Civilinė byla Nr. e2A-1185-638/2025

       Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01064-2024-2

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 2.6.10.5.1  

 (S)

Kauno apygardos teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sava ranga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Sava ranga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sava ranga“ (toliau – ir ieškovė) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ (toliau – ir atsakovė, užsakovė) 38 935,90 Eur skolą, 3 504,60 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė ir UAB ,,Statybuteka” (toliau – ir rangovė), vadovaudamiesi dinaminės pirkimo sistemos ,,Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų be projektavimo paslaugų užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą” Nr. 483588 įvykusiu rangos darbų be projektavimo paslaugų konkrečiu pirkimu, 2021 m. birželio 1 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. CPO171046 (toliau – Rangos sutartis). Rangos sutartimi rangovė įsipareigojo užsakovei savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakovės pateiktą suderintą techninį darbo projektą, atlikti užsakytus rangos darbus, o užsakovė įsipareigojo priimti tinkamai (kokybiškai) atliktus darbus ir sumokėti už juos Rangos sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Darbai turėjo būti atlikti per 12 mėnesių nuo jų pradžios. Darbų atlikimo terminas šalių 2022 m. rugpjūčio 10 d. Papildomu susitarimu Nr. 2 buvo pratęstas iki 2022 m. lapkričio 30 d. Š. R. sutartimi susitarė, kad darbai pagal Rangos sutartį bus perduodami ir priimami pagal atliktų darbų aktą. Tarpiniai atliktų darbų aktai surašomi kas mėnesį, o atlikus visus darbus – priduodamas visas užbaigtas statinys. Apmokėjimas pagal Rangos sutartį turi būti vykdomas per 30 kalendorinių dienų nuo atitinkamo akto pasirašymo. Užsakovė, nelaukdama iki darbų atlikimo termino pabaigos, nutraukė Rangos sutartį su rangove nurodydama, jog rangovė neįvykdė dalies prisiimtų įsipareigojimų. Užsakovė 2022 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į rangovės civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo kompaniją dėl draudimo išmokos išmokėjimo nurodydama, kad pagal Rangos sutartį neatliktų rangovės darbų vertė sudaro 119 747,09 Eur (visa rangos sutarties vertė – 590 000,01 Eur). Reikalavimo pagrindu buvo priimtas sprendimas išmokėti užsakovei, kaip naudos gavėjui pagal draudimo sutartį, 11 974,71 Eur draudimo išmoką. 2022 m. rugsėjo 16 d. vieno iš kreditorių iniciatyva rangovei UAB ,,Statybuteka” buvo inicijuotas nemokumo procesas, 2022 m. spalio 17 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-342-425/2022) UAB ,,Statybuteka” buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas A. G.. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 26 d. Rangovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, 2023 m. vasario 13 d. kreipėsi į atsakovę (užsakovę) reikalaudama per 30 kalendorinių dienų terminą sumokėti 43  529,63 Eur už faktiškai pagal 2021 m. birželio 1 d. statybos rangos darbų sutartį Nr. CPO171046 atliktus darbus, į BUAB ,,Statybuteka” kreditorių sąskaitą. Rangovės nemokumo administratorius kartu pateikė 2022 m. rugpjūčio 31 d. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą Nr. 9, kuriame buvo užfiksuoti 2022 m. liepos 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu atlikti darbai, už kuriuos užsakovė (atsakovė) su rangove nėra atsiskaičiusi ir jų vertė sudaro 43 529,63 Eur. Darbai buvo atlikti dar 2022 m. liepos – 2022 m. rugpjūčio mėnesiais ir rangovė pretenzijų dėl šių akte įvardytų darbų kokybės nėra gavusi. Tačiau atsakovė nurodytu terminu neatsiskaitė. Bankroto procese, 2024 m. sausio 29 d. tarp BUAB „Statybuteka“ ir ieškovės UAB „Sava ranga“ buvo sudaryta reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria UAB „Sava ranga“ iš BUAB „Statybuteka“ įsigijo reikalavimo teisę į UAB „Jonavos paslaugos“, grindžiamą 2022 m. rugpjūčio 31 d. techninio prižiūrėtojo nepasirašytu ir užsakovės nepriimtu statybos darbų aktu 43 529,63 Eur sumai į UAB „Jonavos paslaugos“. Ieškovė 2024 m. kovo 26 d. raštu informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą ir atsakovės prievolę atsiskaityti su ieškove, pasiūlė sumokėti 38 935,90 Eur į UAB „Sava ranga“ atsiskaitomąją sąskaitą iki 2024 m. balandžio 20 dienos. Ieškovė nurodė, kad yra susipažinusi su daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 9 ir 2022 m. lapkričio 24 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriame yra fiksuoti UAB „Statybuteka“ atlikti statybos rangos darbai. Ieškovė pažymėjo, kad statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 9 fiksuoti darbai „natūralios vėdinimo sistemos sutvarkymas arba pertvarkymas“ nėra tinkamai atlikti, nes jie nėra konstatuoti 2022 m. lapkričio 24 d. antstolio S. U., statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 9 fiksuoti darbai „nuogrindos tvarkymas“ taip pat nėra tinkamai atlikti. Įvertinus tai, prašoma sumokėti suma sudaro ne 43 529,63 Eur, o 38 935,90 Eur. Atsakovė nustatytu terminu nurodytos sumos ieškovei neapmokėjo.

3.       Atsakovės atstovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nepaisant to, kad sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas buvo pratęstas, rangovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų taip ir neįvykdė, kadangi iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. atliko tik apie 75 procentus visų sutartyje numatytų darbų. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės ir rangovės pasirašyti statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktai Nr. 82 ir Nr. 6.1. Atkreiptinas dėmesys, jog sutarties dalyką sudarė dvejopo pobūdžio darbai: energetinį efektyvumą didinančios priemonės, kurioms yra skiriama valstybės parama, ir kitos priemonės, todėl skirtingo pobūdžio darbų aktavimas vyko pagal atskirus aktus. Užsakovė ir rangovė 2022 m. rugpjūčio 10 d. vedė derybas dėl dar vieno darbų atlikimo termino pratęsimo. Ir nors šalims pavyko suderinti Papildomo susitarimo Nr. 2 sąlygas, tačiau šis susitarimas taip ir nebuvo pasirašytas, kadangi rangovė pas užsakovę dėl šio Papildomo susitarimo Nr. 2 pasirašymo taip ir neatvyko ir žodžiu nurodė, jog darbų pagal sutartį toliau vykdyti nebeketina. Kitaip tariant, darbų atlikimo terminas antrą kartą nebuvo pratęstas, o rangovė statybos darbų vykdymą faktiškai nutraukė dar 2022 m. rugpjūčio mėnesį. Šios aplinkybės yra užfiksuotos 2022 m. rugsėjo 13 d. atsakovės rašte ADB „C. V. I. G.“ bei tarp atsakovės ir draudimo bendrovės vykusiame susirašinėjime. Kadangi rangovė neatliko sutartyje numatytų darbų iki Papildomame susitarime Nr. 1 numatyto termino, atsisakė pasirašyti naują susitarimą dėl termino pratęsimo ir faktiškai nutraukė statybos darbų vykdymą jų nebaigusi, užsakovė 2022 m. rugsėjo 6 d. raštu įspėjo rangovę, jog ketina nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir rangovės kaltės. Suėjus sutartyje numatytam įspėjimo terminui, 2022 m. rugsėjo 28 d. raštu užsakovė informavo rangovę apie sutarties nutraukimą. Sutartis laikoma nutraukta nuo 2022 m. spalio 8 d. Užsakovė 2022 m. spalio 31 d. kreipėsi į rangovę dėl su statybos atlikimu susijusios dokumentacijos, tokios, kaip techninio darbo projekto, statybos leidimo, statybos darbų žurnalo, statybos produktų eksploatacinių savybių deklaracijos ir kitų techninių dokumentų grąžinimo. Tačiau rangovė jokių dokumentų, įskaitant statybos darbų žurnalą užsakovei taip ir negrąžino. Užsakovė 2022 m. gruodžio 5 d. viešojo pirkimo būdu su rangove UAB „V. T.“ sudarė statybų rangos sutartį Nr. CPO233468-22163 dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų atlikimo, t. y. pagal šią sutartį naujoji rangovė turėjo pabaigti rangovės taip ir neatliktus darbus bei ištaisyti paliktus defektus. Užsakovė, statybos techninis prižiūrėtojas ir naujoji rangovė UAB „V. T.“ atliko daugiabučio namo apžiūrą ir 2022 m. gruodžio 7 d. sudarė nebaigtų vykdyti darbų defektinį aktą Nr. 113. 2023 m. vasario 16 d. atsakovė gavo rangovės bankroto administratoriaus atstovo advokato raštą dėl atsiskaitymo už faktiškai atliktus darbus, kuriame buvo nurodyta, jog 2022 m. rugpjūčio 31 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 9 buvo užfiksuoti 2022 m. liepos 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu atlikti darbai, už kuriuos užsakovė su rangove nėra atsiskaičiusi ir jų vertė sudaro 43 529,63 Eur. Darbai neva buvo atlikti dar 2022 m. liepos – 2022 m. rugpjūčio mėnesiais ir rangovė pretenzijų dėl šių akte įvardytų darbų kokybės nėra gavusi. Prie rašto buvo pridėtas skolininkės bankroto administratoriaus pasirašytas 2022 m. rugpjūčio 31 d. aktas Nr. 9 ir šio akto pagrindu 2023 m. vasario 13 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra. 2023 m. vasario 23 d. raštu užsakovė informavo rangovės atstovą, jog su pareikštu reikalavimu nesutinka, pakartotinai pareikalavo grąžinti su statybos darbų vykdymu susijusią dokumentaciją. 2024 m. sausio 29 d. rangovė ir ieškovė sudarė reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 29/01/2024/ST (toliau – RTPP sutartis), pagal kurią rangovė už 1 000 Eur pardavė, o ieškovė įsigijo 43 529,63 Eur dydžio reikalavimo teisę į atsakovę, grindžiamą 2022 m. rugpjūčio 31 d. techninio prižiūrėtojo nepasirašytu ir užsakovės nepriimtu statybos darbų aktu Nr. 9. Viso pagal 2022 m. rugpjūčio 31 d. akto Nr. 9 duomenis per ataskaitinį laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. rangovė tariamai buvo atlikusi darbų už 43 529,63 Eur: šilumos sistemos atnaujinimas ar pertvarkymas – 5 proc., kurių vertė 904,72 Eur (akto eil. Nr. 1); natūralios vėdinimo sistemos sutvarkymas arba pertvarkymas – 95 proc., kurių vertė 3678,40 Eur (akto eil. Nr. 3); išorinių sienų šiltinimas, įskaitant sienų konstrukcijos defektų pašalinimą – 5 proc., kurių vertė 12 029,68 Eur. (akto eil. Nr. 6); nuogrindos sutvarkymas – 5 proc., kurių vertė 118,07 Eur. (akto eil. Nr. 8) : balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos konstrukcijos įrengimą – 39,8 proc., kurių vertė 19 244,03 Eur (akto eil. Nr. 9). Ieškovė pripažįsta, jog rangovė akto eilutėse Nr. 3 ir Nr. 8 nurodytų natūralios vėdinimo sistemos sutvarkymo ir nuogrindos tvarkymo darbų nebuvo atlikusi, todėl šių darbų vertės į ieškinio reikalavimą nėra įtraukusi. Tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu reikalauja apmokėti už tariamai atliktus darbus, nurodytus 2022 m. rugpjūčio 31 d. akto Nr. 9 eilutės Nr. 1, 6, 9. Su šiais ieškovės reikalavimais atsakovė nesutinka, kadangi rangovė aukščiau paminėtų darbų nėra atlikusi. Nors aktas Nr. 9 yra datuojamas 2022 m. rugpjūčio 31 d., tačiau jį iš rangovės pusės yra pasirašęs ne rangovės vadovas (ankstesni rangovės teikti aktai pasirašyti direktoriaus A. J.), bet bankroto administratoriaus A. G.. Turint omenyje, jog rangovei bankroto byla iškelta ir bankroto administratoriumi A. G. paskirtas 2022 m. spalio 16 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo tik 2022 m. spalio 26 d., yra akivaizdu, jog ginčo aktas buvo pasirašytas (surašytas) ne 2022 m. rugpjūčio 31 d., o ženkliai vėliau – t. y. po to, kai įgaliojimai veikti rangovės vardu (administruoti jį) buvo suteikti bankroto administratoriui. Aplinkybė, jog aktą Nr. 9 užsakovei perdavė tik bankroto administratorius, o pati rangovė nei sutarties galiojimo metu, t. y. 2022 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, nei po jos nutraukimo neinicijavo tariamai atliktų darbų perdavimo procedūros, savaime patvirtina, jog rangovė šių darbų nebuvo atlikusi. Ieškovė klaidingai nurodo, jog atsakovė nereiškė rangovei pretenzijų dėl akte Nr. 9 nurodytų darbų trūkumų. Akte Nr. 9 nurodyti darbai, o tiksliau jų neatlikimo faktas, su rangove buvo aptartas 2022 m. rugpjūčio mėnesio antroje pusėje vykusio susitikimo metu. Tačiau pati rangovė šio akto ir/ar jame nurodytų darbų atsakovei niekada net nebandė perduoti, todėl atsakovei niekada nekilo poreikis sutarties galiojimo metu reikšti rangovei oficialias pretenzijas dėl bandymo perduoti faktiškai neatliktus darbus. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra fiksuotos aplinkybės, kokie darbai akivaizdžiai nėra atlikti, o ne rangovės atliktų darbų faktas. Konstatuojant faktines aplinkybes dalyvavo tik antstolis ir rangovės bankroto administratorius (nei atsakovė, nei statybos darbų techninės priežiūros vadovas dalyvauti šiame konstatavime nebuvo pakviesti), duomenų, jog šie asmenys turėtų atitinkamą statybinį inžinerinį išsilavinimą, leidžiantį objektyviai įvertinti atliktų/neatliktų darbų pobūdį, kiekį, kokybę, atitikimą imperatyviems teisės aktų reikalavimams, nėra pateikta. Ieškovei į bylą nepateikus statybos darbų žurnalo ir kitos su statybos darbais susijusios dokumentacijos, ieškovės atžvilgiu turi būti konstatuojama, jog statybos darbų žurnaluose nėra užfiksuota, jog rangovė būtų atlikusi, o statinio statybos techninis prižiūrėtojas teisės aktų nustatyta tvarka priėmęs akte Nr. 9 išvardintus darbus. didesnė rangovės neatliktų darbų apimtis, nei turėtų būti likę pagal akto Nr. 9 duomenis.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 7 482,64 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas

6.       Teismas nurodė, kad ieškovė atliktų darbų faktą įrodinėja 2022 m. rugpjūčio 31 d. aktu Nr. 9, 2022 m. lapkričio 24 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, architektės atliktais skaičiavimais bei UAB „Leneta“ atliktų darbų aktais. Ieškovė reikalavimą dėl skolos priteisimo yra pareiškusi dėl darbų, kurių rangovė faktiškai nebuvo atlikusi ir/arba juos buvo atlikusi su esminiais trūkumais. Nėra nustatyta, kad rangovė sutartyje numatyta tvarka būtų iniciavusi akto Nr. 9 ir jame nurodytų tariamai atliktų darbų perdavimą atsakovei. 2022 m. rugsėjo 6 d., rugsėjo 28 d. raštais atsakovei rangovę informavus apie sutarties nutraukimą, rangovė nesiėmė veiksmų: neprieštaravo dėl sutarties nutraukimo, nesutvarkė statybvietės, neapsaugojo/neužkonservavo nepabaigtų vykdyti statybos darbų, neinformavo atsakovės, jog galimai yra atliktų bet neperduotų ir neapmokėtų statybos darbų, neiniciavo jokių statybos darbų perdavimo, taip pat nereiškė pretenzijų, jog atsakovė už šiuos tariamai atliktus statybos darbus turėtų sumokėti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog 2022 m. lapkričio 24 d. bankroto administratorius lankėsi statybvietėje, tiek iki šio apsilankymo, tiek po jo ne kartą bendravo su atsakove. Bankroto administratorius rado T. B. surašytą statybos darbų aktą Nr. 9 ir pareiškė atsakovei pretenzijas dėl šiame akte nurodytų darbų apmokėjimo. Bankroto administratorius pripažino, jog santykiuose su atsakove buvo nesutarimų, dėl kurių bankroto administratorius neperdavė statybos darbų žurnalų. Atsakovė, gavusi rangovės bankroto administratoriaus pretenziją dėl atliktų, bet neapmokėtų darbų, savo iniciatyva jokių aktyvių veiksmų, ieškant, kur atlikti darbai buvo padaryti, neatliko. Ginčo akto pateikimo momentu, statybvietėje jau porą mėnesių darbus vykdė kitas rangovas – UAB „Vakarų titanas", atlikti kokius nors darbų kiekių skaičiavimus ir užfiksuoti Rangovės atliktų darbų kokybę, kaip nurodė atsakovė, nebebuvo jokios galimybės. Teismas nurodė, kad rangovams, užsakovams yra keliami aukštesni profesinio rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, šioje konkrečioje situacijoje, neabejotinai buvo arba privalėjo būti žinomas tiek teisinis reglamentavimas dėl statybos darbų perdavimo užsakovui tvarkos, tiek rizikos, susijusios su tuo, kas gresia, jei galimai atlikti statybos darbai nebus savalaikiai užfiksuoti ir perduoti. Esant atliktiems rangovės darbams, bet nepriimtiems atsakovės, būtina imtis veiksmų, jog šie darbai būtų tinkamai, t. y. įstatyme bei sutartyje numatyta tvarka, dalyvaujant atsakovės atstovui bei statybos darbų techninės priežiūros vadovui, apžiūrėti ir priimti dar iki kol statybvietėje darbus pradės kitas rangovas. Todėl atsakovė atsisakė priimti akte Nr. 9 nurodytus darbus ir reiškė dėl jų pretenzijas. Teismas vertino, kad rangovė šio akto ir/ar jame nurodytų darbų niekada bandė perduoti atsakovei, atitinkamai atsakovei niekada nekilo pareiga Sutarties galiojimo metu reikšti rangovei kokias nors pretenzijas dėl bandymo perduoti faktiškai neatliktus ir/ar nekokybiškus darbus. Teismas sprendė, kad bankroto administratoriaus pasirašytas aktas nelaikytinas vienašališkai pasirašytu aktu CK 6.694 str. 4 d. numatyta prasme, todėl šiam ginčui netaikytinos ir kitos su vienašaliu darbų perdavimu susijusios teisės normos. Teismas padarė išvadą, jog 2022 m. rugpjūčio 31 d. aktas Nr. 9 nepatvirtina, jog rangovė buvo atlikusi šiame akte nurodytus darbus, šiuos darbus atliko tinkamai. Byloje nėra įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų ginčo akte deklaruojamų darbų atlikimo faktą, kiekius ir darbų kokybę.

7.       Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog nei rangovė, nei jos bankroto administratorius, nei ieškovė neįvykdė įstatyme numatytos pareigos ir atsakovei iki šiol neperdavė statybos darbų žurnalų. Todėl vienintelis dokumentas, galintis objektyviai patvirtinti, kada ir kokius darbus atliko rangovė, ar šie darbai buvo priimti statybos darbų techninės priežiūros vadovo, ar buvo pareikšta pastabų dėl jų kokybės ir t. t., teismui nepateiktas. Konstatuojant faktines aplinkybes dalyvavo tik antstolis ir rangovės bankroto administratorius (nei atsakovė, nei statybos darbų techninės priežiūros vadovas dalyvauti šiame konstatavime nebuvo pakviesti), duomenų, jog bankroto administratorius ar antstolius turėtų atitinkamą statybinį inžinerinį išsilavinimą, leidžiantį objektyviai įvertinti atliktų/neatliktų darbų pobūdį, kiekį, kokybę, atitikimą imperatyviems teisės aktų reikalavimams ir sutarčiai, nepateikta. Atliktų darbų kiekius ieškovė įrodinėjo architektės parengtais skaičiavimais. Architektė, skaičiuodama atliktų/neatliktų statybos darbų kiekius ir juos lygindama su priėmimo perdavimo aktuose užfiksuotais tariamai atliktų statybos darbų kiekiais, nevertino, jog į aktuojamų darbų kiekį įeina ne tik statybos darbai, bet ir statybos darbų pridavimo procedūros. Teismas padarė išvadą, kad ginčo akte Nr. 9 ir UAB „Leneta“ 2022 m. liepos 18 d. akte užfiksuoti darbai faktiškai buvo neatlikti arba šie darbai buvo atlikti su esminiais trūkumais, dėl ko nei subrangovė, nei rangovė neįgijo teisės šiuos darbus perduoti ir reikalauti už juos atlyginimo.

8.       Teismas nurodė, kad rangovė UAB „Statybuteka“ neinicijavo atliktų darbų priėmimo, neinformavo užsakovės UAB „Jonavos paslaugos“ apie ketinimą perduoti darbus, todėl atsakovė neturėjo pagrindo vertinti jų kokybės, atitikties sutarties sąlygoms, kad nurodytų trūkumus ir sulaukus trūkumų ištaisymo spręstų darbų priėmimo klausimą su išlygomis arba be jų. Bankroto administratorius taip pat atliktų darbų užsakovei neperdavė, nes sutartis jau buvo nutraukta, tokios pareigos jam nebuvo, tikėjosi, kad dar sutars su užsakove dėl faktiškai atliktų darbų apmokėjimo, kai naujasis rangovas baigs darbus ir matysis skirtumas tarp seniau atliktų ir naujai atliktų darbų. Įstatyme nėra nustatyta specialios privalomos atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus perdavimo– priėmimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad perdavimo–priėmimo aktas turi būti rašytinės formos, o jo turinys – tai nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Pagal byloje pateiktus darbų perdavimo priėmimo aktus matyti, kad pirminė rangovė ir užsakovė (atsakovė) turėjo tarp jų susiklosčiusią praktiką /tvarką, kaip susitarti dėl darbų perdavimo priėmimo, turėjo aktų formas. Anksčiau rangovės ir užsakovės pasirašyti darbų perdavimo priėmimo aktai neginčijami. Nors įstatyme yra nustatyta, kad statybos rangos sutarties pagrindu atlikti darbai turi būti perduodami surašant darbų perdavimo–priėmimo aktą, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad šis reikalavimas neturėtų būti suabsoliutintas, nes pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus – yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas, t. y. sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Teismas nurodė, kad nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia rangovo teisės gauti atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti vadovaujantis kitais įrodymais. Faktas, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal CK nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ir gera valia pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus, gali rodyti, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) ir rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu.

9.       Teismas nurodė, kad pirminei rangovei nebandant atliktų darbų perduoti užsakovei (atsakovei) ir dėl to užsakovei nepareiškus pretenzijų dėl darbų kokybės ir atitikties sutarčiai, nesant statybos žurnalų, reikalingų faktiškai atliktiems darbams patvirtinti, atliktų darbų procentą įrodinėjant antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nuotraukomis, architektės skaičiavimais, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo ir dydžio.

     III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.  Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                       Pirmosios instancijos teismas, sprendime aptardamas byloje surinktus įrodymus, padarė daug klaidų, supainiojo faktų chronologinę eigą, sprendime aprašytos faktinės aplinkybės išdėstytos padrikai, nepateikiant konkrečių nuorodų, selektyviai, neobjektyviai, o išimtinai pasiremiant niekuo nepagrįsta atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija viską neigti, tam tikrus esminę reikšmę turinčius įrodymus visiškai ignoruojant.

10.2.                      Pirmosios instancijos teismas ieškovei nepagrįstai aukštai iškėlė įrodinėjimo naštos kartelę, reikalaudamas iš ieškovės statybos žurnalų ir kitų pirminių statybos darbų kiekius patvirtinančių duomenų, o kitus ieškovės pateiktus dokumentus vertindamas kritiškai, tokiu būdu suteikdamas atsakovei nepagrįstą pranašumą procese. Atsakovei beliko neigti darbų atlikimą ir kokybę (teigti, kad darbai nebuvo atlikti, o jei ir buvo atlikti – tai su esminiais trūkumais) ir tokiu būdu nesąžiningai praturtėti ieškovės sąskaita.

10.3.                      Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pradinė rangovė nemėgino perduoti faktiškai atliktų darbų, nebendradarbiavo, o ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, netinkamai vertino bylos esmę sudarančias faktines aplinkybes ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

10.4.                      Faktinės aplinkybės visiškai paneigia teismo išvadą, kad UAB „Statybuteka“ nebandė perduoti statybos rangos darbų, nurodytų statybos rangos darbų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu Nr. 9. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad buvo pagrindas spręsti dėl apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus vadovaujantis tiek nurodytu aktu, tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tiek ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

10.5.                      Priešingai, nei konstatuoja teismas, liudytojai R. D. ir T. B. patvirtino, jog iki bankroto bylos iškėlimo rangovui UAB „Statybuteka“ siekė perduoti atliktus darbus. Atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ nevykdė sutarties 5.4 ir 5.8 punktų nuostatų dėl darbų pridavimo ar atsisakymo juos priimti. UAB „Statybuteka“ nemokumo administratorius konkliudentiniais veiksmais vykdė žodinį susitarimą su UAB „Jonavos paslaugos“, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, nepasisakė dėl liudytojų parodymų teisinio vertinimo ir rėmėsi tik atsakovės poziciją pagrindžiančiais parodymais. Teismas visiškai nevertino atsakovei nepalankaus liudytojo - UAB „Statybuteka“ nemokumo administratoriaus liudijimo, dėl jo liudijimo vertinimo niekaip nepasisakė.

10.6.                      Visi teismo posėdžių metu apklausti liudytojai patvirtino, kad UAB „Statybuteka“ ir UAB „Jonavos paslaugos“ bendradarbiavo vykdant Rangos sutartį, rangovas derino Rangos sutarties pratęsimo galimybes ir dėl to susitarė, todėl darytina išvada, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad UAB „Statybuteka“ nesikooperavo ir nebendradarbiavo su užsakove UAB „Jonavos paslaugos“ vykdant 2021 m. birželio 1 d. statybų rangos darbų sutartį Nr. CPO171046.

10.7.                      Atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tuometinė Rangovė UAB „Statybuteka“ nebandė perduoti statybos rangos darbų, nurodytų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 9. Teismas nurodytos išvados jokiais aiškiais įrodymais nepagrindė. Iš liudytojų parodymų aiškiai matyti, kad statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 9. užsakovui UAB „Jonavos paslaugos“ buvo pateiktas, tačiau užsakovas atsisakė aktą priimti. Atsakovė UAB „Jonavos paslaugos“ nevykdė sutarties 5.4 ir 5.8 punktų nuostatų dėl darbų pridavimo ar atsisakymo juos priimti.

10.8.                      UAB „Statybuteka“ nemokumo administratorius konkliudentiniais veiksmais vykdė žodinį susitarimą su UAB „Jonavos paslaugos“, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, nepasisakė dėl liudytojų parodymų teisinio vertinimo ir rėmėsi tik atsakovės poziciją pagrindžiančiais parodymais. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovei nepalankaus liudytojo - UAB „Statybuteka“ nemokumo administratoriaus liudijimo, dėl jo liudijimo vertinimo niekaip nepasisakė ir tuo pažeidė CPK 177 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą motyvuoti tokį savo sprendimą.

10.9.                      Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo atlikti pakartotinį įrodymų tyrimą byloje, kadangi pirmosios instancijos teismas esmines ieškovės įrodinėjamas aplinkybes laikė nenustatytomis, o dėl dalies aplinkybių iš viso nepasisakė.

10.10.                      Teismo išvada, „kad statybų žurnalas yra „vienintelis dokumentas, galintis objektyviai patvirtinti, kada ir kokius darbus atliko rangovė“ yra visiškai nepagrįsta ir neteisėta. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, taip pat ir architektės G. V. atliktų darbų skaičiavimai, kurie grindžiami faktinių aplinkybių protokole užfiksuotų duomenų ir pastato modernizacijos projektinės dokumentacijos analize, yra pakankami ir tinkami įrodymai faktiškai pirminės Rangovės atliktiems darbams nustatyti. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodytus įrodymus atmetė kaip keliančius abejones.

10.11.                      Apeliantė kreipėsi į buvusį UAB „Statybuteka“ nemokumo administratorių, prašydama pateikti EPP sistemoje esančius UAB „Statybuteka“ bylos duomenis apie UAB „Leneta“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo aplinkybes. Iš nemokumo administratoriaus gauta 2022 m. gruodžio 22 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis, kuria buvo patvirtinti UAB „Statybuteka“ kreditorių reikalavimai, tarp jų ir 2022 m. lapkričio 3 d. UAB „Leneta“ kreditorinis reikalavimas. Į. P. apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas UAB „Leneta“ finansinis reikalavimas, kurio dalis grindžiama ir 2022 m. liepos 18 d. atliktų darbų aktu ir PVM sąskaita faktūra. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų visetas leidžia konstatuoti, jog pradinė rangovė UAB „Statybuteka“ su savo subrangovais sumontavo 311,17 kv. m, langų /lodžijų, iš kurių 152,27 kv. m. PVC gaminių (balkonų lodžijų yra užaktuotas ginčijamame 9 akte ir šie darbai nėra priimti ir apmokėti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, objektyvios tiesios byloje nenustatė.

10.12.                      Ginčo byloje pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino „ar užsakovė tinkamai priėmė pirminės rangovės atliktus darbus, nurodytus akte Nr. 9, nes tokio perdavimo priėmimo nebuvo“, tačiau atsakovė teikė prašymą sumažinti priteistiną kainą dėl esą esminių pradinės rangovės UAB „Statybuteka“ darbų trūkumų. Projekto vadovas R. D. teigė, jog pradinė rangovė statybvietę paliko 2022 m. gegužės mėnesį ir po to naujų darbų neatliko. Šiam liudijimui prieštarauja projekto techninio prižiūrėtojo E. Š. parodymai, kadangi jis nurodė, kad „Pirmasis rangovas neatliko darbų: langai buvo sumontuoti, bet viduje ir išorėje apdailos darbai nebuvo atlikti“. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pradinis rangovas UAB „Statybuteka“ su savo pasirinktais subrangovais 2022 m. liepos 18 d. atliko balkonų/lodžijų montavimo darbus. Akivaizdu, jog liudytojo R. D. parodymai yra nepatikimi ir jais remtis teismas negalėjo.

11.       Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                       Bankroto administratoriaus pasirašytas aktas nelaikytinas vienašališkai pasirašytu aktu, CK 6.694 straipsnio 4 dalies prasme, todėl šiam ginčui netaikytinos ir kitos su vienašaliu darbų perdavimu susijusios teisės normos, tame tarpe ginčo aktas kaip toks pats savaime nėra laikytinas įrodymu, patvirtinančiu, jog Rangovas yra atlikęs ginčo darbus. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai sprendė, kad vien tik pats 2022 m. rugpjūčio 31 d. aktas Nr. 9 nepatvirtina, jog Rangovas buvo atlikęs šiame akte nurodytus darbus, bei šiuos darbus atliko tinkamai.

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas vertino ne pavienius įrodymus, o įrodymų ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, kurių prieštaringumas ir nepatikimumas ir sąlygojo teismo išvadą, kad Rangovas ginčo statybos darbų nebuvo atlikęs. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktų įrodymų visumą, padarė priešingas išvadas, nei norėtų apeliantė, nereiškia, jog šios teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos.

11.3.                      Architektės parengti skaičiavimai yra nekorektiški, ydingi ir objektyviai nepagrįsti, kitaip tariant, tėra manipuliacija skaičiais, siekiant juos dirbtinai pateikti kaip esą objektyvius ieškovės poziciją patvirtinančius įrodymus. Teismo posėdyje apklausta architektė patvirtino, jog praeityje darbo santykiais buvo susijusi su ieškove, šie architektės skaičiavimai vertintini itin kritiškai ne tik dėl turinio trūkumų, bet ir dėl labai tikėtinos šališkumo galimybės.

11.4.                      Ieškovė apeliaciniame skunde pripažįsta aplinkybę, jog jokių įrodymų dėl šildymo sistemos atnaujinimo ir pertvarkymo darbų atlikimo į bylą nėra pateikta, tačiau nurodo, jog nesant rašytinių įrodymų, atliktų darbų kiekis ir vertė turėtų būti preziumuojami. Atsakovė su tokiomis ieškovės interpretacijomis kategoriškai nesutinka, kadangi, nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato jokios atliktų darbų prezumpcijos, todėl rangovas, siekiantis gauti atlygį už statybos darbų atlikimą, visų pirma privalo įrodyti darbų atlikimo faktą, ypač turint omenyje, jog ginčo aktas Nr. 9 nelaikytinas pasirašytu vienašališkai CK 6.694 straipsnio 4 dalies  numatyta prasme. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog Rangovas akte Nr. 9 nurodytų šildymo sistemos atnaujinimo darbų nebuvo atlikęs.

11.5.                      Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai, ne tik nepatvirtina ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo, bet priešingai, patvirtina, jog Rangovas ginčo akte nurodytų darbų nebuvo atlikęs. Atsakovė į bylą yra pateikusi 2023 m. kovo 27 d. aktus (2 vnt.) ir 2023 m. birželio 30 d. su UAB „Vakarų titanas“ sudarytą aktą, kurie patvirtina, jog ginčo akte Nr. 9 užfiksuotus statybos darbus atliko ne Rangovas, o naujasis rangovas UAB „Vakarų titanas“. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo ir dydžio.

11.6.                      Pirmosios instancijos teismas, šioje byloje spręsdamas dėl statybos darbų žurnalo įrodomosios reikšmės, vertino, jog kiti byloje esantys įrodymai, ieškovės teigimu, patvirtinantys darbų atlikimo faktą yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog esamoje situacijoje būtent statybos darbų žurnalai galėtų objektyviai patvirtinti ar paneigti ginčo statybos darbų atlikimo faktą.

11.7.                      Kadangi pareiga išsaugoti statybos darbų žurnalus teko Rangovui, jos bankroto administratoriui, o vėliau ieškovei, ieškovei į bylą nepateikus aktualių statybos darbų žurnalų ir kitos su statybos darbais susijusios dokumentacijos, ieškovės atžvilgiu buvo pagrindas taikyti contra spoliatorem prezumpciją, konstatuojant, jog statybos darbų žurnaluose nėra užfiksuota, jog Rangovas būtų atlikęs, o statinio statybos techninis prižiūrėtojas teisės aktų nustatyta tvarka priėmęs akte Nr. 9 išvardintus darbus. Nagrinėjamo ginčo atveju, tai reiškia, jog Statybos darbų žurnalų įrašai patvirtina, kad Rangovas akte Nr. 9 nurodytų darbų yra neatlikęs.

11.8.                      Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog tuometinis Rangovas UAB „Statybuteka“ nebandė Atsakovei perduoti statybos rangos darbų, nurodytų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 9. Byloje nesant jokių objektyvių duomenų, jog pats Rangovas siekė perduoti ginčo akte nurodytus darbus, pirmosios instancijos teismo išvada, jog tuometinis Rangovas UAB „Statybuteka“ nebandė atsakovei perduoti statybos rangos darbų, yra teisinga ir pagrįsta.

11.9.                      Atsakovės įsitikinimu, visos pasekmės, susijusios su delsimu perduoti tariamai atliktus darbus ir pareikšti atitinkamas pretenzijas, dėl ko šiai dienai nėra priemonių objektyviai nustatyti, kokius darbus buvo ar nebuvo atlikęs Rangovas, turėtų tekti ne atsakovei, o šiuo atveju, Rangovui ir jo teisių perėmėjai ieškovei.

11.10.                      Atsakovė šioje byloje iš esmės įrodinėjo, jog Rangovas akte Nr. 9 nurodytų darbų nebuvo atlikęs, ankstesniais tarpiniais aktais priimti ir apmokėti Rangovo darbai buvo atlikti su defektais. Atsižvelgiant į tai, jei apeliacinės instancijos teismas visgi spręstų priešingai, nei pirmosios instancijos teismas, ir nustatytų, jog Rangovas ginčo darbus kokia nors apimtimi visgi buvo atlikęs, ieškovės ieškinys vis tiek turėtų būti atmetamas.

11.11.                      Apeliantė, prašydama prijungti naujus įrodymus, nenurodo jokių svarbių aplinkybių, dėl kokių priežasčių ji šių dokumentų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme arba kodėl šiuos dokumentus pateikti būtinybė iškilo tik dabar. Todėl vien jau dėl šių priežasčių apeliantės prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo turėtų būti atmestas. Įvertinus tai, jog nėra ginčo, kad UAB „Leneta“ vykdė tik stiklo paketų sudėjimo darbus, o byloje ginčas iš esmės yra dėl to, ar Rangovas buvo atlikęs kitus su balkonų ir lodžijų stiklinimu susijusius statybos darbus, manytina, jog apeliantės prašomi prijungti įrodymai šioje byloje negali nei patvirtinti, nei paneigti absoliučiai jokių aplinkybių.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

13.       Apeliantė prašo priimti ir prijungti prie bylos 2022 m. gruodžio 22 d. Panevėžio apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-342-425/2022, kuria buvo patvirtinti UAB „Statybuteka“ kreditorių reikalavimai, tarp jų, ir 2022 m. lapkričio 3 d. UAB „Leneta“ kreditorinis reikalavimas bei „Leneta“ kreditorinį reikalavimą patvirtinantys dokumentai: pirkimo-pardavimo sutartys, komerciniai pasiūlymai, atliktų darbų priėmimo aktai objekte(duomenys neskelbtini), sudaryti 2022 m. gegužės 26 d. ( 23 283,22 Eur), 2022 m. gegužės 26 d. ( 3118,27 Eur), 2022 m. birželio 20 d. objekte (duomenys neskelbtini) ( 1810 Eur), 2022 m. liepos 18 d. objekte (duomenys neskelbtini)( 23 513,16 Eur), pagal šiuos aktus išrašytos sąskaitos-faktūros, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas 2022 m. lapkričio 3 d. tarp UAB „Leneta“ ir UAB „Statybuteka“. Nurodo, kad nauji įrodymai yra žinomi bylos šalims, buvo aptariami bylos nagrinėjimo eigoje pirmoje instancijoje, todėl bylos nagrinėjimo neužvilkins, tačiau būtina juos pateikti ir įvertinti, nes pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad nei „Leneta“ aktas, nei jo pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra nėra pasirašyti nei vieno rangovės atstovo. Pateikti įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes, kad „Leneta“ reikalavimas buvo patvirtintas „Statybuteka“ bankroto byloje, vadinasi, atsakovės pripažintas kaip pagrįstas.

14.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naujų įrodymų priėmimas yra būtinas vertinant priimto teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą, bylos nagrinėjimo neužvilkins, įrodymų turinys yra šalims žinomas, todėl nauji įrodymai priimami ir bus vertinami nagrinėjant apeliacinį skundą ( CPK 314 straipsnis).

15.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl rangovo teisės gauti apmokėjimą už atliktus darbus nutraukus rangos sutartį (CK 6.671 straipsnis) ir dėl įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis).

16.       Byloje nustatyta, kad ieškovė yra perėmusi buvusios arba pradinės rangovės „Statybuteka“ reikalavimo teises į užsakovę „Jonavos paslaugos“ pagal 2024 m. sausio 29 d. reikalavimo teisės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Sava ranga“ iš BUAB „Statybuteka“ įsigijo reikalavimo teisę į UAB „Jonavos paslaugos“, grindžiamą 2022 m. rugpjūčio 31 d. atliktų statybos darbų aktu 43 529,63 Eur sumai. Savo ruožtu UAB „Statybuteka“ reikalavimas į  UAB „Jonavos paslaugos“ yra kilęs iš 2021 m. birželio 1 d. statybos rangos darbų sutarties Nr. CPO171046 dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) renovacijos. Pagal rangos sutarties nuostatas, atlikti darbai turėjo būti perduodami kiekvieno mėnesio pabaigoje pagal atliktų darbų aktą, apmokėjimas - per 30 dienų nuo sąskaitos pateikimo dienos. Rangovės surašyti ir perduoti darbai pagal aštuonis aktus yra priimti ir už juos sumokėta. Užsakovė „Jonavos paslaugos“ 2022 m. spalio 8 d. nutraukė rangos sutartį. Liudytojas R. D., užsakovės darbuotojas, 2024 m. spalio 23 d. teismo posėdyje pripažino, kad apie 2022 m. liepos mėnesį buvo sutikimas tarp užsakovo, rangovo ir techninio prižiūrėtojo, kuriame aptarinėjo, kaip priimti atliktus darbus esant rangovės sunkiai priešbankrotinei situacijai, tačiau nieko nesusitarė. Liko neaktuoti, nepriimti ir neapmokėti darbai, nurodomi akte Nr. 9, atlikti 2022 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais, bendra suma 38 935,90 Eur ( su PVM) ir 3 504,60 Eur delspinigių.

17.       UAB „Statybuteka“ 2022 m. spalio 17 d. buvo iškelta bankroto byla, bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 623 496,76 Eur. Nemokumo administratorius, perėmęs vadovavimą įmonei, 2022 m. lapkričio 24 d. su antstoliu fiksavo faktines aplinkybes apie renovuojamo namo (duomenys neskelbtini) atliktų darbų būklę, administratorius vedė derybas su užsakovu dėl apmokėjimo už likusius darbus, tačiau nesėkmingai, administratorius pasirašė atliktų darbų aktą Nr.9 ir pateikė užsakovui apmokėti 38 935,90 Eur sąskaitą.

18.       Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, kad tais atvejais, kai rangos sutartis nutraukiama dėl to, jog rangovas darbą vykdo ne laiku, nekokybiškai, tai nepanaikina rangovo teisės gauti apmokėjimą už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Taip nustatant užsakovui pareigą atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus net ir tuo atveju, kai rangos sutartis nutraukiama dėl rangovo kaltės, yra įgyvendinamas civilinės teisės principas, draudžiantis praturtėti kito asmens sąskaita. Todėl sutiktina su apeliante, kad nepaisant įvairių kliūčių nustatyti statybų eigos faktines aplinkybes (dingusio statybų darbų žurnalo, sudėtingo šalių bendravimo ir pan.)  vis tiek turėjo būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys arba nepagrindžiantys faktiškai atliktų darbų apimtis ir jų vertę.

19.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį nurodęs, kad rangovas nepakankamai bendradarbiavo, neorganizavo darbų perdavimo, nepateikė statybos darbų žurnalo, todėl neįrodė darbų atlikimo fakto. Sutiktina, kad pradinė rangovė 2022 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesį neorganizavo atliktų darbų priėmimo, neišsaugojo statybos darbų žurnalo, kitų statybos eigą įrodančių dokumentų. Tačiau rangovei 2022 m. spalio 26 d. buvo iškelta bankroto byla, paskirtas nemokumo administratorius pradėjo įgyvendinti juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas ( JANĮ 66 straipsnis). Nemokumo bylose egzistuoja viešojo intereso gynimo poreikis, todėl teismas turi ypač atidžiai vertinti įrodinėjamas aplinkybes ir daryti išvadas paisydamas visų kreditorių galimų interesų.  

20.       Nustatyta, kad nemokumo administratorius su antstoliu 2022 m. lapkričio 24 d. fiksavo faktines aplinkybes ginčo objekte, perrašė 2022 m. liepos-rugpjūčio atliktų darbų aktą, nusiuntė jį užsakovui  ir 2023 m. vasario 16 d. pareikalavo apmokėti pagal aktą. Užsakovas atsisakė apmokėti. Teismas vertino, kad nemokumo administratoriaus pasirašytas atliktų darbų aktas nelaikytinas vienašaliu darbų priėmimu CK 6.694 straipsnio prasme, nes nėra techninės priežiūros parašo ir nėra įrašo, kad tai vienašalis darbų priėmimas.

21.       Teisėjų kolegija vertina, kad šioje rangos sutartyje užsakovas ( „Jonavos paslaugos“) nesilaikė CK 6.691 straipsnyje ir Pirkimo sutarties 8.2.4 punkte nustatytos pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti su tiekėju, nes sužinojęs, kad pradinei rangovei iškelta bankroto byla, neorganizavo tinkamo objekto perėmimo ir perdavimo iš vieno rangovo kitam, nekvietė nemokumo administratoriaus surašant 2022 m. gruodžio 7 d. defektinį aktą, dar daugiau, pasamdė naują rangovą ir leido jam pradėti darbus, kas žymiai apsunkina galimybes nustatyti, kiek darbų atliko pradinė rangovė. Gavusi 2022 m. liepos-rugpjūčio atliktų darbų aktą iš nemokumo administratoriaus, užsakovė, kolegijos vertinimu, laikydamasi bendradarbiavimo pareigos, turėjo organizuoti derybas su nemokumo administratoriumi ir įvertinti atliktų darbų įrodymus, spręsti apmokėjimo klausimą. Kolegijos nuomone, užsakovės 2023 m. vasario 24 d. atsakymas į pretenziją dėl akto apmokėjimo (t.1, b.l. 140), yra pernelyg formalus, motyvai nepriimti sąskaitos dėl to, kad nėra techninio prižiūrėtojo parašo ir nėra įrašo, kad tai vienašalis darbų priėmimas, laikytini nepakankamais šios bylos situacijoje.

22.       Ginčas kilo dėl trijų akto Nr. 9 pozicijų: 1) šildymo sistemos atnaujinimas ar pertvarkymas ( 904,72 Eur); 2) išorinių sienų šiltinimas, įskaitant sienų konstrukcijos defektų pašalinimą ( 12029,68 Eur); ir 3) balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir /ar naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą ( 19244,03 Eur).

Dėl balkonų ar lodžijų įstiklinimo

23.       Nustatyta, kad subrangovė „Leneta“ yra pateikusi rangovei „Statybuteka“ du atliktų darbų aktus: 2022 m. gegužės 26 d. ir 2022 m. liepos 18 d. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2022 m. gegužės 26 d. akte nurodyti balkonų stiklinimo darbai ir patys langai yra užaktuoti iki šalių atliktų darbų akto Nr. 8, už šią dalį darbų yra apmokėta. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas 2022 m. liepos 18 d. „Leneta“ atliktų darbų aktą apsiribojo formaliu kriterijumi, kad šių darbų „taip pat nepriėmė rangovė iš savo subrangovės UAB „Leneta". Apeliantė pateikė 2022 m. liepos 18 d. „Lenetos“ atliktų darbų aktą, kuris pasirašytas abiejų šalių, rangovės ir subrangovės ( t.3, b.l. 138), todėl nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie darbai buvo nepriimti ir todėl esą  neatlikti. Į bylą nepateikta duomenų, kad „Leneta“ sumontuoti langai buvo kaip nors sugadinti, išardyti, utilizuoti ar pan. Vadinasi, „Leneta“ kaip subrangovė įstiklino iš viso 81,33 proc. ginčo namo balkonų ( pagal akto Nr. 8 duomenis - 41,53 proc. nuo pradinio kiekio ( 382,56 kv.m.) ir 39,80 proc. pagal akto Nr.9 duomenis).

24.       Aplinkybę, kad iki rangos sutarties nutraukimo buvo įstiklinta 81,33 proc. namo balkonų, patvirtina antstolio 2022 m. lapkričio 24 d. akto fotofiksacijos duomenys. Pastebėtina, kad antstolis atlieka faktinių aplinkybių konstatavimą pagal Antstolių įstatymo 23 straipsnį, tam statybinio pobūdžio specialios žinios nėra reikalingos, todėl teismo argumentai atmesti antstolio fiksuotus duomenis dėl to, kad antstolis neturi specialių statybinių žinių, yra nepagrįsti. Pagal antstolio atliktą fotofiksaciją architektė G. V. paskaičiavo, kad rangos sutarties su UAB „Statybuteka“ nutraukimo dieną visiškai neatliki balkonų (lodžijų) įrengimo darbai sudarė 54,56 kv.m.  iš 382,56 kv.m. sutartinio kiekio. Netiesiogiai balkonų įstiklinimą patvirtina ir 2022 m. gruodžio 7 d. ginčo namo nebaigtų vykdyti darbų defektinio akto Nr.1 duomenys ( t.1, b.l.138). Nors defektinis aktas sudarytas nedalyvaujant pradiniam rangovui (jo nemokumo administratoriui), tačiau šiame akte fiksuojama, kad faktiškai yra atliktas 5 butų balkonų lodžijų tvarkymas, perdarymas, šiltinimas, armavimas, struktūrinio tinko įrengimas, 80 kv.m. butų lodžijų šiltinimas, armavimas, struktūrinio tinko įrengimas, 16 butų balkonų defektų šalinimas ( palangės, apvadai, struktūrinis tinkas). Jeigu balkonai būtų buvę apskritai neįstiklinti, kaip kad sprendė pirmosios instancijos teismas, tai nebūtų fiksuotas balkonų lodžijų šiltinimas, armavimas, palangių įrengimas ir pan. Teismo teiginys, kad esą „ieškovė nepagrįstai teigia, kad balkonų /lodžijų tvarkymą – perdarymą, angokraščių remontą, balkonų defektų šalinimą (net 16 butų), įskilusių stiklo paketų keitimą ir t. t. buvo atlikusi rangovė“, prieštarauja defektiniam aktui, kuriame būtent užfiksuoti faktiškai atlikti darbai, tame skaičiuje ir 16 butų balkonų defektų šalinimas (palangės, apvadai, struktūrinis tinkas) ( t.1, b.l.139).

25.       Architektė G. V. savo paskaičiavime nurodė, kad ginčo akto pozicijos Nr. 9 „Balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą“ įstiklinta 85,74 proc. visų reikalingų įstiklinti balkonų ploto. Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 9 nurodyta, kad pozicijos Nr. 9 atlikta darbų nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį laikotarpį 81,33 proc. Iš to matoma, kad akte yra nurodyta mažesnis procentas, negu yra įstiklinta langų. G. V. nuomone, galima spręsti, kad likę 4,41 proc. yra skirti įstiklintų langų sureguliavimui. 

26.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad „Leneta“ kaip subrangovės atlikti balkonų lodžijų įstiklinimo darbai yra užfiksuoti atliktų darbų aktais tinkamai, rangovės priimti, įrodymų, kad šie darbai buvo demontuoti, nepateikta, todėl darytina išvada, kad liko neįstiklinta 54,56 kv.m. ginčo namo balkonų. Todėl vėlesnio rangovo UAB „Vakarų titanas“ 2023 m. kovo 27 d. darbų perdavimo - priėmimo akte fiksuotu  balkonų lodžijų įstiklinimo plotu (171,13 kv.m.) ir atitinkamai atliktų darbų kiekiu negalima vadovautis kaip patikimu įrodymu, kad darbų neatliko pradinė rangovė. Sutiktina su apeliantės pozicija, kad „Vakarų titanas“ savo aktuose iš dalies dubliavo pradinės rangovės atliktus darbus.

27.       Pirmosios instancijos teismas atmetė architektės paskaičiavimą dėl to, kad jame neįvertinti visi statybos darbų etapai, sudedamosios dalys, nes iš byloje esančio techninio darbo projekto ištraukos matyti, jog be stiklo paketo įdėjimo darbų, taip pat turi būti įrengiamos vidaus palangės, atstatoma vidaus apdaila, įrengiami angokraščiai, atliekami tinkavimo, glaistymo, dažymo darbai, įrengiamos lodžijų atitvaros, lodžijų plokštės apšiltinamos ne tik iš lauko, bet ir iš vidaus, viduje įrengiamas silikoninis tinkas, atskiri elementai apskardinami ir t. t. Kaip matyti iš rangovės naudotos atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto formos, tokio pobūdžio darbų atlikimas nėra išskirtas atskira eilute, todėl teismas darė loginę išvadą, jog šie darbai labiausiai yra susiję su lodžijų ir balkonų stiklinimo darbais, todėl turėjo būti užaktuoti ginčo akto 9 eilutėje. Tačiau architektė šių darbų atlikimo/neatlikimo nevertino ir net negalėjo įvertinti, kadangi jai nebuvo pateikti absoliučiai jokie duomenys, kokie darbai buvo atlikti namo viduje. Kitaip tariant, teismas kėlė klausimą, kokią dalį pagal sutartį numatytos pozicijos „Balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimą ir ar naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimą pagal vieną projektą“ sudaro rangovės ginčo akte nurodyti balkonų/lodžijų įstiklinimo faktiškai atlikti darbai. Tačiau į šį klausimą atsako architektės G. V. paskaičiavimo akto 3 išvada, kad ginčo akte nurodytas mažesnis atliktų darbų procentas ( 81,1 ), negu kad būtų skaičiuojant pagal faktiškai įstiklintų balkonų plotą, būtent likę 4,41 proc. yra skirti įstiklintų langų sureguliavimui ( t.2, b.l. 7).

28.       Pirmosios instancijos teismas darė viena kitai prieštaraujančias išvadas - kad darbai neatlikti arba atlikti su dideliais trūkumais. Abi išvados negali egzistuoti vienu metu. Jeigu darbai neatlikti – jokių trūkumų konstatuoti negalima. Jeigu kalbama apie trūkumus, nesvarbu, kokio tai laipsnio trūkumai, vadinasi, darbai buvo atlikti. Atliktų darbų trūkumus atsakovė įrodinėjo ginčo namo gyventojų atsiliepimais ir pastabomis, tačiau nepateikė trūkumams taisyti reikalingų lėšų paskaičiavimo. Jau minėtas 2022 m. gruodžio 7 d. defektinis aktas, priešingai, negu nurodė sprendime teismas, neatsako į klausimą, kokie nustatyti atliktų darbų defektai ir kiek lėšų reikės šiems defektams ištaisyti, nes aktas sudarytas iš dviejų stulpelių: 1) atnaujinimo priemonės pavadinimas pagal projektą ir 2) faktinis darbų kiekis ( t.1, b.l.138). Vadinasi, 25 defektinio akto eilutė „Butų balkonų defektų šalinimas ( palangės, apvadai, struktūrinis tinkas) 16 butų“ reiškia, kad 16 butų balkonų defektai buvo jau pašalinti defektinio akto sudarymo metu.

29.       Pažymėtina, kad užsakovė, atsisakiusi bendradarbiauti su pradinės rangovės nemokumo administratoriumi ir neatlikusi nors ir pavėluotai gautame akte Nr. 9 fiksuotų darbų priėmimo, tuo pačiu atsisakė ir galimybės fiksuoti darbų trūkumus kartu su rangovu, įrašyti pastabas į aktą ir paskaičiuoti defektų šalinimo kainą. Sutiktina su apeliante, kad pagal šalių Sutarties 5.4 punktą užsakovui buvo nustatyta pareiga per 5 darbo dienas nuo akto gavimo dienos priimti darbus ir pasirašyti aktus, ir, jeigu reikalinga, raštu pareikšti pagrįstas pretenzijas dėl netinkamo darbų atlikimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, skaičiuodama atliktų darbų kiekius, nevertino, ar darbai buvo atlikti tinkamai, tačiau ieškovė ir neturėjo pareigos vertinti kokybę. Nors atsakovė byloje nuolat kritikavo rangovės darbų kokybę, tačiau, kaip minėta, konkrečių įrodymų apie netinkamą kokybę, išskyrus gyventojų pareikštas pavienes pastabas, nebuvo pateikta. Dar daugiau, užsakovas pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį, dėl rangos darbų kokybės turi teisę reikšti vieną iš reikalavimų: reikalauti pašalinti trūkumus arba mažinti kainą, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, tačiau užsakovui nesuteikta teisė apskritai nemokėti už atliktus rangos darbus.     

30.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad visuma byloje pateiktų įrodymų: „Leneta“ atliktų darbų aktai, sąskaitos, „Leneta“ kreditorinis reikalavimas, patvirtintas „Statybuteka“ bankroto byloje, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, G. V. paskaičiavimas, 2022 m. gruodžio 7 d. defektinis aktas, liudytojo E. Š. parodymai 2024 m. lapkričio 25 d. teismo posėdyje, kad „pirmasis rangovas langus buvo sumontavęs, bet viduje ir išorėje apdailos darbai nebuvo atlikti“, leidžia daryti priešingą išvadą, negu kad padarė pirmosios instancijos teismas, kad ieškovės reikalavimas dalyje dėl ginčo akto 9 pozicijos yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl priimtas sprendimas panaikintinas ir priteistina ieškovei iš atsakovės 19 244,03 Eur.  

Dėl išorinių sienų šiltinimo įskaitant sienų konstrukcijos defektų šalinimą

31.       Pagal pirkimo sutarties priedą Nr.4 buvo numatyta, kad išorinių sienų šiltinimo įskaitant sienų konstrukcijos defektų pašalinimą darbų turi būti atlikta 2687,40 kv.m. Pagal pradinės rangovės atliktų darbų aktus 1-8, buvo atlikta 85 proc. šios pozicijos darbų. Ieškovė įrodinėjo, kad pagal ginčo aktą Nr.9 per 2022 m. liepos-rugpjūčio mėnesius buvo atlikta dar 5 proc. sienų šiltinimo darbų už 12 029,68 Eur, tokiu būdu bendras šios pozicijos darbų atliktų darbų procentas sudarytų 90 proc. Kaip jau minėta, statybos darbus įrodančių dokumentų (statybos darbų žurnalų, medžiagų pirkimo sąskaitų, sutarčių ir pan.) nėra pateikta, todėl atliktų darbų procentą šioje byloje reikėjo nustatyti pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir fotofiksaciją bei architektės G. V. atliktą paskaičiavimą.

32.       Pirmosios instancijos teismas kritikavo G. V. paskaičiuotą atliktų darbų procentą, motyvuodamas, kad į aktuojamų darbų kiekį įeina ne tik statybos darbai, bet ir statybos darbų pridavimo procedūros, t.y. statybos darbai sudaro 95 procentus aktuojamų darbų, o likę 5 procentai akto darbų ir tuo pačiu sutarties kainos yra skiriami statybos užbaigimo procedūrų darbams. Teismas nurodė, kad tokią išvadą daro iš pirkimo sutarties 3.3, 5.2 ir 5.10 punktų. T. S. 3.3 punktas nurodo, kad į pirkimo sutarties kainą įeina darbo jėgos, mechanizmų, medžiagų kaina, mokesčiai, draudimo, transportavimo, techninės dokumentacijos statybos užbaigimo komisijai parengimo išlaidos, etc., o sutarties 5.2 punktas nustato, kad tiekėjui už tinkamai atliktus darbus sumokama ne daugiau 95 proc. kainos, o likusieji 5 proc. sumokami po galutinio akto ir darbų perdavimo užsakovui dienos gavus defektų ištaisymo garantinį užtikrinimą. Sutarties 5.10 punktas nustato, kad tiekėjas sąskaitoje galutiniam mokėjimui turi nurodyti ne mažiau kaip 5 proc. kainos. Teisėjų kolegija šias sutarties nuostatas aiškina taip, kad tarpiniuose atliktų darbų aktuose turi būti nurodomi faktiškai atlikti darbai ir tai, kokį procentą sutartyje numatyto kiekio jie atitinka.

33.       Kitas teismo argumentas nesiremti G. V. paskaičiavimu buvo tas, kad ji nepagrįstai termoizoliacijos ir tvirtinimo konstrukcijos įrengimą vertino kaip 75-80 proc. nuo sutarties punkto, pavadinto „išorinių sienų šiltinimas įskaitant sienų konstrukcijos defektų šalinimą“, o fasado apdailos darbams paliko 20-25 proc. šios pozicijos darbų. Kaip matyti iš G. V. pateikto papildomo paaiškinimo, ji šioje pozicijoje paskirstė dalis (procentus) iš esmės remdamasi reikalingomis darbo sąnaudomis atlikti termoizoliacijos ir tvirtinimo konstrukcijos darbus (80 proc.) ir fasado apdailą (20 proc.). Teismas nurodė, kad tokia koncepcija - skirstyti darbo sudedamąsias dalis pagal reikalingo darbo kiekį – yra nepagrįsta, nes darbo kainą sudaro ne tik darbo jėgos apmokėjimas, bet ir mechanizmų bei medžiagų kaina. Teisėjų kolegija tokias teismo išvadas laiko nepakankamai argumentuotomis ir pritaria G. V. koncepcijai, kad skaičiuojant sudėtingo statybos proceso sudedamųjų dalių proporcijas šiuo atveju būtent reikalingo darbo laikas yra vienas iš esminių kriterijų skaičiuojant, kokią procentinę dalį sudaro vienas procesas (pvz., konstrukcijos įrengimas), ir kokią dalį – kitas procesas (pvz., apdaila). Nėra pateikta įrodymų, kad termoizoliacijos ir konstrukcijos įrengimui naudotos medžiagos ir mechanizmai buvo ženkliai pigesni, negu kad fasado apdailai reikalingos medžiagos ir mechanizmai, kas galėtų iš esmės nulemti skirtingas procentines šių dviejų darbo etapų dalis. Nėra pateikta ir atsakovės vertinimo, kiek, jos nuomone, procentų sudarė pradinės rangovės 2022 m. liepos-rugpjūčio mėnesį atlikti darbai, jeigu atsakovė nesutinka, kad buvo atlikta 5 proc. darbų.

34.       Todėl teisėjų kolegija vertina, kad nesant konkrečių įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus paskaičiavimus, spręstina, kad rangovė atliko 5 proc. išorinių sienų šiltinimo darbų ir įgijo teisę gauti apmokėjimą 12 029,68 Eur. Atitinkamai priimtas teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį šioje dalyje patenkinti.

Dėl šildymo sistemos atnaujinimo  

35.       Ieškovė taip pat prašė priteisti 904,72 Eur už 5 proc. atliktų šildymo sistemos atnaujinimo ar pertvarkymo darbų.

36.       Ginčo atliktų darbų akte nurodoma, kad iki 2022 m. liepos mėnesio buvo atlikta 90 proc. šildymo sistemos atnaujinimo darbų, o per 2022 m. liepos- rugpjūčio mėnesius - 5 proc. darbų. Liudytojas R. D. 2024 m. spalio 24 d. teismo posėdyje pripažino, kad 2022 m. – 2023 m. šildymo sezono metu ginčo namas buvo šildomas, sistema veikė. Liudytojas nurodė, kad šiuo metu trūksta tik šildymo sistemos testavimo ir galutinio pridavimo naudoti, o nesant išlikusių statybos dokumentų, organizuoja ekspertinį vertinimą, kad galėtų priduoti namo šildymo sistemą Šilumos tinklams, tačiau pripažino, kad „Jonavos paslaugos“ yra gavę iš draudimo bendrovės apie 10 000 Eur, skirtų pirmosios rangovės statybos darbų defektams taisyti.

37.       Kaip jau minėta šio sprendimo 16 pastraipoje, pradinės rangovės surašyti ir perduoti darbai pagal aštuonis aktus yra priimti ir už juos sumokėta, konkrečiai 2022 m. liepos 22 akte Nr. 8 nurodyta, kad „Statybuteka“  nuo statybos pradžios iki 2022 m. liepos 22 d. yra atlikusi 90 proc. šildymo sistemos atnaujinimo ir pertvarkymo darbų ( t. 1, b.l. 97), o pagal ginčo aktą Nr. 9 nurodė atlikusi dar 5 proc. šios pozicijos darbų. Tačiau naujoji rangovė „Vakarų titanas“ 2023 m. kovo 27 d. akte nurodo, kad taip pat yra atlikusi 95 proc. šildymo sistemos atnaujinimo ir pertvarkymo darbų ( t.2, b.l. 145). Pirmosios instancijos teismas neatsakė į klausimą, kokiu pagrindu ir kokiu būdu naujoji rangovė aktavo atlikusi iš esmės tuos pačius darbus (bent jau 90 proc.), kuriuos jau buvo atlikusi pirmoji rangovė. Teisėjų kolegija turi pritarti apeliantės pozicijai, kad „Vakarų titano“ 2023 m. kovo 27 d. atliktų darbų aktas didžiąja dalimi dubliuoja „Statybutekos“ atliktų darbų aktą Nr. 8 ( kuris yra priimtas ir apmokėtas). Ši išvada netiesiogiai patvirtina, kad ir likę 5 proc. šildymo sistemos pertvarkymo darbų, nurodytų ginčo akte Nr. 9, buvo atlikti pirmosios rangovės, nes naujoji rangovė nepateikė įrodymų ( statybos darbų žurnalų, medžiagų pirkimo dokumentų ir pan.), kokius darbus, sudarančius dar 5 proc. šildymo sistemos atnaujinimo, yra atlikusi.

38.       Visuma pateiktų įrodymų („Statybutekos“ atliktų darbų aktai Nr. 8, Nr.9, „Vakarų titano“ aktas, liudytojo R. D. patvirtinimas apie namo šildymą 2022-2023 metų šildymo sezono metu) leidžia daryti išvadą, kad pirmoji rangovė vis dėlto buvo atlikusi iš viso 95 proc. šildymo sistemos pertvarkymo darbų. Likusieji 5 proc. nuo sutartinės vertės, kaip kad pripažino ir teismas savo sprendime, yra skirti statybos užbaigimo procedūroms (šiuo atveju, ekspertizei, testavimui), be to, įvertintina ir tai, kad atsakovė yra gavusi ir draudimo išmoką papildomoms išlaidoms padengti.

39.       Todėl ir šioje dalyje priimtas sprendimas, kolegijos vertinimu, turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas ieškinį patenkinti.

40.       Apibendrindama teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos vykdymą, atsiskaitymą su rangovu nutraukus rangos sutartį, užsakovo kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigą (CK 6.644 straipsnis, 6.662straipsnis, 6.671 straipsnis), nemokumo proceso reikšmę ir nemokumo administratoriaus įgaliojimus (JANĮ 66 straipsnis), nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje akcentuojama rangovo teisė gauti apmokėjimą nepaisant įvairių dokumentacijos trūkumų,  netinkamai vertino įrodymus  (CPK 185 straipsnis), todėl teismo padaryta išvada, kad pradinė rangovė apskritai neatliko darbų ir neturi teisės į atliktų darbų apmokėjimą, neatitinka proporcingumo, teisėtumo ir teisingumo kriterijų. Priimtas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį patenkinti, priteisti ieškovei iš atsakovo 38 935,90 Eur skolą ( suma su PVM) už atliktus statybos darbus. Atitinkamai tenkinami išvestiniai reikalavimai - priteisiama  3 504,60 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

41.       Ieškovės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 862 Eur žyminio mokesčio išlaidos ir 1000 Eur už advokato paslaugas, apeliacinės instancijos teisme - 863 Eur žyminio mokesčio ir 1000 Eur už advokato darbą. Iš viso 3725 Eur. Ieškinį patenkinus ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

n u s p r e n d ž i a :        

Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Sava ranga“, įm.k. 302534162, iš atsakovės UAB „Jonavos paslaugos“, įm.k. 156916523, 38 935,90 Eur skolos (trisdešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt penkis eurus ir 901 ct,  suma su PVM) skolos,  3 504,60 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturis eurus ir 60 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3725 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Žibutė Budžienė                                        

Diana Labokaitė

Lina Žemaitienė