Civilinė byla Nr. e2-775-1154/2023   (S)

  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11541-2022-7

  Procesinio sprendimo kategorija 2.4.4.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 17 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,

sekretoriaujant Karolinai Ploutinai,

dalyvaujant ieškovui L. P., ieškovų atstovui advokatui Valentinui Račiui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. R.,

atsakovės Vilniaus arkivyskupijos atstovams advokatui Henrikui Celencevičiui ir I. D.,

trečiojo asmens Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno atstovei advokatei Ilonai Andriušienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. P. ir V. P. patikslintą ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus arkivyskupijai, dalyvaujant trečiajam asmeniui Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui, dėl servituto nustatymo.     

Teismas

nustatė:

1.       ieškovai L. P. ir V. P. 2022 m. gegužės 17 d. pareiškė ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) ir Vilniaus arkivyskupijai, kurį patikslino 2022 m. lapkričio 7 d. (teisme gautas 2022 m. lapkričio 8 d.) ir 2022 m. gruodžio 23 d. (teisme gautas 2022 m. gruodžio 27 d.). Patikslintu ieškiniu ieškovai prašė: 1) nustatyti 220 kv. m bendro ploto atlygintinį žemės servitutą žemės sklypui (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas 2), pagal matininko G. J. 2022 m. rugsėjo 27 d. parengtą žemės sklypo planą, kuriame servitutas pažymėtas „B“ ir apibrėžtas žemės sklypo ribų posūkio taškais, kurių koordinatės: (duomenys neskelbtini), reikalingą pastato-svečių namų (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Pastatas 1), ir pastato-dirbtuvių (unikalus (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Pastatas 2) aptarnavimui: 2) priteisti proporcingai pagal turimas nuosavybės teisės į Žemės sklypą 2 dalis atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai (16 530/20 852 dalys) ir Vilniaus arkivyskupijai (4322/20 852 dalys) iš ieškovų L. P. ir V. P. vienkartine kompensacija sumokamą 14 702 Eur atlyginimą už 220 kv. m bendro ploto servitutą Žemės sklypui 2, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintą Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką; 3) priteisti ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad jie yra pastato – svečių namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Pastatas 1), savininkai bei tuo pačiu adresu esančio valstybinės žemės sklypo (toliau – Žemės sklypas 1) dalies nuomininkai. Paaiškėjus, kad Pastato 1 siena sutampa su Žemės sklypo 1 riba ir Pastato 1 aptarnavimui nėra palikta net minimalaus žemės ploto, nėra nustatytas servitutas, bei atsižvelgiant į tai, kad besiribojančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Žemės sklypas 2), yra dalis neišnuomotos valstybinės žemės, ieškovai 2021 m. liepos 28 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prašydami išnuomoti faktiškai naudojamą 3 m pločio Žemės sklypo 2 dalį, sudarančią 78 kv. m. Ieškovų teigimu, prašymas buvo realizuotas – žemės plotas buvo išnuomotas, kas matyti iš pridedamo Nekilnojamojo turto registro išrašo. NŽT, atsakydama į ieškovų prašymą, 2021 m. rugsėjo 23 d. raštu nurodė, kad ieškovai Žemės sklype 2 neturi nuosavybės teise valdomų statinių, todėl neturi teisės be aukciono sudaryti nuomos sutartį. 2022 m. sausio 28 d. ieškovai kreipėsi į NŽT prašydami nustatyti atlygintinį 130 kv. m ploto servitutą Pastato 1 aptarnavimui, pažymėdami, kad jų pastato siena sutampa su Žemės sklypo 2 riba ir pastato aptarnavimui nėra palikta net minimalaus žemės ploto, nėra galimybės aptarnauti pastato fasadą, lietaus nuvedimo sistemas, valyti neatsidarančius langus, pastatyti pastolius ir kt. NŽT netenkino ir šio reikalavimo, nurodžiusi, kad ieškovai turi teisę laikinai pasinaudoti Žemės sklypo 2 dalimi, reikalinga pastatui remontuoti, rekonstruoti, nustatyta tvarka gavę sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu, todėl būtinumo nustatyti servitutą nėra. Į 2022 m. kovo 16 d. ieškovų pateiktą prašymą duoti sutikimą laikinai naudotis Žemės sklypu 2 dvejų metų statybos laikotarpiu NŽT sutikimą taip pat atsisakė išduoti, atsisakymą grįsdama tuo, kad Žemės sklypo 2 naudotoja Vilniaus arkivyskupija nepritarė dėl laikino pasinaudojimo Žemės sklypu 2. Ieškovai nurodė, kad jie išnaudojo visas galimybes ginčą išspręsti neteisminiu būdu, tačiau nepavykus apginti savo teisių, reiškia ieškinį atsakovams dėl servituto nustatymo. Ieškovai pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2022 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 9899 pagrindu, jie įsigijo 277,18 kv. m bendro ploto pastatą-dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini) , Vilnius (Pastatas 2). 2022 m. ieškovai su NŽT sudarė susitarimą dėl 288 kv. m Žemės sklypo 1 dalies nuomos, taigi šiuo metu jie yra viso Žemės sklypo 1 nuomininkai ir nuosavybės teise valdo visus šiame sklype esančius statinius. Ieškovų teigimu, jie prašo nustatyti servitutą naudotis Žemės sklypo 2 dalimi, kuri yra būtina Pastato 1 ir Pastato 2 eksploatavimui, t. y. prašomo nustatyti servituto turinys yra nulemtas ieškovų Pastatų eksploatacinių poreikių, servitutas būtinas siekiant užtikrinti galimybę tinkamai naudotis Pastatais pagal paskirtį, nes Pastatų sienos sutampa su žemės sklypo riba ir jų aptarnavimui nėra palikta net minimalaus žemės ploto, nėra galimybės aptarnauti Pastatų fasadus, lietaus nuvedimo sistemas, valyti neatsidarančius langus, pastatyti pastolius, apšiltinti Pastatų sienas, pašalinti šiukšles ir kt. Nenustačius servituto, ieškovai negali normaliomis sąnaudomis naudotis jiems priklausančiais Pastatais pagal paskirtį, o atsižvelgiant į tai, kad ieškovai ne kartą kreipėsi į NŽT su prašymais išnuomoti Žemės sklypo 2 dalį arba nustatyti servitutą, tačiau NŽT teikė šabloniškus neigiamus atsakymus, atsisakė duoti sutikimą laikinai naudotis Žemės sklypo 2 dalimi (dėl Vilniaus arkivyskupijos nesutikimo), akivaizdu, kad ieškovams nepavyktų ir esant reikalui / laiku / skubiai gauti atsakovių sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme, pvz., Pastatų remonto, aptarnavimo, trūkumų šalinimo darbams atlikti. Ieškovų nuomone, atsižvelgiant į visa tai, servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis tinkamai naudotis Pastatais, o atsakovių interesai pažeisti nebūtų, nes prašoma nustatyti atlygintinį servitutą tik tai Žemės sklypo 2 daliai, kuri reikalinga Pastatų aptarnavimui, o Žemės sklypo 2 dalyje, kurioje prašoma nustatyti servitutą, jokia statyba negalima dėl minimalių priešgaisrinių atstumų (6 m). Ieškovai taip pat pažymėjo, kad atsakovei Vilniaus arkivyskupijai tiek neatlygintinai nuosavybėn, tiek panaudos teise suteiktos Žemės sklypo 2 dalys yra skirtos išimtinai konkrečių statinių eksploatavimui, tai patvirtina NŽT į bylą 2022 m. gruodžio 13 d. pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad 4322 kv. m ploto Žemės sklypo 2 dalis Vilniaus arkivyskupijai suteikta neatlygintinai po nuosavybės teise valdomais pastatais, o 6553 kv. m dalis panaudos teise suteikta negyvenamosios patalpos-instituto patalpų eksploatavimui. Iš NŽT į bylą pateikto Žemės sklypo 2 plano su statinių išdėstymo schema akivaizdu, kad Vilniaus arkivyskupijos statiniai ir jų eksploatavimui suteiktos Žemės sklypo 2 dalys nesiriboja su ieškovų Žemės sklypu 1 bei ieškovų Pastatais ir yra nutolę ne mažiau kaip 50 m. Ieškovai taip pat nurodė, kad siekdami kuo mažiau apsunkinti atsakovių nuosavybę, neprašo kelio servituto važiuoti transporto priemonėmis, o atsakovės Vilniaus arkivyskupijos nurodomas 280 m atstumas nuo įvažiavimo į Žemės sklypą 2 iki servituto ieškovui nėra kliūtis ateiti Lietuvos Respublikai priklausančia Žemės sklypo 2 dalimi, juolab kad vienas iš Žemės sklypo 2 naudojimo būdų yra visuomeninės paskirties teritorijos, t. y. Žemės sklypas 2 yra prieinamas visai visuomenei. Šiuo metu didžioji dalis visuomeninės paskirties Žemės sklypo 2 priklauso valstybei, todėl atsakovės Vilniaus arkivyskupijos noras atsitverti visą Žemės sklypą 2 yra neteisėtas. Ieškovai pažymėjo, kad Pastatas 2 išorine siena tiesiogiai ribojasi su Žemės sklypu 2, taip pat kad jų Pastatai yra kultūros paveldo objektai, už kurių priežiūrą ieškovai yra atsakingi.

3.       Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. NŽT nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 10 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 4 d.) valstybinės žemės patikėtiniai turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų tik tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu. Atsakovė pažymėjo, kad turi būti pagrįstas poreikis servituto nustatymui plane nurodytoje vietoje, t. y. servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančio daikto savininko interesų įgyvendinimą. Atsakovės teigimu, ieškovai neįrodė, kad prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas. Ieškovai, įgyvendindami savo nuosavybės teisę ir siekdami, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, neišnaudojo visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų), įskaitant Vilniaus arkivyskupiją, teisių ir interesų. Žemės sklypo 2 bendraturtė Vilniaus arkivyskupija atsisakė išduoti sutikimą leisti ieškovams laikinai naudotis Žemės sklypo 2 dalimi, o ieškovai nesikreipė į Vilniaus arkivyskupiją dėl tokio sutikimo gavimo. c

4.       Atsakovė Vilniaus arkivyskupija atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Atsakovės nuomone, ieškovai neįrodė, kad servitutas jiems objektyviai būtinas ir kad tai yra vienintelis būdas jų nuosavybės teisėms įgyvendinti. Atsakovė nesutiko su ieškovų teiginiu, kad servituto būtinumas yra nulemtas Pastatų poreikių. Atsakovės teigimu, ieškovų Pastatas 1 gautas sujungus du daiktus pagal 2013 m. UAB „Renova“ parengtą rekonstrukcijos projektą, kuriame išspręsti visi ieškovų ieškiniu keliami Pastato 1 eksploatavimo klausimai. Rekonstrukcijos projekte nebuvo numatyti jokie reikalavimai iš gretimo sklypo, pagal jį lietaus nuvedimas numatytas į nuotekynę (duomenys neskelbtini), taip pat numatyti visi reikalingi išėjimai ir papildomų įrenginėti nereikia, o langų valymui servitutai nenustatomi, nes juos galima išvalyti iš vidaus. Atsakovės teigimu, taip pat nėra objektyvios būtinybės iš kaimyninio sklypo pastatyti pastolius, apšiltinti Pastato 1 sieną ar vykdyti kitus statybos darbus, nes šiaurinės Pastato 1 sienos negalima nei šiltinti, nei daryti joje papildomų angų, kadangi tai yra Vilniaus miesto istorinė posesinė siena, kuri yra valstybės saugoma kultūros paveldo vertingoji savybė; tai patvirtina viešo nekilnojamojo kultūros paveldo registro duomenys, pateikti byloje. Atsakovė nurodė, kad Pastatas 1 yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl ieškovai negali nežinoti, jog visiems ieškinyje nurodytiems Pastato remonto darbams vykdyti reikalinga parengti paveldosauginį darbų projektą, suderinti su kaimynais, įvykdyti kitus įstatymų reikalavimus ir gauti kompetentingų kultūros paveldo apsaugos bei kitų institucijų leidimus šiems darbams atlikti. Ieškovai iki ieškinio pareiškimo net nepradėjo rengti sienos apšiltinimo ar avarinio išėjimo įrengimo projekto, nederino jo nei su kaimynais, nei su kompetentingomis kultūros paveldo apsaugos ir kitomis institucijomis, be to, jie net ir negalėtų gauti leidimo tokiems darbams atlikti, nes bet kokie sienos apšiltinimo darbai ir avariniai išėjimai yra uždrausti. Anot atsakovės, nėra pagrindo ir servitutui Pastato 2 eksploatavimui nustatyti, nes Pastatas 2 nėra priblokuotas prie Žemės sklypo 2 ribos, Žemės sklype 1 buvę trys pagalbinio ūkio statiniai 2020 metais buvo nugriauti, todėl prie Pastato 2 yra priėjimas iš ieškovų nuomojamo Žemės sklypo 1. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad statyboms servitutas nenustatomas, nes gali būti išduodamas sutikimas laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu, kas mažiau riboja valstybinio žemės sklypo patikėtinio bei savininko teises ir teisėtus interesus ir yra proporcingesnis būdas. Atsakovė pažymėjo, kad, NŽT persiuntus jai 2022 m. kovo 16 d. ieškovų prašymą dėl laikino pasinaudojimo Žemės sklypu 2, atsakovės atsakingas asmuo išsiuntė ieškovui el. laišką, prašydamas pateikti papildomą informaciją bei kviesdamas susisiekti su atsakingu asmeniu dėl darbų, tačiau ieškovai į šį kvietimą iki šiol neatsakė ir neprašė Vilniaus arkivyskupijos suteikti priėjimą prie savo pastato, nesikreipė į atsakingus asmenis. Vilniaus arkivyskupija, išnagrinėjusi ieškovų 2022 m. kovo 16 d. prašymą, išreiškė argumentuotą nuomonę, kad ieškovų nurodytos priežastys nėra pakankamas pagrindas pasinaudoti Žemės sklypu 2 statybos metu. Ieškovai prašymo duoti sutikimą pasinaudoti Žemės sklypu 2 nėra pateikę iki šiol. Be to, servituto teisės neturėjimas nesutrukdė ieškovams naudotis Pastatu 1 ir išnuomoti jį pagal paskirtį, taigi objektyvaus būtinumo Pastato 1 naudojimui nustatyti prašomą servitutą nėra. Pirkdami ir išnuomodami Pastatą 1 ieškovai patvirtino, kad juo galima naudotis ir eksploatuoti pagal paskirtį. Ieškovų pateikti Pastato 2 projektiniai pasiūlymai taip pat patvirtina, kad Pastatui 2 nėra poreikio naudotis kaimyniniu žemės sklypu, nes naudojimasis Pastatu 2 numatomas Žemės sklypo 1 ribose, o įvažiavimas ir įėjimas į Žemės sklypą 1 – iš (duomenys neskelbtini) pusės. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovų Pastatų naudojimo paskirtis (viešbučių, gamybos, pramonės) atitinka Žemės sklypo 1 naudojimo paskirtį (būdą), tačiau neatitinka Žemės sklypo 2 naudojimo paskirties (būdo) pagal patvirtintą Vilniaus miesto bendrąjį planą, todėl nustačius servitutą Žemės sklypas 2 būtų naudojamas ne pagal paskirtį. Atsakovės teigimu, bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovai netrukdomai gali kitais būdais naudotis Pastatu 1 (rekonstruoja, nuomoja, naudojasi) bei turi galimybę atlikti reikiamus einamuosius Pastato 1 eksploatavimo darbus, susiderinę su Vilniaus arkivyskupijos atstovais. Taigi, ieškovai neįrodė nei objektyvaus būtinumo sąlygos, nei aplinkybės, kad jų prašomas servitutas yra vienintelis būdas naudotis Pastatais pagal jų paskirtį. Anot atsakovės, ieškovai nepagrindė ir servituto dydžio, nes kreipdamiesi į NŽT dėl servituto buvo nurodę, jog jiems reikalingas 3 m pločio servitutas (o ne 5 m, kaip nurodoma ieškinyje), kas patvirtina, jog didesnio pločio servitutas nėra objektyviai būtinas. Atsakovė pabrėžė, kad ieškovai nepaaiškino ir nepagrindė, kaip jie esamoje situacijoje naudosis prašomu nustatyti servitutu, t. y. kaip pateks prie servitutui apibrėžto Žemės sklypo 2 ploto, kai kaimyninius sklypus skiria aukšta mūrinė paveldosauginė siena, o prie servituto galima patekti tik per įvažiavimą į Žemės sklypą 2 iš (duomenys neskelbtini) pusės, kuris yra net už 280 m nuo servituto vietos, be to, nuo įvažiavimo iki servituto reikėtų kirsti teritoriją, kurioje nėra įrengtų jokių transporto kelių. Jeigu privažiuoti ar prieiti prie servituto reikės dar kito (kelio) servituto, tai reikš neproporcingą ir nepagrįstą Vilniaus arkivyskupijos bei kitų jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais besinaudojančių asmenų teisių ir teisėtų interesų suvaržymą. Atsakovės teigimu, ieškovai, teigdami, kad gali laisvai pasivaikščioti Žemės sklypu 2 iki servituto, nepagrįstai tapatina visuomeninės paskirties teritoriją, kokia Žemės sklypo 2 naudojimo paskirtis, su bendrojo naudojimo teritorija, t. y. viešomis erdvėmis. Žemės sklype 2 atsakovė valdo mokslo ir religinės paskirties statinius, juose veikia mokykla, Ukrainiečių tikinčiųjų bendruomenė, sklype suformuota infrastruktūra, toje vietoje, kur ieškovai prašo nustatyti servitutą, yra sporto aikštynai, juose laiką leidžia moksleiviai, kita dalis naudojama Ukrainiečių religinės bendruomenės apeigoms, todėl ieškovų prašomas nustatyti servitutas ne tik keltų grėsmę asmenų saugumui, bet ir neproporcingai ribotų kitų žemės sklypo naudotojų teises ir teisėtus interesus. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovai ieškinyje klaidingai teigia, jog jie faktiškai naudoja 78 kv. m Žemės sklypo 2 dalį ir kad jų prašymas išnuomoti šią dalį buvo realizuotas. Šie teiginiai neatitinka tikrovės. Atsakovės įsitikinimu, ieškovai, būdami viso Žemės sklypo 1 nuomininkai, turi galimybę organizuoti statybos darbus ir eksploatuoti Pastatus iš savo sklypo, todėl ieškinys nepagrįstas. Atsakovė pažymėjo, kad pačių ieškovų pateiktuose projektiniuose pasiūlymuose išdėstyta istorinė medžiaga patvirtina, jog istoriškai yra įprasta, jog perimetriniu užstatymu užstatytų Vilniaus senamiesčio žemės sklypų ribos nustatomos ir sutampa su pastatų ar kitų statinių sienomis. Vilniaus senamiestyje žemės sklypai suformuoti atkuriant vertingą buvusią urbanistinę struktūrą. Tai ieškovams negalėjo būti nežinoma įsigyjant Pastatus, todėl jų Pastatų padėtis nėra išskirtinė. Atsakovė taip pat nurodė, kad pagal Vilniaus senamiesčio specialųjį planą Vilniaus Bazilijonų vienuolyno statinių ansamblis su Švč. Trejybės cerkve kvartale Nr. 50, kuriame yra ir ieškovų Pastatai, Miesto gynybinių įtvirtinimų liekanų Medininkų (Aušros) vartai kvartaluose Nr. 49, Nr. 50, yra pripažinti ir valstybės saugomi kaip dominantės, todėl būtų neteisėta kultūros paveldo dominantei nustatyti nesaugomo statinio eksploatavimui skirtą servitutą. Be to, Vilniaus senamiesčio specialusis planas patvirtina, kad ši 50 kvartalo kultūros paveldo apsaugos teritorija yra neskaldoma ir vientisa. Todėl prašomas nustatyti servitutas negalimas dėl griežtų kultūros paveldo apsaugos zonų. Atsakovė nesutiko ir su prašomos nustatyti vienkartinės kompensacijos už servitutą dydžiu. Atsakovės teigimu, kompensacija paskaičiuota pagal šioje byloje netaikytiną teisės aktą ir net ir jo reikalavimų nesilaikant, taip pat visiškai neatsižvelgiant į teismų praktikoje nustatytus kriterijus, ir yra akivaizdžiai per maža, neatitinka rinkos vertės.

5.       Trečiasis asmuo Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynas atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovai prašo nustatyti servitutą Žemės sklypo 2 daliai, kuri patenka į Bazilijonų sodą, kuris jau daugiau kaip 500 metų naudojamas vienuolyno reikmėms. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad vienuolynas yra popiežiškų teisių, pavaldus tiesiogiai popiežiui. Vienuolyno teritorija yra religinės paskirties, joje pagal kanonų teisės normas turi būti užtikrinamas visų religinių kulto objektų ir teritorijos sakralumo gerbimas. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos bei Šventojo Sosto sutarties dėl santykių tarp Katalikų bažnyčios ir valstybės teisinių aspektų 7 straipsnio normoje, kuria Lietuvos Respublika įsipareigojo garantuoti laisvę išpažinti ir viešai praktikuoti katalikų religiją, bažnyčių ir koplyčių bei su jomis susijusių statinių ir jų teritorijų bei religinio kulto objektų sakralumo gerbimą. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad šiuo metu vienuolyne gyvena ir pabėgėliai iš Ukrainos. Be to, 2023-ieji Seimo paskelbti Šv. Juozapato metais, taigi numatyta daug renginių. Nei šiame kontekste, nei apskritai ne tik su Ukrainiečių religinės bendruomenės, bet ir su Lietuvos valstybės politika nesuderinamas Bazilijonų sodo (kiemo) dalies atėmimas iš trečiojo asmens ir servituto nustatymas ieškovams. Trečiasis asmuo pabrėžė, kad Žemės sklypo 2 dalis, kuriai ieškovai prašo nustatyti servitutą, nėra laisva, nenaudojama ir nereikalinga, kaip klaidinančiai teigia ieškovai. Trečiasis asmuo nurodė, jog ieškovai turi pareigą įrodyti, kad jų prašomas nustatyti servitutas yra būtinas ir kad nėra kitos galimybės naudoti jiems priklausantį daiktą pagal paskirtį, kaip tik apribojant kito savininko teises. Ieškovai neįrodinėja, kad be servituto Pastatais nebūtų galima naudotis pagal paskirtį. Priešingai, ieškovai tai patys paneigė išnuomodami Pastatą 1 ir taip patvirtindami, kad ir nenustačius servituto Pastatas 1 gali būti ir yra naudojamas pagal paskirtį. Ieškovai neįrodė ir būtinybės atlikti jų nurodomus darbus, Pastato 1 rekonstrukcija baigta vos prieš 10 m., jo rekonstrukcijos projekte išspręsti visi ieškiniu keliami pastato eksploatavimo (aptarnavimo) klausimai. Anot trečiojo asmens, dalis ieškovų planuojamų atlikti darbų yra neteisėti, todėl negali būti pagrindas servitutui nustatyti, pvz., reikalavimas aptarnauti ne pagal projektą įrengtą lietaus nuvedimo sistemą, šiltinti Pastato 1 sieną, kuri yra saugoma kultūros paveldo vertingoji savybė. Trečiojo asmens nuomone, ieškovai nepaaiškino ir nepagrindė, kaip jie naudosis prašomu nustatyti servitutu. Kadangi Žemės sklypus skiria aukšta mūrinė tvora, ieškovai, siekdami prieiti ar privažiuoti prie servituto, turės prašyti nustatyti dar vieną, šįkart kelio, servitutą. Tai rodo prašomo nustatyti servituto neproporcingumą. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovų siūlomas atlyginimo už servitutą dydis yra akivaizdžiai netinkamas ir neatitinka proporcingumo, teisingumo principų, taip pat neatitinka ir viešojo bei valstybės intereso. Kompensacija turėtų būti skaičiuojama pagal Žemės sklypo 2 nuomos rinkos kainą periodinėmis kompensacijomis ir kasmet indeksuojama nustatyta tvarka.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Valentinas Račys nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog servitutas reikalingas, nes ieškovų Pastatai stovi ant Žemės sklypų ribos. Ieškovai iš savo Žemės sklypo 1 negali prieiti prie Pastatų išorinės sienos, negali atlikti jokių veiksmų, susijusių su Pastatų naudojimu. Statiniai reikalauja nuolatinės priežiūros, tačiau tokios galimybės nėra. Ieškovų atstovo teigimu, ieškovų pateikti statybos leidimai, priešprojektiniai pasiūlymai, avarinės būklės aktas patvirtina objektyvų servituto poreikį. Ieškovai neturi įrodinėti konkretaus poreikio. Ieškovai negali numatyti, kiek ir kokių darbų reikės atlikti. Taigi, jie negali būti įpareigoti įrodyti tai, kas neįmanoma, t. y. nuspėti būsimą poreikį ir įrodyti, kad jis yra būtinas. Yra objektyvus poreikis aptarnauti statinius. Anot ieškovų atstovo, perimetrinis užstatymas pats savaime pagrindžia servituto poreikį. Servituto būtinumą nulemia statinio eksploatavimas pagal paskirtį. Todėl ieškovams nereikia įrodinėti konkrečių aplinkybių, ketinamų atlikti darbų. Servitutas reikalingas Pastatų naudojimui, gerinimui ir priežiūrai. Avarinės būklės aktas patvirtina Pastato 2 avarinę būklę. Nustačius servitutą bus galimybė prieiti prie Pastatų ir trūkumus pašalinti. Ieškovų atstovas nurodė, kad yra parengtas projektas, kuriame numatytas avarinis išėjimas į Žemės sklypo 2 pusę, be to, yra galimybė esant neatidėliotinam poreikiui išlipti per langą, nusileisti nuo stogo. Žemės sklypas 2 yra visuomeninės paskirties, taigi praėjimas yra laisvas. Atstovas pažymėjo, kad ateityje, jeigu kils nesusipratimų, galbūt pavyks susitarti taikiai arba pareikšti kitus reikalavimus. Ieškovų atstovas taip pat paaiškino, kad Pastatas 1 ir Pastatas 2 ribojasi per rūsį, o ateityje ieškovai ketina pastatus plėsti, taigi jie ribosis.

7.       Teismo posėdžio metu ieškovas L. P. paaiškino, kad poreikis servitutui kilo tada, kai buvo mėginama išsinuomoti atitinkamą Žemės sklypo 2 dalį, vėliau buvo kreiptasi dėl leidimo pasinaudoti Žemės sklypo 2 dalimi, tačiau atsakovė Vilniaus arkivyskupija nesutiko. Tada ieškovai suprato, kad kito būdo nėra, tik kreiptis dėl servituto nustatymo, kad galėtų tinkamai aptarnauti esamus Pastatus, o ne statyboms Žemės sklype  2, kavinei įrengti ir pan. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Pastatai tiesiogiai ribojasi su Žemės sklypu 2, nėra jokio atstumo tarp Žemės sklypo 2 ribos ir Pastatų. Ieškovas patvirtino, kad servituto poreikį grindžia priešprojektiniais pasiūlymais ir statinių išsidėstymu, kuris patvirtina, kad ieškovai negali net prieiti prie Pastatų iš Žemės sklypo 2 pusės. Ieškovas pažymėjo, kad byloje remiasi ne konkrečių darbų būtinumu, bet bendru poreikiu atlikti statybos darbus, prižiūrėti, eksploatuoti Pastatus. Jeigu turėtų bent kokią nors galimybę atlikti visa tai iš savo sklypo, dėl servituto nesikreiptų. Ieškovo teigimu, servitutas reikalingas Pastatų aptarnavimui, nes ieškovai turi turėti tokią teisę, pradedant stogo keitimu, baigiant pamatų stiprinimu. Projektas yra rengiamas, todėl negali įvardyti konkrečių darbų, be to, ateityje gali atsirasti kitų poreikių, darbai nebaigtiniai, Pastatai turi būti tinkamai aptarnaujami. Ieškovas pripažino, kad Pastatas 1 yra naudojamas, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad po jo rekonstrukcijos praėjo 10 m, jo būklę reikia nuolat palaikyti. Ieškovai neprašo didesnio servituto, t. y. tokio, kuris apimtų ir įvažiavimą į Žemės sklypą 2, nes siekia kuo mažiau apsunkinti Žemės sklypą 2.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinė žemės tarnybos atstovė A. R. atsiliepime išdėstytus argumentus palaikė, prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai remiasi ateityje galimais būsimais poreikiais, konkrečiai jų neįvardydami, be to, neaišku, kaip ketina naudotis prašomu servitutu.

9.       Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus arkivyskupijos atstovas advokatas Henrikas Celencevičius prašė patikslintą ieškinį atmesti, akcentuodamas, kad neįrodytas servituto objektyvus būtinumas, palaikė atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus, pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad ankstesnis Pastato 1 savininkas naudojosi pastatu ir dėl servituto nesikreipė, sunkumų naudotis Pastatu 1 nekilo ir jo nuomininkui. Atsakovės atstovo teigimu, servitutas negali būti abstraktus, jo nustatymą lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai, kurie turi būti konkrečiai nustatomi. Atsakovės atstovė I. D. pažymėjo, kad ieškovai, kreipdamiesi dėl sutikimo pasinaudoti Žemės sklypu 2, nepateikė reikiamų duomenų pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. nenurodė, kaip bus organizuojami darbai, nebuvo aišku, kaip pateks prie prašomos leisti pasinaudoti žemės sklypo dalies. Atstovė patvirtino, kad Vilniaus arkivyskupija niekada neatsisakė suderinus poreikius duoti sutikimą pasinaudoti Žemės sklypu 2.

10.       Trečiojo asmens Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno atstovė advokatė Ilona Andriušienė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, pažymėdama, kad Žemės sklypo 2 dalis, kuriai ieškovai prašo nustatyti servitutą, yra naudojama vienuolyno reikmėms ir nėra laisva, o ieškovai neįrodė, kad servitutas yra būtinas, be to, ieškovai kelia klausimą dėl servituto Pastatų aptarnavimui, o ne patekimui prie jų, todėl nagrinėjama situacija netapatintina su kelio servituto nustatymu. Trečiojo asmens atstovė taip pat pažymėjo, kad dalis ieškovų Žemės sklypo 1 apskritai yra laisva, Pastatas 2 nesiriboja su Žemės sklypu 2, todėl reikalavimas nustatyti prašomo dydžio servitutą atmestinas vien šiuo pagrindu, nes teismas negali ieškovų pateikto servituto nustatymo plano koreguoti (nustatyti mažesnio servituto). 

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

11.       Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovams L. P. ir V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso viešbučių paskirties pastatas-svečių namai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (Pastatas 1). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – 2021 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2800. 2022 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 9899 pagrindu registre įregistruota ieškovų bendrosios jungtinės nuosavybės teisė į gamybos, pramonės paskirties pastatą-dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Pastatas 2). Abu pastatai yra 0,0594 ha ploto žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (Žemės sklypas 1), nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. 0,0306 ha ploto Žemės sklypo 1 dalis išnuomota ieškovui L. P. 2005 m. kovo 18 d., 2008 m. sausio 9 d. ir 2021 m. gruodžio 20 d. susitarimų pagrindu. 2022 m. lapkričio 3 d. įregistruota ieškovų nuomos teisė į likusią 0,0288 ha ploto Žemės sklypo 1 dalį, įgyta 2020 m. gegužės 25 d. susitarimo ir 2022 m. spalio 31 d. susitarimo pagrindu. Nekilnojamojo turto registre taip pat įregistruoti juridiniai faktai, kad Pastatas 1 ir Pastatas 2 yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje), o Pastatas 1 yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Pastatas 1 2021 m. rugsėjo 28 d. nuomos sutarties Nr. 210928 pagrindu yra išnuomotas (duomenys neskelbtini).    

12.       Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų taip pat nustatyta, kad 2,0852 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (Žemės sklypas 2), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (16 530/20 852 dalys) ir Vilniaus arkivyskupijai (4322/20 852 dalys). Valstybei priklausanti žemės sklypo dalis patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės tarnybos. Iš registro duomenų matyti, kad Žemės sklypas 2 yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). 

13.       Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad Žemės sklypas 1 šiaurine kraštine ribojasi su Žemės sklypu 2.

14.       Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas L. P. 2020 m. liepos 28 d. kreipėsi į NŽT, prašydamas išnuomoti 78 kv. m ploto Žemės sklypo 2 dalį pagal pridedamą schemą. Prašyme ieškovas nurodė, kad jis ir jo sutuoktinė V. P. yra Pastato 1 savininkai; įvertinus esamą situaciją, paaiškėjo, kad Pastato 1 siena sutampa su žemės sklypo riba ir pastato aptarnavimui nėra palikta net minimalaus žemės ploto, servitutas nenustatytas. Kadangi besiribojančiame žemės sklype (Žemės sklype 2) yra dalis neišnuomotos valstybinės žemės, ieškovas prašė išnuomoti faktiškai naudojamą 3 m pločio Žemės sklypo 2 dalį.

15.       NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 49SD-9477-(14.49.136E) nurodė, kad ieškovai neturi nuosavybės (nuomos) teise valdomų statinių ar įrenginių, kuriems eksploatuoti Žemės sklypas 2 galėtų būti nuomojamas be aukciono, todėl išnuomoti Žemės sklypo 2 dalį nėra teisinio pagrindo.

16.       Ieškovai 2022 m. sausio 28 d. pateikė NŽT prašymą, kuriame nurodė, kad eksploatuojant Pastatą 1 paaiškėjo, jog jo siena sutampa su Žemės sklypo 2 riba ir pastato aptarnavimui nėra palikta net minimalaus žemės ploto, nėra galimybės aptarnauti pastato fasadą, lietaus nuvedimo sistemas, valyti neatsidarančius langus, pastatyti pastolius ir t. t. Atsižvelgiant į tai, ieškovai prašė sandoriu nustatyti 130 kv. m ploto atlygintinį žemės servitutą, suteikiantį teisę Pastato 1 savininkams naudotis Žemės sklypu 2 Pastato 1 aptarnavimui, ir nustatyti atlyginimo dydį už naudojimąsi servitutu. Prie prašymo ieškovai pridėjo Nekilnojamojo turto registro išrašus ir matininko G. J. 2022 m. sausio 28 d. parengtą žemės sklypo planą M 1:500, kuriame pažymėtas žemės servitutas.

17.       NŽT Vilniaus miesto skyrius 2022 m. vasario 23 d. raštu Nr. 49SD-2297-(14.49.136E) nurodė, kad, jo manymu, būtinumo nustatyti servitutą nėra, ir pažymėjo, kad ieškovai turi teisę laikinai pasinaudoti žemės sklypo dalimi, reikalinga pastatui remontuoti, rekonstruoti, nustatyta tvarka gavę sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu.

18.       Ieškovai 2022 m. kovo 16 d. pateikė NŽT prašymą išduoti sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu, kuriame nurodė, kad prašo išduoti sutikimą laikinai (2 metams) naudotis Žemės sklypo 2 dalimi, sudarančia 130 kv. m, statybos vykdymo Žemės sklype 1 metu. Prašyme pažymėta, kad pasinaudoti valstybinės žemės plotu reikalinga dėl to, kad Pastate 1 bus įrengiamas liftas, avarinis išėjimas ir vykdomi fasado remonto darbai. Prie prašymo buvo pridėtas statybvietės planas / schema, t. y. matininko G. J. parengtas žemės sklypo planas M 1:500, kuriame pažymėtas 130 kv. m Žemės sklypo 2 plotas, prašomas laikinai naudotis statybos metu. 

19.       NŽT 2022 m. balandžio 1 d. raštu Nr. 49SD-3514-(14.49.136E) „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))“ kreipėsi į Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyną, prašydama pateikti informaciją, ar jis, kaip valstybinės žemės sklypo naudotojas, neprieštarauja dėl šios žemės sklypo dalies laikino naudojimo statybos metu ir (ar) suteikimas teisės laikinai naudotis valstybinės žemės sklypu (jo dalimi) netrukdys žemės sklypo naudoti pagal paskirtį.

20.       Iš atsakovės Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos 2022 m. balandžio 12 d. rašto NŽT Vilniaus miesto skyriui Nr. S_66 matyti, kad Vilniaus arkivyskupija išnagrinėjo NŽT 2022 m. balandžio 1 d. raštą Nr. 49SD-3514 (14.49.136E) „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))“ ir mano, kad rašte nurodytos priežastys nėra pakankamas pagrindas pasinaudoti Žemės sklypo 2 dalimi statybos metu. Vilniaus arkivyskupija nurodė, kad lifto ir avarinio išėjimo įrengimo bei fasado remonto darbų projektas, kuriame numatomi statybos darbai Žemės sklype 2 ar iš Žemės sklypo 2, turėjo būti derinami su Žemės sklypo 2 savininkais, tačiau Pastato 1 savininkas nesikreipė į Vilniaus arkivyskupiją dėl sutikimo gavimo. Vilniaus arkivyskupija nesutiko su Žemės sklypo 2 dalies panaudojimu 2 metų laikotarpiui, nes tai trukdytų Žemės sklypo 2 ir jame esančių pastatų naudojimui pagal paskirtį, keltų pavojų pastatuose besimokantiems mokiniams. 

21.       NŽT 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 49SD- 4084-14(49.136E) atsisakė išduoti sutikimą ieškovams laikinai naudotis valstybine žeme (Žemės sklypu 2), nes Žemės sklypo 2 naudotoja Vilniaus arkivyskupija 2022 m. balandžio 12 d. raštu Nr. S_66 „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))“ nepritarė dėl laikino pasinaudojimo valstybinės žemės sklypu. 

22.       Ieškovai, remdamiesi tuo, kad jie išnaudojo visas galimybes įgyvendinti savo kaip Pastato 1 savininkų teises naudotis Pastatu 1 pagal paskirtį ir jį aptarnauti, t. y. kreipėsi į valstybinės žemės patikėtinę NŽT ir dėl žemės nuomos teisės, ir dėl servituto nustatymo, ir dėl pasinaudojimo gretimu žemės sklypu statyboms, bet gavo neigiamus atsakymus, kreipėsi į teismą dėl servituto nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu įsigiję nuosavybėn Pastatą 2, ieškovai patikslino ieškinį, prašydami nustatyti didesnės apimties servitutą, t. y. apimantį visą besiribojančią Žemės sklypo 1 ir Žemės sklypo 2 kraštinę 5 metrų atstumu.

23.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Servitutas nustatomas savanoriškai arba priverstinai. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

24.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008).

25.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisinis servituto santykių reglamentavimas lemia tai, kad servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nenustatomos teisės, susijusios su viešpataujančiojo daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).

26.       Taigi, tam, kad būtų nustatytas servitutas, turi būti konstatuotos visos teisės aktuose įvardytos servituto nustatymo sąlygos. Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 14 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 57 punktas).

27.       Nagrinėjamu atveju ieškovai negalėjimą naudotis Pastatais nesuvaržant Žemės sklypo 2 savininkų teisių grindė tuo, kad Pastatai stovi ant Žemės sklypų ribos, taigi galimybės prie jų prieiti ir juos aptarnauti / eksploatuoti iš Žemės sklypo 2 pusės nėra, ieškovai teigė išnaudoję visas galimybes susitarti su Žemės sklypo 2 savininkės valstybės patikėtine NŽT dėl nuomos, servituto, pasinaudojimo žemės sklypu, tačiau gavo neigiamus atsakymus. Anot ieškovų, Pastatų ribojimasis su kaimyniniu žemės sklypu lemia, kad ieškovai negali tinkamai naudotis Pastatais, juos aptarnauti ir prižiūrėti, užtikrinti tinkamą jų būklę, be to, neturi jokių garantijų, kad esant poreikiui imtis veiksmų Pastatams remontuoti ir pan., pavyktų gauti gretimo žemės sklypo savininkų sutikimą. Teismo vertinimu, šie argumentai ir ieškovų teikiami įrodymai objektyvaus servituto būtinumo nepatvirtina. Tokią išvadą teismas grindžia toliau dėstomais argumentais. 

28.       Pirma. Žemės servituto objektyvus būtinumas pastatui aptarnauti / eksploatuoti, kai pastatas stovi ant kaimyninio žemės sklypo ribos, nėra preziumuojamas, todėl jį reikia įrodyti. Teismo vertinimu, ieškovai nepagrįstai teigia, kad tokiu atveju (kai pastatas ribojasi su kaimyniniu žemės sklypu) servituto objektyvų būtinumą patvirtina kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai. Ieškovai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021, kurioje kasacinis teismas išaiškino, kad visais atvejais, kai vienam savininkui priklausantis statinys įsiterpia į kito savininko nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, gali būti nustatomas servitutas, įteisinantis įsiterpiančiojo statinio savininko teises prieiti ir patekti į tokį statinį, taip pat užtikrinti savininko naudojimąsi statiniu pagal jo paskirtį. Tačiau pažymėtina, kad kasacinio teismo išnagrinėtos bylos Nr. e3K-3-268-701/2021 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 61 punktą; 2021 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021 58 punktą). Ieškovų nurodomoje kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021 buvo nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys Inžineriniai statiniai (viešpataujantieji daiktai) yra kitiems asmenims (atsakovams) nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovų Pastatai stovi ne Žemės sklype 2, kuriam jie prašo nustatyti servitutą, bet Žemės sklype 1, kurį ieškovai valdo nuomos teise. Akivaizdu, kad statinio buvimas kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype lemia tai, jog į jį objektyviai nėra galimybės patekti ar prie jo prieiti nesinaudojant kitam asmeniui priklausančiu žemės sklypu, todėl tokia padėtis negali būti tapatinamas su situacija, kai statinys yra greta kitam savininkui priklausančio žemės sklypo ir ribojasi su juo viena kraštine. Tokios aplinkybės yra iš esmės skirtingos ir negali būti laikomos panašiomis tiek, kad atitiktų teismo precedento taikymo sąlygas. Taigi, esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms ieškovų nurodoma kasacinio teismo nutartis nagrinėjamai bylai neturi precedento galios ir joje pateiktais išaiškinimais remtis šioje byloje nėra teisinio pagrindo, atitinkamai nepagrįsta ir neįrodyta pripažintina ieškovų pozicija, kad pati jų Pastatų padėtis lemia objektyvų servituto būtinumą.  

29.       Antra. Ieškovai neįrodė, kad abu jų Pastatai ribojasi su Žemės sklypu 2. Aplinkybę, kad Pastato 1 šiaurinė siena ribojasi su Žemės sklypu 2, patvirtina ieškovų pateiktas antstolio Rimanto Vižainiškio 2022 m. gegužės 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-22-2534, kuriame užfiksuota, kad Pastatas 1 nutolęs nuo Žemės sklypo 2 ribos taškų, nurodytų protokole, atitinkamai 2,4 cm, 4 cm, o trečią ribos tašką peržengia (t. y. yra išsikišęs į Žemės sklypą 2) 12,1 cm. Prie protokolo pridėtas taškų nužymėjimo vietovėje aktas, sudarytas matininko G. J., patvirtina šias aplinkybes. Pastato 1 ribojimąsi su Žemės sklypu 2 patvirtina ir gausūs byloje esantys įrodymai – planai, nuotraukos ir pan. Be to, dėl aplinkybės, kad ieškovams priklausantis Pastatas 1 ribojasi su Žemės sklypu 2, byloje iš esmės ginčo nėra, kiti byloje dalyvaujantys asmenys to neneigė. Tačiau ieškovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog su Žemės sklypu 2 ribojasi ir Pastatas 2. Ieškovų 2022 m. gruodžio 2 d. pateiktų UAB „AUM studio“ parengtų projektinių pasiūlymų AUM-19-11-19 „Negyvenamojo gamybinės ir komercinės paskirties pastato rekonstravimas į svečių namus (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybos projektas“ (toliau – Projektiniai pasiūlymai) aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiaurinė sklypo dalies tvora ribojasi su Bazilijonų vienuolyno komplekso teritorija (t. y. su Žemės sklypu 2), iš pridėtų nuotraukų taip pat matyti, kad Pastatas 2 nesiriboja su Žemės sklypu 2, be to, pakankamas atstumas yra ir tarp Pastato 1 ir Pastato 2, o su Žemės sklypu 2 ribojasi Pastatas 1 ir už Pastato 2 esanti tvora. Projektiniuose pasiūlymuose nurodyta, kad šiaurinėje sklypo dalyje prie tvoros stovėjo vieno-dviejų aukštų ūkiniai pastatai, tačiau šiuo metu jie yra nugriauti. Taigi, Pastatas 2 su Žemės sklypu 2 nesiriboja, tarp jo ir Žemės sklypo 2 ribos yra buvę (šiuo metu nugriauti) ūkiniai pastatai. Ūkinių pastatų nugriovimą patvirtina ir prie Projektinių pasiūlymų pridėta 2020 m. vasario 6 d. deklaracija, kadastro duomenys, nuotraukos. Tai, kad Pastatas 2 yra nutolęs nuo Žemės sklypo 2 ribos, matyti ir iš matininko G. J. taškų nužymėjimo akto, kuris yra antstolio Rimanto Vižainiškio surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedas, ir iš ieškovų pateikto matininko G. J. 2022 m. rugsėjo 27 d. parengto žemės sklypo plano, pagal kurį jie prašo nustatyti servitutą. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad tarp Pastato 2 ir Žemės sklypo 2 yra rūsys, likęs nugriovus ūkinį pastatą, taigi priėjimo prie Pastato 2 iš šiaurinės pusės nėra, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų šiuos teiginius, byloje nepateikta. Rūsio buvimas nepaneigia aplinkybės, kad Pastatas 2 nesiriboja su Žemės sklypu 2, ir savaime neužkerta kelio statybos darbams atlikti, kol nėra įrodyta, kad dėl Žemės sklype 1 esamų pastatų išsidėstymo nėra galimybės atlikti reikiamus statybos darbus kitaip kaip tik pasinaudojant Žemės sklypu 2, o šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovams. Ieškovai jokių įrodymų į bylą nepateikė. Taigi, byloje neįrodyta, kad nėra galimybės atlikti reikiamus Pastato 2 aptarnavimo / remonto darbus iš šiaurinės (Žemės sklypo 2) pusės. Pažymėtina, kad Projektinių pasiūlymų sprendiniuose nurodyta, jog įvažiavimas ir įėjimas į Žemės sklypą 1 numatomas esamas, t. y. iš (duomenys neskelbtini) gatvės, be to, aplinkybė, kad pagal Projektinius pasiūlymus įėjimas į Pastatą 2 numatytas jo šiauriniame fasade, patvirtina galimybę patekti į Pastatą 2 iš šiaurinės pusės. Projektinių pasiūlymų sprendiniuose taip pat akcentuotas šiaurinės sienos istorinis priklausomumas Bazilijonų vienuolyno kompleksui ir jokių sprendinių, susijusių su šia siena ar būtinybe pasinaudoti Žemės sklypu 2, nėra numatyta. Ieškovai teigė, kad Projektiniai pasiūlymai yra negalutiniai ir projektas bus koreguojamas, tačiau teismas gali spręsti dėl ieškinio pagrįstumo remdamasis tik byloje pateiktais įrodymais, o kitokių įrodymų ieškovai neteikė. Taip pat pažymėtina, jog tai, kad ieškovai ketina nugriautus ūkinius pastatus atstatyti / rekonstruoti, pirmiau nurodytų aplinkybių vertinimo nekeičia ir nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovai neturi galimybės naudotis Pastatu 2 pagal paskirtį nenustačius servituto Žemės sklypui 2. Tokio servituto nustatymo objektyvus būtinumas nepagrįstas įrodymais. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai prašė nustatyti servitutą būtent Pastatui 1 ir Pastatui 2 aptarnauti, todėl jų planuojamas ūkinių pastatų atstatymas negali būti savarankišku pagrindu sprendžiant dėl servituto būtinumo.

30.       Trečia. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog perimetrinis užstatymas, t. y. užstatymas, kai pastato siena sutampa su sklypo riba, yra būdingas Vilniaus senamiesčiui. Tai pripažįsta ir ieškovai, tačiau jie teigia, kad būtent šis užstatymo būdas ir patvirtina servituto būtinumą. Teismas su tokiu vertinimu sutikti negali. Vien aplinkybė, kad ieškovų įsigytas Pastatas 1 yra pastatytas ant sklypo ribos, laikantis perimetrinio užstatymo principo, neatleidžia ieškovų nuo pareigos įrodyti, jog jų prašomas nustatyti servitutas yra objektyviai būtinas.

31.       Ketvirta. Ieškovai nurodo, kad jų Pastatai reikalauja nuolatinės priežiūros, ieškovai negali numatyti, kiek ir kokių darbų reikės atlikti, taigi negali būti įpareigoti įrodyti tai, kas neįmanoma, t. y. nuspėti būsimą poreikį ir įrodyti, kad jis yra būtinas. Jų teigimu, egzistuoja objektyvus poreikis aptarnauti statinius, o aplinkybę, kad jie yra ėmęsi konkrečių veiksmų Pastatams eksploatuoti (aptarnauti, remontuoti ir pan.), patvirtina pateikti įrodymai – Projektiniai pasiūlymai, 2023 m. kovo 6 d. statybos leidimas Nr. LSPR-01-230306-00025, 2023 m. sausio 5 d. statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. IT-2023/01/05 (pateiktas kartu 2023 m. sausio 6 d. prašymu). 2023 m. sausio 5 d. statinio dalinės ekspertizės akto Nr. IT-2023/01/05 dėl Pastato 2 atitvarinių ir laikančiųjų konstrukcijų bei pastato inžinerinių sistemų būklės nustatymo, kurį ieškovo užsakymu parengė statinio ekspertizės vadovas D. K., specialistai A. S. ir S. K., išvadose nurodyta, jog Pastatas 2 neatitinka esminių statinių reikalavimų ir yra avarinis. Teismo vertinimu, šis aktas patvirtina būtinumą atlikti statybos darbus Pastate 2, tačiau savaime nepagrindžia, jog šiems darbams atlikti yra būtina nustatyti servitutą Žemės sklypui 2. Kaip jau nustatyta šioje byloje, Pastatas 2 nėra ant Žemės sklypo 2 ribos. Ieškovai neteikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad atlikti Pastato 2 rekonstrukcijos darbus nenustačius servituto, t. y. nesinaudojant gretimu Žemės sklypu 2, galimybės nėra. Ieškovai teigė, kad dėl Žemės sklype 1 esamų statinių išsidėstymo nėra galimybės atlikti reikiamus statybos darbus kitaip kaip tik pasinaudojant Žemės sklypu 2, tačiau jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti neteikė. Ieškovų pateiktas 2023 m. kovo 6 d. statybos leidimas Nr. LSPR-01-230306-00025 yra išduotas UAB „Urban projects“ parengto projekto Nr. 2022-UP-166-TP pagrindu, t. y. liftui įrengti, o liftas suprojektuotas prie šoninio Pastato 1 fasado vidinės dalies, nenumatytas lifto įrengimas iš gretimo sklypo, įvažiavimas nurodytas iš (duomenys neskelbtini) pusės. Ieškovai neįrodinėjo, kad jie neturi galimybės lifto įsirengti iš Žemės sklypo 1 ir kad tam būtina pasinaudoti Žemės sklypu 2. Ieškovai teigė, kad šie dokumentai teikiami tik kaip argumentas, kad bus vykdomi tam tikri darbai, o konkrečių darbų būtinumu nesiremia. Teismo vertinimu, ieškovų pateikti dokumentai patvirtina, kaip jie ir nurodo, kad jie yra ėmęsi veiksmų Pastatams prižiūrėti, tačiau siekdami ieškinio patenkinimo ieškovai, kaip minėta, turi įrodyti servituto nustatymo sąlygas, tarp jų – servituto nustatymo objektyvų būtinumą ir negalėjimą naudotis savo nuosavybe nenustačius servituto. Ieškovų pateikti dokumentai nepatvirtina servituto poreikio, nes juose nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tai, kad tam tikrų darbų nėra galimybės atlikti nesinaudojant kaimyniniu žemės sklypu, o vien tik faktas, kad ieškovai ėmėsi veiksmų savo Pastatams prižiūrėti ir remontuoti, savaime nepatvirtina, kad jie to negali padaryti iš Žemės sklypo 1. 

32.       Penkta. Ieškovai nurodo, kad servitutas jiems reikalingas aptarnauti pastato fasadą, lietaus nuvedimo sistemas, valyti neatsidarančius langus, pastatyti pastolius ir kt. Pažymėtina, kad šiuos poreikius ieškovai buvo įvardiję tik dėl Pastato 1 ir teikė juos patvirtinančius argumentus, kuriuos grindė antstolio Rimanto Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau įsigiję nuosavybėn Pastatą 2 ir patikslinę ieškinį, šių aplinkybių nepatikslino, todėl neaišku, ar jos sietinos tik su Pastatu 1, ar ir su Pastatu 2, nes servituto ieškovai prašo abiem Pastatams. Pastato 2 atžvilgiu šios aplinkybės (poreikis aptarnauti fasadą, lietaus nuvedimo sistemas, valyti langus ir pan.) niekuo negrindžiamos. Tiek, kiek tai susiję su Pastatu 1, sutiktina su atsakovės Vilniaus arkivyskupijos argumentais, kad ieškovų nurodomos aplinkybės servituto būtinumo nepatvirtina. Iš UAB „Renova“ 2005 m. parengto Pastato 1 rekonstrukcijos projekto matyti, kad rekonstrukcijai išduotos projektavimo sąlygos, suderintos Kultūros vertybių apsaugos departamento, tarp kurių įrašytas reikalavimas išsaugoti šiaurinę posesijinę netinkuotą sieną, draudimas tinkuoti šiaurinę ugniasienę. Ieškovai neįrodinėjo, kokius Pastato 1 šiaurinio fasado darbus jie ketina ir turi teisę atlikti, o jeigu tokią teisę turi – kad nėra galimybės juos atlikti nesinaudojant kaimyniniu žemės sklypu. Tas pat pasakytina ir dėl pastolių pastatymo. Argumentas, kad servitutas reikalingas pastoliams statyti, nesiejamas su jokiomis konkrečiomis tokį poreikį patvirtinančiomis aplinkybėmis, niekuo neįrodinėjamas objektyvus poreikis statyti pastolius Žemės sklype 2. Dėl lietaus nuvedimo sistemų priežiūros ir langų valymo pažymėtina, kad šie poreikiai iš esmės negali būti vertinami kaip sudarantys pagrindą servitutu apsunkinti gretimą žemės sklypą jau vien vadovaujantis viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų derinimo bei proporcingumo principais, nes akivaizdu, kad šiuos klausimus savininkas turi galimybę išspręsti taip, kad nereikėtų varžyti gretimo sklypo savininko nuosavybės, todėl teismas plačiau šių argumentų neanalizuoja. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovų įvardyti poreikiai servituto objektyvaus būtinumo nepatvirtina, nes ieškovai nepateikė įrodymų, kad neturi jokios galimybės atlikti reikiamų veiksmų nepatirdami neproporcingai didelių sąnaudų ir nenustačius servituto.

33.       Šešta. Byloje nėra jokių duomenų, ir ieškovai to neįrodinėjo, kad ankstesni Pastatų savininkai negalėjo Pastatais naudotis pagal jų paskirtį. Iš bylos duomenų matyti, kad Pastatas 1 buvo rekonstruotas pagal UAB „Renova“ 2005 m. parengtą rekonstrukcijos projektą, sujungiant negyvenamąjį pastatą ir ūkinį pastatą, po rekonstrukcijos įregistruotas kaip pastatas-svečių namai. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atliekant Pastato 1 rekonstrukciją kokiu nors pagrindu (sutartiniu, nustačius servitutą ar kt.) buvo naudojamasi Žemės sklypu 2. Ieškovai tokiomis aplinkybėmis nesirėmė. Tai patvirtina, kad objektyvaus būtinumo servitutui nustatyti siekiant pagal paskirtį naudotis Pastatais anksčiau nebuvo. Ieškovai neįrodinėjo, kad jiems tapus savininkais aplinkybės iš esmės pasikeitė, dėl ko jie neturi galimybės naudotis Pastatais pagal jų paskirtį normaliomis sąnaudomis nenustačius servituto. 2021 m. liepos 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kuria ieškovas L. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su ieškove V. P. įsigijo Pastatą 1, 7.2 punkte nurodyta, kad pasirašydami sutartį pardavėjo atstovas ir pirkėjas patvirtino, kad daikto būklė, kokybė, naudojimo sąlygos bei kitos jo savybės atitinka šalių aptartas sąlygas, kad pirkėjui prieš sudarant šią sutartį buvo perduota daikto kadastrinių matavimų byla, kiti dokumentai ir daiktai, reikalingi daikto naudojimui pagal paskirtį, kad pirkėjas neturi jokių pretenzijų pardavėjui dėl daikto būklės, kokybės, naudojimo sąlygų ir kitų jo savybių bei dėl šiame sutarties punkte nurodytų daikto dokumentų. Sutarties 10.2 punktu pirkėjas patvirtino, kad prieš sudarant sutartį apžiūrėjo daiktą ir objektyviai įvertino daikto būklę, kokybę, naudojimo sąlygas bei kitas jo savybes, nepastebėjo jokių daikto trūkumų, taip pat kad pirkėjas neturi jokių pretenzijų pardavėjui dėl daikto būklės, kokybės, naudojimo sąlygų bei kitų jo savybių. 2022 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, kuria ieškovai iš (duomenys neskelbtini) įsigijo Pastatą 2, pirkėjai patvirtino, kad parduodamo daikto charakteristikos atitinka jų kaip pirkėjų keliamus reikalavimus bei kainą, nurodytą sutartyje; pardavėjas pareiškė, kad daiktas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių ar esminių trūkumų, nėra paslėptų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas ketina jį naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų tiek už jį mokėjęs, o pirkėjas pareiškė, kad turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su perkamo daikto baigtumu, būkle, naudojimo paskirtimi ir dėl jų jokių pretenzijų neturi. Iš 2021 m. rugsėjo 28 d. Patalpų nuomos sutarties Nr. 210928, kuria ieškovai išnuomojo Pastatą 1 kartu su žemės sklypu nuomininkei (duomenys neskelbtini), matyti, kad Pastatas 1 išnuomotas naudoti pagal sutarties 9.1 punkte nurodytą paskirtį (apgyvendinimo veiklai – viešbučio paslaugoms, trumpalaikei ir ilgalaikei nuomai), taip pat kuriant bendradarbystės erdves, organizuojant renginius. Sutarties 6.3.2 punkte nurodyta, kad nuomotojui nėra žinomi jokie Patalpų trūkumai, įskaitant nematomus ar paslėptus, dėl kurių Patalpų nebūtų galima naudoti pagal Patalpų paskirtį ir nuomininko veiklai vykdyti pilna apimtimi. Byloje nėra duomenų, kad nuomininkė negalėtų naudotis išsinuomotu turtu pagal jo paskirtį ir būtų reiškusi dėl to pretenzijas nuomotojams; tokių aplinkybių nenurodė ir ieškovai. Sutarties 9.4 punktu nuomininkė pareiškė nuomotojui, kad susipažino su Patalpomis ir Patalpos yra tinkamos naudojimui pagal paskirtį, kuriai jos yra išnuomotos, kaip nurodyta sutartyje. Taigi, nesant duomenų, kad ankstesni savininkai neturėjo galimybių naudotis Pastatais pagal jų paskirtį nenustačius servituto, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovai įsigydami Pastatus turėjo galimybę juos apžiūrėti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su jų naudojimu pagal paskirtį, remonto darbų atlikimu ir pan. (pvz., kad gali būti sudėtingiau ir galbūt brangiau juos aptarnauti dėl Vilniaus senamiesčio zonos ypatumų, taikomų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų ir pan.), nėra pagrindo daryti išvadą, kad egzistuoja objektyvios kliūtys naudoti Pastatus pagal jų paskirtį nepatiriant neproporcingų sąnaudų nesinaudojant kaimyniniu žemės sklypu.  

34.       Ieškovai teigė, kad jie buvo priversti kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo, nes išnaudojo visas galimybes savo teisėms įgyvendinti siekdami susitarti su valstybinės žemės patikėtine NŽT (šio sprendimo 14–21 punktai). Tačiau teismas pažymi, jog savininkų nesusitarimas yra savarankiška sąlyga servitutui nustatyti, netapatintina su kita būtina sąlyga – negalėjimu naudotis daiktu pagal paskirtį nenustačius servituto. Pastarosios sąlygos neįrodžius, nesusitarimo aplinkybė nebėra teisiškai reikšminga. Kita vertus, teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu ieškovams konkretiems darbams atlikti kiltų būtinybė laikinai pasinaudoti Žemės sklypu 2, jie turi galimybę kreiptis dėl to į Žemės sklypo 2 savininkus. Kad tokia galimybė yra, patvirtina ir abiejų atsakovių pozicija šioje byloje. Iš bylos aplinkybių matyti, kad Vilniaus arkivyskupija ne besąlygiškai atsisakė duoti sutikimą dėl laikino pasinaudojimo Žemės sklypu 2. Atsakovės Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos techninės priežiūros skyriaus vadovas V. K. 2022 m. balandžio 6 d., t. y. prieš atsakovei pateikiant savo poziciją į NŽT užklausą dėl ieškovų prašymo leisti pasinaudoti Žemės sklypu 2 statybos metu, el. paštu kreipėsi į ieškovą L. P., prašydamas pateikti detalesnę informaciją, susisiekiant su Vilniaus arkivyskupijos projektų vadove I. D.. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neigė, kad tokį el. laišką gavo. Bet kuriuo atveju apie jam išsiųstą el. laišką ieškovas buvo informuotas bylos nagrinėjimo metu, atsakovės Vilniaus arkivyskupijos atstovas pakartotinai siūlė ieškovui pateikti atsakovei informaciją apie ketinamus atlikti darbus ir poreikį pasinaudoti Žemės sklypu 2, tačiau ieškovas laikėsi nuomonės, kad byla jau užvesta, todėl klausimas spręstinas teismo tvarka. Taigi, ieškovas, pats nebendradarbiaudamas su atsakove, nepagrįstai teigia, kad galimybės susitarti yra išnaudotos ir vienintelis būdas teisėms įgyvendinti yra servituto nustatymas. Servituto nustatymas yra kraštutinė priemonė, servitutas yra daiktinė teisė, nustatoma neribotam laikui, sekanti paskui daiktą ir reikšmingai suvaržanti tarnaujančiuoju tampančio daikto savininko teises, todėl neįrodžius servituto objektyvaus būtinumo, o nagrinėjamu atveju jis neįrodytas, servituto nustatyti nėra teisinio pagrindo. Tuo tarpu išspręsti laikino pobūdžio klausimus, galinčius kilti siekiant atlikti reikiamus statybos darbus, yra kitų teisinių priemonių, mažiau apsunkinančių kitų asmenų teises, viena iš kurių yra teisė laikinai pasinaudoti valstybine žeme statybos metu, kurios įgyvendinimo tvarka nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1P-26-(1.3.) patvirtintose Sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisyklėse. Atsakovės Vilniaus arkivyskupijos pozicija byloje patvirtina, kad ji neatsisakė duoti sutikimo, tik prašė ieškovų pateikti papildomą informaciją, tuo tarpu patys ieškovai nekomunikavo su atsakove, informacijos jai neteikė, į kreipimąsi neatsakė. Taigi, ieškovų teisė esant poreikiui kreiptis dėl sutikimo laikinai pasinaudoti valstybine žeme statybų metu byloje nepaneigta.

35.       Teismas taip pat pažymi, kad ieškovai nepagrindė prašomo nustatyti servituto apimties (dydžio). Būtent ieškovams tenka pareiga įrodyti, kad jų pateiktas servituto nustatymo planas atitinka minimalaus nuosavybės teisių ribojimo principą ir savininkų interesų balansą. Tačiau ieškovai neteikė įrodymų, kurie pagrįstų, kodėl yra būtina nustatyti būtent tokio dydžio (5 m pločio ir besitęsiančio išilgai visos besiribojančios Žemės sklypų kraštinės) servitutą. Jau minėta, kad Pastatas 2 yra atitrauktas nuo Žemės sklypo 2 ribos, o negalimumas iš šiaurinės pusės prie jo patekti byloje neįrodytas, taigi atitinkamai neįrodytas ir servituto Žemės sklypo 2 daliai, kuri yra ties Pastatu 2, būtinumas. Ieškovai taip pat neteikė įrodymų, kurie pagrįstų prašomo nustatyti servituto plotį. Ieškovai teigė, kad 5 m plotis reikalingas pastoliams pastatyti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie, pirma, patvirtintų pastolių statymo poreikį, antra, patvirtintų, kad 5 m plotis yra minimaliai būtinas pastoliams pastatyti, ieškovai to negrindė jokiais konkrečiais duomenimis, tik bendro pobūdžio argumentais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prašomo nustatyti servituto dydis įrodymais nepagrįstas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo; servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 18 punktas). Ieškovai neįrodė, kad servitutui nustatyti prašomas Žemės sklypo 2 plotas yra objektyviai būtinas siekiant tinkamai naudotis Pastatais pagal jų paskirtį. Bendro pobūdžio argumentas, kad tokio dydžio servitutas būtinas Pastatams tinkamai prižiūrėti, remontuoti, aptarnauti (eksploatuoti), nepagrindžia objektyvaus būtinumo nustatyti prašomo dydžio servitutą. Pažymėtina, kad siekis patogiau naudotis turimais Pastatais negali lemti objektyviai nebūtinų tarnaujančiojo žemės sklypo ribojimų.

36.       Iš bylos duomenų matyti, kad Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2 skiria Pastatas 1, stovintis Žemės sklype 1 iki pat sklypų ribos, ir toliau išilgai bendros sklypų kraštinės besitęsianti aukšta mūrinė tvora. Patekti į Žemės sklypą 2 iš Žemės sklypo 1 per kaimyninius sklypus iš rytinės ir vakarinės pusės galimybės nėra. Šios aplinkybės byloje neginčijamos. Atsižvelgiant į tai, byloje kilo klausimas, kaip ieškovų prašomas nustatyti servitutas būtų įgyvendintas, t. y. kokiu būdu jie galėtų juo pasinaudoti, į jį patekti. Atsakovė Vilniaus arkivyskupija su 2023 m. sausio 23 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo pateikė schemą / planą, kuriame pažymėjo esamus įvažiavimus į Žemės sklypą 2. Iš šio plano matyti, kad patekimas į ieškovų prašomą servitutą galimas tik per vienintelį įvažiavimą į Žemės sklypą 2 iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, kuris yra apie 280 m atstumu iki servituto, kitaip tariant, norint patekti iki servituto, reikėtų išilgai kirsti visą Žemės sklypą 2. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad šiuo planu remtis negalima, nes neaišku, kieno ir kokiu pagrindu jis parengtas, tačiau aplinkybės dėl kito patekimo į Žemės sklypą 2 nebuvimo iš esmės neneigė, taip pat neteikė jokių atsakovės įrodinėjamas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Ieškovų paaiškinimai dėl galimybės naudotis servitutu, teismo vertinimu, stokoja nuoseklumo, nes, viena vertus, jie teigė, kad servitutas reikalingas Pastatams aptarnauti ir jų statybos darbams vykdyti (pvz., antstolio Rimanto Vižainiškio faktinių aplinkybių protokole užfiksuotas ieškovo paaiškinimas, kad servitutas reikalingas bokštiniam kranui, kuris būtinas Pastato 1 fasadui remontuoti, pastatyti), kita vertus, teigė, kad galėtų patekti į Žemės sklypą 2 per Pastato 1 langus arba nuo jo stogo, taip pat per planuojamas įrengti angas (langus, duris) į Žemės sklypo 2 pusę. Ieškovai taip pat nurodė, kad Žemės sklypas 2 yra visuomeninės paskirties, todėl galima nevaržomai tiesiog juo ateiti iki servitutu apsunkintos sklypo dalies. Ieškovai, be kita ko, pažymėjo ir tai, kad yra parengtas projektas, kuriame numatytas avarinis išėjimas į Žemės sklypo 2 pusę. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovams yra išduotas statybos leidimas tokiam išėjimui įrengti, taip pat nėra įrodymų, kad, atsižvelgiant į taikomus ribojimus, susijusius su nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga, toks leidimas apskritai gali būti išduotas. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovų paaiškinimus vertina kaip hipotetinius ir nepatvirtinančius realios galimybės naudotis prašomu nustatyti servitutu. Teismo sprendimu negali būti nustatomas toks servitutas, galimybės kuriuo naudotis yra neaiškios ir neužtikrintos, nes, pirma, tokiu būdu nebūtų išsprendžiamas savininko teisių įgyvendinimo klausimas, t. y. nebūtų pasiektas teismo proceso tikslas, antra, tokio servituto nustatymas gali lemti, kad siekdamas naudotis servitutu suteikiamomis teisėmis asmuo turės kreiptis dėl dar vieno servituto nustatymo. Tai neatitiktų servituto paskirties ir jo nustatymu siekiamo tikslo.

37.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešpataujančiojo daikto savininko patogumo aspektas nėra ir negali būti kriterijus nustatyti servitutą ar jo nenustatyti, taip pat nustatyti tai, kurioje vietoje jis turi būti. Šis aspektas iš esmės yra svarbus kiekvienu atveju sprendžiant servituto nustatymą, be to, išplaukia iš servituto nustatymą reglamentuojančio teisinio reguliavimo, įtvirtinančio savininkų interesų balanso, mažiausios servituto apimties (CK 4.112 straipsnio 2 dalis), viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikių (CK 4.112 straipsnio 3 dalis), kuo mažesnių nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui sukėlimo (CK 4.113 straipsnio 1 dalis) svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021). Nagrinėjamoje byloje ieškovams teko pareiga įrodyti, jog egzistuoja objektyvios, nuo jų nepriklausančios aplinkybės, kurios lemia, kad ieškovai neturi galimybės be neproporcingų sąnaudų naudotis savo Pastatais pagal jų paskirtį nenustačius ieškiniu prašomo servituto Žemės sklypui 2. Ieškovai akcentavo, jog egzistuoja objektyvus poreikis aptarnauti Pastatus, tačiau neteikė duomenų, kurie patvirtintų negalimumą tą poreikį įgyvendinti (patenkinti) nesinaudojant Žemės sklypu 2. Įvertinus visų byloje pateiktų įrodymų visetą, darytina išvada, kad byloje pateikti įrodymai servituto nustatymo objektyvaus būtinumo nepatvirtina (CPK 185 straipsnis), todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

38.       Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai nagrinėjamos bylos baigčiai nebeturi teisinės reikšmės, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

39.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

40.       Atsakovė Vilniaus arkivyskupija pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji patyrė 11 253 Eur atstovavimo išlaidų. Šios išlaidos, atsižvelgiant į byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, jų pagrįstumą ir realumą patvirtina atsakovės pateikti įrodymai. Dėl to atsakovei Vilniaus arkivyskupijai lygiomis dalimis iš ieškovų L. P. ir V. P. priteistinas 11 253 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 5626,50 Eur.

41.       Trečiasis asmuo pateikė įrodymus, kad jo patirtos atstovavimo išlaidos sudaro 1219,20 Eur. Ieškovai ginčijo trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą, tačiau teismas ieškovų argumentų nepripažįsta pagrįstais. Trečiojo asmens pateikti dokumentai, įskaitant advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ buhalterės I. T.-B. pasirašytą 2023 m. kovo 23 d. pažymą apie suteiktas teisines paslaugas, patvirtina atstovavimo išlaidų pagrįstumą, advokatų kontoros išrašytos sąskaitos faktūros LPB Nr. 58978 1219,20 Eur sumai apmokėjimą patvirtina trečiojo asmens pateiktas banko sąskaitos išrašas, kuriame nurodyta, kad trečiasis asmuo sumokėjo 1219,20 Eur, mokėjimo paskirtis – pagal sąskaitą faktūrą LPB Nr. 58978. Taigi, trečiojo asmens išlaidos už advokato teisines paslaugas yra pagrįstos ir realiai patirtos, jų dydis neviršija pirmiau nurodytose Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl išlaidos atlygintinos, priteisiant jas lygiomis dalimis iš abiejų ieškovų, t. y. iš kiekvieno po 609,60 Eur.

42.       Byloje taip pat patirta 79,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas lygiomis dalimis iš ieškovų – iš kiekvieno po 39,84 Eur (CPK 92 straipsnis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Vilniaus arkivyskupijai (juridinio asmens kodas 192059489) iš ieškovų L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 11 253 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 5626,50 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt šešis eurus 50 ct).

Priteisti trečiajam asmeniui Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui (juridinio asmens kodas 192101358) iš ieškovų L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1219,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 609,60 Eur (šešis šimtus devynis eurus 60 ct).

Priteisti valstybei iš ieškovų L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 79,68 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 39,84 Eur (trisdešimt devynis eurus 84 ct). Išaiškinti ieškovams, kad suma, priteista valstybei, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Lina Navickytė