Pranešėjas Romualdas Lincevičius                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-119-133/2011

Teisėjas Laimondas Noreika                            (Proceso Nr.37-1-00239-09)

                            Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Rūtai Baltušninkaitei, Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam G. F., nuteistojo gynėjui advokatui Redui Bradūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. F. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. F. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir nuteistas 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui;

pripažintas kaltu pagal LR BK 270 str. 3 d. ir nuteistas 4 (keturiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir subendrinta bausmė skirta 6 (šeši) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui, viso per 6 mėnesius neatlygintinai dirbti 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 str., 65 str., G. F. į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2009-11-23 iki 2009-11-24 d.

Civilinis ieškinys tenkintas dalinai. Iš G. F. Valstybės įmonės Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos naudai priteista 413,90 lt. nusikaltimu padaryta turtinė žala bei  107,61 lt. už žalą aplinkai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

G. F., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK178 str. 1 d. ir 270 str. 3 d. už tai, kad 2009 m. lapkričio mėnesio 16-23 dienomis (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdos sav., Generalinės miškų urėdijos prie aplinkos ministerijos VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Bagotosios girininkijai priklausančio kvartalo Nr. 65, sklype Nr. 1, savavališkai, neturėdamas leidimo miškui kirsti, tuo pažeisdamas 2001-04-10 LR Miškų įstatymo Nr. IX-240,  9 str. 6 d., ,,Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų“, patvirtintų LR Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 (2004-05-26 nutarimo Nr. 632 redakcija) 19, 20 punktų, ,,Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo“, patvirtinto aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymu Nr. D1-386, 4, 5 punktų reikalavimus, iškirto ir pagrobė 3 vnt. žalių pušų, viso 4,139 ktm. žalios medienos, tuo padarydamas Generalinės miškų urėdijos prie aplinkos ministerijos VĮ Kazlų Rūdos mokomajai miškų urėdijai 413,90 lt. turtinę žalą, bei tuo pačiu aplinkai padarydamas 107, 61 Lt.  žalą.

Nuteistasis G. F. apeliaciniu skundu prašė nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Apeliantas nurodė, kad nuosprendis priimtas neatsižvelgiant į visas svarbias bylos aplinkybes, neįvykdžius prašymo iškviesti į teismo posėdį svarbius liudytojus bei juos apklausti dėl įvykių eigos, todėl turėtų būti naikinamas.

Nuteistojo teigimu, byloje iš esmės yra remiamasi vienintelio liudytojo R. N., pas kurį buvo rasta pavogta mediena, parodymais, kad tariamai būtent G. F. atgabeno tris vogtus rastus. Jei R. N. nebūtų nurodęs kokio nors asmens, kuris jam tariamai ar tikrai pristatė medieną, medienos vagyste galėjo būti apkaltintas jis pats. Todėl galimai, siekdamas išvengti atsakomybės, R. N. nurodė G. F.. Kaip įrodymas byloje yra laikomas įrašas R. N. pateiktame žurnale, kuriame jo paties ranka yra atliktas įrašas, jog medieną pateikė G. F.. Tačiau G. F. parašo, jog tiekėjas buvo jis, atitinkamoje grafoje nėra. Todėl tokį dokumentą laikyti įrodymu negalima, juo labiau, kad byloje minėtas žurnalas buvo pateiktas 2010-05-20., t.y. praėjus daugiau nei pusei metų po įvykio. Todėl daryti įrašus į žurnalą liudytojas turėjo pakankamai laiko.

Byloje įrodymu vertinama liudytojo-policijos pareigūno Č. B. parodymai, jog 2009-11-23 apie 10 val. iš įvykio vietos atvykus pas G. F. į namus, jo namuose nebuvo, o sutuoktinė aprodė sodybą. Vėliau buvo nuvykta pas kaimyną K. V., kur buvo apžiūrėta jo sodyba bei automobilis. K. V. apie tai, kad G. F. jam padėjo ištraukti jo užklimpusį automobilį policijos pareigūnams nieko nepasakė. Tačiau tas pats pareigūnas patvirtino, kad jis ir neklausė K. V. ar G. F. buvo su juo. Taip pat minėtas pareigūnas nurodė, kad tik vykdamas iš K. V. surado G. F. ir jo užklimpusį automobilį Niva.

Tačiau tokie policijos pareigūno Č. B., taip pat liudytojo R. N. parodymai iš esmės prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms - G. F. ir liudytojo K. V. parodymams. Atsižvelgiant į nuteistojo ir liudytojo K. V. parodymus, akivaizdu, kad liudytojas R. N. davė melagingus parodymus.

Nuteistojo nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas atmestinai, netiriant visų svarbių aplinkybių, neieškant kaltę patvirtinančių ir nuteistojo nekaltumą patvirtinančių įrodymų, o vadovaujantis išankstine nuomone. Byloje nebuvo išimtos telefono pokalbių išklotinės, kurios patvirtintų, kad K. V. skambino dėl pagalbos suteikimo, nebuvo fiksuojama automobilio bei priekabos protektoriaus raštas nuo įvykio vietos iki R. N. sodybos.

Liudytojas policijos pareigūnas Č. B. nurodė, kad jam iškart buvo aišku, kad tai yra G. F. darbas, todėl kitų įrodymų renkama nebuvo. Tai akivaizdžiai parodo, kad tyrimas nebuvo objektyvus ir visapusiškas. Tai patvirtina ir liudytojos Z. N. apklausos taktika bei būdas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos apklausos protokole užfiksuota, kad ji matė, jog 2009-11-27 apie 19 val. keletas vyrų iš jos kiemo ištempė vežimą, kurį buvo palikę saugoti policijos pareigūnai. Kaip vieną iš asmenų Z. N. nurodė G. F.. Tačiau jau apklausiama teisme, ji nurodė, kad nei vieno iš asmenų ji nepažino, kadangi toje vietoje kieme buvo neapšviesta, o dėl žiemos meto bei vėlyvo laiko jau buvo tamsu. Todėl pažinti ką nors apskritai nebuvo įmanoma. Tai kad iš namo nebuvo galima matyti, kas vyksta kieme, kur buvo paliktas vežimas, patvirtino ir liudytojas R. N. teismo metu. Paklausus liudytoją Z. N., kodėl ji policijos pareigūnams nurodė pažinusi G. F., kaip vieną iš vežimą išvilkusių asmenų, ji nurodė, kad tokių parodymų nedavė. Tai patvirtina tyrimo išankstinį nusistatymą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistojo G. F. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (LR BPK 320 str.).

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl jo pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 dalį, 270 str. 3 d.. Tačiau nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, o jo kaltė yra pagrįsta byloje surinktais ir patikrintais teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodymais.

G. F. apylinkės teismo posėdyje savo kaltę neigė, tačiau kaltė įrodyta kitais bylos  faktiniais duomenimis.

Liudytojo R. N. parodymais pagrįstai nustatyta, kad jiedu su G. F. yra pažįstami tik iš matymo. 2009 m. lapkričio mėn., dabar dienos tiksliai neprisimena, jis, kaip visada, prieš aštuonias atvyko į savo lentpjūvę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime. Ruošėsi darbui, į kiemą atvažiavo automobiliu „Niva“ G. F.. Jis pats jį vairavo ir buvo vienas. Prie jo automobilio buvo prikabintas savadarbis vežimas, o jame trys pušiniai rastai. Kad G. F. atveš medienos, jie tarėsi prieš keletą dienų, G. F. taip pat jam skambino telefonu, norėdamas patikslinti, ar gali atvežti medieną. Atvykęs G. F. prašė atvežtus pušies rastus supjauti. Jis sutiko išpjauti, dėl konkretaus darbo atlikimo termino nesitarė. Paėmė gabenimo lapą ir iš jo duomenis rašė į priėmimo žurnalą. G. F. labai greitai išvyko, kažkur skubėjo ir net nesuspėjo tame žurnale dėl pristatytos medienos pasirašyti. Jis išvyko tuo metu, kai buvo pildomas žurnalas. G. F. jam medienos išpjovimui buvo pristatęs dar ir prieš pusmetį iki minimo įvykio, todėl jį kaip užsakovą ir pažinojo. Neužilgo buvo pradėti pjauti gaminiai ir jo atvežtų rastų. Kaip tik tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai sakė, kad pavogta daug medienos ir jos ieškojo, tačiau ieškomo kiekio nebuvo. G. F. atvežtos medienos dalis jau buvo supjauta. Dar nesupjautą ir jau supjautą G. F. atvežtą medieną pareigūnai aprašė ir su vežimu paliko pas jį saugoti. Praėjus gal keturioms dienoms, vakare jam paskambino mama ir pasakė, kad į lentpjūvę atvyko kažkokia transporto priemonė. Matė gal vieną vyriškį. Prie tos transporto priemonės buvo prikabintas G. F. vežimas su policijos palikta saugoti mediena ir išvažiavo nežinoma kryptimi. Gavęs šį motinos skambutį, nedelsiant paskambino į policiją ir apie tai pranešė. Tolimesnis vežimo ir medienos likimas jam nežinomas. Užsakovai į žurnalą pasirašo visuomet. Jis to reikalauja, nes miškininkai ir gamtosauga lentpjūvę tikrina ir tikrai ne rečiau kaip du kartus per metus. Todėl dokumentus tvarko atsakingai. Kuomet buvo apklausiamas, buvo įsitikinęs, kad G. F. bus pasirašęs. Bet pažiūrėjęs žurnale pamatė, kad parašo nėra ir tuomet prisiminė, kad G. F. labai skubėdamas, jam bepildant žurnalą, išvažiavo. Jo neapkalba, nes tam neturi jokio reikalo. G. F. buvo eilinis jo užsakovas. Kad jo pristatyta mediena gali būti nelegali, jis nesitikėjo.

Liudytojo Č. B. parodymais pagrįstai nustatyta, kad jis atliko pirminius proceso veiksmus nagrinėjamoje byloje. PK buvo gautas pranešimas, kad yra miške išpjauti medžiai ir pagrobta mediena. Į įvykio vietą vyko su bendradarbiu Janausku bei Urėdijos darbuotojais. Urėdijos darbuotojai į PK atvyko 2009-11-23 apie 9-9.30 val. Nuo PK iki įvykio vietos reikėjo vykti apie 15 minučių laiko. Atvykę rado vietą, kurioje buvo išpjauti medžiai. Buvo kelmai, mediena pagrobta. Buvo likę lengvojo automobilio ir priekabos ratų pėdsakai. Kolega su dalimi miškininkų liko įvykio vietoje, o jis pats su kitu Urėdijos darbuotoju vyko pas netoliese gyvenantį G. F. į namus. Nutarė pirmiausia jį patikrinti, nes jis jau turėjo problemų dėl medienos. Pas G. F. į namus atvyko apie 10 val. Paties G. F. namuose nebuvo. Buvo tik jo žmona. Ji leido apžiūrėti sodybą. Tai galėjo užtrukti apie 5 minutes. Tada  nuvyko pas netoliese gyvenantį K. V.. Pas jį vyko todėl, kad ten pamiškėje tik du gyventojai – G. F. ir K. V.. Pats K. V. buvo namuose. Buvo apžiūrėta K. V. mašina ir sodyba. Medienos nebuvo. Kalbantis K. V. apie jokį savo ar G. F. užklimpimą nieko nesakė ir neužsiminė. Tada išvažiavo iš K. V. ir pamatė užklimpusią G. F. „Nivą“. G. F. buvo prie jos. Netrukus greta atsirado ir K. V.. Kategoriškai patvirtino, kad pas G. F. į namus atvyko apie 10 valandą, namuose paties G. F. nebuvo, buvo tik jo žmona. G. F. buvo surastas apie 400-500 metrų už namų prie užklimpusio automobilio. Dar vėliau pas G. F. buvo daroma krata. Tuomet jis ir buvo namuose, o ne pirminės sodybos apžiūros metu. Nuo tos vietos, kur buvo užklimpusi „Niva“ iki G. F. namų yra gal 2 minutės kelio. O nuo G. F. namų iki R. N. lentpjūvės apie 5 minutės kelio automobiliu.

Liudytojo G. J. parodymais pagrįstai nustatyta, kad 2009-11-23 prieš 9 val. ryto buvo gautas pranešimas apie miško vagystę – išpjauti medžiai ir pavogta mediena. Sulaukė miškininkų ir kartu su bendradarbiu Č. B. nuvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo 9.30 val. Tai tiksliai užfiksuota apžiūros protokole, kurį pats pildė. Kadangi miškininkai sakė, kad netoliese gyvena G. F., kuris yra baustas dėl medienos, Č. B. su miškininku vyko pas jį pasižiūrėti. Jis su kitais miškininkais liko įvykio vietoje. Ten buvo apžiūrėti kelmai, likę po nupjautų medžių. Matėsi lengvojo automobilio bei priekabos ratų pėdsakai. Jų atliejos daromos nebuvo, kadangi automobilio ir priekabos ratai vieni kitus perdengė ir tai darė pėdsakus netinkamus identifikavimui. Tačiau vėžės pėdsakas buvo šviežias aiškus net ir išsukus iš miško į kelią ant asfalto. Sekė jomis ir taip atėjo pagal jas į R. N. lentpjūvę. Ten rado vežimą bei medieną. Lentpjūvės savininkas R. N. nurodė, kad vežimą su 3 pušies rastais išpjovimui apie 8.30 val. lengvuoju automobiliu „Niva“ atvežė kaltinamasis. Mediena jau buvo pradėta pjauti. Medienos atvežimas įtrauktas į žurnalą. Kalbantis su R. N., paskambino ir pasakė, kad netoli įvykio vietos rasta užklimpusi G. F. Niva su įrankiais, tinkančiais medienos pakrovimui. Tada vyko prie užklimpusio automobilio. Nuo lentpjūvės iki užklimpusio automobilio 5, maksimum 10 minučių kelio. Nuvykus prie automobilio, ten be Č. B. buvo ir G. F. su K. V.. G. F. buvo paklaustas dėl medienos, tačiau viską neigė. Pradėjo žodžiu konfliktuoti. Apie versiją, kad užklimpo pats traukdamas K. V., jis nieko tada neminėjo. Po to buvo surastas traktorius, ištraukta „Niva“ ir sulaikyta iki išsiaiškinimo.

2009-11-23 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos sav., Generalinės miškų urėdijos prie aplinkos ministerijos VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Bagotosios girininkijai priklausančiame kvartale Nr. 65, sklypas Nr. 1, matosi iškirstas miškas ir medžių kelmai.; 2009-11-23 vietovės apžiūros protokolu nustatyta, kad netoli įvykio vietos (duomenys neskelbtini). Kazlų Rūdos sav., rastas užklimpęs automobilis „NIVA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris paimtas; 2009-11-24 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimta kontrolinė žalios pušies kelmo nuopjova; 2009-11-23 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad R. N. pateikia vežimo tipo priekabą, kurioje guli 6 metrų  ilgio 0,44 diametro (storgalyje) žalios pušies rąstas, nuo kurio storgalio paimta kontrolinė nuopjova; taip pat 6 metrų  ilgio žalios pušies rąsto supjautas į 4 vnt. 5 cm storio ir 5 vnt. 2,5 cm storio lentas; dalinai supjauto 6 metrų ilgio žalios pušies dvi 11 cm storio 50 cm pločio lentas; žalios pušies 6 metrų ilgio 3 vnt. 5 cm storio ir 5 vnt. 2,5 cm storio lentas, nes 2009-11-23 ryte į lentpjūvę Bagotosios k., Kazlų Rūdos sav., jam vežimą su trimis 6 metro ilgio pušies rąstais atvežė G. F.;

2009-12-15 specialisto išvada Nr. 64-8-IS1-561patvirtino, kad kelmo nuopjova, paimta įvykio vietos apžiūros metu miške, (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos sav., iki atidalinimo sudarė vieną visumą su rąsto nuopjova, paimta R. N. lentpjūvėje (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdos sav.; 2010-05-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad R. N., pateikė Medienos priėmimo ir apskaitos žurnalo kopiją, kuriame atžymėta, kad 2009-11-23 pušies rąstus į lentpjūvę atvežė G. F.;

Teisminio bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu buvo apklaustos liudytojos S. V. ir G. F..

Liudytoja S. V. parodė, kad ji su vyru ir dukra 2009-11-23 apie 7.00 val. vyko į Marijampolę, tačiau netoli namų užklimpo, patiems išvažiuoti nepavyko,  į pagalbą kvietė kaimyną G. F.. Jis mašiną ištempė, bet užklimpo kaimynas. Tuo metu G. F. skambino žmona ir kvietė grįžti namo, nes jo ieškojo policija. Palikus mašiną K. V. vežė G. F. namo, o kartu parvežė namo ir žmoną su dukra. Visą laiką nuo G. F. atvykimo į tą įvykio vietą iki to laiko, kol paskambino jo sutuoktinė, ji buvo kartu su jais.

Liudytoja G. F. parodė, kad minėtą dieną labai anksti dar prieš 7 val.  paskambino kaimynas K. V. ir prašė jį ištraukti, nes su automobiliu užklimpo. Po 3-4 valandų atvyko policija, ieškojo G. F.. Paskambinus jam, už 5-10 min. vyrą parvežė kaimynas. Policija apieškojo namus ir išvyko, atvažiavus kaimynui, jie vėl išvažiavo traukti automobilį.

Tai, kad G. F. kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d., 270 str. 3 d.  neprisipažįsta, tai neįrodo, kad jis neįvykdė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. G. F. aiškinimas paneigiamas pirmojoje instancijoje apklaustų liudytojų parodymais. Liudytojų S. V. ir G. F. parodymai duoti apeliacinės instancijos teismo posėdyje vertintini, kaip siekis duoti palankius parodymus nuteistojo atžvilgiu. Liudytoja G. F. suinteresuota bylos baigtimi, kadangi kaltinamasis yra jos vyras, be to, liudytojų parodymai pirmą kartą duodami nuo įvykio praėjus beveik pusantrų metų. Prisiminti konkrečios dienos, konkretaus įvykio  detalias aplinkybes, praėjus ilgam laiko tarpui – įvykio laiką (valandomis), įvykių seką- jų nesuderinus su kaltinamojo pozicija ir jo gynybine versija, teisėjų kolegijos nuomone, yra neįmanoma, įvertinant ir tai, kad ir, šiuo atveju, prieštaravimų tarp šių apklaustų liudytojų ir G. F. neišvengta. Todėl remtis šiais  liudytojų parodymais, kaip neginčijamai teisingais, teismas neturi pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, pagrįstai vadovavosi liudytojo R. N. parodymais, kuriuos papildė kitos baudžiamojoje byloje pagrįstai nustatytos aplinkybės, o bendrame visete, išanalizavus įvykio seką, buvo paneigta kaltinamojo versija.

G. F. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai. Teismas paskyrė bausmes Lietuvos Respublikos  BK specialiosios dalies straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Teismas, skirdamas G. F. bausmes už padarytą vagystę bei pagal BK 270  str. 3 dalį, įvertino tai, kad jis administracine tvarka nebaustas, anksčiau teistas (teistumas išnykęs), todėl jam pagrįstai skyrė viešųjų darbų bausmę, įvertino nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) bei BK 56 str., pagrįstai ir kuri nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. F. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d., BK 270 str. 3 d. ir nuteistas pagrįstai, bausmė skundžiamu nuosprendžiu paskirta motyvuotai, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, reglamentuotais LR BK VIII skyriuje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

nuteistojo G. F. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                        Romualdas Lincevičius

Teisėjai:                                                                      Arūnas Paštuolis

Regina Majauskienė