Civilinė byla Nr. e2-4737-931/2020 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05129-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.1; 3.2.6.1
V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,
sekretoriaujant Renatai Ulevič,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Juozui Talalui,
atsakovui L. L., jo atstovui advokatui Haroldui Ivanauskui,
trečiajam asmeniui D. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui L. L. dėl įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo byloje nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – D. K.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. L., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 11 800 Eur skolos, 1 306,20 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad pagal 2019 m. sausio 24 d. cesijos (skolos perleidimo) sutartį įgijo reikalavimo teisę dėl skolos susigrąžinimo iš L. L. Reikalavimo teisę ieškovei perleido D. K. L. L. iš D. K. pasiskolino 11 800 Eur. L. L. 2016 m. gegužės 25 d. jam buvo išdavęs keturis paprastuosius neprotestuotinus vekselius po 2950 Eur. Pagal išduotus neprotestuotinus paprastuosius vekselius L. L. įsipareigojo sumokėti skolą D. K. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Atsakovas nurodytu laiku nesumokėjo skolos. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnio 1 dalimi atsakovas turi sumokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo laiku nepadengtos įsiskolinimo sumos, kas sudaro 1306,20 Eur.
Atsakovas L. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad trečiasis asmuo D. K. pasiūlė atsakovui už sutartą atlygį perleisti iš valstybės nuomojamų žemės sklypų nuomos teises, pasirūpinti, kad šis klausimas iš Nacionalinės žemės tarnybos pusės būtų greitai ir tinkamai išspręstas, įforminant visus tam reikalingus dokumentus.
Atsakovas iš D. K. jokių piniginių lėšų nesiskolino, o tik D. K. prašymu pasirašė vekselius tikslu užtikrinti atsiskaitymą už valstybinės žemės sklypų nuomos teisių atsakovui ir T. M. perleidimą. Faktą, kad atsakovas jokių piniginių lėšų iš D. K. nesiskolino, patvirtina ir paskolos sutarties nebuvimas bei kitų paskolos sutarties požymių neegzistavimas (t. y. nėra dokumento, kuris patvirtintų tariamos paskolos sumos atsakovui perdavimą, nėra susitarimo dėl palūkanų mokėjimo, paskolos grąžinimo termino, atsakomybės už prievolių pagal paskolos sutartį nevykdymą ir t.t.).
Atsakovas ne tik nesiskolino iš D. K. ieškinyje nurodytos pinigų sumos (11 800 Eur), bet ir didžiąja dalimi (9 530 Eur) kartu su T. M. yra atsiskaitęs su D. K. už valstybinės žemės nuomos teisių perleidimą. D. K. iki šiol nesumokėta dalis sudaro tik 2 270 Eur, kadangi 9 530 Eur suma pagal vekselius buvo sumokėta (pervesta) D. K. nurodytiems asmenims S. V.-K. (5 000 Eur) bei A. K. (4 530 Eur).
D. K. paruošė ne vieną vekselį visai šalių sutartai sumai, o keletą vekselių, taip išvengdamas įstatyminės pareigos sandorį tvirtinti pas notarą. Nors D. K. paruoštuose vekseliuose jų apmokėjimo data formaliai buvo nurodyta – 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau D. K. ne kartą patikino, kad atsakovas galės atsiskaityti už nuomos teisių perleidimą neprisirišant prie šios datos, kas paaiškina, kodėl D. K. nevykdė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme įtvirtinų pareigų dėl vekselių pateikimo apmokėti bei pranešimo apie jų neapmokėjimą, iki 2019 m. pradžios nereiškė jokių pretenzijų dėl atsiskaitymų pagal vekselius, o į teismą motinos (ieškovės) vardu kreipėsi tik 2019 m. vasario 18 d.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, nurodė, kad visos faktinės aplinkybės yra nurodytos ieškinyje. Teigė, kad atsakovas pasiskolino iš ieškovo 11800 Eur sumą. Daugiau nieko paaiškinti negalėjo, nurodė, kad jam buvo pateikta tik vekseliai ir cesijos sutartis. Sutarties šalių tikrųjų ketinimų negali įvardinti. Ieškovės atstovo žiniomis įsiskolinimas nėra padengtas. Liudytojo T. M. atlikti mokėjimai, nesusiję su paskolintų pinigų gražiniu.
Trečiasis asmuo D. K. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad skola yra negrąžinta. Jis paskolino atsakovui pinigų sumą, kurią perdavė grynais pačiam atsakovui, o atsakovas užtikrindamas paskolos grąžinimą pasirašė 5 ar 6 vekselius. Du vekselius atsakovas apmokėjo, likusių keturių – ne. Pasakyti, kiek konkrečiai paskolino, negali. Nesutinka su atsiliepimu nurodytomis aplinkybėmis dėl vekselių pasirašymo. D. K. teigimu neatitinka realybės ir faktai apie dalies paskolos grąžinimą atsakovo nurodytiems asmenims.
Vekseliai buvo išrašyti ne užtikrinti atsiskaitymą pagal kokį nors sandorį, o tiesiog paskolinti pinigai. Paskoliniai santykiai buvo įforminti vekseliu todėl, kad taip yra paprasčiau ir greičiau. D. K. skolino pinigus neatlygintinai, dėl palūkanų nesitarė. Paskola turėjo būti grąžinta vekselyje nustatytą datą, nesusitarė ir dėl atsakomybės, jei laiku būtų negražinta paskola, kadangi atsakomybę reglamentavo Vekselių įstatymas. D. K. nesikreipė pagal Vekselių įstatymą, nes 2016 metai buvo sunkūs visiems ūkininkams, o jis pasitikėjo L. L., t. y. kad paskolintus pinigus grąžins iš kito derliaus. D. K. leido atsakovui pinigus grąžinti vėliau, t. y iki 2017 m. liepos 1 d., bet laiku negrąžinus paskolos, mano, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo vekselyje numatyto termino, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 31 d. D. K. nurodė nežinojęs, kiek atsakovui reikės paskolinti pinigų, todėl buvo paruošęs daugiau vekselių po 2950 Eur. Kodėl vekseliai paruošti būtent tokiai sumai, atsakyti negali. Dėl pinigų perdavimo fakto nurodė, kad jį patvirtina būtent vekselio pasirašymas, nes joks protingas žmogus pasirašo vekselių, jeigu neprisiima įsipareigojimų. D. K. nepamena kiek laiko pažinojo atsakovą iki 2016 m. gegužės 25 d.
Atsakovas L. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad įsipareigojo sumokėti D. K. ir vekseliai buvo pasirašyti dėl to, kad D. K. atsisakytų sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių, ir susitarė, kad atsakovas tą pačią dieną pateiks prašymą sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su Nacionalinės žemės tarnybos atitinkamais skyriais. Atsakovas nežino ir negali įvardinti, kaip konkrečiai kvalifikuoti jų sudarytą pagal kurį sutarto atsiskaitymo užtikrinimui pasirašė D. K. paruoštus vekselius.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad tarp atsakovo ir D. K. nebuvo sudaryta paskolos sutartis. D. K. ir L. L. iki 2016 m. gegužės 25 d. buvo pažįstami tik vieną dieną. D. K. veiksmai yra iš anksto apgalvoti. Kaip teismo posėdžių metu nurodė liudytojai, D. K. ūkininkavo žmonos ir brolio vardu, ieškinį teismui teikia perleidęs reikalavimo teisę motinai V. K.
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad 2016 m. gegužės 25 d. L. L. pasirašė keturis paprastuosius vekselius, kuriais įsipareigojo 2016 m. gruodžio 31 d. be sąlygų sumokėti D. K. vekseliuose nurodytą pinigų sumą, t. y. kiekvienu vekseliu po 2950 Eur (el. byla, b. l. 12).
Vekseliai nebuvo pateikti apmokėti iki vekseliuose nustatyto termino.
2019 m. sausio 24 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi D. K. perleido V. K. visas iš reikalavimų teisės dėl skolos išieškojimo iš L. L. pagal neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos L. L. įsipareigojo sumokėti atitinkamas pinigines lėšas (11800 Eur) ir su pradiniu reikalavimu susijusias pradinio kreditoriaus teises, įskaitant pradinio kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus ir visas susikaupusias palūkanas, susidariusius delspinigius, jei tokie būtų (el. byla, b. l. 13-14).
2019 m. vasario 8 d. V. K. pareikalavo L. L. apmokėti 11800 Eur įsiskolinimą. Kreditorė informavo, kad laiku neapmokėjus vekselių, bus išieškomos ir palūkanos, skaičiuojamos nuo 2017 m. liepos 1 d. (el. byla, b. l. 16-17). 2019 m. vasario 12 d. elektroniniu paštu L. L. išsiųstas pakartotinis reikalavimas dėl skolos apmokėjimo (el. byla, b. l. 18-19).
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. L. 11800 Eur negrąžinta skolą ir 1306,20 Eur palūkanų, skaičiuojamų ieškovės nuo 2016 m. gruodžio 31 d. (el. byla, b. l. 31-35).
Formuluodama faktinį ieškinio pagrindą, ieškovė nurodo, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų ir negrąžino 11800 Eur paskolos, kurią jam suteikė D. K. Pats D. K. teismo posėdžio metu teigė, kad jis 2016 m. gegužės 25 d. paskolino L. L. tam tikrą pinigų sumą, kurios tiksliai įvardinti šiai dienai negali, o prievolei užtikrinti atsakovas pasirašė paprastuosius vekselius. Tuo tarpu atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek viso bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo ne tik tai, kad jis didžiąją dalimi yra atsiskaitęs pagal pasirašytus vekselius, bet ir tai, tai, kad jo su d. K. nesieja jokie paskolos teisiniai santykiai, kadangi jokių pinigų iš D. K. nėra gavęs. Atsakovas pripažįsta, kad 2016 m. gegužės 25 d. pasirašė vekselius, tačiau jie buvo skirti ne paskolos sutarties vykdymui užtikrinti. Atsakovas teigia, kad D. K. pasiūlė už sutartą atlyginimą nutraukti jo vardu sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį ir pažadėjo, kad atsakovui pateikus tą pačią dieną prašymą, jam bus duotas leidimas laikinai naudotis valstybine žeme.
Siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. kokie santykiai iš tikrųjų siejo atsakovą ir D. K., kuriam atsakovas besąlygiškai įsipareigojo sumokėti vekseliuose nurodytą sumą, ir manydamas, kad sprendimo priėmimas gali turėti įtakos D. K. teisėms ir pareigoms, teismas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų įtraukė ir D. K. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė (jos atstovas) atsakovo prašymu įtraukti D. K. į bylos nagrinėjimą nesutiko, nors jokių paskolos sudarymo aplinkybių nei ieškinyje, nei jos atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodyti negalėjo. Ieškovė reikalavimams pagrįsti rėmėsi tik į bylą pateiktais vekseliais, kad pateikti vekseliai yra vis dar pas ieškovę, o vekseliai išduoti paskolos prievolei užtikrinti.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovei reikalavimo teisę perleidęs trečiasis asmuo D. K. kategoriškai neigė susiklosčius tarp D. K. ir atsakovo kokiems nors kitiems sutartiniams santykiams. Teigė, kad D. K. paskolino L. L. pinigus, kuriuos jam perdavė grynais ir šiai dienai atsakovas šių pinigų nėra grąžinęs.
Nurodžius tokias bylos aplinkybes kaip ieškinio faktinį pagrindą ir ieškovei pasirinkus šį teisių gynimo būdą, kitaip teisiškai kvalifikuoti ieškovės ieškinyje ir trečiojo asmens teismo posėdžių metu nurodytas aplinkybes, kaip tik pagal CK XLIII skyriaus nuostatas, teismas neturi galimybės, t. y. teismas tokiu faktiniu pagrindu pareikštą ieškinį gali tenkinti, jeigu tam yra nustatytos visos sąlygos, pagal paskolą reglamentuojančio teisės instituto normas, bet ne kitais teisiniais pagrindais.
Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus <...>, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą), bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo.
CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).
Paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tačiau tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018).
Nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta rašytinės formos sutartis bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, ieškovės teigimu paskolą patvirtina atsakovo pasirašyti vekseliai.
Teismas pažymi, kad civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Be to, vekselis, kaip vertybinis popierius, gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, t. y. būti perleistas nesilaikant prievolių teisės reikalavimo perleidimo taisyklių (CK 1.101 straipsnio 3 dalis).
Byloje nustatyta, kad L. L. 2016 m. gegužės 25 d. pasirašė keturis paprastus neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos įsipareigojo iki 2016 m. gruodžio 31 d. be sąlygų sumokėti D. K. pagal kiekvieną vekselį 2950 Eur sumą. Iš viso 11800 Eur sumą (el. byla, b.l. 12).
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Lietuvos aukščiausiojo teismo išplėstinė 7 teisėjų kolegija 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 suformavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.
Nagrinėjamu atveju vekselių turėtojas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir neteko galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka. Todėl ieškovės į bylą pateikti 2016 m. gegužės 25 d. vekseliai yra praradę vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą, o ieškovė juo gali remtis įrodinėdama prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nerealizuoto vekselio pagrindu reiškiamą reikalavimą kildina iš paskolos teisinių santykių. įrodinėja egzistavus paskolos teisiniams santykiams.
Kasacinis teismas aukščiau minėtoje nutartyje pažymėjo, kad tokiais atvejais reikalavimo pagrįstumas teismo turi būti vertinamas pagal paskolos santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas bei procesines įrodinėjimo taisykles ir jas aiškinančią teismų praktiką.
Kasacinis teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 konstatavo, kad bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo - paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, taip pat aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remdamasis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą. Išvadą dėl tokių sąlygų vertinimo tik kaip atitinkamo ketinimo arba tik įsipareigojimo ateityje perduoti paskolos dalyką gali lemti byloje surinktų įrodymų visetas. Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė egzistavus paskolos santykius įrodynėja tik 2016 m. gegužės 25 d. vekseliais. Remiantis kasacinio teismo praktika ieškovės pateikti į bylą vekseliai vertintini kaip paskolos rašteliai. Pažymėtina, kad juose nėra jokių aplinkybių, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad L. L. D. K. paskolino atitinkamą pinigų sumą. Ieškovo atstovo ir trečiojo asmens argumentai, kad vekseliai patvirtina, jog atsakovas gavo pinigus, atmestini kaip nepagrįsti, nes juose nėra nurodyta jokių aplinkybių, patvirtinančių pinigų perdavimą.
Teismas sutinka, kad pačiame vekselyje nėra privaloma nurodyti aplinkybę, kad pinigai perduoti, tačiau laiku nerealizuotas vekselis netenka savo savybių ir teismo vertinimas kiekvienu atveju kaip skolos raštelis. Nagrinėjamu atveju, teikdama, kad jai atsakovas turi grąžinti 11800 Eur skolą pagal 2016 m. gegužės 25 d. D. K. suteiktą paskolą, visų pirma, turi įrodyti, kad pinigai L. L. buvo perduoti.
Pažymėtina ir tai, kad ne kartą bylos nagrinėjimo metu buvo pabrėžta, kad ieškovės turimas vekselis yra netekęs vertybinio popieriaus teisinio statuso ir ieškovė juo gali remtis įrodinėdama prievolinių teisinių santykių egzistavimą, nagrinėjamu atveju buvus paskolos sutartį. Tačiau ieškovės atstovas jokių papildomų įrodymų į bylą neteikė, jokių argumentų, pagrindžiančių buvus sudarytą paskolos sutartį, nenurodė.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors paskolos sudarymą turi įrodyti ieškovė, atsakovas siekdamas įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, prašė teismo įpareigoti trečiąjį asmenį byloje pateikti gyventojo pajamų ir turto deklaracijas už 2016 metus, kadangi D. K. pradėjus eiti (duomenys neskelbtini) pareigas, tokią pareigą jis turėjo. Ieškovės atstovas su tokiu reikalavimu nesutiko, prašė nevilkinti bylos nagrinėjimo ir kuo greičiau išspręsti ginčą, remiantis į bylą pateiktais vekseliais.
Pats D. K. nesirūpino nei greitu bylos išnagrinėjimu, nei bendradarbiavo su teismu, kad būtų tinkamai išnagrinėta byla. D. K. paaiškino, kad jis nežino ar paskolas deklaravo ar ne, taip pat jam nežinoma ar Vilniaus miesto nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. – K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo 2019 m. gruodžio 19 d. buvo pateikęs minėtas deklaracijas. Įvertinęs ieškovės atstovo, trečiojo asmens paaiškinimus dėl atsakovo patekto prašymo, siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės atstovas ne kartą nurodė, kad jau yra pateikęs į bylą visus įrodymus, galinčius pagrįsti ieškovės reikalavimą, prašymo netenkino.
Atsakovas teismo posėdžių metu taip pat nurodė, kad iki 2016 m. gegužės 25 d. D. K. pažinojo tik vieną dieną. Todėl mažai tikėtina, kad D. K. būtų suinteresuotas paskolinti nepažįstamam asmeniui apie 16000 Eur sumą (11800 Eur ir dar du vekseliai, kurie buvo apmokėti) ir už tai nereikalautų net palūkanų. Pats D. K. teismui patvirtino, kad pinigus skolino neatlygintinai, dėl palūkanų nesitarė. Atsakovas pripažįsta, kad 11800 Eur jis įsipareigojo sumokėti už tai, kad D. K. padės jam gauti leidimą laikinai naudotis ir vėliau naudotis valstybinės žemės sklypais, dėl kurių nuomos atsisakys D. K. 2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio metu atsakovas pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad D. K. 2016 m. gegužės 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui ir 2016 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė prašymus dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo. O atsakovas atitinkamai 2016 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) skyriui ir 2016 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė prašymus leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti. Apie tokį atsakovo ir trečiojo asmens galimą susitarimą teismo posėdžio metu nurodė ir liudytojas T. M. Liudytojas T. M. nurodė, kad jam yra žinoma, kad D. K. L. L. pinigų neskolino, pinigai jam nebuvo perduoti. T. M. paaiškino, kad ir jis sudarė su D. K. analogišką susitarimą ir įsipareigojimams D. K. užtirkinti pasirašė vekselius. Atsakovo į bylą pateikta antstolės N. B. pažyma patvirtina byloje apklausto liudytojo T. M. parodymus, kad ir jis D. K. išdavė paprastuosius neprotestuotinus vekseliui po 2990 Eur sumą.
Teismas, vertindamas galimos paskolos sutarties tarp D. K. ir L. L. sudarymą, atkreipia dėmesį ir į aplinkybę, kad visi 4 vekseliai surašyti tai pačiai sumai – 2950 Eur. Paklaustas 2019 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo apie paskolos sutarties sudarymo aplinkybes nurodė, kad jis nežinojo kokią sumą reikės paskolinti L. L. Jam buvo žinoma tik tiek, kad atsakovas pageidauja pasiskolinti pinigų. Tokius D. K. paaiškinimus teismas vertina kritiškai. Pažymėtina kad byloje buvo apklausti liudytojai D. K. sutuoktinė S. V. – K., kuri teismui nurodė, kad apie jokius paskolos santykius jai nebuvo ir nėra žinoma, nors ji ir D. K. (duomenys neskelbtini) gyveno santuokoje. Vertindamas trečiojo asmens paaiškinimus, teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad tiek liudytoja S. V.-K., tiek A. K., paneigė dalį D. K. paaiškinimų 2019 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu. Trečiasis asmuo teismui nurodė, kad jam nieko nėra žinoma, kokie santykiai jo sutuoktinę kaip ūkininkę sieja su liudytoju T. M., nei apie jos išrašytas sąskaitas faktūras. Taip pat jam nieko nėra žinoma apie brolio A. K. veiklą. Tačiau pažymėtina, kad 2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. K. nurodė, kad jis yra ūkininkas, tačiau suteikęs broliui visus įgaliojimus, ir kad teismas visus klausimus turėtų adresuoti D. K. Liudytoja S. V. – K. paaiškino, kad nors ji buvo 2016 metais ūkininkė, tačiau ji augino vaikus, o visą veiklą vykdė D. K.
Teismas taip pat pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutarčių aiškinimui taikomi ir UNIDROIT tarptautinių komercinių sutarčių principai, kurių 4 skyrius yra skirtas išimtinai sutarčių aiškinimui. Skiriami du vyraujantys sutarčių aiškinimo metodai – subjektyvusis ir objektyvusis. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad, aiškinant sutartis, būtų nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvūs, šalių ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad, aiškinant sutartis, pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška, o ne šalių vidinių ketinimų nustatymas. Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį. Tai ir įtvirtinta CK 6.193 straipsnio nuostatose, pagal kurias turi būti laikomasi šių principų.
Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad D. K. perdavė 11800 Eur sumą, kaip teigia ieškovė ir trečiasis asmuo D. K., atsakovui L. L. Įvertinus atsakovo ir trečiojo asmens elgesį atsakovui pasirašius vekselius, t. y. kad byloje pateikti įrodymai patvirtina būtent atsakovo nurodytas aplinkybes, kad D. K. po vekselių pasirašymo pateikė prašymą dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo, o atsakovas tą pačią dieną pateikė prašymą leisti laikinai naudotis valstybine žeme, taip pat įvertinęs jau aptartus trečiojo asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad tikrieji šalių ketinimai nebuvo sudaryti paskolos sutartį. Ginčo byloje nekilo dėl to, kad atsakovas pasirašė vekselius. Tačiau kaip jau buvo minėta, vekselio savybė – vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Be to vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka. Ja vekselio turėtojas nepasinaudojo.
Reikalavimą grąžinti 11800 Eur už palūkanas už laiku negrąžintą skolą, ieškovė grindė išimtinai sudaryta paskolos sutartimi. Teismas konstatuoja, kad remiantis įrodymų pusiausvyros principu, labiau tikėtina, jog pinigai pagal vekselius apskritai nebuvo perduoti atsakovui, todėl paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis), o ieškinys atmestinas. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens galimai būtą kitų susitarimų, tačiau pastarieji teismui nėra konkrečiai įvardinti, o ieškovė ne tik kad neprašė teismo nustatyti egzistavus kitiems sutartiniams santykiams tarp atsakovo ir trečiojo asmens, bet juos apskritai neigė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškinys buvo atmestas, taigi atsakovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsakovas pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, ataskaitas už suteiktas paslaugas, ir (duomenys neskelbtini) banko išrašą, kad L. L. apmokėjo už suteiktas teisines paslaugas. Prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2, 8.18, 8.19 ir 8.20 punktuose numatytų dydžių, todėl priteistinas. Iš viso iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1996,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus <...>, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Kaip matyti iš bylos duomenų, prašymą iškviesti liudytoją į 2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdį pateikė atsakovas. Ieškovės atstovas 2019 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio metu pateikė liudytojo A. K. prašymą dėl kelionės išlaidų atlyginimo. Teismas pažymi, kad kartu su prašymu apmokėti kelionės išlaidas liudytojas privalo pateikti duomenis, pagrindžiančius jo turėtas kelionės išlaidas. Nagrinėjamu atveju liudytojas prašyme nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kelionės išlaidos iš (duomenys neskelbtini) į teismo posėdį sudarė 110,14 Eur. Liudytojas pateikė dokumentą (duomenys neskelbtini) kalba. Kadangi pateiktas dokumentas neišverstas į lietuvių kalbą, teismui nėra aišku, kad dokumente galimai nurodyta 110,14 Eur suma yra konkrečiai už kelionę iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių 2019 m. gruodžio 19 d. vyksiantį teismo posėdį, todėl teismas netenkina liudytojo A. K. prašymo atlyginti jam kelionės išlaidų.
Byloje susidarė 5,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
V. K. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1996,50 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 50 cnt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 Eur (penkis eurus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.
Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Agnė Stankevičienė