Civilinė byla Nr. e2A-244-601/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03970-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.4; 2.6.39.2.6.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Transline“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-9181-1192/2023 pagal ieškovų K. G. ir D. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic transline“ dėl skolos pagal nuomos sutartį priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline“ priešieškinį ieškovams K. G. ir D. G. dėl ieškovų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės įskaitymo pripažinimo galiojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai K. G. ir D. G. 2023 m. balandžio 7 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydami priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltic Transline“ 926,56 Eur pagal nuomos sutartį Nr. BVC/15-01 (ir jos pakeitimus) nesumokėto nuomos mokesčio, 4 103,34 Eur baudą už nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, 331,34 Eur baudos likutį už pareigos perduoti patalpas pradinės būklės (geros būklės ir be defektų) nevykdymą bei dėl šios pareigos nevykdymo kompensuoti 2 196,81 Eur išlaidas. Ieškovai taip pat prašė priteisti visų jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Atsakovė UAB „Baltic Transline“ priešieškiniu, patikslinusi reikalavimus, prašė pripažinti, kad ieškovų 2023 m. kovo 15 d. atliktas 3 772 Eur įskaitymas yra negaliojantis, o atsakovės atliktas 1 733,63 Eur įskaitymas yra galiojantis.
3. Ieškovai nurodė, kad UAB „Eika“, kaip nuomotoja, ir UAB „Baltic transline“, kaip nuomininkė, 2015 m. vasario 6 d. sudarė nuomos sutartį Nr. BVC/15-01 dėl patalpų, esančių Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), su vėlesniais sutarties specialiosios dalies pakeitimais 2015 m. gegužės 25 d. ir 2019 m. gegužės 22 d. (specialiosios dalies pakeitimai Nr. 1 ir Nr. 2). Ieškovai, tapę naujais minėtų patalpų savininkais, perėmė nuomotojo teises bei pareigas pagal minėtą nuomos sutartį 2021 m. vasario 12 d. sudarę trišalį susitarimą Nr. 2021-02-12-01 su UAB „Eika“ ir UAB „Baltic transline“. Atsakovė 2022 m. lapkričio 21 d. atsiuntė ieškovams pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, remdamasi ginčo nuomos sutarties 18.6 punktu, bei nurodė nutraukianti nuomos sutartį nuo 2022 m. gruodžio 21 d. Visgi, ieškovų įsitikinimu, atsakovė negalėjo pasinaudoti atsakovės nurodytu nuomos sutarties nutraukimo pagrindu, kadangi neegzistuoja atsakovės nurodytame sutarties punkte numatytos sąlygos – nepranešė apie vienašalį sutarties nutraukimą prieš 4 mėnesius iki sutarties nutraukimo dienos, todėl ieškovai prašė priteisti 4 103,34 Eur baudą pagal ginčo nuomos sutarties 17.3 punktą už neteisėtą nuomos sutarties nutraukimą. Ieškovai taip pat prašė priteisti 926,56 Eur sumą, kurią sudaro už 2022 m. gruodžio mėnesį nesumokėtas nuomos mokestis. O už tai, kad patalpos ieškovams nebuvo perduotos tokios būklės, kokios buvo perduotos nuomos sudarymo metu, ieškovai, vadovaudamiesi ginčo nuomos bendrųjų sąlygų 19.5 punktu, įskaitę 3 mėnesių (3 772 Eur) nuomos mokesčio depozitą, prašė priteisti 331,34 Eur baudos likutį, susidariusį iš 4 103,34 Eur dydžio baudos atėmus 3 772 Eur depozitą. Negana to, ieškovai įsitikinę, kad atsakovė taip pat privalo kompensuoti patalpų remonto išlaidas (sienų remontas po reklaminių iškabų nuėmimo, kiliminės dangos pakeitimas, purvo išvalymas nuo grindų), kurias sudaro visų išlaidų (6 300,15 Eur) ir taikytinos baudos (4 103,34 Eur) skirtumas, tai yra 2 196,81 Eur.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovai siekia ne ginti pažeistas savo teises, bet uždirbti iš formalaus teisės normų aiškinimo bei mažareikšmių žmogiškų klaidų. Atsakovės teigimu, nors ji nesilaikė sutartyje numatytos pareigos informuoti apie sutarties nutraukimą raštu, tačiau apie būsimą nuomos sutarties nutraukimą dar 2022 m. rugpjūčio mėnesį žodžiu informavo UAB „Eika“ darbuotoją A. L., kuri veikė kaip ieškovų atstovė. Juolab, kad nuomos sutartyje buvo susitarta, kad sutartis gali būti nutraukiama ne anksčiau kaip nuo 2022 m. lapkričio 1 d., kas reiškia, kad ieškovai neturėjo teisėto lūkesčio, jog nuomos sutartis nebus nutraukta po 2022 m. lapkričio 1 d. Atsakovė sutiko su savo pareiga mokėti nuomos mokestį už 2022 m. gruodžio mėnesį (iki 2022 m. gruodžio 21 d.). Tačiau, atsakovės vertinimu, ji tinkamai įvykdė savo pareigą pasibaigus nuomos sutarčiai grąžinti daiktą nuomotojui – patalpos buvo sutvarkytos, švarios ir atlaisvintos. Atsakovė nurodė, kad nėra ginčo, kad patalpų perdavimo metu buvo atsakovės reklaminės iškabos ir kad pagal nuomos sutarties sąlygas atsakovė turėjo pareigą pašalinti šias reklamines iškabas, tačiau po susitikimų su ieškovais atsakovė pasirinko ne pati pašalinti reklamines iškabas, bet kompensuoti nuomotojui jo patirtas pagrįstas išlaidas (kadangi ieškovai bet kokiu atveju planavo atlikti perduotų patalpų remontą ir ekonomiškiau tvarkyti visas patalpas, o ne vieną sieną su logotipu). Atsakovės vertinimu, ieškovų nurodytos 1 294,70 Eur išlaidos už logotipų šalinimą ir vienos sienos (kelių kvadratinių metrų) perdažymą yra neprotingai didelės ir neatitinka rinkos kainų. Atsakovė taip pat nesutiko dėl kiliminės dangos būklės vertinimu kaip nenatūralaus nusidėvėjimo ir šios dangos keitimo nauja danga kaštais. Be to, atsakovė nesutiko su 435,60 Eur ieškovų nurodytomis išlaidomis už patalpų valymą.
5. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovų reikalavimai taikyti atsakovei dvigubą maksimalaus dydžio baudą yra nepagrįsti ir nesąžiningi. Atsakovės nuomone, ieškovai neteisingai aiškina nuomos sutarties 17.3 punktą – bauda numatyta ir taikytina už terminuotos sutarties nutraukimą prieš terminą, o ne už įspėjimo terminų nutraukiant sutartį nesilaikymą. Net jei minėta sutarties sąlyga būtų aiškinama taip kaip ją aiškina ieškovai, atsakovė nėra pažeidusi reikalavimo tinkamai informuoti ieškovus apie sutarties nutraukimą, todėl bauda negali būti taikoma. Atitinkamai atsakovė nesutiko su nuomos sutarties 19.5 punkte numatytos baudos taikymu, kadangi: 1) ši bauda turėtų būti taikoma tais atvejais, kai nuomininkas negrąžina ar vėluoja grąžinti patalpas; 2) ieškovai neteisingai aiškina „natūralaus nusidėvėjimo“ sąvoką ir sutartimi sutartą grąžinamų patalpų būklę. Be to, teismui nusprendus taikyti netesybas, atsakovė prašė sumažinti baudas, kadangi šios neprotingai didelės, o atsakovė bent iš dalies įvykdė savo prievoles (atsakovė apie sutarties nutraukimą informavo žodžiu prieš 4 mėnesius, raštu – prieš mėnesį, o iškabų šalinimo suma turėtų sudaryti apie 300 Eur).
6. Priešieškinyje atsakovė sutiko, kad ji turėjo sumokėti 926,56 Eur nuomos mokestį už gruodžio mėnesį, o pagrįstos logotipų šalinimo išlaidos yra 807,07 Eur. Atsakovės įsitikinimu, sumos, su kuriomis ji sutinka turi būti įskaitytos iš atsakovės sumokėto depozito.
7. Ieškovai su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovų tvirtinimu, jų atliktas įskaitymas turėjo pagrindą ir yra teisėtas – įskaitymas yra vienašalis sandoris ir jo atlikimo metu ieškovams nebuvo žinoma atsakovės pozicija, nes atsakovė nebendradarbiavo su ieškovais. Ieškovai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nekelia ginčo dėl, atsakovės įsitikinimu, nepanaudoto 2 545,46 Eur depozito.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, t. y. priteisė ieškovams K. G. ir D. G. iš atsakovės UAB „Baltic transline“ 926,56 Eur nuomos mokesčio, 4 103,34 Eur baudą už nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą, 331,34 Eur baudos likutį už pareigos perduoti sutartos būklės patalpas neįvykdymą ir 2 224,54 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Baltic transline“ 15,35 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimą valstybės naudai.
9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai ieškinyje prašė priteisti 926,56 Eur nuomos mokesčio už 2022 m. gruodžio mėnesį, o atsakovė su šiuo reikalavimu sutiko teismo sprendimo motyvų šiuo aspektu nedėstė.
10. Teismas, išnagrinėjęs bylą, padarė išvadą, kad atsakovė pažeidė savo pareigą pranešti apie nuomos sutarties vienašališką nutraukimą sutartyje numatytu 4 mėnesių terminu, kadangi ieškovus informavo tik prieš 1 mėnesį iki sutarties nutraukimo. Tuo tarpu tai, kad atsakovės atstovė gerokai anksčiau apie sutarties nutraukimą kalbėjosi su buvusios nuomotojos UAB „Eika“ darbuotoja, teismui neleido padaryti priešingą išvadą. Anot teismo, atsakovė, turėdama teisės skyrių, kuris dirba su nuomos sutartimis ir vertina jų nutraukimo bei sudarymo sąlygas, ir kuris vertino ginčo sutarties nutraukimo aplinkybes, turėjo būti žinomas sutarties uždarumo principas ir pareiga apie nuomos sutarties vienašališką nutraukimą informuoti ieškovus, o ne kitus asmenis (ankstesnius nuomotojus). Juolab, kad jokie byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog UAB „Eika“ darbuotoja veikė kaip ieškovų atstovė, ar kad atsakovė turėjo pagrįstą priežastį manyti, kad UAB „Eika“ darbuotoja veikia ir ieškovų, o ne tik UAB „Eika“ vardu. Teismas, nustatęs, kad atsakovė nesilaikė vienos iš būtinų atsakovės sudarytoje sutartyje numatytų sąlygų vienašaliam sutarties nutraukimui (nepranešė priešingai šaliai apie sutarties nutraukimą prieš 4 mėnesius), sprendė, jog egzistuoja nuomos sutarties bendrosios dalies 17.3 punkte šalių sutartos sąlygos taikyti baudą atsakovės atžvilgiu. Anot teismo, tokį sutarties 17.3 punkto taikymą, pagrindžia ir nuomos sutarties 18.2.1 punkto tekste aiškiai išskirtas vienintelis atvejis, kai vienašališkai sutartį nutraukianti šalis nemoka baudos, t. y. sutartis nutraukiama tada, kai įsigalioja sutarties sąlyga numatanti vienašalio sutarties nutraukimo galimybę (po 2022 m. lapkričio 1 d.), ir kitai sutarties šaliai pranešama prieš 4 mėnesius. Be to, teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, atsižvelgęs į tai, kad ginčo nuomos sutartis sudaryta dviejų verslo subjektų, tai, kad atsakovė turi teisės skyrių, kuris vertino sudarytą nuomos sutartį, įvertinęs sutarties laisvės principą, sprendė, kad šalių sutartas baudos dydis dėl vienašališko sutarties nutraukimo nėra neprotingas ir teismo neturėtų būti mažinamas.
11. Teismas, įvertinęs, kad patalpos atsakovei buvo 2019 m. perduotos atnaujintos (po atlikto kosmetinio remonto), taip pat įvertinęs į bylą pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, padarė išvadą, kad ieškovams atsakovė grąžino blogesnės būklės patalpas. O atsižvelgdamas į tai, kad ginčo patalpose dirbo maždaug dvigubai (ypač atsižvelgus į tai, kad ne visas išnuomotas patalpų plotas buvo naudojamas vien tik darbo vietoms) daugiau asmenų nei ieškovai atsižvelgę į Lietuvos higienos normą HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ turėjo pagrindo tikėtis, sprendė, jog dėl atsakovės veiksmų patalpos dėvėjosi greičiau, todėl perdavimo ieškovams metu patalpų būklė buvo blogesnė nei būtų galima tikėtis esant normaliam daikto nusidėvėjimui. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus, sprendė, kad ieškovų pagrįsti, atsakovės atlygintini nuostoliai sudaro 4 015,23 Eur, kuriuos sudaro 1 294,70 Eur išlaidos, susijusios su sienos dažymu bei logotipų pašalinimu, 2 284,93 Eur išlaidos, susijusios su kiliminės dangos pakeitimu, ir 435,60 Eur išlaidos, susijusios su patalpų valymu. Teismas pažymėjo, kad atsakovė iš esmės sutiko su ieškovų nuostolių faktu pašalinant atsakovės logotipus ir perdažant sieną, ant kurios kabėjo logotipas. Ir, nors atsakovė nurodė, kad šie darbai turėjo būti pigesnį, teismas sprendė, kad atsakovės pasitelkto specialisto išvada parengta ir skaičiavimai atlikti jau bylos nagrinėjimo metu, specialistas neapžiūrėjo ginčo patalpų, o ataskaitą parengė iš jam pateiktų dokumentų (patalpų planų) bei fotonuotraukų. Tai reiškia, kad specialistas neturėjo galimybės įsitikinti konkrečių darbų poreikiu, negalėjo įvertinti, kokias medžiagas atlikdami kosmetinį remontą pasirinko ieškovai, o skaičiavimas turėjo būti paremtas tam tikromis prielaidomis (pavyzdžiui, kad statybinės atliekos išvežamos 10 km atstumu). Todėl, teismo vertinimu, ieškovų patirtų išlaidų, susijusių su sienos dažymu bei logotipų pašalinimu, neatitikimas teoriniams specialisto skaičiavimams negali būti laikomas nepagrįstomis išlaidomis ar nesąžininga kaina. O atsižvelgęs į antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančias nuotraukas, pagal kurias, patalpų perdavimo ieškovams metu, patalpos buvo akivaizdžiai nešvarios, nesant byloje duomenų, patvirtinančių, kad pagal jos į bylą pateiktą valymo paslaugų sutartį valymo paslaugos būtų buvusios atliktos prieš pat patalpų perdavimą ieškovams, o ne tuo metu, kai dirbo atsakovės darbuotojai, teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 19.2 punkte numatytą pareigą grąžinti nuomotojams patalpas sutvarkytas ir švarias, kas lemia, jog patalpas išvalyti savo lėšomis turėjo ieškovai ir šie patalpų valymo kaštai siejasi priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais ir turi būti atlygintos pilna apimtimi. Tuo tarpu pasisakydamas dėl išlaidų, susijusių su kiliminės dangos atnaujinimu, teismas akcentavo, kad atsakovės patalpų valymo pareiga (jos dažnumas bei priemonės) nuomos sutartyje nėra detalizuota, todėl negalima daryti išvados, jog atsakovė netinkamai prižiūrėjo patalpas, netinkamai pasirūpino patalpų valymu ir tokiu būdu pažeidė savo sutartines pareigas. Kita vertus, atsižvelgęs į tai, kad kiliminė danga dėvėjosi maždaug dvigubai greičiau nei nuomotojai (ieškovai) galėjo pagrįstai tikėtis (patalpose dirbo maždaug dvigubai daugiau asmenų, nei numato higienos normos), teismas pripažino ieškovės teisę reikalauti pusės su kiliminės dangos pakeitimu susijusių nuostolių atlyginimo, t. y. 2 284,93 Eur. Apibendrindamas šioje dalyje padarytas išvadas, teismas sprendė, kad ieškovai pagrįstai taikė atsakovės atžvilgiu 4 103,34 Eur dydžio baudą už pareigos perduoti sutartos būklės patalpas neįvykdymą, kuri apima 4 015,23 Eur ieškovams atlygintinus nuostolius, o atlikus 3 772 Eur depozito įskaitymą, pareiškė pagrįstą reikalavimą priteisti 331,34 Eur baudos likutį už pareigos perduoti sutartos būklės patalpas neįvykdymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Baltic Transline“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkinta ieškovų K. G. ir D. G. ieškinio dalis ir atmestas atsakovės UAB „Baltic Transline“ priešieškinis, ir priimti naują sprendimą – ieškovų K. G. ir D. G. ieškinį atmesti, o atsakovės UAB „Baltic Transline“ priešieškinį patenkinti. Apeliantė taip pat prašo priteisti iš ieškovų K. G. ir D. G. atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino nuomos sutarties 17.3 punkto nuostatas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl priėjo nepagrįstos išvados apie sutarties nutraukimo tariamą neteisėtumą. Net jei būtų nustatyta, kad šiuo individualiu atveju yra teisinis pagrindas taikyti nuomos sutarties 17.3 punkte numatytą baudą, bauda turėjo būti sumažinta, t. y. teismas neteisingai aiškino ir taikė netesybų mažinimą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį), todėl nepagrįstai nemažino baudos už pavėluotą informavimą raštu apie sutarties nutraukimą;
1.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193–6.195 straipsniai), todėl priėjo nepagrįstos išvados dėl nuomos sutarties 19.5 punkto, kuriame numatyta nuomininko pareiga sumokėti baudą tais atvejais, kai nuomininkas negrąžina ar vėluoja grąžinti patalpas nuomotojui, aiškinimo ir taikymo;
1.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus į bylą įrodymus, todėl nepagrįstai nustatė, kad egzistuoja atsakovės pareiga atlyginti ieškovams dalį kiliminės dangos keitimo į naują išlaidų. Teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad egzistuoja atsakovės pareiga atlyginti ne dalį, o visas ieškovų prašomas išlaidas, susijusias su iškabų pašalinimu ir patalpų valymu.
13. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai K. G. ir D. G. apeliacinės instancijos teismo prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat – priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
2.1. Atsakovė neteisėtai nutraukė nuomos sutartį, nesilaikant tiek jos nutraukimo pagrindų, tiek tvarkos. Ieškovai byloje visiškai įrodė, jog nuomos sutarties nutraukimas buvo jiems visiškai netikėtas, o atsakovės nurodyti nutraukimo pagrindai neatitinka vėliau byloje pateiktos pozicijos. Jei atsakovė nutraukė nuomos sutartį pagal sutarties pakeitimo Nr. 2 18.2.1 punktą, ieškovams kyla klausiamas kodėl jos 2023 m. lapkričio 21 d. pranešime apie nutraukimą nieko nebuvo apie tai parašyta. Be to, nustačius, kad atsakovė nesilaikė vienos iš būtinų atsakovės sudarytoje sutartyje numatytų sąlygų vienašaliam sutarties nutraukimui (nepranešė priešingai šaliai apie sutarties nutraukimą prieš 4 mėnesius), egzistuoja nuomos sutarties bendrosios dalies 17.3 punkte šalių sutartos sąlygos taikyti baudą atsakovės atžvilgiu, nesvarbu, ar pažeidimas esminis, ar ne esminis, kiek jis esminis, ar kokia yra atsakovės kaltė (jos laipsnis);
2.2. Nėra pagrindo mažinti baudą už neteisėtą nuomos sutarties nutraukimą, kadangi ji nėra akivaizdžiai per didelė ir neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams. Be to, numatyta bauda atitinka komercinių nuomos sutarčių praktiką ir yra pagrįsta. Juolab, kad atsakovė yra verslininkė, pažeidė savo įsipareigojimus, juos „tarsi“ pripažįsta, tačiau nesiekė pažeidimų padarinių pašalinti;
2.3. Bauda, susijusi su pareiga grąžinti geros būklės ir be defektų daiktą, priteista pagrįstai. Įvertinus tai, kad patalpos atsakovei 2019 m. buvo perduotos iš esmės atnaujintos (po atlikto kosmetinio remonto) ir įvertinus į bylą pateikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas daryti išvadą, kad ieškovams atsakovė grąžino blogesnės būklės patalpas. O įvertinus tai, kad ginčo patalpose dirbo maždaug dvigubai daugiau asmenų nei ieškovai, atsižvelgę į higienos normas turėjo pagrindo tikėtis, pagrįstai pripažinta, kad dėl atsakovės veiksmų patalpos dėvėjosi greičiau, o perdavimo ieškovams metu patalpų būklė buvo blogesnė nei būtų galima tikėtis esant normaliam daikto nusidėvėjimui. Juolab, kad atsakovės į bylą pateikta 2021 m. spalio 4 d. Paslaugų teikimo sutartis dėl patalpų valymo darbų galėtų patvirtinti, jog tik nuo 2021 m. spalio 4 d. patalpos kosmetiškai galėjo būti valomos (tvarkomos). Tuo tarpu įrodymų apie patalpų valymą ir priežiūrą iki 2021 m. spalio 4 d. (t. y. 2 metus ir 5 mėnesius nuo Pakeitimo Nr. 2 pasirašymo 2019 m. gegužės 22 d.) nėra pateikta. Negana to, minėtoje sutartyje numatytas tik kiliminės dangos siurbimas (2.1.1 punkto b papunktis), tačiau, jeigu apie 50 darbuotojų tais pačiais lauko batais (ypatingai žiemą) vaikščiojo ir lauke, ir ant biuro veiklai patiestos kiliminės dangos, ieškovų įsitikinimu, jos siurbimo nepakako, reikėjo reguliaraus šlapio (kapitalinio), cheminio valymo, ko atsakovė net neįrodinėjo;
2.4. Ieškovų patirtos, su logotipų nuėmimu susijusios išlaidos, priteistos pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo tik teoriniu skaičiavimu šias išlaidas, kaip patirtinas. Tuo tarpu ieškovai patys gaišo laiką, organizavo šiuos darbus ir faktiškai pateikė įrodymus, patvirtinančius realiai patirtas išlaidas, kuriomis besiskiriant visai ne daug nuo teorinio atsakovės pateikto skaičiavimo, ginčo situacija nesudaro pagrindo jų nepriteisti ieškovams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinis skundas atmestinas.
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320
straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Atsakovė (apeliantė) su apeliaciniu skundu pateikė priedus: 1) duomenys apie UAB „Baltic Transline“ Klaipėdos skyriaus darbuotojų skaičių, 2) duomenys apie ginčo laikotarpiu UAB „Baltic Transline“ nuomotas patalpas Klaipėdoje. Nors apeliantė nepareiškė prašymo prijungti šiuos priedus prie bylos ir juos vertinti, tačiau teisėjų kolegija pasisako dėl jų prijungimo prie bylos. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė šiais priedais siekia pagrįsti aplinkybę apie darbuotojų skaičių ginčo patalpose.
18. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovų teikiamus priedus, nes jis galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, šie įrodymai negali turėti įtakos sprendžiant šalių ginčą.
Faktinės bylos aplinkybės
20. Nustatyta, nustatyta, kad 2015 m. vasario 6 d. nuomotoja UAB „Eika“ ir nuomininkė (apeliantė) UAB „Baltic transline“ sudarė nuomos sutartį Nr. BVC/15-01 (toliau – nuomos sutartis), pagal kurią iki 2015 m. vasario 17 d. buvo išnuomotos 53,90 m2 ploto administracinės patalpos, esančios antrame aukšte pastato, kurio adresas Klaipėda, (duomenys neskelbtini). 2015 m. gegužės 25 d. UAB „Eika“ ir UAB „Baltic transline“ sudarė nuomos sutarties specialiosios dalies pakeitimą Nr. 1, pagal kurį pakeisti šios sutarties specialiosios dalies punktai Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 (didesnis nuomojamų patalpų plotas 93,26 m2 , sutarta nauja nuomos kaina ir nustatytas naujas nuomos terminas iki 2016 m. birželio 1 d. 2019 m. gegužės 22 d. UAB „Eika“ ir UAB „Baltic transline“ sudarė nuomos sutarties specialiosios dalies pakeitimą Nr. 2, kuriuo pakeisti šios nuomos sutarties specialiosios dalies punktai Nr. 3 (dėl nuomojamų patalpų ploto padidinimo iki 179,62 m2), Nr. 4 (dėl nuomos mokesčio pakeitimo), Nr. 5 (dėl nuomos termino iki 2024 m. spalio 31 d. nustatymo), Nr. 6 (dėl vėlavimo palūkanų, delspinigių, baudos ir jų dydžio nustatymo) ir Nr. 7 (dėl patalpų kosmetinio remonto ir galimybės sutartį nutraukti vienašališkai) (el. b. l. 40-43). 2021 m. vasario 12 d. UAB „Eika“ (nuomotojas), D. G. ir K. G. (naujieji nuomotojai - ieškovai) ir UAB „Baltic transline“ sudarė trišalį susitarimą Nr. 2021-02-12-01, pagal kurį šalys patvirtino, kad naujiesiems nuomotojams tapus administracinių patalpų, esančių Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir išnuomotų nuomos sutartimi, savininkais nuo 2021 m. vasario 12 d. jie (K. G. ir D. G.) perima iš nuomotojo (UAB „Eika“) teises ir pareigas pagal nuomos sutartį, ši nuomos sutartis lieka galioti tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus aplinkybę, kad nuomotojas perleidžia savo teises ir pareigas naujajam nuomotojui.
21. 2022 m. lapkričio 21 d. apeliantė surašė pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, adresuotą ieškovams, UAB „Eika“, kuriame nurodė, kad nuomos sutartį nutraukia nuo 2022 m. gruodžio 21 d. vienašališkai vadovaudamasi nuomos sutarties punktu Nr. 18.6 (el. b. t. I l. 49). Ieškovai 2022 m. lapkričio 25 d. surašė atsakymą į atsakovės pranešimą dėl nuomos sutarties Nr. BVC/15-01 nutraukimo, kuriame ieškovai nurodė, jog apeliantai negali pasinaudoti nurodytu nuomos sutarties nutraukimo pagrindu, kadangi neegzistuoja nurodytame sutarties punkte numatytos sąlygos. 2022 m. gruodžio 28 d. raštu ieškovai informavo atsakovę apie savo pretenzijas dėl išnuomotų patalpų būklės, informavo, kad sieks nuomos sutartyje numatytų baudų ir pradinės patalpų būklės atkūrimo išlaidų ir pasiūlė pasirašyti patalpų apžiūros aktą bei perduoti patalpų raktus 2022 m. gruodžio 30 d. 2022 m. gruodžio 23 d. raštu apeliantė sutiko sumokėti nuomos mokestį už 3 mėnesius, pašalinti reklamines žymes ir pasirašyti patalpų perdavimo-priėmimo aktą (el. b. t. I l. 56-58). 2023 m. sausio 3 d. bylos šalys sudarė patalpų priėmimo–perdavimo aktą (el. b. t. I l. 59). Ieškovai ginčo patalpų raktus iš apeliantės gavo pašto siunta, išsiuntimo data 2023 m. sausio 9 d. (el. b. t. I l. 127).
22. Ieškovai 2023 m. kovo 15 d. surašė pranešimą apeliantei apie įskaitymą ir reikalavimą dėl baudos, patirtų išlaidų priteisimo, kuriame ieškovai nurodė vienašališkai įskaitantys gautą 3 772 Eur depozitą į savo reikalavimą pagal nuomos sutarties 19.5 punktą, numatantį 4 103,34 Eur dydžio baudą (el. b. t. I l. 128-131). Baudos likutį (331,34 Eur), kaip ir baudą (4 103,34 Eur) už nuomos sutarties nutraukimą, nesilaikant jos nutraukimo sąlygų, ieškovai prašo prieisti iš apeliantės.
Dėl ginčo esmės
23. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, pripažino, kad apeliantė turi sumokėti ieškovams nuomos sutartyje numatytas baudas.
24. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nuodo, kad:
24.1. teismas plečiamai aiškindamas nuomos sutarties 17.3 punktą, nepagrįstai sprendė, kad atsakovė vienašališkai nutraukė nuomos sutartį tariamai neteisėtai ir yra pagrindas taikyti už neteisėtą nutraukimą numatytą baudą. Be to, net jei būtų nustatyta, kad šiuo individualiu atveju yra teisinis pagrindas taikyti nuomos sutarties 17.3 punkte numatytą baudą, bauda turėjo būti sumažinta (ieškovai nuostolių nepatyrė; dalis prievolės buvo įvykdyta – informuota prieš 1 mėn. apie nuomos sutarties nutraukimą);
24.2. teismas netinkamai aiškino nuomos sutarties 19.5 punktą, kuriame numatyta nuomininko pareiga sumokėti baudą tais atvejais, kai nuomininkas negrąžina ar vėluoja grąžinti patalpas nuomotojui, tuo tarpu apeliantė grąžino patalpas nevėluodama. Be to, net ir pripažinus nuomos sutarties pažeidimą, bauda turėtų būti mažinama iki realaus ieškovų nuostolių dydžio.
25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.
26. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai.
27. Spręsdamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, bylą nagrinėjantis teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar sutartis buvo nutraukta laikantis joje nustatytos tvarkos. Tai turi būti daroma aiškinant šalių sudarytos sutarties sąlygas, nustatančias vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, pagal CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023).
28. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-421/2023).
29. Nagrinėjamu atveju nuomos sutarties bendrosios dalies 17.3 punkte susitarta, kad „jei nuomininkas nutraukia sutartį neteisėtai arba bet kuri iš šalių nutraukia sutartį dėl nuomininko kaltės arba dėl aplinkybių, už kurias atsako nuomininkas, nuomininkas privalo sumokėti sutarties specialiojoje dalyje nustatyto dydžio baudą“. 2019 m. gegužės 22 d. sudarytame nuomos sutarties specialiosios dalies pakeitime Nr. 2 punkte Nr. 6 susitarta: „baudos dydis (mėnesio nuomos mokesčio dydžio) – 3 mėn.“, o punkte Nr. 7 pridėtas nuomos sutarties 18.2.1 punktas: „šalys patvirtina, jog nuo 2022-11-01 abi šalys įgyja teisę vienašališkai nutraukti patalpų nuomos sutartį, raštu informavus kitą šalį ne mažiau nei prieš 4 (keturis) mėn. iki sutarties nutraukimo datos. Tokiu atveju baudos šalims dėl sutarties nutraukimo nėra taikomos“.
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantė yra verslo subjektas, didelė įmonė (turinti virš 700 darbuotojų), turinti patirtį tiek nuomos sutarčių, tiek kitų sutarčių sudaryme, turinti teisės skyrių, į nuomos sutarties 17.3 punkto ir 18.2.1. punkto sąlygų turinį, sprendžia, kad šalys susitarė dėl baudos taikymo, jeigu nebus laikomasi nuomos sutarties nutraukimo termino (įspėjimo prieš 4 mėnesius) ir tą neabejotinai suprato (turėjo suprasti) apeliantė. Aiškinti nuomos sutarties sąlygų kitaip nėra jokio pagrindo. Taigi, apeliantei nesilaikant nuomos sutarties nutraukimo sąlygų (neinformuojant raštu ieškovų apie sutarties nutraukimą prieš 4 mėnesius), jos veiksmai negali būti laikomi teisėtais ir atitinkančiais nuomos sutarties sąlygas, todėl jai tenka pareiga sumokėti nuomos sutartyje numatytą baudą.
31. Nuomos sutarties bendrosios dalies 19.2 punkte susitarta, kad „nuomininkas iki patalpų grąžinimo akto pasirašymo privalo pašalinti visus kilnojamus daiktus, baldus ir techninę įrangą, už kuriuos nuomininkas sumokėjo, arba kuriuos įrengė patalpose, bei atkurti pradinę patalpų būklę, kad patalpos atrodytų taip pat, kaip ir patalpų perdavimo dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą (geros būklės ir be defektų)“. Nuomos sutarties bendrosios dalies 19.3 punkte susitarta, kad „prieš atlaisvinant Patalpas nuomininkas taip pat privalo pašalinti visus ant patalpų, Pastato ir /ar žemės sklypo buvusių objektų (reklaminių iškabų, nuorodų ir kt.) žymes, išskyrus atvejus, kai Nuomotojas raštu atsisakė šios teisės, arba, Nuomotojo nurodymu, kompensuoja Nuomotojui jo patirtas tokių žymių pašalinimo išlaidas“. Nuomos sutarties bendrosios dalies 19.5 punkte susitarta, kad „jei nuomininkas negrąžina nuomotojui patalpų aukščiau šioje sutartyje nustatyta tvarka, nuomininkas atlygina nuomotojui visus nuostolius ir išlaidas, kuriuos nuomotojas patyrė dėl šio nuomininko įsipareigojimo pažeidimo, taip pat <...> moka <...> baudą, kuri yra lygi trigubam, nuomos mokesčio dydžiui“.
32. Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliantės argumentus, kad 19.5 punktas apima tik tuos atvejus, kai nuomininkas negrąžina ar vėluoja grąžinti patalpas nuomotojui. Šiame punkte aiškiai parašyta, kad „jei nuomininkas negrąžina nuomotojui patalpų aukščiau šioje sutartyje nustatyta tvarka <...>“, t. y. ne „sutartyje nustatytu laiku“, kas atitiktų apeliantės argumentus, bet „sutartyje nustatyta tvarka“, kas reiškia, kad patalpos turi būti grąžintos pagal aukščiau nuomos sutartyje nurodytas sąlygas (19.1 - 19.4 punktai). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė grąžino patalpas nepašalinusi reklaminių savo iškabų (tą pati pripažįsta) bei patalpas grąžino blogos būklės, su defektais (tai matyti vizualiai iš J. P. 2023 m. sausio 3 d, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir jo priedų), nors šios patalpos pagal apeliantės pageidavimą 2019 m. (iki jas perduodant apeliantei) buvo naujai suremontuotos. Taigi, grąžintos patalpos neatitinka normalaus nusidėvėjimo būklės. Tokiu būdu, apeliantei nesilaikant nuomos sutartyje nustatytų sąlygų dėl patalpų grąžinimo (19.2 - 19.3 punktai, 19.5 punktas), jai tenka pareiga sumokėti nuomos sutartyje numatytą baudą.
33. Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, kad iš apeliantės priteistos baudos (tiek dėl termino nesilaikymo nutraukiant sutartį, tiek dėl patalpų grąžinimo nesilaikant sutarties sąlygų), kurių dydis yra 4 103,34 Eur (3 mėnesiniai nuomos mokesčio dydžiai), turėtų būti mažinamos.
34. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
35. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023).
36. Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai: mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
37. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas, turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023).
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių verslo subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023).
39. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023).
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į suformuotą teisminę praktiką dėl netesybų mažinimo, į tai, kad ginčas vyksta komerciniuose teisiniuose santykiuose, į sutarties laisvės ir privalomumo principus, į apeliantės, kaip įmonės dydį (turinti virš 700 darbuotojų, 2022 m. grynasis pelnas apie 22 mln.), sprendžia, kad nuomos sutartimi nustatytos netesybos (baudos), kurių dydis yra 4 103,34 Eur (3 mėnesiniai nuomos mokesčio dydžiai), savo dydžiu ir esme nėra aiškiai per didelės (akivaizdžiai neprotingos), todėl vien tai yra pagrindas apeliantės prašymą mažinti netesybas atmesti. Tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino ieškovės patirtų nuostolių dydį dėl netvarkingų patalpų grąžinimo, kuris yra 4 015,23 Eur, t. y. iš esmės atitinka baudos dydį, kas taip pat tik patvirtina baudos pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nustatytų nuostolių dydžio ir pažymi, kad byloje yra įrodyta, jog apeliantė grąžino blogos būklės patalpas, kurias reikėjo remontuoti, tačiau apeliantė, turėdama pareigą grąžinti tvarkingas patalpas, to nepadarė (neatliko remonto, nenusiėmė savo reklaminių iškabų). Todėl apeliantės ginčijimas realiai patirtų ieškovų išlaidų grąžintų patalpų sutvarkymui, pirmiausia nelaikytinas sąžiningu, antra, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė nepateikė pakankamų įrodymų, kurie paneigtų ieškovų patirtas išlaidas.
41. Nepagrįstu laikytinas ir apeliantės argumentas, kad bauda dėl termino nesilaikymo nutraukiant sutartį turi būti mažinama, nes dalis prievolės buvo įvykdyta – informuota prieš 1 mėn. apie nuomos sutarties nutraukimą. Pirmiausia pažymėtina, kad mažinti netesybas yra ne teismo pareiga, o teisė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Antra, tai, kad apeliantė informavo ieškovus apie sutarties nutraukimą prieš vieną mėnesį, teisėjų kolegija nelaiko aplinkybe, sudarančią pagrindą mažinti šalių sutartą baudą, juo labiau, kai baudos dydis (3 mėnesiniai nuomos mokesčio dydžiai) atitinka neinformavimo apie sutarties nutraukimą terminą (informavo prieš 1 mėnesį, kai turėjo informuoti prieš 4 mėnesius, t. y. neteisėtai 3 mėnesiais anksčiau nutraukė sutartį).
Dėl procesinės bylos baigties
42. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).
43. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės (apeliantės) priteistinos ieškovo D. G. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 1 936 Eur (už advokato suteiktas teisines paslaugas - atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
palikti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti ieškovui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic transline“, j. a. k. 235584990, 1 936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė