Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-768/2019

         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52931-2018-4

    Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.

                        (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės, 

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,

nuteistajam J. Ž., jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta sumažinta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 5 d. 00.25 val. iki 2018 m. lapkričio 5 d. 16.38 val. (1 para), laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviems) MGL baudos, laikant, kad J. Ž. paskirta galutinė bausmė – 58 MGL (2 900 Eur) dydžio bauda, kurią įpareigotas sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Be to, nuteistajam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir traktorininko pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant baudžiamojo poveikio priemonę vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“ bei nuspręsta konfiskuoti jo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       J. Ž. nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 5 d. 00.20 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija – 2,47 ‰ (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2018 m. lapkričio 7 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)Tokiais veiksmais J. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 14 punkto reikalavimus, kadangi vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

II.                      Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį - jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei nurodyti, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. lapkričio 5 d.

2.1.       Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo išvadomis, jog laidavimo institutas negali būti taikomas, kadangi nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nusikals, o jo mama G. Ž. yra tinkama laiduotoja. Nurodoma, jog vien tai, kad praeityje nuteistasis baustas už administracinių nusižengimų padarymą (tame tarpe ir jam būnant neblaiviam) ar tai, kad nagrinėjamu atveju nustatytas alkoholio koncentracijos kiekis organizme viršijo net 6 kartus leistiną normą kraujyje vairuojant, nesuponuoja išvados dėl jo polinkio daryti teisės pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu. Nesutinka, jog aplinkybės, kad apie padarytą nusikaltimą mamai pranešė ne iš karto, o po kelių dienų, taip pat tai, jog nuteistojo mama yra 2 kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus bei, kad atstumas tarp jų gyvenamųjų vietų yra gana didelis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo mama negali būti pripažinta tinkama laiduotoja. Be to, mano, kad teismas buvo subjektyvus jo atžvilgiu, kadangi skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog teismo posėdžio metu jis šypsojosi atsakinėdamas į jam užduodamus klausimus.

2.2.       Pažymima, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, kaltę pripažino iš karto, nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, praeityje neteistas, šiuo metu studijuoja, iki įvykio dirbo apsaugos darbuotoju, dalis administracinių nusižengimų buvo padaryti reaguojant į saugotų objektų aliarmus. Išvadas dėl netinkamo savo elgesio pasidarė, po įvykio kitų pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu viešoje vietoje nepadarė, sutiko su teismo paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Manoma, kad mama, kuri darbdavio charakterizuojama teigiamai, ir kuri yra artimiausias žmogus, gali daryti jam realią ir apčiuopiamą įtaką.

2.3.       Akcentuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas neišsprendė klausimo dėl paskirtos baudžiamojo priemonės pradžios, t. y. nenustatė datos, nuo kurios nuteistajam uždrausta vairuoti transporto priemones.

3.       Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

4.       Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis papildomai nurodė, kad buvusioje darbovietėje nebedirba, su žmona išsituokė, ankstesnėje gyvenamojoje vietoje nebegyvena, šiuo metu gyvena su tėvais.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.         Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5.1.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Apeliantas savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija. Apelianto kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama tik apeliacinio skundo ribose.

6.       Dėl BK 40 straipsnio taikymo

6.1.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

6.2.       Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savo sprendimą pagrįstai motyvavo tuo, kad nors apeliantas nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, žalos niekam nepadarė, tačiau vis tik jis itin šiurkščiai pažeisdamas KET - būdamas stipriai neblaivus, kai jo girtumo laipsnis net 6 kartus viršijo leistiną alkoholio normą kraujyje vairuojant, kėlė realią grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui, be to, baustas administracine tvarka ne tik už KET pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, tačiau susijusius ir su alkoholio vartojimu, todėl teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, dėl ko iš tiesų nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

6.2.1.                      Apeliantas skunde nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus kyla nuo 1,5 promilės alkoholio ir ji nėra diferencijuojama, tačiau šiuo aspektu apeliantui nustatytas neblaivumas, kuris iš tiesų ženkliai viršijo ribą, iki kurios leidžiama vairuoti pavartojus alkoholio. Tai rodo, kad apeliantas niekaip negalėjo sąžiningai klysti dėl savo neblaivumo ar tuo labiau neįvertinti, jog už automobilio vairo sėda būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl skundžiamame nuosprendyje jam nustatytas neblaivumo laipsnis akcentuotas visiškai pagrįstai. Akivaizdu, kad apeliantas sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio modelį, todėl tokie jo tyčiniai veiksmai be abejonės nelemia nusikalstamo elgesio atsitiktinumo. 

6.2.2.                      Apeliacinio skundo argumentai, jog apeliantas yra jauno amžiaus, išvadas dėl tokio savo netinkamo elgesio pasidarė, o po įvykio kitų pažeidimų, susijusių su alkoholio vartojimu viešoje vietoje nepadarė, nepaneigia nei byloje nustatytų aplinkybių, nei garantuoja, jog apeliantas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kita vertus, byloje esantis 2019 m. sausio 11 d. tarnybinis pranešimas tik patvirtina, jog apelianto padaryta nusikalstama veika absoliučiai nepakeitė jo požiūrio nei į alkoholio vartojimą, nei į galimai kilsiančių neigiamų pasekmių atsiradimą. Kaip matyti, tarnybinio pranešimo surašymo dieną apeliantas atvyko į teismą susipažinti su baudžiamąja byla būdamas akivaizdžiai neblaivus (b. l. 131). Tokiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje atkreipiant dėmesį į apelianto piktnaudžiavimą alkoholiu, ką patvirtina ir pažyma apie jam skirtas administracines nuobaudas, pagrįstai įvertinta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto aspektu, sprendžiant ar  apeliantas laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

6.3.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai suabejojo G. Ž., kaip laiduotojos, tinkamumu, atsižvelgdamas ne tik į tai, kad santykiai tarp apelianto ir jo mamos nėra paremti visišku atvirumu, tačiau ir į tai, jog realios teigiamos įtakos sūnui ji negalėtų daryti. Skundžiamame nuosprendyje teismas pagrįstai pažymėjo, kad įvertinus tiek apelianto parodymus apie tai, kad mamai aplinkybės, susijusios su sūnaus administracinių nusižengimų (teisės pažeidimų) padarymu pavartojus alkoholio, tapo žinomos iš aplinkinių gyventojų, jog apie padarytą nusikalstamą veiką sužinojo ne iš karto, tiek ir apelianto mamos parodymus, kad barė sūnų sužinojusi apie jo netinkamą elgesį, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės jo nesustabdė nuo tolimesnių teisės pažeidimų. Taip pat teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad G. Ž. bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, be to, laiduotoja ir apeliantas iki teismui priimant nuosprendį kartu negyveno, todėl visiškai pagrįstai sprendė, kad toks asmuo, nepaisant to, jog apeliantui jis yra artimas, vis tik nėra tas, kuris iš tiesų gali turėti apeliantui didelę įtaką. Aplinkybė, kad apeliantas šiuo metu apsigyveno tėvų namuose, nepagrįsta dokumentais, todėl teismo išvadų nekeičia.

6.4.       Taigi nenustačius BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos bei to paties straipsnio 3 dalyje numatytos savarankiškos sąlygos, apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas BK 40 straipsnio nuostatas minėtais aspektais aiškino ir taikė netinkamai, ar apskritai pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra teisinio pagrindo.

7.       Dėl kitų klausimų

7.1.       Apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo subjektyvumu, kadangi skundžiamame nuosprendyje atkreiptas dėmesys į apelianto emocijos išraišką – šypseną, atsakinėjant į jam užduodamus klausimus, nėra grįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl atmestini. Vien tai, kad apelianto netenkina priimtas sprendimas, neleidžia konstatuoti, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, juo labiau, kad to nepatvirtina, kaip minėta, nei baudžiamosios bylos duomenys, nei pats apeliantas.

             7.2. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino pradžios. Šiuo aspektu teismas skirdamas skundžiamu nuosprendžiu apeliantui BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę 2 metams 6 mėnesiams, nenurodė nuo kada šis terminas turi būti skaičiuojamas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. lapkričio 5 d.  Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas nutarimu apeliantui paskyrė kardomąją priemonę – dokumentų, t. y. vairuotojo pažymėjimo, Nr. (duomenys neskelbtini) ir traktorininko pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą (b. l. 74-76). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose baudžiamosiose bylose, pripažįstama, kad apeliantui jau 2018 m. lapkričio 5 d. realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, šios kardomosios priemonės turinys faktiškai atitiko baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y., apeliantui  buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-144-648/2018), teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas apeliantui skaičiuojamas nuo 2018 m. lapkričio 5 d., t. y. nuo faktinės uždraudimo naudotis specialia teise dienos. Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neišspręstų kitų nuosprendžio klausimų, papildomai nurodant, kad  aptariamo termino skaičiavimo pradžios momentas yra 2018 m. lapkričio 5 d. (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. nuosprendį dalyje dėl J. Ž. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise termino pradžios nustatymo pakeisti:

baudžiamojo poveikio priemonės  - draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones terminą skaičiuoti nuo 2018 m. lapkričio 5 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

        Teisėjai                                Algirdas Gaputis

                                                Donatas Jatužis

                                                Jolanta Raščiuvienė