Civilinė byla Nr. 3K-7-273/2012
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-01009-2010-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 129.5; 129.15; 129.21 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus, Česlovo Jokūbausko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės S. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2011 m. spalio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. J. ir T. B. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys – antstolė S. K., antstolė A. M., A. Z., S. Z.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl to, ar išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodyta santuokos metu įsteigta individuali įmonė, gali būti nukreipiamas į sutuoktinių turtą.
Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. ir 2008 m. lapkričio 5 d. preliminarių sprendimų pagrindu pareiškėjams B. J. ir T. B. išduoti vykdomieji raštai dėl atitinkamai 10 278 Lt ir 35 825 Lt skolos iš S. Z. statybinės firmos ,,Mediniai pastatai“ pareiškėjams išieškojimo. Vykdomieji raštai pateikti vykdyti antstolės A. M. kontorai. Vykdydama pateiktus vykdomuosius dokumentus, antstolė A. M. nustatė, kad antstolė S. K. jau yra pradėjusi vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje vykdo išieškojimą iš suinteresuotų asmenų S. Z. ir A. Z.; 2009 m. spalio 30 d. patvarkymu Nr. 0104/08/01507 prisijungė prie antstolės S. K. vykdomo išieškojimo ir areštavo pas ją esančias S. Z. priklausančias lėšas. Antstolė S. K. 2010 m. kovo 8 d. priėmė patvarkymą Nr. 0104/08/01507, kuriuo atsisakė prijungti 2009 m. spalio 30 d. antstolės A. M. patvarkymą, motyvuodama tuo, kad ji vykdo išieškojimą pagal solidariąją sutuoktinių prievolę, todėl suinteresuoto asmens S. Z. turto dalis bendrame turte nenustatyta, o, nesant teismo sprendimo dėl prievolės A. Z. nustatymo, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir vykdymo veiksmų atlikimą be vykdomojo dokumento.
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti antstolės S. K. 2010 m. kovo 8 d. patvarkymą ir įpareigoti ją prijungti prie vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės A.M. 2009 m. spalio 30 d. patvarkymą. Pareiškėjai nurodė, kad jie kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą, prašydami nustatyti suinteresuoto asmens S. Z. dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartyje konstatavo, jog įmonė įsteigta santuokoje, todėl jos veiklos metu atsiradusios prievolės turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto ir S. Z. turto dalies nustatyti nereikia. Tai, pareiškėjų nuomone, reiškia, kad skola turėtų būti išieškota tiek iš S. Z., tiek iš A. Z., o antstolės S. K. 2010 m. kovo 8 d. patvarkymas pripažintinas neteisėtu.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolės A. M. 2010 m. spalio 30 d. patvarkyme dėl prisijungimo prie išieškojimo ir lėšų arešto nurodytas vienas asmuo – S. Z., patvarkymo ar kito dokumento dėl išieškojimo iš suinteresuoto asmens A. Z. antstolei S. K. nepateikta. Teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad bylose, kuriose buvo patenkinti pareiškėjų priverstine tvarka iš S. Z. statybinės firmos ,,Mediniai pastatai“ vykdomi reikalavimai, A. Z. nedalyvavo kaip bendraatsakovė, sprendė, jog skundžiamas antstolės veiksmas yra teisėtas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens antstolės A. M. atskirąjį skundą, 2011 m. spalio 28 d. nutartimi panaikino Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – panaikino antstolės S. K. 2010 m. kovo 8 d. patvarkymo dalį, kuriuo atsisakyta prijungti prie išieškojimo antstolės A. M. vykdymą pagal pareiškėjams išduotus vykdomuosius raštus.
Teismas nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teismo preliminariais sprendimais pareiškėjams priteistos skolos ne iš suinteresuoto asmens S. Z., o iš S. Z. statybinės firmos ,,Mediniai pastatai“. Ši firma įsteigta S. Z. ir A. Z. santuokos metu, todėl, teismo vertinimu ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įmonės prievolės turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Ūkio bankas“ v. A. L., bylos Nr. 3K-7-308/2004; 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. antstolis G. M., bylos Nr. 3K3-499/2004). Teismas nustatė, kad antstolė S. K. vykdė išieškojimą pagal solidariąją sutuoktinių prievolę iš bendro sutuoktinių turto ir sprendė, jog preliminarių teismo sprendimų pagrindu nustatyta prievolė yra tokia pati – pagal ją suinteresuoti asmenys S. Z. ir A. Z. atsako pareiškėjams solidariai. Dėl to, teismo vertinimu, išieškojimas pagal pareiškėjams išduotus vykdomuosius dokumentus vykdomas iš to paties skolininko ir antstolė S. K. neturėjo pagrindo atsisakyti prijungti antstolės A. M. 2009 m. spalio 30 d. patvarkymo prie jos vykdomo išieškojimo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolė S. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2011 m. spalio 28 d. nutartį ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
Kasatorės įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas kasatorės patvarkymo dalį dėl atsisakymo prijungti prie išieškojimo antstolės A. M. vykdomą išieškojimą neteisėtu, suteikė antstoliui teisę patvarkymu pakeisti teismo sprendimą (res judicata) ir taip nustatyti teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui (CPK 613, 756 straipsniai). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Jis, remiantis CPK 586 straipsniu, yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, be kurio draudžiama atlikti vykdymo veiksmus. Utenos rajono apylinkės teismo preliminariaisiais sprendimais pareiškėjams skolos priteistos iš S. Z. firmos ,,Mediniai pastatai”. Nei S. Z., nei A. Z. nebuvo bylų dalyviai, tai, kasatorės nuomone, reiškia, kad kreditoriai pasirinko reikalauti savo reikalavimo patenkinimo tik iš S. Z. firmos ,,Mediniai pastatai“. Antstolė A. M. 2009 m. spalio 30 d. patvarkyme dėl prisijungimo prie išieškojimo ir lėšų arešto nurodė, kad prisijungia tik prie išieškojimo S. Z. firmos ,,Mediniai pastatai“ ir iš solidariojo skolininko – S. Z., ir areštavo pas kasatorę esančias lėšas, priklausančias S. Z. bei S. Z. firmai ,,Mediniai langai“, neatsižvelgdama į tai, jog kasatorė vykdo išieškojimą iš S. Z. ir A. Z. kaip solidariųjų skolininkų, t. y. jai pateikti vykdomieji dokumentai, kuriuose skolininkais nurodyti abu sutuoktiniai. Antstolės A. M. patvarkyme dėl prisijungimo prie išieškojimo suinteresuotas asmuo A. Z. kaip skolininkė nenurodyta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas ,,Hansabankas“ v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B.–H. ir kt. v. antstolis D. Š., bylos Nr. 3K-3-567/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. v. antstolė N. Š., bylos Nr. 3K-3-81/2010; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; kt.). Be to, prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji); tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvus grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB ,,Ūkio bankas“ v. A. L., bylos Nr. 3K-7-308/2004 ir 2004 m. spalio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje M. S. v. antstolis G. M., bylos Nr. 3K-3-499/2004, pateiktais išaiškinimais, kad santuokos metu įsteigtos individualios įmonės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, o šio turto nepakankant – iš įmonės savininkų turto, tačiau neatsižvelgė į tai, jog nurodytose nutartyse, be kita ko, nurodyta, kad įmonės savininkas bylose, kuriose reiškiami reikalavimai įmonei, turi dalyvauti bendraatsakoviu. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, vykdomajame rašte nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė teismo sprendimo dalis pažodžiui. Dėl to, kasatorės nuomone, tik pareiškėjams pareiškus reikalavimą S. Z. firmos ,,Mediniai pastatai“ savininkams S. Z. ir jo sutuoktinei A. Z., o teismui tokį reikalavimą patenkinus, atsirastų pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, pagal kurį, esant CK 2.104 straipsnio 2 dalies pagrindui, išieškojimas pagal subsidariosios atsakomybės taikymo sąlygas galėtų būti nukreiptas į S. Z. firmos ,,Mediniai pastatai“ savininkui S. Z. priklausančias lėšas ar turtą. Tokią poziciją patvirtina ir formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. antstolis J. K., bylos Nr. 3K-3-268/2007).
Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl prisijungimo prie išieškojimo vykdymo procese
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirmas skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. C. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Agrokoncernas“ v. UAB „Robusta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157/2012; kt.). Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad išieškojimas galimas tik iš fizinių ir juridinių asmenų, kurių prievolė kreditoriui nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar kitu vykdytinu dokumentu, kurie yra pagrindas išduoti vykdomąją dokumentą (arba yra kartu ir vykdomieji dokumentai). Vykdomasis dokumentas yra visų vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, t. y. atlikti vykdymo veiksmus be vykdomojo dokumento draudžiama (CPK 586 straipsnis). Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, kurio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Tokiu būdu antstolis, kuriam pateikiamas vykdomasis dokumentas, informuojamas apie skolininką, iš kurio turi būti išieškoma, kartu ir apie jo atsakomybę – ji asmeninė, subsidiarioji ar solidarioji. Jeigu, vykdant vykdomąjį dokumentą, paaiškėja, kad išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų (pvz., sutuoktinio), kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, išaiškinta, kad jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-7-114/2008; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Tokiu atveju antstolis neturi galimybės pasinaudoti teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutais, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; 2011 m. liepos 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis R. V. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-333/2011). Nors šie išaiškinimai suformuluoti išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles bylose, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie taikytini ne tik tuo atveju, kai nėra priimto teismo sprendimo ir nėra vykdomojo dokumento dėl vieno iš sutuoktinių, bet ir kitais atvejais, kai sprendimas priimtas ir vykdomasis raštas išduotas dėl vieno skolininko, o išieškojimas pagal prievolės prigimtį gali būti vykdomas ne tik iš jo, bet ir iš kito asmens, pvz., kai yra susiklostę subsidiariosios atsakomybės teisiniai santykiai. Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva.
Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl teisės normų, reglamentuojančių vienos iš vykdymo procese išieškotojui suteiktų teisių įgyvendinimą – prisijungimą prie išieškojimo – aiškinimo ir taikymo. Pagal ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galiojusios CPK 759 straipsnio, kuriame reglamentuojamas prisijungimas prie išieškojimo, 1 dalies nuostatas, kai yra vykdomas išieškojimas, asmenys, kurie turi vykdomuosius dokumentus, dėl išieškojimo iš to paties skolininko kitose bylose, gali prisijungti prie išieškojimo. Jeigu išieškotų sumų užtenka visiems išieškotojams, prie išieškojimo galima prisijungti, kol antstolis grąžina išieškotas sumas skolininkui. Tuo atveju, kai išieškotų sumų nepakanka visiems išieškotojams, prisijungti prie išieškojimo galima tik iki to momento, kai teisėjas patvirtina antstolio patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo išieškotojams. Remiantis tokiu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad esminis reikalavimas, į kurį turi atsižvelgti asmenys, siekiantys prisijungti prie vykdomo išieškojimo, yra vykdomojo dokumento, kuriame nurodytas tas pats skolininkas, kaip ir tame vykdomajame dokumente, kurio pagrindu vyksta išieškojimas, prie kurio siekiama prisijungti, turėjimas. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog reikalavimas turėti vykdomąjį dokumentą nėra tapatus reikalavimui jį pateikti išieškojimą vykdančiam antstoliui, t. y. prisijungimas prie išieškojimo yra ir tuo atveju, kai vienas antstolis praneša kitam antstoliui, kad jo žinioje yra vykdomasis dokumentas ir jis prašo pervesti tam tikras lėšas jo vykdomojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė V. D. v. antstolis A. Z., bylos Nr. 3K-3-287/2005; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. antstolis S. U., bylos Nr. 3K-3-216/2009). Tačiau nepriklausomai nuo to, ar vykdomasis dokumentas yra pateikiamas išieškojimą iš skolininko jau pradėjusiam vykdyti antstoliui ar jam tik pranešama apie tokio dokumento buvimą kito antstolio žinioje, reikalavimas, kad vykdomajame dokumente turi būti nurodytas tas pats skolininkas, kaip ir jau pradėtoje vykdomojoje byloje, turi būti taikomas.
Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. ir 2008 m. lapkričio 5 d. preliminariais sprendimais pareiškėjams B. J. ir T. B. priteista iš S. Z. statybinės firmos ,,Mediniai pastatai“ atitinkamai 10 278 Lt ir 35 825 Lt. Šių sprendimų pagrindu pareiškėjams išduoti vykdomieji raštai, kuriuose skolininku nurodyta S. Z. statybinė firma ,,Mediniai pastatai“. Vykdomieji raštai pateikti vykdyti antstolės A. M. kontorai. Vykdydama pateiktus vykdomuosius dokumentus, antstolė A. M. nustatė, kad antstolė S. K. jau yra pradėjusi vykdomąją bylą, kurioje vykdo išieškojimą iš suinteresuotų asmenų S. Z. ir A. Z. Antstolė A. M. 2009 m. spalio 30 d. patvarkymu prisijungė prie antstolės S. K. vykdomo išieškojimo ir areštavo pas ją esančias S. Z. priklausančias lėšas. Antstolė S. K. 2010 m. kovo 8 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė prijungti 2009 m. spalio 30 d. antstolės A. M. patvarkymą, motyvuodama tuo, kad ji neturi teisinio pagrindo vykdyti išieškojimą iš A. Z. nesant teismo sprendimo dėl prievolės A. Z. nustatymo ir vykdomojo rašto, kuriame ji būtų nurodyta kaip skolininkė.
Minėta, kad, siekiant prisijungti prie vykdomo išieškojimo, antstoliui, vykdančiam išieškojimą, kitas antstolis turi pateikti vykdomąjį dokumentą (arba pranešti apie vykdomojo dokumento buvimą jo žinioje), kuriame turi būti nurodytas tas pats skolininkas kaip vykdomajame dokumente, kurio pagrindu jau vykdomas išieškojimas. Iš byloje teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju antstolė A. M. 2009 m. spalio 30 d. patvarkymu siekė prisijungti prie išieškojimo, kuris vykdomas iš kitų asmenų, t. y. ne iš jai pateiktuose vykdomuosiuose raštuose nurodyto skolininko S. Z. firmos ,,Mediniai pastatai“, o iš suinteresuotų asmenų S. Z. ir A. Z. Šie asmenys nebuvo įtraukti į bylą, kurioje buvo priimti preliminarūs sprendimai priteisti skolas iš S. Z. firmos ,,Mediniai pastatai“, ir iš jų nebuvo priteistos išieškotinos skolos. Tai reiškia, kad antstolė A. M., pateikdama 2009 m. spalio 30 d. patvarkymą ir areštuodamas S. Z. lėšas, siekė prisijungti prie antstolės S. K. vykdomo išieškojimo, neturėdama vykdomojo dokumento, t. y. jos reikalavimas neatitiko vykdymo veiksmų atlikimo pagrindui ir prisijungimui prie vykdomo išieškojimo keliamos sąlygos – turėti vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas tas pats asmuo, kaip ir jau pradėtame vykdymo procese. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje teismų nustatytų aplinkybių visumą ir taikytinas teisės normas bei jų išaiškinimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolė S. K. pagrįstai atsisakė prijungti antstolės A. M. 2009 m. spalio 30 d. patvarkymą dėl prisijungimo prie vykdomo išieškojimo (CPK 586, 759 straipsniai).
Remiantis Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tokio juridinio asmens turtas priklauso jam nuosavybės teise, o turtą sudaro individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs ir įmonei perduotas turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Kaip ir kiti juridiniai asmenys, individuali įmonė atsako pagal savo prievoles jai nuosavybės teise ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (CK 2.50 straipsnio 1 dalis). Tačiau tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka individualios įmonės turto, už jos prievoles atsako savininkas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Šios nuostatos reiškia, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra savarankiški civilinių teisinių santykių subjektai, galintys prisiimti atskiras prievoles ir pagal jas atsakyti. Tik tuo atveju, jeigu individualios įmonės turto nepakanka, kyla įmonės savininko atsakomybė, t. y. jo atsakomybė už individualios įmonės prievoles yra subsidiari. Vykdymo procese išieškojimo iš individualios įmonės tvarką nustato CPK 673 straipsnis, pagal kurį jeigu individuali (personalinė) įmonė neturi pakankamai lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ir savininko turtą.
Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas išieškojimo pagal vykdomuosius dokumentus, kuriuose skolininku nurodyta S. Z. firma ,,Mediniai pastatai“, klausimas. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad iš individualios įmonės veiklos atsiradusių prievolių pobūdžio, asmenų, atsakingų pagal šias prievoles, bei jų atsakomybės atsiradimo pagrindų nustatymas nepatenka į vykdymo proceso apimtį, nes šie klausimai yra tiesiogiai susiję su teisių ir pareigų nustatymu ir gali būti išspręsti tik nagrinėjant konkrečią bylą teisme. Kadangi suinteresuotas asmuo S. Z., kaip individualios įmonės savininko sutuoktinė, nebuvo dalyvaujančiu asmeniu byloje ir bylą dėl skolos priteisimo nagrinėjęs teismas nėra priėmęs jokio sprendimo dėl jos teisių ir pareigų, tai apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas išieškojimo iš skolininko individualios įmonės vykdymo procese kilusį klausimą, neturėjo pagrindo nuspręsti dėl minėto suinteresuoto asmens prievolių buvimo ar nebuvimo, dėl ko išplėstinė teisėjų kolegija šiuo klausimu nagrinėjamoje byloje nepasisako.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą ir aktualius nagrinėjamai bylai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė prisijungimą prie išieškojimo reglamentuojančias teisės normas ir šiais klausimais suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, todėl skundžiama nutartis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 346 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 45 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, tenkinus kasacinį skundą, priteistinas lygiomis dalimis iš pareiškėjų ir suinteresuoto asmens antstolės A. M. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2011 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį.
Priteisti iš pareiškėjo B. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 (penkiolika) Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimą.
Priteisi iš pareiškėjos T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 (penkiolika) Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens antstolės A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 (penkiolika) Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius
Česlovas Jokūbauskas
Zigmas Levickis
Pranas Žeimys