Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-597-818/2022

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00752-2022-1

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. liepos 7 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

sekretoriaujant Ievai Paukštienei, Renatai Vanagienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. M.,

Vilniaus AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Vladislav Butkevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus 2022 m. gegužės 5 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9478-2022 (ROIK: 22155571791) pagrįstumo.

            Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyriausiasis tyrėjas Gytis Vaitkevičius 2022 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-9478-2022 nustatė, kad M. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2021-09-08 d. 08:09 val. (duomenys neskelbtini), jis vairuodamas automobilį „Opel Astra Sports Tourer“, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir pravažiavo ją nepraleidęs į jo važiuojamosios krypties juostą žengusių pėsčiųjų, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimą.

M. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda.

II.                      Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

M. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus 2022 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-9478-2022, nes pasak pareiškėjo jis nutarime nurodytomis aplinkybėmis jokio nusižengimo nėra padaręs bei pareigos sustoti ties perėjos jis neturėjo, nes pėsčiųjų, norinčių įžengti į pėsčiųjų perėją nebuvo. Prašo skirti jam minimalią baudą arba administracinės nuobaudos neskirti.

Institucijos atsiliepime į M. M. skundą nurodė, kad nagrinėjant šią bylą pareigūnas rėmėsi surinktų įrodymų visumą – policijos rėmėjo pranešimu, vaizdo įrašo duomenimis. ANK 417 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nenustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles.

KET 30 punktas numato, kad „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti“.

Atstovo manymu nutarimas M. M. atžvilgiu buvo priimtas pagrįstai, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundą padavęs asmuo M. M. teismo posėdyje išsakė savo poziciją dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo bei mano, kad nutarimas nėra teisingas. Paaiškino, kad nutarimo nurodytomis aplinkybėmis jis vairavo automobilį „Opel“ bei vėžė savo vaikus į mokyklą. Važiavimo maršrutas yra gerai žinomas, toje gatvėje, kuri yra ties ugdymo įstaigos, yra įrengta nereguliuojama pėsčiųjų perėja ir jis dažnai ja važiuoja automobiliu. Dėl paties įvykio pabrėžė, jog jis nematė į minėtą perėją norinčių įžengti pėsčiųjų (vaikų), matė, kad tik ties šalia šaligatvio krašto stovintį asmenį, atstumas iki perėjos tuo metu buvo apie 2 metrai, tas vyras įžengti į pėsčiųjų perėją irgi nesiruošė, jis net nežiūrėjo į gatvės važiuojamąją dalį. Prie to stovinčio vyro priėjo keli vaikai ir sustojo šalia, po to, tas vyras pakėlė ranką, atstumas tuo metu buvo apie 1 metras. M. M. teigimu jam nebuvo suprantama, kam būtent ir kodėl tas vyras pamosikavo ranka, jo bevairuojantis automobilis lėtai sulėtindamas greitį judėjo link perėjos, ją (perėją) pervažiavo ir nuvažiavo link mokyklos. Jis pagalvojo, kad tas vyras su vaikais net neketino įžengti į tą perėją. Jo įsitikinimu jis pasielgė teisingai, nes nematė į perėją norinčių įžengti pėsčiųjų. Be to, tą dieną iš ryto skaisčiai švietė saulė jam į akis, todėl buvo apsunkintas matomumas.

Liudytojas V. G. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra policijos savanoris rėmėjas bei nutarime nurodytą dieną jam buvo pavesta užduotis – užtikrinti saugų vaikų gatvės važiuojamosios dalies perėjimą per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančia ties (duomenys neskelbtini) gatve, ties pastato Nr. (duomenys neskelbtini), kur šalia yra ugdymo įstaiga (mokykla). Tą dieną jis dėvėjo šviesą atspintančią liemenė, atvykęs prie perėjos sumontavo vaizdo kamerą bei jau nuo 07:30 val. pradėjo  vykdyti jam pavestą darbą. Tuo metu 08:09 val. jis stovėjo iš nelyginės pusės (duomenys neskelbtini) g. ir matė, kaip link jo priėjo mergaitė, kuriai jis pasiūlė trumpam sustojus palaukti kitų artėjančių vaikų, kad visi kartu saugiai pereitų gatvės važiuojamąją dalį. Toje vietoje yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja, link kurios veda po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, oras buvo geras, liudytojas stovėjo apie 1,5 m., atstumu nuo perėjos krašto. Pamatė link perėjos atvažiuojantį automobilį „Opel“, atstumas iki jo buvo apie 12 m. Tada V. G. teigimu jis apsisukęs iškeltos rankos mostu parodė automobilio „Opel“ vairuotojui būti dėmesingam, kad pristabdytų praleisti pėsčiuosius, tačiau vairuotojas net nesulėtinęs važiavimo greičio, pervažiavo per perėją ir nuvažiavo. Šio įvykio aplinkybės buvo užfiksuotos vaizdo kamera, įrašas buvo pateiktas policijai. Liudytojas nemano, jog jo rankos mostas stovint jam prie perėjos buvo skirtas kitiems eismo dalyviams, jis pabrėžė, jog mosikavo būtent automobilio „Opel“ vairuotojui.

Teismo posėdžio metu peržiūrėtas prie skundo medžiagos pridėtas vaizdo įrašas, liudytojas V. G. paaiškino, kad vaizdo įraše matosi, jog ties perėja stovi policijos rėmėjas, link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos eina vaikai. Ties pėsčiųjų perėja matosi priparkuoti lengvieji automobiliai. Atstumas nuo stovinčio rėmėjo link perėjos gali būti apie keletą metrų. Pagal vaizdo įrašą ir šešėlį matosi, kad šalia stovinčio rėmėjo yra vienas vaikas, tuo pačiu vaizdo įraše užfiksuota, kad link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos važiuoja M. M. automobilis, atstumas apie 15-20 metrų dar iki perėjos. Toliau kaip seka iš vaizdo įrašo, priėjus dar keturiems vaikams, iš tikrųjų saulė ryškiai šviečia, šviečia vairuotojams į veidą, pagal išsidėstymą šešėlių matau, kad vaikai jau išsidėstė prie policijos rėmėjo, automobilis „Opel“ artėja, rėmėjas jau faktiškai pasisukęs link atvažiuojančio automobilio, tačiau stovintis rėmėjas, nematyti link atvažiuojančio Opel. Pagal šešėlį matosi, kad rėmėjas padarė žingsnį link perėjos, „Opel“ dar yra apie 10 metrų atstumu. Iš tikrųjų yra „gulintis policininkas“, apie keturi metrai nuo perėjos. 5 sekundės vaizdo įraše, užfiksuota, kad rėmėjas stovi pakėlęs dešinę ranką, o „Opel“ vairuotojas dar tik priartėjo prie „gulinčio policininko“. Ranka matosi akivaizdžiai iškelta.

III.                      Teismo išvados

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 431 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas. Šios normos blanketinė dispozicija deleguoja į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, nustatytos taisyklės pažeidimas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas nusižengimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas, išnagrinėjęs ir patikrinęs skundžiamą nutarimą, bylos medžiagą bei Institucijos surinktus duomenis daro išvadą, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta, tyrimas atliktas ir administracinio nusižengimo protokolas M. M. atžvilgiu surašytas tinkamai.

ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles.

M. M. neprisipažįsta padaręs inkriminuotą nusižengimą, jo pozicija, išdėstyta skunde bei teismo posėdžio metu vertinama kaip M. M. gynybinė pozicija. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, byloje pateiktame vaizdo įraše matyti, kad jo vairuojamas automobilis „Opel“ artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties kuria iš dešinės pusės pagal vairuotojo M. M. važiavimo kryptį ant šaligatvio stovi pėsčiasis, dėvintis šviesą atspintančią liemenę, šalia stovi keli vaikai. M. M., būdamas atidus eismo dalyvis, negalėjo nematyti, šio vaizdo (ties perėją stovinčius pėsčiuosius) niekas neužstojo, matyti, kaip pėsčiasis rankos mostu įspėja vairuotoją apie pareigą būti dėmesingam pėsčiųjų atžvilgiu, tačiau nesulėtindamas važiavimo greičio automobilio „Opel“ vairuotojas nenustojo prie minėtos perėjos, ją pravažiavo. M. M. teiginys, kad iš vaizdo medžiagos negalima nustatyti kam būtent buvo skirtas pėsčiojo rankos mostas, nepagrįstas. Vaizdo įrašas buvo daromas nepertraukiamai, automobilio „Opel“ vairuotojui vizualiai netrukdė jokia kliūtis matyti perėją ruošiančius pereiti pėsčiuosius. Liudytojas M. G. paaiškino, kad vykdydamas policijos rėmėjo pareigas, jis tą dieną dėvėjo šviesą atspintančia liemenę bei su prie perėjos priėjusius vaikais, ketino kirsti kelio važiuojamąją dalį. Liudytojas su rankos mostu bandė įspėti vairuotoją elgtis atsakingai, tačiau automobilis „Opel“ net nesulėtindamas važiavimo greičio įvažiavo į pėsčiųjų perėją bei ją pervažiavo. Todėl visus M. M. teiginius, kad jis nesuprato policijos rėmėjo veiksmų (dėl iškeltos rankos įspėjant vairuotoja, kad pėstieji ruošiasi įžengti į perėją); kas eismo dalyviai (pėstieji) neketino kirsti kelio važiuojamąją dalį; kad eismo sąlygos (saulės skleidžiama šviesa (jos spinduliai) trukdė pareiškėjui matyti eismo dalyvius, akivaizdžiai paneigti paties vaizdo įrašo bei liudytojo M. G. duotais paaiškinimais. Pažymėtina, kad automobilio vairuotojas, kaip eismo dalyvis, kelio važiuojamojoje dalyje, kur yra įrengta nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją privalo elgtis ypatingai atsargiai, būti dėmesingas pėstiesiems, ypač turint omenyje, jog toje vietoje yra ugdymo įstaiga (mokykla) bei didelis mokinių judėjimas.

Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo M. G. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kadangi nei teismui pateiktoje administracinio nusižengimo bylos medžiagoje, nei M. M. skunde nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti liudytojo nešališkumu, objektyvumu ar būtų nustatytas jo suinteresuotumas bylos baigtimi. M. M. kaltę įrodo ir pateiktas vaizdo įrašas. Nors pareiškėjas viso proceso metu nurodo, kad iš vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, kad pėstieji ruošiasi įžengti į perėją, visgi teismas su tokia pozicija nesutinka. Taip pat pareiškėjo vairuojamas automobilis važiavo nedideliu greičiu, tas M. M. važiavimo maršrutas jam gerai pažįstamas, jis žinojo, jog toje vietoje yra ugdymo įstaiga ir didelis vaikų judėjimas.

M. M. skundu prašo apsvarstyti galimybę taikyti jo atžvilgiu ANK 34 str. 6 d. nuostatas bei esant pagrindui neskirti administracinės baudos.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi. Šiuo atveju M. M. vairavo automobilį bei įvažiavo į pėsčiųjų perėją nepraleisdamas į ją (perėją) žengusių pėsčiųjų. Teisiamojo posėdžio metu pareiškėjas neneigė, jog matė ties perėją stovinčius suaugusįjį pėsčiąjį su vaikais, toje vietoje kitoje kelio pusėje yra mokyklą, todėl būdamas atsakingu vairuotoju turėjo suvokti, jog vaikai ketina pereiti kelio važiuojamąją dalį per perėją. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas sąmoningai pasirinko elgesio modelį – pervažiuoti perėją, nepraleidus pėsčiuosius, nors iš vaizdo įrašo matyti, kad kitoje kelio pusėje kitas automobilis sustojo ties perėją.

Teismas konstatuoja, jog M. M. paskirta nuobauda – minimali įstatymo sankcijoje numatyta 60 Eur dydžio bauda, yra teisėta ir pagrįsta. Paskirtą nuobauda yra protinga, proporcinga padarytam nusižengimui bei atitinkanti administracinės nuobaudos tikslus. Bylos duomenimis M. M. ir ankščiau buvo baustas administracinė tvarka nesilaikant KET reikalavimų. Taip pat jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, nenustatyta, todėl Vilniaus apskrities VPK 2022-05-05 nutarimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

N u t a r i a:

M. M. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo Gyčio Vaitkevičiaus 2022 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-9478-2022 (ROIK: 22155571791), palikti nepakeista.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                         Miroslavas Gvozdovičius