Civilinė byla Nr. 2-750-798/2016
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03163-2011-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4;3.4.2.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. rugsėjo 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, kolegijos pirmininko (pranešėjo) Antano Rudzinsko, Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. pareiškimą dėl rašymo apsirikimų ištaisymo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. Š. ir L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties, priimtos pagal pareiškėjų D. Š. ir L. Š. prašymą dėl įtraukimo į bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas SNORAS pirmos eilės kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašą, suinteresuotas asmuo bankrutuojanti akcinė bendrovė bankas SNORAS, priimtą civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovų Lietuvos banko, uždarosios akcinės bendrovės „Prekybos bazė urmas“ ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo akcinei bendrovei bankas SNORAS.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prašymą,
n u s t a t ė :
Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį ir įtraukė kreditorės D. Š. 12 809,08 Eur dydžio finansinį reikalavimą į BAB bankas SNORAS pirmos eilės kreditorių sąrašą.
Pareiškėja D. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo ištaisyti rašymo apsirikimus, padarytus Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartyje. Nurodo, kad D. Š. yra L. Š. įstatyminė atstovė, todėl atskirąjį skundą buvo patekusi ir apelianto L. Š. vardu, tačiau teismas per klaidą neįtraukė kreditoriaus L. Š. ir jo 1 338,04 Eur (4 620 Lt) dydžio finansinio reikalavimo į BAB bankas SNORAS pirmos eilės kreditorių sąrašą.
Suinteresuotas asmuo bankrutuojanti akcinė bendrovė (toliau – BAB) bankas SNORAS pateiktoje nuomonėje prašo atmesti pareiškėjos prašymą dėl rašymo apsirikimų ištaisymo. Teigia, jog teismas nepadarė jokios klaidos, kurią reikėtų ištaisyti. Pareiškėjos sūnus L. Š. yra sulaukęs pilnametystės asmuo, t. y. turi visišką civilinį teisinį veiksnumą ir nėra pateikta jokių įrodymų, suteikiančių teisę pareiškėjai veikti pagal įstatymą savo pilnamečio sūnaus vardu.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Pareiškėja D. Š. pateikė teismui savo ir sūnaus L. Š. asmens tapatybės kortelių bei L. Š. gimimo liudijimo patvirtintas kopijas (CPK 52 straipsnio 1 dalis). Šiais dokumentais pareiškėja įrodinėja, jog yra L. Š. įstatyminė atstovė. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties ir skundą grąžino jį padavusiam asmeniui (b. l. 32). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties ir skundą grąžino jį padavusiam asmeniui (b. l. 45). Pareiškėja D. Š. apskundė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį (b. l. 48–50). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino apeliantei D. Š. terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties paduoti (b. l. 63–66). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėjos D. Š. teismui pateiktas atskirasis skundas nepasirašytas L. Š., byloje nėra duomenų, jog D. Š. yra L. Š. atstovė, todėl sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartis nebuvo L. Š. apskųsta ir jo atžvilgiu įsiteisėjo. Pareiškėja D. Š. įrodinėja, jog yra L. Š. įstatyminė atstovė. Atstovavimo pagal įstatymą atveju atstovavimo santykių atsiradimo pagrindas yra įstatymas. CPK 54 straipsnis reglamentuoja atstovų pagal įstatymą teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.157 straipsnio 1 dalis nustato, jog tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, išskyrus tėvus, teismo sprendimu pripažintus neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje. Tėvai savo nepilnamečiams vaikams atstovauja pateikę vaiko gimimo liudijimą (CK 3.157 straipsnio 2 dalis). Visiškas civilinis veiksnumas atsiranda, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. aštuoniolikos metų. Iš gimimo liudijimo nustatyta, jog L. Š. yra pilnametis nuo 2010 m. rugpjūčio 8 d. (g. m. duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, jog įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 22 d. nutarties, taip pat į tai, jog pareiškėja D. Š. neturi įstatymo jai suteiktos teisės įgyvendinti L. Š. teisnumą ir veiksnumą, sprendžia atmesti pareiškimą ištaisyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartyje padarytus rašymo apsirikimus.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis CPK 276 straipsniu, CPK 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Atmesti pareiškėjos D. Š. pareiškimą ištaisyti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartyje rašymo apsirikimus.
Teisėjai Nijolė Piškinaitė
Antanas Rudzinskas
Vigintas Višinskis