Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-12-05][nuasmeninta nutartis byloje][T-1432-1057-2022].docx
Bylos nr.: T-1432-1057/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

?

 

Teikimo Nr. T-1432-1057/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07973-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16; 2.5.19

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2022 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,

sekretoriaujant Romai Railianienei,

dalyvaujant prokurorui Armanui Vainauskui,

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus atstovei J. Z.,

nuteistajam E. L. (E. L.) ir jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajam E. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

E. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį: 1) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, lankymusi/gydymusi gydymosi įstaigose; 2) per 4 (keturis) mėnesius po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 14 d. gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl nuteistajam E. L. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme. E. L. paskirtos bausmės atlikimo pabaiga – 2023 m. kovo 23 d.

Teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė.

Teismo posėdžio metu nuteistasis E. L. nurodė, kad E. B. jo sugyventinė, jos automobiliui sugadino padangą dėl kivirčų. Buvo kaimyno gimtadienis, todėl išgėrė. Dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jam tyrėjai sakė, kad turi būti nutrauktas tyrimas, tačiau dar jokio tai patvirtinančio dokumento negavo. Buvo problemos šeimoje. Su sugyventine santykiai geri, jie gyvena kartu. Po įvykio susitaikė, jai pakeitė padangas. Vaiką turi, bet ne su E., moka alimentus. Žino, kad negali vartoti alkoholio, bet apie tai sužinojo po gimtadienio. Daugiau nevartos alkoholio, pasižada.

Teismo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad siūlo teikimo netenkinti. Nuteistasis posėdžio metu pripažino klaidas, šiandien suprato, kad negalima vartoti alkoholio. Įsipareigojo iki kovo 23 d. nevartoti alkoholio. Yra administracinis pažeidimas, bauda nesumokėta. Įsipareigojo baudą sumokėti.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė prašo teikimo netenkinti, nes visos sąlygos vykdomos, jo ginamasis dėl žmogiškų aplinkybių neturi pakankamai žinių ir nesuprato, kad alkoholis priskiriamas prie psichiką veikiančių preparatų. Sutiko sumokėti baudą.

 

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 461 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Sprendžiant laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu klausimą, teismas turi patikrinti, ar nuteistasis turėjo realią galimybę teismo paskirtus įpareigojimus įvykdyti, ar įpareigojimai neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, ar egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios juos įvykdyti. Teismas, svarstydamas laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo, taip pat turi patikrinti, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 1S-150-557/2017).

Iš teismui pateikto teikimo ir nuteistojo E. L. asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistojo priežiūrą Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2022 m. liepos 26 d., taip pat supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygomis ir tvarka, išaiškinta atsakomybė už vengimą vykdyti bausmę (asmens b. l. 19). E. L. nuo 2022 m. kovo 1 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje (asmens b. l. 36). Įpareigojimus: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, lankymusi/gydymusi gydymo įstaigose, nemokų darbų atlikimą, vykdo tinkamai, pažeidimų atvejų neužfiksuota (asmens b. l. 48, 61,63-66).

Tačiau pateiktame Probacijos tarnybos teikime nurodoma, kad E. L. netinkamai vykdo teismo paskirtą įpareigojimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. 2022 m. rugpjūčio 20 d., 02.18 val. policijos patikrinimo metu akivaizdžiai neblaivus gulėjo laiptinėje prie buto durų. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) skyrių pateikė paaiškinimą, kad šventė gimtadienį, neatsimena kad buvo atvykusi policija, nes buvo girtas (asmens b. l. 39, 40). Nuteistajam buvo pakartotinai primintos bausmės atlikimo sąlygos bei tvarka, atsakomybė už vengimą vykdyti bausmę, tačiau ir po to teigiamų išvadų nepadarė.  2022 m. lapkričio 12 d. E. L. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, nusikalstamos veikos padarymo metu jam buvo nustatytas 1.26 prom. girtumas (asmens b. l. 62). Padaryti keli administraciniai nusižengimai.

Probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui.

Nors E. L. elgesys probacijos laikotarpiu nėra pavyzdingas, tačiau nagrinėjamu atveju Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas, įvertinus visas nustatytas aplinkybes, būtų neproporcingas ir per ankstyvas.

Teismas pripažįsta, kad nuteistasis nesilaikė jam paskirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir taip netinkamai vykdė jam paskirtą teismo įpareigojimą. Teismo posėdžio metu nuteistasis nurodė, kad dabar suprato, kad negalima vartoti ir alkoholio; pažadėjo daugiau nebevartoti. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo taip pat nurodė, kad jis bus nutrauktas, nes susitaikė su sugyventine, administracinę baudą pažadėjo sumokėti. Teismas pažymi, kad E. L. neblaivumas buvo nustatytas du kartus, todėl  šiuo metu dar per ankstyva išvada, kad nuteistasis sistemingai nevykdo jam paskirto įpareigojimo. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas negali būti vertinamas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, kadangi E. L. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos neįrodyta. Visapusiškai įvertinus E. L. elgesį probacijos laikotarpiu, teismas daro išvadą, kad dar nėra pakankamo pagrindo pripažinti, jog nuteistasis itin piktybiškai ar sistemingai pažeidinėja probacijos sąlygas ir dėl to jam būtų pagrindas laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis vykdo kitus jam paskirtus teismo įpareigojimus: registruojasi užimtumo tarnyboje, dirba nemokamus darbus, būna gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku.

Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad E. L. nevisiškai tinkamas elgesys probacijos metu nelaikytinas akivaizdžiu vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę, todėl laisvės apribojimo bausmę pakeičiant arešto bausme šiuo atveju nebus pasiekti bausmės tikslai. Probacijos tarnyba turi išnaudoti visas kitas galimybes, užtikrinančias, jog nuteistasis laikytųsi jam paskirtų teismo įpareigojimų, o išnaudojus tokias galimybes, tik tuomet kreiptis dėl griežčiausios priemonės taikymo. Todėl teismas konstatuoja, kad šiuo metu nuteistajam laisvės apribojimo bausmės pakeitimas arešto bausme būtų neproporcinga priemonė ir kad vis dar yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistojo neizoliuojant nuo visuomenės.

Atkreiptinas nuteistojo E. L. dėmesys, kad nevykdant teismo nustatytų įpareigojimų, probacijos sąlygų, nebendradarbiaujant su Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūnais, darant naujus administracinius nusižengimus ar kitaip nesilaikant visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, Probacijos tarnyba privalės pakartotinai kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362, 364 straipsniais,

 

n u t a r i a :

 

atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam E. L. (E. L.).

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                      Evelina Petraitienė

Nuorašas tikras:


Paminėta tekste:
  • BK
  • BVK
  • BK 48 str. Laisvės apribojimas
  • 1S-150-557/2017