2011 m. rugsėjo 16 d.
Šiauliai
(S)
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininkės ir pranešėjos Marytės Švažienės,
kolegijos teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Žano Kubecko,
sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,
dalyvaujant pareiškėjui V. (V.) Ž.,
dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus atstovei Vilchelminai Pipinienei,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą patikslintą skundą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. Ž. Šiaulių apygardos administraciniam teismui 2011 m. birželio 21 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2011 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. PK1-3073, Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (6.5.) I-2307 „Dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimo“ ir įpareigoti SODROS Šiaulių skyrių įtraukti į jo faktinės tarnybos laiką vidaus reikalų sistemoje laikotarpį nuo 1981 spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. ir nuo 1985 rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d.
Pareiškėjas patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos paskyrimo. Šiaulių skyrius 2011-02-22 priėmė sprendimą Nr. PKI-3073, pagal kurį pareiškėjui paskyrė 530,79 (penkių šimtų trisdešimties litų, 79 ct) per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2010-11-09 iki 2011-11-30. Minėtame sprendime nurodoma, kad netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra įgijęs 27,3356 m. trukmės stažą. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-2307 „Dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimo“, kuriame nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius teisėtai ir pagrįstai paskyrė pensiją, neįskaitydamas į stažą mokymosi 1981-10-01–1983-10-03 ir 1985-08-01–1988-08-31 laikotarpių. Pažymėjo, kad 1981-10-0l–1983-10-03 ir 1985-08-01–1988-08-31 laikotarpiai pagrįstai neįskaityti į stažą, kadangi pensijos byloje esantys dokumentai (tarnybos lapas Nr. H-791514, tarnybinė kortelė, išrašai iš TSRS VRM Kijevo F. Dzeržinskio aukštosios mokyklos įsakymų - 1985-07-26 įsakymas Nr. 32 ir 1988-07-28 įsakymas Nr. 154) įrodo, kad tai mokymosi laikotarpiai. Paaiškino, kad dokumentuose nurodyta, jog pareiškėjas 1981-10-01–1983-10-03 laikotarpiu buvo Vilniaus J. Bartašiūno vadovaujančių darbuotojų pasirengimo specialiosios vidurinės mokyklos kursantas, o 1985-08-01–1988-08-31 laikotarpiu -TSRS VRM Kijevo F. Dzeržinskio aukštosios mokyklos dieninio skyriaus klausytojas, t. y. mokėsi. VSDF valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu, Pensijų įstatymo 54 straipsnyje joks mokymosi laikas, išskyrus mokymosi kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) laiką (Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas), neįvardytas, todėl stažui neprilyginamas. Pareiškėjas teigia, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.
Kreipdamasis dėl netekto darbingumo pensijos paskyrimo ir pateikdamas atitinkamus dokumentus, pareiškėjas nurodo siekęs ne to, kad jo mokymosi TSRS VRM Kijevo F. Dzeržinskio aukštoje mokykloje laikas būtų pripažintas mokymosi laiku Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme, o kad pensijų skyrius, skaičiuodamas jo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, vertintų jį kaip faktinės vidaus reikalų tarnybos laiką ir atitinkamai, pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą, įtrauktų į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo laikotarpį.
Pareiškėjas turėjo vidaus tarnybos leitenanto laipsnį ir Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Nacionalinės vidaus reikalų akademijos įsakymu Nr. 32 l/s nuo 1985-07-26 buvo išsiųstas tęsti tarnybos ir stacionariai mokytis F. E. Dzeržinskio vardo aukštojoje mokykloje VRM TSRS. Tos pačios dienos įsakymu buvo paskirtas į klausytojo pareigas, paliekant tarnybinį atlyginimą. Aukštojoje mokykloje mokymasis, vidaus tvarka, tarnyba buvo organizuota VRM statutiniais pagrindais. Mokymosi laikotarpiu jis nebuvau nei atleistas iš tarnybos VRM organuose, nei, mokymuisi pasibaigus, vėl į ją priimtas, tai yra tarnyboje pertraukų nebuvo, į VRM aukštąsias ir į specialiąsias mokyklas ne VRM pareigūnai nebūdavo priimami. SODRAI yra pateikti dokumentai, kuriais įrodyta, kad nuo pirmos iki paskutinės tarnybos dienos V. Ž. užėmė atitinkamas pareigas bei gaudavo atlyginimą, mokėjo mokesčius valstybei. Valdybai pateikė pažymą apie atlyginimą pensijos apskaičiavimui Nr. 26, iš kurios aiškiai matyti, kad pareiškėjui 1985–1988 m. buvo mokamas 253–276 rublių atlyginimas, o atitinkama suma nuo viso atlyginimo buvo mokama į valstybės biudžetą. Valdyba, priimdama Sprendimą, neatsižvelgė ir nevertino tos aplinkybės, kad pareiškėjo turimi ir pateikti dokumentai (Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Nacionalinės vidaus reikalų akademijos 2011-01-20 pažyma Nr. 46/107-1755, Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Nacionalinės vidaus reikalų akademijos 1988 m. liepos 28 d. išrašas iš įsakymo Nr. 154, Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Nacionalinės vidaus reikalų akademijos 1985 m. liepos 26 d. išrašas iš įsakymo Nr. 32 l/s, pažyma apie atlyginimą pensijos apskaičiavimui Nr. 26 ir kt.) patvirtina, kad mokymosi TSRS VRM Kijevo F. Dzeržinskio aukštoje mokykloje laikotarpiu jis faktiškai tarnavo vidaus reikalų sistemoje, todėl šis laikotarpis, remiantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, turi būti traktuojamas kaip sudedamoji valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo laikotarpio dalis. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, priimdama Sprendimą, neatsižvelgė ir į tai, kad TSRS vidaus reikalų ministro 1973 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 350 TSRS VRM mokymosi įstaigų klausytojus prilygino vidaus reikalų sistemos darbuotojams.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis prašo teismo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2011 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. PK1-3073, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (6.5.) I-2307 „Dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimo“ ir įpareigoti SODROS Šiaulių skyrių įtraukti į jo faktinės tarnybos laiką vidaus reikalų sistemoje laikotarpį nuo 1981 spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. ir nuo 1985 rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – ir Šiaulių skyrius) atsiliepime ir atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu bei prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Valstybinio socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr.59-1153; 2005, Nr.71-2555) (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (Žin. 1994, Nr.91-1781; 2005, Nr.83-3066) (toliau – ir Nuostatai), patvirtintais Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156. Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamas faktinis vidaus reikalų tarnybos laikas. Į stažą yra įskaičiuojami tik tie laikotarpiai, kai asmuo faktiškai atliko vidaus reikalų tarnybą, o įvairūs mokymosi laikotarpiai nėra įskaitomi. Pareiškėjo pateikti dokumentai apie laikotarpius: 1981-10-01–1983-10-03 (Vilniaus J. Bartašiūno vadovaujančių darbuotojų parengimo specialioji vidurinė mokykla) 1985-08-01–1988-08-31 (TSRS VRM Kijevo F. Dzeržinskio aukštoji mokykla) buvo neįskaityti į stažą, nes pensijos byloje esantys dokumentai (tarnybos lapas Nr. H-791514, tarnybinė kortelė, išrašai iš TSRS VRM Kijevo F. Dzeržinskio aukštosios mokyklos įsakymų Nr. 32 1985 07 26 ir įsakymo Nr. 1544 1988 07 28) įrodo, jog tai yra mokymosi laikotarpiai. Pensijų įstatymo 54 straipsnyje nėra numatyta, kad į stažą įskaitomas mokymosi laikotarpis, išskyrus mokymosi kvalifikacijos kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) laikas. Pensijų įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kai mokymosi laikas gali būti įskaitytas į stažą. Tai, kad pareiškėjas nurodo, kad mokymosi metu jam buvo paliktas ir mokamas tarnybinis atlyginimas, nesudaro prielaidos mokymosi laikotarpių įskaityti į stažą.
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautame raštiškame atsiliepime (b. l. 108-110) prašoma skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Fondo valdybos atsiliepime prašoma pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei teigiama, kad Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2011-06-20 patikslintą skundą, su juo nesutinka. Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Nuostatais. Ginčas šioje byloje yra dėl pareiškėjo mokymosi Vilniaus J. Bartašiūno vadovaujančių darbuotojų parengimo specialiojoje vidurinėje mokykloje (toliau – Mokykla) laikotarpio nuo 1981-10-01 iki 1983-10-03 ir studijų tuometinėje TSRS VRM Kijevo F. Dzeržinskio aukštojoje mokykloje (toliau – Aukštoji mokykla) laikotarpio nuo 1985-08-01 iki 1988-08-31 įskaitymo į pareiškėjo draudimo stažą. Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą asmens draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, iki 1995-01-01 prilyginamas faktinis vidaus reikalų tarnybos laikas. Konstatuotina, jog vidaus reikalų pareigūnai iki 1995-01-01 nebuvo draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, tad įstatymo leidėjas nustatė skiriant valstybines socialinio draudimo pensijas draudimo stažui prilyginti tik tą laiką, kai pareigūnas faktiškai atliko vidaus reikalų tarnybą. Iš visų pareiškėjo pensijos byloje esančių dokumentų (tarnybos lapas Nr. H-791514, tarnybinė kortelė, Ukrainos nacionalinės vidaus reikalų akademijos (buvusi Aukštoji mokykla) 2011-01-20 pažyma Nr. 46/107-1755, išrašai iš 1985 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 32 JI/C ir 1988 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 154) darytina išvada, jog 1981-10-01–1983-10-03 ir 1985-08-01–1988-08-31 laikotarpiais atitinkamai Mokykloje ir Austojoje mokykloje jis mokėsi, o ne faktiškai atliko vidaus reikalų tarnybą. Tarnybos lape Nr. H-791514 nurodyta, kad pareiškėjas 1981-10-01–1983-08-30 laikotarpiu buvo Mokyklos kursantu ir kad Aukštosios mokyklos 1985 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 32 JI/C priimtas Aukštosios mokyklos klausytoju ir, remiantis Aukštosios mokyklos 1988 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 154, baigė šią Aukštąją mokyklą. V. Ž. tarnybinėje kortelėje įrašyta, kad 1981-10-01–1983-10-03 ir 1985-07-16–1988-09-01 laikotarpiais jis atitinkamai buvo Mokyklos kursantas ir Aukštosios mokyklos klausytojas. Ukrainos nacionalinės vidaus reikalų akademijos 2011-01-20 pažymoje Nr. 46/107-1755 „Dėl V. Ž. mokymosi“ aiškiai nurodyta, jog 1985-08-01–1988-08-31 laikotarpiu jis mokėsi Aukštojoje mokykloje ir tai patvirtina išrašai iš Aukštosios mokyklos įsakymų – iš 1985 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 32 JI/C, kuriame nurodyta, kad V. Ž. priimtas dieninio skyriaus klausytoju ir iš 1988 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. 154, kuriame nurodyta, kad V. Ž. 1988 metais baigė Aukštąją mokyklą ir po Aukštosios mokyklos baigimo jam suteikta aukštojo mokslo teisininko kvalifikacija, įgijus teisės specialybę, ir išduotas diplomas (dokumentas, patvirtinantis išsilavinimą). Tos aplinkybės, kad mokymosi Aukštojoje mokykloje laikotarpiu pareiškėjui buvo suteiktas vidaus tarnybos leitenanto laipsnis ir teikiamas tarnybinio atlyginimo dydžio piniginis aprūpinimas, neįrodo, jog 1985-08-01–1988-08-31 laikotarpiu besimokydamas Aukštojoje mokykloje jis faktiškai atliko vidaus reikalų tarnybą, o priešingai – įrodo mokymosi vidaus reikalų sistemos įstaigose specifiką. Pareiškėjo skunde minimas TSRS vidaus reikalų ministro 1973 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 350 nustatė TSRS VRM mokymosi įstaigų klausytojus prilyginti vidaus reikalų sistemos darbuotojams tam, kad skiriant jiems pensijas kaip pareigūnams pagal tuo metu galiojusius teisės aktus mokymosi laikas būtų įskaitytas į stažą. Tačiau tos aplinkybės, kad mokymosi laikotarpiai buvo ir yra prilyginami tarnybai ir buvo ir yra įskaitomi į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti (tiek pagal buvusios SSRS teisės aktus, tiek pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą), nėra ir negali būti pagrindas tuos laikotarpius įskaityti į draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo pensijai skirti, kadangi draudimo stažas apskaičiuojamas ir valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, kaip jau minėta, pagal Pensijų įstatymą, kurio 54 straipsnyje aiškiai nurodyta, kokie laikotarpiai prilyginami draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo reikalavimai panaikinti teisėtus ir pagrįstus Šiaulių skyriaus 2011 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. PK1-3073 ir Fondo valdybos 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-2307 bei įpareigoti Šiaulių skyrių įtraukti į jo stažą mokymosi Mokykloje 1981-10-01–1983-10-03 laikotarpį ir Aukštojoje mokykloje 1985-08-01–1988-08-31 laikotarpį atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo V. Ž. skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje byloje kilo dėl Šiaulių skyriaus 2011 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. PK1-3073, Fondo valdybos 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (6.5.) I-2307 „Dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimo“ panaikinimo.
Šiaulių skyriaus 2011 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. PK1-3073 pareiškėjui V. Ž. atsakovas Šiaulių skyrius nusprendė skirti 530,79 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją nuo 2010-11-09 iki 2011-11-30 (b.l. 51). Tačiau minėtu sprendimu atsakovas, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis, neįskaičiavo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą mokymosi laikotarpio TSRS VRM Vilniaus specialiojoje J. Bartašiūno mokykloje nuo 1981-10-01 iki 1983-10-03 ir mokymosi laikotarpio TSRS VRM Kijevo F. Z. Dzeržinskio aukštojoje mokykloje nuo 1985-08-01 iki 1988-08-31.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje iškeltu administraciniu ginču pareiškėjas siekia, jog mokymąsi TSRS VRM Vilniaus specialiojoje J. Bartašiūno mokykloje nuo 1981-10-01 iki 1983-10-03 ir mokymąsi TSRS VRM Kijevo F. Z. Dzeržinskio aukštojoje mokykloje nuo 1985-08-01 iki 1988-08-31 Šiaulių skyrius, skaičiuodamas pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, vertintų kaip faktinės vidaus reikalų tarnybos laiką ir atitinkamai, remiantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, įtrauktų į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo laikotarpį.
Pensijų įstatymo 54 straipsnis nustato, kokie laikotarpiai, buvę iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1991 m. birželio 1 d., prilyginami asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu. Nagrinėjamam ginčui aktualus Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki 1995 m. sausio 1 d. faktinis karinės, pasienio bei vidaus reikalų tarnybos laikas (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose), taip pat būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikas.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų 1994-11-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1156, 23 straipsnis nurodo, kokiais dokumentais įrodomi Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai. Tai yra:
23.1. darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu, darbas kolūkyje (šių Nuostatų 16 punktas) – kolūkiečių darbo knygelėmis ir buvusių kolūkių, kurių žemė buvo perduota tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms bei organizacijoms, buvusių narių darbas kolūkiuose – darbo stažo nustatymo komisijų sprendimų išrašais ir kitais šiame punkte išvardytais dokumentais;
23.2. darbo stažo pažymomis, darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu;
23.3. sistemos, kurioje asmuo dirbo, aukštesniųjų įstaigų, taip pat likviduotos institucijos, įstaigos ar įmonės funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu;
23.4. valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais;
23.5. kariniais liudijimais arba Krašto apsaugos ministerijos išduotais karinės tarnybos trukmės pažymėjimais;
23.6. atsiskaitomosiomis knygelėmis ir profesinių sąjungų narių bilietais, jeigu nėra kitų dokumentų, įskaitant į stažą laiką, kai šiuose dokumentuose yra žymos apie darbo užmokesčio išmokėjimą ar nario mokesčio, atsižvelgiant į darbo užmokestį, sumokėjimą;
23.7. kūrybinių sąjungų valdybų, sekretoriatų nutarimais (Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims);
23.8. valstybinės archyvų sistemos įstaigos ar savivaldybės archyvo pažymomis apie darbo sutarties įregistravimą arba profesinės sąjungos nario bilietu, įrodančiu profesinės sąjungos nario mokesčio mokėjimą, kai asmuo iki 1991 m. birželio 1 d. dirbo pas pavienį samdytoją. Jeigu šių dokumentų nėra, darbo pas samdytoją laikas gali būti nustatomas teismine tvarka;
23.9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo arba Vidaus reikalų ministerijos išduotais pažymėjimais – Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas laikas. Įrodant šį laiką, taip pat pateikiamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – politinio kalinio ar tremtinio teisinio statuso pažymėjimas. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros arba Vidaus reikalų ministerijos išduotais pažymėjimais – Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas laikas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotais pažymėjimais apie ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių išbūtą laisvės kovotojų struktūrose faktinį laiką – Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytas laikas;
23.10. motinoms – vaikų invalidų iki 16 metų auginimo ir slaugos namuose laikas (Pensijų įstatymo 54 straipsnio 3 dalies 1 punktas) ir šeimos nariams – I grupės invalido slaugos namuose laikas (Pensijų įstatymo 54 straipsnio 3 dalies 2 punktas) iki 1995 m. sausio 1 d. – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus (toliau vadinama – socialinio draudimo skyrius) direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu, pridedant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) išduotą pažymą (iki 2005 m. liepos 1 d. – valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotą pažymėjimą), įrodančią buvimo grupės invalidu laiką, arba gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimą, įrodantį buvimo vaiku invalidu laiką;
23.11. visų tradicinių Lietuvoje bažnyčių ir religinių organizacijų dvasininkų tarnybos laikas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) nustatyta tvarka bažnyčių ir religinių organizacijų pažymomis, išduotomis remiantis dokumentais.
Taigi Nuostatai numato dokumentų įvairovę, kuriais gali būti įrodomi Pensijų įstatyme numatyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai, o taip pat ir laikotarpiai, numatyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Pažymėtina ir tai, kad pagal turinio viršenybės prieš formą principą dokumento įrodomąją reikšmę lemia ne jo pavadinimas, o jo turinys.
Pareiškėjas V. Ž. nurodo du skirtingus laikotarpius skirtingose mokymosi įstaigose, kurie, anot jo, turėtų būti vertinami kaip faktinis vidaus reikalų tarnybos laikas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad Šiaulių skyrius klaidingai vertino pareiškėjo pateiktus dokumentus. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios piliečiams teisę į pensinį aprūpinimą ir socialinę paramą, įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones. Tai reiškia, kad įstatymu turi būti ne tik nustatytos šiame Konstitucijos straipsnyje nurodytos pensijų ir socialinės paramos rūšys, bet ir užtikrintas tinkamas žmogaus teisės gauti pensiją ar socialinę paramą įgyvendinimas bei teisinis gynimas. Taigi Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos suponuoja įstatymų leidėjo pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms bei socialinei paramai, sukaupimą ir šių pensijų mokėjimą bei socialinės paramos teikimą. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Vienas iš teisėtų lūkesčių principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Asmuo, atitinkantis įstatyme nustatytas sąlygas, įgyja teisę į įstatymu nustatytą pensiją. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama. Kai Konstitucijai neprieštaraujančiu įstatymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, ši asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis yra sietini ir su šio asmens nuosavybės teisių apsauga.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių skyrius, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė ir nevertino, kad pareiškėjo pateikta „Pažyma apie atlyginimą pensijos skaičiavimui“, išduota Kijevo nacionalinio vidaus reikalų universiteto (b. l. 123), įrodo, kad pareiškėjui nuo 1985-09-01 iki 1988-08-31, tai yra tuo metu, kai jis mokėsi TSRS VRM Kijevo F. Z. Dzeržinskio aukštojoje mokykloje, buvo mokamas atlyginimas, iš kurio skaičiuojama pensija, tarnybos lape, išduotame BTSR vidaus reikalų ministerijos (b. l. 125), nurodyta, kad pareiškėjui nuo 1977-07-11 buvo suteiktas jaun. milicijos leitenanto laipsnis. Pažymėtina, jog byloje duomenų apie tai, kad po Vilniaus J. Bartašiūno vadovaujančių darbuotojų pasirengimo specialiosios vidurinės mokyklos ar TSRS VRM Kijevo F. Z. Dzeržinskio aukštosios mokyklos baigimo pareiškėjas būtų iš naujo davęs priesaiką, kas turėtų reikšti, jog jis iš naujo pradėjo tarnybą vidaus reikalų sistemoje, nėra. Įvertinus pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą darytina išvada, kad V. Ž. dokumentai atitinka Nuostatų 23 punkto reikalavimus ir patvirtina, kad pareiškėjas mokymosi Vilniaus J. Bartašiūno vadovaujančių darbuotojų pasirengimo specialiojoje vidurinėje mokykloje ar TSRS VRM Kijevo F. Z. Dzeržinskio aukštojoje mokykloje laikotarpiais faktiškai tarnavo vidaus reikalų sistemoje, todėl šie laikotarpiai, remiantis Pensijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, turi būti traktuojami kaip sudedamoji pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo laikotarpio dalis.
Dėl netinkamo teisės normų aiškinimo ir taikymo skundžiami aktai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais, todėl yra naikintini. Atsakovas privalo išspręsti valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo klausimą laikydamasis įstatymų reikalavimų.
Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Šiaulių skyrių įtraukti į jo faktinės tarnybos laiką vidaus reikalų sistemoje laikotarpį nuo 1981 spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. ir nuo 1985 rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas, nes Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose yra reglamentuota alternatyvaus sprendimo galimybė, todėl šiuo atveju negalima įpareigoti atsakovo Šiaulių skyriaus atlikti reikalavime nurodytą konkretų veiksmą, tai yra priimti naują sprendimą įskaičiuojant į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą faktinės tarnybos laikotarpius nuo 1981 spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. ir nuo 1985 rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d., bet atsakovas Šiaulių skyrius įpareigotinas V. Ž. prašymą nagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo netekto nedarbingumo pensijos skyrimo nuo 2010-11-09 bei spręsti klausimą dėl faktinės tarnybos laikotarpio nuo 1981 spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. ir nuo 1985 rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. įskaičiavimo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atsižvelgiant į teismo sprendime išdėstytus motyvus.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas 2011-07-16 buvo priimtas pagrindinio akto, reglamentuojančio valstybinių socialinio draudimo pensijų paskyrimą, pakeitimas, kuris apibrėžia, koks konkrečiai laikas neįskaitomas į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Lex retro non agit principas yra išvedamas iš Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad „galioja tik paskelbti įstatymai“. Jis taip pat siejamas su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu teisinės valstybės principu, vienu iš jį sudarančių elementu – teisinio saugumo reikalavimu. Taigi lex retro non agit yra konstitucinis principas, kuris kaip bendrasis teisės principas taikomas visose teisės sistemos posistemėse (teisės šakose). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas šioje byloje nevertina pareiškėjos nurodyto Pensijų įstatymo pakeitimo, kuris buvo priimtas po skundžiamo akto priėmimo.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo atsakovo patirtas išlaidas už dokumentų vertimus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas (LR ABTĮ 44 str. 6 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (44 str. 6 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje skundžiami aktai naikintini, atsakovas įpareigotinas spręsti klausimą dėl pareiškėjo faktinės tarnybos laikotarpio nuo 1981 spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. ir nuo 1985 rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. įskaičiavimo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atsižvelgiant į teismo sprendime išdėstytus motyvus, todėl pareiškėjo atstovo nurodomos išlaidos, susijusios su dokumentų vertimu, nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjo V. Ž. patikslintą skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2011 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. PK1-3073, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (6.5.) I-2307 „Dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimo“ panaikinimo ir įpareigojimo Šiaulių skyrių įtraukti į pareiškėjo faktinės tarnybos laiką vidaus reikalų sistemoje laikotarpį nuo 1981 spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. ir nuo 1985 rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. tenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2011 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. PK1-3073.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (6.5.) I-2307 „Dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimo“.
Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrių V. Ž. prašymą nagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo netekto nedarbingumo pensijos skyrimo nuo 2010-11-09 bei spręsti klausimą dėl faktinės tarnybos laikotarpio nuo 1981 spalio 1 d. iki 1983 m. spalio 3 d. ir nuo 1985 rugpjūčio 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 31 d. įskaičiavimo į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atsižvelgiant į teismo sprendime išdėstytus motyvus.
Atsakovo prašymą priteisti iš pareiškėjo atsakovo patirtas išlaidas už dokumentų vertimus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Kolegijos teisėjai Marytė Švažienė
Laisvutė Kartanaitė
Žanas Kubeckas