Civilinė byla Nr. e2A-16-538/2020

   Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03669-2018-6

                                             Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

  2.4.2.3; 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų R. Ž. ir valstybės įmonės „Registrų centras“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. patikslintą ieškinį atsakovams R. Ž., valstybės įmonei „Registrų centras“, tretiesiems asmenims D. P., R. J., D. J., J. D., A. D., G. M., A. G., L. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, R. M., V. L., R. Ž., D. K., R. K., A. G., D. G., M. J., I. G., N. K., S. R., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl įrašo Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą panaikinimo, įpareigojimo duoti raktą bei netrukdyti naudotis patalpomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto. Taip pat prašė įpareigoti atsakovą R. Ž. duoti ieškovei A. J. raktą nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpos viršutinės dalies durų į antrąją laiptinę spynos bei netrukdyti ieškovei naudotis šiomis patalpomis.

2.       Nurodė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo 6 metrų aukščio šilumos punkto patalpos. Šių patalpų grindys yra 3 metrų gylyje, matuojant jas nuo namo pirmo aukšto lubų grindų, o lubos sutampa su namo pirmo aukšto butų lubomis. 2014 m. pabaigoje - 2015 m. pradžioje atsakovas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau - gyvenamasis namas) bendrojo naudojimo šilumos punkto patalpose 3 metrų aukštyje savavališkai įrengė perdangą ir padalijo šilumos punkto patalpą į dvi dalis - apatinėje dalyje liko šilumos punktas, o iš viršutinės dalies atsakovas išsikirto durų angą į savo butą, t. y. faktiškai šilumos punkto viršutinę dalį sujungė su savo butu. Atsakovas sukvietė gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimą, siekdamas aptarti šilumos punkto patalpos kapitalinio remonto, įrengiant naujas patalpas ir jas prijungiant prie buto Nr. 3, projektinio pasiūlymo svarstymui, tačiau į šį susirinkimą nesusirinko pakankamai butų savininkų, kad galėtų būti priimtas  sprendimas, pakartotinis susirinkimas taip pat nebuvo sušauktas, be to, atvykę butų savininkai sutiko, kad atsakovas šilumos punkto viršutinėje dalyje atliktų kapitalinį remontą, tačiau nepritarė durų angos į 2-ąją laiptinę įrengimui. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas suklastojo gyvenamojo namo butų savininkų sprendimą leisti jam atlikti šiluminio mazgo kapitalinį remontą ir ten įrengtas naujas gyvenamosios paskirties patalpas prijungti prie savo buto. Nurodė, jog 2016 m. sausio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsakovui išdavė statybą leidžiantį dokumentą - rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini), rašytinis pritarimas statinio projektui suteikė atsakovui teisę atlikti kapitalinį remontą, tačiau nepakeitė bendrosios dalinės nuosavybės objekto - šilumos punkto patalpos viršutinės dalies - nuosavybės formos, o bendraturčiai nuosavybės teises į šį objektą galėjo perleisti tik notarinės formos sandoriu. Ieškovės nuomone, kadangi atsakovas neturėjo ir negalėjo Valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“ pateikti dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teisės į kapitališkai suremontuotas ir prie buto prijungtas šilumos punkto viršutinės dalies patalpas atsiradimą, nuosavybės teisių registracija nekilnojamojo turto registre į padidėjusį butą Nr. 3 atlikta neteisėtai. Ieškovė teigė, kad tokiu būdu iš jos buvo paimta nuosavybė, todėl ji yra priversta ginti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę į šilumos punkto patalpos viršutinę dalį ir siekia panaikinti minėtą registraciją nekilnojamojo turto registre bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsniu, išsireikalauti savo daiktą iš svetimo valdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovę VĮ „Registrų centras“ panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto. Įpareigojo atsakovą R. Ž. duoti ieškovei A. J. raktą nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpos viršutinės dalies durų į antrąją laiptinę spynos, su tikslu pasidaryti rakto kopiją, bei netrukdyti ieškovei A. J. naudotis šiomis patalpomis pagal jų funkcinę paskirtį. Priteisė iš atsakovų R. Ž. ir VĮ „Registrų centras“ po 28,12 Eur žyminio mokesčio ieškovei A. J.. Priteisė iš atsakovų R. Ž. ir VĮ „Registrų centras“ po 486,14 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Priteisė iš atsakovų R. Ž. ir VĮ „Registrų centras“ po 28,37 Eur žyminio mokesčio bei po 79,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

3.1.                      Ieškovė neišreiškė valios sudaryti bendrosios dalinės nuosavybės teisių perleidimo sandorį su atsakovu. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad būtų sudarytas šilumos punkto patalpų nuosavybės teisės dalių perleidimo sandoris tarp bendrasavininkų, atitinkantis įstatymų keliamus notarinės formos reikalavimus.

3.2.                      Nuo 2018 m. sausio 5 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovo buto kapitalinis remontas ir įrašai viešame registre dėl atsakovo nuosavybės teisės į padidėjusį 69,66 kvadratinių metrų buto plotą, nesukuria atsakovui asmeninės nuosavybės teisių į prijungtas šilumos punkto patalpas.

3.3.                      Pripažino, kad atsakovas, prijungdamas atidalintą viršutinę šilumos punkto patalpų dalį prie jam priklausančio buto Nr. 3, padidino jam priklausančio buto plotą, taip pat atsirado kiti nauji į nekilnojamojo turto kadastrą įtrauktini buto duomenys, tačiau naujo nekilnojamojo turto objekto atsakovas nesukūrė.

3.4.                      Atsakovas neįrodė, jog savo lėšomis pagerino šilumos punkto patalpas.

3.5.                      Pripažino, jog atsakovo R. Ž. nuosavybės teisės teisinė registracija į dėl šilumos punkto patalpų prijungimo padidėjusią buto Nr. 3 dalį pažeidžia ieškovės, kaip šilumos punkto patalpų bendrasavininkės, interesus, nes ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise iki šiol priklauso dalis prie atsakovo buto prijungtų šilumos punkto patalpų, kuriomis ieškovė neturi galimybės naudotis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti dėl nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo nekonstatuotų, panaikinti 2019 m. birželio 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovės pareikštą ieškinį atmesti; pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymą; priteisti iš ieškovės atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlyginimą. Skundą grindžia šiais argumentais:

4.1.                      Teismas nesprendė ir nepasisakė dėl ieškovės pareikštam reikalavimui taikytinų ikiteisminio ginčo nagrinėjimo procedūrų ir terminų reikalavimui pareikšti. Teismas vertino, kad ginčo teismingumo klausimams esant išspręstiems Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 12 d. nutartimi, ginčas nagrinėtinas tik vadovaujantis civilinio proceso normų reglamentavimu.

4.2.                      Teismas neargumentuodamas tenkino ieškovės reikalavimą dėl patekimo ir naudojimosi atsakovo įrengta ir neatsiejamai su Butu susieta buvusios šiluminio mazgo patalpos dalimi.

4.3.                      Teismas, paneigdamas atsakovo teisę į Buto dalies nuosavybę, sudarė sąlygas Butu, priklausančiu atsakovui, ar buto dalimi, naudotis ieškovei ir / ar tretiesiems asmenims, todėl toks teismo sprendimas vertintinas ne kaip išsprendžiantis ginčą, o kaip sudarantis pagrindą naujiems ginčams tarp šalių kilti (reikalavimams dėl valdymo pažeidimo pašalinimo, reikalavimams dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir / ar patalpų išardymo ir pan.), todėl sprendimas, toks, koks yra priimtas, negali būti vykdomas, nes jis sudaro pagrindą tretiesiems asmenims kištis ir dalyvauti asmeniniame atsakovo ir jo šeimos gyvenime.

4.4.                      Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad administracinės kompetencijos teismas, netenkindamas ieškovės bei trečiųjų asmenų šioje byloje, reikalavimų, pareikštų administracinėje byloje, iš esmės išsprendė ginčą tarp šalių dėl to paties dalyko, be to,  išnagrinėtoje byloje dėl to paties dalyko teismas priėmė visiškai priešingą sprendimą.

4.5.                      Teismas privalėjo įvertinti, kad atlikus Buto ir šildymo mazgo kapitalinio remonto darbus, šiluminio mazgo patalpos plotas nesumažėjo, todėl teismo išvada apie bendrasavininkių teisių pažeidimą dėl bendro naudojimo objekto ploto sumažėjimo yra nepagrįsta ir neteisėta.

4.6.                      Pirmosios instancijos teismas nepašalino akivaizdaus ieškovės ir ją palaikiusių trečiųjų asmenų A. G., D. K. prieštaravimų dėl 2015 m. lapkričio 24 d. susirinkimo ir jame priimtų sprendimų.

4.7.                      Atsakovo nuosavybės teisės į padidintą Buto Nr. 3 plotą buvo registruotos vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2016-01-29 išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-01-03 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šie dokumentai sudaro faktinį atsakovo nuosavybės teisės į padidintą buto plotą, pagrindą. Nė vienas iš nurodytų dokumentų nėra pripažintas negaliojančiu ar nuginčytas kitu būdu, šie nuosavybės teisės pagrindą sudarantys dokumentai, kol nėra paneigti, sudaro pagrindą atsakovui į padidinto Buto Nr. 3 ploto nuosavybę bei jos registraciją.

4.8.                      Įpareigodamas panaikinti Buto dalies teisinę registraciją nenuginčijus faktinį nuosavybės teisių registracijos pagrindą sudarančių dokumentų, teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

4.9.                      Pažymi, kad tenkindamas pareikštą ieškinį, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad ieškinio reikalavimo panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto tenkinimas pažeidžia trečiojo, į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens, AB SEB bankas teises ir pareigas.

5.       Apeliaciniu skundu atsakovė VĮ Registrų centras prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-06-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą - netenkinti prašymo panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš Registrų centro. Skundą grindžia šiais argumentais:

5.1.                      Teismas nenustatė jokių neteisėtų VĮ Registrų centras veiksmų, tačiau nusprendė panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre.

5.2.                      Ieškovė byloje nereiškė reikalavimo panaikinti nei statybą leidžiančio dokumento - rašytinio pritarimo, nei deklaracijos apie statybos užbaigimą, pagal kuriuos įregistruota gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ir buto Nr. 3 su prijungtomis patalpomis ir atsakovo R. Ž. nuosavybės teisė į jį, tačiau nepaisant to, kad dokumentai, kurių pagrindu Registro tvarkytojas atliko registraciją, nepanaikinti, pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę VĮ „Registrų centras“ panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto.

5.3.                      Ieškovė, kreipdamasi į teismą civilinėje byloje dėl įrašo Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto panaikinimo, neišnaudojo įstatymų nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.

6.       Atsiliepime į atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17d. sprendimą palikti nepakeistą.

7.       Nurodo, kad nors 2015 m. lapkričio 24 d.  susirinkimo protokoliniai sprendimai ir nenuginčyti, nereiškia, kad teismas, priimdamas byloje sprendimą, negali jų vertinti kaip įrodymų. Taip pat nurodo, kad buvo davusi sutikimą atsakovui atlikti šilumos punkto patalpos viršutinės dalies kapitalinį remontą be teisės iškirsti durų angą į antrąją laiptinę, tačiau neperleido jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios šių patalpų dalies. Nors bylos nagrinėjimo metu skirtingu laiku į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta beveik 10 naujų trečiuoju asmenų, apie AB SEB banko įtraukimą apeliantas neužsiminė, nes nemanė, kad AB SEB banką reikia įtraukti į bylos nagrinėjimą. Mano, kad šį argumentą jis iškėlė tik siekdamas, kad būtų panaikintas jam nepalankus pirmosios instancijos teismo sprendimas. Pažymi, kad AB SEB bankas suteikė R. Ž. 26 065,80 Eur (90 000 Lt) kreditą, kurio sugrąžinimui buvo įkeistas 50,74 kv. m. ploto ir 125 000 Lt vertės R. Ž. butas, butas išlieka ir po teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, todėl AB SEB banko interesai nepažeisti. Priešingai negu teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas dėl AB SEB banko teisių ir pareigų nepasisakė.

8.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti.

9.       Nurodo, kad statybą leidžiančio dokumento – 2016 m. sausio 29 d. rašytinio pritarimo statinio projektui galiojimas yra pasibaigęs. Atsakovė VĮ Registrų centras apeliaciniame skunde teigia, kad teritorinio registratoriaus 2018 m. sausio 5 d. sprendimas yra nepanaikintas, galiojantis, todėl nesuprantama, kodėl atsakovė apeliacine tvarka skundžia teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą, jeigu 2018 m. sausio 5 d. sprendimas, įformintas įrašu Nekilnojamojo turto registre, yra galiojantis. Taip pat nurodo, kad ši byla yra iškelta anksčiau nei paaiškėjo, jog VĮ Registrų centras priėmė sprendimą įregistruoti padidėjusį R. Ž. butą Nekilnojamojo turto registre, ir šį sprendimą įformino 2018 m. sausio 5 d. registro įrašu. Taip pat nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija 2019 m. kovo 12  d. nutartimi nutarė, kad šis ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl šios civilinės bylos nagrinėjimas buvo pagrįstai tęsiamas toliau.

10.       Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą atsakovė VĮ Registrų centras prašo panaikinti dalį Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d.  sprendimo ir priimti naują sprendimą - netenkinti prašymo panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre ir nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš Registrų centro, dėl kitų reikalavimų - spręsti teismo nuožiūra; o jeigu apeliacinis teismas nustatys absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

11.       Nurodo, kad Registrų centras susipažinęs su atsakovo R. Ž. pateiktu apeliaciniu skundu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais. VĮ Registrų centro pozicija yra išdėstyta atsakovės apeliaciniame skunde.

12.       Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys R. J. ir D. J. prašo atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą patenkinti ir skundžiamą teismo sprendimą panaikinti.

13.       Nurodo, kad daugiabučiame name vykus pakankamai dažniems tiek gyventojų, tiek administratoriaus organizuojamiems susirinkimams, gyventojams pavargus nuo rinkimosi ir dalyvavimų susirinkimuose, buvo nusistovėjusi sprendimų priėmimo tvarka, daliai ar net visiems gyventojams savo valią dėl svarstytinų klausimų pareikšti iš anksto, susipažinus su svarstytinais klausimais ir jų pritarimą jiems išreiškiant parašu dalyvaujančių susirinkime sąraše. Teigia, kad iš anksto kaimyno R. Ž. buvo informuoti apie tai, kad patalpų administratorius 2015 m. lapkričio 24 d.  kviečia gyventojų susirinkimą, kuriame kaimyno R. Ž. prašymu ketinama svarstyti klausimą dėl šiluminio mazgo remonto ir naujai įrengtos patalpos prijungimo prie R. Ž. buto. Išreiškus abejones dėl galimybės dalyvauti susirinkime, administratoriaus pavedimu į juos kreipėsi kaimynas R. Ž., kuris atsinešęs parengtą namo kapitalinio remonto šilumos mazge įrengiant perdangą ir naujai įrengtą patalpą prijungiant prie R. Ž. buto Nr. 3, projektą, supažindino su projektu ir jo sprendiniais. Taip pat nurodo, kad daugiabučio namo gyventojų daugumos sutikimas dėl naujo daikto sukūrimo ir jo perleidimo, šį daiktą įtraukiant prie buto Nr. 3, buvo aiškus, šis sutikimas nuolat ir nuosekliai buvo išreiškiamas ir patvirtinamas dar nuo 2014 metų, todėl ieškovės elgesio motyvai yra nesuprantami.

14.       Trečiasis asmuo R. M. prašo atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.

15.       Nurodo, kad Šiluminio mazgo patalpa buvo padalinta horizontalia pertvara šiluminio mazgo patalpos ploto nesumažinant. Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino melagingų ieškovės teiginių dėl šiluminio mazgo patalpos pertvarkymo ir pertvarkytos dalies patalpos paskirties pakeitimo į gyvenamosios paskirties patalpą ir jos prijungimo prie kaimyno R. Ž. buto projekto ir statybą pagal jį leidžiančio dokumento neteisėtumo tuo aspektu, kad 2015 m. lapkričio 24 d. viešojo aptarimo susirinkime šio projekto sprendiniai dalyje dėl durų iš kaimyno R. Ž. buto į kitą laiptinę įrengimo buvo ginčijami, keičiami, durys projekte buvo užbrauktos, dėl to statybą leidžiantis dokumentas pagal tokį projektą negalėjo būti išduotas. Pažymi, kad nė viename gyventojų susirinkime jokių prieštaravimų projektui, jo sprendiniams pareikšta nebuvo. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

10.       Nustatyta, kad  ieškovė yra buto Nr. 11, o atsakovas yra buto Nr. 3, esančių gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Gyvenamajame name yra šilumos punkto patalpos, priklausančios gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašo matyti, jog gyvenamajame name buvo atliekami kapitalinio remonto darbai, kuriuos atlikus buvo patikslinti buto Nr. 3, priklausančio atsakovui, kadastro duomenys. Iš 2019 m. kovo 27 d. VĮ „Registrų centras” Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko įrašo matyti, kad atsakovo butas, adresu (duomenys neskelbtini), po kapitalinio remonto nekilnojamojo turto registre 2018 m. sausio 5 d. įregistruotas pagal 2018 m. sausio 3 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą /paskirties pakeitimą. Iki kapitalinio remonto darbų atsakovo buto bendrasis ir naudingas plotas buvo 50,74 kvadratiniai metrai, o gyvenamasis 30,79 kvadratiniai metrai. Po atliktų kapitalinio remonto darbų, 2018 m. sausio 5 d. įregistruoto atsakovo buto bendrą ir naudingą plotą sudaro 69,66 kvadratiniai metrai, o buto gyvenamąjį plotą sudaro 57,73 kvadratiniai metrai.

11.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovę VĮ „Registrų centras“ panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto; įpareigojo atsakovą duoti ieškovei raktą nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos punkto patalpos viršutinės dalies durų į antrąją laiptinę spynos, su tikslu pasidaryti rakto kopiją, bei netrukdyti ieškovei naudotis šiomis patalpomis pagal jų funkcinę paskirtį.

12.       Apeliantai su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę VĮ „Registrų centras“ panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto.

13.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais ir sprendžia, jog yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14.       Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jog asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją ir kad asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-13-399/2010), darytina išvada, kad nuosavybės teisės įregistravimas viešame registre atsakovui R. Ž. į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto, nuosavybės teisės nekeičia, todėl panaikinus registraciją viešame registre, jokių teisinių pasekmių neatsiras ir tarp šalių kilęs ginčas iš esmės lieka neišspręstas.

15.       Be to, iš Liteko duomenų matyti ir atsakovas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių į butą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo vardu įregistravimo panaikinimo, tačiau jos skundas VĮ „Registrų centras“ sprendimu buvo netenkintas. Siekdama panaikinti atsakovės VĮ „Registrų centras“ sprendimą, ieškovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją, kuri 2018-09-13 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė A. J. skundą. Šis 2018-09-13 VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris civilinėje byloje Nr. eI-1023-535/2019 2019-01-16 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos A. J. skundą atmetė. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019-01-16 sprendimo paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau ieškovės skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dar neišnagrinėtas.

16.       Taigi ieškovei pareiškus tapačius reikalavimus tiek administraciniame, tiek bendrosios kompetencijos teisme, šiuo atveju bendrosios kompetencijos teisme turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bylos sustabdymo, kad nebūtų priimti 2 skirtingi teismų sprendimai dėl analogiškų reikalavimų.

17.       Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, siekiant išsiaiškinti atsakovų nurodytų atsikirtimų pagrįstumą, pripažįstant ieškovės reikalavimą pagrįstu, neišsprendė šalių ginčo iš esmės, bylos nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad išvardytos priežastys yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).

18.       Pažymėtina, kad grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, turėtų būti nustatytas terminas ieškovės ieškinio trūkumų pašalinimui, kad ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės.

19.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008).

20.       Atsakovas pagrįstai nurodo, kad teismas, paneigdamas atsakovo teisę į buto dalies nuosavybę, sudarė sąlygas butu, priklausančiu atsakovui, ar buto dalimi naudotis ieškovei ir / ar tretiesiems asmenims, todėl toks teismo sprendimas vertintinas ne kaip išsprendžiantis ginčą, o kaip sudarantis pagrindą naujiems ginčams tarp šalių kilti (reikalavimams dėl valdymo pažeidimo pašalinimo, reikalavimams dėl statybą leidžiančių dokumentų panaikinimo ir / ar patalpų išardymo ir pan.), todėl sprendimas, toks, koks yra priimtas, negali būti vykdomas, nes jis sudaro pagrindą tretiesiems asmenims kištis ir dalyvauti asmeniniame atsakovo ir jo šeimos gyvenime. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą iš naujo turi būti patikslinti ieškinio reikalavimai, nes esant tokiai padėčiai, tai yra, kol nėra nuginčytas nuosavybės atsiradimo pagrindas, įpareigojimas atsakovui duoti ieškovei raktą nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) šilumos punkto patalpos viršutinės dalies durų į antrąją laiptinę spynos, tai yra, iš esmės atsakovui perduoti ieškovei raktus nuo savo buto, yra neteisėtas.

21.       Apeliantas teigia, kad tenkindamas pareikštą ieškinį, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad ieškinio reikalavimo panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre apie nuosavybės teisės įregistravimą atsakovui, į padidėjusį butą Nr. 3, esantį (duomenys neskelbtini), dalyje dėl šilumos punkto patalpos viršutinės dalies prijungimo prie šio buto, tenkinimas pažeidžia trečiojo, į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens, AB SEB bankas, teises ir pareigas.

22.       CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas ,,nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų“. Sisteminis nurodytų procesinės teisės normų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-159-2007).

23.       Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nusprendė dėl AB SEB banko teisių ir pareigų, todėl nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, tačiau nagrinėjant bylą iš naujo ir ieškovei patikslinus ieškinio reikalavimus, turi būti svarstomas klausimas dėl AB SEB banko įtraukimo trečiuoju asmeniu, nes butas su papildoma patalpa yra įkeistas bankui, todėl jeigu būtų nuginčytas atsakovo nuosavybės įsigijimo pagrindas teismo sprendimas gali turėti įtakos AB SEB banko teisėms ir pareigoms.

24.       Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

Dėl procesinės bylos baigties

25.       Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas neatskleidus bylos esmės naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26.       Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai                                        Aurimas Brazdeikis

Erika Misiūnienė

Almantas Padvelskis