Civilinė byla Nr. e2-296-823/2018

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00629-2016-2

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija  3.4.3.11 

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens E. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-897-555/2017, kuria bankrutavusios viešosios įstaigos „Amicus“ teniso mokyklos bankrotas pripažintas tyčiniu, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. BVšĮ „Amicus“ teniso mokyklos (pareiškėjos) bankroto administratorius S. S. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankrotą tyčiniu, o buvusiam įstaigos vadovui E. P. apriboti teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu.
2. Pareiškėja nurodė, kad VšĮ „Amicus teniso mokyklos bankrotas pripažintinas tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose bei 3 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais. Buvęs VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos vadovas E. P. netinkamai vykdė įstaigos steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įstaigos valdymu, arba apskritai jų nevykdė. Pasirengimo nagrinėti VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankroto bylą teisme metu E. P. nebendradarbiavo su teismu ir kreditoriumi, iniciavusiu bankroto bylą, iki šiol nėra perdavęs bankroto administratoriui nei įstaigos steigimo, personalo valdymo, buhalterinės apskaitos ir kitų veiklos dokumentų, nei jokio įstaigos turto. Nuo pat VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos likvidavimo pradžios (2005 m. birželio 7 d.) iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo E. P. neatliko veiksmų, kuriuos pagal įstatymą privalo atlikti įmonės likvidatorius. Suinteresuotasis asmuo, netinkamai laikydamas įstaigos dokumentus, jų neišsaugojo, galimai jie buvo sulieti gruntiniais vandenimis, todėl negalima visiškai nustatyti įstaigos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, bei struktūros. Bankroto administratoriaus turimi duomenys patvirtina, kad buvo vengta mokėti pridėtinės vertės mokestį, nebuvo teikti finansinių ataskaitų rinkiniai, nors įstaigos vadovas juos privalėjo teikti.
3. Pareiškėjos vertinimu, VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos verslas buvo perkeltas į UAB „Prosport.lt“, kadangi pastaroji įmonė įsteigta po to, kai VšĮ „Amicus“ teniso mokykla nutraukė savo veiklą. UAB „Prosport.lt“ akcijos buvo perleistos E. P. šeimos nariams ir artimiems giminaičiams E. P. (G.) ir L. P.. E. P. įmonės vadovu paskirtas praėjus mėnesiui po įmonės įsteigimo. UAB „Prosport.lt“ vyr. finansininku paskirtas buvęs VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos vyr. finansininkas G. B.. Sutampa abiejų įmonių veiklos pobūdis bei verslas – mažmeninė ir didmeninė prekyba sportine įranga bei sporto priemonėmis.
4. Suinteresuotas asmuo E. P. nesutiko su prašymu pripažinti VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad įstaigos veikla buvo priklausoma nuo kitos įmonės – UAB „Amicus“, kuri taip pat priklausė E. P.. UAB „Amicus“ likvidavus dėl bankroto, VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos veikla ėmė blogėti. Įstaigos dokumentai buvo neišsaugoti dėl objektyvių priežasčių – jie buvo sulieti gruntiniais vandenimis. Įvykus šiam nedraudiminiam įvykiui, nebuvo jokios galimybės VĮ „Registrų centras“ pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus už 2015 metus. VšĮ „Amicus“ teniso mokykla neturėjo mokestinės nepriemokos VMI, todėl tai niekaip negalėjo sąlygoti ir įstaigos bankroto.
5. Suinteresuoto asmens teigimu, VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos ir UAB „Prosport.lt“ veikla niekada nebuvo susijusios. VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos likvidavimo procedūra buvo pradėta 2005 m., o jau ir iki tol įmonė jokios veiklos nebevykdė 3–4 metus, tuo tarpu UAB „Prosport.lt“ buvo įsteigta tik 2009 m. rugsėjo 1 d. visai kito asmens. Byloje nėra jokių įrodymų, kad VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos ir UAB „Prosport.lt“ vyr. finansininkas yra tas pats asmuo. Abiejų įmonių veiklos nėra susijusios, į UAB „Prosport.lt“ nėra perkeltas joks turtas, skolos, interesai, darbuotojai, patalpos ar kitos vertybės bei ištekliai.
6. Suinteresuoto asmens vertinimu, VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankroto administratorius piktnaudžiauja savo teise kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi nėra aišku, ar apskritai buvo patikrinti kokie nors sandoriai, sudaryti per trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Be to, bankroto administratorius pat nesilaikė įstatyme nustatyto 6 mėnesių termino, per kurį turėjo kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi pripažino BVšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankrotą tyčiniu. BVšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankroto administratoriaus S. S. prašymo dėl teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo buvusiam BVšĮ „Amicus“ teniso mokyklos vadovui E. P. teismas netenkino.
8. Teismas nurodė, kad ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nereiškia bankroto administratoriaus pareigos per nurodytą laikotarpį kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Be to, nurodytas terminas įmonės sandoriams patikrinti pradedamas skaičiuoti būtent nuo dokumentų apie tokių sandorių sudarymą gavimo dienos, tačiau ginčo atveju įstaigos dokumentai bankroto administratoriui net nebuvo perduoti, todėl nėra pagrindo spręsti, kad bankroto administratorius, teikdamas prašymą dėl įstaigos bankroto pripažinimo tyčiniu, piktnaudžiauja savo teisėmis.
9. Teismas nustatė, kad VšĮ „Amicus“ teniso mokykla vykdė veiklą nuo 2000 m. rugsėjo 6 d. Nuo 2001 m. gruodžio 22 d. iki 2005 m. birželio 7 d. įstaigos vadovu buvo E. P., kuris nuo 2005 m. birželio 7 d. iki 2016 m. liepos 5 d. buvo įstaigos likvidatoriumi. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartimi VšĮ „Amicus“ teniso mokyklai iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 2 d., valdymo organams nustatytas 10 dienų laikotarpis nuo nurodytos nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį jie privalėjo perduoti bankroto administratoriui įstaigos turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau suinteresuotas asmuo šios pareigos neįvykdė.
10. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2015 m. birželio 1 d., viešoji įstaiga nebuvo įpareigota teikti finansinių ataskaitų rinkinio. Nuo įstaigos įregistravimo (2000 m. rugsėjo 6 d.) dienos Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo teikiamos finansinės ataskaitos, todėl teismas pripažino, kad įstaiga finansinių ataskaitų nesudarydavo. Dėl šios priežasties, buvusiam įstaigos vadovui E. P. neperdavus bankroto administratoriui nei įstaigos dokumentų, nei turto, nėra galimybės įvertinti, kokia buvo įstaigos veikla, finansinė padėtis, kada susidarė įsipareigojimai kreditoriams, ir pan.
11. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtinti dviejų įstaigos kreditorių finansiniai reikalavimai bendrai 7 593,89 Eur sumai, iš jų didžiausia skola yra VSDFV Kauno skyriui – 7 161,73 Eur. Kreditoriui VSDFV Kauno skyriui įmonės įsipareigojimai praėjo didėti nuo 2002 m. IV ketvirčio, tuo tarpu kreditorės AB „TEO LT“ į bylą pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, kuriomis yra grindžiamas šios kreditorės finansinis reikalavimas, patvirtina, kad įstaigos įsipareigojimai šiai kreditorei atsirado dar 2003 metų pabaigoje. Be to, 2005 m. birželio 7 d. VšĮ „Amicus“ teniso mokyklai buvo įregistruotas likvidavimo statusas, jos likvidatoriumi paskirtas šios įmonės steigėjas ir savininkas bei buvęs vadovas E. P.. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad įstaiga finansinių sunkumų turėjo jau nuo 2002 metų, o veiklą nustojo vykdyti dar 2005 metais, įregistravus likvidavimo statusą. 
12. Teismo vertinimu, buvęs VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos vadovas neabejotinai žinojo įstaigos finansinę padėtį, kokio dydžio įstaigos turimi pradelsti įsipareigojimai yra susidarę, kokia reali galimybė atsiskaityti su kreditoriais, įstatymo nustatytas pareigas likviduojant įmonę, tačiau neįvykdė jam įstatymu nustatytų likvidatoriaus pareigų, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo. VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankroto byla iškelta pagal ieškovės VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą, o ne pagal E. P. prašymą. Tokį įstaigos vadovo neveikimą teismas pripažino akivaizdžiai netinkamu įstaigos valdymu (jos nevaldymu), sukėlusiu žalą ne tik pačiai įstaigai, bet ir jos kreditoriams. Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina aplaidų įstaigos vadovo pareigų vykdymą, sąmoningai blogą pareigų atlikimą, siekiant įstaigos nemokumo (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
13. Teismas taip pat sprendė, kad suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės apie neišsaugotus įstaigos dokumentus dėl jų užliejimo gruntiniu vandeniu nepaneigia jo, kaip įstaigos vadovo, pareigų ne tik išsaugoti įstaigos dokumentus ir turtą, bet ir užtikrinti saugias ir tinkamas finansinių dokumentų laikymo, saugojimo sąlygas. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad dėl užliejimo buvo netekta visų VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos dokumentų ir turto. Teismui taip pat nėra pateikta duomenų, kokių veiksmų ėmėsi buvęs įstaigos vadovas, siekdamas finansinius dokumentus atstatyti, kad pagal juos bent minimaliai atsirastų galimybė nustatyti įstaigos finansinę padėtį. Dokumentų nepateikimas bankroto administratoriui neabejotinai apsunkino jo galimybes įvertinti įstaigos sandorius bei finansinę veiklą.
14. Teismas pažymėjo, kad netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Atsižvelgdamas į tai, kad tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas), teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog yra ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindas.
15. Teismas pripažino nepagrįstais VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankroto administratoriaus teiginius, kad įstaigos bankrotas pripažintinas tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą, įstaigai perkėlus verslą į UAB „Prosport.lt“. Teismas nustatė, kad UAB „Prosport.lt“ įregistruota 2009 m. rugsėjo 1 d., t. y. praėjus beveik 4 metams po to, kai VšĮ „Amicus“ teniso mokyklai viešame registrų centre buvo įregistruotas likviduojamos įstaigos statusas. Atsižvelgdamas į tai, kad VšĮ „Amicus“ teniso mokykla, prieš E. P. įsteigiant kitą įmonę, jau nebevykdė veiklos – buvo įgijusi likviduojamos įstaigos statusą, teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nepakanka įrodymų tyčinio bankroto prezumpcijai, įtvirtintai ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte, taikyti.
16. Teismas nurodė, kad, sprendžiant ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo klausimus, privalu išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymąsi ir verslo (ūkinės – komercinės veiklos) laisvės, t. y. nepažeisti proporcingumo principo. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje prašoma taikyti sankcija savo pasekmėmis yra neproporcinga, kadangi pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino prašymo buvusiam VšĮ „Amicus“ teniso mokykla vadovui apriboti teisę eiti viešojo ir privataus juridinio asmens vadovo pareigas penkerių metų laikotarpiui.

                         III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo E. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį, kuria VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankrotas pripažintas tyčiniu ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įstaigos bankrotą lėmė VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos vadovo neteisėti veiksmai ir sąmoningai blogas įstaigos valdymas. Po skundžiamos teismo nutarties priėmimo praėjus 3 dienoms, suinteresuotas asmuo savo gyvenamojoje vietoje rado 63 segtuvus įvairių įstaigos dokumentų ir, parengęs perdavimo aktą, 2017 m. lapkričio 16 d. juos perdavė bankroto administratoriui. Administratoriui neįvertinus jam perduotų dokumentų, negalima sutikti su teismo nutarties motyvais, kad nėra galimybės įvertinti, kokia buvo įstaigos veikla, finansinė padėtis, kada susidarė įsipareigojimai kreditoriams. Taip pat negalima pripažinti teisingu ir teismo nutarties motyvo, kad dokumentų ir turto neperdavimas, bankroto bylos neiniciavimas, nagrinėjamu atveju yra tyčinį bankrotą kvalifikuojantys požymiai.
2. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo būtų tyčia bankroto administratoriui neperdavęs viešosios įstaigos dokumentų, juos slėpęs ar sunaikinęs. Perduotini įstaigos dokumentai suinteresuoto asmens gyvenamojoje vietoje atsirado visiškai neseniai, 2017 m. lapkričio 13 d. Perdavimo akte ir pats administratorius pripažįsta, kad du iš jam perduotų 63 segtuvų yra sulieti vandeniu, todėl sunkiai įskaitomi. Tai tik papildo suinteresuoto asmens tvirtinimą, kad dėl lauko vandentiekio avarijos metu įvykusio rūsio užliejimo visi įstaigos dokumentai nebuvo išsaugoti bei buvo išmesti. Dabar, atsiradus didelei jų daliai, bus galima nustatyti reikšmingus duomenis apie įstaigos turto masę, jos finansinių įsipareigojimų kitimą. Todėl šių E. P. veiksmų negalima vertinti kaip akivaizdžiai netinkamo įmonės valdymo, sukėlusio žalą ne tik pačiai įstaigai, bet ir jos kreditoriams.
3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad suinteresuotas asmuo neįvykdė jam įstatymu nustatytų likvidatoriaus pareigų, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo ir tokiu būdu neapsaugojo nei pačios įstaigos, nei kreditorių interesų. Bankrutavusios įstaigos vadovas, o vėliau likvidatorius, ėmėsi protingų ir būtinų žingsnių, nesant lėšų atsiskaityti su valstybės biudžetu, nedidinti šių skolų ir atleido visus įstaigos darbuotojus. AB „TEO LT“ reikalavimas yra labai nedidelis. Įstaigai susidūrus su finansiniais sunkumais, suinteresuotas asmuo neprisiėmė naujų įsipareigojimų, nemažino įstaigos turimo turto (jo ir nebuvo), neperkėlė jokio turto ar verslo į kitus juridinius asmenis, nesielgė nesąžiningai ar nelojaliai.
4. VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankroto administratorius 2017 m. liepos 14 d. prašė VMI pranešti, kada ji pateiks 708,75 Eur reikalavimą, ar VMI turtiniai reikalavimai įstaigai pagal VMI 2005 m. gruodžio 22 d. patikrinimo aktą bus pateikti teismui ir administratoriui. Nei į vieną iš šių klausimų administratorius atsakymų negavo, arba gavęs jų nepateikė teismui. Tai taip pat pagrindžia, kad nėra duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp suinteresuoto asmens nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir įstaigos bei jos kreditorių interesų realaus pažeidimo, dar didesnių įsipareigojimų egzistavimo ar jų neatsakingo didinimo suinteresuoto asmens veiksmais ar neveikimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad abu įstaigos kreditoriai taip pat ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
5. VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankroto administratorius net neįrodinėjo, o teismas nenustatė, kad suinteresuotas asmuo būtų nuosekliai ir kryptingai siekęs įstaigos nemokumo, nenustatė, kad dėl pateisinamų priežasčių – finansavimo netekimo, įstaigai tapus nemokia, tolesnė šios įstaigos veikla būtų buvusi nukreipta dar labiau pabloginti jos turtinę padėtį. Byloje nenustatyta, kad įstaigos valdymo organai būtų atlikę tyčinius neteisėtus veiksmus, siekdami išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taip pat nebuvo įrodinėjama, kad buvo vykdoma sąmoningai neteisinga investicijų politika, blogai vadovaujama įstaigos komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamai organizuojami darbo, technologiniai procesai, buvo sudaromi žinomai nenaudingi įstaigai sandoriai, neatliekami tie ekonominiai veiksmai ir finansinės operacijos, kuriuos būtina buvo atlikti konkrečioje situacijoje. Taigi, nei vienas iš teismų praktikoje paminėtų tyčinio, sąmoningo įstaigos ar jos kreditorių teisių pažeidimo veiksmas byloje nėra įrodytas, o suinteresuoto asmens nesikreipimas į teismą dėl įstaigos bankroto ar įstaigos dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui nėra priežastiniu ryšiu susijęs su įstaigos bei jos kreditorių interesų pažeidimu.
6. Įstaigos kreditorių finansiniai reikalavimai atsirado dar iki likviduojamos įstaigos statuso įgijimo, vėliau veikla nebuvo vykdoma, nebuvo prisiimami jokie nauji įsipareigojimai, nesudaromi jokie nauji sandoriai, neperleidžiamas turtas (jo ir anksčiau nebuvo). Priešingai, buvo atleisti visi neveikiančios įstaigos darbuotojai, todėl skola VSDFV nebedidėjo. Taigi, tiesioginio ryšio tarp nesikreipimo į teismą ir įstaigos nemokumo būsenos atsiradimo, nebegalėjimo atsiskaityti su kreditoriais, nėra.
18. Pareiškėja BVšĮ „Amicus“ teniso mokykla, atstovaujama bankroto administratoriaus S. S., atsiliepimu į suinteresuotojo asmens E. P. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš suinteresuotojo asmens BVšĮ „Amicus“ teniso mokyklai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas atliko teisingą situacijos teisinį vertinimą ir priėmė teisingą ir teisėtą nutartį. Nutarties pagrįstumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo, praėjus 3 dienoms po nutarties paskelbimo, savo gyvenamojoje vietoje rado 63 segtuvus įstaigos dokumentų, kuriuos perdavė bankroto administratoriui. Ši aplinkybė neabejotinai patvirtina tiek pareiškėjos išdėstytus argumentus teismui, tiek pirmosios instancijos teismo išvadas, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai ir tyčia nevykdė įstatymu numatytos pareigos perduoti įstaigos dokumentus, tam, kad būtų galima nustatyti bankroto bylai reikšmingas aplinkybes ir užtikrinti sklandų bankroto procesą. 
2. Teismas teisingai konstatavo, kad įstaigos dokumentų nepateikimas bankroto administratoriui neabejotinai apsunkino jo galimybes įvertinti įstaigos sandorius bei finansinę veiklą. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šiai aplinkybei konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Suinteresuoto asmens pateikti papildomi dokumentai patvirtina, kad suinteresuotas asmuo tyčia ir visiškai nepagrįstai siekia trukdyti sklandžiam įstaigos bankroto procesui.
3. Dokumentų perdavimo aktas patvirtina, kad bankroto administratoriui pateikti dokumentai neturės jokios reikšmės įstaigos bankroto procedūrai ir niekaip negali pašalinti suinteresuoto asmens atsakomybės už įstaigos dokumentų nepateikimą, nes perduoti dokumentai yra už 2000 – 2003 metus. Likviduojamos VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos statusas buvo daugiau nei 10 metų, bankroto byloje pareikšti kreditoriniai reikalavimai atsirado 2003 – 2004 metais. Teismas teisingai konstatavo, kad įstaigos vadovas neabejotinai žinojo įstaigos finansinę padėtį, kokio dydžio įstaigos turimi pradelsti įsipareigojimai yra susidarę, kokia reali galimybė atsiskaityti su kreditoriais. Suinteresuotas asmuo neįvykdė jam įstatymu nustatytų likvidatoriaus pareigų, taip pat nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu neapsaugojo nei pačios įstaigos, nei jos kreditorių interesų.

              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BVšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankrotas pripažintas tyčiniu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Pirmosios instancijos teismas BVšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankrotą pripažino tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punkte apibrėžtus požymius, tai yra nustatęs, kad įstaigos likvidatorius nevykdė įstatymuose nustatytų likvidatoriaus pareigų ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo, nebendradarbiavo su įstaigos bankroto bylą nagrinėjančiu teismu ir bankroto administratoriumi, taip pat teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įstaigos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apeliantas, nesutikdamas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir apie įstaigos tyčinį bankrotą sprendė nenustatęs priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmų ir įstaigos nemokumo, ar nemokios įstaigos padėties esminio pabloginimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apelianto argumentais.

Dėl apelianto pateiktų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų

20. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešojo intereso sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu egzistavimą, taip pat į tai, kad nauji įrodymai pateikti kartu su atskiruoju skundu, kita proceso šalis yra su jais susipažinusi, todėl naujai pateiktų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, priima apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
21. Likus vienai dienai iki paskirto apeliacinės instancijos teismo posėdžio, apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus rašytinius paaiškinimus bei rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktais paaiškinimais pildomi atskirojo skundo argumentai, tuo tarpu, pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama, šių rašytinių paaiškinimų ir su jais pateiktų naujų įrodymų nepriima ir dėl jų nepasisako.

Dėl teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiamas įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas

22. Kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokia tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).
23. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 20 straipsnio ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
24. Pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo ir tyčinio bankroto santykio, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vien prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismą konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo vykdymą pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos. Kitų atvejų, teikiančių pagrindą teismui konstatuoti tyčinio bankroto požymius vien dėl aplinkybės, kad buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įstatymas nenustato, o teismų praktika šią sąlygą sieja su tuo, kad, neinicijavus bankroto bylos, taip didinamos įmonės skolos ir didėja įsipareigojimai kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Dėl suinteresuoto asmens likvidatoriaus pareigų netinkamo vykdymo

25. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 17–18 straipsniuose nustatytos likvidatoriaus pareigos, kurių pagrindinės yra: sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios viešosios įstaigos balansą; baigti vykdyti viešosios įstaigos prievoles, atsiskaityti su viešosios įstaigos kreditoriais; pareikšti reikalavimus viešosios įstaigos skolininkams; perduoti likusį viešosios įstaigos turtą šio Įstatymo nustatyta tvarka; sudaryti viešosios įstaigos likvidavimo aktą. Pagal ĮBĮ 7 straipsnio 1 dalį, jeigu tuo metu, kai įmonė likviduojama įmonių veiklą reglamentuojančių kitų įstatymų nustatyta tvarka, išaiškėja, kad ji negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų, įmonės likvidatorius privalo nedelsdamas sustabdyti visus mokėjimus ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios būklės nustatymo dienos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, netinkamą apelianto pareigų vykdymą susiejo būtent su pastarosios pareigos (kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) nevykdymu.
26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad BVšĮ „Amicus“ teniso mokykla, įregistruota 2000 m. rugsėjo 6 d., nuo 2005 m. birželio 1 d. įgijo likviduojamos statusą. Įstaigos vadovu nuo 2001 m. gruodžio 22 d. buvo paskirtas suinteresuotasis asmuo E. P., kuris nuo 2005 m. birželio 7 d. buvo paskirtas ir įstaigos likvidatoriumi. Nors pats suinteresuotas asmuo atskirajame skunde pripažįsta įstaigos nemokumą jau tuo metu, kai ji įgijo likviduojamos įstaigos statusą, likvidavimo procedūros jis neužbaigė ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo. Bankroto byla BVšĮ „Amicus“ teniso mokyklai buvo iškelta tik 2016 m. birželio 21 d. pagal kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą.
27. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad suinteresuotas asmuo netinkamai vykdė savo kaip įstaigos likvidatoriaus pareigas, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo. Tačiau, kaip jau minėta, vien tik pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas pats savaime nėra pakankamas pagrindas tyčiniam bankrotui konstatuoti, tuo tarpu kitų šios nutarties 24 punkte aptartų sąlygų pirmosios instancijos teismas nenustatė.
28. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi patvirtino VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos kreditorių reikalavimus, kuriuos sudaro 7 161,73 Eur dydžio VSDFV Kauno skyriaus reikalavimas ir 432,16 Eur dydžio AB „TEO LT“ reikalavimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įstaigos skola VSD biudžetui pradėjo didėti nuo 2002 m. IV ketvirčio, VSDFV Kauno skyriaus 2003 m. balandžio 25 d. sprendimu skolos išieškojimas buvo perduotas antstoliui, skola neišieškota, paskutinį kartą draudimo įmokos mokėtos 2003 m. vasario 25 d., o nuo 2004 m. I ketvirčio visi įmonės darbuotojai buvo atleisti. Kreditorės AB „TEO LT“ reikalavimas susidarė 2003 – 2004 metais. (el .b. t. I, l. 56-59). Taigi, pagal byloje esančius duomenis visos įstaigos skolos susidarė iki 2004 metų, o duomenų, kad jos būtų didėjusios po 2005 m., kai buvo registruotas likviduojamos įstaigos statusas, byloje nėra. Taip pat nėra jokių duomenų, kad po 2005 m. įstaiga būtų sudariusi kokius nors sandorius. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijamoje nutartyje nurodydamas, jog, nesikreipdamas dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo, apeliantas sukėlė žalą ne tik pačiai įstaigai, bet ir jos kreditoriams, šios savo išvados aiškiai nepagrindė ir nenurodė, kuo ši žala konkrečiai pasireiškė.
29. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad, apeliantui nesikreipiant dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo, įstaigos turtinė padėtis buvo bloginama, atsiskaitinėjama su pasirinktiniais kreditoriais pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą, slepiamas ar eikvojamas įstaigos turtas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog netinkamas apelianto, kaip likvidatoriaus, pareigų vykdymas konkrečiu atveju būtų susijęs priežastiniu ryšiu su įstaigos nemokumu ar esminiu jos padėties pabloginimu, todėl pirmosios instancijos teismas VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankrotą šiuo pagrindu nepagrįstai pripažino tyčiniu.

Dėl įmonės finansinių dokumentų neperdavimo

30. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
31. Teismų praktikoje pažymėta, kad, pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017).
32. Kartu pažymėtina, kad, nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. Tokia išvada darytina atsižvelgus į šios nutarties 23 punkte aptartą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią ĮBĮ 20 straipsnio ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiškia, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto.
33. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo neteikė nei teismui, nei bankroto administratoriui VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos finansinės atskaitomybės dokumentų. Suinteresuotasis asmuo proceso pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad jo gyvenamojoje vietoje, kurioje buvo laikomi įstaigos dokumentai, 2014 m. kovo 30 d. šie dokumentai buvo sulieti vandeniu dėl šalia vykdomų statybos ir kasinėjimo darbų pažeidus drenažo sistemą, dėl kurios gruntinis vanduo pradėjo kauptis namo rūsyje (el. b. t. I,, l. 103; 172-179). Tik po skundžiamos nutarties priėmimo suinteresuotas asmuo ir bankroto administratorius 2017 m. lapkričio 16 d. pasirašė 2017 m. lapkričio 4 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktą, pagal kurį buvo perduoti 63 segtuvai, kuriuose yra duomenys apie įmonės veiklą 2000 – 2003 m. (el. b. t. II, l. 41-42). Kartu su atskiruoju skundu pateiktos nuotraukos patvirtina, kad segtuvai su įmonės dokumentais yra iš dalies sulieti vandeniu, tačiau yra ir tinkamai išsilaikiusių dokumentų (el. b. t. II, l. 36-40). Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti šie dokumentai, todėl teismas neturi galimybės įvertinti jų turinio.
34. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankroto administratoriaus teiginiais, kad apelianto elgesys, kai jis viso pirmosios instancijos teismo proceso metu įrodinėjo, kad įstaigos finansinės veiklos dokumentai nėra išlikę, tačiau nedelsiant po ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo suranda šiuos dokumentus savo gyvenamoje vietoje, leidžia teigti, jog dokumentai bankroto administratoriui ir teismui buvo nepateikti tyčia, apeliantui galimai siekiant nuslėpti nuo bankroto bylą  nagrinėjančio teismo šių dokumentų turinį. Tačiau, neįvertinus bankroto administratoriui perduotų dokumentų turinio, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti apie VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos tyčinį bankrotą. Tokio pagrindo nesudaro ir VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankroto administratoriaus teiginys, kad jam buvo perduoti tik 2000 – 2003 m. įstaigos veiklos dokumentai, kadangi byloje nustatyta, kad VšĮ „Amicus“ teniso mokykla po 2005 m. jokios veiklos nebevykdė, o apelianto teigimu, įstaigos veikla buvo nutraukta dar anksčiau.
35. Į nagrinėjamą bylą pateiktas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2005 m. gruodžio 22 d. patikrinimo aktas, kuriame buvo užfiksuoti atlikto mokestinio patikrinimo už laikotarpį nuo 2000 m. rugsėjo 6 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d., duomenys (el. b., t. I, l. 104-120). Patikrinimo akte nurodyta, kad VšĮ „Amicus“ teniso mokykla nuo 2003 m. birželio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. veiklos nevykdė. Ši aplinkybė patvirtina apelianto teiginius, kad VšĮ „Amicus“ teniso mokykla veiklą nutraukė dar iki likvidavimo procedūros pradžios. Kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad po veiklos nutraukimo įstaiga būtų prisiėmusi naujus įsipareigojimus ar sudariusi sandorius. Priešingai, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo, kad abiejų VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos kreditorių reikalavimai atsirado iki 2004 m. Duomenų apie kitų kreditorių reikalavimus byloje nėra. Ši aplinkybė reikšminga, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu galimų skolų, susidariusių iki įstaigos veiklos nutraukimo, išieškojimui yra suėję senaties terminai.
36. Nors šios nutarties 35 punkte nurodyto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įstaigos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą, įstaiga neinventorizavo ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto, prekių, nebaigtų remonto darbų, gautinų skolų, mokėtinų skolų, neišsaugojo dalies buhalterinės apskaitos dokumentų, kasos pajamų orderių inventorizacija nebuvo atlikta, kadangi kasos dokumentai nebuvo pateikti (el. b., t. I, l. 104-120), t. y. nustatytas netinkamas įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymas, VMI 2016 m. rugpjūčio 17 d. raštu nurodė, kad bankrutuojanti VšĮ „Amicus“ teniso mokykla valstybės (savivaldybių), fondų biudžetams neskolinga (el. b., t. I, l. 52-53). Taigi, dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo žala valstybės biudžetams nebuvo padaryta.
37. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankrotas buvo pripažintas tyčiniu nenustačius priežastinio ryšio tarp netinkamo įstaigos buhalterinės apskaitos tvarkymo ir įstaigos nemokumo ar jos turtinės padėties esminio pabloginimo. Kadangi tinkamam šio klausimo išsprendimui būtina įvertinti apelianto 2017 m. lapkričio 4 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktu bankroto administratoriui perduotų įstaigos veiklos dokumentų, kuriuose gali būti reikšmingų duomenų apie įstaigos turėtą turtą ir įsipareigojimus, o taip pat apelianto pareigos išsaugoti įstaigos turtą vykdymą, turinį, panaikinus ginčijamą nutartį, klausimas dėl VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankroto pripažinimo tyčiniu perduodamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Tenkinus suinteresuotojo asmens atskirąjį skundą, jam iš pareiškėjos priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos. Apeliantas pateikė duomenis, kad už atskirojo skundo parengimą sumokėjo advokatui 330 Eur. Nurodyta suma neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistina apeliantui iš pareiškėjos.

      Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

          Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties dalį, kuria BVšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, panaikinti ir klausimą dėl VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

         Priteisti iš pareiškėjos VšĮ „Amicus“ teniso mokyklos suinteresuotajam asmeniui E. P. 330 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėja                                                                                               Goda Ambrasaitė – Balynienė