Civilinė byla Nr. e2-3846-960/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36031-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.;
(S)
2.4.2.13.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Dariuš Lučinski,
sekretoriaujant Gretai Ribikauskaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovėms Ievai Butrimavičiūtei, advokatei Laurai Augustinavičienei, atsakovei T. I. S., K. K., jos atstovei advokatei Astai Skujytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Feldis“ ieškinį atsakovams T. C. K., K. K. ir T. I. S., tretiesiems asmenims VĮ „Registrų centras“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pripažinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1) leisti vykdyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., adresas (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal projekto rengėjo S. M. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (ŽDPRIS paslaugos bylos Nr. ZSFP-73882) be atsakovų sutikimo; 2) pripažinti ieškovui teisę tiesiogiai pačiam, ar per trečiuosius asmenis, be atsakovų sutikimo, atlikti visus reikalingus veiksmus pagal teismo patvirtintą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., adresas (duomenys neskelbtini), formavimo ar pertvarkymo projektą dėl naujai suformuoto žemė sklypo, kadastro duomenų nustatymo ir jų įregistravimo VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre.
Ieškinį grindė tuo, jog ieškovas 2020 m. vasario 12 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu nuosavybės teise įgijo 2216/8851 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovai yra šio žemės sklypo bendrasavininkai. Ieškovas savo lėšomis inicijavo šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – atidalinti žemės sklypo dalį ir suformuoti du žemės sklypus. Parengtam projektui turi pritarti visi bendrasavininkai, t. y. atsakovai. Ieškovui nepavysta susisiekti su atsakovais ir gauti jų sutikimą. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno iš bendraturčių teisė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atliekant žemės sklypo dalies atidalinimą rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriam reikalingi bendraturčių pritarimai. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. lapkričio 27 d. projekto patikrinimo akte nurodė, jog projektą galima suderinti su sąlyga, jog bus gauti visų bedrasavininkų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, jog pagal šį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Ieškovo iniciatyva parengtas projektas užtikrina protingą, teisingą ir sąžiningą bendraturčių interesų pusiausvyrą, yra racionalus ir atitinka teisės aktų reikalavimus.
Atsakovas T. C. K. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog iš teismo atsiųstų dokumentų sužinojo, kad dalis žemės sklypo parduota ir jo niekas neinformavo apie planuojamą pardavimą ir jo pirkimo teisę. Nesutinka su žemės sklypo padalinimu. Sklypas nebuvo padalintas ir lieka bendras. Nesupranta kaip galėjo būti parduotas sklypas, jeigu nebuvo aiškiai aptarta dalis, kuri parduodama.
Atsakovė T. I. S. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog žemės sklypas buvo parduotas jai nežinant. Ji turėjo pirminio pirkimo teisę. Buvusi savininkė ir antstolis, neinformavo jos apie sklypo areštą bei pardavimą. Ieškovas žemės sklypą ketina padalinti savo nuožiūra ir nori gauti jai nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį.
Atsakovė K. K. teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, jog vienas iš žemės sklypo bendraturčių? turi teisę inicijuoti žemės sklypo projekto, kurio tikslai – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus bei nustatyti žemės sklypui (-ams) naudojimo būdą pagal savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, rengimą, tačiau parengtas ir visų atsakingų institucijų suderintas ir patikrintas projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai projekto sprendiniams pritars visi žemės sklypo bendraturčiai (kai bus gauti jų raštiški pritarimai) arba kai teismas pripažins, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nei šioje byloje, nei žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procese neturi jokio tiesioginio intereso, tolesnės žemės sklypo formavimo ir planavimo procedūros vėlgi bus vykdomos teisės aktų nustatyta tvarka
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, jog 2020 m. lapkričio 27 d. patikrinimo aktu buvo padaryta išvada, jog tvirtinti žemės valdos projektą galima su sąlyga: kai bus gauti visų bendrasavininkų raštiški pritarimai projektui arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.
Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Laura Augustinavičienė palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog ieškovas ketina nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę, kurią įgijo teisėtai iš varžytinių investiciniais tikslais. Planuoja gauti statybos leidimą, bet esant bendraturčiams tokia leidimo gavimo procedūra pasidaro sunkesnė. Parengtas projektas atitinka visus teisės aktų reikalavimus ir jokio ieškovo pranašumo jame nėra. Į ieškovui atidalinamą žemės sklypą nepatenka jokie statiniai. Su atsakovais suderinti buvo bandoma žodžiu, telefonu, bei buvo siunčiami registruoti laiškai. Projektas buvo viešintas. Projektas buvo rengtas siekiant kiekvienam žemės sklypui palikti privažiavimą.
Teismo posėdžio metu atsakovė K. K. nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog ieškovas nebaigė su ja susitarti. Vienintelis skambutis buvo 2020 metais po varžytinių. Susitikimas buvo įžūlus, nes buvo siūloma nusipirkti žemės sklypą už didelę kainą. Patyrė spaudimą. Mato susidorojimą tame kas įvyko su D. ir tarnyba, kai vaikas buvo atimtas. Žino su kuo turi reikalų ir tokių žmonių galimybes. Matė kokia galinga mašina važiuoja per juos. Antstoliai neturi žlugdyti žmonių. Niekur nesikišo ir kantriai laukė. Veikia kvalifikuota grupė, kuri užsiima turto prievartavimu. Tai valstybės sankcionuotas turto prievartavimas. Ji rūpinosi savo vaiko interesais. Advokatas, kuris bandė ginčą spręsti taikiai, yra ieškovo parinktas. Apie 30 metų patiria organizuotą naikinimą. Prokuratūra, jeigu norės, galės pasisakyti. Advokatė jai paskirta ne toje byloje, kur reikia.
Teismo posėdžio metu atsakovės K. K. atstovė advokatė Asta Skujytė nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog žemės sklypo dalies pardavimas įvyko dėl D. L. skolų. Jai tarnyba buvo pateikusi parengti išvadą, dėl D. L. ieškinio rengimo, bet su ja nepavyko susisiekti. Atsakovai nežinojo apie varžytines ir rengiamą projektą. Į bylą nepateikti jokie įrodymai apie ieškovo bandymą informuoti atsakovui apie projektą. Pasiūlytas projektas neatitinka šalių interesų. Jau dabar aišku, jog šalims teks kelti naujas bylas dėl servituto.
Teismo posėdžio metu T. I. S. nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog nežinojo apie varžytines. Jeigu apie tai žinotų, tai būtų iš anksto atidalinusi sklypo dalį. Niekas su ja nebandė susisiekti dėl sklypo atidalinimo. Jau dabar tarp šalių kilęs ginčas dėl įvažiavimo. Projekte neteisingai padalinta žemė. Šiuo metu tvarkosi dėl savo dalies atidalinimo. Jie kaip ankstesni savininkai, turi pirmenybę atsidalinti. Turi būti išsiaiškinta kam, kokioje vietoje priklausys žemė.
Ieškinys tenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių nustatymo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovui nuosavybės teise priklauso 2216/8851 dalis 6,1957 ha ploto žemės sklypo, esančio Salininkų g. 13, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), atsakovui T. C. K. nuosavybės teise priklauso 1662/8851 dalis šio Žemės sklypo, atsakovei K. K. nuosavybės teise priklauso 554/8851 dalis šio Žemės sklypo, atsakovei Teresai I. S. nuosavybės teise priklauso 28065/61957 dalis šio žemės sklypo, 2868/61957 dalis šio Žemės sklypo priklauso Lietuvos Respublikai ir yra patikėjimo teise valdoma trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Ieškovas jam priklausančią Žemes sklypo dalį įgijo pagal 2020 m. vasario 12 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-20-179-4324 (toliau – Turto pardavimo iš varžytinių aktas).
Ieškovo iniciatyva matininkas S. M. yra parengęs Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:2000 (toliau – Projektas), kuriame siekiama atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų Žemės sklypų dalis ir suformuoti du atskirus žemės sklypus.
Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2020 m. lapkričio 27 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktu (toliau – Patikinimo aktas) padarė išvadą, jog tvirtinti žemės valdos projektą galima su sąlyga: kai bus gauti visų bendrasavininkų raštiški pritarimai Projektui arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
Dėl ieškovo nuosavybės teisės į Žemės sklypą nuginčijimo.
Susipažinus su atsakovų įrodinėjamomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog pagrindinis atsakovų nesutikimo su ieškiniu motyvas yra tai, jog atsakovai nesutinka su tuo, jog ieškovas galėjo įgyti nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį.
Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog ieškovas nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį įgijo pagal Turto pardavimo iš varžytinių aktą. Šis ieškovo nuosavybės teisės įgijimo pagrindas nėra šalių nuginčytas ir šiuo metu yra galiojantis, įregistruotas viešajame registre. Parengiamojo teismo posėdžio metu ir procesiniuose dokumentuose teismas išaiškino atsakovams, jog ketindami ginčyti ieškovo įgytą nuosavybę į Žemės sklypą, jie turi reikšti ieškinį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog teismuose nėra pareikštų ieškinių, kuriais būtų ginčijama ieškovo įgyta nuosavybės teisė į Žemės sklypo dalį.
Teismas susipažinęs su byloje esančiais įrodymais ir atsakovų šioje dalyje nurodytais argumentais daro išvadą, jog pats teismas, savo iniciatyva, neturi pagrindo nustatyti, jog Turto pardavimo iš varžytinių aktas yra niekinis ir todėl jį pripažinti negaliojančiu. Dėl šių priežasčių atsakovų nesutikimo su ieškiniu motyvai, susiję su jų nesutikimu dėl ieškovo įgytos nuosavybės teisės į dalį Žemė sklypo, šioje byloje nagrinėjant ginčą dėl atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, laikytini nepagrįstais, todėl šis pagrindas nesudaro galimybės netenkinti ieškinio.
Dėl šalių bendradarbiavimo ikiteisminėje stadijoje.
Atsakovai, kaip nesutikimo su ieškiniu motyvus, nurodė aplinkybes apie tai, jog ieškovas juos neinformavo apie ketinimus atlikti Žemės sklypo atidalinimą, rengiamą projektą. Ieškovas teismui pateiktame ieškinyje nurodė, jog jam nepavyko susisiekti su ieškovais, o posėdžio metu papildomai paaiškino, jog su atsakovais buvo bandyta bendrauti žodžiu ir telefonu, buvo siunčiami registruoti laiškai. Susipažinus su byloje esančias rašytiniais įrodymais darytina išvada, jog nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo ketinimus ir bandymus bendradarbiauti su atsakovais ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje.
Nepaisant šių aplinkybių, teismas įvertinęs atsakovų byloje aiškiai išreikštą poziciją, jog jie nesutinka su ieškinyje pareikštais reikalavimais, daro išvadą, jog aplinkybės apie šalių elgesį ikiteisminėje stadijoje yra teisiškai nereikšmingos sprendžiant tarp šalių šioje byloje kilusį ginčą iš esmės dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Dėl ieškovo pareikšto reikalavimo.
Anksčiau teismo nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog šalys yra Žemės sklypo bendrasavininkai, o ieškovas ketina atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
CK 4.80 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta kiekvieno iš bendraturčių teisė atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tokios teisės įgyvendinimo pasekmė yra tai, jog bendraturtis tampa naujo daikto savininku ir nebelieka jo bendrosios dalinės nuosavybės. Visi bendraturčiai yra lygiateisiai ir neturi jokios pirmenybės teisės reikalauti atidalinti jo dalį priklausomai nuo nuosavybės teisės įgijimo laiko, todėl atsakovės T. I. S. nesutikimo su ieškiniu šioje dalyje motyvai apie atsakovų turimą pirmenybę dėl atidalinimo, laikytini nepagrįstais.
Kiekvienas iš bendračių gali reikalauti atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir neprivalo reikalauti atidalinti kitiems bendratučiams jų dalis, t. y. esant keliems bendraturčiams, kiekvienas konkretus bendraturtis gali reikalauti atidalinti jo dalį, kuri taps jo asmenine nuosavybe, o likusi turto dalis liks bendroji dalinė kitų bendraturčių nuosavybė. Dėl šių priežasčių ieškovo pareikštas reikalavimas tik dėl jo dalies atidalinimo, nenurodant kokios konkrečios atskiros dalys bus nustatytos kiekvienam atskirai likusiam bendraturčiui, nepaneigia tokios jo teisės ir todėl šioje dalyje laikomi nepagrįsti atsakovės T. I. S. nesutikimo su ieškinio motyvai, jog ieškovas nenurodė kaip bus atidalinta nuosavybė likusiems Žemė sklypo savininkams.
Žemės sklypai yra specifiniai civilinių teisių santykių objektai, todėl jų atidalinimas galimas tik laikantis specialių teisės aktų reikalavimų (Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų). Ieškovo nurodytos aplinkybės ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog ieškovas siekdamas atidalinti savo Žemės sklypo dalį parengė Projektą, kuris Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos buvo patikrintas ir Patikinimo aktu nenustatyta jokių jo trūkumų, išskyrus poreikį suderinti su atsakovais. Esant šioms aplinkybėms, atsakovai nesutikdami su ieškovo parengtu Žemės sklypo atidalinimo Projektu, turi nurodyti aplinkybes ir jas pagrįsti įrodymais, kodėl jie nesutinka su ieškovo siūlomu Žemės sklypo atidalinimu pagal Projektą, ir kokias jų teises ir interesus pažeis toks Žemės sklypo atidalinimas.
Susipažinus su atsakovų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis matyti, jog atsakovai iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su ieškovo parengto Projekto netinkamumu ir jų, kaip bendrasavininkų, teisių ir interesų pažeidimu. Vien tai, jog atsakovai nesutinka su ieškovo įgyta nuosavybe ir nenori, jog būtų atidalinta ieškovo Žemės sklypo dalis, neįrodo jų interesų ir teisių pažeidimo.
Teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės apie atsakovės T. I. S. rengiamąją jos dalies Žemės sklypo atidalinimo projektą, ateityje galimus ginčus tarp kilusių bendraturčių dėl servituto, teismo vertinimu nesudaro pagrindo užkirsti kelią ieškovui įgyvendinti savo dalies atidalinimą. Nuo ieškinio pateikimo teismui iki šiol sprendimo priėmimo suėjo pakankamai laiko, jog šalys galėtų parengti savo atidalinimo projektus ir pareikšti priešieškinius arba ginčą išspręstų taikiu būdu. Atsakovė T. I. S. teismui nepateikė jokių įrodymų apie jos rengiamą projektą, nenurodė kokiu būdu ji ketina atidalinti savo Žemės sklypo dalį ir kaip konkrečiai ieškovo parengtas Projektas pažeidžia jos interesus. Atsakovai aiškiai ir konkrečiai neįrodė koks jų teisių ar interesų pažeidimas galimas dėl servitutų. Dėl šių priežasčių vien tik tokios aiškiai neapibrėžtos abejonės nesudaro pagrindo laikyti, jog ieškovo parengtas Projektas pažeis atsakovų teises.
Pažymėtina ir tai, jog iš Projekto ir viešai skelbiamų duomenų www.zpdris.lt matyti, jog pagal Projektą ieškovui atidalintame žemės sklype nebus statinių, todėl laikytinos nepagrįstomis atsakovės T. I. S. išsakytos abejonės dėl pastatų savininkų teisių užtikrinimo.
Atsakovės K. K. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės apie aiškiai nenurodytų asmenų galimai padarytas nusikalstamas veikas, jai daromą spaudimą ir pan, teismo vertinimu nesusijusius su šia nagrinėjama byla. Byloje nėra pateikta įrodymų ir nenurodytos jokios konkrečios aplinkybių, kurios leistų teismui padaryti išvadą apie galimai nustatytą nusikalstamą veiką dėl kurios teismas turėtų priimti atskirąją nutartį ir apie tai pranešti prokurorui.
Šių aplinkybių visuma leidžia teismui spręsti, jog atsakovų nesutikimas dėl ieškovo Žemės sklypo atidalinimo pagal Projektą laikomas nepagrįstu, todėl teismas tenkina ieškovo pareikštus reikalavimus ir pripažįsta ieškovui teisę vykdyti Žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal Projektą be atsakovų sutikimo bei pripažįsta ieškovui teisę tiesiogiai pačiam, ar per trečiuosius asmenis, be atsakovų sutikimo, atlikti visus reikalingus veiksmus pagal Projektą dėl naujai suformuoto žemė sklypo, kadastro duomenų nustatymo ir jų įregistravimo VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį bei pateikė įrodymus apie patirtas 3 810,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, t. y. tarp šalių nebuvo kilęs didelės apimties ginčas, kurio metu ieškovui tektų rinkti daug įrodymų ir įrodinėti daugybę aplinkybių, nagrinėjimas teismo posėdžiuose buvo pakankamai neilgas, ieškovo advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog ieškovo išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra per didelės ir teismas jas sumažina iki 2 000,00 Eur.
Byloje susidarė 19,31 Eur pašto išlaidos.
Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, teismas lygiomis dalimis iš atsakovų priteisia ieškovui visas jos patirtas 2 075,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė K. K. kuriai suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, yra atleidžiama nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, todėl iš jos nepriteisiamos pašto išlaidos valstybės naudais, o iš likusių atsakovų priteisiama po 6,45 Eur (19,31 Eur / 3) pašto išlaidas valstybės naudai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268 - 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškovo ieškinį tenkinti.
Pripažinti ieškovo UAB „Feldis“, j.a.k. 304762613, teisę vykdyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., adresas (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal projekto rengėjo S. M. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (ŽDPRIS paslaugos bylos Nr. ZSFP-73882) be atsakovų T. C. K., K. K. ir T. I. S. sutikimo.
Pripažinti ieškovui UAB „Feldis“, j.a.k. 304762613, teisę tiesiogiai pačiam, ar per trečiuosius asmenis, be atsakovų T. C. K., K. K. ir T. I. S. sutikimo, atlikti visus reikalingus veiksmus pagal teismo patvirtintą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v., adresas (duomenys neskelbtini), formavimo ar pertvarkymo projektą dėl naujai suformuoto žemė sklypo, kadastro duomenų nustatymo ir jų įregistravimo VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų T. C. K., a.k. (duomenys neskelbtini) K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 691,67 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Feldis“, j.a.k. 304762613, naudai.
Priteisti iš atsakovų T. C. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Teresos I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po 6,45 Eur pašto išlaidas valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.
Teisėjas Dariuš Lučinski