Civilinė byla Nr. e2-1958-855/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00409-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.; 2.6.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Plokščia žemė“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Verum Bonum“, ieškinį atsakovui S. V. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė:
1. Ieškovė bankrutuojanti UAB „Plokščia žemė“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Verum Bonum“ (toliau – BUAB „Plokščia žemė“), kreipėsi į teismą su ieškiniu buvusiam vadovui - atsakovui S. V., prašydama priteisti iš atsakovo ieškovei 195 592,15 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023-08-28 nutartimi ieškovei UAB „Plokščia žemė“ buvo iškelta bankroto byla, jos valdymo organams nustatytas 15 dienų terminas perduoti paskirtai nemokumo administratorei UAB „Verum Bonum“ įmonės turtą ir visus dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus, kitą informaciją. Atsakovas S. V., kaip buvęs įmonės vadovas, perdavė nemokumo administratorei dalį UAB „Plokščia žemė“ turto, 2023-11-20 raštu buvo paragintas iki 2023-12-20 perduoti likusį įmonei priklausantį turtą, tačiau to iki šiol nepadarė.
1.2. Susipažinus su perduotais dokumentais buvo nustatyta, kad atsakovas, kaip atskaitingas asmuo, yra iš UAB „Plokščia žemė“ gavęs 195 592,15 Eur, kurie nebuvo panaudoti ieškovės ūkinės veiklos reikmėms ir kurių atsakovas nėra grąžinęs įmonei: a) iki 2020-04-01 atsakovas yra nepateisinęs 70 000 Eur iš ieškovės gautų piniginių lėšų panaudojimo ieškovės ūkinės veiklos reikmėms; b) pagal atsakovo parašu patvirtintas 2021 – 2022 metų avanso apyskaitas jis yra nepateisinęs 125 592,15 Eur iš ieškovės gautų piniginių lėšų panaudojimo ieškovės ūkinėms veiklos reikmėms, todėl šio lėšos priteistinos iš atsakovo ieškovei.
2. Atsakovas S. V. atsiliepimo į ieškinį nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šiol nepateikė.
3. Teismas, siekdamas maksimaliai užtikrinti atsakovo S. V. procesines teises, išnaudojo visas įmanomas galimybes įteikti procesinius dokumentus atsakovui. Teismas du kartus siuntė atsakovui S. V. ieškinio ir jo priedų kopijas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ( (duomenys neskelbtini) ). Nors abiem atvejais dokumentai grįžo neįteikti, tačiau pagal CPK 123 str. 3 d. tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą; jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje; procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovui net du kartus siuntus procesinius dokumentus jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jie laikytini įteiktais pagal CPK 123 str. 3 d. Be to, teismas siuntė procesinius dokumentus atsakovui į VSDFV duomenų bazėje nurodytas jo darbovietes UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat siuntė procesinius dokumentus kitose civilinėse bylose (pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis) figūruojančiu jo galimos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) bei el. pašto adresu ((duomenys neskelbtini)). Pagaliau, teismo 2024-06-27 nutartimi buvo nutarta procesinius dokumentus atsakovui papildomai įteikti ir viešo skelbimo būdu.
4. Kadangi atsakovas S. V. nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šiol atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl esant ieškinyje išdėstytam ieškovės prašymui bei vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi, byloje priimtinas sprendimas už akių.
Ieškinys tenkintinas.
5. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, Juridinių asmenų registro duomenimis, atlikus jų formalų vertinimą, nustatyta, kad UAB „Plokščia žemė“ buvo įregistruota 2017-01-12, jo vadovais įvairiais laikotarpiais buvo V. Š., L. V., D. B., E. V., o nuo 2022-02-25 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo Vilniaus apygardos teismo 2023-08-28 nutartimi c.b. Nr. eB2-2416-656/2023 (dabartinis bylos Nr. eB2-872-565/2024) įmonės vadovu ir tuo pačiu vieninteliu akcininku buvo atsakovas S. V..
6. Kaip nurodė ieškinyje ieškovė ir kaip matyti iš paties atsakovo S. V. 2024-04-09 Paaiškinimo, teikto ieškovei (ieškinio priedas Nr. 12) bei UAB „Plokščia žemė“ Bandomojo balanso už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-08-31 (ieškinio priedas Nr. 9), iki 2020-04-01 buvo susidaręs 70 000 Eur atsakovo įsiskolinimas ieškovei pagal avanso apyskaitas, kuris buvo įformintas kaip ieškovės paskola atsakovui. Byloje esančiame UAB „Plokščia žemė“ Bandomajame balanse taip pat nurodyta ir atsispindi ši „Paskola pagal paskolos sutartį S. V.“ – 72 030 Eur (kodas 24401). Byloje nėra pateikta jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad atsakovas S. V. būtų grąžinęs ieškovei pilnai ar iš dalies jo paties pripažintą įsiskolinimą, t. y. iki 2020-04-01 pagal avanso apyskaitas iš įmonės gautas pinigines lėšas.
7. Kaip nurodė ieškinyje ieškovė ir kaip matyti iš jos į bylą pateiktų UAB „Plokščia žemė“ Avansinių apyskaitų už 2021 – 2022 metų laikotarpį, pasirašytų paties atskaitingo asmens S. V. (ieškinio priedai Nr. 10-11), 2021 metais jam iš viso buvo išmokėta 125 515,24 Eur piniginių lėšų, išleista įvairiems įmonės ūkio reikmėms lėšų 13 890,67 Eur, atitinkamai liko (antišlaidžiai) - 111 624,57 Eur, tuo tarpu 2022 metais jam buvo papildomai išmokėta 49 672 Eur lėšų, išleista - 35 704,42 Eur lėšų, atitinkamai liko (antišlaidžiai) 125 592,15 Eur. Byloje esančiame UAB „Plokščia žemė“ Bandomajame balanse už laikotarpį nuo 2022-01-01 iki 2022-08-31 taip pat nurodyta ir atsispindi „Iš atskaitingų asmenų gautinų sumų vertė“ – 125 267,05 Eur (kodas 24450).
8. Byloje nėra pateikta duomenų ir įrodymų, kad atsakovas S. V. jo pagal minėtas avanso apyskaitas gautas pinigines lėšas būtų panaudojęs vienokioms ar kitokioms UAB „Plokščia žemė“ reikmėms, įmonės poreikiams tenkinti, šių lėšų panaudojimą vienaip ar kitaip pateisinęs arba šias gautas įmonei priklausančias pinigines lėšas grąžinęs įmonei.
9. LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą (LAT 2013-04-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-234/2013). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
10. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad visą juridinio asmens veiklos laikotarpį juridinio asmens valdymo organai, atlikdami tiek konkrečias įstatyme nustatytas, tiek fiduciarines pareigas, turi veikti taip, kad juridinis asmuo gautų kuo didesnę ekonominę naudą iš verslo veiklos ir kad jam nebūtų padaryta žalos. Atsižvelgiant į tai, valdymo organai įpareigojami ne tik laikytis formalių konkrečių veiksmų atlikimo procedūrų, tačiau veikti maksimaliai protingai, rūpestingai ir atidžiai (LAT 2013-04-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-234/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Taigi, bendroji valdymo organų rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą. Rūpestingumo pareiga saisto bendrovės vadovą, valdybos ir stebėtojų tarybos narius (LAT 2006-05-25 nutartis c.b. Nr. 3K-7-266/2006; 2014-05-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-244/2014; 2016-06-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-298-701/2016; 2006-06-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-298/2006; 2014-01-09 nutartis c.b. Nr. 3K-7-124/2014).
11. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus, o jo subjektyvios savybės konkrečios bylos aplinkybėmis gali šį standartą padaryti tik aukštesnį (pavyzdžiui, jei vadovas turi specialiųjų žinių, rūpestingumo pareiga reikalauja, kad šios žinios būtų panaudotos priimant verslo sprendimą). Kasacinėje jurisprudencijoje nurodyta, kad ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią [rūpestingumo] pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (LAT 2006-05-25 nutartis c.b. Nr. 3K-7-266/2006; 2011-03-25 nutartis c.b. Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.).
12. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Švytūnas“ v. AB „SEB bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-553/2012). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „IBCA trobos“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-493/2012).
13. LR Buhalterinės apskaitos 12 str. 1 d. numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Iki 2022 m. gegužės 1 d. galiojusių LR Vyriausybės 2000-02-17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas numatė, kad ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims – ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas; išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis; atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas; atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį; nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtent vadovui tenka pareiga įrodyti, kad jo gautos iš įmonės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013, 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012, 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-199-1120/2020). Nustačius, kad lėšos buvo išimtos iš įmonės apskaitos, aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinio pobūdžio praradimą, gali būti laikoma nustatyta ir tai gali būti traktuojama kaip bendrovės patirta žala dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad lėšos panaudotos įmonės veiklos tikslais, tenka pinigus gavusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-12 nutartis c.b. Nr. 2A-586-381/2015). Taigi, būtent asmeniui, siekiančiam išvengti civilinės atsakomybės taikymo, tenka našta įrodyti, kad dėl tokio lėšų gavimo įmonė žalos nepatyrė arba patyrė mažiau žalos, nes lėšos įsigytų prekių, paslaugų ar kitokios naudos forma grįžo įmonei. Viena vertus, toks įrodinėjimo naštos paskirstymas grindžiamas bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, iš įmonės apskaitos išimtų lėšų panaudojimą kontroliuoja tas lėšas gavę asmenys, todėl jie turi didesnes galimybes įrodyti, jog lėšos panaudotos ne asmeninėms, o įmonės reikmėms. Be to, neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, dažniausiai reikštų reikalavimą įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica). Priešingai, jei lėšas gavęs asmuo mano, kad gavo turtą esant teisiniam pagrindui, jis turi būti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimą. Dėl to būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad jo gautos iš įmonės lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas buvo įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokią adekvačią naudą. Pagaliau, esant abejonių dėl įmonės veikloje panaudotų lėšų apimties, ją gali nustatyti teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus ir tikėtiną įmonės gautos naudos vertę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012; 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
15. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką, į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas S. V., pagal avanso apyskaitas gavęs iš jam priklausančios ir jo vadovaujamos įmonės UAB „Plokščia žemė“ atitinkamas pinigines lėšas, nenurodė ir neįrodė jų panaudojimo UAB „Plokščia žemė“ reikmėms bei poreikiams tenkinti, šių piniginių lėšų, iškėlus įmonei bankroto bylą, taip pat negrąžino, darytina išvada, kad tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovei turtinę žalą, todėl atsiranda pagrindas priteisti BUAB „Plokščia žemė“ iš atsakovo S. V. bendrą 195 592,15 Eur (70 000 Eur, aptarti šio sprendimo 6 punkte + 125 592,15 Eur, aptarti šio sprendimo 7 punkte) žalos atlyginimo sumą.
16. Be to, vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d., iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024-04-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
17. Patenkinus ieškinį, ieškovei, kaip bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), iš atsakovo S. V. į valstybės biudžetą priteistina 2 442 Eur mokėtino žyminio mokesčio už ieškinį, o taip pat 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 2 475,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 96 str.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 98 str., 142 str. 2 d., 246 str., 260 str., 268 str., 270 str., 294 str., 307 str.,
n u s p r e n d ė :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai UAB „Plokščia žemė“ (kodas – 304443583, buveinė – Šaltupio g. 9, Vilnius) iš atsakovo S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 195 592,15 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt du eurus 15 euro centų) žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-04-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo S. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 2 475,20 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 str. nustatyta tvarka.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.
Teisėja Renata Volodko