Civilinė byla Nr. 2-461/2012

  Procesinio sprendimo kategorijos 126.1, 126.2, 126.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“, Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties, uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foods“, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „T. L. mėsos perdirbimo įmonė“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-946-260/2012 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Vamėsa“, uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“, Valstybinės kiaulių veisimo stoties, uždarosios akcinės bendrovės „Dezinfa“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Baltic foods“ ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „T. L. mėsos perdirbimo įmonė“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kreditorius UAB „Vamėsa“ 2011 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „T. L. mėsos perdirbimo įmonė“. Jis prašė iškelti bankroto bylą atsakovui, nes šis neatsiskaito už parduotas prekes.

Tokius pačius prašymus iškelti bankroto bylą atsakovui pateikė ir bendraieškiais į bylą įtraukti kreditoriai UAB „Conlex“, Valstybinė  kiaulių veislininkystės stotis, UAB „Dezinfa“ ir UAB „Baltic foods“.

Atsakovas UAB „T. L. mėsos perdirbimo įmonė“ nesutiko su reikalavimais iškelti bankroto bylą atsakovui. Atsiliepime nurodė, kad bankroto byla keliama dirbtinai, jaučiamas spaudimas iš naujausių kreditorių ir bankroto administratorių. Taip pat atsiliepime nurodė, jog įmonė neturi pakankamai turto, kad bankroto atveju padengtų kreditorinius įsipareigojimus, tačiau yra gavusi kitos įmonės pasiūlymą tapti UAB „T. L. mėsos perdirbimo įmonė“ dalininke. Šiuo metu įmonėje dirba 17 darbuotojų, todėl jos bankrotas turėtų esminių neigiamų padarinių dirbantiems asmenims. UAB „Vamėsa“ reikalauti iškelti bankroto bylą atsakovui negali, nes su šia įmone atsakovas atsiskaitė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui ir jo bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotų administravimas“.

Teismas atsakovo įmonei iškėlė bankroto bylą, nes konstatavo, jog ji yra nemoki. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis atsakovo pripažinimu, jog įmonė yra nemoki, ir juridinio asmens finansinės atskaitomybės dokumentais.

Teismas nurodė, kad iškėlus bankroto bylą yra reikalinga atsakovui paskirti bankroto administratorių. Pripažino, kad visos pasiūlytos bankroto administratorių kandidatūros atitinka ĮBĮ reikalavimus, tačiau, atsižvelgdamas į atsakovo atsiliepime nurodytą argumentą, kad atsakovui iškelti bankroto bylą siekia naujausi kreditoriai ir bankroto administratoriai, teismas pripažino, jog yra tikslinga atsakovo bankroto administratoriumi skirti kreditoriaus AB „Swedbank“, nereiškiančio reikalavimo iškelti atsakovui bankroto bylą, pasiūlytą bankroto administratorių UAB „Bankrotų administravimas“.

III. Atskirųjų skundų argumentai

Ieškovas UAB „Conlex“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Forsina“ ar kitą bankroto administratorių teismo nuožiūra. Atskirąjį skundą grindžia nurodydamas, kad skundžiama nutartis yra nepakankamai motyvuota, o argumentas, kuriuo buvo suteiktas prioritetas AB „Swedbank“ pasiūlyto bankroto administratoriaus kandidatūrai, yra nelogiškas ir pats savaime nesuteikia prioriteto atsakovo bankroto administratoriumi skirti būtent UAB „Bankrotų administravimas“. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė CPK 185 str. nuostatas, neatsižvelgė į apelianto bei kitų bylos šalių pateiktus duomenis ir nukrypo nuo šios kategorijos bylų praktikos. Papildomai pažymi, kad paskirtasis bankroto administratorius yra pasiūlytas didžiausio atsakovo kreditoriaus, kas ateityje gali lemti konfliktą tarp administratoriaus ir smulkiųjų atsakovo kreditorių.

Ieškovas Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Valeksa“. Atskirąjį skundą grindžia nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo UAB „Bankrotų administravimas“ paskyrimo ir UAB „Valeksa“ netinkamumo administruoti atsakovo įmonę. Apelianto nuomone, tikėtina, kad teismas visiškai nevertino UAB „Valeksa“ kandidatūros administruoti atsakovo įmonę ir tuo pažeidė apelianto teises. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Valeksa“ yra tinkamesnis administruoti atsakovo įmonę ir pranašesnis daugeliu aspektų už paskirtąjį bankroto administratorių.

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovo įmonei ir ieškovų pareiškimus palikti nenagrinėtais. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovai, išskyrus ieškovą UAB „Vamėsa“, su kuriuo atsakovas atsiskaitė, neturėjo teisės reikšti reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, nes nesilaikė išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovui būtų išsiųsti kreditorių pranešimai, kuriuose būtų nustatytas terminas padengti įsiskolinimus, nes, priešingu atveju, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

2. Atsakovas sutinka, kad šiuo metu yra susidūręs su laikinais finansiniais sunkumais, kuriuos stengiasi likviduoti optimizuodamas veiklą. Tai, kad atsakovas yra pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, pagrindžia ta aplinkybė, kad atsakovas atsiskaitė su kreditoriumi UAB „Vamėsa“. Laikinas atsakovo įmonės nemokumas neturėtų būti formalizuojamas ir neturėtų būti pagrindu atsakovui kelti bankroto bylą.

Ieškovas UAB „Baltic foods“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarties. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Karaliaučiaus grupė“. Atskirąjį skundą grindžia nurodydamas, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Apelianto nuomone, teismas nevertino pasiūlytų bankroto administratorių kandidatūrų, kas lemia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turi būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

Dėl bankroto bylos iškėlimo

Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Įmonė laikoma nemokia tik tuomet, jeigu jos pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

Iš 2011 m. kovo 17 d. UAB „T. L. mėsos perdirbimo įmonė“ balanso matyti, kad įmonės turtas sudaro 742 358 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai  - 758 091 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 758 091 Lt (b. l. 18-19 t. 2). Iš 2011 m. kovo 17 d. UAB „T. L. mėsos perdirbimo įmonė“ pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad įmonė patyrė 162 916 Lt nuostolių (b. l. 20 t. 2). Iš 2011 m. rugpjūčio 11 d. UAB „T. L. mėsos perdirbimo įmonė“ balanso matyti, kad įmonės turtas sudaro 688 582 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai  - 661 570 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 661 570 Lt (b. l. 21-22 t. 2). Iš 2011 m. rugpjūčio 11 d. UAB „T. L. mėsos perdirbimo įmonė“ pelno nuostolių ataskaitos matyti, kad įmonė patyrė 178 928 Lt nuostolių (b. l. 23 t. 2). Duomenų apie pradelstas įmonės skolas atsakovas nepateikė, nors Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 5 d. ir 2011 m. spalio 19 d. nutartimis atsakovo įmonės direktorei buvo paskirtos baudos dėl ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytų duomenų apie įmonę nepateikimo teismui. Dėl šios priežasties vertintina, kad atsakovo įsipareigojimų įvykdymo terminai yra suėję. Visi šie duomenys rodo, kad įmonės finansinė padėtis yra ypač sunki ir nėra pagrindo vertinti, kad šie finansiniai sunkumai laikini. Atsakovo įmonė pripažintina nemokia, kas lemia, jog jai turi būti iškelta bankroto byla. Būtent tai pagrįstai ir teisėtai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad ieškovai, išskyrus ieškovą UAB „Vamėsa“, su kuriuo atsakovas atsiskaitė, neturėjo teisės reikšti reikalavimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, nes jie nesilaikė išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Apelianto nuomone, tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisėto pagrindo svarstyti klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo įmonei ir, juo labiau, iškelti bankroto bylą atsakovui. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti turi būti nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų laikotarpis. Ši tvarka yra skirta tam, kad kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, tai yra ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos sampratą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, jog į bylą norintis įstoti kreditorius nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos, neužkerta kelio jam dalyvauti jau prasidėjusiame procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-384/2008). Tai reiškia, kad iš kreditorių, siekiančių įstoti (įstojusių) į jau prasidėjusį bankroto procesą, nėra reikalaujama laikytis ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Vamėsa“ 2011 m. rugpjūčio 5 d. pateikė pareiškimą Kauno apygardos teismui, kuriuo prašė atsakovui UAB „T. L. mėsos perdirbimo įmonė“ iškelti bankroto bylą. Kartu su pareiškimu pateikė įrodymus, jog laikėsi ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos (b. l. 22 t. 1). Pirmosios instancijos teismo nutartimis į prasidėjusį bankroto procesą bendraieškiais buvo įtraukti UAB „Conlex“ (b. l. 78 t. 1), Valstybinės kiaulių veisimo stotis (b. l. 123 t. 1), UAB „Dezinfa“ (b. l. 152 t. 1) ir UAB „Baltic foods“ (b. l. 174 t. 1). Remiantis išdėstyta teismų praktika ir šiomis aplinkybėmis, vertintina, kad iš kreditorių UAB „Conlex“, Valstybinės kiaulių veisimo stotis, UAB „Dezinfa“ ir UAB „Baltic foods“ neturėjo būti reikalaujama laikytis ikiteisminės ginčo tvarkos. Atitinkamai tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas galėjo minėtų kreditorių pareiškimų pagrindu svarstyti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovo įmonei ir iškelti bankroto bylą atsakovui.

Dėl bankroto administratoriaus

Įmonės administratorius – vienas iš svarbiausių asmenų bankroto procese, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis, pasiekti pusiausvyrą tarp įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, ir jos kreditorių interesų, teisingai išspręsti atskirus klausimus bankroto procese. Šios bankroto administratoriaus funkcijos sudaro pagrindą įstatyme nustatyti specialią jo skyrimo tvarką. Įmonių bankroto įstatymo normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui. Juo gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis ĮBĮ nustatytus reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese neatsitiktinai tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę jį paskirti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad visos pasiūlytos bankroto administratorių kandidatūros atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantai. Dėl šios priežasties tinkamiausia bankroto administratoriaus kandidatūra UAB „T. L. mėsos perdirbimo įmonė“ yra parinktina atsižvelgiant į kitus kriterijus, t. y. vertinama kuris iš pasiūlytų bankroto administratorių sugebės užtikrinti sklandų ir ekonomišką bankroto procesą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad bankrutuojančios įmonės buveinė yra Kazlų Rūdoje, o bankroto byla yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija mano, kad yra tikslinga skirti bankroto administratorių, kuris yra įsikūręs Kauno mieste, nes tai sumažintų administravimo išlaidas ir užtikrintų ekonomiškesnį atsakovo bankroto procesą. Iš visų pasiūlytų bankroto administratorių Kauno mieste yra įsikūrę arba turi savo filialą tik du bankroto administratoriai, t. y. paskirtasis UAB „Bankrotų administravimas“ ir UAB „Valeksa“. Iš Įmonių bankroto departamento tinklalapyje viešai skelbiamų duomenų matyti, kad UAB „Bankrotų administravimas“ šiuo metu vykdo 55 bankroto procedūras, o yra baigęs 6 bankroto procedūras. UAB „Valeksa“ šiuo metu vykdo 59 bankroto procedūras, o yra baigęs 214 bankroto procedūras. Iš šių duomenų matyti, kad UAB „Valeksa“ turi daugiau patirties bankroto administravimo srityje, tačiau tai nėra esminis kriterijus vertinant bankroto administratoriaus kandidatūros tinkamumą administruoti atsakovo įmonę, nes tai pažeistų bankroto administratorių lygiateisiškumą, iškreiptų sąžiningos konkurencijos principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1204/2010, 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1514/2010 ir kt.). Didesnę reikšmę turi bankroto administratorių užimtumas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad paskirtojo ir UAB „Valeksa“ darbo krūvis yra panašus. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Valeksa“ neturi pranašumų paskirtojo bankroto administratoriaus atžvilgiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo paskirtąjį bankroto administratorių. Pažymėtina, kad, nustačius, jog paskirtasis bankroto administratorius UAB „Bankrotų administravimas“ savo pareigas atlieka netinkamai, jis įstatymo nustatyta tvarka gali būti atstatydintas (ĮBĮ 11 str. 8 d.).

Kiti atskiruosiuose skunduose nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                       Audronė Jarackaitė

Vytas Milius

Nijolė Piškinaitė