Civilinė byla Nr. e2A-1076-555/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09546-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.2.2.3.1.10; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. S. ir Kauno (duomenys neskelbiami) daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2477-1110/2020 pagal ieškovės K. K. (ankstesnė pavardė V.) ieškinį atsakovams Kauno (duomenys neskelbiami) daugiabučio namo savininkų bendrijai ir bendrijos pirmininkui V. S. dėl pažeistų teisių.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę Kauno (duomenys neskelbiami) daugiabučio namo savininkų bendriją (toliau – Bendrija), atstovaujamą bendrijos pirmininko, pateikti ieškovei toliau išvardytą informaciją ir ją patvirtinančius dokumentus: 1) visus bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų protokolus, bendrijos veiklos metines ataskaitas, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir modernizavimo metinius ir ilgalaikius planus ir sąmatas, revizijos komisijos (revizoriaus) ataskaitas; 2) informaciją, kiek kaupiamųjų lėšų ir kokiam tikslui buvo sukaupta, kiek kaupiamųjų lėšų kam ir kada buvo panaudota bei pateikti išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas; informaciją, kokioje banko sąskaitoje laikomos kaupiamosios lėšos, koks yra (duomenys neskelbiami) buto Nr. (duomenys neskelbiami) ieškovės ir iki jos buvusių buto Nr. (duomenys neskelbiami) savininkų sukauptų kaupiamųjų lėšų likutis 2019 m. birželio 1 d.; 3) informaciją (patvirtinančių dokumentų kopijas) apie nustatytus šilumos elektros energijos, laiptinių ir kiemo valymo paslaugų paskirstymo metodus; 4) informaciją (patvirtinančių dokumentų kopijas), kas vykdo šildymo sistemos techninę priežiūrą ir kokiu pagrindu; 5) informaciją (patvirtinančių dokumentų kopijas), kas yra kitos administravimo išlaidos, kokiu pagrindu ir kaip jos skaičiuojamos; 6) informaciją, kaip skaičiuojami banko mokesčiai; 7) informaciją, kokie yra namo (duomenys neskelbiami) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai; pateikti bendrojo naudojimo objektų aprašus ir bendrojo naudojimo patalpų inventorizacijos aktus; 8) bendrijos veiklos audito išvadas; 9) bendrijos narių sąrašą ir bendrijos organų narių kontaktinius duomenis. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji yra daugiabučio gyvenamojo namo buto, esančio (duomenys neskelbiami), savininkė. Šio daugiabučio namo savininkai bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įsteigę bendriją, kurios pirmininku nuo 2012 m. yra atsakovas V. S.. Ieškovei, sulyginus jai ir buvusiam buto savininkui už 2018 m. sausio mėn. išrašytas sąskaitas, kilo abejonių dėl jų pagrįstumo. Bendrijos išrašomose sąskaitose dažnai skiriasi mokesčiai už tas pačias paslaugas ir įrašomi kitokie nepagrįsti mokesčiai. Bendrijos pirmininkui registruotu laišku buvo išsiųstas ieškovės atstovo-advokato 2019 m. balandžio 11 d. prašymas dėl informacijos pateikimo, t. y. buvo prašoma pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kokiu pagrindu yra nustatomi mokesčiai ir išrašomos sąskaitos. Bendrijos pirmininkas į prašymą neatsakė, dokumentų ir informacijos nepateikė. Kadangi nebuvo pateikta informacija ir dokumentai, tuo buvo pažeistos ieškovės, kaip bendrijos narės ir gyvenamųjų patalpų savininkės ir bendrojo naudojimo objektų bendraturtės, teisės.
3. Atsakovė Kauno (duomenys neskelbiami) daugiabučio namo savininkų bendrija prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ji niekada nevengė pateikti informaciją ir / ar dokumentus ieškovei. Ieškovei informacija buvo nuolat teikiama, ieškovei periodiškai buvo sudaromos tinkamos sąlygos su bendrijos turima informacija susipažinti ir gauti pageidaujamus dokumentus. Ieškovė ne kartą buvo informuota raštu, kad turi galimybę gauti jai rūpimą informaciją šalims sutarus dėl laiko ir vietos, todėl jos teisė gauti informaciją nebuvo ir nėra pažeidžiama. Ieškovė nebuvo aktyvi, nepasinaudojo galimybe atvykti ir susipažinti su bendrijos dokumentais, nesiekė suderinti abiem pusėms priimtiną susitikimui laiką ir vietą. Bendrija su ieškiniu prašomų pateikti dokumentų dalį buvo pateikusi ieškovei el. paštu, juo labiau, kad tarp šalių bendravimas dėl informacijos ir dokumentų pateikimo el. paštu vyko iš esmės nepertraukiamai. Ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo. Ieškovės ieškinio reikalavimuose nurodyta informacijos ir dokumentų apimtis gerokai viršija apimtį, kuri yra nurodyta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme. Ieškinio reikalavimas yra abstraktus ir nekonkretizuotas. Nenurodytas tokios informacijos gavimo pagrindas ir tikslas. Ieškovės reikalavimas pateikti ieškinyje nurodytą informaciją ir dokumentus prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principams, teisės aktų reikalavimams dėl asmens duomenų apsaugos, originalių dokumentų saugojimo tvarkai. Reikalavimas prašomas įvykdyti neekonomišku bendrijai ir jos nariams būdu (reikalaujančio didelių žmogiškųjų ir ekonominių išteklių, specialios technikos) per neprotingai trumpą laiko tarpą už ilgesnį kaip 7 metų bendrijos veiklos laikotarpį, kai ieškovė buto savininkė tapo tik prieš daugiau nei vienerius metus. Visa ieškovės prašoma informacija, su kuria ji turi teisę susipažinti pagal minėtą įstatymą, yra bendrijos buveinėje, kurioje ieškovė turi galimybę realizuoti savo teisę į informaciją, taip pat, esant pageidavimui, gauti dokumentų kopijas. Informacijos apie bendrijos veiklą teikimas yra bendrijos, kaip juridinio asmens, o ne jos valdymo organų pareiga, todėl remiantis formuojama teismų praktika analogiškose bylose bendrijos pirmininkas nėra tinkamas atsakovas tokiose bylose.
4. Atsakovas V. S. prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad bendrijos pirmininkas nėra tinkamas atsakovas tokiose bylose. Tokio pobūdžio bylose atsakovu yra traukiamas ne bendrijos pirmininkas, o bendrija, kaip juridinis asmuo. Atsakovas visiškai palaikė bendrijos atsikirtimus į ieškovės reikalavimus ir papildomai pažymėjo, kad ieškovė ne kartą buvo informuota raštu, jog turi galimybę gauti jai rūpimą ir / ar pageidaujamą informaciją su bendrijos pirmininku sutarus dėl laiko ir vietos. Ieškovei buvo sudarytos visos galimybės atvykti susipažinti su dokumentais, tačiau ji nei karto nederino su bendrijos pirmininku susitikimo laiko ir vietos, nei karto nepasinaudojo jai sudaryta galimybe atvykti susipažinti su bendrijos dokumentais, vengė tiesioginio kontakto su bendrijos pirmininku ir visiškai su juo nebendradarbiavo. Reikalavimas pateikti itin neapibrėžto pobūdžio ir apimties (už visą bendrijos veiklos ataskaitinį laikotarpį) informaciją, didžiąja dalimi visiškai nesusijusią su pačia ieškove ir gerokai viršijančią bendrijos nariui suteiktą teisę gauti informaciją apie pačią ieškovę ar bendrijos veiklą, yra nepagrįstas, perteklinis, net negalės būti realiai įvykdomas.
5. Ieškovė 2020 m. sausio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu pateikė teismui atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, kurį įformino užpildant 2020 m. sausio 13 d. ieškinio atsisakymo formą. Iš teismui pateikto ieškinio atsisakymo turinio matyti, kad ieškovė atsisako reikalavimo dėl bendrijos įpareigojimo pateikti visų bendrijos organų, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų protokolus, nes bendrija juos pateikė. Ieškovė patvirtino, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, t. y. kad nutraukus bylą dėl atsisakytų reikalavimų dalies vėl kreiptis į teismą dėl ginčo dėl tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. sprendimu priėmė ieškovės K. K. ieškinio dėl įpareigojimo atsakovę Kauno (duomenys neskelbiami) daugiabučio namo savininkų bendriją pateikti visų bendrijos organų, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų protokolus atsisakymą ir dėl šios ieškinio dalies bylą nutraukė. Ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę Kauno (duomenys neskelbiami) daugiabučio namo savininkų bendriją ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei pasirinktu būdu (popierine forma, skaitmenines kopijas, elektroniniu paštu) tokią informaciją: 1) bendrijos veiklos metines ataskaitas, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir modernizavimo metinius ir ilgalaikius planus, sąmatas ir revizijos komisijos (revizoriaus) ataskaitas; 2) informaciją, kiek kaupiamųjų lėšų ir kokiam tikslui buvo sukaupta, kiek kaupiamųjų lėšų kam ir kada buvo panaudota; informaciją, kokioje banko sąskaitoje laikomos kaupiamosios lėšos, koks yra (duomenys neskelbiami) buto Nr. (duomenys neskelbiami) ieškovės ir iki jos buvusių buto Nr. (duomenys neskelbiami) savininkų sukauptų kaupiamųjų lėšų likutis 2019 m. birželio 1 d.; 3) informaciją apie nustatytus šilumos elektros energijos, laiptinių ir kiemo valymo paslaugų paskirstymo metodus; 4) informaciją, kas vykdo šildymo sistemos techninę priežiūrą ir kokiu pagrindu; 5) informaciją, kas yra „kitos administravimo išlaidos“, kokiu pagrindu ir kaip jos skaičiuojamos; 6) informaciją, kaip skaičiuojami banko mokesčiai; 7) informaciją, kokie yra namo (duomenys neskelbiami) bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai; pateikti bendrojo naudojimo objektų aprašus ir bendrojo naudojimo patalpų inventorizacijos aktus; 8) bendrijos narių sąrašą ir bendrijos organų narių kontaktinius duomenis. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš atsakovės Kauno (duomenys neskelbiami) daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškovei 450,00 bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o iš ieškovės atsakovui V. S. priteisė 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas sutiko su atsakovais, kad šioje byloje atsakovas-bendrijos pirmininkas V. S. nėra tinkamas atsakovas pagal ieškovės ieškinį dėl įpareigojimo pateikti dokumentus ir informaciją. Kadangi ieškovė nesutiko šio asmens pašalinti iš asmenų, kuriems nukreipti ieškinio reikalavimai, sąrašo, viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuomonės, kad bendrijos pirmininkas yra tinkamas atsakovas, ieškovės ieškinį atsakovui bendrijos pirmininkui teismas atmetė, kaip pareikštą netinkamam atsakovui.
8. Teismas nurodė, kad ieškovės prašoma informacija buvo apibrėžta tiek bendrijai adresuotame 2019 m. balandžio 11 d. prašyme dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, tiek ieškinio dalyke. Teismas akcentavo, kad sprendžiant dėl teiktinos informacijos svarbu ne laikotarpis, kada asmuo įgyja nuosavybę, o ar ta informacija susijusi su asmens teisėmis ir pareigomis (pvz., naujai nuosavybę įgijusiam asmeniui gali būti aktualus ir prieš kurį laiką bendrijos priimtas sprendimas, jei jo pagrindu vis dar skaičiuojami mokesčiai ir pan.). Atsakovei-bendrijai neįrodžius, jog prašoma informacija (jos dalis) nepatenka į Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme 21 straipsnio 1, 4 ir 8 punkte nurodytą informaciją, teismas laikė, kad ieškovė turi teisę gauti iš bendrijos prašomą informaciją.
9. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas neturėjo pagrindo abejoti, kad 2019 m. balandžio 11 d. prašymas dėl informacijos ir dokumentų pateikimo bendrijai buvo ne tik įteiktas, tačiau įteiktas ir kartu su atstovavimo sutartimi. Teismas taip pat padarė išvadą, kad, neatsakydama į ieškovės prašymą, bendrija netinkamai vykdė savo pareigas, kylančias iš Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 7 dalies.
10. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus dokumentus, išklausęs bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimus, sprendė, kad ieškovė turėjo galimybę su prašoma informacija susipažinti bendrijos patalpose. Vis dėlto, bendrija, gavusi ieškovės prašymą, į jį neatsakė, tiksliai nenurodė, kokios informacijos neteiks ir kodėl, ar su kokiais duomenimis ieškovė galėtų susipažinti tik atvykusi į bendrijos buveinę. El. laiškų turinys, pateiktas su atsiliepimu į ieškinį, neleidžia spręsti, ar tikrai su visa prašoma informacija bus galima susipažinti atvykus į bendrija. Taip pat bendrija neišskyrė, kurie ieškovės prašomos pateikti informacijos rinkiniai yra tokios apimties, kad dokumentų kopijų pateikimas būtų neproporcingas ir reikalautų pernelyg didelių išlaidų. Bendrija nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovei informacija dėl objektyvių priežasčių gali būti pateikta tik bendrijos patalpose.
11. Teismas atsakovės-bendrijos elgesį, neatsakant į ieškovės prašymą, nenurodant tikslių ir konkrečių argumentų, kodėl informacija gali būti pateikta tik bendrijos patalpose, vertino kaip bendradarbiavimo pareigos pažeidimą, neieškojimą protingos pusiausvyros klausimui dėl informacijos gavimo išspręsti. Teismas sprendė, kad, atsisakydama tenkinti ieškovės prašymą, bendrija iš dalies pažeidė ieškovės teisę į informaciją. Ieškovės reikalavimus teismas tenkino iš dalies ir bendriją įpareigojo, kaip tą nustato Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 7 dalis, pateikti ieškovei pasirinktu būdu (popierine forma, skaitmenines kopijas, elektroniniu paštu) atitinkamą informaciją. Ieškinio reikalavimą įpareigoti bendriją pateikti bendrijos veiklos audito išvadas netenkino, nes bylos nagrinėjimo metu bendrija pripažino, jog bendrijos veiklos auditai nebuvo atlikti, t. y. tokios informacijos nėra. Pagrindo riboti kitos informacijos apimtį teismas nenustatė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno (duomenys neskelbiami) daugiabučio namo savininkų bendrija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punkto, 7 dalies nuostatas, suteikiančias bendrijos nariui teisę, o bendrijai – pareigą teikti informaciją apie bendriją, o taip pat netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 8 punktų, 5 dalies 1 punkto nuostatas.
1.2. Priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu yra užprogramuojamas tarp šalių konfliktas ateityje ir galimai dar vienas ginčas vykdymo procese. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei šalies teiktus paaiškinimus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, neatliko visapusiško, išsamaus ir objektyvaus aplinkybių, sudarančių šios bylos įrodinėjimo dalyką tyrimo.
1.3. Ieškovė kreipėsi į teismą nesant teisių pažeidimo. Ieškovė savo teisių pažeidimą ieškinyje grindė (ieškinio aprašomoji dalis / pagrindas) tuo, jog atsakovė-bendrija nepagrįstai reikalauja iš ieškovės apmokėti sąskaitas ir vykdyti skolinius įsipareigojimus bendrijai, tuo tarpu ieškinio rezoliucinė dalis (dalykas) yra dėl įpareigojimo bendriją pateikti visą nurodytą informaciją ieškovės pasirinktu būdu – pateikti patvirtintas dokumentų kopijas.
1.4. Ieškovė nepagrįstai kreipėsi į teismą dėl tariamo jos teisių pažeidimo, piktnaudžiavo teise ir procesinėmis teisėmis, todėl teismas turėjo pagrindą atsisakyti jas ginti. Ieškovė teisės gauti informaciją leistinomis alternatyviomis (išskyrus vienašalį reikalavimą pateikti dokumentų patvirtintas kopijas) priemonėmis ir būdu neįgyvendino, visiškai nebendradarbiavo su atsakove-bendrija, ignoravo absoliučiai visus bendrijos pirmininko raginimus ir kvietimus sutarus dėl susitikimo laiko atvykti į bendrijos buveinę susipažinti su bendrijos turimais dokumentais / bylomis ar duomenimis, kurie yra saugomi IT failuose ir, esant poreikiui daryti dokumentų fotokopijas. Ieškovei raštu ir žodžiu (tiek iki kreipimosi į teismą dienos, tiek ir viso bylinėjimosi teisme metu) buvo nurodoma, kad su visa jos prašoma informacija, ją sukonkretinus, ji galinti be jokių apribojimų susipažinti suderintu su bendrijos pirmininku laiku atvykusi į bendrijos buveinę. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovei būtų atsisakyta leisti susipažinti su kokiais nors dokumentais ar informacija.
1.5. Ieškinyje nėra duomenų, kaip konkrečiai ieškovės teisių pažeidimas dėl informacijos nepateikimo pasireiškė. Ginčas tarp šalių kilo ne dėl bendrijos atsisakymo pateikti ieškovei informaciją, bet dėl dokumentų pateikimo vienintele ieškovei priimtina forma, neieškant protingos pusiausvyros ir visiškai nebendradarbiaujant su bendrija. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas šalių interesų pusiausvyrą, nepagrįstai ėmėsi ginti ieškovės tariamai pažeistą teisę, įpareigojant bendriją pateikti dokumentų kopijas. Nėra įstatyminio pagrindo pripažinti, kad bendrijos nario teisė gauti informaciją gali būti įgyvendinama vieninteliu būdu – teisę gauti dokumentų kopijas.
1.6. Nei 2019 m. balandžio 11 d. prašyme, nei 2019 m. gegužės 30 d. ieškinyje, ieškovė nenurodė pageidaujamos gauti informacijos gavimo tikslo ir pagrindo, kai tokia informacija gali būti pateikiama tik tokia apimtimi, kuri būtina konkrečiam, nurodytam tikslui pasiekti. Nesant šių duomenų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra sunkiai įvykdomas.
1.7. Ieškovė nepasinaudojo galimybe nuvykti ir susipažinti su bendrijos dokumentais, t. y. teisės gauti informaciją neįgyvendino, pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovui neatvykus į bendrijos patalpas susipažinti su informacija, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jam buvo atsisakyta teikti informaciją ar kad ieškovo teisė gauti informaciją buvo suvaržyta (Kasacinio teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-686/2016). Šiuo atveju bendrija atliko visus veiksmus, kad ieškovės teisė gauti informaciją būtų įgyvendinta, kaip kad tai yra numatyta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo, taip pat sudarė galimybę susipažinti su informacija bendrijos buveinėje, kvietė atvykti ir laukė ieškoves veiksmų, kol ji šia teise pasinaudos, t. y. kreipsis dėl laiko suderinimo ir atvyks susipažinti, tašiau pati ieškovė šia teise nepasinaudojo.
1.8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir bendrijos poziciją, nenurodė argumentų (pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas), dėl kurių atmetė bendrijos teiktus įrodymus dėl ieškovės nebendradarbiavimo ir piktnaudžiavimo teise bei procesinėmis teisėmis, o taip pat įrodymus, kad ieškovei buvo sudarytos sąlygos atvykti ir susipažinti su bendrijos dokumentais jos patalpose ir gauti norimą informaciją, skaitmenizuojantis ją vietoje (persirašant į USB, fotografuojant telefonu ir pan.) bei nukrypo nuo teisės taikymo išaiškinimų šios kategorijos bylose, kad teisės gauti informaciją įgyvendinimas yra aiškinamas plačiau nei formalus atsakymo į užklausą nepateikimas ar dokumentų kopijų neperdavimas – bendrijos nario teisė gauti informaciją apima tiek teisę susipažinti su informacija vizualiai, tiek teisę gauti informaciją kopijų pavidalu, tiek skaitmenizuotus dokumentus gauti nario nurodytu elektroniniu paštu, ar atvykus į bendrijos buveinę vietoje darytis fotokopijas ir pan.
1.9. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovės ieškinys bendrijos atžvilgiu buvo patenkintas iš dalies, tačiau bylinėjimosi išlaidos bendrijai nebuvo paskirstytos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Teismas sprendime, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, ketvirtadaliu sumažino ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš bendrijos, todėl atitinkamai turėjo būti sprendžiamas ir bendrijos patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 268,00 Eur) paskirstymo klausimas, jas priteisiant iš ieškovės.
13. Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atsakovo naudai iš ieškovės priteisti 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovas į bylą buvo įtrauktas visiškai nepagrįstai. Ieškovės ieškinys atsakovui V. S. buvo atmestas visa apimtimi, todėl jam turėjo būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Pirmos instancijos teismas sprendime konstatavo ir pripažino, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių rekomenduojamų dydžių ir yra gerokai už juos mažesnės, tačiau nusprendė jas sumažinti. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sumoje 1 000,00 Eur yra realios, pilnai atitinka bylos sudėtingumą ir laiko sąnaudų trukmę, be to, yra protingos, racionalaus dydžio, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo jas mažinti.
2.2. Pirmos instancijos teismo sprendimas ženkliai (1/2 dalimi) sumažinti atsakovui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas, nepagrįstai sumažindamas iš ieškovės atsakovo naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, kas sąlygojo neteisėto sprendimo skundžiamoje dalyje priėmimą, dėl to jis turi būti šioje dalyje keičiamas, atsakovo naudai priteisiant 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.
14. Ieškovė K. K. pateikė atsiliepimus į atsakovų V. S. ir Kauno (duomenys neskelbiami) daugiabučio namo savininkų bendrijos apeliacinius skundus, kuriais prašo jų netenkinti ir priteisti jai apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:
3.1. Atsakovės-bendrijos apeliacinio skundo argumentai yra visiškai prieštaringi – vienur teigiama, kad bendrijos pirmininkas siūlė atvykti į jo butą, kur būtų pateikiama informacija ir dokumentai, kitur teigiama, kad ieškovė neturi teisės gauti informacijos ar bendrija neturi tokios informacijos arba teigiama, kad informacijos negali pateikti dėl asmens duomenų apsaugos, tarsi nurodžius tikslą, dėl kurio prašoma pateikti informaciją ir dokumentus objektyvia forma (raštu patvirtintas kopijas, skaitmenizuota forma ar el. paštu), jau nebegaliotų asmens duomenų apsaugos įstatymas.
3.2. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymas nenumato kokia forma turi būti teikiama informacija ir dokumentai. Ir šis argumentas taikomas visai prašomai informacijai ir dokumentams, tame tarpe patalpų savininkų ir visuotinių bendrijos narių protokolams. Tačiau toks apeliacinio skundo argumentas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.90 straipsnio 3 daliai. Be to, nepagrįstas yra ir apeliacinio skundo argumentas, kad už dokumentų kopijas reikės mokėti visiems patalpų savininkams.
3.3. CK 2.90 straipsnio 3 dalies norma, dėl protokolų kopijų pateikimo, turėtų būti taikoma ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punkto bei 7 dalies normai, nes analogiškai nurodyta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 4 punkte – bendrijos pirmininkas atsako už informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui.
3.4. Atsakovės-bendrijos apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė neturi teisės gauti prašomos informacijos ar bendrija neturi kažkokių veiklos dokumentų ir todėl negali jų pateikti yra nepagrįsti ir prieštarauja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo normoms (Minėto įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 10 punktas, 18 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 21 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
3.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka formuojamą teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-194-343/2013, Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-970-555-2014, Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-10711-775/2015).
3.6. Nepagrįsti atsakovo V. S. apeliacinio skundo argumentai. Bylinėjimosi išlaidos ir civilinė byla užvesta tik dėl atsakovo V. S. elgesio, kurio negalima pripažinti nei tinkamu, nei sąžiningu. Atsakovui bylinėjimosi išlaidos priteistos išvis yra nepagrįstai. Atsakovo atstovas nerengė atsiliepimo į ieškinį, nes atsiliepime nenurodytas atstovas ir priešingai, nurodyta, kad byla nėra vedama per advokatą. Atsakovo triplike atstovė taip pat nenurodyta. Atsakovas, kaip bendrijos pirmininkas, nepateikė prašomos informacijos ir dokumentų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, byloje buvo įtrauktas bendraatsakoviu. Pagal nurodytą įstatymą, byloje vieninteliu atsakovu turėtų būti bendrijos pirmininkas, tačiau jam išėjus iš pareigų, teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti neįmanomas, todėl byloje atsakove buvo įtraukta ir dokumentų savininkė – bendrija.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Byloje nustatyta, kad ieškovė K. K. nuo 2018 m. sausio 15 d. yra buto (duomenys neskelbiami), savininkė. Šio daugiabučio namo savininkai yra įsteigę Kauno (duomenys neskelbiami) daugiabučio namo savininkų bendriją. Byloje tarp ieškovės, kaip gyvenamojo namo patalpų savininkės, ir bendrijos kilo ginčas dėl daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų teisės gauti informaciją įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškinį ir įpareigojo apeliantę (atsakovę Kauno (duomenys neskelbiami) daugiabučio namo savininkų bendriją) pateikti ieškovės prašomus dokumentus. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog teismas pažeidė civilinio proceso normas (CPK 329 straipsnis), reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei netinkamai taikė materialinės teisės normas (CPK 330 straipsnis), reglamentuojančias daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų teisę gauti informaciją.
17. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
19. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 14 straipsnio 6 dalies 6 punkte numatyta, kad bendrijos pirmininkas atsako už informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu. Šio straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. DNSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę be balsavimo teisės dalyvauti bendrijos visuotiniame susirinkime, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais; 4 punkte numatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. Bendrijos nariai papildomai turi teisę gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais (DNSBĮ 21 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai, nei teigia apeliantė Kauno (duomenys neskelbiami) daugiabučio namo savininkų bendrija apeliaciniame skunde, įstatymai suteikia bendrijos nariui (šiuo atveju ieškovei) teisę gauti informaciją, kuri yra susijusi su bendrijos nario įmokomis, kuri yra susijusi su bendrijos veikla, kuri yra susijusi su bendrijos valdymu, t. y. bendrijos narys turi teisę gauti informaciją, kuri daro įtaką (gali daryti įtaką) jo teisėms ir pareigoms bendrijoje. Taigi, informacija ir dokumentai, susiję su daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbais, neabejotinai yra susiję su bendrijos narių teisėmis ir pareigomis (jų sprendimu ir jų interesais atliekami šie darbai); už šiuos darbus apmoka bendrijos nariai (bendrijos nariai turi teisę gauti dokumentus, kurių pagrindu yra apskaičiuojamos jų įmokos už atliktus darbus). Pažymėtina, kad bendrijos pirmininkas, turintis šią informaciją ir siekdamas skaidrumo (aiškumo), turi pats imtis priemonių pašalinti bet kokias abejones dėl bendrijos veiklos galimo neskaidrumo ir stengtis bendrijos nariams pateikti kuo išsamesnę informaciją apie bendrijos vykdomą veiklą, priskaičiuojamas įvairias įmokas, bet ne imtis priemonių (ieškoti būdų) riboti šios informacijos teikimą ar atsisakyti teikti.
21. Nepagrįstu, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinas apeliantės Kauno (duomenys neskelbiami) daugiabučio namo savininkų bendrijos argumentas, kad ieškovė kreipėsi į teismą, nesant jos teisių pažeidimo. Apeliantė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ieškovei nebuvo ribojama teisė susipažinti su bendrijos dokumentais. Byloje nustatyta, kad ieškovė į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi po to, kai bendrija ieškovės atstovui neatsakė į 2019 m. balandžio 11 d. prašymą dėl informacijos pateikimo. Aiškindama informacijos nepateikimo į ieškovės teiktą prašymą priežastis, apeliantė, teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu, neigė tokio kreipimosi gavimo faktą, vėliau nurodė, kad į prašymą neatsakyta, kadangi bendrijai kilo abejonių dėl prašymą pateikusio asmens įgaliojimų. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad apeliantė, gavusi ieškovės prašymą, jį būtų užregistravusi, bendrijos nariai teikusi prašomą informaciją, ar, manydama, kad prašymas pateiktas asmens, neturinčio teisės veikti ieškovės vardu, prašė papildomų, įgalinimus patvirtinančių duomenų.
22. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovė prašymą dėl informacijos pateikimo atsakovei išsiuntė pašto siunta, taip pat patikrinęs kreipimąsi ieškovės vardu surašiusio asmens įgaliojimų apimtį, atsakovės (apeliantės) bendrijos pirmininko duotus paaiškinimus, kuriais pastarasis pripažino faktą, kad 2019 m. balandžio 11 d. prašymą bendrija yra gavusi, taip pat nustatęs, kad bendrija (apeliantė) į ieškovės prašymą nei reikalaujamų duomenų, nei sprendimo, kad atsisako tenkinti ieškovės prašymą neteikė, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pripažino ieškovės teisės pažeidimą ir įpareigojo pateikti jos prašomus dokumentus.
23. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir apeliantės apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovė nepasinaudojo galimybe nuvykti ir susipažinti su bendrijos dokumentais, t. y. neįgyvendino teisės gauti informaciją. Pripažintina, kad atsakovė tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad teikė ieškovei siūlymus dėl susipažinimo su bendrijos dokumentais bendrijos buveinėje. Tačiau šie atsakovės teikti siūlymai, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti pripažinti tinkamu informacijos pateikimo įgyvendinimu, kadangi atsakovės teiktuose procesiniuose dokumentuose yra nesutinkama su ieškovės reikalaujamos susipažinti informacijos apimti, o apeliaciniame skunde pripažįstama ieškovės teisė į informacijos gavimą tik susirinkimo metu. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės atvykimas į bendrijos buveinę neišspręstų kilusio šalių ginčo dėl informacijos pateikimo apimties ir būdo, todėl yra būtinybė šį šalių ginčą spręsti teismine tvarka.
24. Apeliantė Kauno (duomenys neskelbiami) daugiabučio namo savininkų bendrija apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) nuostatas, suteikdamas teisę ieškovei susipažinti su bendrijos narių sąrašu bei gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais.
25. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis (ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šis įstatymas, be kita ko, nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (ADTAĮ 1 straipsnio 2 dalis). Pagal ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalį, asmens duomenys – bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.
26. Iš nagrinėjamos bylos duomenų darytina išvada, kad apeliantė tik abstrakčiai pateikė nuorodą į nurodė į Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimą, teigdama, jog ieškovės prašyme nenurodomas duomenų naudojimo tikslas, ir, kad jos manymu, prašoma išreikalauti informacija laikytina asmens duomenimis, todėl turi būti tvarkoma vadovaujantis ADTAĮ. Esant tokiems apeliantės nurodytiems atsikirtimams ir argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde apeliantė nenurodė, kokie asmens duomenys yra nurodyti jos dokumentuose ir kaip ieškovės reikalavimo susipažinti su šiais dokumentais tenkinimas pažeis teisę į asmens duomenų apsaugą (CPK 178, 185 straipsniai). Tokių aplinkybių nurodymo, jas patvirtinančių įrodymų pateikimo ir įrodymo pareigą byloje turėjo apeliantė, todėl, atsakovei neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, ji pati turi prisiimti su tuo susijusius padarinius. Kita vertus, aplinkybė, kad tam tikrame dokumente greta kitų duomenų yra nurodyti ir asmens duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nereiškia, jog tokio dokumento pateikimas susipažinti kitiems, tretiesiems asmenims apskritai yra ribojamas, ribojama jų teisė gauti bet kokią tame dokumente esančią informaciją.
27. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir apeliacinio skundo argumentą, jog dalies pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų dokumentų atsakovė neturi, dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę juos pateikti ieškovei. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos apeliantės argumentus, pažymi, kad atsakovė byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko, bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo diskriminuojama, savo procesinėmis teisėmis disponavo laisvai savo nuožiūra. Pareiga nurodyti aplinkybę apie prašomų pateikti dokumentų neturėjimą ir ją įrodinėti teko apeliantei, tai ji turėjo padaryti jau pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, susipažinusi su ieškovės reikalavimu, neįrodinėjo, jog dalies ieškovės nurodytų dokumentų neturi ir neprivalo turėti. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nurodęs, kad bendrijai pripažinus, jog bendrijos veiklos auditai nebuvo atlikti, t. y. tokios informacijos nėra bei spręsdamas, kad pagrindo riboti kitos informacijos apimtį nenustatyta, netenkino ieškinio reikalavimo įpareigoti bendriją pateikti bendrijos veiklos audito išvadas. Be to teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimui esant neaiškiam, t. y. kokia forma buvo teikiamos bendrijos veiklos metinės ataskaitos, jį priėmęs teismas gali jį išaiškinti tiek dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, tiek savo iniciatyva (CPK 278 straipsnis).
28. Byloje kilo ginčas, kokia forma ieškovės prašomi dokumentai turi būti pateikti. DNSBĮ ir atsakovės įstatai nenustato, kokia forma (prašomų susipažinti dokumentų kopijomis, jų išrašais, skenuotų dokumentų elektroninėmis kopijomis jas pateikiant nariui bendrijoje ar siunčiant nario nurodytu adresu paštu ar elektroniniu paštu, ar užtikrinant nariui sąlygas susipažinti su jam rūpima bendrijos informacija bendrijos patalpose, ar kt.) nariui turi būti teikiama informacija. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad yra nusistovėjusi bendrijoje praktika bendrijos nariams susipažinti su informacija, taip pat nenustatyta, kad šiuo klausimu buvo priimti bendrijos narių sprendimai.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atskleidė pageidaujamos gauti informacijos panaudojimo tikslą, formą, nurodė, kad jai kilo abejonės dėl priskaičiuotų mokesčių dydžių, jų pagrįstumo. Teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrijos nario teisė gauti informaciją apima teisę susipažinti su informacija vizualiai, tiek gauti informaciją kopijų pavidalu, sprendžia, kad ir pirmosios instancijos teismo parinktas būdas, suteikiant ieškovei teisę gauti informaciją atsakovės pasirinktais keliais alternatyviais būdais, užtikrins abiejų šalių interesus.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad dokumentai, susiję su bendrijos veikla yra skirti, visų pirma, bendrijos veiklos vykdymui ir reikalingi pačiai bendrijai, tuo tarpu dokumentų kopijų (popierinių, skaitmeninių) teikimas bendrijos nariams susijęs su papildomomis išlaidomis. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, kad kopijų paruošimas reikalauja ekonominių išteklių, sprendžia, kad tokių dokumentų kopijų padarymo išlaidas turi padengti tas bendrijos narys, kuriam tokios kopijos reikalingos, nes kopijų, reikalingų bendrijos nario asmeniniais interesais, darymo išlaidų priskyrimas bendrijai prieštarautų bendrijos veiklos tikslams bei pažeistų kitų bendrijos narių, kurie turėtų šias išlaidas padengti, interesus. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos parinktam informacijos pateikimo būdui, t. y. atsakovės pasirinkimu (popierine forma, skaitmenines kopijas, elektroniniu paštu), sprendžia, kad tokiu atveju nustatytina informacijos reikalaujančiam bendrijos nariui (ieškovei) pareiga apmokėti atsakovei užmokestį už jai (ieškovei) pateiktų dokumentų kopijas pagal atsakovės realiai (faktiškai) patirtas išlaidas (CK 1.5 straipsnio 3 dalis).
31. Apeliantė Kauno (duomenys neskelbiami) daugiabučio namo savininkų bendrija apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė PCK nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, t. y. teismas patenkinęs ieškovės reikalavimus iš dalies, turėjo bendrijai taip pat priteisti proporcingai atmestų reikalavimų daliai jos pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliantės pirmosios instancijos teismo sprendimo interpretavimu.
32. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalies, teismas yra nurodęs, jog ieškovės reikalavimai dėl informacijos pateikimo yra tenkinami iš esmės visa apimtimi, taip pat pažymėjo, kad dalies ieškinio reikalavimų ieškove atsisakė, nes bendrija juos įvykdė, o reikalavimas dėl bendrijos veiklos audito ataskaitų netenkintas tik todėl, kad bendrijoje nebuvo atliekamas auditas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ieškovės ieškinys bendrijos atžvilgiu buvo patenkintas, todėl bendrijos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti priešingą išvadą, kad apeliantė-bendrija yra įgijusi teisę į dalį jos pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
33. Byloje taip pat yra pateiktas ir atsakovo V. S. apeliacinis skundas, kuriuo jis kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, argumentuodamas tuo, kad jo atžvilgiu atmestus ieškovės ieškinį, jam turėjo būti priteista visos jo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, o ne ½ dalis jų. Įvertinusi apelianto nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka, jog, atmetus ieškovės ieškinį ir vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovas įgijo į jo turėtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nėra pagrindo sutikti, kad apeliantas turi teisę į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kas pagrįstai akcentuota ir skundžiamoje sprendimo dalyje.
34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Tas yra būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Tas aiškiai atsispindi ir pirmiau minėtose proceso įstatymo nuostatose, kurios reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles (žr. CPK 93 straipsnio 1–2 dalį). Tačiau, bet kuriuo atveju proceso įstatymas suteikia teismui galimybę nukrypti nuo pirmiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis), atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
35. Kaip matyti iš skundžiamos sprendimo dalies, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliantui, taip pat įvertino ir kitas reikšmingas aplinkybes, t. y., kad tiek bendriją, tiek bendrijos pirmininką atstovavo ta pati advokatė, bendrijos pirmininko teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose buvo palaikomi bendrijos atsiliepime ir triplike išdėstyti argumentai, pateikti procesiniai dokumentai yra pakankamai lakoniški, jame nepateikti savarankiški argumentai dėl ieškovės ieškinio nepagrįstumo. Šių teismo nustatytų aplinkybių apeliantas neginčija. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas sumažino ne dėl to, kad jos viršija nustatytus maksimalius dydžius, bet įvertinęs ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurioms esant teismas turėjo teisę mažinti atsakovo pirmosios instancijos teisme turėtas teisinės pagalbos išlaidas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto V. S. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jam priteisimo, o apeliacinis skundas netenkinamas.
36. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovų apeliaciniai skundai netenkinamai, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas, patikslinant sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą, nurodant, jog atsakovė įpareigojama ieškovei pateikti dokumentus jos pasirinktu būdu, už teikiamų dokumentų kopijas apmokėjus ieškovei pagal faktiškai patirtas išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
37. Atsakovų apeliacinių skundų netenkinus, ieškovės naudai yra pagrindas priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra pateikusi į bylą įrodymus, kad ji už atsiliepimų rengimą į abiejų atsakovų apeliacinius skundus yra patyrusi iš viso 1 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, ir prašo iš atsakovės-bendrijos priteisti jai 900,00 Eur išlaidų, o iš atsakovo V. S. – 100,00 Eur. Kadangi ieškovė į bylą teikė du atsiliepimus, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškovės naudai iš atsakovės-bendrijos yra priteisiama 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo V. S. – 100,00 Eur.
38. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą ir ją išdėstant taip:
„Įpareigoti Kauno (duomenys neskelbiami) daugiabučio namo savininkų bendriją ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei K. K., pasirinktu būdu (popierine forma, skaitmenines kopijas, elektroniniu paštu), ieškovei už teikiamų dokumentų kopijas apmokėjus atsakovei pagal faktiškai patirtas išlaidas, tokią informaciją:“
Likusią Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Ieškovės K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės Kauno (duomenys neskelbiami) daugiabučio namo savininkų bendrijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 900,00 Eur (devynis šimtus eurų 00 ct) ir iš atsakovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Albina Rimdeikaitė
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė