Baudž. byla Nr. 1- 127- 107/ 2012

                                                                    Proceso Nr. 1-30-1-01221-2011-5                                                                    Procesinio sprendimo kategorija

1.2.22.1.; 1.2.22.3.; 1.2.29.3. (S)

                              KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

                                                  N U O S P R E N D I S 

                       L I E T U V O S   R E S P U B L I K O S  V A R D U

                                                 2012 m. rugpjūčio 13 d.

                                                                 Klaipėda

         Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis,

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,

dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei,

gynėjams Juozui Ančiukaičiui, Antanui Lekstučiui,

nukentėjusiajam G. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

              J. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2003-06-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. 1 MGL (125 Lt) bauda, nuosprendis neįvykdytas, bauda nesumokėta,

              kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d.;

T. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d., 253 str. 1 d., 302 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

                                                             n u s t a t ė :

              kaltinamoji J. F. pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o T. F. pagrobtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis neteisėtai realizavo. Be to, T. F., neturėdama teisėto pagrindo, įgijo ir realizavo fizinio asmens dokumentą.

              Nusikaltimai padaryti esant tokioms aplinkybėms:

              2011-06-19, apie 11 val., apsvaigusi nuo alkoholio, būdama nukentėjusiojo G. B. bute, (duomenys neskelbtini) , J. F. slapta pagrobė lovoje po čiužiniu paslėptą G. B. priklausantį 300 litų vertės C kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą – „ME 38 Compact-G“ modelio revolverį Nr. 026058, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „380 ME GUM“ tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis, ir penkis 15 litų vertės revolveryje buvusius savadarbius šovinius, susidedančius iš 9 mm kalibro garsinio revolverio šovinių ir guminių šratų.

              Kaltinamoji T. F., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2011-06-19, apie 11 val., J. F. pagrobtą iš G. B. C kategorijos „ME 38 Compact-G“ modelio revolverį Nr. 026058  2011-06-19 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini) , taksi automobilių stovėjimo aikštelėje, neteisėtai už 100 litų pardavė A. M..

              Be to, 2011-06-20, po pietų, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, turėdama tikslą įgyti nukentėjusiojo G. B. leidimą ginklui laikyti, T. F. G. B. pamelavo, kad iš jo pagrobtas revolveris „ME 38 Compact-G“ Nr. 026058 yra lombarde, kad ji revolverį gali išpirkti, tačiau tam reikalingas G. B. išduotas leidimas ginklui laikyti ir 100 litų. Patikėjęs T. F. melu, prie lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), G. B. T. F. atidavė savo leidimą Nr. 0000044 įsigyti, laikyti (nešiotis) dujinius pistoletus (revolverius), senovinius, pneumatinius (virš 7,5 J) ir nedidelės galios šaunamuosius ginklus, kurį 2011-03-23 išdavė Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro licencijavimo poskyris, ir 100 litų. Taip neturėdama teisėto pagrindo, apgavusi nukentėjusįjį, kaltinamoji T. F. įgijo šį G. B. leidimą Nr. 0000044 dujiniam pistoletui (revolveriui) įsigyti, laikyti (nešiotis). Laukiant nukentėjusiajam prie lombardo, (duomenys neskelbtini), kaltinamoji T. F. nuo nukentėjusiojo slapta pasišalino, tą pačią dieną, tikslus laikas nenustatytas, leidimą dujiniam pistoletui (revolveriui) įsigyti, laikyti (nešiotis) perdavė (taip realizavo) A. M..

Kaltinamoji J. F. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusįjį G. B. pažinojo nuo vaikystės laikų, o 2011-06-19 pas G. B. su dukra kaltinamąja T. F. užėjo ieškodamos V. K.. Būdama G. B. bute, J. F. pastebėjo, kaip G. B. po čiužiniu ar po pagalve padėjo ginklą. Kodėl ir kaip J. F. pagrobė G. B. ginklą, paaiškinti negalėjo, nes nelabai prisiminė dėl girtumo. Būdama pas nukentėjusįjį namuose, į balkoną parūkyti eidavo ir ji. Kai pagrobė ginklą, nukentėjusysis ir jos duktė T. F. buvo balkone arba virtuvėje. Kaip ir kada ji paėmė ginklą, niekas nematė. J. F. iš G. B. namų išėjo pirmoji, o duktė T. F. išėjo po keleto minučių. Išeiti paprašė G. B.. Pagrobtą ginklą J. F. perdavė M. V., prašė, kad jis ginklą parduotų. T. F. pasakė, kad pinigus už parduotą ginklą atneštų jai. Kad ginklas buvo parduotas taksistui, sužinojo iš dukters T. F.. Už parduotą  ginklą pinigų J. F. negavo.

              Dėl neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų pardavimo bei neteisėto dokumento įgijimo ir jo realizavimo kaltinamoji T. F. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad, dingus G. B. ginklui, ji iš nukentėjusiojo namų išbėgo ir pasivijo motiną lauke, prie vaikų darželio „(duomenys neskelbtini)“. Motina parodė, kad turi nukentėjusiojo ginklą, pasiteisino, kad nukentėjusiajam jis nereikalingas. Kadangi motina atiduoti ginklą nukentėjusiajam nesutiko, norėjo jį parduoti, o T. F. nežinojo, ką su ginklu daryti, ji paskambino pažįstamam M. V.. Apžiūrėjęs ginklą, M. V. pasakė, kad ginklą galima parduoti arba užstatyti. Pokalbyje dėl ginklo pardavimo dalyvavo ir J. F.. T. F. paskambino pažįstamam taksistui A. Š., šis susiskambino su savo draugu A., ir T. F. tam draugui pagrobtą ginklą pardavė už 100 litų. Pinigų motinai nedavė, išleido pati. Ginklą nupirkęs taksistas reikalavo ginklo dokumentų, o nukentėjusysis reikalavo grąžinti jo ginklą. Pasitarusi su M. V., kaip iš nukentėjusiojo gauti ginklo dokumentus, T. F. nukentėjusiajam pasakė, kad ginklas užstatytas lombarde, o jam išpirkti reikalingi ginklo dokumentai ir 100 litų. Davęs T. F. ginklo dokumentus, leidęs jo vardu iš bankomato paimti 100 litų, nukentėjusysis liko laukti prie lombardo. Tuo metu T. F. su M. V. slapta nuo nukentėjusiojo pabėgo. T. F. ginklo dokumentus atidavė A. Š., o gautus iš nukentėjusiojo ginklo išpirkai 100 litų pasisavino.

              Nukentėjusysis G. B. parodė, kad kaltinamąją J. F. pažįsta senokai, susipažino per kaimyną V. K.. J. F. dukrą T. pirmą kartą pamatė ginklo pagrobimo dieną. 2011-06-19, apie 11 val., G. B. parėjo iš parduotuvės į namus. Prie buto durų jį pasivijo kaltinamosios J. ir T. F.. Atrakinus duris, pirmoji į butą įėjo J. F.. Kol G. B. buvo virtuvėje ir dėjo maisto produktus į šaldytuvą, J. F. stovėjo prie veidrodžio. Tuo metu užėjo V. K.. Jis  paprašė 5 litų vynui ir paklausė, ką čia daro J., informavo, kad ji kažką kiša į rankinuką. T. F. sėdėjo kitame kambaryje. Nukentėjusysis V. K. davė 5 litus, palydėdamas jį iki buto durų atsisuko, bet nė vienos moters bute nepastebėjo. Palydėjęs V. K. ir pažiūrėjęs po čiužiniu, pamatė, kad nebėra ginklo. V. K. pasakė, kad paimtas revolveris, bet į policiją nesikreipė. Kad turi ginklą ir kur jį laiko, J. F. žinojo iš anksčiau. Ko tą dieną pas nukentėjusįjį atėjo kaltinamosios, jos  nesakė, nieko nepasakė ir išeidamos. 2011-06-20 atėjo T. F. ir pasakė, kad revolveris užstatytas už 100 litų. Sakė, kad reikia pasiimti ginklo dokumentus, 100 litų. Lauke jau laukė ir M. V.. 100 litų ir ginklo dokumentus nukentėjusysis padavė T. F., o pats laukė šalia lombardo. Kai nesulaukęs grįžtančios T. F. nuėjo į lombardą, sužinojo, kad ginklas užstatytas nebuvo, kad tokių daiktų į lombardą nepriima. Į policiją vis dar nesikreipė. Susitikęs J., pareikalavo, kad ji ginklo dokumentus grąžintų, nes privalėjo kreiptis į policiją. J. F. neatsakė nieko. Kai susitiko T. F., ši pasakė, kad ginklas yra pas M. V.. Spalio mėnesio pradžioje atėjo T. F. ir pasakė, kad ginklas yra pas taksistą, norint ginklą atgauti, reikia taksistui sumokėti 200 litų. T. F. nukentėjusiajam davė savo pasą, o jis jai davė 200 litų. Nukentėjusysis parodė, kad savo ginklą atgavo, niekam jokių priekaištų neturi. Nukentėjusiojo nuomone, ginklą pagrobė J. F.. T. F. ginklo nerodė. Kad T. F. pagrobė  ginklo dokumentus, policijai pranešė iš pykčio. Dokumentus T. F. nukentėjusysis kitą dieną padavė pats.

              Liudytojas V. K. parodė, kad su nukentėjusiuoju G. B. gyvena toje pačioje laiptinėje. Pamatęs, kad G. B. grįžta iš parduotuvės, nuėjo pas jį pasiskolinti 5 litų. G. B. rado virtuvėje. Tuo metu J. F. buvo miegamajame, o T. F. buvo kitame kambaryje. F. pažinojo, bet, ką jos veikia pas G. B., nepasidomėjo. J. F. turėjo rankinuką. Revolverio jos rankose nematė. Kad J. F. kažką veikė su rankinuku, liudytojas nukentėjusįjį įspėjo. T. F. stovėjo prie sekcijos ir kažką apžiūrinėjo. Kada F. įėjo į namą, liudytojas nepastebėjo. V. K. virtuvėje su nukentėjusiuoju pašnekėjo apie 5–10 minučių. Nukentėjusysis dėl ginklo vagystės kreiptis į policiją nenorėjo. V. K. su T. F. teko kalbėtis savo bute. Ji pasakė, kad ginklą atidavė M. V.. Liudytojas V. K. parodė, kad 2011-06-19 kaltinamųjų pas jį bute nebuvo, ir tuo savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 2011-09-12 (t. 1,  b. l. 29–30), kad 2011-06-19, iš ryto, kaltinamosios jo bute buvo, paneigė.

              Liudytojas M. V. parodė, kad kaltinamąsias pažįsta apie metus laiko. Prieš pusantrų metų į jį kreipėsi T. F., kuri norėjo parduoti ginklą. Kartu su T. buvo ir J. F.. Ginklas buvo pas J. F., ji tą ginklą ir parodė. Visi trys nuėjo pas V. B., kur liudytojas gyveno su T. F.. T. F. pasakojo, kad buvo pas kažkokį kareivį, kuris joms pasigyrė, jog turi šautuvą. Iš pasakojimo liudytojas suprato, kad T. ėjo su kareiviu į balkoną parūkyti, o J. F. tuo metu ginklą pavogė. T. skambino taksistui, vardu A.. Ginkle buvo penki guminiai šoviniai. Pirkėjų ginklui ieškojo pati T.. Ji pati važiavo ginklą parduoti. Vėliau su T. liudytojas ėjo iki kareivio (G. B.) namų. T. nuėjo pas kareivį į butą, o liudytojas jos laukė lauke. Dar vėliau T. iš bankomato paėmė nukentėjusiojo 100 litų.

              Liudytojas A. Š. parodė, kad jis dirba taksistu, kad kaltinamąsias pažinojo daugiau negu metus laiko. T. F. liudytojui siūlė pirkti ginklą, sakė, kad ginklas senelio. Kai liudytojas ginklo nepirko, T. F. klausė, kur galėtų ginklą parduoti. Ginklą parodė T. F.. Ji norėjo už ginklą gauti 150–200 litų. Liudytojas ginklo pirkėjo surasti nepadėjo.

              Liudytojas A. M. parodė, kad 2011 metų vasarą (duomenys neskelbtini) iš moters pirko dujinį ginklą, pavadinimo neprisimena. Ginkle šovinių nebuvo. Moteris sakė, kad ginklas senelio. Ginklą pirko už 100 litų. Su ginklu gavo ir B. vardu išrašytą leidimą ginklui turėti. Kad tas ginklas vogtas ir jo ieško policija, vėliau pranešė taksistas A.. Liudytojas pirktą ginklą ir dokumentus pristatė policijai.

              Iš 2011-07-15 nukentėjusiojo G. B. pareiškimo policijai turinio matyti, kad 2011-06-19, apie 11 val., J. ir dar viena moteris, kuri prisistatė T., per septynias minutes, per kurias buvo nukentėjusiojo namuose, iš lovos pagrobė dujinį 9 mm kalibro revolverį su penkiais šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis, revolverio registracijos lapą ir leidimą jį nešioti. Žala – 715 Lt (t. 1, b. l. 1).

              Iš 2011-07-19 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. B. tyrėjai pateikė leidimo Nr. 0000044 įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklą kopiją. Leidimo kopijoje yra nurodyta, kad leidimą išdavė Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro licencijavimo poskyrio viršininkas komisaras Ž. N. 2011-03-23 (t. 1, b. l. 18, 19).

              Iš 2011-08-10 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. B. tyrėjai pateikė revolverio „ME sport-wafen“ „ME 38 Compact-gum“ ginklo Nr. 026058 instrukcijų knygelę (t. 1, b. l. 20, 21–22).

              2011-07-19 parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu G. B. atpažino kaltinamąją J. F., kuri 2011-06-19, apie 11 val., atėjusi su dukra T. į nukentėjusiojo G. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš po lovos čiužinio pagrobė G. B. revolverį su 5 šoviniais (t. 1, b. l. 25–26).

              2011-07-19 parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu G. B. atpažino kaltinamąją T. F., kuri 2011-06-19, apie 11 val., atėjusi su J. F. į nukentėjusiojo G. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš dėžutės pagrobė G. B. revolverio „ME 38 Compact-gum“ registracijos lapą, ginklo naudojimo instrukciją ir G. B. vardu išduotą leidimą ginklui įgyti ir laikyti (t. 1, b. l. 27–28).

              Iš 2011-11-16 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. M. tyrėjai pateikė revolverį „ME 38 Compact-gum“, registracijos Nr. 026058, ir jo aprašymą (instrukciją) (t. 1, b. l. 46).

              Iš 2011-11-16 apžiūros protokolo turinio matyti, kad buvo apžiūrėtas 9 mm kalibro revolveris „ME 38 Compact-GUM“ Nr. 026058. Revolverio būgnelyje šovinių nerasta. Apžiūrėta ir revolverio naudojimo aprašymo knygelė (instrukcija) (t. 1, b. l. 47–51).

              Iš tyrėjos J. S. 2011-11-16 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad 2011-11-16 A. M. pagrobtąjį G. B. revolverį ir revolverio naudojimo aprašymą (instrukcijų knygelę) į Klaipėdos 2 policijos komisariatą atnešė pats (t. 1, b. l. 52).

              Iš 2011-11-21 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas A. M. tyrėjai pateikė G. B. vardu 2011-03-23 išduotą neterminuotą leidimą Nr. 0000044 įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklą, taip pat A. M. vardu 2011-07-07 išduotą neterminuotą leidimą Nr. 0000346 įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklą (t. 1, b. l. 53–54).

              Iš 2011-11-21 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro licencijavimo poskyrio 2011-03-23 G. B. išduotas neterminuotas leidimas Nr. 0000044 įsigyti ir laikyti (nešiotis) dujinį pistoletą (revolverį) (t. 1, b. l. 55–56, 57).

              Iš 2011-08-03 kratos protokolo turinio matyti, kad kratos kaltinamųjų J. ir T. F. gyvenamojoje vietoje metu jokių ginklų ar jų dokumentų, šaudmenų nerasta (t. 1, b. l. 60–63).

              2011-10-06 specialisto išvada Nr. 633 patvirtina, kad tyrimui pateikta 9 mm kalibro revolverio „ME 38 Compact-GUM“, skirto šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais bei šoviniais su guminėmis kulkomis instrukcija yra šaunamojo ginklo, priskiriamo „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, instrukcija (t. 1, b. l. 67).

              2011-12-15 specialisto išvada Nr. 881 patvirtina, kad tyrimui pateiktas revolveris „ME 38 Compact-G“, Nr. 026058, yra pramoninės gamybos ir skirtas šaudyti .380-o (9 mm) kalibro „380 ME GUM“ tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis. Revolveris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Revolveris šaudymui tinkamas. Vagystės metu „ME 38 Compact-G“ modelio revolverio Nr. 026058 būgnelio kamerose buvę penki savadarbiai neunitariniai šoviniai, kiekvienas iš kurių susideda iš 9 kalibro garsinio revolverinio šovinio ir guminio šrato, yra savadarbiai neunitariniai šaudmenys, kuriais galima šaudyti iš tirti pateikto revolverio. Atskirai paimti penki pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsiniai revolveriniai šoviniai, kurie įėjo į anksčiau paminėtų savadarbių šaudmenų sudėtį, yra priskiriami prie C kategorijos ginklams skirtų šaudmenų. Šios rūšies šoviniai skirti įvairių modelių dujiniams revolveriams. Šratai nėra šaudmenys (t. 1, b. l. 72–74).

              Iš 2011-12-22 asmens parodymo atpažinti protokolo turinio matyti, kad liudytojas A. M. T. F. neatpažino (t. 1, b. l. 165–167).

              Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusįjį G. B. apie tai, kad J. F. kažką dedasi į rankinuką, perspėjo V. K.. Nukentėjusysis matė, kad T. F. tuo metu sėdėjo kitame kambaryje. Kai po 5–10 minučių G. B. V. K. palydėjo iki buto durų, jis nė vienos moters bute neberado. Palydėjęs V. K. ir pažiūrėjęs lovoje po čiužiniu, pamatė, kad ginklas pagrobtas. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, kad J. F. jo ginklo laikymo vietą žinojo iš anksčiau. Nukentėjusiojo nuomone, ginklą galėjo pagrobti J. F., nes T. F. jis ginklo nerodė. Nukentėjusysis parodė, kad apie tai, jog T. F. pagrobė  ginklo dokumentus, jis policijai pranešė iš pykčio. Dokumentus T. F. kitą dieną jis padavė pats.

Iš bylos aplinkybių matyti, kad gautus iš nukentėjusiojo dokumentus T. F. A. Š. ar ginklo pirkėjui perdavė kitą po ginklo vagystės dieną, pati dokumentų iš nukentėjusiojo buto nepaėmė. G. B. leidimą Nr. 0000044 dujiniam pistoletui (revolveriui) įsigyti, laikyti (nešiotis), kurį jam 2011-03-23 buvo išdavęs Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro licencijavimo poskyris, ir 100 litų T. F. iš nukentėjusiojo neteisėtai įgijo sukčiavimo būdu.

2011-09-19 apklausta kaip įtariamoji J. F. parodė, kad 2011-06-18 su dukra T. F. buvo pas V. K.. Iš jo išėjo tik kitos dienos rytą. Prie parduotuvės sutiko G. B., kuris pasikvietė į namus. Namuose G. B. abi vaišino degtine, o pats gėrė alų. Pabuvus pas G. B. apie 40 min., iš jo namų išėjo ir nuėjo pas V. K., bet šis neįsileido, todėl nuėjo prie parduotuvės. Ten susitiko pažįstamų ir toliau girtavo. Kad G. B. turi šautuvą, J. F. žinojo iš jo pasakojimų, tačiau, kur ginklą laikė, nežinojo. Būdama pas G. B. ginklo ar dokumentų nepagrobė, kad tai būtų padariusi T. F., nematė ir nežino (t. 1, b. l. 83–84).

2011-12-22 apklausta kaip įtariamoji J. F. parodė, kad, pasikvietęs į svečius, G. B. ją ir jos dukrą T. vaišino alumi ir vynu. T. gėrė alų, o ji su G. B. gėrė vyną. Iki to laiko girtavo pas V. K.. J. F. ir šį kartą parodė, kad nukentėjusiojo ginklo slaptavietės nežinojo, ginklo ir dokumentų nepagrobė. Kodėl ją šautuvo vagyste kaltina duktė, paaiškinti negalėjo (t. 1, b. l. 89–90).

Iš liudytojo M. V. ir kaltinamosios J. F. akistatos protokolo turinio matyti, kad pagrobtą G. B. revolverį T. F. M. V. perdavė matant J. F.. Tuo metu revolveryje M. V. rado penkis šovinius. Apie revolverio vagystę liudytojui papasakojo T. F.. T. F. pasakojo, kad, jai su revolverio savininku (kareiviu) išėjus parūkyti, J. F. iš po pagalvės pavogė revolverį, kad, sugrįžusiai po rūkymo T. F. J. F. pamerkė akį. Iš to T. F. suprato, kad revolverį J. F. jau pavogė, todėl abi iš G. B. buto išėjo. Šios akistatos metu J. F. tvirtino, kad jokio ginklo pas G. B. namuose nematė, M. V. jokio revolverio parduoti neprašė (t. 1, b. l. 94–96).

              2011-09-15 apklausta kaip įtariamoji T. F. kalta neprisipažino, parodė, kad jokių dokumentų iš G. B. buto nepagrobė, kad G. B. turi ginklą, nežinojo (t. 1, b. l. 123–124). 2011-11-11 apklausta kaip įtariamoji T. F. parodė, kad 2011-06-19, po pietų, kai buvo su savo motina J. F. nuėjusios pas G. B. į namus, G. B. T. F. savo ginklą, kurį slėpė miegamajame kambaryje, lovoje, rodė. Ginklą pavogė T. F. motina J. F.. Ją po ginklo vagystės T. F. sutiko lauke, prie vaikų darželio, (duomenys neskelbtini). J. F. paprašius, T. F. paskambino telefonu M. V., kad šis pagrobtą ginklą parduotų. M. V. prisistatė po 5 minučių. Jis ginklą, kurį jam padavė J. F., apžiūrėjo, išėmė iš jo šovinius. T. F. sumanė ginklą parduoti per taksi vairuotoją A. Š., todėl jam paskambino. A. Š. padėjo surasti norintį ginklą pirkti taksi vairuotoją. Iš pirkėjo T. F. gavo 100 litų. Kitą dieną T. F. pasakė G. B., kad ginklui iš lombardo išpirkti reikia ginklo dokumentų ir 100 litų. Gavusi tai, ko prašė, T. F. ginklo nukentėjusiajam negrąžino, pinigus pasisavino, o ginklo dokumentus atidavė A. Š. (t. 1, b. l. 127–129).

2011-12-01 apklausta kaip įtariamoji T. F. parodė, kad ginklo pagrobimo metu girta nebuvo, girta buvo tik jos motina J. F.. T. F. parodė, kad nors motina buvo liepusi už parduotą ginklą gautus pinigus perduoti jai, T. F. pinigų jai nedavė. T. F. parodė, kad paimti iš G. B. 100 litų ir ginklo dokumentus sugalvojo ji pati (t. 1, b. l. 132–133).

2011-12-22 apklausta kaip įtariamoji T. F. parodė, kad pati ginklo nepagrobė, ginklo pagrobimo metu girta nesijautė, o jos motina J. F. buvo girta. Kai J. F. tebesėdėjo virtuvėje, G. B. T. F. nusivedė į miegamąjį ir ten parodė ginklą, kurį slėpė lovoje po čiužiniu ar pagalve. Iš miegamojo T. F. su nukentėjusiuoju nuėjo į balkoną parūkyti. J. F. tebebuvo virtuvėje. Kai po 5 minučių iš balkono ėjo į virtuvę, pastebėjo praviras buto duris. Užėjus į miegamąjį buvo matyti, kad lovos antklodė, kur buvo paslėptas ginklas, yra atidengta. Patikrinęs lovą, nukentėjusysis ginklo neberado, abu suprato, kad ginklą pagrobė J. F.. T. F. J. F. pasivijo (duomenys neskelbtini) gatvėje. T. F. paprašė T. F., kad ši paskambintų M. V., kad šis surastų ginklui pirkėją. T. F. žinojo, kad M. V. tai padaryti gali, nes anksčiau T. F. pagrobtam ginklui pirkėją buvo suradęs. Atvykusiam į susitikimą M. V. ginklą perdavė J. F.. M. V. ginklą apžiūrėjo, išėmė iš jo šovinius. Kad ginklą pagrobė J. F., nekalbėjo. Ginklui pirkėją per taksi vairuotoją A. Š. surado pati T. F.. Už ginklą T. F. gavo 100 litų. Kaip iš G. B. gauti ginklo dokumentus ir 100 litų, kitą dieną sugalvojo T. F.. Vėliau sugalvojo ir kaip iš nukentėjusiojo gauti dar 200 litų   (t. 1, b. l. 139–142).

Iš 2011-11-15 T. F. ir J. F. akistatos protokolo turinio matyti, kad, T. F. parodymais, pas nukentėjusįjį G. B. T. F. pasiūlė nueiti J. F., kai nerado namuose V. K. (V. K. parodymais, jis niekur iš namų išėjęs nebuvo, kai pamatė pareinant G. B., nuėjo pas jį ir ten sutiko kaltinamąsias).

T. F. parodymais, buvęs namuose nukentėjusysis G. B. pats joms pasiūlė užeiti į svečius, nors pats nukentėjusysis tai paneigė. T. F. akistatos metu tebetvirtino, kad G. B. jas vaišino alumi ir vynu, nors pats nukentėjusysis tai visą laikė neigė (tokios aplinkybės nepatvirtino ir liudytojas V. K., kuris užėjo pas nukentėjusįjį ir matė ten abi kaltinamąsias iki to laiko, kai jos iš nukentėjusiojo buto išėjo). Akistatos metu T. F. tvirtino, kad G. B. jai miegamajame paslėptą ginklą rodė (pats nukentėjusysis tai paneigė), bet ginklo ji nepagrobė, tai padarė jos motina J. F.. J. F. akistatos metu patvirtino, kad pats nukentėjusysis G. B. 2011-06-19, grįždamas iš parduotuvės, ją ir jos dukrą T. F. pasikvietė į namus, pas jį buvo apie 40 min., per tą laiką nukentėjusysis jas vaišino alumi ir vynu. J. F. ir akistatos su dukra metu tvirtino, kad jokio nukentėjusiojo ginklo nepagrobė, kad jokio ginklo pas nukentėjusįjį nematė, tvirtino, kad duktė ją apkalba (t. 1, b. l. 148–151).

2011-11-15 G. B. ir T. F. akistatos metu G. B. parodė, kad 2011-06-19, apie 11 val., jis grįžo iš parduotuvės į namus. Prie buto durų jį pasitiko kaltinamosios. J. F. nuėjo į nukentėjusiojo miegamąjį, o T. liko stovėti prie svetainės durų. Su kaltinamosiomis tą dieną nukentėjusysis negirtavo. Kol nukentėjusysis virtuvėje kraustė parsineštas prekes, po 5–10 minučių užėjo kaimynas V. K., kuris nukentėjusįjį perspėjo, jog J. kažką įsikišo į rankinę. Kai nukentėjusysis V. K. davė 5 litus ir palydėjo iki buto durų, kaltinamųjų bute nebebuvo, miegamajame pasigedo savo revolverio, kurį slėpė lovoje po čiužiniu. Tuojau pat nuėjo pas V. K.. V. K. pasakė, jog matė, kad ir T. sėdėjo kitame kambaryje prie sekcijos ir apžiūrinėjo kažkokius dokumentus. Nukentėjusiojo tvirtinimu, tą dieną ginklo dokumentai pagrobti nebuvo, nes 2011-06-20, kai T. F. paprašė dokumentų ginklui iš lombardo išpirkti, nukentėjusysis revolverio registracijos lapą, ginklo naudojimo aprašą (instrukciją), leidimą ginklui įgyti, laikyti, nešioti rado svetainėje mėlynoje dėžutėje. Tuos dokumentus ir 100 litų nukentėjusysis perdavė T. F. prie lombardo, kai ėjo išpirkti ginklo. T. F. šios akistatos metu parodė, kad nukentėjusysis jai ir jos motinai užeiti pas jį į butą pasiūlė pats, virtuvėje vaišino vynu ir alumi, miegamajame T. F. parodė savo šautuvą, o kai abu su nukentėjusiuoju parūkę grįžo iš balkono, ginklas jau buvo pagrobtas. T. F. parodė, kad, būnant pas nukentėjusįjį, V. K. užėjęs nebuvo, ginklo dokumentus ir 100 litų kitą dieną jai davė nukentėjusysis, kai ji pasakė norinti ginklą išpirkti iš lombardo (t. 1, b. l. 154–157).

2011-11-16 liudytojo A. Š. ir kaltinamosios T. F. akistatos metu A. Š. parodė, kad dėl ginklo pardavimo į jį kreipėsi T. F.. Ginklo dokumentus T. F. pažadėjo atiduoti kitą dieną. Nors liudytojas akistatos metu tvirtino, kad ginklo pirkėjo surasti nepadėjo, T. F. parodė, kad A. Š. norintį pirkti ginklą taksistą surado. A. Š. automobilyje gavusi iš pirkėjo 100 litų, ginklo dokumentus pažadėjo perduoti kitą dieną. Kitą dieną iš G. B. gautus ginklo dokumentus, A. Š. padedant, perdavė ginklo pirkėjui. Vėliau T. B. A. Š. davė 100 litų, kad jis G. B. ginklą iš pirkėjo išpirktų, bet jis to nepadarė, 100 litų T. F. negrąžino (t. 1, b. l. 160–163).

Iš nukentėjusiojo G. B., kaltinamosios T. F., liudytojų  A. Š. parodymų matyti, kad ginklo ir šaudmenų nukentėjusysis neteko 2011-06-19, o dokumento – leidimo tam ginklui įgyti, laikyti, nešioti – 2011-06-20.

Tik teisiamajame posėdyje J. F. prisipažino, kad ginklą iš G. B. pagrobė ji ir šiuo prisipažinimu patvirtino nukentėjusiojo G. B. spėjimą, nes, nukentėjusiojo parodymais, tik J. F. iš anksčiau žinojo, kur nukentėjusysis slėpė ginklą. J. F. parodymus, kad ginklą pagrobė ji, patvirtina kaltinamosios T. F. parodymai, taip pat M. V. parodymai, kad susitikimo su kaltinamosiomis metu ginklą su šaudmenimis jam padavė J. F..

Kuri iš kaltinamųjų pagrobė G. B. ginklą ir šaudmenis, nematė niekas. Apie kaltinamųjų susitarimą pagrobti ginklą ir šaudmenis galima tik spėti. Nukentėjusysis tvirtino, kad ginklą ir jo laikymo vietą anksčiau buvo rodęs tik J. F.. Tad jeigu tik J. F. žinojo, kur slepiamas ginklas, ji galėjo susitarti su dukra, kad ši nukreiptų nukentėjusiojo dėmesį ir eitų su juo į balkoną parūkyti. Tačiau tokia prielaida neginčytinais įrodymais nepagrįsta, tai, kad su kaltinamosiomis tą dieną girtavo ar rūkė, G. B. kategoriškai paneigė.

Kai kurios ginklo ir šaudmenų pagrobimo aplinkybes žinomos iš kaltinamosios T. F. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, taip pat iš kaltinamosios J. F. prisipažinimo teisiamajame posėdyje. Yra duomenų, kad 2011-06-18 kaltinamosios girtavo pas G. B. kaimyną V. K., pas jį nakvojo, o 2011-06-19, iš ryto, ieškojo galimybės įsigyti alkoholinių gėrimų. Yra pagrindo manyti, kad 2011-06-19, iš ryto, abi kaltinamosios buvo sumaniusios iš nukentėjusiojo G. B. ką nors pagrobti, kai dar buvo pas V. K., nes nei jos, nei V. K. pinigų alkoholiniams gėrimams nusipirkti neturėjo. Jos, kaip ir V. K., pro langą galėjo pastebėti nukentėjusįjį grįžtant su pirkiniais į namus. Yra pagrindo manyti, kad kaltinamosios paskui nukentėjusįjį iki jo buto atsekė išėjusios iš V. K. buto (G. B. gyvena 38-me bute, o V. K. – 29-me bute), todėl kaltinamosioms, nukentėjusiojo parodymais, pavyko atsirasti prie jo buto durų nepastebėtoms ir labai netikėtai. 2011-06-19 kaltinamosios galėjo turėti tikslą iš G. B. buto pagrobti ką nors vertingo, kas būtų tikę parduoti, ar pinigų, bet tai tik neginčytinais įrodymais nepatvirtinta prielaida.

Nėra visiškai aiškus ir liudytojo V. K. vaidmuo. Jis nukentėjusiojo bute pasirodė tuo metu, kai ten įėjo kaltinamosios. Iš bylos duomenų matyti, kad virtuvėje prašydamas nukentėjusįjį duoti jam 5 litus, V. K. nukreipė nukentėjusiojo dėmesį nuo kaltinamųjų veiksmų. Tai, kad V. K. esą perspėjo nukentėjusįjį, kad J. F. kažką dedasi į rankinę, o nukentėjusysis į tai nekreipė jokio dėmesio (nukentėjusiojo parodymais, nepagalvojo nieko blogo), duoda pagrindo manyti, kad, gavęs 5 litus, V. K. tokiu perspėjimu iš anksto pasirūpino atsiriboti nuo kaltinamųjų daromo nusikaltimo, arba tokie V. K. parodymai byloje atsirado jo ir nukentėjusiojo tarpusavio sutarimu už 5 litų atlygį, nes kai kurie nukentėjusiojo G. B. parodymų pakeitimai (dėl dokumento pagrobimo aplinkybių) šio nukentėjusiojo parodymais duoda pagrindą suabejoti.

Kelia abejonių ne tik kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojo V. K. parodymai, bet ir liudytojo M. V. parodymai. M. V. aktyviai prisidėjo prie neteisėto G. B. ginklo realizavimo, tuo metu artimai bendravo su T. F., o kad pats nebūtų apkaltintas, buvo suinteresuotas duoti sau palankius parodymus, galėjo duoti neteisingus parodymus ir apie vienos, ir apie kitos kaltinamosios vaidmenį ginklo pagrobime, jo pardavime, neteisėtame dokumentų įgijime ir jų realizavime. Liudytojo M. V. parodymais apie kaltinamųjų bendrininkavimą ginklo ir šaudmenų pagrobime bei pardavime visiškai pasitikėti negalima.

Nekeliančių abejonių įrodymų, kad viena ir kita kaltinamoji iš anksto susitarė pagrobti nukentėjusiojo šaunamąjį ginklą, konkretizuoti, ką kiekviena iš jų tam tikslui pasiekti padarė, tiksliai ir be prielaidų neįmanoma. Jeigu kaltinamosios susitarė pagrobti ginklą, tai turėjo turėti ir išankstinį tikslą jį realizuoti (parduoti), tačiau kaltinimas dėl neteisėto ginklo realizavimo pareikštas tik T. F..

  Atmetus abejones, laikytina nustatyta, kad nukentėjusiojo šaunamąjį ginklą pagrobė kaltinamoji J. F., kuriai ginklo slėpimo vieta nukentėjusiojo bute, paties nukentėjusiojo parodymais, buvo žinoma iš anksčiau. T. F., eidama kartu su nukentėjusiuoju rūkyti į balkoną, galimybės pagrobti ginklą neturėjo, galimybę ginklą ir šaudmenis pagrobti turėjo viena kambaryje likusi J. F.. Jeigu tikėti nukentėjusiojo parodymais, kad prieš ginklo ir šaudmenų pagrobimą jis su kaltinamosiomis negirtavo, nerūkė, T. F. ginklo nedemonstravo, tai per trumpą laiką kol nukentėjusysis bendravo su V. K. virtuvėje, iš anksčiau žinodama, kur slepiamas ginklas, ginklą pagrobti galėjo tik J. F.. Netikėti teisiamajame posėdyje duotais J. F. parodymais, kad nukentėjusiojo ginklą su šaudmenimis 2011-06-19 pagrobė ji, netikėti nėra pagrindo.

Byloje surinktais ir neginčytinais įrodymais patvirtinta, kad 2011-06-19, apie 11 val., apsvaigusi nuo alkoholio, būdama nukentėjusiojo G. B. bute, (duomenys neskelbtini), J. F. slapta pagrobė lovoje po čiužiniu paslėptą G. B. priklausantį 300 litų vertės C kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą – „ME 38 Compact-G“ modelio revolverį Nr. 026058, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „380 ME GUM“ tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis, ir penkis 15 litų vertės revolveryje buvusius savadarbius šovinius, susidedančius iš 9 mm kalibro garsinio revolverio šovinių ir guminių šratų.

Joks išankstinis kaltinamųjų susitarimas ginklui ir šaudmenims pagrobti neginčytinais įrodymais neįrodytas.

J. F. nusikalstama veika dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų pagrobimo iš G. B. kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 254 straipsnio 1 dalį.

Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji T. F., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2011-06-19, apie 11 val., J. F. pagrobtą iš G. B. C kategorijos „ME 38 Compact-G“ modelio revolverį Nr. 026058  2011-06-19 vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, prie autobusų stoties, esančios (duomenys neskelbtini), taksi automobilių stovėjimo aikštelėje, neteisėtai už 100 litų pardavė A. M..

Nustatyta ir tai, kad 2011-06-20, po pietų, ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, turėdama tikslą įgyti nukentėjusiojo G. B. leidimą ginklui laikyti, T. F. G. B. pamelavo, kad iš jo pagrobtas revolveris „ME 38 Compact-G“ Nr. 026058 yra lombarde, kad ji revolverį gali išpirkti, tačiau tam reikalingas G. B. išduotas leidimas ginklui laikyti ir 100 litų. Patikėjęs T. F. melu, prie lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), G. B. T. F. atidavė savo leidimą Nr. 0000044 įsigyti, laikyti (nešiotis) dujinius pistoletus (revolverius), senovinius, pneumatinius (virš 7,5 J) ir nedidelės galios šaunamuosius ginklus, kurį 2011-03-23 išdavė Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro licencijavimo poskyris, ir 100 litų. Taip neturėdama teisėto pagrindo, apgavusi nukentėjusįjį, kaltinamoji T. F. įgijo šį G. B. leidimą Nr. 0000044 dujiniam pistoletui (revolveriui) įsigyti, laikyti (nešiotis). Laukiant nukentėjusiajam prie lombardo, (duomenys neskelbtini) , kaltinamoji T. F. nuo nukentėjusiojo slapta pasišalino, tą pačią dieną, tikslus laikas nenustatytas, leidimą dujiniam pistoletui (revolveriui) įsigyti, laikyti (nešiotis) perdavė (taip realizavo) A. M.. Neteisėtu pagrindu dokumentui įgyti laikytinas sukčiavimo būdas, kokį panaudojo T. F.. Kaltinamoji T. F. G. B. apgavo, įtikino jį, kad nori jo ginklą išpirkti iš lombardo, o G. B., tuo melu patikėjęs, perdavė T. F. savo leidimą Nr. 0000044 dujiniam pistoletui (revolveriui) įsigyti, laikyti (nešiotis), kurį nukentėjusiajam 2011-03-23 buvo išdavęs Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro licencijavimo poskyris.

T. F. nusikalstama veika dėl G. B. ginklo neteisėto realizavimo (pardavimo) kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, o nusikalstama veika dėl neteisėto G. B. dokumento – leidimo Nr. 0000044 įsigyti, laikyti (nešiotis) dujinius pistoletus (revolverius), senovinius, pneumatinius (virš 7,5 J) ir nedidelės galios šaunamuosius ginklus – įgijimo ir realizavimo kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji T. F. perduota teismui pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d. už tai, kad pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, kad 2011-06-19, apie 11 val., apsvaigusi nuo alkoholio, iš anksto susitarusi ir veikdama bendrai grupėje su J. F., būdama nukentėjusiojo G. B. bute, (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė lovoje po čiužiniu buvusį G. B. priklausantį pramoninės gamybos 300 litų vertės C kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą – „ME 38 Compact-G“ modelio revolverį Nr. 026058, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „380 ME GUM“ tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis, ir penkis 15 litų vertės revolveryje buvusius savadarbius neunitarinius šaudmenis, susidedančius iš 9 mm kalibro garsinio revolverio šovinių ir guminių šratų.

Kaltinamoji T. F. dėl jai pareikšto kaltinimo – šaunamojo ginklo pagrobimo – kalta neprisipažino ir parodė, kad su savo motina kaltinamąja J. F. pagrobti G. B. ginklą nesitarė. 2011-06-19 pas nukentėjusįjį G. B. užėjo ieškodamos V. K., bet jo ten nerado. Pas G. B. išgėrė. G. B. T. F. vaišino alumi, pats su J. F. gėrė vyną. Abi kaltinamosios ir iki ateinant pas G. B. buvo neblaivios. T. F. ir nukentėjusiajam G. B. einant į balkoną parūkyti, nukentėjusysis T. F. parodė vietą miegamajame kambaryje, kur lovoje po čiužiniu slėpė savo ginklą. T. F. nuomone, kai nukentėjusysis rodė slaptavietę, ją galėjo pastebėti ir kaltinamosios T. F. motina J. F., nes, kai T. F. ir nukentėjusysis grįžo iš balkono į kambarį, ginklas jau buvo pagrobtas. Kur nukentėjusysis slepia ginklą, T. F. savo motinai J. F. nesakė. Rūkyti į balkoną buvo einama ne vieną kartą, bet nukentėjusysis J. F. ginklo nerodė.

Byloje ištirti ir šiame nuosprendyje anksčiau aptarti įrodymai T. F. kalte dėl G. B. šaunamojo ginklo pagrobimo verčia abejoti. Nesant byloje neginčytinų įrodymų T. F. pagal Lietuvos Respublikos BK 254 straipsnio 1 dalį išteisintina, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

                                                   Bausmių skyrimo pagrindai

              J. F. savanaudiškais tikslais tiesiogine tyčia padarė sunkų nusikaltimą. Nusikaltimas baigtas. 2003-06-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu J. F. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį ir nubausta 1 MGL (125 litų) bauda. Bauda nesumokėta, įsiteisėjęs nuosprendis per tris metus neįvykdytas (BK 96 str. 1 d. 1 p. b) papunktis) (t. 1, b. l. 102, 105). Kad nuosprendis neįvykdytas dėl J. F. kaltės, byloje duomenų nėra. 2012-06-05 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu J. F. buvo nuteista laisvės atėmimo bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. už veiką padarytą 2011-11-24. Nuosprendis įsiteisėjęs, todėl nauju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-05 nuosprendžiu paskirtąja bausme. J. F. administracinėmis nuobaudomis nebausta (ATPK 36 str.) (t. 1, b. l. 107–109). Jokio visuomenei naudingo darbo J. F. nebedirba nuo 2005-03-14 (t. 1, b. l. 110), Darbo biržoje įregistruota 2011-03-30 (t. 1, b. l. 111). Iš 2011-12-21 tyrėjos J. S. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad J. F. jai paskirtą kardomąją priemonę – registruotis policijos įstaigoje – pažeidinėjo (t. 1, b. l. 115). J. F. buvo sulaikyta 2011-12-21 (t. 1, b. l. 117), po sulaikymo paleista 2011-12-22 (t. 1, b. l. 118).

              J. F. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto apsvaigusi nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). J. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad teisiamajame posėdyje kalta prisipažino, tuo padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

              T. F. tiesiogine tyčia dėl savanaudiškų paskatų padarė du apysunkius nusikaltimus. Abu nusikaltimai baigti. T. F. anksčiau teista nebuvo (t. 1, b. l. 173), bet 2012-07-31 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteista ir pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d., 253 str. 1 d., 302 str. 1 d. už veikas, padarytas 2011-05-16. Nuosprendis neįsiteisėjęs. Būdama šešiolikos metų amžiaus buvo sulaikyta už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje (t. 1, b. l. 175). 2010-02-18 ir 2011-09-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu buvo bausta pagal ATPK 50 straipsnį. Iš SODROS duomenų matyti, kad kaltinamoji T. F. darbo stažo neturi, nuo 2008-09-03 iki 2011-08-06 augino vaiką (t. 1, b. l. 176). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad vaiku daugiau rūpinosi T. F. motina ir senelė. Darbo biržos įskaiton T. F. įrašyta 2011-05-23 (t. 1, b. l. 177). Iš 2011-12-21 tyrėjos J. S. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad T. F. jai paskirtą kardomąją priemonę – registruotis policijos įstaigoje – pažeidinėjo (t. 1, b. l. 180).   2011-12-21 T. F. buvo sulaikyta (t. 1, b. l. 182), po sulaikymo paleista 2011-12-22 (t. 1, b. l. 183). 2012-03-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pasislėpusiai nuo teismo T. F. kardomoji priemonė – registracija policijos įstaigoje – buvo pakeista į suėmimą (t. 2, b. l. 82). 2012-05-16 T. F. buvo sulaikyta ir uždaryta į Klaipėdos AVPK areštinę (t. 2, b. l. 94, 95, 104).   2012-05-17 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi to paties teismo 2012-03-16 nutartis, kuria kardomoji priemonė – registracija policijos įstaigoje – buvo pakeista į suėmimą, palikta galioti.

              T. F. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jos apsvaigimas nuo alkoholio tokia aplinkybe nelaikytinas todėl, kad nenustatyta, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Pati kaltinamoji savo girtumą neigė. T. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jas padariusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

              Skiriant bausmes kaltinamosioms atsižvelgiama ir į tai, kad jų nusikalstamos veikos susijusios su šaunamuoju ginklu, kuris tėra menkos kovinės galios, skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais (signaliniais) šoviniais bei šoviniais su guminėmis kulkomis, priskiriamas „C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Nusikaltimų padarymą palengvino ir neatsargus nukentėjusiojo G. B. elgesys, nes ginklo saugojimo vietą parodė jis pats, laiku nepranešdamas teisėsaugos organams apie ginklo pagrobimą, padėjo T. F. neteisėtai užvaldyti ir leidimą ginklui įsigyti bei jį laikyti (nešiotis).

Skiriant bausmę T. F. atsižvelgiama ir į ją neigiamai charakterizuojančią aplinkybę –  tai, kad ji tokius pat nusikaltimus buvo padariusi ir 2011-05-16.

Atsižvelgiant į abiejų kaltinamųjų polinkį nusikalsti, kitas neigiamai jas charakterizuojančias aplinkybes, abiem skirtinos laisvės atėmimo bausmės.

              Iš uždraustos veikos (BK 253 str. 1 d.) – neteisėto pagrobto ginklo realizavimo (pardavimo liudytojui A. M.) – kaltinamoji T. F. neteisėtai gavo 100 litų pajamų ir panaudojo juos savo reikmėms. Ta pinigų suma kaip uždraustos veikos rezultatas konfiskuotini ir paimtini iš T. F. valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 2 d., 5 d., BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

                                                 Dėl civilinio ieškinio

              Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. B. buvo pareiškęs 315 Lt dydžio civilinį ieškinį. Į 315 Lt sumą buvo įskaičiuota 15 litų žala už negrąžintus šovinius ir 300 litų, kuriuos T. F. apgaule išviliojo iš nukentėjusiojo (t. 1, b. l. 16). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis G. B. ieškinio atsisakė (t. 2, b. l. 22– 23), tam jis tokią teisę turi (BPK 112 str. 3 d.), teismas tokį atsisakymą priima, todėl civilinio ieškinio procesas baudžiamojoje byloje nutrauktinas (293 str. 4 p.).

              Jokių daiktinių įrodymų teismui neperduota (t. 1, b. l. 193, t. 2, b. l. 1).

              Proceso išlaidų byloje nėra.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d., 302 str. 1 d., 303 str.      2 d., teismas              

                                               n u s p r e n d ž i a :

              J. F. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 254 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai vienerius (1) metus laisvės atėmimo.

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis prie Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-05 nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtos trejų (3) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos pagal BK 254 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą trejų (3) metų aštuonių (8) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

              Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012-06-05 nuosprendį, laikinojo sulaikymo laiką nuo 2011-12-21 iki 2011-12-22 (BK 66 str.).

              Kol nuosprendis įsiteisės, J. F. palikti kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

              T. F. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalį, ir paskirti bausmes:

              pagal BK 253 str. 1 d. – vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams,

              pagal BK 302 str. 1 d. – vieneriems (1) metams keturiems (4) mėnesiams.

              Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirti galutinę subendrintą dvejų (2) metų keturių (4) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

              Į T. F. bausmės laiką įskaityti jos laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011-12-21 iki 2011-12-22 ir nuo 2012-05-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 66 str.), bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-05-16.

              Konfiskuoti iš nusikalstamos veikos (BK 253 str. 1 d.) kaip uždraustos veikos rezultatą T. F. neteisėtai gautus 100 litų pajamų (BK 72 str. 2 d., 5 d., BPK 94 str. 1 d.   1 p.).

              T. F. pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d. išteisinti, nes veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, nepadarė (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

              Kol nuosprendis įsiteisės, T. F. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

              G. B. nuo civilinio ieškinio atsisakius, civilinio ieškinio procesą baudžiamojoje byloje nutraukti.

              Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, suimtai nuteistajai šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo jai dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                       Stasys Valužis