Civilinė byla Nr. e2-335-881/2020
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00193-2019-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1043-796/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Skangera“ dėl paprastojo neprotestuotino vekselio, notaro išduoto vykdomojo įrašo ir tarpusavio susitarimo pripažinimo negaliojančiais bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Skangera“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „RNDV Group“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys notarė N. Š., antstolis A. S.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „RNDV Group“ kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinį, prašo pripažinti negaliojančiu ieškovės UAB „RNDV Group“ atsakovei UAB „Skangera“ išduotą paprastąjį neprotestuotiną 70 000 Eur vekselį ir 2019 m. vasario 28 d. Trakų rajono Lentvario miesto notarų biuro notarės N. Š. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. NŠ-444).
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/01006 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
3. Atsakovė UAB „Skangera“ byloje pateikė priešieškinį, prašydama iš ieškovės priteisti 14 700 Eur skolą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/01006 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė ieškovės UAB „RNDV Group“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, jog ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą.
5. Ieškovė 2019 m. spalio 11 d. kreipėsi į teismą su pakartotiniu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/01006 iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1043-796/2019. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi netenkino ieškovės UAB „RNDV Group“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Ieškovė 2019 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į teismą, prašydama byloje taikyti restituciją ir priteisti ieškovei UAB „RNDV Group“ iš atsakovės UAB „Skangera“ 72 851,92 Eur, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovei UAB „Skangera“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti turtines teises ir lėšas, esančias atsakovės UAB „Skangera“ sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose, taip pat pas trečiuosius asmenis, neviršijant 77 504,47 Eur sumos.
7. Ieškovė nurodė, kad po Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nutarties priėmimo, kuria buvo netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paaiškėjo dvi naujos aplinkybės, kurios lėmė poreikį taikyti restituciją ir laikinąsias apsaugos priemones. 2019 m. spalio 29 d. atsakovė VĮ „Registrų centras“ pateikė UAB „Skangera“ finansinės atskaitomybės rinkinį už 2018 metus, tuo pažeisdama pareigą metines finansines ataskaitas pateikti ne vėliau kaip iki gegužės 31 d., tai rodo atsakovės nesąžiningumą. Pagal atsakovės pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, atsakovė neturi nekilnojamojo ar kito turto, o 2018 metais buvo faktiškai nemoki. Į atsakovės balansą įrašyto turto vertė yra 40 073 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 45 648 Eur, t. y. atsakovės įsipareigojimai kreditoriams viršija įmonės turtą. Įmonės nuosavas kapitalas yra neigiamas. Pagal balanso duomenis atsakovei priklauso 30 449 Eur vertės trumpalaikis turtas ir 8 712 Eur atsargų, todėl išieškojimas iš atsakovės turto gali būti apsunkintas. Atsakovės vadovas nesikreipė į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi priėmė pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo dėl restitucijos taikymo; nustatė atsakovei UAB „Skangera“, tretiesiems asmenims notarei N. Š., antstoliui A. S. 14 dienų terminą atsiliepimui į reikalavimą dėl restitucijos taikymo pateikti; netenkino ieškovės UAB „RNDV Group“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9. Teismas nustatė, kad patikslintu ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu ieškovės UAB „RNDV Group“ atsakovei UAB „Skangera“ išduotą paprastąjį neprotestuotiną 70 000 Eur sumos vekselį ir 2019 m. vasario 28 d. Trakų rajono Lentvario miesto notarų biuro notarės N. Š. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. NŠ-444), taip pat ginčijamas 2018 m. gegužės 8 d. tarpusavio susitarimas. Kadangi proceso teisės normos nenustato imperatyvaus reikalavimo, jog pareiškimas dėl ieškinio dalyko patikslinimo (papildymo) turėtų būti pateiktas kaip atskiras procesinis dokumentas, teismas ieškovės 2019 m. gruodžio 6 d. pateikto prašymo dalį dėl restitucijos taikymo vertintino kaip ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko papildymo.
10. Teismo vertinimu, byloje ieškovės reiškiami reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, nes patikslinto ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas tinkamai, nurodyti faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiami pareikšti reikalavimai, pateikti įrodymai, kuriais įrodinėjamos ieškinio aplinkybės, ieškovė pasirinko leistiną ir įstatyme numatytą savo teisių gynimo būdą.
11. Pasak teismo, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai registro tvarkytojui buvo pateikti galbūt pažeidžiant teisės aktuose nustatytą terminą, galėtų būti vertinamos kaip netinkamas teisės aktuose numatytos pareigos išviešinti duomenis apie savo finansinę padėtį vykdymas, už kurį gali būti taikomos teisės aktuose numatytos pasekmės. Tačiau ši aplinkybė savaime neįrodo, jog finansinių ataskaitų nepateikimas per nustatytą terminą yra susijęs su siekiu išvengti galbūt atsakovei nepalankaus teismo sprendimo vykdymo ar jo įvykdymą apsunkinti. Teikdama pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė neįrodė atsakovės jau atliktų, atliekamų ar ketinamų atlikti veiksmų, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu.
12. Teismas atmetė ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentą, kad atsakovė jau 2018 metais buvo faktiškai nemoki, nes į atsakovės balanso įrašyto turto vertė buvo 40 073 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 45 648 Eur sumą. Atsakovės balanso duomenys yra tik vienas iš įrodymų, iš kurių galima spręsti apie įmonės finansinę padėtį, tačiau balanso duomenys savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti įmonės nemokumą.
13. Teismas, vadovaudamasis teismų suformuota praktika, padarė išvadą, kad tais atvejais, kai ieškinio suma yra didelė, o asmens turtinė padėtis negali būti vertinama kaip gera, vien šios aplinkybės savaime nenulemia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės nurodyti motyvai dėl atsakovės mokumo būklės, byloje nenustačius atsakovės nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į siekį išvengti galbūt atsakovei nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, nesudaro pagrindo konstatuoti realios galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo nevykdymo rizikos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė UAB „RNDV Group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos areštuoti atsakovei UAB „Skangera“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti turtines teises ir lėšas, esančias atsakovės UAB „Skangera“ sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose, taip pat pas trečiuosius asmenis neviršijant 77 504,47 Eur sumos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovė VĮ „Registrų centras“ 2019 m. spalio 29 d. pateikė UAB „Skangera“ 2018 m. finansinės atskaitomybės rinkinį, tokiu būdu pažeisdama pareigą metines finansines ataskaitas registro tvarkytojui pateikti kasmet ne vėliau kaip iki gegužės 31 d.
7.2. Atsakovės į balansą įrašyto turto vertė yra 40 073 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 45 648 Eur, t. y. atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro daugiau nei 50 procentų viso į balansą įrašyto turto vertės, taigi atsakovė yra faktiškai nemoki. Atsakovės turto masę sudaro menkavertis turtas, t. y. 30 449 Eur vertės trumpalaikis turtas ir 8 712 Eur atsargos. Išieškojimas iš šio turto gali būti neįmanomas dėl nežinomos turto apimties, kilmės, likvidumo ir tikrosios jo vertės.
7.3. Atsakovė nesąžininga buvo pripažinta 2019 m. liepos 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1013-407/2019 (byla dėl viešųjų pirkimų).
7.4. Taip pat atsakovė nesąžininga yra dar ir todėl, kad pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. nevykdė imperatyvios įstatymo sąlygos inicijuoti nemokios įmonės nemokumo atstatymą arba inicijuoti įmonės bankroto procedūrą. Atsakovė, neatskleisdama faktinio įmonės nemokumo, sudarė su ieškove sutartį, kuria įsipareigojo savo pajėgumais ieškovei suteikti paslaugas. Kadangi nemoki įmonė negali turėti tinkamų pajėgumų įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, toks atsakovės elgesys yra nesąžiningas.
15. Atsakovė UAB „Skangera“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skirti ieškovei UAB „RNDV Group“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant atsakovei. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovė pavėlavo pateikti VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentus, tačiau nenurodoma kaip šis tariamas pažeidimas yra susijęs su galimai ieškovės naudai ateityje priimto sprendimo įvykdymu. Atsakovės įsitikinimu, šis galimas pažeidimas negali turėti jokios įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes yra teisiškai nereikšmingas.
8.2. Ieškovės vertinimu atsakovė yra nemoki, nes neva jos įsipareigojimai kreditoriams per metus sudaro daugiau negu 50 proc. į balansą įrašyto turto vertės. Toks teiginys yra nepagrįstas. Ieškovė nepateikia įrodymų, kad atsakovė neatsiskaito su kreditoriais. Teigdama, kad atsakovė yra nemoki, ieškovė painioja „balanse įrašytų per metus mokėtinų sumų“ sąvoką ir „pradelstų įsipareigojimų kreditoriams“ sąvoką. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ar yra kita aplinkybė bendrovės nemokumui nustatyti.
8.3. Vien teiginių, kad atsakovė yra galimai nemoki, ar kad jai priklausančio turto vertė, vertinant su ieškinio suma, yra nepakankama, nurodymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui įtakos neturi.
8.4. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovė neva yra pripažinta nesąžininga 2019 m. liepos 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1013-407/2019, tačiau nenurodo konkrečiai, kurioje šios nutarties dalyje yra nurodyta tokia aplinkybė. Teiginys apie galimą nesąžiningumą yra deklaratyvus ir neatitinkantis tikrovės. Priešingai negu teigia ieškovė, Lietuvos apeliacinis teismas atsakovės nesąžiningu nėra pripažinęs.
8.5. Ieškovė nurodo teismui akivaizdžiai tikrovės neatitinkančias aplinkybes tik tam, kad atsakovei būtų taikytos laikinosios apsaugos priemones. Tokie ieškovės veiksmai yra vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, už ką jai turi būti paskirta bauda CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
18. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
19. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Taigi, teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį, kartu pateiktus priedus, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima konstatuoti, jog ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas. Ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus.
21. Minėta, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, išsamiai netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1484-178/2015).
22. Kita vertus, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui gali būti reikšminga ir ieškinio suma, ir atsakovo turtinė padėtis bei jos pokyčių perspektyvos, ir atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, ir kitos panašios aplinkybės. Tačiau kiekvienu atveju jas vertinant bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog yra grėsmė ieškovo interesams, turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).
23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė UAB „RNDV Group“ nepateikė įrodymų, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki, kad atsakovė ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti turimą turtą ar lėšas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai registro tvarkytojui buvo pateikti galbūt pažeidžiant teisės aktuose nustatytą terminą, savaime neįrodo siekio išvengti galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo ar jo įvykdymą apsunkinti. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės balanso duomenys yra tik vienas iš įrodymų, iš kurių galima spręsti apie įmonės finansinę padėtį, tačiau šie duomenys savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti įmonės nemokumą. Teismas sprendė, kad didelė ieškinio suma nenulemia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
24. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodydama iš esmės analogiškas aplinkybes ir argumentus kaip ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
25. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvadomis. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių atsakovės UAB „Skangera“ nesąžiningumą, t. y. apie jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar lėšas, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš įmonės turto ar lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą.
26. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas, suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nepagrįsti leistinais įrodymais, nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
27. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visais atvejais turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, bei spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Priešingu atveju (t. y. pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus iškils pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui), būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių turėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didelei reikalavimo sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo reikalavimus pareiškusios šalies, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios atsirasti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien reikalavimo dydis savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog tokia grėsmė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-305-464/2018).
29. Atsižvelgęs į tai, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas dėl to, kad atsakovė UAB „Skangera“ vengs įvykdyti teismo sprendimą (imsis nesąžiningų veiksmų), apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, jog ieškinio reikalavimo suma yra didelė, todėl byloje atsakovės atžvilgiu turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
30. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
31. Taigi vien aplinkybė, kad atsakovės įsipareigojimai kreditoriams sudaro daugiau nei 50 procentų viso į balansą įrašyto turto vertės, nežinant turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio, nėra pakankama sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, juolab, kad kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, įmonės balanso duomenys yra tik vienas iš įrodymų, iš kurių galima spręsti apie atsakovės finansinę padėtį. Kitų įrodymų, pagrindžiančių sunkią atsakovės UAB „Stangera“ finansinę padėtį ieškovė nepateikė (CPK 177, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, jog atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai registro tvarkytojui buvo pateikti galbūt pažeidžiant teisės aktuose nustatytą terminą, nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo. Apeliantė nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nei atskirajame skunde nenurodo kaip pavėluotas atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimas registro tvarkytojui galėtų apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
32. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės skundo argumentą, kad atsakovės nesąžiningumas buvo konstatuotas 2019 m. liepos 25 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1013-407/2019. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtoje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas, kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, todėl juridinio asmens sąžiningumas buvo nagrinėjamas visai kitame teisiniame kontekste, taigi, įtakos nagrinėjam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi.
33. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, atsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Atsakovė UAB „Skangera“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skirti apeliantei UAB „RNDV Group“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant atsakovės UAB „Skangera“ naudai.
35. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).
37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien atskirojo skundo, kuris buvo atmestas, pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Tai, kad apeliantė skundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nebuvo tenkintas jos prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, savaime nėra laikomas bylos vilkinimu, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nors atskirasis skundas šiuo atveju laikytinas nepagrįstu, tačiau byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų teigti, kad apeliantė yra nesąžininga, sąmoningai siekia veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
38. Atsakovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus sprendžiamas civilinėje byloje, išnagrinėjus ją iš esmės ir priėmus procesinį sprendimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Vilija Mikuckienė