Bylos Nr. 1S-1886-634/2015
Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01091-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14; 2.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. J. S. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. rugpjūčio 19 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam S. J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,
n u s t a t ė :
S. J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014-04-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., ir vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. jam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrinta su 2013-11-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL (13000 Lt) bauda ir paskirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL (1300 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 641 str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 1300 Lt bauda. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014-09-12, pabaiga – 2016-11-12.
Komisijos 2015-08-19 nutarimu Nr. 1283 nutarta nuteistajam S. J. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 1 p., nuteistajam neatlikus 1 metų 2 mėnesių 24 dienų (Nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2015-08-19) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015-09-18 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo S. J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad S. J. S. elgesys rodo pažangą bausmės atlikimo metu, kas leidžia daryti išvadą, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai.
Nuteistasis S. J. S. skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-09-18 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo likusią neatliktos bausmės dalį, kadangi BVK 157 str. aiškiai reglamentuoja kokią bausmės dalį būtina atlikti sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Pažymėjo, kad yra pilnai pripažinęs padarytą nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, yra įgyvendinęs socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose buvo vieną kartą skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, lygtinio paleidimo atveju turės užtikrintą gyvenamąją vietą. Nors praeityje buvo teistas, tačiau realiai laisvės atėmimo bausmę atlieka 3 kartą, lygtinio paleidimo laikotarpiu nėra pažeidęs skirtų apribojimų. Mano, jog spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju, nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Teigia, kad pataisos įstaigos administracija dirba su nuteistaisiais, todėl mato jų pokyčius, pažangą, atsižvelgiant į tai, priima sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos. Tuo tarpu teismai, nagrinėjantys skundus dėl lygtinio paleidimo, nuteistojo ir jo pokyčių realiai nemato.
Nuteistojo S. J. S. skundas tenkinamas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama tiek esant žemai, tiek esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino įstatymo nuostatas reglamentuojančias pataisos priemonių sampratą nurodydamas, jog BVK 8 str. 1 d. numato, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos yra viena iš pataisos priemonių rūšių. Tuo tarpu BVK 111 str. aiškiai reglamentuoja, kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas. Tokia įstatymo interpretacija BVK 157 str. turinio kontekste negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
Nors apylinkės teismas vertindamas nuteistojo pažangos procesą bausmės atlikimo metu itin akcentavo likusią neatliktos bausmės dalį, ankstesnius teistumus, tačiau pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. J. S. dalyvavo adaptacijos, pataisos integracijos į visuomenę programose, pataisos įstaigoje adaptavosi lengvai, pripažįsta savo kaltę, supranta, kad bausmės laikas yra teisingas atpildas už padarytą nusikaltimą, teisingai suvokia savo padėtį, neišnaudoja kitų ir nesileidžia išnaudojamas. Drausmingas, vidaus tvarkos taisyklių pažeidinėti nelinkęs, galiojančių nuobaudų neturi, 2015-06-30 už nepriekaištingą elgesį paskatintas. Jo dabartinis teisės pažeidimas nėra sunkesnis, nei ankstesni teisės pažeidimai. Be to, nuteistasis papildomai dalyvavo „Suvalkijos anoniminių alkoholikų“ programoje, lankė programą „Relaksacija“ bei aktyviai dalyvavo rengiamų paleisti iš laisvės atėmimo vietų nuteistųjų teisinio ir socialinio švietimo programoje. Pataisos programų metu motyvuotas gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, skatinta nuteistojo darbinė motyvacija, teigiamas požiūris į darbą ir kt. Akivaizdu, jog dalyvavimas minėtose programose davė teigiamus rezultatus, nuteistasis nuo pat bausmės pradžios iki šiol dirba pataisos namuose – statybų ir remonto brigadoje. Jo darbinė motyvacija teigiama. Savo iniciatyva dengia priteistą civilinį ieškinį. Turi stabilią darbo istoriją su nuolatiniais darbo laikotarpiais, suvokia teigiamą darbo naudą, išėjęs iš pataisos įstaigos motyvuotas ieškotis darbo. Nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų neturi, bausmės atlikimo metu su kitais nuteistaisiais tarpusavio santykiai normalūs, draugus renkasi atsargiai, vengdamas drumstėjų, destruktyvių grupių. Būdamas laisvėje nedalyvavo jokioje organizuotoje veikloje, susijusioje su nusikalstamumu, priklausė Kauno bendruomenei, kuri dalyvaudavo įvairiuose renginiuose, grodavo saviveiklininkų grupėje. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad S. J. S. gerai atpažįsta savo problemas, tinkamai susidoroja su neigiamomis emocijomis išsikalbėdamas ar jas išspręsdamas, supranta, kad visų veiksmų eiga turi daug pasekmių ir teigiamų, ir neigiamų. Supranta veiksnius, kurie paskatina jį nusikalsti, yra pasiruošęs apsvarstyti savo motyvus, kad ateityje išvengtų nusikalstamumo. Išdėstytos aplinkybės, aukštesnės instancijos teismo vertinimu leidžia spręsti, jog nuteistasis motyvuotas keisti netinkamo elgesio modelių pasirinkimą. Juolab, kad lygtinio paleidimo atveju turės užtikrintą gyvenamąją vietą, ketina gyventi su mama, gautas teigiamas atsakymas. Duomenų apie rajono saugumą, kriminalinių kompanionų artumą, nėra. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis supranta, kad jo nusikalstamas elgesys buvo įtakotas netinkamai pasirinkto elgesio modelio, išreiškia norą gyvenimo būdą keisti ir imasi aktyvių veiksmų šiam tikslui pasiekti (savanoriškai dalyvavo papildomose elgesio korekcijos programose, požiūris į įstatymus ir tvarką yra teigiamas, supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę), kas suponuoja pagrįstą manymą, kad teisės aktų reikalavimų, bendrųjų visuomenėje įtvirtintų elgesio taisyklių nuteistasis laikysis ir išėjęs iš pataisos namų.
Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nuteistojo S. J. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikintina, o dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – patvirtinamas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-08-19 nutarimas dėl S. J. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 2 p., 9 d., Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d., teismas
n u t a r i a :
nuteistojo S. J. S. skundą tenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
Patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. priimtą nutarimą Nr. 1283 dėl nuteistojo S. J. S. lygtinio paleidimo.
S. J. S. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jam neatlikus 1 metų 21 dienos laisvės atėmimo bausmės (skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos), ir viso lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu skirti šias pareigas:
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi;
- pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) per 1 mėnesį nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Giedrius Endriukaitis