Baudžiamoji byla Nr. 2K-46/2011                                                 Procesinio sprendimo kategorija

                                  1.2.25.4.5. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2011 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo, panaikinus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. apkaltinamąjį nuosprendį,

V. M. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu V. M. buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pritaikius BK 75 straipsnį, šios bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.            

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro, prašiusio nukentėjusiojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu V. M. buvo nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus: 2007 m. gegužės 19 d., 17.35 val., Klaipėdos rajone, Rudaičių kaime, kelio Vėžaičiai-Lapiai-Mikoliškiai-Kartena 4,6 kilometre, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“ (duomenys neskelbtini), V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 51, 53 ir 145 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, sutrukdė eismą, prieš pradėdamas važiuoti ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, automobiliu įstrižai važiuojamosios dalies važiuodamas iš dešiniojo jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies krašto į kairįjį ir sustojęs galine automobilio dalimi įstrižai priešpriešinės eismo juostos, sudarė kliūtį motociklo „Kawasaki ZX-9R“ (duomenys neskelbtini), vairuojamo G. M., judėjimui, dėl to pastarasis trenkėsi į automobilio „Volkswagen Passat“ galinę dalį ir G. M. autoįvykio vietoje mirė.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išteisino V. M., pripažinusi, jog G. M. pažeidė KET 173 punkte numatytus reikalavimus ir jo rizikingi veiksmai – važiavimas viršijant leistiną greitį bei vairavimas neleistinu būdu – pakėlus priekinį motociklo ratą, sąlygojo įvykio aplinkybes ir nulėmė padarinių atsiradimą.

Nukentėjusysis A. M. kasaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. apkaltinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kaip pagrindiniu įrodymu rėmėsi specialisto išvada Nr.11K-250(07) dėl techninių eismo įvykio kilimo priežasčių, kurioje konstatuota, jog kaltinamojo veiksmai, prieštaraujantys KET reikalavimams, sudarė kliūtį motociklo vairuotojui G. M. ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Teismas neigiamai įvertino ir G. M. veiksmus, tačiau pažymėjo, jog kaltinamojo pareiga nesudaryti kliūčių kelyje, ypač ne savo krypties eismo juostoje, buvo didesnė už žuvusiojo pareigą tokias kliūtis pastebėti. Tai, kad V. M., savo noru atvykęs stebėti motociklininkų suvažiavimo, automobilį pastatė taip, kad tik jam būtų patogu išlipti, neatsižvelgiant į kitų eismo dalyvių saugumą, rodo ypač didelį jo neatsargumą, abejingumą galimoms tokio elgesio pasekmėms. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo surinktus įrodymus bei darydamas išvadas, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie sutrukdė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Teismas konstatavo, kad prokuroras, nukentėjusysis ar jo atstovas privalėjo prašyti pakeisti kaltinime nurodytą aplinkybę, jog V. M. kliūtį motociklo vairuotojui G. M. sudarė sustojęs galine automobilio dalimi įstrižai priešpriešinės eismo juostos, ko nepadarius kolegijai neliko nei formalaus, nei faktinio pagrindo konstatuoti, kad G. M. vairuojamo motociklo atsitrenkimo metu V. M. vairuojamas automobilis judėjo, ir spręsti minėtos eismo įvykio ekspertizės sąlyginę išvadą (jeigu automobilis judėjo), kad tokiu atveju techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, jog vairuotojas V. M., važiuodamas įžambiai kelio Kartena-Vėsaičiai važiuojamosios dalies link kelkraščio, užtvėrė kelią priešpriešais link Kartenos važiavusiam motociklui, kurį vairavo G. M.. Toks apeliacinės instancijos teismo argumentas, anot kasatoriaus, akivaizdžiai nepagrįstas ir prieštarauja BPK 256 straipsnio 1 dalies bei 219 straipsnio nuostatoms. Anot nukentėjusiojo, kaltinime nurodyta aplinkybė iš esmės nesiskiria nuo apeliacinės instancijos teisme nustatytos aplinkybės, jog susidūrimo metu V. M. automobilis galimai judėjo atbuline eiga. Be to, J. S., kuris važiavo iš paskos V. M. vairuojamo automobilio, nurodė, kad V. M., pamatęs atvažiuojantį motociklą, nuspaudė stabdžio pedalą, o jei būtų to nedaręs ir pabaigęs manevrą, motociklo vairuotojas būtų galėjęs apvažiuoti kliūtį. Pats V. M. savo gynybos pozicijos negrindė kaltinimo trūkumais, o eismo įvykio priežastimi nurodė tik G. M. viršytą greitį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įrodymais byloje pripažino V. M. gynėjo pateiktas specialisto išvadas bei vaizdo įrašą, kuriame po eismo įvykio užfiksuoti motociklo spidometro bei tachometro duomenys, bei šiuos duomenis nepagrįstai nuosprendyje traktavo kaltinamojo naudai. Minėti duomenys, anot teismo, patvirtina, jog G. M. motociklas iki susidūrimo judėjo ne mažesniu nei 140 km/h greičiu, tačiau teismas neatsižvelgė į kitus byloje nustatytus duomenis, paneigiančius specialisto E. I. išvadą, kad G. M. vairuojamas motociklas paliko 10,40 m stabdymo (slydimo) žymę, be to, liudytojai parodė, jog prieš susidūrimą G. M. nuleido priekinį motociklo ratą ir pradėjo stabdyti. Atsižvelgiant į tai, motociklo greitis jokiu būdu negalėjo siekti 140 km/h. Todėl gynėjo pateikti duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymais byloje, juolab jie turėjo sukelti teismui abejonių dėl jų teisėtumo ir objektyvumo, nes pats specialistas patvirtino, kad nematė eksperimentui pateikto motociklo dokumentų (registracijos liudijimo ir techninės apžiūros talono), o pasikliovė vien kaltinamojo parodymais, jog motociklą jis pateikė gavęs iš asmens, ketinusio jį parduoti pagal skelbimą. Iš teismui vėliau pateiktų dokumentų matyti, jog eksperimentui pateikto motociklo bei G. M. motociklo duomenys skiriasi, t.y. skiriasi pagaminimo metai ir variklio galia. Be to, nukentėjusiajam kelia abejonių ir tai, ar eksperimentas išvis buvo atliktas, nes jis nebuvo nei filmuotas, nei fotografuotas.     

Skundas atmestinas.                                                                                                                     

 Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundų argumentų                              

BPK 369 straipsnyje numatyta, jog kasacine tvarka nagrinėjamos bylos, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme. BPK 376 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas.

Nukentėjusiojo  kasaciniame  skunde išdėstytais teiginiais  siekiama paneigti  apeliacinės instancijos teismo išvadas, remiantis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurios grindžiamos liudytojų E. B., E. Š. parodymais, 2007-05-28 MRU TMI Klaipėdos specialisto išvada   apie tai, jog automobilio „Volkswagen Passat“ (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. M. automobiliu įstrižai važiuojamosios dalies važiuodamas iš dešiniojo jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies krašto  į kairįjį ir sustojęs automobilio galinine  dalimi įstrižai priešpriešinio eismo juostos, sudarė kliūtį motociklo „Kawasaki ZX-9R“ judėjimui. Be to kasaciniame skunde papildomai remiamasi ir liudytojo J. S. parodymais apie automobilio „Volkswagen Passat“ sustojimą prieš priešinio eismo juostoje atvažiuojant motociklui „Kawasaki ZX-9R. Visi šie duomenys ir  teiginiai yra išsamiai išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo posėdyje išdėstant motyvuotas išvadas, argumentuojant, kokius duomenimis apeliacinės instancijos pripažįsta įrodymais,  kuriais duomenimis abejoja ir  abejones pagal įstatymo reikalavimą vertina kaltinamojo naudai.

Kasacinę bylą teismas nagrinėja teisės taikymo aspektu tikrindamas nuosprendžius ir nutartis. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija kasacinių skundų teiginius nagrinėja bei bylą patikrina dėl bylos aplinkybių išsamaus ir nešališko išnagrinėjimo, bylos duomenų įvertinimo remiantis įstatymu bei tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Bylos duomenų tyrimo ir vertinimo klausimai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų proceso nagrinėjimo dalykas. Todėl kolegija tikrina tik tuos kasaciniame skunde išdėstytus teiginius, kurie grindžiami bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių bei nuostatų pažeidimu, baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų kaltinamųjų teisių suvaržymu bei argumentus dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.          

Dėl nukentėjusiojo A. M. kasaciniame skunde išdėstytų argumentų

Apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo laikydamasis bendrųjų bylos apeliacinio nagrinėjimo nuostatų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Tikrindamas  pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas surinko papildomus įrodymus dėl įvykio aplinkybių, atliko įrodymų tyrimą išnagrinėdamas visus ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjant bylą teisme gautus duomenis. Atsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką bei išskirtines  šio autoįvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai didelį dėmesį skyrė įrodymams, kuriuos   sudaro  objektyviosios kilmės   duomenys -- įvykio vietos apžiūros, motociklo apžiūros duomenys, specialistų išvados dėl greičio parametrų, įvykio mechanizmas, lygindamas šiuos duomenis su įrodymais, kuriuos sudaro subjektyviosios kilmės duomenys – liudytojų ir V. M. parodymais.                                                                                      Apeliacinės instancijos teismas ne tik išanalizavo patį eismo įvykio mechanizmą, bet ir  plačiau nei pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo aplinkybes kuriomis tai įvyko.  Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ne kartą buvo pabrėžta, jog nelaimė įvyko neoficialaus motociklininkų renginio metu. Šis renginys buvo organizuotas kelyje Vėžaičiai -- Lapiai – Mikoliškiai – Kartena, neturint nustatyta tvarka  išduoto leidimo, nedalyvaujant ir neužtikrinant tvarkos Lietuvos kelių policijos tarnybai bei patiems renginio organizatoriams nesiimat jokių minimalių saugumo priemonių. Tokiomis renginio sąlygomis motociklininkai kelyje demonstravo ekstremalaus vairavimo triukus, neatitinkančius  KET reikalavimų bei   keliančius didelį pavojų ne tik motociklų vairuotojams, bet ir aplinkiniams, todėl tokiomis sąlygomis turėjo būti užtikrintos ypatingos saugumo priemonės.                                                                                           Baudžiamoji atsakomybė už padarytus veiksmus kyla tik tuo atveju kai yra įstatyme numatytas pagrindas reikalauti iš asmens atitinkamo elgesio. BK 281 straipsnyje numatytos veikos objektyvioji pusė apibūdinama normoje su blanketine  dispozicija – Kelių eismo taisyklėse, todėl atsakomybė kyla kai yra visi objektyvieji ir subjektyvieji veikos požymiai bei nustatomi BK 281 straipsnyje numatyti padariniai.                                                                                                                Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, jog tiek žuvusysis G. M., tiek ir V. M. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pirmasis važiavo draudžiamu būdu, žymiai viršydamas leistiną greitį, o V. M. savo vairuojamu automobiliu  atlikdamas manevrą iš dešiniosios kelio dalies įstrižai pervažiuodamas į kairiąją pusę, sutrukdė eismą bei sudarė kliūtį G. M. Pirmosios ir apeliacinės instancijos  teismai padarė skirtingas išvadas dėl to kurie  eismo įvykio dalyvių veiksmai  nulėmė padarinių atsiradimą t.y. nustatė skirtingą priežastingumo grandinę. Reikia pripažinti, jog žuvusiojo ir V. M. neatitinkantys KET veiksmai sąveikaudami tarpusavyje, sudarė  priežastį, kuri nulėmė padarinių atsiradimą – G. M. žūtį. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnį reikalinga nustatyti ne objektyvaus priežastingumo grandinę, o teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių BK 281 straipsnyje numatytų padarinių. Tokio  priežastinio ryšio nustatymas šiuo konkrečiu atveju yra neatsiejamas su V. M. veiksmų vertinimu kaltės aspektu.                                                                                               Baudžiamosios bylos proceso metu nustatyta, jog V. M. į motociklininkų  renginį atvyko pasižiūrėti. Teritorija, kurioje vyko renginys bei buvo atliekami ekstremalūs motociklų vairavimo triukai, kaip jau minėta, nebuvo atitverta ar kokiu kitu būdu vizualiai atžymėta. Byloje nėra jokių duomenų, jog V. M. buvo nurodyta ar kitu būdu jis informuotas kokių privalo imtis saugumo priemonių, kad nesukeltų grėsmės sau ir kitiems renginio dalyviams bei pašaliniams asmenims.  Motociklininkų renginys ir jo metu  atliekami triukai vyko nesilaikant  KET numatytų reikalavimų, kolektyviai  nebuvo organizuotos  šiam renginiui būtinos specialios saugumo  priemonės ir  susirinkę asmenys nebuvo informuojami apie asmenines atsargumo priemones. Žuvusysis G. M. renginio metu demonstravo važiavimą motociklu pakėlus priekinį ratą. Toks vairavimo būdas yra pavojingas ir  neatitinka KET reikalavimų, todėl G. M., žinodamas, jog renginyje nėra sudarytos   bendrosios kolektyvinio saugumo priemonės, turėjo pats imtis visų atsargumo priemonių, kad minimalizuotų pavojų sau ir aplinkiniams, tačiau specialisto išvada, o taip pat ir liudytojų parodymais nustatyta, jog G. M. važiavimą pakeltu priekiniu motociklo ratu demonstravo žymiai viršydamas leistiną greitį. Nustatant įvykio mechanizmo aplinkybes bei sprendžiant V. M. atsakomybės klausimą, neturi teisinės reikšmės aplinkybė kokiu tiksliai greičiu važiavo G. M. ar susidūrimo metu  nukentėjusiojo automobilis buvo pilnai sustojęs, todėl šie kasacinio skundo argumentai plačiau nesvarstomi. Dėl paminėtos priežasties nenagrinėjami ir  kasacinio skundo argumentai dėl BPK 256 str. 1 dalies ir 219 straipsnio taikymo. Neginčytina tai, kad  motociklas važiavo žymiai didesniu nei leistinas greičiu, nes šią aplinkybę patvirtina ne tik specialisto išvada, bet ir liudytojų parodymai. G. M. pasirinktas  motociklo vairavimo būdas ir  greitis, jam žinomomis eismo sąlygomis,  rodo, jog jis vairavo transporto priemonę pavojingu būdu, keldamas grėsmę savo ir renginio dalyvių bei žiūrovų gyvybei ir sveikatai.                                                                  V. M. veiksmus pervažiuojant iš dešiniosios kelio pusės įstrižai į kairiąją bei paliekant užpakalinę automobilio dalį išsikišusią eismo juostoje vertinant  subjektyviuoju aspektu,  negalima pripažinti   pavojingais, nes  jis kaip eilinis automobilio vairuotojas nežinojo ir atsižvelgiant į  renginio organizavimo  aplinkybes negalėjo žinoti,  kad G. M. vairuos motociklą tokiu būdu, kuris ribos jam kelio matomumą, važiuos žymiai didesniu greičiu, nei leistinas, todėl nenumatė ir negalėjo numatyti padarinių.  Todėl apeliacinės instancijos teismas  pagrįstai išteisino V. M. pagal BK 281 straipsnio 5 d. pripažinęs, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

                       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi  BPK 382 straipsnio 1 p.,

n u t a r i a:

nukentėjusiojo A. M. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai :                                                                                                             Tomas Šeškauskas

                                                                                                                           Viktoras Aidukas

                                                                                                                              Alvydas Pikelis