Administracinė byla Nr. I-221-386/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00810-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 12.18.2; 14.6; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 3 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė,

sekretoriaujant posėdžių sekretorei J. Ž.,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras  atstovei G. P.,

2021 m. liepos 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir valstybės įmonės Turto banko, dėl 22,70  Eur  vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės R. I. priteisti 22,70 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Prašyme (b. l. 1) nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 nuo 2008 m. liepos 1 d. Klaipėdos mieste įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais), kurie galiojo iki 2017 m. birželio 30 d. Taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino naują Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuri įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d. ir kuria įtvirtina dvinarė vietinė rinkliava. Nustatytas vietinės rinkliavos administratorius - pareiškėja. Atsakovė 22,70 Eur vietine rinkliava apmokestinta už laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. valdytą nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

           Teismų informacinės sistemos LITEKO išraše apie asmenį, gautame iš Gyventojų registro departamento, nurodyta, jog R. I. mirė (duomenys neskelbtini). (b. l. 12).             

           Kadangi iš proceso šalių dėl mirties pasitraukė atsakovė R. I., teismo 2019 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi administracinė byla sustabdyta (b. l. 13).

           2021 m. balandžio 12 d. teismo nutartimi administracinė byla atnaujinta bei atsakovė R. I. pakeista jos procesinių teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 54 straipsnis) (b. l. 23-24).

             Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog ji pagal 2021 m. kovo 2 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą paveldėjo R. I. priklausiusius 0,21 E. S. AB sąskaitoje, taip pat  Turto išsaugojimo pensijų fondo 60.988 vnt. sukauptų lėšų. Teigia, kad šios lėšos valstybės kol kas neperimtos dėl antstolių taikyto arešto. Klausimus, susijusius su paveldėtinu nekilnojamuoju turtu, administruoja valstybės įmonė Turto bankas teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatas, valstybės atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai paveldėto turto tikrosios vertės. Tik žinodama, kokios vertės turtą valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, paveldės, vykdydama CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatas, galėtų spręsti dėl proporcingo atsiskaitymo su palikėjos kreditoriais (b. l. 28-29).

             Pareiškėja 2021 m. gegužės 12 d. teismui pateikė nuomonę dėl atsakovo administracinėje byloje. Nurodo, kad valstybės paveldėtiną turtą sudaro tiek turtas (piniginės lėšos ir pensijų fonde sukauptos lėšos), administruojamas atsakovės (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), tiek turtas (butas, adresu (duomenys neskelbtini)), administruojamas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo, t. y. valstybės įmonės Turto bankas (b. l. 45-46).

            2021 m. gegužės 17 d. nutartimi į bylą įtraukta valstybės įmonė Turto bankas (b. l. 47-48).

            Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodo, kad po palikėjos R. I. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. balandžio 27 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą paveldėjo Lietuvos Respublika, kurią šiame paveldėjimo teisiniame santykyje atstovavo valstybės įmonė Turto bankas. Atsakovei, paveldint minėtą butą, informacija apie 22,70 Eur vietinės rinkliavos už atliekas įsiskolinimą pateikta nebuvo. Pareiškėja dėl palikėjos tokio įsiskolinimo turėjo teisę pareikšti kreditorinį reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Kadangi tokių reikalavimų pareiškėja nepateikė, todėl pareiškėjos prašymas, pareikštas administracinėje byloje dėl 22,70 Eur priteisimo negali būti patenkintas (b. l. 58-59).

            Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai.

            Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai.

            Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašo prašymą patenkinti visiškai prašyme ir teismo posėdžio metu jos išdėstytų argumentų pagrindu. Papildomai paaiškina, kad pareiškėja, 2021 m. kovo 10 d. sužinojusi, jog turto paveldėtoja yra Lietuvos Respublika bei Testamentų registre nurodyta, kad turtą paveldėjo Valstybinė mokesčių inspekcija, tą pačią dieną Valstybinę mokesčių inspekciją raštu informavo apie tai, kad palikėja yra skolinga pareiškėjai už vietinę rinkliavą. Nurodo, kad terminas dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo turėtų būti atnaujintas, kadangi pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama nustatyti palikėjos paveldėtojus, operatyviai kreipėsi į teismą dėl bylos atnaujinimo.

            Teismas

konstatuoja:

Administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimo priteisti iš atsakovės  Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir valstybės įmonės Turto banko,  22,70 Eur nesumokėto vietinės rinkliavos mokesčio už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas. 

             Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 (pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-425 bei 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-370 ir vėlesni pakeitimai) patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

               Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis  lemia,  kad  rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (aktuali 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Nuostatų (aktuali redakcija) 23-34 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pareiškėjai pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą ar kitą žinomą adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iš karto.

 Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad R. I. nuo 2014 m. sausio 29 d. nuosavybės teise priklausė prašyme nurodytas nekilnojamojo turto objektas - butas, adresu  (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). 

Minėtas nekilnojamo turto objektas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 22,70 Eur vietinės rinkliavos mokesčiu (b. l. 2).   R. I. minėtu laikotarpiu buvo vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų požiūriu.

Teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi priėmė pareiškėjos prašymą atsakovei R. I. dėl 22,70 Eur vietinės rinkliavos priteisimo (b. l. 6). Teismų informacinės sistemos LITEKO išraše apie asmenį, gautame iš Gyventojų registro departamento, nurodyta, jog R. I. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), t. y. po pareiškėjos prašymo priėmimo teisme. 

Valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro išraše nurodyta, jog R. I. palikimą priėmė Lietuvos Respublika (b. l. 21).  

Iš 2021 m. kovo 2 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimo  Nr. 600 matyti, jog valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, t. y. piniginės lėšos banko sąskaitose bei pensijų kaupimo sąskaita, kurio savininkas yra palikėjas R. I., o įpėdinį Lietuvos Respubliką atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (b. l. 33).

Valstybės įmonė turto bankas atsiliepime nurodė, kad po R. I. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. balandžio 27 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą paveldėjo Lietuvos Respublika, kurią atstovavo valstybės įmonė Turto bankas (b. l. 58-59).

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.

Pareiškėja patikslintu prašymu prašo 22,70 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą priteisti solidariai iš valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko bei valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2021 m. kovo 2 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paveldėjo R. I. priklausiusius  0,21 E. S. AB sąskaitoje, taip pat Turto išsaugojimo pensijų fondo 60.988 vnt. sukauptas lėšas. Kaip nurodo atsakovės atstovė, šios lėšos valstybės kol kas neperimtos dėl antstolių taikyto arešto palikėjos turtui. Kadangi dėl palikėjai nuosavybės teise priklausiusio buto, adresu  (duomenys neskelbtini),  paveldėjimo dokumentuose nebuvo pažymėta, Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos kreipėsi į notarą, prašydama išduoti dėl šio turto rūšies papildomus paveldėjimo dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad  pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatas valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai paveldėto turto tikrosios vertės. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad išieškojimą iš R. I. išieškotojų Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB “Bitė Lietuva”, Klaipėdos bendrabutis ir kt. naudai vykdo eilė antstolių, jų tarpe ir tie, kurių reikalavimai yra pareikti anksčiau, nei  pareiškėjos (b. l. 34-36). Tik žinodama, kokios vertės turtą valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, paveldės, vykdydama CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatas, galėtų spręsti dėl proporcingo atsiskaitymo su palikėjos kreditoriais. Kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki šiol nėra perėmusi jokio palikėjos turto, prašymas iš jos priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą netenkinamas.

             Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 2.1 punktą, be kita ko, Lietuvos valstybės paveldėtą nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus, kuriuos pagal Taisyklių 2.2 p. administruoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) administruoja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybės įmonė Turto bankas. Nagrinėjamu atveju būtent valstybės įmonė Turto bankas paveldėjo R. I. priklausiusį  butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl palikėjos kreditorė - pareiškėja gali pareikšti valstybės įmonei Turto bankas, kaip atstovaujančiai Lietuvos valstybę, kreditorinį reikalavimą (CK 5.63 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja teismo posėdžio metu prašė atnaujinti kreditorinių reikalavimų patikimo terminą.

Kaip jau nurodyta, pareiškėja su prašymu dėl nesumokėtos rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2020 m. liepos 1 d., prašydama priteisti iš R. I. įsiskolinimą, kuris susidarė iki palikėjos mirties. R. I. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. jau po pareiškėjos kreipimosi į teismą dienos, todėl pareiškėja nėra praleidusi kreditorių reikalavimų pateikimo termino, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje. Esant šiai aplinkybei, nėra teisinio pagrindo spręsti termino atnaujinimo klausimo.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos prašymas tenkintinas, priteisiant iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, pareiškėjai 22,70 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti.

Priteisti  UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, 22,70 Eur (dvidešimt du eurus 70 centų) vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini).

           Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.

Teisėja                                       Laimutė Jokubauskaitė