Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-58-511/2013

                                                                 Proceso Nr. 4-08-3-02496-2012-1

                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 79.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-19 nutarimu V. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130 str. 1 d. 3300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 7 mėnesiams, pagal 127 str. 2 d. – 130 Lt bauda, pagal 126 str. 4 d. – 2300 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams. Vadovaudamasis ATPK 33 str. paskyrė galutinę 3300 Lt baudą, su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 metams 7 mėnesiams. 

V. V. nubaustas už tai, kad jis 2012 m. spalio 30 d., apie 17 val., Kauno g., Šilagalio k., Panevėžio r., vairuodamas automobilį “Jeep Grand Chrrokee”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, sukdamas į dešinę, išvažiavo į priešpriešineismo juostą ir kliudė iš priekio atvažiuojantį automobilį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio, iki visų eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, jam nustatytas 2,04 proc. promilių girtumas.

V. V. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-19 nutarimą bei prašo panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad nesutinka su tuo, jog vairuodamas automobilį, sankryžoje sukdamas į dešinę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė iš priekio atvažiuojantį automobilį. Objektyvių duomenų nustatyti šiai aplinkybei byloje nėra. Nepripažino fakto, kad dalyvavo eismo įvykyje ir niekada nesutiko su tuo, kad sukdamas į dešinę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Liudytoja K.B. nematė iš priekio atvažiuojančio automobilio valstybinių numerių ir nematė vairuotojo. Kauno ir Alyvų gatvėse nėra gatvės ženklinimo, t.y jose nėra sužymėtos eismo juostos, atskirtos priešpriešinio eismo juostos, todėl nėra tiksliai aišku kurioje vietoje yra ašinė linija, skirianti priešpriešines eismo juostas, ir todėl negali būti atmesta versija, jog pati K.B. sukdama į kairę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą (nukirto posūkio kampą) ir šonu kliudė kitą transporto priemonę toje pačioje sankryžoje sukančią į dešinę. Tai, kad liudytojos K.B. vairuojamas automobilis susidūrė su į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusiu automobiliu tėra tik pačios liudytojos K.B. subjektyvi prielaida, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Tokie duomenys galėtų būti eismo įvykio vietos schema, kurioje turėtų būti užfiksuoti automobilių padėtys, eismo įvykio pėdsakai. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad byloje esančioje eismo įvykio schemoje nėra užfiksuota įvykio vieta, tą patvirtino liudytojas S.P., kuris teismo posėdyje nurodė, kad susidūrimo vieta nenustatyta, stiklo duženų nepastebėjo, o byloje pateiktoje schemoje nesimato įvykio vietos. Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių jog automobiliai Toyota Corolla, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir Jeep Grand Cherokee, v/Nr. (duomenys neskelbtini) tarpusavyje kontaktavo. Nei liudytoja K.B., nei jis nematė vienas kito automobilio, jų neapžiūrinėjo po įvykio. Visiškai nėra aišku ar ant abiejų automobilių esantys apgadinimai yra tarpusavyje suderinami. Joks specialistas automobilių netyrė ir to nekonstatavo. Abu automobiliai nebuvo sustatyti greta, nebuvo matuojami ar lyginami apgadinimų aukščiai ir pan. Vien fakto, kad eismo įvykyje kuriame buvo apgadintas K.Balčaitės vairuojamas automobilis Toyota Corolla, v/N r. (duomenys neskelbtini) dalyvavo į jo automobilį panašus automobilis ir tai, kad jo automobilis yra apgadintas, nereiškia, kad būtent šiame eismo įvykyje dalyvavo būtent jis ir jo vairuojamas automobilis. Patvirtina tai, kad 2012-10-30 apie 17 val. vairavo automobilį Jeep Grand Cherokee, v/N r. (duomenys neskelbtini), ir važiavo juo Šilagalio k. Alyvų gatve ir sankryžoje su Kauno g. darė posūkį į dešinę. Patvirtina, kad minėtoje sankryžoje iš Kauno g. į Alyvų g. suko kitas automobilis, tačiau ar tai buvo nukentėjusiosios K.Balčaitės vairuojamas automobilis jis nežino, nes jo neįsidėmėjo. Su šiuo automobiliu jis prasilenkė, nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir nieko nekliudė, todėl jokio eismo įvykio nepadarė. Mano, kad K.B. susidūrė su kitu į jo automobilį panašiu automobiliu, o tai kad panašiu laiku pravažiavo pro eismo įvykio vietą yra tik sutapimas. Kadangi jis nėra susijęs su minėtu eismo įvykiu, nepadarė administracinių teisės pažeidimų, todėl negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ATPK 126 str.4d., 127 str.2d. ir 130 str. numatytus pažeidimus, o administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta ATPK 250 str. 1p. numatytu pagrindu.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. V. pripažintas kaltu dėl ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. numatytų pažeidimų padarymo.

ATPK 127 str. 2 d. numato atakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už <...> pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

ATPK 126 str. 4 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Iš bylos seka, jog  V. V.  pagal ATPK 127 str. 2d. nubaustas už tai,  kad  2012 m. spalio 30 d., apie 17 val., Kauno g., Šilagalio k., Panevėžio r., vairuodamas automobilį “Jeep Grand Chrrokee”, valst. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, sukdamas į dešinę, išvažiavo į priešpriešineismo juostą ir kliudė iš priekio atvažiuojantį automobilį ir jį apgadino.

V. V. kaltė pagal ATPK 127 str. 2 d. šioje byloje grindžiama  vien tik  nukentėjusiosios K. B. parodymais, jog ji Šilagalio k.,  sukdama  iš Kauno g. į Alyvų g., pastebėjo iš priekio atvažiuojantį automobilį, kuris sukdamas į dešinę išvažiavo į priešpriešinę juostą ir kliudė jos automobilį.  Tačiau,  iš bylos matyti, jog nei tiksli  automobilių susidūrimo vieta,  nei automobilių  padėtis susidūrimo metu, byloje nenustatyta,  eismo vietos schemoje  šie duomenys nepažymėti,  o nukentėjusiosios automobilis pagal jos pačios ir liudytojų parodymus užfiksuotas tuomet, kai jau buvo patrauktas į kitą  vietą.  Kadangi po įvykio praėjo keli mėnesiai laiko,  galimybių  užfiksuoti  eismo įvykio pėdsakus bei surinkti kitus objektyvius duomenis nebėra galimybės.  Vien tik  iš kito eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo parodymų, jog posūkio metu  V. V. automobilis buvo įvažiavęs į priešpriešinę juostą ir būtent V. V. atsakingas dėl  eismo įvykio padarinių, nesurinkus kitų  objektyvių  duomenų,  patikimos  išvados dėl  V. V. kaltės daryti negalima. Nesant galimybės pašalinti abejonių, V. V. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK  127 str.  2 d.,  nutrauktina ( ATPK 250 str.  1 p.).

Tačiau  byloje įrodyta ir nekyla jokių abejonių, jog vairuodamas automobilį V. V.  dalyvavo šiame  eismo įvykyje,  bei,  jog  iš eismo įvykio vietos jis neteisėtai pasišalino ir iki visų eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį.

Įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes pakankamai išsamiai aptarti skundžiamame nutarime., todėl skundą nagrinėjantis teismas  plačiau jų nebedėsto. 

Pastebėtina, jog  V. V.  apeliaciniame skunde pateikta versija, esą K. B. automobilis kontaktavo ne su jo, bet  su kitu automobiliu, yra nauja ir nepagrįsta jokiais  faktiniais  duomenimis.

Iš bylos matyti, jog  K. B.  pagal pastebėtus automobilio požymius įtarė, jog  kitas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis yra būtent V. V.. Ji V. V. pažinojo ir jai buvo žinoma, kokiu automobiliu jis važinėjo.  V. V.,  kaip įtariamą  eismo įvykio dalyvį, ji  nurodė atvykusiems policijos darbuotojams.  Šie įtarimai pasitvirtino. Policijos  darbuotojams  tą patį vakarą patikrinus V. V. automobilį, ant automobilio rasti susidūrimui būdingi apgadinimai  - sužaloti kairės pusės posūkio žibintas, sparnas ir bamperis (b.l. 8-9). Iš K. B. parodyto eismo įvykio mechanizmo seka,  jog  kitas automobilis su jos automobiliu  šio eismo įvykio metu turėjo kontaktuoti  būtent  kairės pusės priekine dalimi.  Pastebėtina, jog V. V.  po įvykio nenurodė jokių kitų  galimų  jo  automobilio sugadinimo  aplinkybių, tačiau teisinosi, kad iš įvykio vietos išvažiavo, nes smūgio nepajuto ( b.l. 13).  Akivaizdu, jog  tuo atveju, jei automobilis  būtų buvęs sugadintas ne šio eismo įvykio metu,  pareigūnams, kurie tyrė šio eismo įvykio aplinkybes, V. V. apie  tai būtų nurodęs.  Teismui  nekyla jokių abejonių, jog  antrąjį nagrinėjamame eismo įvykyje dalyvavusį automobilį vairavo V. V. 

Byloje taip pat įrodyta, jog  neišsiaiškinus eismo įvykio aplinkybių, po įvykio praėjus kiek daugiau nei 2 valandoms,   V. V. nustatytas 2,04 promilės girtumas ( b. l. 11). 

Iš  byloje  po įvykio užfiksuotų abiejų automobilių apgadinimų  matyti, jog  apgadinimai pakankamai  žymūs ( b.l. 7-9)  ir iš jų neabejotina, jog  smūgis automobilių susidūrimo metu  turėjo būti gana stiprus.  Todėl atmestina, jog kurio nors  iš šių automobilių  vairuotojas tokio  kontakto būtų nepajustęs. 

Byloje surinktų duomenų visuma  patvirtina, jog  V. V. padarė ATPK  130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. numatytus pažeidimus. Apylinkės teismo  išvados šiuo klausimu yra pagrįstos.

Nuobaudos pagal ATPK  130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. V. V. paskirtos sankcijų ribose ir atitinka nuobaudų skyrimo  nuostatų reikalavimus.

              Nutraukus V. V.  administracinio teisės pažeidimo bylą  pagal ATPK 127 str. 2 d., galutinė jam paskirta nuobauda nekeistina,  nes ji atitinka  griežčiausią  iš  nuobaudų, paskirtų už atskirus pažeidimus - pagal ATPK 130 str. 1 d.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

n u t a r i a:

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-19 nutarimą: panaikinti V. V. nubaudimą dėl ATPK 127 str. 2d. numatyto pažeidimo ir šioje dalyje bylą  V.V. nutraukti.

              Likusioje dalyje  nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                       Eligijus Gladutis