Civilinė byla Nr. 2A-26-280-/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
121.15; 75.3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Romualdo Januškos, Laimutės Sankauskaitės (pranešėjos),
sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,
dalyvaujant ieškovei J. Š., jos atstovui adv. V. S.,
atsakovui D. B.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Š. ir advokato Eugenijaus Baršio, atstovaujančio V. B. interesams, apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-126/2009 pagal ieškovės J. Š. ieškinį, ginant neveiksnios V. B. interesus, atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei dėl santuokos pripažinimo negaliojančia (CK 3.40 str. 3 d. 1 p.), vaiko gyvenamosios vietos nustatymo; institucija, teikianti išvadą byloje — Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
N u s t a t ė:
Ieškovė J. Š., gindama neveiksnios dukters V. B. interesus (ir būdama jos globėja), prašė: nutraukti santuoką, sudarytą 2007 m. kovo 23 d. Rokiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.13, tarp V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim.(duomenys neskelbtini), dėl atsakovo D. B. kaltės; priteisti iš D. B. išlaikymą sutuoktinių V. B. ir D. B. dukrai A. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. balandžio 20 d. iki jos pilnametystės, mokant kas mėnesį periodinę išmoką po 300 Lt, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgus į infliaciją; prašė priteisti A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2007 m. liepos 19 d. iki 2009 m. balandžio 19 d. po 300 Lt mėnesiui, t. y. 6300 Lt; A. B. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motinos V. B. globėja, ieškove J. Š., jai pavedant faktinę globą ir uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės A. B. turtą; po santuokos nutraukimo šalims palikti turėtas pavardes: „B“, „B“ ir priteisti iš atsakovo bylos vedimo išlaidas valstybei.
Nurodė, kad 2008 m. balandžio 23 d. jos dukra V. B. buvo pareiškusi ieškinį dėl santuokos, sudarytos 2007 m. kovo 23 d., nutraukimo atsakovui D. B., bet byla buvo sustabdyta iki bus išspręstas kitoje byloje klausimas dėl V. B. pripažinimo neveiksnia. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimu V. B. pripažinta neveiksnia, o 2009 m. kovo 3 d. nutartimi ieškovė J. Š. paskirta V. B. globėja.
Ieškovė nurodė, kad santuokinio gyvenimo V. ir D. B. negyvena nuo 2007m. gegužės mėnesio. Atsakovas D. B. visai nesirūpina šeima, išvyko gyventi pas savo tėvus, vengia dirbti. Dėl šių aplinkybių tvirtina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Sutuoktiniai neturi santuokoje įgyto dalytino turto, neturi kreditorių.
Ieškovė su atsakovo priešieškiniu, kuriuo atsakovas prašo pripažinti D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Rokiškio r. CMS, įrašo Nr.(duomenys neskelbtini), negaliojančia dėl esminės klaidos (CK 3.40 str. 3 d. l p.) nuo sudarymo dienos ir nepilnametės dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu D. B., pavedant jam vaiko faktinę globą bei uzufrukto teisėmis tvarkyti vaiko turtą, nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas niekada nesirūpino savo dukra, jos nelanko. Ieškovė nurodė, kad jos dukra V. nors ir neveiksni, tačiau labai myli dukrą ir jos, ieškovės, padedama ja rūpinasi.
Atsakovas D. B. ieškinio nepripažino. Pateikė priešieškinį, nurodydamas, kad iki santuokos su V. B. draugavo labai trumpai ir nežinojo, jog ji neveiksni. Santuoką sudarė dėl to, kad V. turėjo gimdyti. Po santuokos sudarymo šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. B. Mano, kad ieškovė, V. B. motina, J. Š. žinojo apie dukros ligą, bet prieš santuokos sudarymą sąmoningai tai nutylėjo. 2009 m. sausio 13 d. teismo sprendimu V. B. pripažinta neveiksnia. Jis nepripažįsta savo kaltės dėl santuokos iširimo, nes faktiškai santuokos nebuvo. Ieškovė jam neleidžia bendrauti su dukra. Atsižvelgiant į paaiškėjusias aplinkybes, mano, kad santuoka turėtų būti pripažinta negaliojančia dėl esminės klaidos (CK 3.40 str.3 d .l p.) nuo santuokos sudarymo pradžios. Jis, sudarydamas santuoką, buvo sąžiningas, yra dukros A. B. biologinis tėvas, veiksnus, dirba ir gali pasirūpinti savo vaiku pats. Ieškovė turi prižiūrėti savo neveiksnią dukrą, todėl mano, jog ji negalės tinkamai auklėti jo dukros A.
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir tenkino atsakovo priešieškinį.
Teismas santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.(duomenys neskelbtini), tarp D. B. ir V. V., priėmusios santuokinę B. pavardę, pripažino negaliojančia dėl esminės klaidos (LR CK 3.40 str. 3 d. l p.) nuo santuokos sudarymo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini). Po santuokos pripažinimo negaliojančia, V. B. paliko santuokinę pavardę “B”. Teismas nustatė nepilnametės A. B. gyvenamąją vietą kartu su tėvu D. B., kuriam pavedė faktinę nepilnamečio vaiko globą ir jo turto tvarkymą uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu kilus abejonių dėl V. B. veiksnumo, 2008 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta iki kol bus išspręstas klausimas dėl V. B. veiksnumo (b. l. 36, 37). Rokiškio apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimu (b. l. 43, 44) V. B. pripažinta neveiksnia. Dar kitoje byloje 2008 m. kovo 3 d. nutartimi V. B. nustatyta globa ir jos globėja paskirta jos motina J. Š. (b. l. 54), kuri ir iškėlė atsakovui šią bylą. Teismas, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 88TPK-56, kuriuo V. B. buvo konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas ir dėl to ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (pridėtos bylos Nr. 2-61-126/2009 b. l. 30) bei teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimu (b. l. 43–44), kuriuo ji pripažinta neveiksnia, nustatė, jog D. B. sudarant santuoką su V. B., buvo pažeistos santuokos sudarymo sąlygos – santuokos savanoriškumas (CK 3.13 straipsnis) ir asmens veiksnumas (CK 3.15 straipsnis). Teismas nurodė, kad bet kokie šalių valios trūkumai, leidžiantys abejoti susitarimo savanoriškumu, yra pagrindas pripažinti santuoką negaliojančia (CK 3.13, 3.15, 3.40 straipsniai). Nustatė, kad iki santuokos sudarymo atsakovas nežinojo apie V. B. sveikatos sutrikimus, nes nenustatyta, jog šalys prieš sudarydamos santuoką pasitikrino sveikatą CK 3.21 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad atsakovo nežinojimas apie sutuoktinės ligą laikytinas esmine atsakovo klaida, nes priešingu atveju jis nebūtų sudaręs santuokos su V. B. (su V. V.). Be to, santuokos negaliojimas yra susijęs ir su viešuoju interesu – ieškovė augina nepilnametę dukterį, kuri gyvena kartu su ieškove ir V. B. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad atsakovas, sudarydamas santuoką, buvo sąžiningas (CK 3.45 str. 2 d.), t. y. jis negalėjo žinoti, kad V. B. turi psichikos sutrikimų, nes ši informacija nėra vieša. Taip pat nustatė, kad ir V. B. sudarant santuoką buvo sąžininga, kadangi dėl savo sveikatos būklės ji negalėjo suprasti, jog jai yra kliūčių sudaryti santuoką (CK 3.45 str. 2 d.). Nurodė, kad pripažinus V. B. sąžininga registruojant santuoką, tenkintinas jos globėjos, ieškovės ieškininis reikalavimas palikti santuokinę pavardę „B.“ (CK 3.69 str.), o ieškovės reikalavimas santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės atmestinas.
Teismas, remdamasis Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (b. l. 104, 105), nustatė, kad atsakovo D. B. ir V. B. dukra A. gyvena kartu su motina V. B. ir močiutės J. Š. šeima mažame, 41 kv. m, dviejų kambarių su virtuve bute. Kartu šiame mažame bute gyvena ir ieškovės vyras E. Š. bei vaikai: R. L., R. L., F. L., A. Š., P. Š. Gyvenamoji aplinka skurdi, bute netvarkinga, nešvaru. Šeimos pragyvenimo šaltinį sudaro išmokos vaikams – 435,50 Lt, šalpos pensija neįgaliajam (invalidui) – 540 Lt, šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų – 360 Lt, šalpos našlaičių pensija – 360 Lt, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija – 180 Lt, iš viso 1875 Lt kas mėnesį. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 12 28 įsakymu Nr. AV-880 J. Š. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašą. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nutarimu J. Š. pareikštas įspėjimas už tėvų valdžios nepanaudojimą (ATPK 181 str.). Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad A. B. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, kuris turi gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą ir yra pajėgus auginti dukrą. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, patikrinę atsakovo D. B. gyvenimo sąlygas, išvadose (b. l. 107, 108, 136, 138) nurodė, kad D. B. gyvena dviejuose kambariuose kartu su tėvu R. B. ir motina T. B., tėvų nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje. Gyvenimo sąlygos minimalios. D. B. dirba degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, motina – (duomenys neskelbtini). Tėvas yra neįgalus ir gauna neįgalumo pensiją. Šeima nėra įrašyta į Panevėžio miesto socialinės rizikos šeimų apskaitą. Skyrius neprieštarauja, kad nepilnametės A. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu D. B. Iš nurodytų įrodymų teismas padarė išvadą, kad atsakovo gyvenimo sąlygos yra geresnės už ieškovės. Ieškovė yra paskirta neįgalios V. B. globėja, pati augina savo 4 nepilnamečius vaikus, todėl sprendė, kad nepilnametei A. B. gyvenant su tėvu bus geriau, ji bus prižiūrima ir auklėjama, kur jai bus geresnės buities sąlygos ir yra pagrindas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti pas tėvą, pas kurį tos sąlygos yra labiau užtikrintos ir kartu jam pavedama nepilnamečio vaiko faktinė globa bei turto tvarkymas uzufrukto teisėmis iki jos pilnametystės (CK 3.169, 3.190 str.). Atsižvelgęs į tai, kad nepilnametės A. B. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu D. B. ir į tai, kad atsakovas neprašo išlaikymo dukrai, bei pati ieškovė pripažino, jog atsakovas teikė išlaikymą dukrai iki ištuokos (b. l. 125), nurodė, kad ieškovės ieškinys dėl išlaikymo priteisimo atmestinas.
Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugpjūčio 14d. sprendimu J. Š. (b. l. 17) atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos lieka valstybei (CPK 96 str.4 d.).
Apeliaciniu skundu ieškovė J. Š. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį, ginant V. B. interesus, patenkinti.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.
1). Nesutinka su sprendimo dalimi, kuria nustatyta A. B. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu D. B.. Tvirtina, kad A. B. yra labai prisirišusi prie mamos V. B. Vaiko perdavimas tėvui D. B. būtų labai skaudus smūgis anūkei A. Todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu D. B. prieštarauja vaiko interesams. Neatsižvelgta, ar A perdavimas tėvui nepakenks V. B. sveikatai. Nors V. — ligonė, nors ir pripažinta neveiksnia, tačiau, kaip ir visi žmonės, ji jaučia, myli, pergyvena dėl savo vaiko. Apeliantė nemano, kad A. gyvenimo sąlygos būtų geresnės pas atsakovą. Panevėžio vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje buvo pažymėta, kad atsakovo namų aplinka netvarkinga, daug nereikalingų daiktų, trūksta švaros. Neduota nė vieno ten gyvenančios žmogaus charakteristika. Atsakovas, kaip ji žino, mėgsta išgerti, išgėrinėja ir jo tėvas, todėl vargu, ar ten bus gera aplinka anūkei A.
2). Visiškai nepagrįstai atmestas jos reikalavimas priteisti vaikui išlaikymą nuo 2007 m. gegužės 19 d. Sprendime nurodyta, jog pati ieškovė pripažino, jog atsakovas teikė geruoju išlaikymą dukrai. Ieškinyje ji nurodė, kad padavus teismui ieškinį, jis padarė keturias perlaidas, iš viso 550 Lt. Ji todėl ir sakė, kad D. B. teikė išlaikymą, bet tokios sumos sumokėjimas neduoda pagrindo visiškai atmesti jos reikalavimą dėl išlaikymo. Nurodyta sumokėta suma padengia labai mažą išlaikymo dalį, kuri priklausė nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo, 2009 m. rugsėjo 24 d.
3). Nemano, kad buvo pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia dėl to, kad D. B. sudarė santuoką dėl esminės klaidos. J. Š. ir jos vyras E. Š. bei jos dukra R. L. yra sakę D. B., kad V yra neįgali iš vaikystės, kad turi invalidumą, rodė atsakovui V invalidumo pažymėjimą, o jis yra atsakęs, kad nereikia jo rodyti civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojoms, nes gali nesutuokti. Todėl santuoka negalėjo būti pripažinta negaliojančia dėl esminės klaidos.
Apeliaciniu skundu advokatas E. Baršys, atstovaujantis neveiksnios V. B. interesams, prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, patenkinti J. Š. ieškinį, ginant V. B. interesus. Nurodo, kad su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, kuriuo patenkintas atsakovo D. B. priešieškinis ir santuoka tarp D. B. ir V. B. pripažinta negaliojančia dėl esminės klaidos bei jų nepilnametės dukros A. B. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu D. B., nesutinka. Duktė A. B. yra labai prisirišusi prie savo mamos V. B., tarp jų yra labai glaudus ryšys, todėl gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu D. B., pažeidžia vaiko interesus. Nors V. B. yra pripažinta neveiksnia, ji, kaip motina, rūpinasi savo dukra ir ją labai myli, jokių priekaištų iš vaikų teisių apsaugos tarnybos dėl jos elgesio dukros atžvilgiu nebuvo, todėl vaiko atėmimas iš motinos būtų skaudus smūgis ne tik vaikui, bet ir jai pačiai. Santuoką pripažinti negaliojančia dėl to, kad D. B. sudarė santuoką dėl esminės klaidos, nebuvo pagrindo. D. B. prieš santuoką buvo informuotas jos globėjos J. Š. ir globėjos vyro E. Š., be to pats matė invalidumo pažymėjimą ir žinojo, kad V. yra neįgali ir iš vaikystės turi invalidumą.
Apeliaciniai skundai netenkintini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jo keisti pagal ieškovės J. Š. ir advokato Eugenijaus Baršio, atstovaujančio V. B. interesams, apeliacinius skundus. Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai ištyrė įrodymus ir nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, sudarančias faktinį ir teisinį pagrindą ieškinį tenkinti iš dalies, o priešieškinį – visiškai.
Dėl santuokos pripažinimo negaliojančia
Byloje nustatyta (b. l. 3), kad atsakovas D. B. ir V. B., santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra A. B. (b .l. 6).
Teismas, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 88TPK-56, kuriuo V. B. buvo konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas, dėl to ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 2.10 str.) (pridėtos bylos Nr. 2-61-126/2009 b. l. 30) bei teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimu (b. l. 43–44), pripažinus neveiksnia, pagrįstai nustatė, jog D. B. sudarant santuoką su V. B., buvo pažeistos santuokos sudarymo sąlygos – santuokos savanoriškumas (CK 3.13 straipsnis) ir asmens veiksnumas (CK 3.15 straipsnis). Apylinkės teismas nurodė pagrįstus teisinius argumentus, kad bet kokie šalių valios trūkumai, leidžiantys abejoti susitarimo savanoriškumu, yra pagrindas pripažinti santuoką negaliojančia (CK 3.13, 3.15, 3.40 straipsniai), kadangi byloje yra faktiniai duomenys, kad V. B. serga vidutiniu protiniu atsilikimu ir dėl šios būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti nuo gimimo (CK 2.10 str.) (teismo psichiatrijos ekspertizės 2008-11-11 aktas Nr. 88TPK-56, pridėtos bylos Nr. 2-61-126/2009 b. l. 30). Teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimu V. B. (b. l. 43–44), pripažinta neveiksnia.). Atsakovas D. B. nežinojo, kad V. V. yra neveiksni, nes byloje nepaneigta, kad iki santuokos įregistravimo sutuoktiniai bendravo trumpai, santuoka įregistruota tik dėl V. V. nėštumo. Po santuokos sudarymo šalys kartu negyveno.
Šiomis aplinkybėmis galima konstatuoti esminę atsakovo klaidą, nes priešingu atveju santuoka nebūtų buvus įregistruota. Kartu kolegija nurodo, kad tik 2009 m. sausio 13 d. teismo sprendimu V. B. pripažinta neveiksnia, jau po santuokos įregistravimo (CK 3.15 str.). Teismo sprendimas pripažinti neveiksnia tik patvirtina, kad V. V. sirgdama vidutiniu protiniu atsilikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti nuo gimimo. Remdamasis byloje esančiais išvardintais įrodymais negalima daryti išvados, kad atsakovas, sudarydamas santuoką, buvo nesąžiningas (CK 3.45 str. 2 d.), t. y. jis negalėjo žinoti, kad V. B. yra neveiksni. Be to, teismas nurodė, kad ir V. B., sudarydama santuoką buvo sąžininga, kadangi ji dėl savo sveikatos būklės negalėjo suprasti, jog jai yra kliūčių sudaryti santuoką (CK 3.45 str. 2 d.). Ieškovės reikalavimas santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės atmestas pagrįstai. Tarp ieškovės ir atsakovo D. B. akivaizdi konfliktinė situacija, šalys ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje kaltino viena kitą netinkamu elgesiu.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo
CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.169 straipsnio 2 dalis numato, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.3 straipsnio 1 dalis įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas – įvertinti, ar tas iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, užtikrins sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikam. Kilęs ginčas pirmiausia sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais. Nenustatyta, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas ginčijamu sprendimu netinkamai vertino mažametės A. B. interesus.
Teismas, remdamasis Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada (b. l. 104, 105) nustatė, kad atsakovo ir V. B. dukra A. gyvena kartu su motina V. B. ir močiutės J. Š. šeima pastarosios mažame, 41 kv. m, dviejų kambarių su virtuve bute. Kartu šiame mažame bute gyvena didelis skaičius asmenų, tai yra ir ieškovės vyras E. Š. bei vaikai: R. L., R. L., F. L., A. Š., P. Š. Gyvenamoji aplinka skurdi, bute netvarkinga, nešvaru. Šios šeimos pragyvenimo šaltinį sudaro išmokos vaikams – 435,50 Lt, šalpos pensija neįgaliajam (invalidui) – 540 Lt, šalpos pensija neįgaliam vaikui iki 18 metų – 360 Lt, šalpos našlaičių pensija – 360 Lt, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija – 180 Lt, iš viso 1875 Lt kas mėnesį. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 12 28 įsakymu Nr. AV-880 J. Š. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašą. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14d. nutarimu J. Š. pareikštas įspėjimas už tėvų valdžios nepanaudojimą (ATPK 181str.). Pati J. Š. augina du savo mažamečius vaikus, globoja V. B., todėl vargiai ar fiziškai begali tinkamai prižiūrėti ir auklėti A. To negali tinkamai daryti ir neveiksni V. B.
Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad A. B. gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, kuris turi gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą ir yra pajėgus auginti dukrą. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, patikrinę atsakovo D. B. gyvenimo sąlygas, išvadose (b. l. 107, 108, 136, 138) nurodė, kad D. B. gyvena dviejuose kambariuose kartu su tėvu R. B. ir motina T. B., tėvams nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje. Gyvenimo sąlygos minimalios. D. B. dirba degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, motina – (duomenys neskelbtini). Tėvas yra neįgalus ir gauna neįgalumo pensiją. Šeima nėra įrašyta į Panevėžio miesto socialinės rizikos šeimų apskaitą. Skyrius neprieštarauja, kad nepilnametės A. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu D. B. Iš visumos ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu atsakovo D. B. gyvenimo sąlygos yra geresnės už ieškovės, kad nepilnametei A. B. gyvenant su tėvu, ji bus geriau prižiūrima ir auklėjama, jai bus sudarytos geresnės buities ir auklėjimo sąlygos (CK 3.169, 3.190 str.). Teismas negali tvirtinti, kad D. B. tinkamai auklės ir prižiūrės savo dukrą, kol jis to dar neįrodė. Yra aplinkybių, keliančių abejonių, ar jis bus tikrai atidus ir rūpestingas, tačiau jis yra vaiko tėvas, pageidauja vaiką auklėti, kai vaiko motina to negali daryti dėl objektyvių priežasčių. Nenustatyta, kad jis dukrą skriaudė, ja nesirūpino. Jei tai darė nepakankamai, tai tik dėl konfliktų su ieškove. Teismas vertina ir tai, kad atsakovas neprašo priteisti išlaikymo iš V. B. dukrai A. Panevėžio m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius turės pasidomėti, kaip atsakovas auklėja ir prižiūri dukrą. Jeigu atsakovas netinkamai auklės ir prižiūrės dukrą, neužkirstas kelias vaiko gyvenamąją vietą pakeisti.
Ieškovė yra pripažinusi teismo posėdyje, kad D. B. siųsdavo išlaikymą dukrai po 100 Lt (t. 1, b. l. 125), todėl esant jos nenuosekliems aiškinimams, negalima daryti išvados, kad yra išlaikymo įsiskolinimas, kurio ji reikalauja.
Tuo yra paneigti apeliacinių skundų argumentai, apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu J. Š. (b. l. 17) atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 procentų apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos lieka valstybei (CPK 96 str.4 d.).
Kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Romualdas Januška
Laimutė Sankauskaitė
Laimantas Misiūnas