Civilinė byla Nr. e2-175-730/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00038-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;
2.6.18.3; 3.2.6.1.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 30 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,
sekretoriaujant Dovilei Paliokienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“ atstovui advokatui H. I.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbūvio sprendimų centras“ advokatui L. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerbūvio sprendimų centras“ dėl darbų kainos sumažinimo, permokėtos darbų kainos priteisimo,
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydama sumažinti atsakovės pagal 2020 m. birželio 30 d. 06-30 subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų darbų kainą nuo 291 412,31 EUR iki 219 510,90 EUR, tai yra 71 901,41 EUR suma; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai ieškovės pagal 2020 m. birželio 30 d. subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei permokėtą 60 213,04 EUR darbų kainos dalį, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo pirminio ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pagrindiniai (patikslinto) ieškinio, dubliko į pirminį ieškinį argumentai:
1.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad ieškovė (rangovė) ir atsakovė (subrangovė) 2020 m. birželio 30 d. sudarė subrangos sutartį. Atsakovė įsipareigojo pagal suderintą sąmatą savo jėgomis, rizika, atsakomybe ir medžiagomis atlikti gatvės rekonstrukcijos ir susisiekimo komunikacijų įrengimo darbus. Darbų terminas - 2020 m. gruodžio 15 d.. Šalys susitarė, kad sutarties pabaiga bus visų darbų atlikimas, defektų ištaisymas, darbų priėmimo-perdavimo aktų pasirašymas, statinio pripažinimo tinkamu naudotis nustatymas ir objekto perdavimas, pasirašant galutinį aktą. Nurodo, kad atsakovė iki galo sutarties neįvykdė, tačiau teikė ieškovei PVM sąskaitas – faktūras. Nurodo, kad 36 839,91 EUR sumai išrašytas sąskaitas atsisakyta apmokėti, nes atsakovės buvo reikalaujama ištaisyti darbų trūkumus. Atsakovė darbų trūkumų netaisė, tačiau 2021 m. gegužės mėn. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą prašydamas priteisti jos naudai iš ieškovės tiek ieškovės pagal sutarties nuostatas sulaikytą pinigų sumą, tiek 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaitose – faktūrose Nr. 21-0312 ir Nr. 21-0313 nurodytą 36 839,91 EUR sumą.
1.2. Dėl darbų sumažinimo kainos nurodo, kad atsakovė už darbus iš viso išrašė 8 PVM sąskaitas-faktūras bendrai 291 412,31 EUR (254 572,40 EUR + 36 839,91 EUR) sumai, tuo tarpu atsakovės sutarties pagrindu atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina/vertė bendrai sudaro 71 901,41 EUR (60 593,73 EUR + 11 307,68 EUR), kuriais ir turėtų būti sumažinta atsakovės pagal sutartį atliktų darbų kaina, tokiu būdu išsprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl atsakovo darbų trūkumų. Pažymi, kad po Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-850-934/FAND2022 priimtų procesinių sprendimų (su atitinkamais pakeitimais, kurie buvo atlikti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 mm. gruodžio 6 d. nutartimi) įvykdymo ieškovė sutarties pagrindu atsakovei iš viso yra sumokėjusi 279 723,94 EUR (245 094,43 EUR + 34 629,51 EUR), dėl ko teismui sumažinus atsakovės pagal atliktų darbų kainą nuo 291 412,31 EUR iki 219 510,90 EUR, byloje taip pat kartu turi būti išspręstas ir ieškovės pagal sutartį permokėtos darbų kainos dalies, sudarančios 60 213,04 EUR (279 723,94 EUR - 219 510,90 EUR), grąžinimo (priteisimo) ieškovei klausimas.
1.3. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo nurodo, kad užsakovas privalo įrodyti tik patį darbų trūkumų faktą, tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės už juos, turi įrodyti bent vieną Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytą, jo atsakomybę šalinančią, defektų atsiradimo priežastį. Nurodo, kad atsakovė po atliktų darbų trūkumų nustatymo nėra pateikusi ieškovei jokių įrodymų, kad 2021 m. lapkričio 30 d. -defektiniame akte ir ar 2021 m. lapkričio 30 d. ieškovės ištaisytų defektų apraše nurodyti darbų trūkumai būtų atsiradę dėl bent vienos iš CK 6.697 straipsnio 3 dalies normoje nurodytų priežasčių. Ieškovė triplike papildomai nurodo, kad nors ieškovė ir buvo įsipareigojus ieškovei perduoti trinkeles, tačiau ši aplinkybė nėra priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovės nurodytais trūkumais. Teigia, kad ieškovė priėmimo – perdavimo aktus pasirašė, tačiau dėl šio veiksmo neprarado teisės reikšti atsakovei reikalavimų, susijusių su darbų trūkumais. Pažymi, kad atsakovė iki darbų termino pabaigos buvo raštu įspėta apie darbų trūkumus, tačiau jų nepašalino.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į (patikslintą) ieškinį, kuriuo prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimų ir tripliko į pirminį ieškinį argumentai:
2.1. Dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad kaip 2020 m. birželio 30 d. sutarties priedas Nr. 2 buvo nurodytas kalendorinis darbų vykdymo aktas, tačiau darbų vykdymo kalendorinis grafikas, numatant etapinių darbų užbaigimo terminus, tarp šalių nebuvo pasirašytas ir suderintas. Darbų vykdymo kalendorinis grafikas nebuvo suderintas, nes ieškovė nepateikė duomenų apie darbų fronto (sklypo statybai) perdavimo atsakovei laikotarpius, dėl ko atsakovė neturėjo galimybės numatyti jai priskirtų darbų atlikimo terminų. Atsižvelgiant į statybos rangos darbų pobūdį, tai yra jog atsakovės atliekami statybos darbai buvo tik dalis darbų pagal generalinę statybos rangos darbų sutartį, todėl atsakovė darbus galėjo atlikti tik laikantis technologinio eiliškumo ir tik tuomet, kada generalinis rangovas (ieškovė) paruoš ir perduos darbų frontą atsakovui. Pažymi, kad priešingai nei teigia ieškovė, dalis statybos darbų turėjo būti atlikta iš ieškovės medžiagų, kurias ji įsipareigojo pristatyti. Nurodo, kad ieškovė visus atsakovės atliktus darbus vengė priimti, o dėl vienašališkai pasirašytų priėmimo -perdavimo aktų pretenzijų nereiškė.
2.2. Dėl darbų apmokėjimo nurodo, kad ieškovė visus darbus iki 2020 m. gruodžio mėn. yra priėmęs be išlygų. Jokių pretenzijų, susijusių su ieškinyje nurodomais darbų trūkumais (defektais), kurie apima ir šiuose atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktuose atliktus darbus, nei po darbų perdavimo nei atsakovei vykdant darbus kituose objekto piketuose, nereiškė. Statybos rangos darbus prižiūrintis techninis prižiūrėtojas taip pat nereiškė jokių pretenzijų, netinkamai (nekokybiškai) atliekamų darbų nestabdė, privalomų nurodymų nedavė, todėl remiantis CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ieškovas prarado teisę remtis trūkumu faktu, prašant sumažinti sutarties kainą.
2.3. Dėl darbų trūkumų fakto, įrodinėjimo naštos, nurodo, kad defektinio akto turinys ir jame esančios fotonuotraukos patikimai ir objektyviai neįrodo nei atsakovo atliktų darbų (defektų) fakto, nei jų apimties, nei to, kad fotonuotraukose užfiksuoti būtent atsakovo atliktų darbų trūkumai. Iš pateiktų fotonuotraukų neįmanoma nustatyti, ar atsakovės darbai yra atlikti netinkamai (nekokybiškai), tai yra kartu su defektiniu aktu nėra pateikta jokia projektinė dokumentacija, kuri patvirtintų, jog atsakovas, atlikdamas darbus, nukrypo nuo projektinės dokumentacijos, taip pat nėra nurodyti statybos techniniai ar kokybiniai reikalavimai, kurių atsakovė nesilaikė. Pažymi, kad dėl Neringos savivaldybės administracijos rašte nurodytų likusių neištaisytų defektų atsakovės kaltės nėra, be to, nurodyti darbai, kurie įvardijami kaip defektai nebuvo perduoti ieškovei ir ieškovė už juos nėra sumokėjusi.
3. Nagrinėjant bylą teisme, ieškovė savo reikalavimus palaikė, atsakovė ieškinio nepripažino. Šalys iš esmės paaiškino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
4. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, dėl kurių iš esmės ginčo tarp šalių nėra.
5. Šalys 2020 m. birželio 30 d. pasirašė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – subrangos sutartis), pagal kurią atsakovė pagal suderintą sąmatą įsipareigojo iki 2020 m. gruodžio 15 d. atlikti rekonstrukcijos, susisiekimo komunikacijų įrengimo darbus (duomenys neskelbtini). Subrangos sutarties terminas šalių sutarimu buvo pratęstas iki 2021 m. balandžio 1 d., tačiau atsakovė vienašališkai nutraukė šalių sudarytą subrangos sutartį nuo 2021 m. kovo 17 d.
6. Sutarties 5.3. punktu šalys susitarė, kad už atliktus darbus rangovas (ieškovė) apmoka subrangovui (atsakovei) dalimis, vadovaudamasis darbų atlikimo kalendoriniu grafiku, pagal gautus atsiskaitymo dokumentus (atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktus darbus, PVM sąskaitas faktūras) per 30 dienų.
7. Subrangos sutarties 5.6. punktu šalys susitarė, kad jeigu šalys nesutaria dėl atliktų darbų tinkamumo, apie atliktų darbų tinkamumą sprendžiama pagal nepriklausomo eksperto išvadą. Šalis, kurios teiginius dėl atliktų darbų kokybės ekspertas paneigia, atlygina kitai šaliai eksperto darbo išlaidas.
8. Subrangos sutarties 6.4. punktu buvo nustatyta, kad atliktų darbų priėmimas atliekamas pasirašant atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Rangovas per penkias darbo dienas nuo pažymos apie atliktus darbus gavimo dienos priima darbus ir pasirašo pateiktus aktus arba pateikia darbų nepriėmimo ir aktų nepasirašymo priežastis.
9. Atsakovė ieškovei išrašė bei pateikė apmokėti šias PVM sąskaitas-faktūras:
1) 2020 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 15 480 E be PVM. Ši PVM sąskaita – faktūra buvo išrašyta pagal 2020 m. liepos mėn. darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 1.
2) 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 8 336 EUR be PVM. Ši PVM sąskaita – faktūra buvo išrašyta pagal 2020 m. rugpjūčio mėn. darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 2.
3) 2020 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 91 162,30 EUR be PVM. Ši PVM sąskaita – faktūra buvo išrašyta pagal 2020 m. rugsėjo mėn. darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 3.
4) 2020 m. spalio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 44 959,41 EUR be PVM. Ši PVM sąskaita – faktūra buvo išrašyta pagal 2020 m. spalio mėn. darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 4.
5) 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 81 043,18 EUR be PVM. Ši PVM sąskaita – faktūra buvo išrašyta pagal 2020 m. lapkričio mėn. darbų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 5.
6) 2020 m. gruodžio 21 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 13 591,51 EUR be PVM. Ši PVM sąskaita – faktūra buvo išrašyta pagal 2020 m. gruodžio mėn. darbų priėmimo – pardavimo aktą Nr. 6.
10. Pagal nurodytus darbų priėmimo - perdavimo aktus ieškovė priėmė atsakovės atliktus darbus, kurių bendra suma sudarė 254 572,40 EUR, o pagal nurodytas PVM sąskaitas – faktūras apmokėjo už šiuos darbus apmokėjo 245 094,43 EUR, o 9 477,97 EUR buvo sulaikė Sutarties 5.4 p. pagrindu.
11. Taip pat atsakovė po šalių sudarytos Subrangos sutarties nutraukimo ieškovei pateikė apmokėti dar 2 PVM sąskaitas-faktūras 36 839,91 EUR sumai.
1) 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 14 181,10 EUR be PVM. Ši PVM sąskaita – faktūra buvo išrašyta pagal 2021 m. sausio mėn. darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 7, kuriame nurodytus darbus ieškovė atsisakė priimti ir apmokėti kaip atliktus su defektais.
2) 2021 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 22 658,81 EUR be PVM. Ši PVM sąskaita – faktūra buvo išrašyta pagal 2021 m. kovo mėn. darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. 8,kuriame nurodytus darbus ieškovė atsisakė priimti ir apmokėti kaip atliktus su defektais.
12. Iš viso atsakovė išrašė ieškovei 8 PVM sąskaitas-faktūras bendrai 291 412,31 EUR sumai (254 572,40 EUR + 36 839,91 EUR) sumai. Ieškovės vertinimu, atsakovės Sutarties pagrindu atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina/vertė bendrai sudaro 71 901,41 EUR paskaičiuota 2021 m. lapkričio 30 d. defektiniame akte (60 593,73 EUR + 11 307,68 EUR).
13. Atsakovė šioje byloje UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu ieškovei šioje byloje UAB „Akordas 1“, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti 48 221,94 EUR skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 19 d. preliminariu sprendimu UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ ieškinį UAB „Akordas 1“ patenkino visiškai, o 2022 m. gegužės 12 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą 2021 m. gegužės 19 d. preliminarų sprendimą (civilinė byla Nr. e2-850-934/2022).
14. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-850-934/2022 priimtus procesinius sprendimus pakeitė bei jais iš UAB „Akordas 1“ naudai UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ priteistą skolą sumažino iki 34 629,51 EUR, toje dalyje, kurioje UAB „Akordas 1“, vadovaudamasi 2020 m. birželio 30 d. subrangos sutarties 5.4 punktu buvo sulaikiusi 5 procentus mokėtinos sumos be PVM už subrangovo (ieškovės) atliktus darbus. Teismas padarė išvadą, jog UAB „Akordas 1“ turėjo sutartinį teisinį pagrindą į 5 procentų dydžio atlyginimo dalies UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ mokėjimo sulaikymą, todėl reikalavimas priteisti 11 382,03 EUR bei 1 842 EUR (pastaroji suma – 5 procentai nuo 36 839,91 EUR be PVM sumos, mokėtinos pagal vienašališkai sudarytus darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. 7 ir Nr. 8) šiuo metu negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės argumentai (šioje byloje) dėl atsakovės (šioje byloje) atliktų darbų galimų trūkumų (defektų) pagal darbų perdavimo – priėmimo aktus Nr. 7 ir Nr. 8 nesudaro teisinio pagrindo ieškovei atsisakyti atsiskaityti (nemokėti) už atsakovės faktiškai atliktus darbus.
15. Esant nurodytoms aplinkybėms (13-14 punktai), šiais teismų procesiniais sprendimais buvo išspręstas ginčas tarp šalių dėl atsakovės UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ darbų kokybės pagal perdavimo – priėmimo aktus Nr. 7 ir Nr. 8.
16. Ieškovė šioje byloje UAB „Akordas 1“ Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi priteistas sumas sumokėjo 2022 m. gruodžio 21 d. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovė yra sumokėjusi atsakovei už darbus 279 723,94 EUR (245 094,43 EUR + 34 629,51 EUR).
17. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo sumažinti Subrangos sutartimi atliktų darbų kainą nuo 291 412,31 EUR iki 219 510,90 EUR, priteisti pagal Sutartį permokėtą darbų kainos dalį, sudarančią 60 213,04 EUR (279 723,94 EUR - 219 510,90 EUR).
Dėl ginčo esmės.
18. Ieškovė įrodinėjo, jog atsakovė darbus 254 572,40 EUR sumai (245 094,43 EUR ieškovė sumokėjo, 9 477,97 EUR buvo sulaikė Sutarties 5.4 p. pagrindu), kuriuos atsakovė atliko 2020 m. liepos – gruodžio mėnesiais ir kuriuos ieškovė priėmė iš atsakovės perdavimo - priėmimo aktais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, atliko su trūkumais, kurių pašalinimo kaina sudaro 71 901, 41 EUR (60 593, 73 EUR + 11 307, 68 EUR), todėl yra pagrindas 71 901, 41 EUR suma sumažinti subrangos sutartyje numatytų atsakovės atliktų darbų kainą ir priteisti ieškovės atsakovei permokėtą 60 213,04 EUR sumą.
19. Atsakovė, nepripažindama ieškinio, įrodinėjo, kad ieškovė neturi teisės remtis darbų trūkumų faktu, kadangi atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktais ieškovė visus atsakovės atliktus darbus priėmė be išlygų ir už juos sumokėjo, ieškovės įrodinėjami darbų trūkumai laikytini akivaizdžiais ir ieškovė priimant darbus turėjo galimybę juos nustatyti. Be to, atsakovės vertinimu, ieškovė turėdama pareigą įrodyti darbų trūkumų faktą, šios pareigos neįvykdė.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms (18-19 punktas), darytina išvada, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovės pagal Subrangos sutartį atliktų darbų kokybės ir tuo pagrindu ieškovė prašo sumažinti Subrangos sutartimi numatytą kainą. Tarp šalių nėra ginčo dėl teisinių santykių kvalifikavimo. Nagrinėjamu atveju šalių Subrangos sutartis teisiškai kvalifikuotina kaip statybos rangos sutartis, todėl byloje taikytinos tiek specialiosios statybų rangą reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos, tiek bendrosios rangos sutartis reglamentuojančios normos, kiek jos neprieštarauja specialiosios normoms.
21. CK 6.650 straipsnyje nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (3 dalis).
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog generalinio rangovo ir subrangovo sutartis, atitinkanti CK 6.681 straipsnyje įtvirtintą sampratos apibrėžimą, kvalifikuotina kaip rangos (statybos rangos) sutartis, kurioje generalinis rangovas yra užsakovas, o subrangovas – rangovas; todėl subrangos sutartiniams santykiams taikytinos CK įtvirtintos rangos sutarčių nuostatos tiek, kiek sutarties šalių teisėtai (neperžengiant sutarties laisvės principo ribų) nesusitarta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).
23. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
24. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.
25. Atsakovė nagrinėjamoje byloje pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą dėl netinkamos kokybės darbų pažeistų teisių gynimo būdą – reikalavo sumažinti Sutarties kainą.
26. Rangos teisinius santykius reglamentuojančios CK normos užsakovo pareigą sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų sieja su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus, užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).
27. Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Tačiau teismų formuojamoje kasacinio teismo praktikoje dėl rangos darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės rangos sutarties šalių teisėms ir pareigoms, išaiškinant, kad, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005).
28. Tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
29. Kaip nurodyta (19 punktas), atsakovė įrodinėjo, jog ieškovė neturi teisės remtis darbų trūkumų faktu, kadangi atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktais ieškovė visus atsakovės atliktus darbus priėmė be išlygų ir už juos sumokėjo, o ieškovės įrodinėjami darbų trūkumai laikytini akivaizdžiais ir ieškovė priimant darbus turėjo galimybę juos nustatyti.
30. Ieškovė įrodinėjo, jog atsakovė atliko priėmimo – perdavimo aktais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 ieškovei perduotus darbus su šiais trūkumais. Trūkumai nurodyti 2021m. lapkričio 30 d. defektiniame aktu, kuriame ieškovo atstovai – direktorius G. M. ir projektų vadovas J. A., dalyvaujant Neringos savivaldybės administracijos techniniam prižiūrėtojui A. Ū., apžiūrėjo ginčo objekte atliktus statybos darbus ir fotonuotraukose užfiksavo darbų defektus.: 1) neužšluoti klinkerio trinkelių (nuo PK 0.00 iki PK 10.90) ir betoninių trinkelių (nuo PK 0.00 iki PK 7.20) takai; 2) neatliktas augalinio grunto užpylimas iki projektinio aukščio ir vejos įrengimas abiejuose kelio pusėse (nuo PK 0.00 iki PK 12.70); 3) neįrengta iškilioji pėsčiųjų perėja nuo PK 0.50 iki PK 0.70; 4) neperdaryta sankryža pagal darbo projektą nuo PK 2.80 iki PK 3.00; 5) nesutvarkyti šlaitai esamu gruntu nuo PK 0.00 iki PK 12.70, 6) poilsio aikštelėse ir klinkerio trinkelių takuose prasėdę borteliai iš klinkerio trinkelių nuo PK 0.00 iki PK 10.90, 7) nebaigta įrengti klinkerio ir betoninių trinkelių danga nuo PK 6.80 iki PK 7.20, 8) neįrengta iškilioji sankryža pagal darbo projektą nuo PK 10.80 iki PK 11.20; 9) sulaužyta ir nesutvarkyta esama ryšių trasa ir pažeista kabelių izoliacija nuo PK 12.80 iki PK 13.60.
31. Šalys Subrangos sutarties 6.2. punktas nustatė, kad atliekant darbų perdavimą – priėmimą, darbų priėmimo aktą pasirašo: iš Subrangovo pusės Subrangovo statybos vadovas arba įgaliotas asmuo (atsakovė), o iš Rangovo pusės (ieškovė) – Techninis prižiūrėtojas, o po techninio prižiūrėtojo pasirašymo ir Rangovo (ieškovės) įgaliotas asmuo. Akivaizdu, jog techninis prižiūrėtojas, kurio pareiga yra kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, vertinant ieškovės įrodinėjamų darbų trūkumų pobūdį, būtų nustatęs ar atsakovės darbai turi trūkumų.
32. Pažymėtina, jog byloje ieškovė nepateikė įrodymų, jog esant Subrangos sutartimi numatytai sąlygai, kad ieškovė darbus priima, tik pasirašius techniniam prižiūrėtojui, ieškovė buvo sudariusi sutartį dėl techninės priežiūros. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog liudytoju apklaustas A. Ū. vykdė ginčo objekte (duomenys neskelbtini), atstovaudamas (duomenys neskelbtini) (2023 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovė, kaip generalinis rangovas, statybos rangos darbus ginčo objekte vykdė pagal 2020 m. gegužės 28 d. statybos rangos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir Neringos savivaldybės administracijos.
33. Teismo vertinimu, šios aplinkybės (32-32 punktai), kad ieškovė, priėmė darbus, nepasirašius darbų priėmimo akto, kaip numatyta Subrangos sutartyje 6.2. punkte techniniam prižiūrėtojui, sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog ieškovė nesielgė rūpestingai, apžiūrėdama ir priimdama rangos darbų rezultatą, kad įsitikintų, ar nėra akivaizdžių trūkumų. todėl netinkamai vykdė savo pareigą priimti ir apžiūrėti atsakovės perduodamų darbų rezultatą. Liudytojas A. Ū. (duomenys neskelbtini) parodė, kad kas dvi savaites būdavo objekto apžiūra, objekte lankydavosi kas savaitę, kai rangovas negirdi pastabų buvo rašomas aktas (2023 m. balandžio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas 15:37:37). Kaip matyti iki 2021 m. lapkričio 30 d., tai yra, už laikotarpį už kurį buvo priimti ginčo darbai perdavimo – priėmimo aktais Nr.1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, darbų defektų aktų Subrangos sutartyje nustatyta tvarka surašyta nebuvo.
34. Atsakovė taip pat įrodinėja, kad ieškovės nurodomi darbų trūkumai buvo akivaizdūs, todėl ieškovė turėjo galimybę juos nurodyti priėmimo – perdavimo aktuose Nr. 1, Nr. 2, Nr.3, Nr. 4, Nr. 5, Nr.6. Pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus.
35. Kaip matyti iš 2021 m. lapkričio 30 d. defektinio akto, ieškovo atstovų – (duomenys neskelbtini) G. M. ir (duomenys neskelbtini) J. A. ir (duomenys neskelbtini) A. Ū., akte nurodomi darbų trūkumai buvo nustatyti jiems vizualiai apžiūrint darbus ginčo objekte ir vienu atveju (duomenys neskelbtini) A. Ū., nustatant, kad yra prasėdę borteliai (2021 m. lapkričio 30 d. defektinio akto 17 puslapis), naudojant gulsčiuką, ir defektai buvo užfiksuoti fotonuotraukose.
36. Teismo vertinimu, šios aplinkybės (35 punktas) sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog ieškovės įrodinėjamų kaip atsakovės darbų trūkumų nustatymas nereikalavo daugiau nei normalios apžiūros, specialių priemonių ar metodų, ir priimant darbus, ieškovei laikantis Subrangos sutartyje 6.2. punkte nustatytos šalių darbų perdavimo – priėmimo tvarkos, ieškovė turėjo galimybę šiuos darbų trūkumus nustatyti ir nurodyti ginčo darbų priėmimo – perdavimo aktuose. Todėl yra pagrindas vertinti, jog ieškovės įrodinėjami darbų trūkumai yra akivaizdūs.
37. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai yra, jog ieškovė šiuo atveju negali remtis nurodomų darbų trūkumų faktu.
38. Kaip teisingai nurodo ieškovė, pagal esamą teisinį reglamentavimą CK 6.662 straipsnio 3 dalyje nurodyta taisyklė, nėra absoliuti. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jeigu jie buvo nustatyti per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus; rangovas taip pat atsako už objekto defektus, nustatytus per garantinius terminus (CK 6.698 straipsnis).
39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).
40. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog šiuo atveju ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovės atliktų darbų trūkumų faktą (CPK 178 straipsnis). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018, nutarties 30 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, nutarties 44 punktas). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020, nutarties 39 punktas).
41. Kaip nurodyta, tarp šalių byloje taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovė iki galo Subrangos sutartyje numatytų darbų neatliko ir sutartį vienašališkai nutraukė, ieškovė Subrangos sutarties nutraukimo teisėtumo neginčijo. CK 6.221 straipsnio 3 dalis nustato, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Šalių Subrangos sutartimi 1.3. punktu šalys susitarė sutartį aiškinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais teisės aktais.
42. Šalių Subrangos sutarties 7.1. punkte buvo nustatyti atsakovės atliktų darbų garantiniai terminai. Taip pat Subrangos sutarties 7.3. punkte buvo nustatyta, kad Garantinio laikotarpio metu išryškėję Darbų defektai fiksuojami šioje Sutartyje nustatyta tvarka.
43. Subrangos sutarties 6.8 punkte nustatyta, kad jeigu bet kuriuo šios sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad atlikti darbai neatitinka šioje sutartyje ar jos prieduose nustatytų kokybės reikalavimų, nukrypta nuo techninės specifikacijos ar projekto ir kitų darbų reikalavimų be rangovo (ieškovės) raštiško sutikimo, tokie atvejai fiksuojami įrašais statybos darbų žurnale bei sudaromas abiejų šalių pasirašomas defektinis aktas. Subrangovui (atsakovei) nepagrįstai atsisakius pasirašyti defektinį aktą, jis pasirašomas rangovo (ieškovės) vienašališkai ir įteikiamas subrangovui pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu paštu. Be to, kaip nurodyta, Subrangos sutarties 5.6. punktu šalys susitarė, kad jeigu šalys nesutaria dėl atliktų darbų tinkamumo, apie atliktų darbų tinkamumą sprendžiama pagal nepriklausomo eksperto išvadą.
44. Teismo vertinimu, aiškinant nurodytas Subrangos sutarties sąlygas (42 punktas, 43 punktas), vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, atsižvelgiant į Subrangos sutarties esmę ir tikslą, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, darytina išvada, kad šalys Subrangos sutartimi susitarė, jog ir po darbų priėmimo, garantiniu laikotarpiu ieškovės nustatyti defektai fiksuojami įrašais statybos darbų žurnale bei sudaromas abiejų šalių pasirašomas defektinis aktas, o Subrangovui (atsakovei) nepagrįstai atsisakius pasirašyti defektinį aktą, jis pasirašomas rangovo (ieškovės) vienašališkai ir įteikiamas subrangovui pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu paštu, taip pat, jeigu šalys nesutaria dėl atliktų darbų tinkamumo, apie atliktų darbų tinkamumą sprendžiama pagal nepriklausomo eksperto išvadą. Todėl teismas nesutinka su ieškovės argumentais, jog 2021 m. lapkričio 30 d. defektinio akto surašymui neturėjo būti taikomos Subrangos sutarties nuostatos dėl defektinio akto sudarymo (Subrangos sutarties 6.8, 7.3 punktai).
45. Ieškovė iš esmės atsakovės atliktų darbų trūkumus įrodinėjo 2021 m. lapkričio 30 d. defektiniu aktu, kurį sudarė ir pasirašė ieškovės atstovai – (duomenys neskelbtini) G. M. ir (duomenys neskelbtini) J. A., dalyvaujant (duomenys neskelbtini) A. Ū., ir šio akto pagrindu parengta lokaline sąmata 60 593,73 EUR sumai, 2021 m. lapkričio 30 d. ieškovės ištaisytų defektų aprašu, kurį pasirašė ir sudarė ieškovės (duomenys neskelbtini) J. A. ir jo pagrindu ieškovės (duomenys neskelbtini) D. Š. sudaryta darbų sąmata 11 307, 68 EUR sumai, liudytojo A. Ū., kuris atliko (duomenys neskelbtini) pagal su Neringos savivaldybės administracija sudarytą techninės priežiūros sutartį, atsakovės įrengtų dangų geodezine nuotrauka, ištrauka iš techninio projekto.
46. Byloje nėra ginčo, jog tiek 2021 m. lapkričio 30 d. defektinis aktas, tiek 2021 m. lapkričio 30 d. ieškovės ištaisytų defektų aprašas yra sudaryti atsakovei nedalyvaujant. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovė informavo atsakovę, kad 2021 m. lapkričio 30 d. bus apžiūrimi atsakovės atlikti darbai ir atsakovė yra kviečiama dalyvauti. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog 2021 m. lapkričio 30 d. aktas, jį sudarius būtų įteiktas atsakovei Subrangos sutartyje nustatyta tvarka ir atsakovė būtų atsisakiusi jį pasirašyti. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovės nurodyti kaip atsakovės atliktų darbų trūkumai nebuvo įrašyti į statybos darbų žurnalą. Teismas nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog 2021 m. lapkričio 24 d. el. laiške atsakovė pakankamai aiškiai išreiškė jos poziciją šalių susitikimuose objekte nedalyvauti bei jokių trūkumų šalinimo darbų neatlikti (ieškinio priedas Nr. 14). Kaip matyti iš šio 2021 m. lapkričio 24 d. el. laiško turinio, atsakovės atstovo pranešime buvo nurodyta, jog šiandienos susitikime objekte atsakovės atstovas nedalyvaus, prašant apie tai informuoti ieškovę, ir laukia pastabų apie ieškovės atliktus darbus. Todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog informavo atsakovę apie tai, jog 2021 m. lapkričio 30 d. ginčo objekte bus sudaromas atsakovės atliktų darbų defektinis aktas ir atsakovė turi teisę dalyvauti, kaip buvo numatyta Subrangos sutartyje.
47. Be to, teismo vertinimu, išanalizavus ir sugretinus ieškovės teikiamus įrodymus (45 punktas), kuriais ieškovė įrodinėja atsakovės atliktų darbų trūkumų faktą (defektų aktas, ieškovės ištaisytų defektų aprašas, atsakovės įrengtų dangų geodezinė nuotrauka, ištrauka iš techninio projekto) bei ginčo perdavimo – priėmimo aktus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, atliktų darbų pažymas Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, bei jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nėra galimybės nustatyti kokie konkretūs atsakovės atlikti ir perduoti ieškovei darbai ir kokioje apimtyje yra su trūkumais. Ieškovės pateikiamose lokalinėje sąmatoje, darbų sąmatoje, kurių pagrindu ieškovė prašo sumažinti darbų kainą, nurodyti darbų kiekiai, skaičiuojami kv. m., kub. m., km, tačiau ieškovės 2021 m. lapkričio 30d. sudarytuose defektų akte bei ieškovės ištaisytų defektų apraše tokių duomenų nėra, o lokalinę sąmatą sudaręs N. Š. bei darbų sąmatą sudaręs ieškovės (duomenys neskelbtini) D. Š., sudarant aktą ir aprašą nedalyvavo. 2021 m. lapkričio 30 d. defektų akte, ieškovės ištaisytų defektų apraše nurodomi bendro pobūdžio, abstraktūs duomenys, fotonuotraukose užfiksuotas bendras darbų vaizdas, kurie buvo atlikti piketuose 0+00 iki 13+60. Teismo, vertinimu, sprendžiant dėl darbų kainos sumažinimo, kaip ieškovės teisių gynimo būdu, apimties apie atliktus darbus su trūkumais nustatymas yra reikšmingas. Šių aplinkybių apie konkrečias darbų su trūkumais apimtis negalėjo teismo posėdžio metu paaiškinti ir liudytojas A. Ū. (2023 m. balandžio . teismo posėdžio garso įrašo protokolas). Tuo tarpu 2021 m. lapkričio 30 d. akte nurodyta, kad tam tikrais atvejais defektų trūkumų vietos dar turi būti tikslinamos darbų vietoje (pvz. Defektas Nr. 7 – poilsio aikštelėse prasėdę borteliai iš klinkerio trinkelių, defektas Nr. 8 – klinkerio trinkelių takuose prasėdę borteliai iš klinkerio takelių).
48. 2021 m. lapkričio 30 d. defektinio akto 3 punkte nurodyta, kad neatliktas augalinio grunto užpylimas iki projektinio aukščio ir vejos įrengimas (PK 0.00 – 12.70). Teismas sutinka su atsakove, kad iš byloje esančių įrodymų, nėra pagrindo išvadai padaryti (perdavimo – priėmimo aktų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, atliktų darbų pažymų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, bei jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitas faktūrų), jog tokius darbus atsakovė atliko ir ieškovei ir už juos ieškovė sumokėjo, byloje nėra ginčo tarp šalių, jog Subrangos sutartis tarp šalių buvo nutraukta, neatlikus visų darbų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad darbai, kurių atsakovė ieškovei neperdavė ir už kuriuos ieškovė nebuvo sumokėjusi yra su trūkumais.
49. Taip pat byloje yra pateiktas Neringos savivaldybės administracijos 2021 m. gruodžio 15 d. pranešimas atsakovei, tai yra, po 2021 m. lapkričio 30 d. sudaryto defektinio akto, jog atsakovė ištaisė trūkumus: klinkerio trinkelių takai ties PK 0.00 –10.90 užšluoti tinkamai, šlaitų sutvarkymas esamu gruntu (abiejose pusėse) ties PK 0+00-12+70, perdaryta sankryža pagal darbo projektą ties PK 2.80-3.00, klinkerio trinkelių takuose ties PK 0.00 – 10.90 prasėdę borteliai iš klinkerio trinkelių ir poilsio aikštelėse ties PK 0.60 – 10.90 prasėdę borteliai iš klinkerio trinkelių.
50. Be to, Subrangos sutarties 5.6. punktu šalys susitarė, kad jeigu šalys nesutaria dėl atliktų darbų tinkamumo, apie atliktų darbų tinkamumą sprendžiama pagal nepriklausomo eksperto išvadą. Tarp šalių iš esmės yra ginčas dėl beveik visų ieškovės įrodinėjamų trūkumų. Teismui bylos nagrinėjimo metu, pasiūlius nebuvo pasinaudota atlikti teismo ekspertizę.
51. Teismo vertinimu, toliau nurodomos aplinkybės, visų nustatytų aplinkybių kontekste, taip pat sudaro pagrindą abejoti ieškovės įrodinėjamų aplinkybių objektyvumu, jog ieškovės įrodinėjami darbų trūkumai tai buvo atsakovės atliktų darbų trūkumų. Byloje yra atsakovės pateikta 2021 m. vasario 10 d. rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su subrangovu UAB „Gelvalda“, kuria buvo susitarta, kaip matyti iš pridedamos lokalinės sąmatos, dėl analogiškų darbų atlikimo ir toje pačioje atkarpoje kaip ir su atsakove, tai yra, koord. taško (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (atkarpoje (duomenys neskelbtini) km), kuri darbus atliko dar objekte dirbant ir atsakovei (Subrangos sutartis su atsakove nutraukta 2021 m. kovo 17 d.).
52. Teismo vertinimu, visų nurodytų nustatytų aplinkybių visuma (38-51 punktas) sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, nei priešingai, vertinant, jog įrodymų prieštaravimai, neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, jog ieškovė, turėdama pareigą neįrodė jos įrodinėjamų darbų trūkumų fakto, kai atsakovė juos ginčija (CPK 178 straipsnis).
53. Tačiau atsakovė neginčija, jog atlikdama darbus, pažeidė AB „Telia“ ryšių kabelio liniją, nurodydama, kad jog faktiškai pažeidimai yra aštuoniose vietose, o atsakovė pažeidė tik dviejose vietose. Byloje yra pateiktas AB Telia pranešimas (atsakovės atsiliepimo 5 priedas), jog pažeidimai vykdant darbus yra koord. taško (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (atkarpoje (duomenys neskelbtini) km) pagal darbų projektą Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekimo komunikacijos, tai yra, atkarpoje, kurioje atsakovė pagal Subrangos sutartį vykdė darbus.
54. Priešingai nei nurodė atsakovė, byloje nėra konkrečių duomenų, jog atsakovės darbai užbaigti anksčiau nei PK 13+60 bei, jog pažeidimus padarė ieškovė arba kitas Subrangovas. Atsakovės pateiktas 2021 m. kovo 19 d. faktinių aplinkybių protokolas šių aplinkybių nepatvirtina, nes jame nėra atžymėtas taškas, kuriame atsakovė užbaigė darbus. 2021 m. lapkričio 30 d. defektiniame akte nurodyta, jog ryšių kabelio trasa sulaužyta PK 12+80 – 13+60. Liudytojas A. Ū. parodė, kad atsakovė dirbo iki (duomenys neskelbtini) (2023 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 16:11:51.). Todėl visa šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, nei priešingai, jog atsakovė pažeidė ryšių kabelio trasą tik dviejose vietos (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas sutinka su atsakove, jog atsakovė nėra atsakinga už visas išlaidas dėl šio defekto šalinimo, nes kaip matyti iš ieškovės 2021 m. lapkričio 30 d. defektiniame akte esančių nuotraukų, ieškovei buvo žinoma apie šį defektą iki asfalto dangos išklojimo, tačiau ieškovė pažeistose vietose išklojo asfaltą. Todėl teismas laiko, jog yra pagrindas sumažinti atsakovės darbų kainą 2610, 95 EUR suma dėl ryšių kabelio pažeidimo (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte).
55. Teismas, esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, formuojamai teismų praktikai nustatytoms faktinėms aplinkybėms, įvertinęs šalių argumentus, sprendžia, jog ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies, tai yra, yra įstatymu numatytas pagrindas sumažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbūvio sprendimų centras“ pagal 2020 m. birželio 30 d. 06-30 subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų darbų kainą 2610, 95 EUR, tai yra, nuo 219412,31 EUR iki 216801,36 ir ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Akordas 1“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbūvio sprendimų centras“ priteisti permokėtą 2610, 95 EUR darbų kainos dalį, priteisti nuo šios sumos (2610, 95 EUR) iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo pirminio ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
56. Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, ekspertizės išlaidas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktai). CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
58. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Vertinant patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą pagal prašymus, vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. ir 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintais Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytais advokatų paslaugų įkainiais.
59. Byloje šalys patyrė šias išlaidas: Ieškovė – 1303,52 Eur žyminis mokestis už (patikslintą) ieškinį (Nr. CBP-38, Nr. DOK-629), 3296,05 Eur advokato pagalbos išlaidų (Nr. DOK-6584). Iš viso – 4599,57 Eur. Atsakovė – 2200 Eur advokato pagalbos išlaidų (Nr. DOK-6385).
60. Ieškovė taip pat 2023 m. vasario 14 d. sumokėjo 200 Eur liudytojo atvykimo išlaidų (Nr. DOK-2361). Atsižvelgiant į tai, jog bylos duomenimis liudytojų atvykimo išlaidos nebuvo patirtos, į tai, kad nepateikta šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų, nusprendžiama ieškovei grąžinti 200 Eur į Klaipėdos apygardos teismo sąskaitą jos įmokėtų liudytojo atvykimo išlaidų.
61. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies, įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija, darytina išvada, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai yra patenkinti 3,63 procento. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 166,96 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir atsakovei iš ieškovės priteistina 2120,14 Eur. Atlikus šių sumų įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019), atsakovei priteistinos 1953,18 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (2120,14 Eur -166,96 Eur).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“ ieškinį iš dalies.
Sumažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbūvio sprendimų centras“ pagal 2020 m. birželio 30 d. 06-30 subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų darbų kainą 2610, 95 EUR, tai yra, nuo 219412,31 EUR iki 216801,36 ir ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Akordas 1“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerbūvio sprendimų centras“ priteisti permokėtą 2610, 95 EUR darbų kainos dalį, priteisti nuo šios sumos (2610, 95 EUR) iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerbūvio sprendimų centras“ 1953,18 EUR bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Akordas 1“.
Grąžinti iš Klaipėdos apygardos teismo depozitinės sąskaitos ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Akordas 1“ jos sumokėtas 200 EUR liudytojo atvykimo išlaidas, sumokėtas akcinės bendrovės Swedbank 2023 m. vasario 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 184 (Nr. DOK-2361).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Erinija Kazlauskienė