Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2357-1015/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00875-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. kovo 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,

sekretoriaujant Daivai Ašmianienei, Aušrai Čepulytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K.,

jo atstovei advokatei Ramunei Ramanauskienei,

nukentėjusiajai E. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė:

S. K. 2016 m. sausio 13 d., apie 11.05 val., Ukmergės g. 244, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino bei pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Taip S. K. pažeidė KET 9, 219 punktus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Teismo posėdžio metu S. K. paaiškino, kad nurodytu laiku ir vietoje parkavo automobilį, tačiau pamatęs, kad toje vietoje negalima stovėti ir atsilaisvinus kitai stovėjimo vietai – perstatė automobilį. Gal ir galėjo priliesti kitą automobilį, tačiau to nepajuto. Išėjęs iš parduotuvės, pamatė policijos pareigūnus prie automobilio, dėl pačio pažeidimo neprieštaravo, netrukdė aiškintis eismo įvykio, bendradarbiavo su policijos pareigūnais. Nurodė, kad automobilis jam beveik pagrindinis darbo įrankis. Žalą nukentėjusiajai atlygino, jos atsiprašė, žalos atlyginimas ir tai, kad nukentėjusioji pretenzijų jam neturi, užfiksuota susitarime dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad labai gailisi dėl įvykio, prašė skirti kuo švelnesnę nuobaudą.

Nukentėjusioji E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad nurodytu laiku išėjo iš Senukų prekybos centro, liudytojas jiems pasakė, kad į jos automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Numerio įlenkimas buvo žymus, iškvietė policiją ir tada pamatė, kad šalia stovi kaltininko automobilis. Asmuo nerodė jokios iniciatyvos atsiprašyti.

Liudytojas G. Š. parodė, kad 2016 m. sausio 13 d. prie „Senukų“ prekybos centro pamatė aikštelėje automobilį, kuris, važiuodamas galu atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Vairuotojas išlipo, pažiūrėjo, sėdo į automobilį ir išvažiavo į kitą vietą. Buvo iškviesta policija, o jis palaikė nukentėjusiosios, kol išėjo iš prekybos centro. Paaiškino, kad matė, kaip automobilis išvažiavo iš įvykio vietos, nematė, kad jis būtų išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės. Jis buvo savo automobilyje, negirdėjo garso, bet matė, kad automobilis sujudėjo. Kaltininko automobilis buvo su „kabliu“, kuriuo ir trenkė į numerį, ant numerio liko įlenkimo žymė.

Be nurodytų duomenų, administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir kiti įrodymai:

– Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio D. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016 m. sausio 13 d. apie 11.10 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Ukmergės g. 244 aikštelėje automobilis VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Atvykus į įvykio vietą, į pareigūnus kreipėsi liudytojas G. Š., kuris nurodė, kad matė kaip automobilis VW, v/n (duomenys neskelbtini), kurį vairavo vyras, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini), jį apgadino. Po įvykio vairuotojas išlipo iš automobilio, apžiūrėjo abu automobilius, vėl įsėdo į savo automobilį ir iš įvykio vietos išvažiavo. Apžiūrėjus įvykio vietą buvo pastebėtas automobilis VW, v/n (duomenys neskelbtini), priparkuotas kitoje stovėjimo vietoje. Abu automobiliai buvo nufotografuoti įvykio vietoje. Forminant eismo įvykį prie automobilio VW, v/n (duomenys neskelbtini) priėjo vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo S. K.. Paklausus vairuotojo, ar jis žino, kodėl į jį kreipiasi pareigūnas, jis atsakė, kad taip bei nurodė, kad policijai apie eismo įvykį nepranešė, nes apžiūrėjęs automobilio BMW apgadinimus jie jam pasirodė nereikšmingi (b.l. 6);   

- 2016 m. sausio 13 d. eismo įvykio vietos schema (b.l. 9);

– papildomi duomenys apie eismo įvykį, kad automobilio BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, priekinis valstybinis numeris ir jo rėmelis (b.l. 10);

              - E. S. paaiškinimas, kad 2016 m. sausio 13 d. apie 11 val. ji atvažiavo į prekybos centrą „Senukai“, esantį Ukmergės g., Vilniuje, ir pastatė aikštelėje savo automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išėjusi iš prekybos centro pamatė, kad prie jos automobilio stovi vyras, kuris jai pranešė, kad prieš kelias minutes į jos automobilį įvažiavo kitas automobilis VW, v/n (duomenys neskelbtini) bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, prieš tai išlipęs ir apžiūrėjęs jos apgadintą automobilį (b.l. 11); 

- G. Š. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2016 m. sausio 13 d., apie 11 val. jis stovėjo „Senukų“ prekybos centro parkavimosi aikštelėje ir matė, kaip į stovintį automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini), atsitrenkė VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini). Vairuotojas (apie 40 metų amžiaus vyras) išlipęs iš automobilio apžiūrėjo automobilius ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis apie incidentą informavo automobilio BMW savininkę (b.l. 12);   

– fotolentelė, kurioje užfiksuoti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai (b.l. 16-17).

Teismas, vertindamas nurodytus duomenis, pažymi, kad S. K. kaltė padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta pirmiausia liudytojo G. Š., kuris betarpiškai matė patį įvykį, parodymais, o būtent – kad parkuodamasis S. K. atsitrenkė į stovintį nukentėjusiosios E. S. automobilį BMW 525, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino – įlenkė numerio ženklą, tačiau, apžiūrėjęs automobilius, eismo įvykio vietoje nepasiliko ir nuvažiavo. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K. suvokė sukėlęs eismo įvykį, nes po kontakto buvo išlipęs iš savo vairuojamo automobilio bei apžiūrėjo abu automobilius, kaip kad nurodė liudytojas, be to, iš padarytų apgadinimų (b. l. 10, 16-17) yra pagrindo spręsti, kad kontaktas buvo žymus, todėl jį tikrai turėjo pajusti. Nurodytą aplinkybę – kad S. K. suvokę sukėlęs eismo įvykį – patvirtina ir minėtame policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta informacija. Tačiau, kaip minėta, S. K. eismo įvykio vietoje nepasiliko, apie jį policijos pareigūnams nepranešė, išvažiavo iš eismo įvykio vietos bei priparkavo automobilį kitoje vietoje. Tokie jo veiksmai negali būti vertinami S. K. sąžiningu klydimu dėl savo veiksmų teisėtumo, todėl darytina išvada, kad nustatyta jo tyčia. Pažymėtina tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį. Taigi išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. K., žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jo veikoje yra visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai, dėl ko jis baustinas.

Už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių, o 130 straipsnio 1 dalis numato baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į tai, kad nustatyta S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – dėl pažeidimo jis prisipažįsta ir dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertina padarytų pažeidimų pobūdį (padaryti pažeidimai nėra keliantys itin didelį pavojų eismo saugumui), jų padarymo aplinkybes – nors iš pačios eismo įvykio vietos S. K. pasišalino, tačiau visgi iš automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje įvyko įvykis, neišvažiavo, su policijos pareigūnais bendradarbiavo, netrukdė nustatyti įvykio aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius S. K. - anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka  už KET pažeidimus, taip pat ir už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, galiojančių nuobaudų neturi, kita vertus – atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino jai žalą. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad net minimalios ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas S. K. būtų neproporcinga priemonė, o administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus jam ir mažesnę nuobaudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Taigi nagrinėjamu atveju teismas vertina, kad yra pagrindo S. K. atžvilgiu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas bei už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti mažesnę nuobaudą, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda.

Skirtos administracinės nuobaudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

S. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir už juos skirti:

- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 eurų baudą;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 400 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti 400 (keturių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16054525221. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

              Teisėja                             Ingrida Mikužytė