Civilinė
byla Nr. 3K-3-413/2009
Procesinio
sprendimo kategorija 35.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos
pirmininkas) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Danės sala“ kasacinį
skundą dėl Klaipėdos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d.
sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Danės sala“ ieškinį
atsakovams D. N. ir A. Š. dėl netesybų priteisimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Danės sala“ prašė
priteisti iš atsakovų D. N. ir A. Š. 6019,07 Lt delspinigių bei 6
proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Ieškovas nurodė, kad šalys
2006 m. vasario 15 d. sudarė buto, esančio (duomenys
neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai įsipareigojo
ieškovui už perkamą butą sumokėti 391 192 Lt. Sutartyje šalys nustatė, kad
dalis buto kainos (15 000 Lt) sumokama iki sutarties sudarymo, o likusią
sumą atsakovai įsipareigojo sumokėti per trisdešimt kalendorinių dienų po
sutarties patvirtinimo; laiku nesumokėjus nurodytos kainos ar jos dalies, mokami
0,1 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas nurodė,
kad atsakovai prievolės laiku neįvykdė – likusią dalį buto kainos sumokėjo praleidę
terminą, t. y. po keturiolikos dienų, todėl turi sumokėti sutartines
netesybas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų
esmė
Klaipėdos
miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 9 d. sprendimu
ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš
atsakovų solidariai 6019,07 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines
palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį
atmetė.
Teismas nustatė, kad 2006 m. vasario 15 d. ieškovas UAB
„Danės sala“ (pardavėjas) ir atsakovai A. Š. ir D. N. (pirkėjai)
sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Sutarties
2 punkte šalys nustatė, kad 15 000 Lt ieškovas gavo iš atsakovų lygiomis
dalimis prieš sutarties sudarymą, o likusius 376 192 Lt atsakovai įsipareigoja
sumokėti ieškovui per trisdešimt kalendorinių dienų po sutarties patvirtinimo. Šalys
taip pat susitarė, kad, laiku nesumokėjus nurodytos buto kainos ar jos dalies,
bus mokami 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovai
pervedė 376 192 Lt į ieškovo sąskaitą 2006 m. kovo 31 d.
Atsakovai termino atsiskaityti praleidimą argumentavo tuo, kad gavę buto raktus
pastebėjo bute defektus, dėl kurių pareiškė ieškovui pretenzijas, o vėliau
kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl nekokybiškos
buto statybos. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d.
sprendimu atsakovų ieškinys UAB „Danės sala“ buvo patenkintas iš dalies:
atsakovams priteistas turtinės žalos atlyginimas bei metinės palūkanos. Atsižvelgdamas
į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad nuostolių dėl nekokybiško buto atlyginimo
klausimas jau išspręstas pirmiau nurodytoje byloje. Kadangi atsakovai praleido
prievolės įvykdymo terminą (dalį buto kainos sumokėjo pavėlavę keturiolika kalendorinių
dienų), tai, teismo sprendimu, jie laikytini pažeidusiais prievolę (CK 6.63 straipsnis),
todėl ieškovo reikalavimas dėl sutartyje nustatytų delspinigių priteisimo yra
pagrįstas ir tenkintinas.
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka
išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų D. N. ir A. Š. apeliacinį skundą, 2009 m. balandžio 30 d.
sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2008 m. spalio 9 d. sprendimą panaikino ir ieškovo UAB
„Danės sala“ ieškinį atmetė.
Teisėjų kolegija nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d. sprendimu
civilinėje byloje tarp tų pačių šalių dėl nuostolių atlyginimo nustatyta, jog
A. Š. bei D. N. atsisakė pasirašyti buto priėmimo–perdavimo aktą dėl
perkamo buto kokybės trūkumų. Tai reiškia, kad atsakovai, sudarę 2006 m. vasario 15 d.
buto pirkimo–pardavimo sutartį, daikto perdavimo metu pastebėjo daikto trūkumų
ir atsisakė daiktą priimti bei nedelsdami pareiškė pardavėjui pretenziją. Teisėjų
kolegija nurodė, kad ieškovas privalėjo pirmiau perduoti atsakovams butą, o tik
po to atsirado atsakovų pareiga sumokėti buto kainą. Pagal CK 6.58 straipsnio 1
dalį šaliai, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei įvykdyti, jų neatlikus,
kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti savo prievolės vykdymą. Kadangi
atsakovai statybos verslu neužsiima, tai jie negalėjo nedelsdami nustatyti
daikto trūkumų vertės, todėl teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovai
negalėjo taikyti adekvataus savo pareigos sustabdymo ir turėjo teisę apskritai
atsisakyti sumokėti už daiktą (CK 6.58 straipsnio 1, 3 dalys). Civilinėje
byloje pagal A. Š. ir D. N. ieškinį dėl nuostolių dėl netinkamos kokybės
daikto atlyginimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d.
sprendime ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartyje konstatuota,
kad A. Š. bei D. N. pagrįstai pareiškė ieškinį UAB „Danės sala“ dėl
parduoto buto trūkumų ištaisymo, ir priteista A. Š. bei D. N. iš UAB „Danės
sala“ 24 701,60 Lt nuostoliams atlyginti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad,
ieškovui UAB „Danės sala“ neįvykdžius pareigos perduoti atsakovams tinkamos
kokybės butą, atsakovai įgijo teisę sustabdyti pareigos sumokėti buto kainą vykdymą
(CK 6.58 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovas neįvykdė pirmesnės pareigos
perduoti tinkamos kokybės daiktą, atsakovai įvykdė pareigą sumokėti daikto
kainą ir teise sustabdyti prievolės vykdymą pasinaudojo tik trumpą laikotarpį.
Šis atsakovų prievolės įvykdymo sustabdymas yra pateisinamas, atliktas
sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis), atsakovai nepažeidė 2006 m. vasario 15 d.
sutarties reikalavimų.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovas UAB „Danės sala“ prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d.
sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2008 m. spalio 9 d. sprendimą. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos
teismo išvada, kad atsakovai pateisinamai sustabdė prievolės sumokėti buto
kainą vykdymą, elgėsi sąžiningai bei protingai ir nepažeidė pirkimo–pardavimo
sutarties reikalavimų, prieštarauja CK 6.58 straipsnio 1 daliai, pagal kurią
šalis, turinti teisę sustabdyti priešpriešinį prievolės vykdymą arba apskritai
atsisakyti ją vykdyti, apie tai turi pranešti kitai šaliai. Šioje byloje
atsakovai ne tik nebuvo pateikę jokio pranešimo kasatoriui apie tai, kad jie
prievolės sumokėti įsigyto buto kainą vykdymą sustabdo dėl perduoto daikto
trūkumų, bet netgi pripažino, kad netinkamai įvykdė savo sutartinį
įsipareigojimą sumokėti buto kainą per nustatytą terminą. Įsiteisėjusiu
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 5 d.
sprendimu (civilinė byla Nr. 2-205-642/2007) įrodyta, kad atsakovai savo
interesus gynė ne stabdydami prievolės vykdymą (CK 6.58 straipsnis), bet
reikalaudami, jog kasatorius ištaisytų parduoto buto trūkumus, išryškėjusius
per garantinį laikotarpį. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvados
prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, be to, pažeidžia CPK 320
straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, nes atsakovų
apeliacinis skundas buvo grindžiamas argumentu, kad priteistos netesybos yra
per didelės.
2. Pagal CK 6.58
straipsnio 3 dalį prievolės vykdymo sustabdymas privalo būti grindžiamas
proporcingumo principu. Be to, teise sustabdyti prievolės vykdymą šalis turi
naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės
instancijos teismas, nors ir rėmėsi CK 6.58 straipsnio 1, 3, 7 dalimis, tačiau,
pripažindamas, kad beveik visos buto kainos (376 192 Lt) nesumokėjimas yra
adekvatus prievolės vykdymo sustabdymas siekiant apginti 24 701,61 Lt
turtinį interesą, pažeidė CK 6.58 straipsnio 7 dalį. Be to, apeliacinės
instancijos teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikai: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, priimtoje
civilinėje byloje AB „Klaipėdos apdaila“ v. V. K., bylos
Nr. 3K-3-468/2006, konstatavo, kad atsakovė turėjo teisę sustabdyti savo
prievolės (sumokėti likusią pinigų sumą) įvykdymą tik šalintinų buto trūkumų
apimtimi (CK 6.58 straipsnio 3 dalis, 6.208 straipsnio 4 dalis).
3. Atsakovai teigė,
kad jie buvo pasirengę sumokėti buto kainą, tačiau šios pareigos nevykdė tik
todėl, kad ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų. Taigi atsakovai turėjo įrodyti,
kad suėjus prievolės įvykdymo terminui jie buvo pasirengę prievolę įvykdyti,
tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų (kredito sutarties, pažymos apie
hipotekos įregistravimą) matyti, kad atsakovai patys neatliko būtinų veiksmų
tinkamai įvykdyti pirkimo–pardavimo sutartimi prisiimtą buto kainos sumokėjimo
prievolę.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės
sustabdyti prievolės vykdymą tinkamo įgyvendinimo
Pagrindinis kasaciniame
skunde keliamas klausimas – dėl sutarties šalies teisės sustabdyti prievolės
vykdymą, kai kita sutarties šalis neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo
priešpriešinės prievolės, įgyvendinimo sąlygų. Kasatoriaus teigimu, teise sustabdyti
prievolės vykdymą šalis turi naudotis sąžiningai, be to, ne bet kokiu mastu, o
proporcingai priešingos šalies neįvykdytai prievolės daliai, tuo tarpu šioje
byloje atsakovai nurodytų reikalavimų nesilaikė. Kasacinio teismo teisėjų
kolegija šį teisės klausimą analizuoja remdamasi pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismų nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis (CPK 353
straipsnio 1 dalis).
Be kitų civilinių
teisių gynimo būdų, civilinės teisės normos suteikia galimybę asmeniui tam
tikrais atvejais panaudoti veiksmus savo teisei priverstinai įgyvendinti –
savigyną. CK 1.139 straipsnyje nustatyta, kad ginant savo civilines teises
savigyną leidžiama naudoti tik CK nustatytais atvejais, be to, savigynos būdai
ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju
neperžengti savigynos ribų; naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir
laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. Vienas iš savigynos būdų – prievolės
vykdymo sustabdymas. Šios savigynos priemonės taikymo sąlygos gali būti
skirtingos, jos nustatytos CK 6.46, 6.58, 6.207, 6.208 6.220 ir kituose
straipsniuose. Sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo
prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai
įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos atitinkamos 6.46, 6.58 ir 6.207
straipsnių nuostatos. Pagal CK 6.46 straipsnio 2 dalį skolininkas turi teisę
sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės
pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios
taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Kita vertus,
skolininkas neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymo, kai kreditorius savo
pareigos negali įvykdyti dėl paties skolininko kaltės, taip pat kai kreditorius
savo pareigos negali įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (CK 6.46 straipsnio
3 dalis). CK 6.58 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu sutartinės
prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi
atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog
nustatytu terminu jo neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti
priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie
tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Pagal CK 6.58
straipsnio 2 dalį prievolės šalis neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymą,
jeigu kita prievolės šalis: 1) pateikė adekvatų savo prievolės įvykdymo
užtikrinimą ir tai nepagrįstai neužvilkins prievolės įvykdymo; 2) negali savo
pareigos įvykdyti ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių; 3) negali pareigos
įvykdyti dėl priešingos šalies kaltės. Pagal CK 6.58 straipsnio 3 dalį, jeigu
sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi
teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją
įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma. CK
6.207 straipsnyje nustatyta: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu,
tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis
nepradės jos vykdyti (1 dalis); kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena
paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą
tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių (2 dalis); šalys šio straipsnio 1
ir 2 dalyse nurodyta teise privalo naudotis protingai ir sąžiningai (3 dalis).
Apibendrinus šių
teisės normų nuostatas, darytina išvada, kad tais atvejais, kai viena iš
sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartinės prievolės, kitos
šalies prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo
sąlygos yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2)
prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės
neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu,
arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po
kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų
nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės
neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6)
prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir
sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų.
Byloje nustatyta, kad
pagal šalių sudarytą 2006 m. vasario 15 d.
pirkimo–pardavimo sutartį kasatorius privalėjo pirmiau perduoti atsakovams butą
ir tik po to atsirado atsakovų pareiga sumokėti visą buto kainą. Be to,
nustatyta, kad atsakovai nepasirašė 2006 m. vasario 15 d. patalpų
perdavimo–priėmimo akto, nes pastebėjo buto kokybės trūkumų, dėl kurių
2006 m. vasario 17 d. pareiškė kasatoriui pretenziją.
Atsiskaitymo pagal 2006 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį
terminas baigėsi po trisdešimties kalendorinių dienų po sutarties pasirašymo,
tačiau atsakovai visą sutarties kainą sumokėjo tik 2006
m. kovo 31 d., t. y. praleidę terminą keturiolika dienų.
2006 m. rugpjūčio 22 d. atsakovai kreipėsi į teismą,
pareikšdami ieškinį UAB „Danės sala“ dėl turtinės ir neturtinės žalos,
atsiradusios dėl nekokybiško buto, atlyginimo. Klaipėdos miesto apylinkės
teismas 2007 m. gruodžio 5 d. sprendime konstatavo, kad
parduotas butas buvo su trūkumais, ir priteisė atsakovams (toje byloje –
ieškovams) D. N. ir A. Š. iš UAB „Danės sala“ 24 701,60 Lt
turtinės žalos atlyginimo. Šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas po
peržiūrėjimo apeliacine tvarka.
Iš šių aplinkybių
darytina išvada, kad byloje yra nustatytos visos pirmiau išvardytos sąlygos
tam, jog atsakovų prievolės vykdymo sustabdymą būtų galima pripažinti teisėtai
panaudota savigynos priemone: kasatorius turėjo savo prievolę įvykdyti pirmiau
už atsakovus, tačiau jos tinkamai neįvykdė (perdavė netinkamos kokybės daiktą);
dėl to, kad prievolė neįvykdyta, nėra atsakovų kaltės, taip pat nenustatyta
kitų aplinkybių, dėl kurių atsakovai neturėtų teisės sustabdyti prievolės
atsiskaityti vykdymo (pvz., force majeure aplinkybių, dėl kurių
kasatorius nebūtų galėjęs įvykdyti savo prievolės); kasatorius nepateikė savo
prievolės įvykdymo užtikrinimo. Kasatorius nurodo, kad šiuo atveju nebuvo įvykdyta
šeštoji sąlyga, įpareigojanti šalį prievolės vykdymo sustabdymu kaip savigynos
forma naudotis sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų. Kasatoriaus teigimu, prievolės
vykdymo sustabdymas nebuvo proporcingas, t. y. atsakovai, siekdami apginti savo
24 701,61 Lt turtinį interesą nesumokėdami beveik visos buto kainos
(376 192 Lt), šia savigynos priemone pasinaudojo peržengdami savigynos
ribas, nustatytas CK 6.58 straipsnio 3 dalyje. Šis argumentas atmestinas, nes
pagrįstas klaidingu proporcingumo principo aiškinimu. Proporcingumas reiškia ne
matematinę atitiktį, bet – šiuo atveju – taikomos teisių gynybos priemonės
adekvatumą teisės pažeidimui, t. y. asmens, pažeidusio prievolę, teisės,
taikant savigyną kaip teisių gynybos būdą, neturi būti suvaržytos labiau, nei tai
objektyviai būtina. Tai, kad šioje byloje savigynos ribos nebuvo peržengtos,
patvirtina tokie argumentai. Pirma, prievolės netinkamas įvykdymas yra
prievolės neįvykdymas (CK 6.205 straipsnis), taigi darytina išvada, kad
kasatorius, perduodamas netinkamos kokybės daiktą, savo prievolės neįvykdė.
Antra, prievolės vykdymo sustabdymo, kaip teisių gynybos būdo, taikymo apimtis
priklauso nuo prievolės (tiek tos, kuri neįvykdyta, tiek tos, kurios vykdymas
sustabdomas) dalyko dalumo. CK 6.58 straipsnio 3 dalies normą galima taikyti
tik tuo atveju, kai prievolės dalykas dalus ir jos vykdymą galima išskaidyti į
dalis. Tuo tarpu kai vienos iš priešpriešinių prievolių dalykas yra nedalus,
negalima taikyti reikalavimo sustabdyti prievolės dalies, o ne visos prievolės
vykdymą, nes: 1) kai neįvykdyta prievolė yra nedali, reiškia, neįvykdyta yra visa
prievolė, o ne jos dalis, ir atitinkamai kita šalis turi teisę sustabdyti visos
savo priešpriešinės prievolės vykdymą; 2) kai nedali yra prievolė, kurios
vykdymas sustabdomas, tai sustabdoma visa prievolė, nes sustabdyti nedalios prievolės
dalies įvykdymą yra tiesiog neįmanoma. Šiuo atveju kasatoriaus prievolės
dalykas – parduodamas butas – vertintinas kaip nedalus. Netinkamos kokybės buto
perdavimas reiškia, kad prievolė perduoti daiktą nebuvo įvykdyta (CK 6.205
straipsnis). Konstatavus, kad, kasatoriui netinkamai įvykdžius savo nedalomą
prievolę, teisiškai tai reiškia visos prievolės neįvykdymą (CK 6.205
straipsnis), nelieka pagrindo teigti, kad atsakovai turėjo teisę sustabdyti tik
atitinkamos dalies savo prievolės įvykdymą, t. y. atsisakyti sumokėti tik
dalį buto kainos. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovai pareiškė pretenziją kasatoriui
dėl buto trūkumų, savo prievolės atsiskaityti vykdymą sustabdė tik keturiolika dienų,
o vėliau kreipėsi į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo. Tai rodo, kad teise
sustabdyti prievolės vykdymą atsakovai naudojosi sąžiningai ir protingai.
Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovai, pasinaudoję vienu iš civilinių teisių
gynybos būdų (prievolės vykdymo sustabdymu), vėliau jį pakeitė kitu (pareiškė
ieškinį teisme dėl žalos atlyginimo), savaime nereiškia jų veiksmų neteisėtumo,
nes jie tik pasinaudojo įstatymuose nustatyta teise pasirinkti teisių gynybos
būdą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu, minėta, atsakovų nesąžiningumo šioje
byloje nenustatyta. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2007 m. gruodžio 5 d. sprendimas, priimtas civilinėje
byloje dėl turtinės žalos dėl nekokybiško buto atlyginimo, papildomai
patvirtina, kad atsakovų pretenzija kasatoriui buvo pagrįsta: kasatorius,
perduodamas atsakovams nekokybišką daiktą, pažeidė savo sutartinę prievolę.
Toje civilinėje byloje nustatyti kasatoriaus neteisėti veiksmai panaikina
atsakovų kaltę dėl to, kad buto kaina nebuvo sumokėta per nustatytą terminą.
Apibendrinant tai, kas
išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovai nepažeidė teisės sustabdyti savo
prievolės vykdymą tinkamo įgyvendinimo sąlygų, šia savigynos forma naudojosi
sąžiningai, neperžengdami savigynos ribų. Nustačius, kad atsakovai teisėtai
uždelsė atsiskaityti su kasatoriumi, t. y. nepažeidė savo sutartinės
prievolės, nėra teisinio pagrindo priteisti iš jų netesybas (delspinigius).
Kasatorius taip pat
kelia klausimą dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo apeliacinės instancijos
teisme, tačiau šis argumentas neturi pagrindo. Atsakovai apeliaciniu skundu
prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys buvo
patenkintas, ir ieškinį atmesti, taigi apeliacinės instancijos teismas, visa
apimtimi, o ne tik netesybų sumažinimo aspektu išnagrinėjęs bylą apeliacine
tvarka, CPK 320 straipsnyje nustatytų apeliacijos ribų nepažeidė.
Kiti kasacinio skundo
argumentai šioje kasacinėje byloje nebeturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų
kolegija dėl jų nepasisako.
Remiantis nurodytais
argumentais, darytina išvada, kad patenkinti kasacinį skundą nėra teisinio
pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas pripažintinas teisėtu bei
pagrįstu ir paliktinas nepakeistas.
Atmetus kasacinį
skundą, iš kasatoriaus valstybei priteistinas kasacinio teismo išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei kitų pagrįstų išlaidų (CPK 88
straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), kurių dydis yra 40 Lt, atlyginimas (CPK 96
straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu
ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2009 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti
valstybei iš ieškovo UAB „Danės sala“ (į. k. 111745167) 40 Lt
(keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas
Jokūbauskas
Zigmas
Levickis
Algis
Norkūnas