Baudžiamoji byla Nr. 1-51-297/2017

Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00202-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.9.1; 1.1.9.7; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

(S)

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 30 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė,

sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei,

dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei-Valaitei,

nukentėjusiajam T. P.,

kaltinamajam L. P., jo gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) mechaniku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015-03-09 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, 641 straipsnį, 8 MGL dydžio (301,28 Eur) bauda, bauda sumokėta;

2) 2016-03-23 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, 6 MGL dydžio (225 Eur) bauda, bauda sumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

kaltinamasis L. P. 2016 m. vasario 6 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), penkto aukšto laiptinėje prie buto (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu tyčia sudavė lazda broliui T. P. vieną kartą į kairę ranką, vieną kartą į kairės kojos blauzdą, o nukentėjusiam T. P. suklupus, sudavė vieną kartą į šlaunį, vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. P. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairės rankos II-III pirštų sumušimo, odos nubrozdinimo galvos srityje, kairiame dilbyje, tokiu būdu padarė artimam giminaičiui nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis L. P. kaltę pripažino. Paaiškino, kad nukentėjusysis T. P. yra jo brolis, jie abu dirba vienoje įmonėje, tačiau jau apie du metus nebendrauja dėl asmeninių nesutarimų. 2016 m. vasario 6 d. vakare kaltinamasis su draugais E. M. ir D. B. buvo picerijoje. Tuo metu jis gavo iš brolio T. P. SMS žinutę, kurios turinys buvo įžeidžiamo pobūdžio, todėl kaltinamasis tuoj pat paskambino broliui, paklausė, ką jis čia jam siuntinėja ir jie susibarė, abu vartojo necenzūrinius žodžius. Brolis siūlė atvažiuoti pas jį išsiaiškinti santykių, todėl kaltinamasis nutarė nuvažiuoti pas jį, išsikvietė taksi. Kartu važiavo ir jo draugai E. M. bei D. B.. Beisbolo lazdų jie su savimi neturėjo ir nesivežė. T. P. gyvena daugiabutyje. Užlipo į 5-ą aukštą, kaltinamasis paskambino prie brolio buto durų. Pro duris išėjo T. P. ir pamatęs, kad jie trise, pasiūlė spręsti viską gražiuoju, o paskui sušuko žmonai, kad ši kviestų policiją. Kaltinamojo draugai, kurie stovėjo jam už nugaros, apsisuko ir pradėjo leistis laiptais žemyn. Kaltinamasis irgi norėjo sekti paskui draugus, bet jam pasisukus eiti, T. P. netikėtai sudavė jam ranka į veidą. Kaltinamasis supyko ir atsisukęs į T. P. sudavė jam apie penkis smūgius rankomis ir kojomis į veidą, rankas, kojas ir nugarą. Nukentėjusysis pradžioje dengėsi rankomis nuo smūgių, o paskui suklupo ir nugriuvo ant laiptų aikštelės, atsitrenkė į kaimynų buto duris. Kaltinamasis jį paliko ir pasišalino. Muštynės truko trumpai, apie porą minučių. Dėl padaryto nusikaltimo jis gailisi, supranta, kad smurtaudamas prie brolį pasielgė negerai. Atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jam atleido.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu L. P. taip pat pripažino, kad žodinio konflikto su broliu T. P. metu jis tyčia sudavė broliui ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis ir kojomis (1 t., b. l. 116–117).

Nukentėjusysis T. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jau dveji metai, kai jis su broliu L. P. nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko. 2016-02-06 vakare jam būnant savo namuose, paskambino draugas ir pasakė, kad L. P. kavinėje konfliktuoja su kitais asmenimis. Nukentėjusysis parašė ir išsiuntė broliui SMS žinutę, norėdamas, kad šis jam perskambintų, nes galvojo pasiaiškinti, kodėl šis kimba prie jo draugų. Netrukus sulaukė brolio skambučio, bet normalus pokalbis neįvyko, nes kaltinamasis tik keikė jį necenzūriniais žodžiais ir grasino išdaužyti automobilio langus. Praėjus kuriam laikui, pasigirdo skambutis į buto duris. Nukentėjusysis pro durų akutę pamatė laiptinėje stovintį brolį L. P. ir du jo draugus. Nieko blogo neįtardamas, jis atidarė duris ir išėjo į laiptinę, duris uždarė. Jam išėjus, brolis ir jo draugai iš už nugarų išsitraukė beisbolo lazdas ir paklausė „kaip dabar šnekėsi“. Tuo mometu nukentėjusiojo žmona R. P. irgi bandė išeiti pro buto duris į laiptinę, bet L. P. neleido, jis užrėmė duris. Nukentėjusysis šūktelėjo žmonai, kad ši kviestų policiją. Tai išgirdę, kaltinamojo draugai pasitraukė, jie pradėjo lipti laiptais žemyn. Tuo tarpu kaltinamasis užsimojo beisbolo lazda ir kirto. Nukentėjusysis pakėlė ranką ir smūgį į galvą atrėmė, bet pajautė skausmą kairiame dilbyje. Tada kaltinamasis kirto jam lazda į kairės kojos blauzdą, po šio smūgio nukentėjusysis suklupo, po to sekė dar vienas smūgis lazda per šlaunį, po to per nugarą ir dar vieną smūgį jis gavo į galvą, po ko trumpam prarado sąmonę. Kai atsigavo, brolio laiptinėje jau nebuvo. Nukentėjusysis grįžo į savo butą, jautėsi kaip apsvaigęs, sukosi galva, iš žaizdos smakre bėgo kraujas. Atvažiavo policijos pareigūnai, kurie iškvietė greitąją med. pagalbą, jį išvežė į ligoninę, švietė ranką, bet lūžių nebuvo, tik sumušimai, todėl po apžiūros jį išleido namo. Kitą dieną žmona nufotografavo jo sumušimus, vėliau tas nuotraukas pateikė policijos tyrėjams. Civilinio ieškinio jis byloje nereiškia. Teisme kaltinamasis jo atsiprašė, todėl nukentėjusysis jam atleido, jie susitaikė ir jis neprieštarauja, kad broliui byla būtų nutraukta.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. P. parodė, kad 2016-02-06 vakare apie 21 val. išgirdo buto durų skambutį. Jos sutuoktinis T. P. nuėjo prie durų ir jas atidaręs išėjo į laiptinę. R. P. norėjo eiti paskui jį, bet kažkas laiptinėje neleido jai atidaryti durų. Tuo metu T. P., būdamas laiptinėje, jai sušuko „kviesk policiją“. Ji tuoj pat paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Po kelių minučių į butą grįžo T. P.. Jis buvo sumuštas, galvos srityje matėsi kraujas. Vyras pasakė, kad jo brolis Lukas sumušė jį su beisbolo lazda, nuo smūgių jis net parkrito ant žemės. Atvažiavo policijos pareigūnai, jie iškvietė GMP. Važiuojant į ligoninę, vyras pasakė, kad L. P. buvo su dviem draugais, jie visi trys turėjo beisbolo lazdas, bet jį mušė tik vienas Lukas. Kitą dieną liudytoja nufotografavo ant vyro kojų ir nugaros išryškėjusias masyvias kraujosruvas.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas E. M. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas, o nukentėjusiojo iki įvykio jis nepažinojo. Buvo toks atvejis, kada jis su kaltinamuoju ir D. B. buvo picerijoje ir kaltinamajam paskambino jo brolis. Pokalbio metu kaltinamasis pradėjo pyktis ir bartis, tada E. M. paėmė iš jo telefoną ir bandė nuraminti pašnekovą, bet šis pasakė jam įžeidžiančius žodžius ir tuo pokalbis baigėsi. Po to kaltinamasis pasiūlė važiuoti pas brolį aiškintis santykių ir jie, išsikvietę taksi, trise nuvažiavo į daugiabutį Alytuje. Kaltinamasis paskambino prie buto durų, jas atidarė moteris. Kaltinamasis pasakė, kad ji pakviestų jo brolį. Kai nukentėjusysis išėjo į laiptinę ir pamatė juos tris, pasiūlė nesipykti, tartis gražiuoju. Kaltinamajam kažką atsakius, nukentėjusysis pravėrė buto duris ir liepė moteriai kviesti policiją. Po tokių žodžių liudytojas su D. B. apsisuko ir pradėjo leistis laiptais žemyn. Tuo momentu nukentėjusysis ranka trenkė kaltinamajam, pataikė į petį. Kas vyko po to liudytojas nematė, bet lipdamas laiptais jis girdėjo, jog kažkas vyko. Po kelių minučių kaltinamasis prisijungė prie jų. Vėliau jis sakė, kad susimušė su broliu.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. B. patvirtino, kad jis, kaltinamasis ir E. M. buvo nuvažiavę pas nukentėjusįjį T. P.. Jie važiavo tikslu išsiaiškinti, kodėl nukentėjusysis juos įžeidinėjo telefoninio pokalbio metu, be to, nukentėjusysis ir pats kvietė pas jį atvažiuoti. Jie važiavo tik pasikalbėti, nesitarė sumušti T. P., todėl jokių lazdų su savimi jie neturėjo. Išėjęs iš savo buto į laiptinę ir pamatęs, kad jie trise, nukentėjusysis sutriko, pasiūlė viską spręsti gražiuoju, o paskui netikėtai sušuko žmonai, kad ši kviestų policiją. Vengdamas galimo susidūrimo su policijos pareigūnais, liudytojas pradėjo lipti laiptais žemyn ir tuo momentu jis pamatė, kaip nukentėjusysis kirto ranka smūgį kaltinamajam į veidą, po ko kaltinamasis sudavė smūgį atgal nukentėjusiajam į petį. Kas vyko po to liudytojas nematė, nes drauge su E. M. nulipo laiptais žemyn. Netrukus prie jų prisijungė ir kaltinamasis, bet apie konfliktą su broliu jis nieko nepasakojo.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas V. J., dirbantis Alytaus apskrities VPK, parodė, kad tarnybos metu gavo policijos budėtojo nurodymą vykti prie kavinės „Pušis“, kur vyksta muštynės naudojant beisbolo lazdas. Po kelių minučių nuvyko į vietą. Pamatė atvažiavusius apsaugos darbuotojus, taip pat kaltinamąjį, kuris konfliktavo su apsauginiais. Konfliktas buvo žodinis, beisbolo lazdų niekas neturėjo. Kaltinamasis buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, todėl jį pristatė į policijos komisariatą. Nustačius girtumą, kaltinamajam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už girto pasirodymą viešoje vietoje.

Policijos įvykių registro duomenų išrašas patvirtina, kad 2016-02-06  4.27 val. policijoje užregistruotas telefoninis pranešimas apie tai, kad prie klubo „Feniksas“ du vyrai su beisbolo lazdomis muša apsauginius, šį pranešimą tikrinę policijos patruliai V. J. ir K. K. pristatė į policijos komisariatą L. P., kuriam nustatytas 1,38 prom. girtumas (1 t., b. l. 104–105).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti Alytuje, daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) penkto aukšto laiptinės aikštelėje (1 t., b. l. 20–23).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 378/2016 (06) patvirtina, kad remiantis medicinos dokumentų duomenimis nukentėjusiajam T. P. nustatyti sužalojimai: kairės rankos II-III pirštų sumušimas, odos nubrozdinimas galvos srityje, kairiame dilbyje; šie sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių; sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 43–44).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad nukentėjusysis T. P. pateikė dvi nuotraukas, padarytas 2016-02-07, kuriose užfiksuoti jo kūno sužalojimai – poodinės kraujosruvos kairės kojos šlaunies ir blauzdos srityje, taip pat nugaroje juosmens srityje (1 t., b. l. 54–56).

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas L. U. paaiškino, kad T. P. nustatyti kairės rankos II-III piršto sumušimas, odos nubrozdinimas galvos srityje, kairiame dilbyje galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius kojomis ar rankomis, tiek ir medine lazda; o sužalojimai, fiksuoti nukentėjusiojo pateiktose nuotraukose, t. y. masyvios poodinės kraujosruvos kairės kojos šlaunyje ir blauzdoje, tikėtina padarytos spiriant koja, tuo tarpu poodinė kraujosruva nugaroje juosmens srityje galėjo būti padaryta tiek spiriant koja, tiek ir lazda.

Aukščiau aptarti įrodymai, įvertinus kiekvieną atskirai ir jų visumą, leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamojo L. P. kaltė padarius nukentėjusiajam T. P. nežymų sveikatos sutrikdymą yra įrodyta ir jo veiksmuose yra visi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymiai.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis yra kaltinamojo brolis, taigi, jo artimasis giminaitis (BK 248 str. 1 d.). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad jis konfliktavo su nukentėjusiuoju dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų ir konflikto metu tyčia sumušė nukentėjusįjį, suduodamas jam apie penkis smūgius į įvairias kūno vietas, tik aiškino, kad smūgiavo rankomis ir kojomis, o ne beisbolo lazda. Nors aplinkybė, kuo buvo suduoti smūgiai, šiuo atveju nekeičia veikos teisinio vertinimo, tačiau teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo T. P. parodymai yra patikimi ir todėl remiasi jais, darydamas išvadą, kad byloje įrodyta, jog smūgiai nukentėjusiajam buvo suduoti lazda. Nukentėjusysis viso bylos proceso metu nuosekliai ir vienodai aiškino, kad kaltinamasis jį sumušė smūgiuodamas lazda. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Iš liudytojos R. P. parodymų matyti, kad iš karto po įvykio T. P. pasakė, kad jį sumušė brolis L., kuris turėjo beisbolo lazdą. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje pažymėta, kad 2016-02-06 21.25 val. apžiūrint T. P. A. apskrities ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, T. P., aiškindamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad jį su lazda sumušė brolis (1 t., b. l. 43). Iš teismo med. specialisto išvados ir nukentėjusiojo T. P. pateiktų nuotraukų, kuriose fiksuoti jam padaryti sužalojimai, matyti, kad T. P. nustatytų sužalojimų kiekis, jų lokalizacija, pobūdis atitinka nukentėjusiojo parodymus apie jo atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis veikė naudodamas lazdą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis nepripažino turėjęs ir naudojęs beisbolo lazdą, tą neigė ir liudytojai E. M. bei D. B., nusikaltimo įrankis tyrimo metu nebuvo surastas, jo tikslūs požymiai nėra žinomi, todėl kaltinimas patikslinamas, kad nusikalstama veika padaryta naudojant lazdą. Be to, iš kaltinimo pašalinama, kad kaltinamasis, mušdamas nukentėjusįjį, sukėlė jam fizinį skausmą, nes tokie padariniai, kai nukentėjusiajam yra konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju yra pertekliniai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. P. atsiprašė nukentėjusiojo T. P. ir nukentėjusysis pareiškė, kad atleidžia kaltinamajam, sutinka taikytis su juo, neturi jam jokių pretenzijų ir neprieštarauja, kad byla būtų nutraukta.

BK 38 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis L. P. padarė nesunkų nusikaltimą, dėl kurio kaltę visiškai pripažino. Nusikaltimas padarytas prieš artimą giminaitį – brolį, nusikaltimo padariniai nesunkūs. Nors L. P. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą (buvo vieną kartą teistas), tačiau ši aplinkybė nedraudžia taikyti BK 38 str. nuostatas, nes L. P. nėra teismo pripažintas pavojingu recidyvistu. Kaltinamasis kritiškai vertina savo veiksmus ir nuoširdžiai gailisi, stengėsi sušvelninti veikos padarinius, savo noru atlygino nuostolius Valstybinei ligonių kasai. Byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų pacientų įskaitoje neįrašytas. Po nusikaltimo jis nepadarė naujų teisės pažeidimų, ikiteisminiai tyrimai jam nepradėti. Visa tai įvertinus, spręstina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir ateityje L. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos taikyti BK 38 str. nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Tuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Pagal BK 67 str. 2 d. nuostatas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. numatytais pagrindais, gali būti taikomos BK 67 str. 2 d. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo kaltės formą (tyčia), jo asmenybę, sprendžia, kad remiantis BK 67 str. 2 d. nuostatomis kaltinamajam L. P. tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 9 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

L. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu už jo padarytą nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 9 punktais, 71 straipsniu, 722 straipsniu, skirti L. P. šias baudžiamojo poveikio priemones:

1) 5 MGL (188,30 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą;

2) įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nustatyti, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti įvykdytos per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti L. P., kad

1) jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas,

2) jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                             Danguolė Urbanavičienė