Administracinė byla Nr. eA-2147-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03973-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.12; 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – I. Š. (I. Š.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėja M. B. 2018 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydama (skundo dalyje, kuri priimta nagrinėti) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. lSS-2173-(7.5.) ir įpareigoti NŽT tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. kovo 14 d. skundą, patikslintą 2018 m. spalio 9 d. prašymu, ir priimti dėl jo sprendimą pagal teisės aktų reikalavimus.

2.       Pareiškėja paaiškino, kad 2001 m. liepos 3 d. sutarties pagrindu ji iš I. Š. įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės R. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, apie tai informavo NŽT. Nepaisant to, NŽT 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 49S-166-(14.49.3.) (toliau – ir 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas) I. Š. suteikė naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, o NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1386-(14.49.2.) (toliau – ir Įsakymas) išbraukė pareiškėją iš Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilės (toliau – ir Eilė). Pareiškėja, siekdama, jog įvykusi klaida būtų ištaisyta, 2018 m. kovo 14 d. padavė skundą NŽT direktoriui, tačiau šis skundas iki šiol neišnagrinėtas. Vietoj NŽT direktoriaus sprendimo pareiškėja gavo NŽT Geodezijos ir žemės naudojimo kontrolės departamento Geodezijos ir nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėjos, atliekančios direktoriaus pavaduotojo funkcijas, 2018 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 1SS-760-(7.59 E), kuriame konstatuota, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštas Nr. 49SF-1737-(14.49.104.) yra teisėtas ir nenaikintinas, kadangi notariškai patvirtinta nuosavybės teisių perleidimo sutartis nesuteikia teisės dar kartą gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą. Pareiškėja pažymėjo, jog ji 2018 m. kovo 14 d. skunde neginčijo minėto 2016 m. rugpjūčio 19 d. rašto ir nėra gavusi neatlygintinai nė vieno naujo žemės sklypo, o 2018 m. balandžio 13 d. rašte nebuvo pasisakyta dėl ginčijamų sprendimų, t. y. 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo, Įsakymo ir 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 49SJ-501-(14.49.105.). Pareiškėja 2018 m. spalio 9 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į NŽT direktorių, patikslindama 2018 m. kovo 14 d. skundą (be kita ko, akcentavo, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatos iš esmės nedraudžia įtraukti asmenį į Eilę dėl to, kad vienas naujas žemės sklypas individualiai statybai jau yra perduotas neatlygintinai nuosavybėn vienam iš pretendentų, siekiant teisingo atlyginimo, bei atkreipė dėmesį į tai, jog 2018 m. balandžio 13 d. rašte nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007, pabrėžė, kad ji apie 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą ir Įsakymą sužinojo gerokai po jų priėmimo, o 2016 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.), kuriuo patvirtinta Eilė, buvo priimtas anksčiau nei 2016 m. balandžio 26 d. sprendimas, todėl klaidos ankstesniajame įsakyme negali būti grindžiamos vėlesniuoju sprendimu). Į pastarąjį prašymą pareiškėjai atsakė NŽT direktoriaus pavaduotojas ginčijamu 2018 m. spalio 24 d. raštu
Nr. 1SS-2173-(7.5.), nurodydamas, jog 2018 m. spalio 9 d. skunde nenurodytos naujos aplinkybės, todėl skundo dalis dėl Įsakymo ir 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo panaikinimo nebus nagrinėjama. Ginčijamame rašte nenurodoma, kada bus pateiktas sprendimas dėl likusios 2018 m. spalio 9 d. prašymo dalies, taip pat dėl 2018 m. kovo 14 d. skundo. Be to, tik iš minėto 2018 m. spalio 24 d. rašto pareiškėja sužinojo, jog jai atkurtos nuosavybės teisės į visą jai tenkančią buvusios savininkės R. Š. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės dalį – 0,2 ha, įskaitant NŽT 2018 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 49S-18-(14.49.3.) (už 0,1168 ha atlyginant pinigais – 337,37 Eur). Pareiškėjos nuomone, atsakovo veiksmai (neveikimas) akivaizdžiai pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, be kita ko, kad nuosavybės teisės jai būtų atkurtos pagal teisės aktų reikalavimus ir ne blogesnėmis sąlygomis nei kitiems piliečiams, todėl padaryta klaida privalo būti ištaisyta. Pareiškėja teigė, kad NŽT 2018 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. 1SS-2173-(7.5.) ir 2018 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. 49S-18-(14.49.3.) neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies ir 23 straipsnio, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio, 3 straipsnio, 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 10 straipsnio, 18 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio ir kitų nuostatų.

3.       Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė šį skundą atmesti.

4.       Atsakovas tvirtino, kad nei 2018 m. kovo 14 d. skunde, nei 2018 m. spalio 19 d. skunde nenurodytos naujos aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai, teisės turėjimas grindžiamas tais pačiais faktiniais duomenimis, t. y. 2018 m. spalio 19 d. pakartotinai pateiktame skunde nebuvo aplinkybių, keliančių abejones dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus Įsakymo bei 2016 m. balandžio
26 d. sprendimo pagrįstumo. Pareiškėjos nesutikimas su atsakymu nėra pagrindas pakartotinai nagrinėti skundą. Pareiškėja dėl aplinkybių, nurodytų 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. spalio 19 d. skunduose, t. y. dėl minėtų įsakymo ir sprendimo panaikinimo, jau yra kreipusis į teismą, tačiau jos skundai nebuvo priimti. Atsakovas teigė, jog dėl 2018 m. spalio 19 d. skunde suformuluoto prašymo pateikti duomenis apie dėl likusios neatkurtos žemės dalies priskyrimo valstybės išperkamai žemei pareiškėjai buvo paaiškinta, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius neturi teisinio pagrindo vertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą bei įpareigoti šią instituciją suformuoti grąžintiną natūra laisvą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose. Pareiškėja apie tai, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorija priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama, buvo informuota 2015 m. sausio 13 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-162. Atsakovo įsitikinimu, šioje situacijoje jis pagrįstai vadovavosi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir 2018 m. spalio 9 d. skundą paliko nenagrinėtu.

5.       Trečiasis suinteresuotas asmuo I. Š. atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė šį skundą atmesti.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo patikslino, kad 2001 m. liepos 3 d. sutartimi jis pareiškėjai perleido teisę atkurti nuosavybės teises tik į dalį išlikusio nekilnojamojo turto, t. y. į 0,2 ha dalį iš 0,872 ha. Pareiškėjai nuosavybės teisės buvo atkurtos į dalį žemės (0,0829 ha ir 0,0003 ha) – natūra, o į likusią dalį (0,1168 ha) – išmokant piniginę kompensaciją, taigi, pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į visą jai tenkančią buvusios savininkės R. Š. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytos žemės dalį. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius nepadarė jokių klaidų. Pareiškėja savo pretenzijas sieja iš esmės su Įsakymu, kuriuo ji išbraukta iš Eilės, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas dar 2018 m. liepos 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-3861-426/2018 netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui dėl šio įsakymo pateikti ir atsisakė priimti jos skundą. Įsakymas yra galiojantis, o pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą ar priimti kitokio pobūdžio sprendimą.

II.

7.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjos M. B. skundą, priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Š. iš pareiškėjos 363 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

8.       Teismas nustatė, kad 2001 m. liepos 3 d. nuosavybės teisių perleidimo sutartimi, registro Nr. 1-10219, I. Š. perleido pareiškėjai teisę atkurti nuosavybės teises į 0,20 ha žemės sklypą iš jam grąžintino 0,8720 ha žemės sklypo, priklausiusio R. Š. ir M. Š..

9.       NŽT 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 49S-166-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui I. Š.“ perdavė pretendentui neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai.

10.       NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1386-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ pakeitimo“ pareiškėja buvo išbraukta iš eilės gauti žemės sklypą individualiai statybai. Ji apie priimtą Įsakymą informuota 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 49SF-1737-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“.

11.       Pareiškėjos atstovas 2017 m. rugsėjo 26 d. prašymu kreipėsi dėl informacijos suteikimo apie pareiškėjai vykdomo nuosavybės teisių atkūrimo eigą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. spalio 20 d. rašte Nr. 49SF-370-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, be kita ko, pažymėjo informavęs pareiškėją apie priimtą Įsakymą bei nurodė, kad Skyrius parengė sprendimo projektą atkurti pareiškėjai nuosavybės teises atlyginant pinigais už likusią neatkurtą 0,1168 ha, pakvietė ją susipažinti su minėtu sprendimo projektu.

12.       NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 49SJ-501-(14.49.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ pateikė atsakymą į pareiškėjos atstovo 2017 m. spalio 10 d. prašymą, pakartodamas Įsakymo priėmimo pagrindą.

13.       NŽT 2018 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 49S-18-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. B.“ pretendentei atkurtos nuosavybės teisės atlyginant pinigais. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. sausio 17 d. raštu Nr. 49SF-113-(14.49.104.) „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo išsiuntimo“ registruota pašto siunta išsiuntė minėtą sprendimą pareiškėjai.

14.       Pareiškėjos atstovas 2018 m. kovo 14 d. skundu kreipėsi į NŽT direktorių, prašydamas panaikinti 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą, Įsakymą bei 2017 m. gruodžio 4 d. raštą. NŽT 
2018 m. balandžio 13 d. rašte Nr. lSS-760-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, jog Vilniaus miesto skyriaus priimti sprendimai yra teisėti ir todėl nėra pagrindo juos panaikinti.

15.       Pareiškėjos atstovas 2018 m. spalio 9 d. prašymu reikalavo tinkamai išnagrinėti 2018 m. kovo 14 d. skundą ir priimti sprendimą, ištaisant padarytas klaidas, taip pat pateikti informaciją dėl likusios pareiškėjai neatkurtos žemės dalies priskyrimo valstybės išperkamai žemei.

16.       NŽT ginčijamame 2018 m. spalio 24 d. rašte Nr. lSS-2173-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nustatė, kad 2018 m. spalio 9 d. raštu iš esmės kreipiamasi dėl analogiškų reikalavimų, dėl kurių tiek NŽT 2018 m. balandžio 13 d. raštu Nr. lSS-760-(7.5.), tiek NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. spalio 20 d. raštu Nr. 49SJ-370-(14.49.105.) yra išsamiai atsakę, todėl dalyje dėl Įsakymo ir 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo panaikino 2018 m. spalio 9 d. prašymas paliktinas nenagrinėtas. Į prašymą pateikti duomenis dėl likusios pareiškėjai neatkurtos žemės dalies priskyrimo valstybės išperkamai žemei buvo atsakyta minėtu ginčijamu raštu bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 49SJ-309-(14.49.105.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir dokumentų kopijų pateikimo“.

17.       Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias teisės normas (tarp jų – VAĮ 14 str. 5 d. 4 p.) bei išanalizavęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, jog bylos medžiaga paneigia pareiškėjos teiginius, kad ji nėra gavusi tinkamų atsakymų į 2018 m. kovo 14 d. skundą bei jo papildymą
2018 m. spalio 9 d. prašymu. Į 2018 m. kovo 14 d. skundą atsakyta NŽT 2018 m. balandžio 13 d. raštu Nr. lSS-760-(5.59 E.), kuriame aiškiai išdėstyti motyvai, kodėl nėra pagrindo naikinti pareiškėjos nurodytus sprendimus. Rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, jis pasirašytas direktoriaus pavaduotojo. Taigi, pastarasis raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

18.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog nors pareiškėja savo teiginius dėl netinkamo skundų nagrinėjimo grindė Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 (toliau – ir Ginčų nagrinėjimo NŽT taisyklės), 30 punkto pažeidimu, tačiau jos skundai buvo nagrinėjami vadovaujantis ne minėtomis taisyklėmis, o Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės).

19.       Teismo vertinimu, pareiškėjos (jos atstovo) pateikti 2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. spalio 9 d. skundai grindžiami tais pačiais faktiniais duomenimis. Papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, nebuvo nurodyti, todėl argumentai laikytini tapačiais. 2018 m. spalio 9 d. skunde iš esmės keliami tie patys reikalavimai, klausimai ir prašymai, kurie jau buvo išnagrinėti NŽT 2018 m. balandžio 13 d. rašte Nr. lSS-760-(5.59 E.), todėl ginčijamas 2018 m. spalio 24 d. raštas Nr. lSS-2173-(7.5.), kuriuo atsakovas informavo pareiškėją, jog pakartotinai skundo dėl Įsakymo ir 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo panaikinimo nenagrinės, yra teisėtas bei pagrįstas. 2018 m. spalio 19 d. skundo reikalavimas pateikti duomenis dėl likusios neatkurtos žemės dalies priskyrimo valstybės išperkamai žemei pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti NŽT Vilniaus miesto skyriui, kuris 2018 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 49SJ-309-(14.49.105.) motyvuotai atsakė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (52 str. 2 d., 4 str. 4 d. ir 6 str. 19 p.), duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl Skyrius neturi teisinio pagrindo vertinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigoti šią instituciją suformuoti grąžintiną(-us) natūra laisvą(-us) (neužstatytą(-us)) žemės sklypą(-us) buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose. NŽT Vilniaus miesto skyrius pakartotinai atkreipė pareiškėjos dėmesį į tai, kad 2015 m. sausio 13 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104.)-162 ji buvo informuota apie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. gruodžio 2 d. raštą Nr. A51-104630/14(2.14.2.12-MP8), kuriame nurodyta, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorija pagal Atkūrimo įstatymo 12 ir 13 straipsnius priskirta valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama. Teismas pažymėjo, kad dėl 2018 m. spalio 19 d. skunde suformuluoto prašymo pateikti duomenis dėl likusios pareiškėjai neatkurtos žemės dalies priskyrimo valstybės išperkamai žemei buvo atsakyta minėtu ginčijamu raštu bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 49SJ-309-(14.49.105.).

20.       Teismas akcentavo, jog pripažinus, kad pareiškėjos skundai buvo išnagrinėti tinkamai ir ji apie tai informuota, pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą tinkamai išnagrinėti jos 2018 m. kovo 14 d. skundą, patikslintą 2018 m. spalio 9 d. prašymu, nėra tenkintinas. Teismas pastebėjo, kad pareiškėja dėl aplinkybių, išdėstytų 2018 m. kovo 14 d. skunde ir 2018 m. spalio 19 d. skunde, t. y. Įsakymo ir 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo panaikinimo, yra kreipusis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2018 m. sausio 18 d. nutartimi atsisakė priimti jos skundą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-147-552/2018 šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

21.       Teismo vertinimu, trečiojo suinteresuoto asmens nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 363 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti – neviršija nustatytų maksimalių dydžių, jos laikytinos pagrįstomis, būtinomis ir realiomis, todėl yra priteistinos iš pareiškėjos.

III.

22.       Pareiškėja M. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundą.

23.       Pareiškėja mano, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai neišnagrinėjus ir neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, jis neatitinka imperatyvių teisės aktų nuostatų ir teismų praktikos. Pareiškėja pakartotinai apžvelgia ginčo aplinkybes ir skundo argumentus. Pažymi, kad ji iki šiol nėra gavusi NŽT direktoriaus sprendimo dėl 2018 m. kovo 14 d. skundo, patikslinto 2018 m. spalio 9 d. prašymu (Ginčų nagrinėjimo NŽT taisyklių 1 p. ir 30 p., Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 str. 7 ir 8 d.), bei kad ji ne kartą bandė kreiptis į teismą, siekdama apginti savo teises (2018 m. sausio 8 d., 2018 m. gegužės 8 d. ir 2018 m. liepos 17 d. skundai), o pagal 2018 lapkričio 22 d. skundą teismas nepriėmė nagrinėti jos reikalavimų, susijusių su NŽT 2018 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 49S-18-(14.49.3.). Tai, kad teismas atsisakydavo priimti jos skundus, savaime nereiškia, jog teismas konstatavo, kad NŽT pateikti skundai buvo išnagrinėti tinkamai. Pareiškėja pabrėžia, kad dėl atsakovo akivaizdžiai netinkamų veiksmų (neveikimo) ir jos (jos atstovų) neinformavimo laiku ir tinkamai, pareiškėja iki šiol nėra pasinaudojusi Atkūrimo įstatymo
5 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta teise. Kadangi pareiškėja iki Įsakymo priėmimo 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo įrašyta į Eilę, ji turėjo teisėtą lūkestį gauti naują sklypą individualiai statybai. Atsakovas pažeidė jos teisę į nuosavybę bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Pareiškėja pakartotinai tvirtina, jog ji (jos atstovai) apie NŽT 2018 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 49S-18-(14.49.3.) sužinojo tik iš ginčijamo 2018 m. spalio 24 d. sprendimo
Nr. lSS-2173-(7.5.), pirmasis sprendimas yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, toliau pareiškėja dėsto nesutikimo su minėtu 2018 m. sausio 11 d. sprendimu argumentus.

24.       Pareiškėja teigia, kad NŽT 2018 m. balandžio 13 d. rašte Nr. lSS-760-(5.59 E.), atsakant į jos 2018 m. kovo 14 d. skundą, nepagrįstai nurodyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 19 d. raštas Nr. 49SF-1737-(14.49.104.) yra teisėtas ir nenaikintinas bei kad pareiškėja neturi teisės vėl pasinaudoti Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta galimybe. Pažymi, kad ji neginčijo 2016 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. 49SF-1737-(14.49.104.), o dėl pareiškėjos 2018 m. kovo 14 d. skundu ginčytų sprendimų nebuvo nieko nuspręsta (iki kreipimosi į teismą negauta jokio NŽT direktoriaus sprendimo, priimto pagal Taisyklių 29–32 p. nuostatas, Žemės reformos įstatymo 18 str. 7 ir 8 d.), jai nepateikta informacija apie atsakovo veiksmus padarytai klaidai ištaisyti. Kadangi pareiškėja per 5 darbo dienas nuo 2018 m. kovo 14 d. skundo ir / ar jį patikslinančio 2018 m. spalio 9 d. prašymo pateikimo negavo jokio atsakovo atsakymo, laikytina, kad teismas netinkamai pritaikė VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas. Tiek NŽT 2018 m. balandžio 13 d. raštas Nr. lSS-760-(5.59 E.), tiek ginčijamas 2018 m. spalio 24 d. sprendimas Nr. lSS-2173-(7.5.) akivaizdžiai neatitinka imperatyvių teisės aktų nuostatų (Taisyklių 30 p., Žemės reformos įstatymo 18 str. 7 ir 8 d., VAĮ 8 str. 1 d. ir kt.). Pareiškėja, vadovaudamasi principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda), tvirtina, jog klaidingų sprendimų galiojimas nereiškia, jog atsakovas negali jų pakeisti ar priimti naujus sprendimus, tokiu būdu ištaisydamas padarytą akivaizdžią klaidą nuosavybės teisių atkūrimo procese (VAĮ 35 str. 1 d.).

25.       Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

26.       Atsakovas apžvelgia ginčo aplinkybes, iš esmės pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Akcentuoja, kad pareiškėja, teikdama apeliacinį skundą, išimtinai siekia tų teisinių padarinių, dėl kurių jau buvo kreipusis į teismą (be kita ko, Įsakymo panaikinimo), tačiau jos skundai nebuvo priimti. Pareiškėja elgėsi pasyviai gindama galbūt pažeistas savo teises, todėl dabar ji nebegali kvestionuoti Įsakymo teisėtumo ir negali 2018 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. lSS-2173-(7.5.) neteisėtumo grįsti tuo, kad, jos nuomone, Įsakymas buvo priimtas neteisėtai.

27.       Trečiasis suinteresuotas asmuo I. Š. atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

28.       Trečiasis suinteresuotas asmuo apžvelgia ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (VAĮ nuostatas) ir teismų praktiką, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

29.        Dėl Nutarties 23 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo.

29.1.                      Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

29.2.                      Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

29.3.                      Pareiškėjos atstovas 2018 m. kovo 14 d. skundu kreipėsi į NŽT direktorių, prašydamas panaikinti 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą, Įsakymą bei 2017 m. gruodžio 4 d. raštą. NŽT
2018 m. balandžio 13 d. rašte Nr. lSS-760-(5.59 E.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ konstatavo, jog Vilniaus miesto skyriaus priimti sprendimai yra teisėti ir todėl nėra pagrindo juos panaikinti. Rašte išdėstyti motyvai, kodėl nėra pagrindo naikinti pareiškėjos nurodytus sprendimus.

29.4.                      2018 m. spalio 9 d. prašymu pareiškėjos atstovas prašė tinkamai išnagrinėti 2018 m. kovo 14 d. skundą ir priimti sprendimą, ištaisant padarytas klaidas, taip pat pateikti informaciją dėl likusios pareiškėjai neatkurtos žemės dalies priskyrimo valstybės išperkamai žemei.

29.5.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad NŽT ginčijamame 2018 m. spalio 24 d. rašte Nr. lSS-2173-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nustatė, jog 2018 m. spalio 9 d. raštu kreipiamasi dėl analogiškų reikalavimų, dėl kurių tiek NŽT 2018 m. balandžio 13 d. raštu Nr. lSS-760-(7.5.), tiek NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. spalio 20 d. raštu Nr. 49SJ-370-(14.49.105.) jau yra pareiškėjai atsakę, todėl 2018 m. spalio 9 d. prašymo dalis dėl Įsakymo ir 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo panaikino pagrįstai palikta nenagrinėta. Į prašymą pateikti duomenis dėl likusios pareiškėjai neatkurtos žemės dalies priskyrimo valstybės išperkamai žemei buvo atsakyta minėtu ginčijamu raštu bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 49SJ-309-(14.49.105.) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir dokumentų kopijų pateikimo“.

30.       Pasisakydamas dėl procedūrinių teisės aktų taikymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos skundai nagrinėti vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Pripažinti, kad jie privalėjo būti nagrinėjami vadovaujantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėmis, patvirtintomis NŽT direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90, nėra teisinio pagrindo.

31.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kokių tikslų pareiškėja siekia teikdama prašymus (skundus) atsakovui bei skųsdama atsakovo veiksmus (atsakymus) teismui – atkurti jos teisinę padėtį ir klaidos taisymo būdu panaikinti teisės aktą, kuriuo ji išbraukta iš eilės gauti žemės sklypą individualiai statybai, bei atkurti nuosavybės teises jai suteikiant tokį sklypą, konstatuoja, kad tik teismo tvarka nuginčijus NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1386-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ pakeitimo“, kuriuo pareiškėja buvo išbraukta iš eilės gauti žemės sklypą individualiai statybai, ir jokiu kitu būdu, kaip šiuo atveju buvo prašoma – klaidų taisymu, galima teisių, dėl kurių pažeidimo, jei tai konstatuotų teismas, būtų pagrindas panaikinti individualų teisės aktą, gynyba.

32.       Teismui atsisakius priimti pareiškėjos reikalavimus, procesas dėl jų tais pačiai pagrindais negalimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2–4 d., 154 str. 1 p.).

33.       Todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Romanas Klišauskas

        Gintaras Kryževičius

        Dainius Raižys