų, projekto įgyvendinimo sąlygų. Paminėtina ir tai, kad pagal Paramos sutarties 3.1.27 papunktį planuojami Projekto pakeitimai turi būti suderinti raštu su NMA.
Pareiškėja paaiškina, kad pradėjus veiklą ir pradėjus teikti paslaugas nuo 2020 metų kovo mėnesio odontologinė pagalba buvo teikiama tik skubiais atvejais, o įprastinė pagalba buvo uždrausta dėl įvesto karantino (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimas Nr. 207), todėl bendrovės veikla visiškai nenutrūko, kadangi ji negalėjo patekti į skubių atvejų kategoriją. Vienintelis UAB „Vilniaus odontologijos centras“ turėjo užsakymų, kurie buvo priimti dar iki karantino, todėl buvo vykdyti tik šie užsakymai. Karantino laikotarpiu bendrovė spėjo persiorientuoti veikloje ir siekiant išlaikyti gyvybingumą ir darbuotojus bent minimalias pajamas generavo iš medicininių kaukių, skydų ir akinių prekybos. Bendrovė prie paslaugų teikimo (dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamyba) grįžo tik 2021 metų antrąjį pusmetį, pasibaigus ribojimams. Nagrinėjamu atveju esminę įtaką 2020 ir 2021 metų veiklos vykdymui padarė įvestas valstybės karantinas dėl kurio bendrovės veikla buvo uždrausta ir vėlesnį negalimumą teikti paslaugas vien tik kaimo vietovėse.
Pareiškėja nurodo, kad bendrovės buveinės adresas nei paraiškos pateikimo metu, nei šiai dienai nesutampa su kitų įmonių adresais, todėl NMA nustatytas elementas (vienas steigimo adresas) nėra susijęs su Metodikoje aiškinamais kriterijais, kadangi nei vertinimo, nei administravimo metu įmonės nebuvo registruotos tuo pačiu adresu.
NMA nedetalizavo, kodėl analizuojant geografinį ryšį buvo cituotos patikros (jose nenustatytas nei vienas neatitikimas), nurodomas ryšys, t. y. įmonės buvo pirktos iš vieno asmens, nepagrindžia rizikos ir neteisėtumo, kadangi ši aplinkybė nenumatyta Metodikoje ir pati NMA nesugebėjo paaiškinti, kaip ji susijusi geografiniu ryšiu.
Pareiškėja pažymi, kad nei viename iš sprendimų nėra nurodyta, kaip bendrovės įranga yra priklausoma nuo kitų įmonių turto, kaip gali papildyti vienas kitą. Tokie teiginiai yra absurdiški, nes bendrovės įrangai nereikia pagalbos paslaugas atlikti, t. y. įranga atlieka paslaugos ciklą pati. NMA nenurodo, kaip paramos gavėjus sieja komercinė veikla, vien tai, kad įmonių EVRK sutampa, NMA galėjo pateikti visų Lietuvoje paraiškas pateikusių gavėjų EVRK kodus ir manytina, kad sutapčių rastų bent po 50.
Pareiškėja nurodo, kad ji išskirtinai neteikia paslaugų tik vienam klientui, jų turi mažai, tačiau paslaugas teikia ne vienam.
Pareiškėja teigia, kad NMA nurodė, kad teisinio ir asmeninio ryšio įmonės neturi. NMA nepakako duomenų pagrįsti Metodikos 1 priedo 1 lentelėje nurodyto rizikos kriterijaus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“. Siekiant, kad bendrovė ir kitos įmonės atitiktų funkcinio nesavarankiškumo kriterijų, NMA turėjo pareigą nustatyti, kad skirtingų pareiškėjų ir (arba) paramos gavėjų planuojama arba vykdoma veikla daro įtaką viena kitai, t. y. galutiniam rezultatui gauti reikia dviejų ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų veiklos ir (arba) investicijų (pvz., pagal vidinių ir išorės registrų, patikrų duomenis.
Pareiškėja taip pat teigia, kad niekur nėra nurodytas draudimas, kad viena buhalterė neturi teisės teikti paslaugų daugiau nei vienai įmonei.
Paaiškina, kad nuomos sutartį pasirašė su UAB „Vilniaus odontologijos centras“, kadangi tuo metu buvo būtinas kitas automobilis, taip pat buvo nuomotas automobilis iš K. M., tačiau šią aplinkybę NMA ignoruoja, nors visą informaciją turėjo.
Pareiškėja nesupranta, kodėl I. N. negalėjo dirbti UAB „Vilniaus odontologijos centras“, nes su ja buvo susipažinta būtent UAB „Vilniaus odontologijos centras“ ir pasiūlytas darbas.
Pareiškėja nurodo, kad nėra paaiškinimo, kodėl NMA mano, jog visos įmonės sukurtos specialiai. Ši išvada yra desperatiška, kadangi bendrovė vykdo mobilią veiklą ir ši veikla atitinka verslo planą, kurį NMA analizavo ir nenustatė trūkumų. Gauta parama buvo investuota į Paraiškoje nurodytą įrangą su kuria bendrovė teikia paslaugas. Patikrinimo metu, kai bendrovė neatliko paslaugų, įranga buvo saugoma buveinės adresu, o vykdant paslaugas ji buvo transportuota pas užsakovą, todėl akivaizdu, kad visas keliamas sutarties sąlygas bendrovė yra įvykdžiusi.
Pareiškėja teigia, kad atsakovė nei asmeninio, nei teisinio ryšio nenustatė, kas atitinkamai lemia, kad negali būti nustatomas toks asmenų veiksmų derinimas, t. y. subjektyvusis elementas neegzistuoja vien dėl to, kad NMA nenustatė asmeninio ar teisinio ryšio (byloje C-110/13). NMA neįrodė ir net nenurodė, kaip šiuo atveju paaiškinamas subjektyvusis elementas ir kaip nurodytos aplinkybės tą įrodo. NMA nurodo, kad bendrovė pažeidė Administravimo taisyklių 243.1 punktą, tačiau konkrečiai nebuvo nurodoma, kokia melaginga informacija buvo pateikta, kokia informacija nebuvo pateikta. NMA nurodo, kad bendrovė pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 20.16.2. punktą, tačiau sprendime pati NMA patikrinimų metu įrodė, kad turtas saugojamas buveinės adresu kai paslauga nėra teikiama, o jos teikimo metu yra transportuojama į kitą Lietuvos miestą.
Pareiškėja teigi, kad šiame skunde paneigė, jog bendrovė pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 21.2. punktą, taip pat ir visas Metodikos netinkamai nustatytas ir interpretuotas aplinkybes.
Atsakovė NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė paaiškina, kad vertinant pareiškėjos Paraišką kilo įtarimų su kitais projektais (UAB „Stelnera“ ir UAB „Entorsa“), todėl buvo atlikta sisteminė minėtų įmonių paraiškų analizė, kurios metu, išnagrinėjus turimą informaciją bei sąsajas tarp minėtų pareiškėjų, kai juos sieja geografinis, ekonominis, funkcinis ir kiti ryšiai, buvo identifikuoti požymiai ir aplinkybės, jog pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas, tačiau tų požymių ir aplinkybių visuma tai dienai nebuvo pakankama, kad būtų galima neabejotinai įrodyti, jog pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Metodikos 12 punktu, pareiškėjos paraiška buvo vertinama toliau, tačiau ji buvo pažymėta ir administruojama kaip rizikinga dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą (pagal Metodikos III skyriaus reglamentavimą). Vertinimo metu Projekte numatyta veikla dar nebuvo vykdoma, todėl pritrūko ir faktinių aplinkybių, kad būtų galima neabejotinai įrodyti, jog pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą. Taigi NMA, administruodama pareiškėjos Projektą veikė teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į atliktą pažeidimo tyrimą dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų paramai gauti, surinktų faktinių aplinkybių (tame tarpe nustatytų ir patikrų metu) visumą bei nustatytus rizikos požymius, nustatyta, kad pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti. NMA nuosekliai ir aiškiai, nurodydama teisės aktus ir jų normas, kuriuos pareiškėja pažeidė, pagrindė savo sprendimą ir padarytą pažeidimą – jog pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad prie Paraiškos pareiškėja pateikė 3 įmonių komercinius pasiūlymus, 2 įmonės (UAB „BaltMed“ ir UAB „VikaDent“) įsigyjant frezavimo aparatus siūlė keramikos krosnį nemokamai. UAB „BaltMed“ komercinis pasiūlymas buvo pateiktas dar 2018-11-22, todėl abejoja dėl pareiškėjos teiginio, kad ji planuoja įsigyti krosnį, kai įmonės jau ją siūlė nemokamai. Pažymi, kad 2018-11-30 Paraiškoje pareiškėja planavo įsigyti tik frezavimo aparatą.
Atsakovė nurodo, kad prie 2020-06-22 Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitos Nr. V-VU-1215013 yra pridėtas pareiškėjos leidimas – higienos pasas, kuriame aiškiai nurodyta ūkinės komercinės veiklos vykdymo adresas – Ukmergės g. 369A, Vilnius, t. y. adresas, kuriuo veiklą vykdo UAB „Vilniaus odontologijos centras“. Primena, kad Paraiškoje pareiškėjos nurodyta Projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini), taip nesilaikoma Paramos sutarties 3.1.6 papunktyje numatyto įsipareigojimo nuo galutinio paramos išmokėjimo iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos nenutraukti ar neperkelti gamybinės veiklos už Programos įgyvendinimo teritorijos ribų, nepakeisti infrastruktūros objekto ar jo dalies nuosavybės teisių, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto, nepakeisti remiamos veiklos pobūdžio, tikslų, projekto įgyvendinimo sąlygų. Pamini ir tai, kad pagal Paramos sutarties 3.1.27 papunktį planuojami Projekto pakeitimai turi būti suderinti raštu su NMA.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2020-03-17 iki 2020-06-16 sveikatos priežiūros įstaigų darbas buvo organizuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-03-16 sprendimu Nr. V-387 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (toliau -Sprendimas). Šio Sprendimo 1.4. punktas nustatė, kad odontologijos paslaugos turi būti sustabdytos karantino paskelbimo laikotarpiu išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą. Pažymi, kad 2020-05-14 Sprendimo pakeitimu V-1159 buvo sudaryta galimybė teikti visas odontologijos paslaugas, kas paneigia pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad pareiškėja prie paslaugų teikimo galėjo grįžti tik 2021 metų antrąjį pusmetį, pasibaigus ribojimams. Taigi, pareiškėja, priėmus pastarąjį Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau -SAM) sprendimą, galėjo vykdyti Paraiškoje nurodytą veiklą, be kita ko, ir kaimo vietovėje.
Pareiškėja taip pat siekia suklaidinti teismą nurodydama, kad prie paslaugų teikimo (dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamyba) grįžo tik 2021 metų antrąjį pusmetį, kadangi prie Paraiškos patikros vietoje ataskaitos Nr. V-VU-1353634 pateiktos sąskaitos – faktūros (2020-02-03, 2020-02-28, 2020-03-13, 2020-06-30, 2020-05-31, 2021-01-19, 2021-02-08, 2021-02-18, 2021-02-26, 2021-03-09, 2021-03-24, 2021-04-16, 2021-04-27, 2021-05-11, 2021-06-11, 2021-06-29, 2021-07-30, 2021-08-30) įrodo, kad veikla buvo vykdoma ne tik nuo 2021 m. antrojo pusmečio, bet ir 2020 metais ir 2021 m. pirmą pusmetį, ir vykdoma išimtinai tik su UAB „Vilniaus odontologijos centras“.
Atsakovė atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad pareiškėja skunde nurodo, jog pirmuoju klientu buvo UAB „Dental Rehabilitation Clinic“, kurios registracijos vieta taip pat yra Vilniuje (Perkūnkiemio g. 13-91). Įgyvendinimo taisyklėse aiškiai nurodyta, jog programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Pareiškėja įsipareigojo skatinti socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą kaimo vietovėse, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nevykdo.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad pareiškėjos buveinės adresas nei paraiškos pateikimo metu, nei šiai dienai nesutampa su kitų įmonių adresais, todėl NMA nustatytas elementas (vienas steigimo adresas) nėra susijęs su Metodikoje aiškinamais kriterijais, kadangi nei vertinimo, nei administravimo metu įmonės nebuvo registruotos tuo pačiu adresu, kadangi Metodikos 1 priedo 1 lentelėje dėl rizikos kriterijaus „Projekto (projektų) įgyvendinimo vieta (geografinis ryšys)“ numatyti konkretūs Rizikos kriterijų detalizuojantys požymiai.
Pažymi, kad pareiškėjos, UAB „Stelnera“ ir UAB „Entorsa“ buveinės adresas, projekto įgyvendinimo vieta ir už paramos lėšas įgyto turto laikymo vieta yra visiškai šalia viena kitos, toje pačioje gyvenvietėje, gatvėje, o pareiškėja ir UAB „Stelnera“ registruotos net tame pačiame name, gretimuose butuose.
Taip pat pažymi, kad pareiškėja panaudos būdu nuomoja pastatą, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), iš L. M. (pagal VĮ Registrų centro informaciją L. M. minėtą pastatą valdo nuosavybės teise). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ nuosavybės teise priklauso ir V. M., kuris laikotarpiu nuo 2018-11-28 iki 2019-12-09 buvo UAB „Stelnera“ direktorius. Pažymi, kad būtent šios keturios įmonės (pareiškėja, UAB „Entorsa“, UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa“), įsteigtos ir buvo registruotos tuo pačiu adresu - Architektų g. 56-101, Vilnius, kurių pagrindinė veikla odontologijos paslaugos, prieš pat paraiškų pateikimo datą pakeitė registracijos (buveinės) vietą ir tą pačią dieną, t. y. 2018-11-30 pateikė paraiškas gauti paramą:
Atsakovė nurodo, kad patikrų metu (2020-05-19 ataskaitos Nr. V-VU-1202319, 2020-06-22 ataskaitos Nr. V-VU-1215013, 2021-05-19 ataskaitos Nr. V-VU-1310494 ir 2021-09-22 – 2021-11-04 ataskaitos Nr. V-VU-1353634 (visų keturių įmonių už paramos lėšas įgyta įranga rasta Ukmergės g. 369 A, Vilniuje)) nustatytų bei papildomai surinktų faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą.
Atsakovė pažymi, kad lygiateisiškumo principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 1996-01-24 nutarimas). Konstitucinis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad skirtingas reguliavimas tam tikroms asmenų grupėms yra nediskriminacinis tik tuo atveju, jei tarp tų grupių yra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumai, kad toks nevienodas traktavimas yra objektyviai pateisinamas. Taigi, kiekvieno pareiškėjo situacija yra individuali, skiriasi faktinės aplinkybės, o priimant atitinkamus sprendimus yra vertinama aplinkybių visuma.
Atsakovė nurodo, kad visų keturių įmonių projektai yra susiję, t. y. įsigytos investicijos papildo viena kitą ir viena be kitos funkcionuoti negalėtų. UAB „Entorsa“ veikla – mobilios dantų skenavimo paslaugos intraoraliniu skeneriu odontologinėse klinikose. Skenuojant intraoraliniu skeneriu informacija iš karto siunčiama Stl failu į dantų technikų laboratoriją, kurioje iš karto galima pradėti gaminti protezą – vainikėlį, tiltą, laminatę, atlikti darbus ant implantų. UAB „Stelnera“ veikla – protezų gamyba, dantų protezų frezavimui reikalingas laboratorinis skeneris (už paramos lėšas jį įsigijo UAB „Denelsa“). Pareiškėja išfrezuoja vainikėlį, kuris dažomas specialiais keramikos dažais ir dedamas į krosnelę (kurią už paramos lėšas įsigijo UAB „Denelsa“). Taigi paramos gavėjų veiklos, susijusios su odontologija, pagal EVRK sutampa (pareiškėjos, UAB „Denelsa“, UAB „Stelnera“), o rizikos kriterijus „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ visų keturių įmonių atitinka dėl vykdomos veiklos, susijusios su odontologija.
Atsakovė nurodo, kad kaip jau buvo paminėta, pareiškėja pagal paraiškoje numatytą įgyvendinti veiklą - dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamyba, vykdė tik su dviem įmonėmis, registruotomis Vilniuje, UAB „Dental Rehabilitation Clinic“ (vieną kartą) ir UAB „Vilniaus odontologijos centras“, o su minimomis įmonėmis – IĮ Diadenta, UAB Amtela, UAB G. P. klinika, UAB J. M., UAB Nefridos klinika, UAB Ortomedas, UAB Senamiesčio perlas, UAB Šilutės šeimos gydytojų centras, UAB Skraidenta, UAB Taudenta, UAB Trivitas, UAB Vaivora ir ko, UAB Draugystės sanatorija pareiškėja veiklą vykdė išimtinai karantino laikotarpiu, kaip pati pareiškėja nurodo, siekiant išlaikyti gyvybingumą ir darbuotojus bent minimalias pajamas generavo iš medicininių kaukių, skydų ir akinių prekybos. Atsakovė teigia, kad nustatyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjos paslaugos buvo teikiamos ne Ignalinos rajone ar kaimo vietovėse, kaip numatyta pagal Įgyvendinimo taisyklių 6 punktą ir Paraiškos 5.1 punktą, taip pat nelaikytina, kaip teigia pareiškėja, kad paslaugos teikiamos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes matyti, jog paslaugos buvo teikiamos išskirtinai Vilniuje.
Atsakovė taip pat nurodo, kad paramos gavėjų projektuose kartojasi galimai susiję asmenys, o tai patvirtina teisinio ar asmeninio ryšio buvimą tarp įmonių, kas patvirtina Metodikos 1 priedo 1 lentelėje nurodytą rizikos kriterijų „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“.
Paaiškina, kad Metodikoje įtvirtinta sąvoka „Funkcinis nesavarankiškumas – požymis, kai funkciniu požiūriu gamybos ir techniniai procesai sąmoningai išskiriami į skirtingus projektus arba kai nustatoma, kad naudojamasi bendra pagal KPP finansuojama infrastruktūra, siekiant įgyti programos tikslams prieštaraujantį pranašumą“. Pareiškėjos ir UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa, UAB „Entorsa“ projektuose yra požymių dėl galimo projektų nesavarankiškumo. D. R. ne tik tvarkė visų minėtų įmonių buhalteriją, tačiau ji taip pat buvo ir UAB „Stelnera“ direktorė (laikotarpiu nuo 2019-12-12 iki 2021-03-22. Pareiškėja su paraiška pateikė 2018-11-29 sutartį dėl beprocentės paskolos sutarties, kuria J. B. sutiko suteikti paskolą pareiškėjos projektui įgyvendinti, o tai, kad prieš pat paramos sutarties pasirašymą 2019-07-15 gauta informacija, kad paskola nebus imama, nes pareiškėja turi savų lėšų, nekeičia situacijos vertinimo. Visuose projektuose įsigytos investicijos yra susijusios su odontologija ir papildo viena kitą. Pareiškėja su UAB „Vilniaus odontologijos centras“ 2019-12-21 sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. 1 (galiojančia iki 2022-12-21) dėl automobilio (duomenys neskelbtini) (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuomos, remiantis kuria pareiškėja įsipareigojo jį naudoti tik dėl įrangos transportavimo (sutartį pasirašė UAB „Vilniaus odontologijos centras“ direktorė K. B. ir pareiškėjos atstovė Š. K.). Skunde teigiama, kad „Pareiškėja nuomos sutartį pasirašė su UAB „Vilniaus odontologijos centras“, kadangi tuo metu buvo būtinas kitas automobilis, taip pat buvo nuomotas automobilis iš K. M., tačiau šią aplinkybę NMA ignoruoja, nors visą informaciją turėjo“. Atsakovė pažymia, kad NMA šios aplinkybės neignoruoja, priešingai, kyla pagrįstų dvejonių, kam pareiškėjai tapo reikalingas dar vienas automobilis ir išimtinai tik įrangai transportuoti, nors, kaip nurodo ir pati pareiškėja ji negalėjo pilnai vykdyti veiklos dėl karantino, o po karantino pagrindinė klientė buvo tik Vilniuje įsikūrusi UAB „Vilniaus odontologijos centras“, o ne kaimo vietose esančios įmonės, nors pagal pareiškėjos prisiimtus įsipareigojimus, projektas, už kurį gautos lėšos investicijoms įsigyti, turi būti įgyvendinamas išimtinai kaimo vietovėse;
Atsakovė atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad pareiškėja už paramos lėšas įsigijusi įrangą ją naudojo išimtinai UAB „Vilniaus odontologijos centras“, esančioje Vilniuje (su pareiškėjos įranga dirba I. N., įdarbinta tiek pareiškėjos, tiek UAB „Vilniaus Odontologijos centras“), kaip ir kitos susijusios įmonės, t. y. visa įranga įsigyta keturių įmonių naudojama ne kaimo vietovėje, o Vilniaus mieste. Atkreipia dėmesį, kad darbo sutartyse galimai sąmoningai nenurodyti darbo vietos adresai. Įgyvendinimo taisyklėse aiškiai nurodyta, jog programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse (6 p.). Pareiškėja įsipareigojo skatinti socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą kaimo vietovėse. Paminėti faktai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėja nesiekė Projekto tikslo veiklą įgyvendinti kaimo vietovėse, o veiklą vykdo išimtinai vienoje vietoje – Vilniuje įsikūrusiame UAB „Vilniaus Odontologijos centras“.
Atsakovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju, kaip atitiktį Įgyvendinimo taisyklių 6, 7 punktuose įtvirtintiems prioritetams ir tikslinei sričiai, Paraiškos 5.1. papunktyje pareiškėja nurodė, kad įgyvendinant verslo planą bus gaunamos pajamos, kuriamos darbo vietos ir taip prisidedama prie skurdo mažinimo ir ekonominės plėtros Ignalinos rajone, o Paraiškos 5.2. papunktyje nurodė, kad pareiškėja tai naujai įkurtas verslas, kuris pasitelkiant naujausią įrangą gamins inovatyvius gaminius, taip įvairindama rajone vykdomas ekonomines veiklas. Paramos lėšomis, įsigijus reikiamą įrangą ir pradėjus įgyvendinti verslo planą, bus sudaryta galimybė sukurti mažiausiai dvi darbo vietas. Paraiškos 5.3. papunktyje Pareiškėja nurodė, kad bus sudaryta galimybė kokybiškoms ir inovatyviomis paslaugomis naudotis ir mažų miestų, miestelių bei kaimų gyventojams. Prie Paraiškos pridėto Verslo plano 1 dalyje pareiškėja nurodė, kad sprendimas vystyti tokio modelio verslą buvo priimtas išsiaiškinus, kad rajonuose, mažuose miestuose, miesteliuose, kur yra mažesnės klinikos ar odontologijos kabinetai, yra visiškai neteikiama šiuolaikinių skaitmeninės odontologijos paslaugų ir kt. Atsakovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Įgyvendinimo taisyklėse aiškiai nurodyta, jog Priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, o pareiškėja įsipareigojo skatinti socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą kaimo vietovėse, tačiau šiuo atveju nei darbuotojai buvo įdarbinti kaimo vietovėje, nei veikla vykdoma kaimo vietovėje, nei skatinama socialinė įtrauktis.
Atsakovė pabrėžia, jog visos keturios įmonės (Pareiškėja, UAB „Stelnera“, UAB „Entorsa“, UAB „Denelsa“) įsigijo investicijas, kurios naudojamos išimtinai UAB „Vilniaus odontologijos centras“ (NMA atlikus patikras vietoje visa už paramos lėšas keturių įmonių įsigyta įranga rasta UAB „Vilniaus odontologijos centras“. Atliekant patikras vietoje, t. y. 2021-09-22 ir 2021-10-22 nuvykus į minėtų įmonių projektų įgyvendinimo vietas, durys rastos užrakintos, o susiekus telefonu su pareiškėja, UAB „Stelnera“, UAB „Entorsa“ buvo gauta informacija, kad jų įsigyta įranga yra adresu: Vilnius, Ukmergės g. 369A. Tą pačią dieną (2022-10-22) buvo tikrinama pareiškėjos bei įmonių UAB „Stelnera“, UAB „Entorsa“ įsigyta įranga, esanti adresu Ukmergės g. 369A, Vilniuje, tikrinant šių įmonių įrangą Vilniuje, buvo rastas ir UAB „Denelsa“ 3D skaneris), todėl NMA pagrįstai darė išvadą, kad su įsigytomis investicijomis nėra teikiamos mobilios paslaugos, t. y. nevažiuojama pas skirtingus klientus, o patys klientai atvažiuoja į vieną ir tą pačią vietą – UAB „Vilniaus odontologijos centras“, adresu Ukmergės g. 369A, Vilnius. Taigi, pareiškėjos projektas neatitinka Priemonės Įgyvendinimo taisyklėse keliamų prioritetų (skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse), nes nėra įgyvendintas kaimo vietovėse. Pareiškėja investicijas saugo kaimo vietovėje, kai jos yra nenaudojamos, taip pat neatitinka priemonės tikslo – investicijos turi būti ne tik saugomos, bet ir pats projektas turi būti įgyvendintas kaimo vietovėje. Pareiškėjai (taip ir kitoms minėtoms įmonėms) yra išduota licencija, kurioje taip pat nurodyta stacionari vieta - UAB „Vilniaus odontologijos centras“ buveinės adresas. Akivaizdu, kad su įsigytomis investicijomis nėra važiuojama pas klientus, todėl investicijos laikytinos ne mobiliomis, o stacionariomis. Atsakovė daro išvadą, kad objektyvusis elementas atitinka, kadangi sukurta schema, kuria siekiama gauti didesnę paramos sumą nei vienas paramos gavėjas gali gauti pagal Įgyvendinimo taisykles, ir taip apeinamas tikslas, kuriam yra skirta parama.
Atsakovė dėsto Bylos C-434/12 sprendimo išaiškinimus ir teigia, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, nustatytus rizikos požymius bei sąsajas tarp paramos gavėjų, darytina išvada, kad pareiškėja sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą.
Atsakovė cituoja Administravimo taisyklių 243.1, Įgyvendinimo taisyklių 4.6 papunkčio nuostatas ir pažymi, kad visuma aukščiau minimų faktinių aplinkybių įrodo, kaip ir kokiu būdu buvo pažeistos minėtos nuostatos.
Dėl pareiškėjos teiginio, kad „NMA nurodo, kad pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 20.16.2. p., tačiau Sprendime pati NMA patikrinimų metu įrodė, kad turtas saugojamas buveinės adresu kai paslauga nėra teikiama, o jos teikimo metu yra transportuojama į kitą Lietuvos miestą“ pakartotinai nurodo, kad pareiškėjos projektas neatitinka Priemonės Įgyvendinimo taisyklėse keliamų prioritetų, nes nėra įgyvendinamas kaimo vietovėse. Tai, kad pareiškėja investicijas saugo kaimo vietovėje, kai jos yra nenaudojamos, taip pat neatitinka priemonės tikslo – investicijos turi būti ne tik saugomos, bet ir pats projektas turi būti įgyvendintas kaimo vietovėje.
Atsakovė dėsto Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, LVAT praktiką ir pažymi, kad NMA turi užtikrinti tinkamą ir teisėtą Europos Sąjungos lėšų panaudojimą, o Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (2012/C 326/01) 325 straipsnis įpareigoja valstybes nares kovoti su neteisėta veikla, kuri kelia grėsmę Sąjungos finansiniams interesams, atgrasančiomis bei veiksmingomis priemonėmis ir jas įpareigoja imtis priemonių kovojant su sukčiavimu, kuris kelia grėsmę Sąjungos finansiniams interesams.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Atsakovės atstovė prašė skundą atmesti atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais.
Teismas
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA sprendimo, kuriuo pareiškėjai taikyta sankcija -40 000 Eur paramos susigrąžinimas ir papildoma sankcija - paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskirti paramos pagal tą pačią priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus, NMA 2022-05-09 rašto Nr. BRK-5888 ir ikiteismine tvarka pareiškėjos skundą išnagrinėjusios Komisijos 2022-07-14 sprendimo Nr. 21R-369(AG-337/07-2022), teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad NMA 2018-11-30 gavo pareiškėjos paraišką Nr. 19VP-KU-18-1-05611-PR001 „Dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamyba“ (toliau – Paraiška) paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities ,,Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ (toliau – Priemonė / Projektas).
NMA 2019-04-15 raštu Nr. S-KP-0289833 informavo pareiškėją, kad atliekamas jos Paraiškos vertinimas, vertinimo metu nustatyti nurodyti neatitikimai. Pareiškėja pateikė NMA patikslinimus dėl nurodytų neatitikimų.
NMA ir paramos gavėja – pareiškėja 2018-07-26 pasirašė Paramos sutartį Nr. 19VP-KU-18-1-05611 (toliau – Paramos sutartis). Sutartyje nurodytas projektas - „Dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamyba“, projekto įgyvendinimo vieta - (duomenys neskelbtini). (Pagrindinės paramos sutarties sąlygos, 2.3.1, 2.4 papunkčiai). Pagal Paramos sutartį paramos gavėja įsipareigojo įgyvendinti verslo planą, nepažeisdama šios sutarties sąlygų, paraiškoje prisiimtų įsipareigojimų, Europos sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų kiek jie susiję su verslo plano įgyvendinimu, reikalavimų (Paramos sutarties 1 dalis „Sutarties dalykas“, 1.1 papunktis). Projektas įgyvendintas. Projekto įgyvendinimo vieta nurodyta Paraiškoje – (duomenys neskelbtini). Projekte numatytas tikslas - pradėti teikti dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gaminimo - frezavimo paslaugas. Paslaugos bus mobilios, teikiamos klientų patalpose, todėl bus galima aptarnauti nemažai mažų miestelių ir kaimų.
Bendra išmokėta paramos suma 40 000,00 Eur. Pagal 1-ąjį mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KU-18-1-05611-MP001 pareiškėjai 2019-08-06 išmokėta 20 000,00 Eur. Pagal 2-ąjį mokėjimo prašymą Nr. 19VP-KU-18-1-05611-MP002 pareiškėjai 2020-06-02 išmokėta 20 000,00 Eur.
NMA, įtarusi Paramos gavėjos įgyvendinto Projekto pažeidimus, vadovaudamasi Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-02-05 įsakymu Nr. 3D-80 „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 punktu, atliko pažeidimo tyrimą. Įvertinusi tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei dokumentus, nustatė pažeidimą - sukurtos galimai neteisėtos sąlygos paramai gauti.
NMA, atsižvelgusi į nustatytą pažeidimą, t. y. paramos gavėja UAB „Melsola“ sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, jo mąstą ir sunkumą (parama buvo skirta pasiekti projekte numatytus tikslus ir uždavinius, tačiau paramos gavėja šį tikslą sąmoningai apėjo ir įsigytą mobilią įrangą, skirtą odontologijos paslaugoms teikti, naudoja UAB „Vilniaus odontologijos centras“), vadovaudamasi Administravimo taisyklių 188, 189 punktais ir 243.1 papunkčiu, Įgyvendinimo taisyklių 58 punktu, Sankcijų taikymo metodikos 1 priedo 20 punktu, taikė sankcija - 40 000,00 Eur paramos susigrąžinimo sankciją bei papildomą sankciją - paramos gavėjui ir (arba) partneriui neskirti paramos pagal tą pačią priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.
Pareiškėja, nesutikdama su NMA sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2022-07-14 sprendimu Nr. 21R-369(AG-337/07-2022) pareiškėjos skundą atmetė.
Pareiškėja nesutinka su ginčijamais sprendimais, skunde nurodo, kad sprendimuose dirbtinai mėginama pritraukti aplinkybes prie pažeidimo, Nors tyrimo metu nėra nustatytas nei vienas kontroliuojantis asmuo, tačiau sprendime nurodyta, kad egzistuoja funkcinis nesavarankiškumas. Vien tai, kad įmonių EVRK sutampa, nereiškia, kad jos turi ekonominį ryšį, tai, kad įmonių registracijos vieta yra šalia, nepagrindžia geografinį ryšį. Pareiškėja taip pat teigia, kad NMA, priimdama ginčijamą sprendimą, tas pačias aplinkybes, susijusias su Projekto įgyvendinimu, neteisėtai vertino antrą kartą ir priėmė priešingą sprendimą, t. y. NMA, patikrinusi iki Paramos sutarties pasirašymo aplinkybes dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų paramai gauti, nenustatė neteisėtumo, tačiau pakartotinio patikrinimo metu, vertindama aplinkybes priėmė priešingą sprendimą.
Metodikos II skyrius reglamentuoja kriterijų dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo principus vertinant pareiškėjo tinkamumą. Metodikos 12 punktas numato, kad tais atvejais, kai paraiška atitinka Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus 2 pagrindinius rizikos kriterijus arba kai paraiška atitinka 3 ir daugiau pagrindinius rizikos kriterijus, tačiau pritrūksta įrodymų konstatuojant, kad pareiškėjas arba pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė sąlygas gauti paramą, paraiška įvertinama kaip atitinkanti priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. NMA informacinėse sistemose tokia paraiška pažymima ir administruojama kaip rizikinga dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad NMA, vertinant pareiškėjos Paraišką, kilo sąsajų su kitais projektais (UAB „Stelnera“ ir UAB „Entorsa“), todėl buvo atlikta sisteminė šių įmonių paraiškų analizė, kurios metu, buvo nustatyta, kad yra požymių ir aplinkybių, jog pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas, tačiau tų požymių ir aplinkybių visuma nebuvo pakankama, kad būtų galima neabejotinai įrodyti, jog pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas. NMA, atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi Metodikos 12 punktu, pareiškėjos Paraišką vertino toliau, paraiška buvo pažymėta ir administruojama kaip rizikinga dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą. Kaip nurodė atsakovė, vertinimo metu Projekte numatyta veikla dar nebuvo vykdoma, todėl pritrūko faktinių aplinkybių, kad būtų galima neabejotinai įrodyti, jog pareiškėja sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad NMA, administruodama pareiškėjos Projektą veikė teisės aktų numatyta tvarka. Kaip minėta, vadovaujantis Metodikos nuostatomis, pritrūkus įrodymų dėl galimai neteisėtai sukurtų sąlygų gauti paramą, paraiška įvertinama kaip atitinkanti reikalavimus, bet pažymima ir administruojama kaip rizikinga. Taip pat pažymėtina, kad remiantis Administravimo taisyklių 11.8 ir 11.13 punktais,.net priėmus sprendimą finansuoti projektą, NMA turi teisę patikrinti jau finansuotos paraiškos vykdymą bei priimti sprendimą dėl išmokėtų lėšų susigrąžinimo dėl naujai nustatytų pažeidimų.
Administravimo taisyklių 188 punkte numatyta, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo (analogiška nuostata įtvirtinta Įgyvendinimo taisyklių 58 punkte).
Administravimo taisyklių 189 punkte numatyta, kad detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma, vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų priemonių įgyvendinimo taisyklėmis (analogiška nuostata įtvirtinta Įgyvendinimo taisyklių 60 punkte).
Administravimo taisyklių 243.1 papunktyje numatyta, kad pažeidimą NMA gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (toliau - Programa) paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: „teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia melagingą informaciją arba dėl aplaidumo nepateikia būtinos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti“.
Reglamento Nr. 1306/20136 60 straipsnyje „Nuostata dėl apgavystės“ pažymėta, kad lengvatos negali būti taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims, jei nustatoma, kad jie, prieštaraudami šio reglamento tikslams, dirbtinai sukūrė tokių lengvatų gavimo sąlygas.
Įgyvendinimo taisyklių 21.2 papunktyje numatyta, kad parama neteikiama pareiškėjui, jei remiantis Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m-11-27 įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika), nustatoma, kad pareiškėjas sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti.
Įgyvendinimo taisyklių 20.16.2 papunktyje numatyta, kad jeigu paramos lėšomis finansuojama mobilioji paslaugų teikimo ekonominė veikla, ji gali būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ekonominės veiklos nevykdymo laikotarpiu iš paramos lėšų įgytas turtas turi būti saugomas nekilnojamajame turte, kurio registracijos vieta turi būti kaimo vietovėje. Projekto įgyvendinimo vieta laikoma pareiškėjo – fizinio asmens – gyvenamosios vietos deklaravimo vieta arba pareiškėjo – juridinio asmens – buveinės registravimo vieta, kuri turi būti kaimo vietovėje.
Įgyvendinimo taisyklių 4.6 papunktyje numatyta, kad verslo planas - dokumentas, kuriame techniniu, finansiniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos atžvilgiu pagrindžiami investavimo tikslai, nurodomi projekte numatytoms investicijoms atlikti reikalingi ištekliai ir terminai.
Įgyvendinimo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad Programos priemonės veiklos srities prioritetas – skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.
Įgyvendinimo taisyklių 7 punkte numatyta priemonės veiklos srities tikslinė sritis - veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimas.
Administravimo taisyklių 4.18 papunktyje numatyta, kad „Projektas - visuma dokumentų, kuriuose nurodomi verslo plane (veiklos ir (arba) projekto apraše) numatyti veiksmai, pagrįsti paramos paraiškoje, jos prieduose ir tam tikrose duomenų bazėse esama informacija, ir tam tikra pinigų suma numatytiems projekto tikslams pasiekti.“
Šiai bylai spręsti yra reikšmingas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013-09-12 sprendimas byloje Nr. C-434/12. Šiame sprendime teismas pažymėjo, kad, siekiant įrodyti potencialaus pagalbos gavėjo piktnaudžiavimą, būtina objektyvių aplinkybių, iš kurių matyti, kad, nors taikytinuose teisės aktuose numatytos sąlygos formaliai įvykdytos, juose numatytas tikslas nepasiektas, visuma ir subjektyvus elementas, kurį sudaro siekis gauti naudos pagal Sąjungos teisės aktus, dirbtinai sukuriant jame numatytas sąlygas šiai naudai gauti.
Pareiškėja remiasi tuo, kad NMA nenurodė, kaip pareiškėjos buveinės adresas galėjo įtakoti įgyvendinamą projektą, nes jos veikla yra mobili ekonominė veikla. Pareiškėjos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad ji būtų pažeidusi pareigą laikyti iš Projekto lėšų įsigytą įrangą nurodytu veiklos vykdymo adresu.
Atsakovė nurodo, kad veiklos vykdymo vieta svarbi ir tuo atveju, kai vykdoma mobili ekonominė veikla, kuri gali būti vykdoma visoje Lietuvoje. Atlikus patikrinimą padaryta išvada, kad UAB „Melsola“ atliktos 4 patikros projekto vietoje (visos patikros pozityvios) atitinka rizikos kriterijus „Projekto (projektu) Įgyvendinimo vieta (geografinis ryšis)“.
Paramos sutarties 3.1.6 papunktyje numatytas įsipareigojimas neperkelti gamybinės veiklos už Programos įgyvendinimo teritorijos ribų, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto, nepakeisti remiamos veiklos pobūdžio, tikslų, projekto įgyvendinimo sąlygų.
Byloje pateiktame leidime-higienos pase nurodyta, kad jame nurodytas ūkinės komercinės veiklos vykdymo adresas - Ukmergės g. 369A, Vilnius, t. y. adresas, kuriuo veiklą vykdo UAB „Vilniaus odontologijos centras“. Paraiškoje pareiškėjos nurodyta Projekto įgyvendinimo vieta - (duomenys neskelbtini).
Įvertinus Paramos sutartyje nustatytus įsipareigojimus, leidime-higienos pase ir Paraiškoje nurodytus duomenis, konstatuotina, kad pareiškėja nesilaikė Paramos sutarties 3.1.6 papunktyje numatytų įsipareigojimų. Teismo įsitikinimu, tai atitinka rizikos kriterijus „Projekto (projektu) Įgyvendinimo vieta (geografinis ryšis)“.
Be to, patikrų metu surinkti įrodymai, leidžia teigti, kad pareiškėjos, UAB „Stelnera“ ir UAB „Entorsa“ buveinės adresas, projekto įgyvendinimo vieta ir už paramos lėšas įgyto turto laikymo vieta yra visiškai šalia viena kitos, toje pačioje gyvenvietėje, gatvėje, o pareiškėja ir UAB „Stelnera“ registruotos net tame pačiame name, gretimuose butuose. Paraiškoje nurodyta projekto įgyvendinimo vieta: UAB „Entorsa“ - (duomenys neskelbtini) , UAB „Stelnera“ (duomenys neskelbtini), UAB „Melsola“ - (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja, UAB „Entorsa“, UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa“ įsteigtos ir įregistruotos tuo pačiu adresu - Architektų g. 56-101, Vilnius, buvęs direktorius V. Š., jų pagrindinė veikla - odontologijos paslaugos, prieš paraiškų pateikimo datą pakeitė registracijos (buveinės) vietą ir tą pačią dieną, t. y. 2018-11-30 pateikė paraiškas gauti paramą.
Patikrų metu surinkti įrodymai tvirtina, kad pareiškėja iki paraiškos pateikimo, kaip ir UAB „Entorsa“, UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa“, buvo registruota adresu: Vilnius, Architektų g. 56-101, ir nuo 2018-11-20 iki 2018-11-29, buveinės direktorius buvo V. Š.. Surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, kad visos įmonės prieš paraiškos pateikimo datą pakeitė registracijos (buveinės) vietą. UAB „Entorsa“, UAB „Stelnera“, UAB „Melsola“, pakeitė įmonių registracijos vietą į (duomenys neskelbtini), kas NMA pagrįstai vertinta, kaip sąmoningą veiksmų derinimą.
Teismo įsitikinimu, patikrų metu nustatytų bei surinktų faktinių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą.
Kaip nustatyta, pareiškėja, UAB „Entorsa“, UAB „Stelnera“ ir UAB „Denelsa“ buvo įsteigtos ir registruotos tuo pačiu adresu - Architektų g. 56-101, Vilnius, kurių pagrindinė veikla odontologijos paslaugos, prieš pat paraiškų pateikimo datą pakeitė registracijos (buveinės) vietą ir pateikė paraiškas gauti paramą. Patikrų metu nustatyta, kad visų keturių įmonių projektai yra susiję, t. y. įsigytos investicijos papildo viena kitą ir viena be kitos funkcionuoti negalėtų. UAB „Entorsa“ veikla - mobilios dantų skenavimo paslaugos intraoraliniu skeneriu odontologinėse klinikose. Skenuojant intraoraliniu skeneriu informacija iš karto siunčiama Stl failu į dantų technikų laboratoriją, kurioje iš karto galima pradėti gaminti protezą - vainikėlį, tiltą, laminatę, atlikti darbus ant implantų. UAB „Stelnera“ veikla - protezų gamyba, dantų protezų frezavimui reikalingas laboratorinis skeneris (už paramos lėšas jį įsigijo UAB „Denelsa“). Pareiškėja išfrezuoja vainikėlį, kuris dažomas specialiais keramikos dažais ir dedamas į krosnelę (kurią už paramos lėšas įsigijo UAB „Denelsa“).
Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad tarp minėtų įmonių yra ekonominis ryšis. Paramos gavėjų veiklos, susijusios su odontologija, pagal EVRK sutampa (pareiškėjos, UAB „Denelsa“, UAB „Stelnera“), o rizikos kriterijus „Projekte (projektuose) numatyta vykdyti arba vykdoma veikla“ visų keturių įmonių atitinka dėl vykdomos veiklos.
Pareiškėja Paraiškoje numatytą įgyvendinti veiklą - dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamyba, vykdė tik su dviem įmonėmis, registruotomis Vilniuje - UAB „Dental Rehabilitation Clinic“ ir UAB „Vilniaus odontologijos centras“, su kitomis nurodytomis įmonėmis pareiškėja veiklą vykdė išimtinai karantino laikotarpiu, kaip pati nurodo, medicininių kaukių, skydų ir akinių prekyba.
Patikrų metu nustatyta, kad pareiškėjos, UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa ir UAB „Entorsa“ projektų finansines atskaitomybes tvarko ta pati buhalterė D. R., kuri buvo ir UAB „Stelnera“ direktorė (laikotarpiu nuo 2019-12-12 iki 2021-03-22); paskolas projektams įgyvendinti sutiko teikti fizinis asmuo J. B. (pareiškėjai ir UAB „Entorsa“) ir fizinis asmuo K. B. (UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa“), kuri yra UAB „Vilniaus odontologijos centras“ direktorė bei dirba UAB „Vilniaus odontologijos centras“ kaip protezuojanti gydytoja odontologė.
Teismo įsitikinimu, NMA, nustačiusi šias aplinkybes, pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjos, UAB „Stelnera“, UAB „Denelsa“ ir UAB „Entorsa“ projektuose yra požymių dėl galimo projektų nesavarankiškumo.
Dėl pareiškėjos teiginio, kad pareiškėjai paskolą suteikė akcininkė L. K., pažymėtina, kad pareiškėja su Paraiška pateikė 2018-11-29 sutartį, kuria J. B. sutiko suteikti paskolą Projektui įgyvendinti, o tai, kad prieš pat Paramos sutarties pasirašymą 2019-07-15 gauta informacija, kad paskola nebus imama, nekeičia situacijos vertinimo; visuose projektuose įsigytos investicijos yra susijusios su odontologija ir papildo viena kitą.
Byloje pateikta pareiškėjos su UAB „Vilniaus odontologijos centras“ 2019-12-21 sudaryta automobilio nuomos sutartis Nr. 1 dėl automobilio nuomos, kad pareiškėja įsipareigojo automobilį naudoti tik dėl įrangos transportavimo. Tačiau , kaip nurodo pareiškėja ji negalėjo pilnai vykdyti veiklos dėl karantino, o po karantino pagrindinė klientė buvo tik Vilniuje įsikūrusi UAB „Vilniaus odontologijos centras“, o ne kaimo vietose esančios įmonės. Teismo įsitikinimu, atsakovei pagrįstai kilo dvejonių, kam pareiškėjai reikalingas dar vienas automobilis ir išimtinai tik įrangai transportuoti.
Prie 2021-11-04 patikros pateiktos darbo sutartys, tarp jų ir su I. N., kuri, kaip nustatė atsakovė, remiantis https://www.voc.lt/kontaktai/, dirba UAB „Vilniaus odontologijos centras“ protezuojančios gydytojos odontologės pareigose. Patikrų metu surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja už paramos lėšas įsigijusi įrangą, ją naudojo išimtinai UAB „Vilniaus odontologijos centras“, esančioje Vilniuje (su pareiškėjos įranga dirba I. N.), kaip ir kitos susijusios įmonės, t. y. visa įranga įsigyta keturių įmonių naudojama ne kaimo vietovėje, o Vilniaus mieste. Sutiktina su atsakovės prielaida, kad Darbo sutartyse galimai sąmoningai nenurodyti darbo vietos adresai.
Minėtos aplinkybės tvirtina, kad minėtų paramos gavėjų projektuose kartojasi galimai susiję asmenys (D. R.; K. B.; J. B.), kas gali būti vertintina kaip rizikos kriterijus „Susiję asmenys, susiję projektai, partnerinės įmonės (teisinis ir (arba) asmeninis ryšys)“.
Kaip minėta, pagal Įgyvendinimo taisykles programos priemonės veiklos srities prioritetas - skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja nesiekė Projekto tikslo veiklą įgyvendinti kaimo vietovėse, veiklą vykdė vienoje vietoje - UAB „Vilniaus Odontologijos centras“. Taigi, nors pareiškėja įsipareigojo skatinti socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą kaimo vietovėse, tačiau veikla nebuvo vykdoma kaimo vietovėje, bebuvo skatinama socialinė įtrauktis.
Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad visos keturios įmonės (pareiškėja, UAB „Stelnera“, UAB „Entorsa“, UAB „Denelsa“) įsigijo investicijas, kurios naudojamos išimtinai UAB „Vilniaus odontologijos centras“ (NMA atlikus patikras vietoje visa už paramos lėšas keturių įmonių įsigyta įranga rasta UAB „Vilniaus odontologijos centras“), todėl daro išvadą, kad su įsigytomis investicijomis nėra teikiamos mobilios paslaugos, patys klientai atvažiuoja į UAB „Vilniaus odontologijos centras“. Taigi, pareiškėjos projektas neatitinka Priemonės Įgyvendinimo taisyklėse keliamų prioritetų, nes nėra įgyvendintas kaimo vietovėse. Sutiktina su pareiškėjos pozicija, kad tai, jog pareiškėja investicijas saugo kaimo vietovėje, kai jos yra nenaudojamos, neatitinka priemonės tikslo - investicijos turi būti ne tik saugomos, bet ir pats projektas turi būti įgyvendintas kaimo vietovėje. Pažymėtina, kad pareiškėjai ir kitoms minėtoms įmonėms yra išduota licencija, kurioje nurodyta stacionari vieta - UAB „Vilniaus odontologijos centras“ buveinės adresas. Teismo įsitikinimu, atsakovė pagrįstai darė išvadą, kad objektyvusis elementas atitinka, kadangi sukurta schema, kuria siekiama gauti didesnę paramos sumą nei vienas paramos gavėjas gali gauti pagal Įgyvendinimo taisykles, ir taip apeinamas tikslas, kuriam yra skirta parama.
Konstatavus šias aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, jog nustatytas pareiškėjos funkcinis ryšys su kitais asmenimis, pateikusiais paraiškas gauti paramą pagal Priemonę, objektyviai riboja socialinį įsitraukimą, veiklų įvairovę bei užimtumo ir darbo vietų atsiradimą kaimo vietovėse.
Dėl pareiškėjos argumentų, kad karantino metu negalėjo vykdyti veiklos, pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2020-03-17 iki 2020-06-16 sveikatos priežiūros įstaigų darbas buvo organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-03-16 sprendimu Nr. V-387 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje“, kurio 1.4. punktas nustatė, kad odontologijos paslaugos turi būti sustabdytos karantino paskelbimo laikotarpiu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą. SAM 2020-05-14 sprendimu Nr. V-1159 buvo sudaryta galimybė teikti visas odontologijos paslaugas, kas paneigia pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad ji prie paslaugų teikimo galėjo grįžti tik 2021 m. antrą pusmetį, pasibaigus ribojimams. Taip pat pažymėtina, kad prie Paraiškos patikros vietoje ataskaitos Nr. V-VU-1353634 pateikta sąskaita faktūra įrodo, kad pareiškėja veiklą vykdė ir veikla išimtinai buvo vykdoma su UAB „Vilniaus odontologijos centras“. Teismas atmeta pareiškėjos teiginius, kad prie paslaugų teikimo (dantų vainikėlių ir tiltinių protezų gamyba) grįžo tik 2021 m. antrąjį pusmetį ir paskelbtas karantinas trukdė vykdyti veiklą kaimo vietovėse.
Teismo įsitikinimu, atsakovė sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog tiek pareiškėjos, tiek minėtų bendrovių projektai yra tapatūs, juos sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, asmeninis ir teisinis ryšiai. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja, NMA išsamiai įvertino visas reikšmingas objektyvias aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjos Projektui sukurtas neteisėtas sąlygas gauti paramą ir pagrindė, kodėl tai neleis pasiekti parama siekiamo tikslo. Paminėtina, kad pareiškėja tik deklaratyviai teigia, kad jos įgyvendinamas Projektas funkciniu požiūriu savarankiškas, nesusietas su kitomis bendrovėmis ekonominiais ryšiais ir Įgyvendinimo vieta (geografinis ryšis), tačiau tokie jos teiginiai paneigiami jau aptartais įrodymais.
Skundžiamame NMA sprendime išsamiai atskleistas ir subjektyvusis elementas (siekis gauti paramą, prieštaraujančią jos teikimo tikslams, siekiant dirbtinai sukurti sąlygas paramai gauti), nes skundžiamame sprendime aiškiai nurodyti teisiniai, ekonominiai, asmeniniai su projektais susijusių įmonių ir jose dirbančių asmenų ryšiai, bei požymiai, neabejotinai liudijantys, kad būta sąmoningo veiksmų derinimo. Be nustatyto geografinio projektų ryšio, projektų tapatumo, funkcinio nesavarankiškumo ir kt. aplinkybių, buvo nustatyti projektus įgyvendinančių asmenų ekonominiai–finansiniai ryšiai (bendrovių įsigytos investicijos papildo viena kitą ir viena be kitos funkcionuoti negalėtų.
Teismas konstatuoja, kad pareiškėja, sukūrusi dirbtines sąlygas paramai gauti ir įgijusi paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą, pažeidė šiai sričiai taikomas teisės normas. Šis pažeidimas yra formalaus pobūdžio, todėl tokiam pažeidimui konstatuoti pakanka vien tik veikimo – dirbtinų sąlygų sukūrimo fakto.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad NMA surinko visus reikšmingus duomenis, juos teisingai įvertino ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, pareiškėja UAB „Melsola“ sukūrė galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, taigi neatitinka Administravimo ir Įgyvendinimo taisyklėse nustatytas Projekto įgyvendinimo nuostatas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog, sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių (žr., pvz., 2004-01-06 sprendimas byloje Nr. C-104/89 Mulder ir kiti prieš Tarybą ir Komisiją; 1995-05-10 sprendimas byloje Nr. T-571/93 Lefebvre ir kiti prieš Komisiją). Paramos gavėjas, teikdamas paraišką ir pasirašydamas paramos sutartį, įsipareigoja ne tik įgyvendinti projektą sutartyje nurodytomis sąlygomis, bet ir laikytis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų reikalavimų, susijusių su projekto įgyvendinimu. Šių reikalavimų paramos gavėjas privalo laikytis visą projekto įgyvendinimo laikotarpį, o projektą administruojanti institucija atitinkamą laikotarpį vykdyti projekto įgyvendinimo kontrolę. NMA niekada nebuvo davusi garantijų pareiškėjams, kad parama bus nesusigrąžinama net ir nustačius pažeidimus, o nustatyti pasirašytos paramos sutarties pažeidimai pareiškėjams nesudaro teisėtų lūkesčių naudotis paramos lėšomis ne pagal paskirtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-12-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1054-858/2016).
Taip pat akcentuotina, kad NMA, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad NMA priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-11-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014). Įvertinęs NMA sprendimą, teismas konstatuoja, kad NMA nuosekliai ir aiškiai nurodydama teisės aktus ir jų normas, kuriuos pareiškėja pažeidė, pagrindė, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas susigrąžinti visą pareiškėjai išmokėtos paramos sumą, ginčijamas sprendimas tinkamai motyvuotas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.
Pareiškėja teigia, kad Komisijos sprendimas priimtas nevertinus jos argumentų, jame tik perrašyti NMA sprendimo argumentai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl išankstinės ginčų sprendimo institucijos (šiuo atveju Komisijos) sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020). Nagrinėjamo ginčo atveju skundo reikalavimas dėl NMA sprendimo panaikinimo atmestas, todėl pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl galimai nepakankamai motyvuoto Komisijos sprendimo, netinkamo, pareiškėjos nuomone, įrodymų vertinimo nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas jų nenagrinėja ir dėl to plačiau nepasisako.
Pareiškėja taip pat prašo panaikinti NMA 2022-05-09 raštą Nr. BRK-5888.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjektų veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nurodytų teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012). Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-02 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, kad asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-08-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2014-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-95/2014).
Visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad ginčijamu raštu atsakovė informavo pareiškėją apie NMA 2022-04-27 priimtą sprendimą Nr. SKP-13 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Paprašė pareiškėjos šiame rašte nurodytą 40 000,00 Eur skolos sumą per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos pervesti į NMA sąskaitą. Išaiškino, kad negrąžinus skolos per nurodytą terminą, bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Taip pat pažymėjo, kad NMA turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Pažymėjo, kad, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2. papunkčiu, NMA turi teisę skolą susigrąžinti įskaitos būdu, nelaukdama paramos gavėjui suteikto termino grąžinti skolą. Skola išskaičiuojama iš skolininkui skirtos paramos (jei tokia būtų skirta) pagal bet kurią NMA administruojamą priemonę. Nurodė, kur galima rasti Informaciją apie skolą bei skolos (ar skolos dalies) išskaičiavimą. Atkreipė dėmesį, kad Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 punkte yra numatyta galimybė teikti prašymą dėl skolos grąžinimo dalimis. Taip pat nurodė kur pareiškėja gali teirautis informacijos, kilus daugiau klausimų.
Atsižvelgusi į rašto turinį, taip pat į tai, kad pareiškėja nepateikė argumentų apie tai, kokias teisines pasekmes šis raštas pareiškėjai sukelia, teismas daro išvadą, kad skundžiamas raštas yra akivaizdžiai informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai teisinių padarinių, todėl skundas dėl reikalavimo panaikinti NMA 2022-05-09 raštą Nr. BRK-5888 atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016-07-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Melsola“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič