Civilinė byla Nr. e2-563-464/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00176-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.2.2.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-242-390/2021 pagal ieškovės E. R. ieškinį atsakovams V. R., uždarajai akcinei bendrovei „Travedus“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, tretieji asmenys R. S., I. M.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: i) pradėti UAB „Travedus“ veiklos tyrimą ir įstatymo nustatyta tvarka paskirti ekspertus; ii) ištirti ieškinyje nurodytas aplinkybes ir nustatyti ar UAB „Travedus“ bei jos direktoriaus V. R. veikla yra netinkama; iii) taikyti priemonę – pašalinti UAB „Travedus“ direktorių V. R. iš bendrovės direktoriaus pareigų ir paskirti laikinai UAB „Travedus“ direktoriumi M. R. bei nustatyti jam atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad jai priklauso 1 580 vnt. UAB „Travedus“ akcijų, o tai sudaro 20,90 proc. bendrovės įstatinio kapitalo. Atsakovui – jos sutuoktiniui V. R. priklauso 3 930 vnt. UAB „Travedus“ akcijų, sudarančių 51,98 proc. įstatinio kapitalo. Ieškovės įsitikinimu, jos sutuoktinis UAB „Travedus“ direktorius ir akcininkas V. R. netinkamai vykdo bendrovės veiklą, pažeidžia viešosios teisės normas ir akcininkų teises. Šios teisės yra pažeidžiamos dėl netinkamo bendrovės turto naudojimo, įskaitant naudojimą asmeniniams direktoriaus poreikiams, dividendų neišmokėjimo akcininkams, akcininkų susirinkimo protokolų galimo klastojimo ir netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
3. Ieškovės teigimu, netinkamą bendrovės turto naudojimą patvirtina aplinkybės, kad UAB „Travedus“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 24 601,67 Eur įsigijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis butas nenaudojamas UAB „Travedus“ veiklai ir nepadeda bendrovei uždirbti pajamų ir pelno. Bute gyvena bendrovės direktorius ir jo draugė. Be to, UAB „Travedus“ lėšomis 2012–2013 m. (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas ūkio pastatas su priestatu. Žemės sklypo savininkas yra V. R. tėvas. Pastatai buvo statomi iš UAB „Travedus“ lėšų, įforminant tai kaip statybinių medžiagų panaudojimą bendrovės reikmėms, o vėliau medžiagos nepagrįstai nurašytos. V. R. be akcininkų sutikimo bendrovės vardu už 18 219,97 Eur įsigijo ir automobilį „Citroen C4“. Šis automobilis nepadeda uždirbti UAB „Travedus“ pajamų ir pelno, nes yra paskirtas asmeniniam darbuotojos G. K. interesų tenkinimui. UAB „Travedus“ taip pat yra įsigijusi traktorių „John Deere 6920“ už 30 311,53 Eur, tačiau jis bendrovės reikmėms nereikalingas ir nenaudojamas. Traktorius naudojamas tik V. R. tėvo ūkio reikmėms. Bendrovė 2016 m. asmeniniams V. R. poreikiams už 68 996,64 Eur įsigijo ir naują prabangų automobilį „Land Rover“. Šis automobilis nepadeda bendrovei uždirbti pajamų ir pelno, o direktorius darbo reikmėms gali naudotis ekonominės klasės automobiliu.
4. Ieškovė pažymėjo, kad UAB „Travedus“ pajamos ir pelnas laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2018 m. pirmojo pusmečio augo. 2015 m. bendrovės nepaskirstytas pelnas buvo 306 322 Eur, 2016 m. – 531 785 Eur, 2017 m. – 751 438, 2018 m. pirmąjį pusmetį – 914 194 Eur. Nežiūrint grynojo pelno augimo, dividendai nuo 2013 m. iki 2018 m. akcininkams nebuvo mokami. Naudojant bendrovės lėšas ne jos interesams, buvo nepagrįstai didinamos bendrovės sąnaudos ir mažinamas pelnas. Be to, V. R. galimai suklastojo 2016 m. lapkričio 2 d. ir 2018 m. balandžio 30 d. akcininkų susirinkimo protokolus dėl dividendų išmokėjimo. Oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina ir tai, kad UAB „Travedus“ vadovas V. R. neužtikrina tinkamo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo. 2017 m. lapkričio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. R. baustas administracine tvarka už bendrovės kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi atmetė ieškovės E. R. prašymą pradėti UAB „Travedus“ veiklos tyrimą.
6. Teismas nustatė, kad bendrovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas įsigytas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 21 000 Eur ir yra bendrovės finansinėje apskaitoje. Atsakovė ir jos vadovas patvirtino, kad bendrovė verčiasi tarptautinių krovinių pervežimu ir bute, reikalui esant, yra apgyvendinami bendrovės vairuotojai bei taip taupomos bendrovės lėšos darbuotojų apgyvendinimui. Teismas pažymėjo, kad šie atsakovų argumentai nebuvo paneigti, be to, buto pirkimui akcininkų pritarimas nebuvo reikalingas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nuostatas, todėl akcininkų teisės nėra pažeistos. Kitos nurodomos ieškovės aplinkybės, susijusios su buto naudojimu, teismo vertinimu, nagrinėjamam klausimui nėra reikšmingos.
7. Teismas pripažino nepagrįstais ieškovės argumentus dėl bendrovės lėšų naudojimo statant pastatus (duomenys neskelbtini), dėl lengvųjų automobilių „Citroen C4“ ir „Land Rover“ bei traktoriaus „John Deere 6920“ įsigijimo ir naudojimo ne bendrovės reikmėms. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė, bendrovės vadovas bei trečiasis asmuo – kitas akcininkas R. S. dėl nurodytų argumentų teikė atsikirtimus ir nurodė, jog automobiliai naudojami bendrovės tikslams. Pasak jų, automobilis „Citroen C4“ skirtas bendrovės vadybininkų darbiniai veiklai, automobiliu „Land Rover“ naudojasi vadovas darbo reikalais bei kelionėms į darbą, o traktorius naudojamas bendrovės apmokestinamoje veikloje. Bendrovė 2016–2018 m. teikdama paslaugas ir naudodama traktorių gavo 40 000 Eur pajamų, todėl jai šis daiktas naudingas. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra patikimų įrodymų, jog statant pastatus (duomenys neskelbtini) buvo naudojamos bendrovės lėšos.
8. Teismas nurodė, kad akcininkų vieningai priimtais sprendimais buvo nutarta nemokėti akcininkams dividendų už 2013–2016 m., o bendrovės pelną perkelti į kitus metus. Kadangi mokėti dividendus ir dėl to priimti sprendimus yra akcininkų teisė, todėl ieškovės argumentai, jog akcininkams nepagrįstai nebuvo mokami dividendai, atmestini. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad akcininkų susirinkimo protokolų klastojimo faktas byloje neįrodytas.
9. Teismas sprendė, kad ieškinio argumentai, jog UAB „Tavedus“ yra netinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, yra abstraktūs ir aiškiai neapibrėžti. 2017 m. lapkričio 29 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo V. R. nubaustas už tai, kad jis neužtikrino tinkamo bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo – pažeidė kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, tačiau laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 18 d. iki 2016 m. birželio 8 d. bendrovės kasininkės pareigas ėjo pati ieškovė ir ji, vykdydama kasininkės funkcijas, taip pat buvo atsakinga už kasos dokumentų tvarkymą. Teismas pažymėjo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (toliau – FNTT) Kauno valdyba, atlikusi finansinių dokumentų vertinimą, buvo nurodžiusi, jog bendrovės kasos knyga yra be privalomų rekvizitų, todėl tai tikėtinai patvirtina išvadą, kad pati ieškovė netinkamai atliko savo pareigas.
10. Teismas nurodė, kad pagal FNTT Kauno valdybos 2020 m. gegužės 20 d. raštą ieškovė šiai ikiteisminio tyrimo institucijai buvo pateikusi pareiškimą ir dėl A. R. galimai padarytos nusikalstamos veikos – neteisėto praturtėjimo ir UAB „Travedus“ piniginių lėšų naudojimo nekilnojamajam turtui įsigyti. Tačiau, nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, 2020 m. balandžio 6 d. nutarimu buvo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė E. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį ir jos prašymą tenkinti – pradėti UAB „Travedus“ veiklos tyrimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. V. R. valdant 51,98 proc. bendrovės akcijų jis vienas gali priimti bet kurį sprendimą, kuriam nereikalinga kvalifikuota balsų dauguma. Tokiu būdu V. R. balsais gali būti priimami sprendimai dėl bendrovės veiklos, kurie neatitinka juridinio asmens interesų. Šios aplinkybės sąlygoja situaciją, kad ieškovė negali apginti savo, kaip mažumos akcininkės, teisių per visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų pripažinimą negaliojančiais. Tai liečia tiek bendrovės pelno paskirstymą bei dividendų išmokėjimą, tiek bendrovės turto pardavimą ir įgijimą, tiek bendrovės vadovo skyrimą.
11.2. Ieškovės pateiktame auditorės ataskaitos apie faktinius pastebėjimus papildyme yra pateikta lentelė, kurioje nurodytas bendrovės pelnas ir nuostoliai 2013–2018 m. laikotarpiu. Minėtas rašytinis įrodymas patvirtina, kad buvusi pelninga bendrovės veikla 2018 m. tapo nuostolinga, nes bendrovė patyrė 34 336,81 Eur nuostolius. Tai įrodo ir 2019 m. balandžio 24 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas darbotvarkės 2-uoju klausimui – dėl 2018 m. nuostolių dengimo ankstesnių metų pelnu.
11.3. Auditorės ataskaitos apie faktinius pastebėjimus papildyme nurodyta, kad 2018 m. buvo parduota 9 transporto priemonės, o 2019 m. – 18 transporto priemonių. Ataskaitoje nurodyta ir tai, kad 2018 m. buvo nurašyta 50 ilgalaikio turto vienetų, kurių likutinė vertė 278,30 Eur. Šie faktai patvirtina, kad bendrovės turtas buvo nurašomas, parduodamas, mažėjo transporto priemonių, kuriomis bendrovėje uždirbamas pelnas.
11.4. Teismo išvada, kad butas (duomenys neskelbtini) yra naudojamas bendrovės veiklai, prieštarauja 2019 m. rugsėjo 15 d. antstolės S. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui, kuriame užfiksuota, jog butu naudojasi V. R. ir jo draugė. Teismas neįvertino ir Marijampolės AVPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato nutarimo ikiteisminiame tyrime dėl kardomosios priemonės paskyrimo V. R. Šiuo nutarimu V. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nurodyta nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini).
11.5. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nepadėjo bendrovei uždirbti pelno, priešingai – didino jos sąnaudas ir mažino apmokestinamąjį pelną. Auditorė nustatė, kad pagal pateiktus duomenis butas nebuvo naudojamas bendrovės reikmėms. Bendrovė patyrė sąnaudų dėl buto eksploatavimo ir nusidėvėjimo, dėl to 2018 m. sumažėjo jos uždirbtas pelnas 2 010,90 Eur suma, analogiškai sąnaudos buvo patirtos ir 2019 m.
11.6. Atsakovo pozicija, kad minėtame bute gyveno vairuotojai iš trečiųjų šalių, yra nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Nei UAB „Travedus“, nei V. R. nepateikė duomenų, kad vairuotojams iš trečiųjų šalių buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Atsakovai nepateikė duomenų, kad UAB „Travedus“ buhalterinėse pažymose nurodytais laikotarpiais vairuotojai iš trečiųjų šalių buvo (duomenys neskelbtini).
11.7. Naujas prabangus automobilis „Land Rover“ buvo pirktas už 68 996,64 Eur kainą sudarius sutartį su lizingo bendrove. Bendrovės vadovas veikė netinkamai, nes pažeidė bendrovės įstatų 28 punktą, kuris numato, kad bendrovės vadovas privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. V. R. pripažino, kad minėtas automobilis naudojamas ir asmeniniams jo poreikiams.
11.8. Byloje nenustatyta, kad bendrovės darbuotoja G. K. bendrovei priklausančiu automobiliu „Citroen C4“ vyko į komandiruotes ar pas klientus. Priešingai, byloje nustatyta, kad G. K. minėtu automobiliu važiuodavo į darbą, laikė automobilį prie savo namų, naudojo poilsio dienomis bei atostogų metu.
11.9. Byloje surinkti duomenys, kad UAB ,,Travedus“ 2013 m. neturėjo nekilnojamojo turto (pastatų) ir naudojosi UAB „Vytrans“ priklausančiomis patalpomis. Nuomojamos patalpos nebuvo remontuojamos, todėl nei langų, nei kitų statybinių medžiagų įsigijimas nebuvo būtinas UAB „Travedus“ veiklai. Tačiau bendrovė pirko statybines medžiagas, trąšas, kurios buvo naudojamos V. R. tėvo ūkyje.
11.10. Bendrovėje yra didelė suma (virš 600 000 Eur) nepaskirstyto pelno. Akcininkai jokių kitų pelno paskirstymų į kitus rezervus, t. y. plėtrai, investicijoms, darbuotojų premijoms ar kitokiems reikalams neskirstė. Taigi, pelnas nebuvo reinvestuotas, nebuvo panaudotas plėtrai ar kitokiems tikslams, kurie sukurtų adekvačią ekonominę vertę. Šios aplinkybės patvirtina, kad yra teisinis pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, nes juridinis asmuo veikia netinkamai, pažeidžia mažumos akcininkų teisėtą interesą gauti dividendus ir kitokiu būdu tas interesas negali būti apgintas.
11.11. Teismas, teigdamas, kad visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai nebuvo klastojami, nedetalizavo, kokie rašytiniai įrodymai ar dalyvių pasisakymai leido teismui padaryti tokią išvadą. Ieškovė pateikė teismui įrodymus, kad 2016 m. spalio 19 d. nevyko neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Akcininkai į susirinkimą nebuvo kviečiami, protokolas buvo surašytas fiktyviai. Protokolą surašė ne susirinkimo sekretorius I. M., kaip nurodyta protokole, o buhalterė – V. R. ieškovei persiuntė protokolą, kurį jis gavo elektroniniu paštu iš buhalterijos. 2018 m. balandžio 30 d. UAB „Travedus“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo turinys neatspindi faktinės susirinkimo eigos, jame nefiksuoti dalyvių pasisakymai. Be to, 2-uoju darbotvarkės klausimu dėl pelno paskirstymo nebuvo balsuojama ir joks nutarimas nebuvo priimtas. Šie faktai patvirtina kad juridinis asmuo veikia netinkamai, yra pažeidžiama susirinkimų sušaukimo tvarka, susirinkimai faktiškai nevyksta, buhalterija pagal V. R. nurodymą surašo tik protokolus.
11.12. Ieškovė pateikė auditorės faktinius pastebėjimus, kurie patvirtina, kad UAB „Travedus“ buhalterinė apskaita bei kasa buvo tvarkoma netinkamai. Be to, byloje yra oficialus rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad FNTT Kauno valdyba, išanalizavusi UAB „Travedus“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatė, kad nesilaikyta kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių. Bendrovės pinigai buvo išmokėti fiziniams asmenims, kurie nėra UAB ,,Travedus“ darbuotojai, tačiau kasos orderiuose nurodomas tik fizinio asmens vardas ir pavardė, o kitų privalomų rekvizitų nėra. Taip pat buvo nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesio kasos knyga yra be privalomų rekvizitų – be kasininko bei direktoriaus parašų. Atsakovas V. R. du kartus buvo baustas administracine tvarka dėl buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo.
11.13. Net ir po administracinės atsakomybės taikymo V. R. išvadų nepadarė. Auditorės ataskaitos apie faktinius pastebėjimus papildyme konstatuota, kad, grąžinant asmenims pinigus iš kasos, kasos išlaidų orderiuose nenurodomi gavėjo asmenį liudijančio dokumento pavadinimas, numeris, išdavimo data ir kt. Auditorė pažymėjo ir tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2019 m. kasoje buvo atlikta 324 operacijos su fiziniais asmenimis, t. y. gauti rankpinigiai iš užsienio pirkėjų ir beveik visada po vienerių metų ta pati suma grąžinta. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad tokiomis kasos operacijomis (grąžinant pinigus iš kasos nesuėjus 12 mėnesių) galimai išvengta PVM sumokėjimo.
11.14. Neteisėtos teismo nutarties priėmimą iš dalies galėjo sąlygoti ir aplinkybė, kad 2021 m. vasario 10 d. teismo posėdyje nebuvo ištirti rašytiniai įrodymai. Teisėtos ir pagrįstos nutarties priėmimui sutrukdė ir ta aplinkybė, kad, vykstant teisminiams ginčams, bylą nagrinėjęs teismas buvo pasišalinęs iš teismo posėdžio ir negirdėjo dalies ieškovės atstovių baigiamųjų kalbų. Bylą nagrinėjant per „Zoom“ technologiją, ieškovė matė, kad bylą nagrinėjančio teisėjo kėdė buvo tuščia tam tikrais momentais. Be to, teismas paskelbė nutartį tik 2021 m. kovo 2 d., pažeisdamas procesinius terminus.
12. Atsakovė UAB ,,Travedus“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra naudojamas bendrovės apmokestinamoje veikloje. Jame nakvoja ir, kai reikia, gyvena iš trečiųjų šalių įdarbinti vairuotojai, kadangi viešbučio nuoma yra didelė. Už naudojimąsi bendrovės nekilnojamuoju turtu šiems darbuotojams yra skaičiuojamos pajamos natūra ir šios pajamos deklaruojamos kaip su darbo santykiais susijusios išmokos. Be to, trečiųjų šalių darbuotojams reikėjo nurodyti deklaruotą gyvenamąją vietą šiame bute, nes priešingu atveju jie nebūtų gavę leidimo gyventi Lietuvoje ir tokiu atveju dirbti Europos Sąjungoje. Tai, kad antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo metu bute buvo ne bendrovės darbuotojas, nepažeidžia jokių teisės aktų, priešingu atveju ieškovė tokį teisinį pagrindą turėtų nurodyti.
12.2. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) esantys statiniai buvo statomi UAB „Travedus“ lėšomis. Nurodyti pastatai yra pastatyti jo savininko A. R. ir už jo lėšas. Be to, nuo 2013 m. vasario 1 d. bendrovėje buhalterės pareigas pagal darbo sutartį ėjo ieškovė, todėl bendrovei nepriklausančios sąnaudos galėjo būti įtrauktos tik pačios ieškovės sprendimu.
12.3. Lengvąjį automobilį „Citroen C4“ darbuotoja G. K. naudoja bendrovės tikslams, važinėja į susitikimus su verslo partneriais, į darbą. Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) konsultacine medžiaga, automobilio laikymas prie namų, atliekant tokias darbo funkcijas, kurios gali pareikalauti išvykimo į darbą bet kuriuo paros metu, taip pat važinėjimas automobiliu tik į darbą ir iš darbo į namus nėra vertinamas kaip automobilio naudojimas asmeniniais tikslais, tokiu atveju asmuo pajamų natūra negauna.
12.4. Ieškovei dirbant bendrovėje, jai taip pat buvo duotas bendrovei priklausantis automobilis „BMW Tourismo“, kuriuo ji važinėjo į darbą. Po atleidimo iš darbo daugiau kaip metus ieškovė automobilio, kaip ir nešiojamo kompiuterio bei telefono, negražino, dėl to buvo patirti dideli nuostoliai. Automobilį teko susigrąžinto dalyvaujant policijai, o nešiojamas kompiuteris ir telefonas, priklausantys bendrovei, negrąžinti iki šiol.
12.5. Traktorius „John Deere 6920“ yra naudojamas bendrovės apmokestinamoje veikloje, juo vandeniu laistomi keliai. 2016 m. už tokias suteiktas paslaugas bendrovė gavo 10 740 Eur pajamų, 2017 m. – 14 370 Eur pajamų, 2018 m. – 16 290 Eur pajamų. Tais mėnesiais, kai traktorius nebuvo naudojamas bendrovės veikloje, t. y. neuždirbo pajamų, jo nusidėvėjimas buvo iškeltas iš pelną mažinančių sąnaudų. Bendrovės direktoriaus tėvo ūkyje jau keli metai nevykdomi žemės darbai, didžioji dalis žemės yra išnuomota.
12.6. Lengvasis automobilis „Land Rover“ buvo perkamas ne naujas, o dėvėtas ir su akcininkų, įskaitant ieškovę, žinia. Ieškovė šiuo automobiliu taip pat naudojosi. Automobilis naudojamas bendrovės apmokestinamoje veikloje, direktorius važinėja į susitikimus su verslo partneriais. Nuo 2017 m. lapkričio mėn. už šį automobilį direktoriui yra skaičiuojamos pajamos natūra, kadangi direktorius automobilį naudoja ir asmeniniams poreikiams.
12.7. Sprendimas neišmokėti dividendų už 2013–2016 m. laikotarpį buvo priimtas visų akcininkų. Akcininkų buvo vienbalsiai nuspręsta perkelti bendrovės pelną į kitus metus, taip siekiant plėsti bendrovės veiklą – atnaujinti transporto parką. Ieškovė manydama, kad nemokant dividendų pažeidžiami jos interesai, gali savo teises ginti ir kitais būdais, o būtent teikdama ieškinius dėl akcininkų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Tą ieškovė padarė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose inicijuodama civilinę bylą Nr. e2-79-399/2020, kurioje, priešingai ne šioje byloje, prašė pripažinti negaliojančiu akcininkų sprendimą išmokėti dividendus.
12.8. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų klastojimo faktą. Jeigu ieškovė mano, kad buvo pažeista akcininkų susirinkimo sušaukimo procedūra, ji savo teisėtus interesus gali ginti teisės aktų nustatyta tvarka – ginčydama susirinkimo sprendimus. Be to, nuo 2016 m. birželio 8 d. dėl galimai apgaulingo ir aplaidaus kasos tvarkymo ieškovė buvo atleista iš bendrovėje einamų komercijos direktorės ir kasininkės pareigų. Nuo to laiko ieškovė siekia pakenkti bendrovei, ant įteikiamų ir jai žinomų protokolų ieškovė nesirašo tyčia.
12.9. Auditorė R. U. buvo samdyta ieškovės, auditorė vertino tik ieškovei palankias aplinkybes, neįvertindama papildomai pateikiamų duomenų. Šiuo atveju objektyviausiai tinkamai vedamą buhalterinę apskaitą įvertino FNTT Kauno valdyba, kuri, išanalizavusi UAB „Travedus“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatė, kad ieškovės šioje byloje akcentuojami pažeidimai buvo mažareikšmis, dėl jų vadovui taikytas tik įspėjimas.
12.10. Visi įrodymai pirmosios instancijos teisme buvo ištirti, o tai, kad šalys nurodė, jog su įrodymais yra susipažinę ir jų garsinti neprašo, nereiškia civilinio proceso normų pažeidimo. Teisėjas nebuvo pasišalinęs ir iš teismo posėdžio salės. Tai, kad teisėjas buvo kitoje stalo pusėje ir jo nesimatė ekrane, nesuponuoja išvados, kad buvo netinkamas teismo procesas. Teisėjas nedelsiant atsiliepė, kai advokatė paklausė, ar ją teisėjas girti.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl pagrindų pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) antrosios knygos X skyriaus normos (CK 2.124–2.131 straipsniai) reglamentuoja juridinio asmens veiklos tyrimą, tokio tyrimo pagrindus, tvarką ir pasekmes nustačius, kad juridinio asmens veikla netinkama. Kasacinis teismas, aiškindamas šio instituto normas, yra pažymėjęs, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nėra savitikslis. Šiuo teisės institutu siekiama įgyvendinti juridinio asmens valdymo kontrolę ir taip apsaugoti mažumos akcininkų privačius interesus bei visų akcininkų, suinteresuotų tinkamu juridinio asmens veiklos plėtojimu, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2014).
14. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendrovių veiklos tyrimas nėra priemonė, naudojama vien tik akcininkų naudai. Tyrimo proceso tikslai yra: pirma, tai konfliktuojančių šalių bendrovėje santykių atkūrimas, šia prasme bendrovės veiklos tyrimas yra tam tikra pagalbos priemonė; antra, bendrovės veiklos tyrimo tikslas yra nustatyti kas vyksta ir įvertinti atsakomybę už padarytas klaidas. Tyrimo proceso tikslai – į ateitį nukreipti bendrovės interesai – išsaugoti bendrovės veiklos tęstinumą, ir būtent šis interesas bendrovės veiklos tyrimo procese yra labiausiai saugotinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-415/2016, 26, 29, 30 punktai).
15. Juridinio asmens veiklos tyrimas pradedamas, jeigu teismui yra pagrindas manyti, kad juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai netinkamai veikė. Teismo nutartimi pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą netinkama veikla nėra konstatuojama, o tik preliminariai įvertinama jos tikimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2014).
16. Kasacinio teismo praktikoje įstatymo formuluotė „netinkamai veikė“ aiškintina kaip CK 2.86–2.87 straipsnio nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organui, tiek valdymo organo nariui, pažeidimas, kaip esminis mažumos akcininkų (narių, dalyvių) interesų pažeidimas, trukdymas pasiekti juridinio asmens tikslus. Teismas, pradėdamas tyrimą, neprivalo galutinai nustatyti, ar pareiškėjo nurodomos juridinio asmens, jo valdymo organo ar jo nario veiklos aplinkybės atitinka tikrovę, nes priešingu atveju prasmės netektų vėliau skiriamų ekspertų darbas (CK 2.127–2.128 straipsniai). Tačiau bet kokiu atveju juridinio asmens veiklos tyrimui turi būti pakankamas faktinis pagrindas tam, kad jis nebūtų pradedamas nesant įtarimų dėl netinkamos juridinio asmens veiklos. Teismas turi preliminariai įvertinti jam pateiktus įrodymus, patvirtinančius netinkamą juridinio asmens veiklą, tačiau neturi visapusiškai įsitikinti tokių įrodymų tikrumu, patikimumu, neprivalo pašalinti prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų. Šioje stadijoje teismo atliekamas netinkamos veiklos aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų vertinimas yra skirtas aiškiai nepagrįstiems, faktinio ir teisinio pagrindo neturintiems pareiškimams atmesti. Teismas sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, bet netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010; 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2014; 2015 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-695/2015; kt.).
17. Nagrinėjamu atveju apeliantė pagrindą pradėti atsakovės UAB „Travedus“ veiklos tyrimą grindė netinkamu bendrovės veikimu ir valdymu, jos teigimu kurie pasireiškia neracionaliu bendrovės turto naudojimu, dividendų neišmokėjimu akcininkams, akcininkų susirinkimo protokolų klastojimu ir netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu. Pirmosios instancijos teismas apeliantės nurodytas aplinkybes pripažino nepagrįstomis ir nepakankamomis pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius duomenis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms.
Dėl bendrovės turto naudojimo
18. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindai turi būti pakankamai svarbūs. Juridinio asmens veiklos tyrimo procedūra (jos metu taikomos priemonės) yra intervencija į bendrovės valdymą, vykdomą ūkinę komercinę veiklą. Todėl ši procedūra turi būti naudojama, kai mažieji akcininkai savo teisių negali ginti kitomis, mažiau juridinio asmens veiklą varžančiomis priemonėmis.
19. Atitinkamai, teismų praktikoje pripažįstama, kad mažareikšmiai juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklos trūkumai, net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą, nes suinteresuotas asmuo savo teises galėtų ginti kitomis (ekonomiškesnėmis) teisių gynimo priemonėmis. Be to, juridinio asmens veiklos tyrimas yra skirtas iš esmės įvertinti bendrovės veiklą, o ne atskirus pavienius bendrovės valdymo ypatumus, kurie galėtų būti sprendžiami atskirose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1209-943/2019).
20. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytos aplinkybės, kad UAB „Travedus“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 24 601,67 Eur yra įgijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi bendrovės direktorius ir akcininkas V. R., nesudaro pagrindo spręsti apie poreikį pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nurodytas butas įtrauktas į bendrovės turto apskaitą ir yra jos ilgalaikio materialaus turto sudėtine dalimi. Be to, tokio pobūdžio turtas yra likvidus, t. y. gali būti nesunkiai realizuotas. Įvertinus ir tokią visuotinai žinomą aplinkybę, kad per pastaruosius kelerius metus šalyje ženkliai didėjo nekilnojamojo turto kainos, buto nuosavybės teisės turėjimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės tik didino UAB „Travedus“ bendrojo ilgalaikio turto vertę. Nurodyti argumentai paneigia apeliantės atskirojo skundo teiginius, kad buto įsigijimas lemia vien bendrovės nuostolius ar negautas pajamas, kurie pasireiškia metinėmis 2 010,90 Eur jo išlaikymo sąnaudomis, tuo labiau kad bendrovės vadovui ir akcininkui V. R., taip pat kitiems darbuotojams, už buto naudojimą asmeniniais tikslais yra skaičiuojamos pajamos natūra. Pažymėtina, kad šioms aplinkybėms pagrįsti į bylą buvo pateiktos buhalterinės pažymos, nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams išmokėtų išmokų deklaracijos, kurių visiškai pakanka preliminariai išvadai padaryti, jog minėto buto įsigijimas ir jo naudojimas nelemia netinkamos juridinio asmens veiklos, esmingai pažeidžiančios kitų akcininkų teises.
21. Atsakovas V. R. neginčija aplinkybės, kad minėtą butą naudoja ir asmeniais tikslais, tai iš esmės patvirtina ir apeliantės iniciatyva parengtas bei į bylą pateiktas 2019 m. rugsėjo 15 d. antstolės S. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog V. R. nurodytą butą siekia iš bendrovės įsigyti. 2019 m. balandžio 24 d. visuotiniame akcininkų susirinkime 3-iuoju darbotvarkės klausimu nuspręsta butą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti V. R. 2019 m. balandžio 24 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad tokiam sprendimui pritarė ir apeliantė. Taigi, nesutarimas dėl buto naudojimo iš esmės jau yra išspręstas pačių akcininkų. Nors vėliau šį, kaip ir kai kuriuos kitus akcininkų sprendimus apeliantė prašė pripažinti negaliojančiais, tačiau įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-19-399/2020 apeliantės ieškinys buvo atmestas, teismui konstatavus, kad priimant nurodytą sprendimą apeliantės, kaip akcininkės, teisės pažeistos nebuvo. Tokioms teismo išvadoms pritarta ir apeliacine tvarka priimtoje Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-439-259/2021.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės dėl lengvųjų automobilių „Citroen C4“ ir „Land Rover“ įsigijimo ir jų naudojimo asmeniniais bendrovės vadovo ir akcininko V. R. ar kitų darbuotojų asmeniniais tikslais, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad UAB „Travedus“, jos valdymo organų ar dalyvių veikla yra galimai netinkama.
23. Byloje nepaneigta aplinkybė, kad automobilis „Citroen C4“ yra būtinas bendrovės darbuotojos G. K. darbinei veiklai vykdyti, o šio automobilio įsigijimą organizavo būtent apeliantė. Pastarąją aplinkybes patvirtina į bylą atsakovų pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad apeliantė buvo nuvykusi į automobilių pardavimo saloną atsiimti nupirktos transporto priemonės. Be to, į bylą yra pateikti ir tokie duomenys, kad G. K. asmeninės nuosavybės teise valdo kitą transporto priemonę – „Hyundai Santa Fe“. Tai paneigia jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstus apeliantės teiginius, kad automobilis „Citroen C4“ paskirtas būtent asmeninių G. K. interesų tenkinimui.
24. Atsakovas V. R. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad automobilį „Land Rover“ jis naudoja ir savo asmeniniais tikslais. Tuo tikslu į bylą buvo pateiki duomenys, pagal kuriuos nuo 2017 m. lapkričio mėn. už šį automobilį V. R. yra skaičiuojamos pajamos natūra. Taigi, automobilio naudojimas ne tik bendrovės veiklai, bet ir jos vadovo interesais, priešingai nei teigia apeliantė, nedidina juridinio asmens veiklos sąnaudų. Aplinkybė, kad buvo įsigytas aukštesnės nei ekonominės klasės automobilis, taip pat nelemia išvados dėl netinkamo juridinio asmens veiklos organizavimo. Remiantis UAB „Travedus“ finansinės veiklos ataskaitomis nėra pagrindo teigti, kad šio automobilio įsigijimas būtų pabloginęs bendrovės finansinę būklę, juo labiau kad jis įgytas išperkamosios nuomos sutarties pagrindu. Sutiktina ir su atsakovų pozicija, kad pagal įprastą verslo praktiką juridinio asmens veiklos reprezentavimo tikslais vadovui priskirtina būtent aukštesnės nei ekonominės klasės transporto priemonė.
25. Svarbu ir tai, kad nurodytų automobilių naudojimo tvarka nustatyta pačių akcininkų sprendimais. 2019 m. balandžio 24 d. visuotiniame akcininkų susirinkime 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta lengvąjį automobilį „Citroen C4“ skirti naudotis vadybininkams vykdant darbo funkcijas, o 5-uoju klausimu nuspręsta automobilį „Land Rover“ leisti naudoti V. R. ir asmeniniams jo poreikiams. Akcininkų sprendimo 4-uoju darbotvarkės klausimu apeliantė atskirai teismine tvarka neginčijo, o apeliantės reikalavimas pripažinti negaliojančiu akcininkų sprendimą 5-uoju darbotvarkės klausimu minėtais Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu ir Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi pripažintas nepagrįstu. Teismų konstatuota, kad UAB „Travedus“ yra privataus kapitalo bendrovė, kurios savininkai – bendrovės akcininkai turi teisę leisti ar sudaryti bendrovės savininkams galimybę naudotis turimos bendrovės turtu ir asmeniniais tikslais. Teismų pažymėta ir tai, jog apeliantė nenurodė jokių norminių aktų, kurių pagrindu bendrovės savininkui būtų imperatyviai draudžiama naudotis bendrovės turtu ir asmeniniais tikslais, taip pat nepateikė įrodymų, kad skundžiamas akcininkų nutarimas leisti naudotis automobiliu pažeistų jos kaip akcininkės teises ar turtinius interesus.
26. Taigi, kitoje civilinėje byloje jau yra įvertintas atitinkamų akcininkų sprendimų, kuriais apeliantė šioje byloje įrodinėja pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, teisėtumas. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nurodytus akcininkų sprendimus pripažinus iš esmes teisėtais ir nepažeidžiančiais apeliantės, kaip smulkiosios akcininkės, teisių, nėra pagrindo ir spręsti, kad jų pagrindu vykdoma bendrovės veikla yra galimai netinkama ir dėl to yra būtina atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Įstatymų leidėjo valia, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti toje byloje dalyvavę asmenys kitoje byloje negali ginčyti teismo jau nustatytų faktų ar teisinių santykių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 4 dalis), vadinasi, nagrinėjamoje byloje nebūtų pagrindo kitaip įvertinti akcininkų sprendimų, nei dėl jų teisėtumo, įskaitytinai ir apeliantės interesų pažeidimo kontekste, yra pasisakę teismai. Aplinkybė, kad apeliantė naudojasi teise skųsti teismui visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtus sprendimus, paneigia jos teiginius, jog juridinio asmens veiklos tyrimas yra vienintelis būdas ginti savo galimai pažeistas teises.
27. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų bent preliminariai teigti, jog statant pastatus (duomenys neskelbtini) buvo naudojamos bendrovės lėšos. Apeliantė ieškinyje nurodė vien tai, kad toks faktas jai tapo žinomas asmeniškai dėl giminystės ir šeimos ryšių, tačiau į bylą jokių objektyvių duomenų tokiems teiginiams pagrįsti nepateikė. Pastebėtina ir tai, kad šių aplinkybių pagrindu apeliantė 2019 m. lapkričio 6 d. jau kreipėsi ir į ikiteisminio tyrimo instituciją dėl A. R. (atsakovo V. R. tėvo) nepagrįsto praturtėjimo ir juridinio asmens lėšų neteisėto naudojimo. FNTT Kauno valdyba pagal apeliantės kreipimąsi ikiteisminį tyrimą atsisakė pradėti iš esmės nustačiusi, kad apeliantės skundas neatitinka turiniui keliamų reikalavimų – jame buvo pateikti deklaratyvūs bendro pobūdžio teiginiai. Be to, šią informaciją ikiteisminio tyrimo institucijai nusprendus patikrinti buvo nustatyta, kad ji nepasitvirtino.
28. Bylos duomenimis nepagrįsti ir apeliantės teiginiai, kad UAB ,,Travedus“ veiklai naudojamos nuomojamos patalpos nebuvo remontuojamos, todėl nei langų, nei kitų statybinių medžiagų įsigijimas bendrovei nebuvo būtinas. Į bylą pateiktas 2019 m. liepos 23 d. antstolės S. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas leidžia daryti priešingas išvadas. Antstolės konstatuota, kad UAB ,,Travedus“ nuomojamose pastato (duomenys neskelbtini) patalpose yra sudėta 10 plastikinių langų, o pastato – autobaro pagalbinėse patalpose yra saugoma mediena ir viena pakuotė stogui dengti skirtos skardos, taip pat įdėti 2 plastikiniai langai.
29. Nors byloje yra duomenys, kad UAB ,,Travedus“ 2013 m. gegužės 2 d. iš UAB „Litagra prekyba“ įsigijo kalcio amonio salietros už 56,25 Eur, o 2013 m rugpjūčio 1 d. ir žemės ūkyje naudojamas chemines medžiagas „Roundup“, kurių vertė 262,83 Eur. Tačiau nurodyto dydžio išlaidos, net ir pritariant apeliantei, kad jos galbūt nėra susijusios su bendrovės vykdoma veikla, nelaikytinos reikšmingomis ir galinčiomis pagrįsti juridinio asmens veiklos tyrimo poreikį. Kaip minėta pirmiau, mažareikšmiai juridinio asmens veiklos trūkumai, net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą.
Dėl dividendų mokėjimo ir bendrovės veiklos rezultatų
30. Akcininkų teises ir pareigas reglamentuojančio ABĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcininkų teises ir pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, taip pat bendrovės įstatai. Šio ir kitų įstatymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali būti apribotos, išskyrus įstatymų nurodytais atvejais. Be kitų įstatyme išvardytų akcininkų teisių, ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta akcininko teisė gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). Dėl pelno dalies paskyrimo dividendams išmokėti sprendžia visuotinis akcininkų susirinkimas (ABĮ 59 straipsnis).
31. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Travedus“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose buvo priimti sprendimai nemokėti akcininkams dividendų už 2013–2016 m., o bendrovės pelną perkelti į kitus metus. Nurodyti akcininkų sprendimai nebuvo ginčijami, be kita ko, už juos balsavo ir pati apeliantė, t. y. jai buvo priimtinas nurodytas bendrovės pelno paskirstymo būdas.
32. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantei nurodytas pelno paskirstymo būdas tapo nepriimtinas tik tada, kai tarp jos ir sutuoktinio V. R. kilo asmeninis konfliktas. 2017 m. balandžio 25 d. ir 2018 m. balandžio 30 d. visuotiniuose akcininkų susirinkimuose apeliantė balsavo jau prieš bendrovės pelno perkėlimą į kitus metus. 2019 m. sausio 25 d. apeliantei pareiškus pretenziją atsakovei UAB ,,Travedus“ dėl netinkamos veiklos nutraukimo, įskaitant dividendų nemokėjimą, 2019 m. balandžio 24 d. visuotiniame akcininkų susirinkime 7-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas apeliantės siūlymas paskirti 500 000 Eur iš nepaskirstyto pelno dividendų išmokėjimui. Apeliantės siūlymui pritarta nebuvo, akcininkų balsu dauguma buvo nuspręsta dividendams išmokėti paskirti 10 000 Eur iš 2013 m. nepaskirstyto pelno.
33. Nors jau minėtoje Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų civilinėje byloje apeliantė pareikštu ieškiniu ginčijo ir pastarąjį akcininkų sprendimą, tačiau ir šie jos reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais. Visuotinio akcininkų susirinkime 7-uoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo teismai neteisėtu nepripažino. Taigi apeliantė, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, ne tik turėjo galimybę savo interesą gauti dividendus ginti kitokiomis teisinėmis priemonėmis, tačiau šiomis priemonėmis jau yra ir pasinaudojusi.
34. Aplinkybę, kad akcininkas savo teisę gauti dividendus gali ginti ginčydamas jam nepalankius visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, pagrindžia ir teisinis reguliavimas bei kasacinio teismo praktika, kurioje pripažįstama, jog bendrovės organų sprendimai (tiek valdymo organų, tiek visuotinio akcininkų susirinkimo) gali būti ginčijami trimis teisiniais pagrindais – dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Atvejams, kada bendrovės organų sprendimai pripažįstami negaliojančiais dėl sprendimo turinio prieštaravimo protingumo ir sąžiningumo principams, priskirtinos situacijos, kai nustatomas bendrovės veiklos rezultatų neatitinkantis ir atliekamam darbui neadekvatus vadovo atlyginimas, akcininkams ir bendrovės darbuotojams išmokamos bendrovės veiklos rezultatų neatitinkančios išmokos, nepagrįstai skiriamos tantjemos valdybos nariams arba skiriamos nepagrįstai didelės tantjemos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2009; 2009 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2009; 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2010).
35. Nors Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje liko neįvertintos apeliantės įrodinėtos aplinkybės, kokio dydžio pelno dalis turėjo būti paskirta dividendams išmokėti, tačiau tokį teismo sprendimą lėmė pačios apeliantės netinkamai toje byloje įgyvendintos procesinės teisės – netiksliai suformuluotas ieškinio faktinis pagrindo ir dalykas. Toks netinkamas apeliantės procesinių teisių įgyvendinimas kitoje byloje negali pateisinti ir pagrindo pradėti atsakovės UAB ,,Travedus“ veiklos tyrimą. Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens veiklos tyrimas yra instrumentas, skirtas akcininkų konfliktams spręsti, kai subsidiarios akcininkų teisių gynimo priemonės yra neveiksmingos, o ne kai jos tinkamai nepanaudotos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-407/2020).
36. Kita vertus, tiek ekonomikos teorijoje, tiek verslo praktikoje pripažįstama, kad dividendai išmokami tuomet, kai bendrovė iš investicijų į savo veiklą negali pasiekti didesnės investicijų grąžos, nei kad akcininkai tikisi iš savo investicijų į konkrečios bendrovės akcijas. Apeliantės nurodomoje teisinėje literatūroje, kuri neretai cituojama ir teismų praktikoje, taip pat nurodyta, kad akcininko interesas galėtų būti pažeidžiamas nesant subjektinės teisės pažeidimo, jei visuotinis akcininkų susirinkimas daug metų nusprendžia neskirti pelno dalies dividendams, nors uždirbtas pelnas nėra reinvestuojamas ir nekuria adekvačios ekonominės vertės (Mikalonienė, L. Uždarosios akcinės bendrovės akcininko teisės ir jų gynimo būdai: monografija. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2015, p. 51.).
37. Apeliantės teigimu, būtent tokia situacija yra susidariusi ir UAB ,,Travedus“, t. y. pelnas nėra skirstomas nei akcininkams, nei reinvestuojamas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais neturi pagrindo sutikti. Atsakovai paaiškino, kad bendrovės gautas pelnas naudojamas naujų transporto priemonių – vilkikų, puspriekabių ir priekabų įsigijimui, bendrovės transporto parko atnaujinimui, kuris užtikrina mažesnes einamąsias sąnaudas transporto priemonių eksploatavimui. Tokius atsakovų teiginius iš esmės pagrindžia pačios apeliantės į bylą pateikta UAB „Gabrilė“ auditorės R. U. ataskaita apie faktinius pastebėjimus ir jos papildymas. Auditorė, vertindama bendrovės pirminius buhalterinius duomenis, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2019 m. bendrovė įsigijo 48 turto vienetus, kurių bendra vertė 3 211 940,12 Eur. Didžiąją dalį įgyto turto sudarė būtent vilkikai, puspriekabės ir priekabos.
38. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką blogėjantys ar neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai gali būti vienu iš pagrindų įtarti netinkamą juridinio asmens veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-3K-73/2008). Tačiau ūkinėje veikloje egzistuoja ir verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Bendrovės, vykdydamos savo ūkinę veiklą, paprastai siekia pelno, tačiau jų vykdoma veikla savaime nereiškia, kad visada bus gautas pelnas, nes bendrovės veiklos rezultatas gali būti ir nuostoliai. Vykdant ūkinę veiklą, bendrovės vardu sudaromi įvairūs sandoriai, tarp kurių gali būti ir rizikingų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-169/2016). Todėl jeigu kiekvienu atveju juridiniam asmeniui patyrus nuostolius galėtų būti pradedamas juridinio asmens ir (ar) jo valdymo organų veiklos tyrimas, tam tikra prasme būtų apribota vadinamoji „verslo sprendimo“ taisyklė, taip pat tai būtų nesuderinama su įprasta ir neišvengiama kiekvieno verslo rizika rinkos ekonomikos sąlygomis.
39. Atsižvelgiant į tai, ir tokia apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad UAB ,,Travedus“ 2018 m. patyrė nuostolį, taip pat nesuponuoja išvados, jog egzistuoja pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Bylos duomenys neleidžia teigti, kad bendrovės nuostolingą veiklą lėmė būtent valdymo organų ar akcininkų sprendimai, o ne rinkos pokyčiai arba kitos nuo valdymo efektyvumo nepriklausančios priežastys. Anksčiau šioje nutartyje jau aptarti UAB ,,Travedus“ valdymo organų ir akcininkų priimti sprendimai, kaip konstatuota, nereiškia galimai netinkamo bendrovės valdymo, atitinkamai, jie nepriskirtini ir prie aplinkybių, kurios galėtų lemti bendrovės veiklos nuostolingumą ir pagrindą dėl to pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.
40. Auditorės R. U. nustatytos aplinkybės, kad 2018 m. buvo parduota 9 transporto priemonės ir nurašyta 50 ilgalaikio turto vienetų, kurių likutinė vertė 278,30 Eur, o 2019 m. parduota 18 transporto priemonių, taip pat nesuponuoja išvados, kad valdymo organų atliekami veiksmai ir (ar) priimami sprendimai, valdant bendrovę, kelia abejonių dėl juridinio asmens vykdomos veiklos aiškumo ar akivaizdaus neatitikimo įprastinei komercinei praktikai. Pačios auditorės ataskaitoje pažymėta, kad bendrovės veikloje nenaudojamas turtas buvo parduotas už didesnę nei likutinę vertę, t. y. tikėtina už rinkos kainą, o ilgalaikio turto vienetų, kurie nurašyti 2013–2019 m. laikotarpiu, įsigijimo vertė neviršijo 21 924 Eur.
Dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo
41. Pakartotinai pažymėtina, kad juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindai turi būti pakankamai svarbūs. Mažareikšmiai juridinio asmens (jo valdymo organo ar jo nario) veiklos trūkumai, net jei būtų rimtas pagrindas įtarti tokius trūkumus esant, nėra pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą.
42. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad UAB ,,Travedus“ buhalterinė apskaita galėjo būti tvarkoma netinkamai, tačiau tokio pobūdžio pažeidimai nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų kontekste nėra reikšmingi. Kaip matyti, FNTT Kauno valdyba 2017 m. atlikusi tyrimą ir išanalizavusi UAB „Travedus“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatė, kad buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 5 ir 16 punkto reikalavimų, kadangi bendrovės pinigai buvo išmokėti fiziniams asmenims, kurie nėra UAB ,,Travedus“ darbuotojai ir kasos orderiuose nurodomas tik fizinio asmens vardas ir pavardė, o kitų privalomų rekvizitų (paso, asmens tapatybės kortelės duomenų, gyvenamosios vietos duomenys) nenurodyta. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesio bendrovės kasos knyga yra be privalomų rekvizitų – be kasininko bei direktoriaus parašų. Nurodyti pažeidimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamai formalūs, išimtinai susiję su netinkamu (nepakankamu) rekvizitų nurodymu buhalterinės apskaitos dokumentuose.
43. Apeliantės pateiktoje auditorės ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus ir jos papildyme taip pat nurodyti tik formalūs, panašaus pobūdžio buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo trūkumai, pavyzdžiui, grąžinant asmenims pinigus iš kasos, kasos išlaidų orderiuose nenurodyti gavėjo asmenį liudijančio dokumento pavadinimas, numeris, išdavimo data ir pan. Nors auditorės ataskaitoje ir jos papildyme yra iškeltos abejonės ir dėl tam tikrų 2013–2019 m. laikotarpio bendrovės finansinių operacijų realumo, kurios, auditorės nuomone, leidžia bendrovei išvengti PVM mokėjimo, tačiau šios išvados ataskaitoje pagrįstos tik subjektyviu duomenų interpretavimu. Esminę reikšmę turi tai, kad tokio pobūdžio pažeidimai, ikiteisminio tyrimo institucijai – FNTT Kauno valdybai tiriant iš esmės to paties laikotarpio bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatyti nebuvo.
44. Taigi, darytina išvada, kad apeliantės nurodyti UAB ,,Travedus“ buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai taip pat nėra savaime pakankami pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą.
45. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, kad į bylą buvo pateikta pakankamai duomenų, kurie leistų teismui preliminariai įsitikinti, jog yra klastojami UAB ,,Travedus“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai. Kaip matyti, šiuo teiginius apeliantė iš esmės grindė vien aplinkybe, kad 2016 m. spalio 19 d. susirinkimo protokolas jai buvo atsiųstas V. R., kuris protokolą paštu gavo iš bendrovės buhalterės. Apeliantės teigimu, tai patvirtina aplinkybę, kad susirinkimai faktiškai nevyksta, o vėliau buhalterė pagal direktoriaus nurodymą tik surašo susirinkimo protokolą. Tačiau, teismo vertinimu, vien dokumento kopijos judėjimas tarp bendrovės akcininkų ir darbuotojų neleidžia spręsti apie paties dokumento galimą suklastojimą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad iki kilusios asmeninio apeliantės ir atsakovo V. R. konflikto, apeliantė aktyviai dalyvavo akcininkų susirinkimuose, pasirašydavo akcininkų registracijos pažymose, tačiau po konflikto to nebedaro, t. y. dalyvauja susirinkimuose, tačiau vengia pasirašyti registracijos pažymose, vietoje to kartais palieka pastabas protokoluose. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia abejoti apeliantės argumentų dėl nevykstančių akcininkų susirinkimų ir jų protokolų klastojimo pagrįstumu ir tokių jos teiginių patikimumu.
46. Kaip jau minėta, apeliantė aktyviai naudojasi teise ginčyti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimtus sprendimus, todėl protokolų klastojimo aplinkybė ir (ar) esminiai procedūriniai susirinkimo pažeidimai, juos apeliantei tinkamai įrodžius, kitose byloje lemtų akcininkų sprendimų panaikinimą. Dėl šios priežasties juridinio asmens veiklos tyrimas nėra tinkama priemonė tokioms akcininkės teisėms ginti, kurios gali būti ginamos kitais pasirinktais galimai pažeistų teisių gynimo būdais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą jį pradėti.
Dėl procesinių pažeidimų
47. Atskirasis skundas grindžiamas, be kita ko, ir argumentais, susijusiais su CPK normų pažeidimu, nagrinėjant šią bylą (žr. šios nutarties 11.14 punktą). CPK įtvirtinti dviejų rūšių procesiniai pažeidimai, kurie skiriasi vieni nuo kitų sukeliamais procesiniais teisiniais padariniais. Pirmoji procesinių pažeidimų rūšis yra pažeidimai, laikytini pagrindu panaikinti teismo procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme tik tuomet, kai dėl jų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, t. y. šiuo atveju būtina nustatyti atitinkamo procesinio pažeidimo įtaką materialiam bylos rezultatui (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Antroji procesinių pažeidimų rūšis yra esminiai procesiniai pažeidimai, sietini su pagrindinių civilinio proceso principų nepaisymu. Nustačius šiuos pažeidimus nėra reikšminga, ar būtent dėl šių pažeidimų byla galėjo būti išspręsta neteisingai, nes laikoma, kad jie lemia pirmosios instancijos teismo proceso neteisėtumą ir absoliutų priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 27 punktas).
48. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodė tik pirmosios rūšies teismo padarytus procesinius pažeidimus – rašytinių įrodymų nepagarsinimą teismo posėdyje ir procesinio termino paskelbti nutartį pažeidimą, tačiau įtikinimais argumentais nepagrindė, kaip šie procesiniai pažeidimai galėjo lemti neteisingą civilinės bylos išsprendimą. Apeliantė vien formaliai tvirtina, kad šie procesiniai pažeidimai pirmosios instancijos teismui sutrukdė priimti teisėtą ir pagrįstą nutartį, tačiau įvardintų procesinių pažeidimų priežastiniu ryšiu nesusiejo su neteisinga, jos vertinimu, bylos baigtimi. Be to, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jau pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti apeliantės prašymą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, t. y. apeliacinės instancijos teismui įvertinus byloje esančius įrodymus nebuvo pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jų vertinimo procesines taisykles (netinkami įvertino ar kurių nors įrodymų apskritai neįvertino) ir dėl to bylą išsprendė neteisingai.
49. Priešingai, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas vertino ir rėmėsi byloje šalių pateiktais rašytiniais įrodymais, nurodė teisinius argumentus, kodėl vienus įrodymus laiko tinkamais procesiniams sprendimui pagrįsti, o kitų nevertina ir dėl jų nepasisako. Nurodyta aplinkybė paneigia ir tokius atskirojo skundo argumentus, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo tiriami rašytiniai įrodymai, juo labiau kad pačios šalys, teismo posėdyje žodžiu pristatydamos savo ir ginčydamos priešingos šalies poziciją, šiais įrodymais rėmėsi, pagarsindamos jų turinį, ir atskiro įrodymų tyrimo teismo posėdyje nepageidavo.
50. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta ir paskelbta po 20 dienų nuo bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje. Nors CPK 290 straipsnio 2 dalis numato maksimalų 7 dienų terminą teismo nutarties priėmimui ir paskelbimui, visgi šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir klausimo, kuris turėjo būti išspręstas teismo nutartimi, sudėtingumą, įstatyme nurodyto procesinio termino nesilaikymas nesudaro pagrindo konstatuoti proceso šalių teisių pažeidimo ar, juo labiau, neteisingo bylos išnagrinėjimo rezultato.
51. Byloje esantis teismo posėdžio garso įrašas taip pat neleidžia sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, kad iš teismo posėdžio salės bylos nagrinėjimo metu buvo pasišalinęs bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas. Pritartina atsakovės UAB ,,Travedus“ argumentams, kad vien aplinkybė, jog teisėjo tam tikro laiko tarpą nesimatė „Zoom“ programos ekrane, nesuponuoja išvados, kad teisėjo fiziškai nebuvo ir teismo posėdžių salėje. Remiantis garso įrašu, bylą nagrinėjęs teisėjas tinkamai vedė teismo procesą, teismo posėdžio metu aktyviai reagavo į šalių (jų atstovų) pasisakymus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
53. Nagrinėjamu atveju netenkinus atskirojo skundo, procesinis sprendimas yra priimtas atsakovės UAB ,,Travedus“ naudai, todėl ji įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Į bylą pateikti duomenys patvirtina UAB ,,Travedus“ patirtas 605 Eur bylinėjimosi išlaidas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodyto dydžio išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei dydį (8.16 punktas), todėl atsakovei kompensuotinos visiškai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Travedus“, juridinio asmens kodas 125690154, iš ieškovės E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Dalia Kačinskienė