VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienė, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal  atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,JGK STATYBA“ ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonei Registrų centras dėl įsakymo bei sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys Z. S., I. N. ir V. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 49VĮ-306-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pasibaigimo; panaikinti VĮ Registrų centro 2015 m. kovo 25 d. sprendimą išregistruoti juridinį faktą dėl 2000 m. spalio 26 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 623, sudarytos su ieškove UAB „JGK Statyba“. Nurodė, kad 2000 m. spalio 26 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartimi Nr. 623 iš 33 ha valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės teritorijos ieškovui buvo išnuomota 6,3 ha ploto 1990 m. gegužės 25 d. aktu ieškovei perduoto valstybinės žemės sklypo dalis, 2000 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 513V patvirtintu detaliuoju planu suformuota atskiru kitos paskirties valstybinės žemės sklypu esančiu, (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas pagal Nuomos sutartį ieškovei išnuomotas 99 metams. Ieškovė žemės sklype nuolat vykdė gyvenamųjų namų ir inžinierinių komunikacijų statybos rangos darbus ir pastatė daugiau nei 70 proc. visų detaliajame plane numatytų pastatyti 62 individualių gyvenamųjų namų ir 6,3033 ha ploto žemės sklype neužstatė tik 11 būsimų gyvenamųjų namų, kurių valdų bendras plotas sudaro tik apie 15 proc. viso ieškovei išnuomoto žemės sklypo ploto. 2015 m. gegužės 15 d. internetu gavus žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašą, paaiškėjo, kad juridinis faktas apie su ieškove sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį yra išregistruotas. Išregistravimo pagrindu nurodytas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 9 d. įsakymas. Sutartis nutraukta dėl to, kad ieškovė, kaip žemės sklypo nuomininkė, žemės sklypą naudojo ne pagal nuomos sutartyje numatytą pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos pranešimų apie nuomos sutarties nutraukimą nėra gavusi, nes jie buvo siunčiami į ieškovės buveinę, kuri 2014 metais nugriauta. Tik sužinojusi apie priimtą įsakymą, jį įstatymo nustatytais terminais apskundė teismui, atsakovas netinkamai skaičiuoja ieškinio senaties terminą nuo pranešimo ieškovei išsiuntimo datos.

2.       Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog nuo nuomos sutarties su ieškove  sudarymo, žemės sklype pastatyti statiniai, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški turtiniai vienetai, nuosavybės teise priklausantys asmenims, buvo koreguojama ieškovei nuomojama žemės sklypo dalis, atitinkamai ją mažinant, atsižvelgiant į kitiems žemės sklypo naudotojams priskirtinas dalis. Pagal teisinį reguliavimą, valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, šios žemės nuoma ne aukciono būdu galima, jeigu ji užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais – Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.551 str., Valstybinių žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymo tvarką nustato Žemės įstatymas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. Nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ bei kiti teisės aktai. LR Žemės įstatymo 9 str. 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais ir tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Ieškovė nevaldo statinių, esančių žemės sklype, todėl neturi lengvatinės ir įstatymų garantuojamos teisės nuomoti valstybinės žemės sklypą, būtiną statinių eksploatavimui. Valstybinės žemės nuomos pagrindus nustato Žemės įstatymas, kuriame nenurodytas nuomos sutarties pagrindas – statinių statyba. Atsakovas prašo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau-ABTĮ) 1 mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 16 d. įsakymą, kuriuo konstatuojama ginčo sklypo Valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimas ir šiuo savarankišku pagrindu taip pat atmesti ieškovės ieškinį.

3.       Atsakovas VĮ Registrų centras su ieškiniu nesutiko nurodęs, kad ieškovė, nesutikdama su Teritorinio registratoriaus 2015 m. kovo 25 d. priimtu sprendimu išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, turėjo šį sprendimą skųsti Centriniam registratoriui, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str.1 d., 31 str. 2 dalies nuostatas, tačiau to nepadarė, t. y. nesilaikė įstatymų nustatytos privalomosios bylos išankstinio ne teisme tvarkos, bei praleido skundo padavimo terminus, LR CPK 293 str. 2 d. pagrindu, byla atsakovo VĮ Registrų centro atžvilgiu turi būti nutraukta, arba šis ieškovės reikalavimas spręstinas, kaip išvestinio pobūdžio reikalavimas, atsižvelgiant į pagrindinį ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą.

4.       Trečių asmenų Z. S., I. N. ir V. V. atstovai palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį argumentus ( t.5 b.l. 166-169) ir nurodė, kad ieškinys atmestinas tuo pagrindu, kad tretieji asmenys pretenduoja atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį, kuri buvo išnuomota ieškovei. Nurodė, jog šie tretieji asmenys kreipėsi į Nacionalinę Žemės tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises natūra į 1,2090 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris patenka į ieškovei išnuomotos valstybinės žemės sklypą. Sklype, į kurį tretieji asmenys pretenduoja atkurti nuosavybės teises, ieškovė vykdo gyvenamojo namo statybas. Šiame sklype buvo tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantys ūkiniai statiniai, kuriuos ieškovė nugriovė, tuo šiems asmenims padarydama materialinę žalą. Ginčo valstybinės žemės nuomos sutartis aiškiai pažeidžia trečiųjų asmenų teises, todėl ieškinį prašo atmesti. Trečiasis asmuo J. M. taip pat prašė ieškinį atmesti.

5.       Tretieji asmenys  A. B., G. S.,  B. Š., J. G., A. K. atsiliepimais nurodė, jog ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

6.       Trečiasis asmuo V. R. pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 49VĮ-306-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pasibaigimo bei VĮ Registrų centro 2015 m. kovo 25 d. sprendimą išregistruoti juridinį faktą dėl 2000 m. spalio 26 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 623, sudarytos su ieškovu UAB „JGK Statyba“.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos įspėjime ieškovei dėl valstybinės žemės nuomos pasibaigimo pagrindų, nuomotojas iš esmės pakeitė sudarytos su ieškove Valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas, tokių sąlygų, jog ieškovė  išnuomotame žemės sklype turėtų turėti jai nuosavybės teise priklausančių statinius, kurių eksploatacijai suteikiama valstybinės žemės nuoma, iš viso nebuvo numatyta. Nei sutartyje, nei Vilniaus apskrities viršininko įsakyme nėra nurodyta, kad ieškovė išnuomotame valstybinės žemės sklype turėtų turėti nuosavybės teise pastatus, kurių eksploatacijai būtinas valstybinės žemės sklypas, kaip teigia atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šiame valstybinės žemės sklype dar 1990 metais numatytos vystyti gyvenamųjų namų statybos - LR Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkio Nr. 142p., 5 priedėlis ( t.1 b.l. 13-15), kurias pradėjo vykdyti Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcija, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė JGK Statyba (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008), su kuria vėliau sudaryta ginčo sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios 3 punkte nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas - kitai paskirčiai (mažaaukščiams ir daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti), t. y. esminė valstybinės žemės nuomos sutarties sąlyga - gyvenamųjų namų statyba, ir tik pažeidus šią esminę sutarties sąlygą, t. y. nevykdant statybos arba ją vykdant vangiai, nuomotojas turėtų teisę nutraukti prieš terminą šią sutartį.

9.       Teismas nurodė, jog tai, kad ieškovė ginčo sklype vykdė gyvenamųjų namų statybas, t. y. vykdė nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai:  Nekilnojamojo turto registre (2014 metų išrašas, 2015 metų išrašas) įregistruoti ginčo sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti pastatai - gyvenamieji namai, inžineriniai tinklai (t.1 b.l. 28-43, 85-109) rodo, kad ieškovė  gyvenamųjų namų statybą pradėjo nuo 2001 metų ir vykdo lyg šiol, t. y. iki sutarties nutraukimo, šias aplinkybes taip pat patvirtina  2013 metais paruoštas projektas gyvenamųjų namų statybai (duomenys neskelbtini) ( t.1, b.l. 64-70, Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. lapkričio 17 d. išduotas statybos leidimas gyvenamųjų namų statybai (duomenys neskelbtini), kuri yra ginčo sklype ( t.1, b.l. 72-73), Vilniaus miesto savivaldybės išduotas leidimas aptverti statomų namų kvartalą (t.1, b.l. 74-84). Pažymėtina, jog atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba 2013 m. kovo 8 d.  raštu Valstybės įmonei „Registrų centras“ nurodydamas, jog neprieštarauja, kad būtų tarpusavyje susieti sklypo (duomenys neskelbtini), ginčo sklypo ir sklype esančių statinių bei įrenginių kadastro duomenys ( t. 4, b.l. 78), kas reiškia, jog šis atsakovas pripažino, kad „JGK statyba“ valstybės išnuomotame sklype vykdo statybas, o ieškovės pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą JGK „(duomenys neskelbtini)“IV -jo gyv. namų kvartalo, (duomenys neskelbtini), patvirtina šią aplinkybę ( t.4, b.l. 79 su priedais iki b.l. 156). Taip pat pažymėtina, jog su valstybės atstovo žinia, t. y. nuomotojo žinia, asmenims, kuriems ieškovė pastatė gyvenamuosius pastatus, buvo subnuomota šių pastatytų pastatų eksploatacijai reikalingi žemės sklypai (kaip antai t. 6, b.l. 77-78, bei įrašai Nekilnojamojo turto registre), ir byloje nėra ginčo, kad ieškovė be nuomotojo sutikimo subnuomavo žemės sklypus pastatytų namų eksploatacijai. Taip pat byloje yra duomenys, jog pastatytų namų savininkams ieškovei išnuomotame valstybinės žemės sklype pastatytiems statiniams suformuoti sklypai parduoti kai kuriems šių sklypų savininkams (t.6 b.l. 84-86, 93-95), ir tai padaryta Vilniaus apskrities viršininko, t. y. nuomotojo, 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymo Nr. 2.3-9615-01 pagrindu (t. 5, b.l. 133-135). Taip pat pažymėjo, jog atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos pateiktas į bylą žemės naudojimo patikrinimo 2017 m. birželio 19 d. Nr. 49Ž-aktas, kuriame atsakovas fiksavo, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) yra išvedžioti inžineriniai tinklai - vandentiekio, kanalizacijos, šilumos, stovi statybiniai vagonėliai, nuimtas derlingas žemės sluoksnis, rodo, jog ieškovė iki nuomotojui nutraukiant sutartį, tęsė gyvenamųjų namų statybą išnuomotame sklype ( t.7, b.l. 4-13), šią aplinkybę taip pat patvirtina ieškovės užsakymu 2017 metais suprojektuotas statyboms žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). ( t.3, b.l. 6- 123).

10.       Teismas aukščiau paminėtų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu padarė išvadą, jog ieškovė tinkamai vykdė valstybinės žemės nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nenustatyta LR CK 6.564 str. sąlygų, kurių pagrindu žemės nuomotojas turėtų teisę šią sutartį nutraukti. Vadovaujantis šiais argumentais ieškovės reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. kovo 9 d. įsakymą Nr. 49VĮ-306-(14.49.2) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pasibaigimo“ buvo patenkintinas.

11.       Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl ieškinio senaties termino praleidimo ir nurodė, jog atsakovas nepaneigė faktinių aplinkybių, kad ieškovei apie ginčijamą įsakymą tapo žinoma 2015 m. gegužės 15 d., todėl padarė išvadą, jog ieškovei apie priimtą ginčijamą įsakymą tapo žinoma 2015 m. gegužės 15 d., o ieškinys teismui paduotas 2015 m. birželio 15 d., t. y. nepraleidus įstatymo nustatyto termino.

12.       Patenkinus pirmąjį ieškinio reikalavimą dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. kovo 9 d. įsakymo panaikinimo,  teismas patenkintino ir išvestinį ieškinio reikalavimą dėl VĮ Registrų centro 2015 m. kovo 25 d. sprendimo išregistruoti juridinį faktą dėl 2000 m. spalio 26 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties Nr. 623, sudarytos su ieškove UAB „JGK Statyba“, panaikinimo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos  prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8192-734/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „JGK Statyba“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

14.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Apeliantas nurodo, jog pagal galiojančius teisės aktus privalomos sąlygos, kurioms esant valstybinė žemė gali būti nuomojama ne aukciono būdu, yra aiškiai suformuluotos – nuomojamame žemės sklype turi būti savarankiški, realiai egzistuojantys ir eksploatuojami statiniai. Apeliantas pabrėžė, kad dėl potencialiai UAB „JGK statyba“ priklausančių, bet VĮ „Registrų centras“ neregistruotų ir neišviešintų prieš trečiuosius asmenis statinių žemės sklype, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-262-794/2017 nusprendė, kad bylą yra reikalinga nagrinėti iš naujo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių inžinerinių statinių nevertino, t. y. sprendime nepasisakyta ar inžineriniai statiniai suteikia ieškovei lengvatinę teisę nuomotis žemės sklypą. Be to, pirmosios instancijos teismas inžinerinių tinklų egzistavimu grindė aplinkybę, kad žemės sklypas yra naudojamas pagal paskirtį ir jame yra vykdomos statybos. Pabrėžtina, kad teismas nenurodo koks teisės aktas leidžia valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka (be aukciono) būsimų statinių statybai. Konstatuotina, kad tokio teisės akto nėra. Taip pat šioje vietoje pabrėžtina, kad valstybė niekada nesuteikė UAB „JGK Statyba“ galimos superficies (užstatymo) teisės. 2000 m. sudarant nuomos sutartį jau galiojo teisės aktai leidžiantys nuomoti valstybinę žemę tik pastatų eksploatacijai.

14.2.                      Apeliantas teigia, jog nagrinėjamoje byloje yra pačios UAB „JGK Statyba“ pripažinimas, kad inžineriniai tinklai buvo pradėti įrenginėti ir registruojami jau po teisminės bylos iškėlimo. Akcentuotina, kad verslo subjektams teisiniuose santykiuose keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai nei kitiems asmenims. Pažymėtina, kad vystant verslą valstybiniame žemės sklype esant tam tikrai teisiniam neapibrėžtumui bei nebeturint ginčo žemės sklypo nuomos teisės, UAB „JGK Statyba“ rizikavo (veikė savo rizika) ir įrenginėjo inžinerinius statinius. Manytina, kad būnant verslo subjektu ir veikiant kaip profesionalė, UAB „JGK Statyba“ privalėjo elgtis atsakingai, apdairiai, rūpestingai ir įvertinti rizikas, esant poreikiui pasikonsultuoti. Todėl valstybei neturi ir negalėtų kilti pareiga atlyginti žalą už statybas, kurios buvo vykdytos verslo subjekto rizika (be galiojančios žemės sklypo valdymo teisės). Tuo labiau, kad UAB „JGK statyba“ tikrai suprato galimas rizikas, nes jau buvo prasidėję teisminiai procesai ir šis verslo subjektas pasisamdė advokatą teisiniam atstovavimui ir teisinių konsultacijų teikimui.

14.3.                      Nurodo, jog bylą nagrinėjant buvo keliamas klausimas dėl ginčo sutarties galiojimo ir teisėtumo. Todėl jei teismui atrodė, kad būtent tokiu būdu turėjo būti ginamas viešasis interesas, tai jis turėjo įvertinti aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalimi, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą konstatuoti ex officio (savo iniciatyva).

14.4.                      Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai rėmėsi LR Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkio Nr. 142p nuostatomis, nes minėtas teisės aktas šiuo metu taip pat nesudaro pagrindo pripažinti ieškovės teisės nuomoti žemės sklypą, neužstatytą ieškovės valdomais statiniais. Manytina, kad sprendimo motyvai inter alia remiantis potvarkiu iš esmės prieštarauja šiuo metu galiojančiai teismų praktikai.

14.5.                      Atkreipė dėmesį, kad UAB „JGK Statyba“ per visą nuomos sutarties laikotarpį neturėjo nei vieno teisės aktų nustatyta tvarka registruoto statinio, todėl teigti, kad jai nuosavybės teisė į statinius atsiranda juos pastačius nėra teisinga, nes minėti pastatyti statiniai nebūdavo registruojami kaip jos nuosavybė. Kaip jau minėta, ieškovė nevaldo statinių, esančių žemės sklype, todėl vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, neturi lengvatinės ir įstatymų garantuojamos teisės nuomoti valstybinės žemės sklypą, būtiną statinių eksploatavimui, be to, teisės aktai nenumato galimybės nuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu statinių statybai. UAB „JGK Statyba“ sąmoningai pasirinko tokį verslo plano modelį ir prisiėmė galimai kilsiančių pasekmių (nuomos sutarties nutraukimo) riziką.

14.6.                      Apeliantas teigia, jog teismas netinkami nustatė ieškinio senaties termino pradžią. Nurodo, jog advokato kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą prašant pateikti konkrečiai 2015 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 49VĮ-206-(14.49.2) kopiją, rodo aplinkybę, kad kažkokiu būdu (gauta korespondencija) apie šį administracinį aktą buvo sužinota (VĮ Registrų centras“ išrašai paprastai kiekvieną dieną nėra tikrinami), bet dėl nežinomų aplinkybių delsta apskųsti ir pasikreipus į advokatus buvo sugalvotas teisinis būdas naujam termino skaičiavimui ir administracinio akto apskundimui.

2.                      Trečiųjų asmenų Z. S., I. N. ir V. V. atsiliepime prašoma Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti visoje apimtyje, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d.  sprendimą panaikinti ir priimti naują teismo sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog sprendime iškreiptai cituojamas LR Vyriausybės LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai ( veiklai)“ 2.2. punktas. Tretieji asmenys teigė, kad ginčo sutartis sudaryta be teisinio tam pagrindo, ir tai kliudo įgyvendinti trečiųjų asmenų subjektines nuosavybės teises į žemę, kuri be teisinio pagrindo išnuomota ieškovei. Atsiliepime nurodoma, jog teismo konstatacija neatitinka faktinių aplinkybių. Pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino CK 6.564 str. sąvokų esmę. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.217 str. aiškindamas nuomos sutarties nutraukimo/pasibaigimo faktinį pagrindą. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas reguliuojamas specialia norma - CK 6.564 str. Nurodo, jog ginčo byloje akivaizdu, kad pažeistos ne tik konkrečios materialinės teisės normos, bet ir racionalaus žemės naudojimo pricipai bei pamatinė trečiųjų asmenų nuosavybės subjektinės teisės realizavimo pagrįstas lūkestis. Vertinant tai, kad ginčo dalykas susijęs su viešu interesu, pirmos instancijos teismas turėjo ištirti ir LR Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkio Nr. 142p teisėtumą šiuo metu galiojančių viršesnių teisės aktų ir suformuotos teisminės praktikos fone. Ypač tai aktualu EŽTT suformuotos praktikos, kuri teigia, kad nuosavybės teisių atkūrimas valstybei yra prioritetas, o to nepadarius negalima nuosavybės teisių atkūrimo objekto (ginčo atveju tretiesiems asmenims nuosavybės teise atkurtina žemė) perleisti kitiems subjektams.

3.                      Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime nurodo, jog atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų ir motyvų, susijusių su atsakovės valstybės įmonės Registrų centro priimtu sprendimu Nekilnojamojo turto registre išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, taip pat į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės UAB „JGK STATYBA“ reikalavimą dėl teisinės registracijos panaikinimo laikė išvestinio pobūdžio reikalavimu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.

4.                      Trečiasis asmuo A. B. prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, jog teismas pagrįstai pripažino nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, pažeidžiant CK principus. Nurodo, jog ieškovės veiksmai žemės sklype negali būti kvalifikuotini kaip esminis pažeidimas, t. y. ginčijamas įsakymas yra neteisėtas, o nuomos sutarties nutraukimas dėl turto naudojimo ne pagal paskirtį netaikytinas esamai situacijai. Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 3 p. numato ir kitus pagrindus žemės nuomos sutarčiai ne aukciono būdu sudarymą: t. y. jei jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Vyriausybė. Šiuo atveju 1990 metų Vyriausybės nutarimas dėl teritorijos urbanizavimu, dėl kurios ir buvo įforminta vėliau nuomos sutartis atitiktų šį pagrindą. Tačiau šį ginčytiną klausimą dėl nuomos sutarties sudarymo teisėtumo galima spręsti jei būtų atitinkamai iškeltas šis klausimas teismine tvarka, tačiau tiesiog sutarties panaikinimas vienašaliu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu yra negalimas, nes įgytos teisės taip negali būti atšauktos. Pabrėžė, kad po bylos atnaujinimo vykęs patikrinimas vietoje iš ties nustatė pastatytus 146 sklype (A. B. finansuotus) gyvenamojo namo pamatus, kurie nebuvo įregistruoti, tačiau jų statyba vyko pagal teisėtą ir galiojantį statybos leidimą. Statybos leidimas nebuvo panaikintas net po pranešimo apie nuomos sutarties pasibaigimą. Pabrėžtina, kad sklypo parengimas įvyko dar prieš pranešimo apie nutraukimą išsiuntimo. Šio pranešimo kaip bylos medžiagoje matyti nėra gavusi ieškovė, tuo labiau apie jį nieko negalėjo žinoti ir tretysis asmuo A. B..

5.                      Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

6.                      Atsiliepimas grindžiamas tokiai argumentais:

19.1.                       Vadovaujantis CPK 306 str. 1 d. apeliaciniam skundui keliami bendrieji procesiniams dokumentams keliami reikalavimai. Vadovaujantis CPK 111 str. 2 d. 2 p. apeliaciniame skunde privalomai turi būti nurodyti visų dalyvaujančių byloje asmenų rekvizitai ir procesinės padėtys. Apeliantas nurodyto imperatyvaus reikalavimo neįvykdė, nes apeliaciniame skunde nenurodytos visos proceso šalys (tretieji asmenys) nors apeliantas yra teismo procese dalyvaujanti valstybinė institucija, atstovaujama kvalifikuoto, teisinį išsilavinimą turinčio, asmens.

19.2.                      Apeliantas netinkamai aiškina nagrinėjamo skundo dalyką ir ieškovės pažeistų teisių turinį. Nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 3 d. privalomą reikšmę tolimesniam procesui turinčioje nutartyje pabrėžė ir atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl jau sudarytos nuomos sutarties ir dėl vienašalio šios sutarties nutraukimo, todėl tokiu atveju taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutarčių nutraukimą, o ne jų sudarymą, šiuo konkrečiu atveju būtent CK 6.564 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys, šiuo atveju ginčas yra kilęs dėl jau sudarytos ir net 15 metų galiojusios nuomos sutarties vienašalio nutraukimo, todėl tokiu atveju imperatyviai taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutarčių nutraukimą, šiuo konkrečiu atveju būtent CK 6.564 straipsnis.

19.3.                      Nurodo, jog apeliantas, pažeidžiant apeliacijos paskirtį savo skunde formaliai ignoruoja, nemini ir nepaneigia nurodytais aspektais svarbių, detalių ir motyvuotų pirmosios instancijos teismo išvadų, kad: „Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2014-10-28 rašte Nr. 49SJN14.49.105)1938 (t.1 b.l. 113), skirtame ieškovui, kaip įspėjime dėl nuomos sutarties pasibaigimo, nurodyta: nustačius, kad valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris išnuomotas ieškovui, jam nuosavybės teise priklausančių statinių nėra, vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. Nutarimu Nr. 260, 3 punktu, ieškovui neturint nuosavybės teise pastatų ar įrenginių, kuriems reikalingas žemės sklypas jų eksploatavimui, kas numatyta LR CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, Taisyklių 28 punkte, ieškovas JGK statyba netenka teisės į valstybinės žemės nuomą.“ Apeliantas taip pat nepagrįstai ignoruoja kitą esminę teismo išvadą, kad: „Nei sutartyje, nei Vilniaus apskrities viršininko įsakyme nėra nurodyta, kad ieškovas išnuomotame valstybinės žemės sklype turėtų turėti nuosavybės teise pastatus, kurių eksploatacijai būtinas valstybinės žemės sklypas, kaip teigia atsakovas.“

19.4.                      Taip pat nurodoma, jog apeliantas nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo minimo aktualaus teisinės praktikos išaiškinimo dėl CK 6.564 str. taikymo. Pabrėžtina, kad ginčo sutarties 12 punkte nurodyta, kad ši sutartis gali būti nutraukiama vienos šalies reikalavimu anksčiau sutarto laiko, jeigu kita šalis nevykdo savo įsipareigojimų arba pažeidžia sutarties reikalavimus. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas sutartyje nėra jokio sutartinio įpareigojimo įregistruoti nekilnojamo turto registre nebaigtus statyti statinius, inžinerinius tinklus ir kitus objektus arba pastatus įregistruoti ir jų neperleisti tretiesiems asmenims. Tokio turinio įpareigojimo nenustatė sutarties sudarymo metu galioję (o taip pat ir šiuo metu galiojantys teisės aktai). Todėl nei ginčo dalyką sudarančio atsakovo 2015 m. kovo 9 d. įsakymo, nei iš apelianto dėstomos teisinės pozicijos neįmanoma objektyviai suprasti, kokių konkrečiai sutartinių įsipareigojimų UAB „JGK Statyba“ nevykdė ar juos pažeidė. Apeliantas tik formaliai naudodamasis apeliacijos teise savo skunde nepaneigė nurodytų pirmosios instancijos teismo objektyviai nustatytų aplinkybių ir teisinės argumentacijos. Vien ta apelianto nuolat kartojama aplinkybė, kad tam tikru sutartinių nuomos santykių momentu Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai Nekilnojamo turto registre neaptiko ieškovės vardu įregistruotų pastatų, nesudaro teisinio pagrindo vienašališkai, praėjus tik 16 proc. viso ilgalaikės nuomos termino, nutraukti sutartį.

19.5.                      Nurodo, jog apeliantas nėra eilinis žemės nuomos sutartinių santykių dalyvis, bet yra valstybinė institucija įgaliota vykdyti valstybės deleguotas pareigas žemėvaldos administravimo ir tinkamo naudojimo srityse. Būtent dėl šios priežasties apeliantui, kaip ginčo sandorio šaliai yra taikomi aukščiausi sandorio šalies atidumo, rūpestingumo ir apdairumo standartai. Apeliantas deklaratyviai siekia ignoruoti savo paties elgseną daugiau nei 15 metų trukusiuose valstybinės žemės nuomos santykiuose su ieškovu. Ši itin svarbi aplinkybė, vertinant ir tiriant esminio sandorio pažeidimo fakto būvimą ar nebūvim, akcentuota ir išsamiai ištirta pirmosios instancijos teismo.

19.6.                      Ieškovė papildomai atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba ginčo žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2014 m. net 17 kartų priėmė sprendimus sumažinti UAB „JGK Statyba“ išnuomoto žemės sklypo plotą statiniais užstatytomis dalimis, taigi dėl kitos žemės sklypo dalies pretenzijų neturėjo, vadinasi, nelaikė, jog likusioje dalyje nesant UAB „JGK Statyba“ vardu įregistruotų pastatų nuomos sutartis yra pasibaigusi. Tokiu būdu apeliantas, būdamas centriniu, valstybės vardu prižiūrinčiu žemės naudojimo tvarką, viešojo administravimo subjektu net 17 kartų keisdamas šalių sutartinių santykių apimtį net tik objektyviai žinojo, bet ir niekada nereiškė ieškovei bet kokio turinio pretenzijų dėl tinkamo prisiimtų žemės nuomotojos prievolių vykdymo.

19.7.                      2000 m. spalio 26 d. nuomos sutartis pagal galiojančius teisės aktus buvo sudaryta gyvenamiesiems namas statyti ir eksploatuoti, todėl nuomos pagrindas ir tikslas ne UAB „JGK Statyba“ nuosavybės teise priklausančių ir viešajame registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų buvimas žemės sklype, bet žemės perdavimas UAB „JGK Statyba“ statiniams statyti ateityje. Apeliaciniame skunde dėstomi motyvai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti ar vien tik inžineriniai statiniai suteikia ieškovei nuomos teisę. Kaip jau minėta tokia argumentacija nėra susijusi su ginčo dalyku bei nuomos sutarties turiniu bei sutartinėmis prievolėmis. Nuomos sutartyje nebuvo nustatytas terminas, iki kada UAB „JGK Statyba“ turėjo pastatyti statinius ar juos pradėti statyti/užbaigti, todėl esami nuomos sutarties nutraukimo pagrindai tiesiogiai prieštarauja nuomos sutarties sąlygoms.

19.8.                      Papildomai atkreipia teismo dėmesį, kad bet kokio turinio trečiųjų fizinių asmenų bandymai kreipiantis į atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą, argumentuojant valstybinių žemės nuomos santykių su UAB „JGK Statyba“ tariamą neteisėtumą yra klaidinantys ir nepagrįsti. Kasacinio teismo yra pasisakyta, jog „nustačius, kad žemė priklauso valstybės išperkamai, ginčijamų nuomos sutarčių teisėtumas nebegali būti kvestionuojamas, kadangi ieškovai, sutinkamai su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktu negali pretenduoti į žemės grąžinimą natūra“ .

19.9.                      Nurodo, jog byloje pateikto 2017 m. birželio 19 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-392 turinys patvirtina, kad šiame ginče atsakovas vienašališkai nutraukė nuomos santykius nesant jokio patikrinimo veiksmo ir vadovaujantis tik atsakovo subjektyvia nuomone.

19.10.                      Ieškovė pažymi, kad atsakovas šioje byloje dėl tariamo valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimo nepatyrė realios žalos ir šios aplinkybės net neminėjo ir neįrodinėjo. Nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismas privalomą reikšmę tolimesniam procesui turinčioje nutartyje pabrėžė ir atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl jau sudarytos nuomos sutarties ir dėl vienašalio šios sutarties nutraukimo, todėl tokiu atveju taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutarčių nutraukimą, o ne jų sudarymą, šiuo konkrečiu atveju būtent CK 6.564 straipsnis. Todėl nuolatinis atsakovo motyvų susijusių su valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka reglamentavimu kartojimas, neturi jokios teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui, nes atsakovas neginčijo nuomos sutarties ir šioje byloje ginčas yra ne dėl žemės nuomos sutarties pagrįstumo ir teisėtumo, o dėl tokios sutarties netinkamo vykdymo ir jos nutraukimo.

19.11.                       Atsakovas be jokios argumentacijos siekia ignoruoti faktą, kad apie 70 proc. ginčo žemės sklypo nuomos santykiu laikotarpiu užstatė būtent ieškovė (būtent ieškovei buvo išduotas statybą leidžiantys dokumentai, kurių atsakovė niekada neginčijo). Šį faktą taip pat tiesiogiai patvirtina pačios atsakovės surašytas 2017 m. birželio 19 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas. Atsakovas neteikė jokių argumentų dėl to, kad ieškovės atliktos ar planuojamos statybos neatitinka sutarties ar teisės aktų reikalavimų. Visi nurodyti darbai ir veiksmai atlikti iki atsakovo atlikto žemės naudojimo patikrinimo akto surašymo, o taip pat atsakovo inicijuoto ieškovės įspėjimo apie sutarties nutraukimą. Todėl apie kokį žemės sklypo nuomos sąlygų pažeidimą, sklypo neįsisavinimą nuolat mini atsakovas sunku suvokti. Akivaizdu, kad atsakovas priimdamas ginčijamą aktą rėmėsi subjektyviomis politinėmis ambicijomis, bet tikrai ne sutartinės teisės principais ir aktualiomis teisės normomis. 

19.12.                      Pabrėžė, kad apeliantas taip ir nesuformulavo aiškios pozicijos ar jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė kreipėsi į teismą laiku ir pateikia šiuo klausimu tik savo samprotavimus. Ieškovė koncentruotai paaiškina, kad formalūs apelianto teiginiai nesudaro pagrindo abejoti minėtais išsamiais teismo motyvais dėl procesinių terminų skaičiavimo. Vadovaujantis CPK 178 str. įrodinėjimo pareiga bei rungtyniškumo principu apeliantas privalėjo įrodyti kada buvo įteiktas apelianto priimtas 2015 m. kovo 19 d. įsakymas, t. y. kada ieškovei tapo žinoma apie jo teises ir teisėtus interesus įtakojantį individualų administracinį aktą (ABTĮ 33 str. 1 d. galiojusi redakcija). Apelianto motyvai apie tai kokie duomenys yra jo vedamoje „archyvinėje byloje“ šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Registruotos siuntos keliavimas ir įteikimas/neįteikimas adresatui yra įrodinėjamas objektyviais duomenimis iš šios paslaugos teikėjo, t. y. AB „Lietuvos paštas“. Priešingai nei teigia apeliantas ieškovė negavo jai apelianto teigimu siųsto laiško su ginčo įsakymu ir sužinojimo momentą tinkamai įrodė.

7.                      Tretysis asmuo J. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.2-8192-734/2018 palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovo apeliaciniame skunde minima teismų praktika nagrinėtoje byloje nėra aktuali, nes skiriasi jų racio decidenti. Priešingai nei teigia atsakovas, teismas sprendimu nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu pripažino dėl kelių esminę reikšmę turinčių motyvų, o ne vien dėl to, kad valstybiniame žemės sklype yra Ieškovui priklausančių statinių (inžinerinių tinklų ir kt.). Taigi teismas tinkamai nustatė ginčo ir įrodinėjimo byloje dalyką, tinkamai kvalifikavo ieškiniu ginčijamą atsakovo atliktą nuomos sutarties nutraukimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pažymėtina, jog atsakovo argumentai, susiję su valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka dabartiniu reglamentavimu, galėtų būti reikšmingi ginčijant valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne dėl valstybinės žemės nuomos pagrįstumo ir teisėtumo, o dėl tokios sutarties netinkamo nevykdymo ir jos nutraukimo, tačiau, kaip aukščiau nurodyta, ieškovės veiksmai rodo, kad ji žemės sklypą iki nuomos sutarties nutraukimo naudojo pagal jo tikslinę paskirtį ir naudojimo būdą bei pobūdį. Pagal LR Konstituciją saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios LR Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių LR Konstitucijai. Taigi ieškovei tinkamai vykdant nuomos sutartį, atsakovui nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo nuomos sutartį vienašališkai nutraukti, nesuėjus 99 metų sutarties galiojimo terminui. Jokiu įrodymų, jog ieškovės nuomos sutartį nevykdė, nebuvo gauta ir 2017 m. birželio 19 d., kuomet post factum atsakovo specialistai atliko valstybinio žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-392.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.                      Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

9.                      Byloje nustatyta, jog 2000 m. spalio 26 d. LR Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 3669-01, kurio preambulėje nurodyta “Vadovaudamasis LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, remdamasis Vilniaus miesto valdybos 2000 m. kovo 9 d.  sprendimu Nr. 513V“, ieškovei ne aukciono tvarka 99 metams išnuomojamas valstybinės žemės sklypas mažaaukščiams ir daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti ( t.1 b.l.17). Šio įsakymo pagrindu Vilniaus apskrities viršininkas su ieškove pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį, kurioje nurodyta, kad ieškovei išnuomojama 63033 kv .m. ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini), 99 metams, sutartyje nurodyta, jog išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas: kitai paskirčiai (mažaaukščiams ir daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti) (t.1 b.l. 19-20). Sutarties 12 punktas numato, jog sutartis gali būti nutraukta vienos šalies reikalavimu anksčiau sutarto laiko, jeigu kita šalis nevykdo savo įsipareigojimų arba pažeidžia šios sutarties reikalavimus. 2005 m. sausio 17 d. dienos susitarimu tarp nuomotojo ir nuomininko, valstybinės žemės nuomos sutartis iš dalies pakeista nurodant, jog išnuomojamos valstybinės žemės sklypą sudaro 43950 kv.m. ( t.1 b.l. 23). 2000 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 513V, patvirtintas „JGK (duomenys neskelbtini)“ ketvirto kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detalusis planas ( t.1, b.l.26). Ieškovas valstybinės žemės nuomos 99 metams sutartį įregistruoja Nekilnojamojo turto registre (t.1 b.l. 28-43). Byloje esantys rašytiniai įrodymai – Vilniaus miesto „JGK (duomenys neskelbtini)“ ketvirto kvartalo antrosios dalies techninis projektas (t1, b.l. 44-61), leidimas vykdyti statybos darbus (t.1, b.l. 62,63), 2013 metų projektas statyti gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l. 64-71), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 17 d. statybos leidimas statyti gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l.72-73),Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. kovov 4 d. leidimas aptverti gyvenamųjų namų grupę (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l. 74) , AB LESTO 2015 m. kovo 4 d. iki 2015 m. gegužės 3 d. leidimas žemės kasimo darbams elektros tinklų apsaugos zonoje (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l.75), naujos statybos (duomenys neskelbtini)2014 metų projektas (t.1 b.l. 76-84), 2015 m. gegužės 15 d. Nekilnojamojo turto registro išraše (t.1 b.l. 85-109) nurodyti naujos statybos (duomenys neskelbtini) statiniai - gyvenamieji namai, rodo, kad ieškovė vykdė valstybinės žemės nuomos sutartimi nustatytus įsipareigojimus, t.y. statė gyvenamuosius namus. Nekilnojamojo turto registro išraše (t.1 b.l. 103), nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 49VĮ-306-(14.49,2) valstybinės žemės nuomos sutartis pasibaigė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 9 d. įsakyme Nr. 49VĮ-306-14.49.2) (t.1 b.l. 111), nurodyta jog valstybinės nuomos sutartis laikytina pasibaigusia LR CK 6.564 str. 1 dalies 3 punkto, bei LR Žemės įstatymo 9 str. 14 punkto pagrindais.

Dėl apeliacinio skundo trūkumų

10.                      Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog skundas neatitinka CPK 111 str. 2 d. 2 p. reikalavimų, nes jame nėra nurodytos visos proceso šalys (tretieji asmenys) nors apeliantas yra teismo procese dalyvaujanti valstybinė institucija, atstovaujama kvalifikuoto, teisinį išsilavinimą turinčio, asmens.

11.                      Kolegija nurodo, jog sutiktina, jog apeliaciniame skunde nėra konkrečiai išvardinti visi byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, tačiau iš bylos matyti, jog apeliacinis skundas buvo išsiųstas visiems byloje dalyvaujantiems asmenims (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. pranešimas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo) ir jiems suteikta teisė pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą. Todėl toks apeliacinio skundo trūkumas laikytinas formaliu ir nesudaro procesinių kliūčių apeliacinio skundo nagrinėjimui.

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo

12.                      Kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl terminuotos žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomotojo (atsakovo) Nacionalinės žemės tarnybos iniciatyva teisėtumo ir pagrįstumo. Žemės nuomos sutartiniams santykiams taikytinos specialiosios CK 6.545 – 6.566 straipsnių nuostatos, atspindinčios šių santykių specifiką ir jos nulemtą sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalį žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta šiais atvejais: 1) jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, minėtas straipsnis pateikia nebaigtinį sąrašą atvejų, kada nuomos sutartis gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu prieš terminą. Todėl pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktą kiti įstatymai gali numatyti papildomus nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindus. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

13.                      Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnybą 2015 m. kovo 9 d. įsakymą dėl sutarties nutraukimo prieš terminą priėmė, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimis ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 punktu, t. y. todėl, kad ieškovė UAB ,,JGK STATYBA“ nuomojamą valstybės žemę naudoja ne pagal paskirtį. Žemės naudojimą ne pagal paskirtį atsakovė grindė CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba, patikrinusi VĮ Registras Nekilnojamo turto registro duomenis, nenustatė, kad ieškovė nuosavybės ar nuomos teise turėtų statinių nuomojamame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), laikė tai kaip žemės naudojimo ne pagal paskirtį faktą, t. y. žemės nuomos sutarties pažeidimu.

14.                      Apeliantas nurodo, jog bylą nagrinėjant buvo keliamas klausimas dėl ginčo sutarties galiojimo ir teisėtumo, todėl jei teismui atrodė, kad būtent tokiu būdu turėjo būti ginamas viešasis interesas, tai jis turėjo įvertinti aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą konstatuoti ex officio (savo iniciatyva). 

15.                      Kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas dėl ginčo sutarties nutraukimo, o reikalavimas dėl sutarties negaliojimo nebuvo pareikštas ir nagrinėjamas. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, jog tam, kad teismas galėtų savo iniciatyva sandorį pripažinti niekiniu, niekinio sandorio aplinkybės turi būti akivaizdžios. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015). Kaip jau minėta nagrinėjamoje byloje atsakovas nereiškė atskirų reikalavimų dėl ginčo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Tai, jog ginčijama sutartis yra niekinė nagrinėjamu atveju nėra akivaizdu ir byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių minėtas sandoris galėtų būti pripažinti akivaizdžiai niekiniu teismo iniciatyva. Pažymėtina, jog ginčo nuomos sutarties galiojimo klausimą atsakovas grindė dabar galiojančiu teisinius reglamentavimu dėl sutarčių sudarymo. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo spręsti ir nagrinėti ginčo nuomos sutarties galiojimo klausimo.

16.                      Kolegija pažymi, jog 2000 m. spalio 26 d. nuomos sutartis sudaryta galiojant teisės aktams (Žemės įstatymui, Žemės nuomos įstatymui, 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimui Nr..260, 1990 m. gegužės 16 d. LR Vyriausybės potvarkiui Nr. 142p dėl valstybinės žemės, įskaitant ginčo teritoriją, suteikimo ieškovės veiklai, 1991 m. gruodžio 12 d. LR Vyriausybės potvarkiui Nr.985 dėl prievolės užstatyti ieškovei suteiktą teritoriją). Minėti teisės aktai sutarties sudarymo metu galiojo ir dėl jų panaikinimo ar pripažinimo negaliojančiu nebuvo/nėra priimtų jokių sprendimų.

17.                      Kolegija kritiškai vertina apelianto argumentus, susijusius su valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka dabartiniu reglamentavimu, nes kaip nurodyta ir pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, taip ir ginčijamame sprendime byloje nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, jog sprendžiant šalių ginčą yra svarbu vertinti ne ginčo nuomos sutarties sudarymą, o jos nutraukimo teisėtumą. Todėl tokiu atveju taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutarčių nutraukimą, o ne jų sudarymą, šiuo konkrečiu atveju būtent CK 6.564 straipsnis.

18.                      Kolegija nurodo, jog nagrinėjamu atveju svarbus faktas, jog ginčo nuomos sutartis 2000 metais buvo sudaryta 99 metams. Jos galiojimo metu net 15 metų nebuvo keliamas klausimas dėl jos vykdymo ir teisėtumo. Pats atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba ginčo žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2014 m. ne vieną kartą  priėmė sprendimus sumažinti UAB „JGK Statyba“ išnuomoto žemės sklypo plotą statiniais užstatytomis dalimis ir dėl kitos žemės sklypo dalies pretenzijų neturėjo ir nereiškė. Tokiu būdu matyti, jog keisdamas šalių sutartinių santykių apimtį atsakovas ne tik objektyviai žinojo, bet ir niekada nereiškė ieškovei bet kokio turinio pretenzijų dėl tinkamo prisiimtų žemės nuomotojos prievolių vykdymo., kas suponavo ieškovės teisėtus lūkesčius, jog ginčo sutartis vykdoma tinkamai ir bus tęsiama joje nurodytą terminą.

19.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo ginčo nuomos sutarties nutraukimo aplinkybes ir vertino ieškovės veiksmus sutarties vykdymo metu, bei pasisakė dėl nuomos sutarties sąlygų turinio. Taip pat pirmosios instancijos teismas analizavo aplinkybes, susijusias su ieškovei priklausančių turto objektų buvimo ginčo sklype, todėl apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neįvykdė apeliacinės instancijos teismo nurodymų, nagrinėdamas bylą iš naujo, yra nepagrįsti.

20.                      Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba savo 2014 m. spalio 28 d. rašte Nr. 49SJN-14.49.105)1938 (t.1 b.l. 113), skirtame ieškovei, kaip įspėjime dėl nuomos sutarties pasibaigimo pagrindų, iš esmės pakeitė sudarytos su ieškove Valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygas. Kaip matyti iš ginčo sutarties, išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas buvo nurodyta: kitai paskirčiai (mažaaukščiams ir daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti). Tokių sąlygų, jog ieškovė išnuomotame žemės sklype turėtų turėti jai nuosavybės teise priklausančių statinius, kurių eksploatacijai suteikiama valstybinės žemės nuoma, iš viso nėra numatyta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šiame valstybinės žemės sklype dar 1990 metais numatytos vystyti gyvenamųjų namų statybos - LR Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkio Nr. 142p., 5 priedėlis (t.1 b.l. 13-15), kurias pradėjo vykdyti Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcija, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė JGK Statyba (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008), su kuria vėliau sudaryta ginčo sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios 3 punkte nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas - kitai paskirčiai (mažaaukščiams ir daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti). Tokiu būdu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog esminė valstybinės žemės nuomos sutarties sąlyga - gyvenamųjų namų statyba, ir tik pažeidus šią esminę sutarties sąlygą, t. y. nevykdant statybos arba ją vykdant vangiai, nuomotojas turėtų teisę nutraukti prieš terminą šią sutartį.

21.                      Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nurodė, jog per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė tinkamai vykdė savo prievoles pagal ginčo sutartį ir žemės sklypą naudojo pagal jo tikslinę paskirtį, t. y. vykdė gyvenamųjų namų statybas. Su tokia išvada kolegija neturi pagrindo nesutikti.

22.                      Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad, siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014, 2016 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-684/2016; ir kt.). Požymiai, kurių pagrindu sprendžiama, ar sutarties pažeidimas yra esminis, nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant, ar nuomininkas nevykdė jam priskiriamos pareigos naudoti nuomojamą žemės sklypą pagal paskirtį ir ar šis pareigos nevykdymas gali būti laikomas esminiu nuomos sutarties pažeidimu, kaip jį apibūdina CK 6.217 ir 6.564 straipsnių normų dispozicijos, būtina atsižvelgti į individualias sutarties ypatybes, šalių elgesį, tarp šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką, nustatyti sutartį pažeidžiančius nuomininko veiksmus ir įvertinti, ar nustatyti nuomininko veiksmai leidžia nuomotojui nesitikėti, jog nuomininkas tinkamai įvykdys sutartį ateityje, taip pat ar šioje situacijoje būdamas nuomotoju kiekvienas protingas asmuo galėtų pagrįstai prarasti pasitikėjimą nuomininko gebėjimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir kt. Taigi, kiekvienu sutarties pažeidimo ir ginčo atveju šiuos požymius įvertina teismas. Pirmos instancijos teismas išsamiai ir detaliai išanalizavo 2000 m. spalio 26 d. sudarytos sutarties turinį, jos sąlygas, kaip pasireiškė galimas sutarties netinkamas vykdymas (žemės naudojimas ne pagal paskirtį), taip pat, ar galimas pažeidimas yra esminis, ir padarė išvadą, jog atsakovo veiksmai nutraukiant vienašališkai ginčo sutartį buvo neteisėti, t. y. ieškovė savo pareigas pagal ginčo sutartį vykdė tinkamai ir jokio esminio sutarties pažeidimo nepadarė.

23.                      Trečiųjų asmenų atsiliepimuose į skundą, argumentuojama, jog ginčo nuomos sutartis pažeidžia jų teises, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu. Kolegija atmeta šiuo argumentus kaip nepagrįstus, nes teismų jau yra pasisakyta, jog ginčo sklypas priklauso valstybės išperkamai žemei ir piliečiai remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktu negali pretenduoti į žemės grąžinimą natūra (2008 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužes 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-350/2014).

Dėl ieškinio senaties termino

24.                      Atsakovas byloje prašė taikyti ABTĮ 32 str. 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio senaties terminą ginčyti atsakovo sprendimą dėl nuomos sutarties pasibaigimo, nurodęs, kad skundžiamas įsakymas priimtas 2015 m. kovo 9 d., apie skundžiamo įsakymo priėmimą ieškovė informuota 2015 m. kovo 16 d. raštu, ieškinys surašytas 2015 m. birželio 15 d., todėl ieškovė praleido įstatymo nustatytą 1 mėnesio terminą apskųsti šį įsakymą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovei apie priimtą ginčijamą įsakymą tapo žinoma 2015 m. gegužės 15 d., ieškinys teismui paduotas 2015 m. birželio 15 d., t. y. nepraleidus įstatymo nustatyto termino. Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada.

25.                      ABTĮ (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

26.                      Atsakovas Nacionalinė Žemės tarnyba 1 mėnesio terminą skaičiuoja nuo 2015 m. kovo 16 d., t. y. nuo datos, kai išsiuntė ieškovei pranešimą bei 2015 m. kovo 9 d. įsakymo kopiją dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pasibaigimo (t.1, b.l. 119), tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad šis pranešimas yra įteiktas ieškovei. Ieškovė savo nežinojimą grindžia byloje pateiktu savo atstovo advokato R. G. 2015 m. gegužės 20 d. raštas atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai (t.1 b.l. 112), kuriuo prašoma pateikti 2015 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 49VĮ206-(14.49.2) kopiją bei leisti susipažinti su žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) archyvine byla, nes ieškovei apie ginčijamą įsakymą tapo žinoma 2015 m. gegužės 15 d..

27.                      Kolegija nurodo, jog nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovas nepaneigė faktinių aplinkybių, kad ieškovei apie ginčijamą įsakymą tapo žinoma 2015 m. gegužės 15 d., todėl darytina išvada, jog ieškovei apie priimtą ginčijamą įsakymą tapo žinoma 2015 m. gegužės 15 d. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog  ieškinys teismui paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino. Vadovaujantis CPK 178 str. įrodinėjimo pareiga bei rungtyniškumo principu apeliantas privalėjo įrodyti kada buvo įteiktas apelianto priimtas 2015 m. kovo 9 d.  įsakymas, t. y. kada ieškovei tapo žinoma apie jos teises ir teisėtus interesus įtakojantį individualų administracinį aktą (ABTĮ 33 str. 1 d. galiojusi redakcija). Apelianto motyvai apie tai kokie duomenys yra jo vedamoje archyvinėje byloje nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantas savo teiginius įrodė.

Dėl bylos baigties

28.                      Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas reglamentuojančias nuomos sutarties nutraukimą, senaties termino skaičiavimą, bei pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,        

n u t a r i a :        

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                        Andrutė Kalinauskienė

Eglė Surgailienė

Rūta Veniulytė-Jankūnienė