Administracinė byla Nr. I-2681-243/2015
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01864-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5; 1.8.2; 3.21
(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 23 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui R. V. dėl 417,57 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo,
n u s t a t ė :
pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymu prašo priteisti iš atsakovo R. V. 417,57 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašyme nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Nurodo, jog atsakovui nuosavybės teise priklausė butas, adresu (duomenys nskelbtini), Klaipėda, ir butas, adresu (duomenys nskelbtini), Klaipėda. Nurodo, jog butas, adresu (duomenys nskelbtini), Klaipėda laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-04-30 apmokestintas 9,79 Eur vietine rinkliava, kurios atsakovas nesumokėjo, o butas, adresu (duomenys nskelbtini), Klaipėda, Klaipėda laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2014-12-31 apmokestintas 443,97 Eur vietine rinkliava, iš kurios atsakovas sumokėjo 36,19 Eur, todėl susidarė 407,78 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal valdytą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis.
Atsakovas atsiliepimo teismui nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje ir pranešimais.
Teismas konstatuoja:
ginčo dalykas yra pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras reikalavimo priteisti iš atsakovo R. V. 417,57 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 6 punktas (o 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009-01-01 iki 2010-12-31, 5 punktas) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintų Nuostatų 7 punkte ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 6 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-03-29 sprendimo Nr. T2-80 12 punkte plačiau nurodyta, jog vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi nekilnojamojo turto savininkai ir naudotojai – juridiniai ir fiziniai asmenys. Vietinės rinkliavos mokėtojų registre registruojami nekilnojamojo turto savininkai ar naudotojai, jų valdomas nekilnojamasis turtas, jo plotas, veiklos pobūdis. Iš esmės analogiškos nuostatos apie Registre registruojamus duomenis įtvirtintos ir Tarybos 2008-12-23 sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų 10 punkte. Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą. Nuostatuose numatyti du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą; 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo procedūros tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-11-27 sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010-11-25 sprendimu Nr. T2-331) patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), kuris taikomas tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, tai yra ne viešojo naudojimo erdvėse (2 punktas). Kitiems asmenims vietinė rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytą turimo nuosavybės teise arba naudojamo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-04-01 sprendimu Nr. T2-130 buvo sustabdytas 2007-03-29 sprendimo Nr. T2-80 vykdymas iki 2008-07-01. Vietinė rinkliava Klaipėdos mieste pradėta administruoti nuo 2008-07-01. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. T2-346 pakeistas Tarybos 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai“ ir pripažintas netekusiu galios Tarybos 2008-07-31 sprendimo Nr. T2-300 1 punktas, kuriuo taip pat buvo pakeistas Tarybos 2007-03-29 sprendimo Nr. T2-80 priedas „Vietinės rinkliavos dydžiai“. Vietinės rinkliavos dydžiui laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 apskaičiuoti taikomas Tarybos 2008-10-30 sprendimu Nr. T2-346 patvirtinto priedo „Vietinės rinkliavos dydžiai“ (su vėlesniais pakeitimais) nuostatos.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad nekilnojamojo turto objektą – butą, adresu (duomenys nskelbtini), Klaipėda, atsakovas paveldėjo iš V. V., mirusio 2010-12-28 (b.l. 8). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas atsakovui išduotas 2011-03-29 ir 2011-04-04 įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėmimas jo įpėdiniams (CK 5.1. straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas, savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo jis išreiškia valią sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi, įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš paveldėjimo santykių teisinio reglamentavimo ypatumų yra tas, kad palikimo priėmimas veikia retroaktyviai. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimo metu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas, 5.3 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, 2013-09-17 nutartis civilinėje byloje 3K-3-434/2013 ir kt). Konstatuotina, jog R. V. buto, adresu (duomenys nskelbtini) Klaipėda, faktiniu savininku ir valdytoju tapo nuo V. V. mirties, t.y. nuo 2010-12-28. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų taip pat matyti, jog atsakovas butą pardavė 2011-04-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. K1ES-4040. Vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuotas už visą 2011 metų balandžio mėnesį, nors mokėti jis turėtų už naudojimosi nekilnojamuoju turtu laikotarpį. Nors vadovaujantis CK 6.393 straipsnio 3 dalimi prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir teisines pasekmes jiems sukelia tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, tačiau sandorio šalims ji galioja nuo sudarymo momento (CK 1.75 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant kitų duomenų, nuo kada butas faktiškai perduotas pirkėjui ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nesant žymos apie priėmimo-perdavimo aktą, laikytina, jog nekilnojamojo daikto perdavimas pirkėjui įvyko pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo momentu. Pažymėtina, jog vietinė rinkliava nėra siejama išimtinai su nuosavybės turėjimu, bet ir su nekilnojamojo daikto valdymu ar naudojimu, todėl pareiškėja turi teisę vietinės rinkliavos nepriemoką prisiteisti iš asmens, kuris tuo metu nuosavybės ar kitu teisėtu pagrindu valdė nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, jog atsakovas neturi pareigos mokėti vietinę rinkliavą už laikotarpį, kai jam priklausęs nekilnojamasis turtas perleidžiamas kitiems asmenims (žr. 2015-04-20 nutartis Nr. A-888-556/2015, 2014-11-04 nutartis Nr. A556-1729/2014). Konstatuotina, jog atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtojas už butą, adresu (duomenys nskelbtini), Klaipėda, nuo 2011-01-01 (pareiškėjos nurodyto laikotarpio, už kurį skaičiuojama vietinė rinkliava, pradžia) iki 2011-04-15, todėl pareiškėjos prašymas šioje dalyje mažintinas 1,20 Eur (viena diena 0,08 Eur x 15 dienų).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų nustatyta, kad butas, adresu (duomenys nskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklauso atsakovui (b.l. 7), todėl jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pažymos matyti, kad vietinė rinkliava apskaičiuota, taikant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytus vietinės rinkliavos dydžius (b.l. 5-6). Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2014-12-31. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t.y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1335-575/2015, kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.). Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015-10-14 (b. l. 3), todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėja turėjo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2008 ir 2009 metus, kurią pagal pateiktą pažymą apie skolą sudaro 69,81 Eur. Prašymas šioje dalyje dėl priteisimo 69,81 Eur atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu, ir pareiškėjai iš atsakovo priteistina 346,56 Eur. Prašymas tenkintinas, priteisiant euro centų tikslumu, nes tokia formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT administracinės bylos Nr. A-1498-4421/2015, A-1339-442/2015, Nr. A-1497-556/2015, Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015 ir kt.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,
n u s p r e n d ė :
patenkinti iš dalies pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą,
priteisti iš atsakovo R. V., asmens kodas (duomenys nskelbtini), 346,56 Eur (trys šimtai keturiasdešimt šeši eurai 56 euro centai) pareiškėjai UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą,
atmesti prašymą dalyje dėl 71,01 Eur vietinės rinkliavos priteisimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.
Teisėja Vida Stonkuvienė