Pranešėjas Algirdas Gaputis                                                  Baudž. byla Nr.1A-16-350/2007                 

Teisėja Nijolė Bražiūnienė                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                2.4.6.3, 2.4.6.3.1

                                                                                                                                                  (S)

 

 

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2007 m. gegužės 25 d.

Panevėžys

 

 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus, 

sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

gynėjams advokatams Vytautui Kupcikevičiui, Jonui Milčiui

nuteistiesiems R. U., A. Ž.,

viešame teismo posėdyje teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistųjų A. Ž. ir R. U. apeliacinius skundus dėl 2006 m. spalio 23 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

A. Ž. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 178 str. 2 d.  laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 09 14 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnė bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas keturiems metams šešiems mėnesiams.

R. U. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams .

Priteista iš A. Ž. ir R. U. solidariai 16 Lt UAB „Alreta“ turtinei žalai atlyginti ir po 7,50 Lt proceso išlaidų valstybei.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

            n u s t a t ė :

           

R. U. ir A. Ž. nuteisti už tai, kad jie 2006 m. gegužės 16 d., apie 10 val., (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, veikdami bendrininkų grupėje, sulaužydami įėjimo durų spynos atraktą, įsibrovė į gyvenamąjį namą, priklausantį R. Š., iš kur pagrobė R. Š. priklausančią auksinę grandinėlę 780 lt vertės;  UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius:  nešiojamąjį kompiuterį FUJITSU Amilo M7440G PM – 3499 Lt vertės, pelę SAMSUNG Optical mice OMD3CH – 29 Lt vertės, vaizdo kamerą SONY DCR-HC 17 E – 1399 Lt vertės, vaizdo kasetę SONY DVM-60PR – 16 Lt vertės, kabelį BANDRIDGE CL44002X – 19,99 Lt vertės, krepšį UNOMAT 3666 DIGI COM 50 – 39 Lt vertės, tuo padarydami  UAB (duomenys neskelbtini)– 5001,99 Lt žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo sušvelninti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006-10-23 nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas nurodo, kad prisipažįsta ir gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką. 2005-07-28 išleistas iš įkalinimo įstaigos įsidarbino. Darbdavys sužinojęs apie teistumą jį atleido. Gyvena su O. L., kuri niekur nedirba bei augina mažametį vaiką, todėl dėl pinigų trukumo įvykdė šią nusikalstamą veiką. Nori gyventi dorą bei pilnavertį gyvenimą su mylimu žmogumi bei sūnumi. Apeliantas taip pat žada atlyginti padarytą žalą iš įkalinimo įstaigoje uždirbtų pinigų. 

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. U. prašo jo atžvilgiu panaikinti apkaltinamąjį apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas: dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų renkant įrodymus; dėl padarytų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų vertinant įrodymus ir to pasekoje padarytų išvadų, kurios neatitinka bylos aplinkybių. Teigia, kad nekaltas šio nusikaltimo padarymu, nes į nusikaltimo vietą važiavo paprašytas A. Ž. palaikyti draugiją kelionėje į Rokiškį. Kokiu tikslu važiavo A. Ž. į Rokiškį jis nežinojo, pats į R. Š. gyvenamąjį namą įsibrovęs nebuvo ir iš to namo jokių daiktų nepagrobė.  Jo kaltė teismo nuosprendyje grindžiama tik pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą surinktais, galimai suklastotais, todėl neleistinais įrodymais. Kadangi nekeliantys abejonių įrodymai jo kaltės visiškai nepagrindžia, tai pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados apie jo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, neatitinka bylos aplinkybių, nes šios išvados padarytos pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatas.

Apie jo kaltumą teismas motyvuoja tik specialisto išvadomis apie tai, kad įvykio vietos apžiūros metu nukentėjusiosios R. Š. gyvenamajame name buvo rasti ir paimti biologiniai pėdsakai nuo mobilaus ryšio telefono “Motorola” dėžutės priklauso jam, o ant vieno popieriaus lapo įvykio vietoje buvo rastas jo bato kulnu paliktas pėdsakas.   Nurodo, kad apžiūrėjus įvykio vietą, buvo konstatuota: “…..daugiau pėdsakų, tinkamų asmens identifikavimui, namo viduje nenustatyta”. Po šio konkretaus įrašo apie kitų pėdsakų nebuvimą, protokole stebimas akivaizdžiai kitu metu ar kita rašymo priemone padarytas prierašas: “nuo mobilaus ryšio telefono dėžutės pirmame namo aukšte, nuimti biologiniai pėdsakai”. Šio taisymo aptarimo su įvykio vietos apžiūros dalyvių parašais protokole nėra, kaip nėra ir jokios būtinos informacijos apie šių pėdsakų paėmimo sąlygas ir būdą. Taip pat nurodo, kad atspausdinus dokumentą, t.y. paskirti  užduotį specialistui ištirti įvykio vietos apžiūros metu paimtus pėdsakus, jame nėra jokių duomenų apie neva paimtus biologinius pėdsakus, tačiau jau po dokumento atspausdinimo, jame ranka įterpta nuoroda apie neva paimtus biologinius pėdsakus. Šis intarpas – akivaizdus surašyto dokumento taisymas, kuris neaptartas. Neaišku, kuriuo metu tas intarpas padarytas, tačiau akivaizdu, kad žymiai vėliau, nei buvo atlikta įvykio vietos apžiūra ir po to surašyta užduotis atlikti objektų tyrimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, galima teigti, kad apžiūrint įvykio vietą ir duodant užduotį atlikti objektų tyrimą jokie biologiniai pėdsakai iš įvykio vietos nuo telefono dėžutės nebuvo paimti. Sulaikytas ir pristatytas į Rokiškio raj. PK buvo dar tuomet, kai tyrėjai neturėjo jokių faktinių duomenų apie jo galimą dalyvavimą nusikalstamoje veikoje bei po sulaikymo tyrėjams atsirado būtinumas sulaikymą pateisinti – atrasti jį kaltinančių duomenų.

Skunde taip pat nurodo, kad  jo kaltę be specialisto išvados apie įvykio vietoje rastą biologinį pėdsaką patvirtina dar viena specialisto išvada, t.y. įvykio vietoje buvo rastas jo avėto batelio kulno pėdsakas, tačiau nurodo, kad šis įrodymas yra neleistinas, nes specialisto išvada yra neinformatyvi ir tinkamai nemotyvuota. Specialisto išvadoje teigiama, kad lyginant jo batelių pėdsakus su įvykio vietoje rastais pėdsakais, šie pėdsakai sutampa pagal bendruosius ir individualiuosius požymius, tačiau specialisto išvados aprašomojoje dalyje nėra išvardinti ir aprašyti individualūs pėdsakų požymiai. Dėl to išvada apie pėdsakų identifikavimą nėra pagrįsta, todėl kelia abejonių.

Esant tokiems faktiniams duomenims, kurie buvo surinkti nesilaikant įstatymo reikalavimų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuos faktinius duomenis laikė patikimais įrodymais jo kaltei pagrįsti, nes šiems įrodymams suteikė iš anksto nustatytą galią, pats jų netikrinęs. Taip teismas pasielgė neatsižvelgęs netgi į tai, kad jokie kiti įrodymai jo kaltumo nepatvirtino. Jo manymu toks įrodymų vertinimas negalimas, nes pažeidžia BPK 20 str. 5 d..      

 Teismo posėdyje nuteistieji A. Ž. ir R. U. bei jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašo skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Pirmos instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad R. U. kaltė įrodyta,  nepatvirtinta byloje surinktais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tuomet, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, traktuojamos kaltinamojo naudai.

Apylinkės teismas, priimdamas R. U. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, išdėstė nuteistųjų, liudytojų parodymus, specialisto išvadas tačiau jų neanalizavo ir neatskleidė  tarpusavio ryšio, nenurodė motyvų, kodėl  atmetė R. U. teisinančius įrodymus, nenurodė, kokie konkrečiai įrodymai patvirtina nuteistojo kaltę ir tai paveikė teisingo ir pagrįsto nuosprendžio priėmimą.

Nuteistasis R. U. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė dalyvavęs darant nusikaltimą. Jis nurodė, kad kartu su nuteistuoju A. Ž. važiavo į Rokiškį, palaikyti kelionėje  kompaniją. Kokiu tikslu A. Ž. važiavo į Rokiškį jis nežinojo. Rokiškyje jis liko automobilyje, o A. Ž. kažkur nuėjo bei grįžo po 15-20 minučių. Paskambinus R. Ž. draugui, jie nuvažiavo į Pasvalį. Kur jis Pasvalyje persėdo į kitą automobilį bei buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Jokioje vagystėje jis nedalyvavo bei negali paaiškinti, kaip specialistas atrado jo pėdsakus nukentėjusiosios name. 

Iš teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų galima spręsti, kad priimdamas R. U. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu pirminiais nuteistojo A. Ž. parodymais bei specialisto išvadomis. 

Ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje A. Ž. nurodė, kad jis paprašė R. U., jog šis pavaikščiotų prie Parko g. (duomenys neskelbtini) namo ir pasaugotų, kad niekas neateitų, neatvažiuotų, tačiau apklausus papildomai šių parodymų atsisakė ir parodė, kad jis susimaišė sakydamas, kad R. U. paprašė prie namo pavaikščioti ir pasaugoti, nes jam yra iškelta ne viena byla. (T.2, b.l. 35-36). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisme jis taip pat neigė nuteistojo R. U. dalyvavimą darant nusikaltimą ir nurodė, kad R. U. pasiliko sėdėti automobilyje, o jis vienas nuėjo į gyvenamąjį namą vogti. (T.2, b.l. 147).Tai atitinka R. U. parodymus. Be to, A. Ž., duodamas pirminius parodymus, jog nusikaltimo padaryme R. U. dalyvavo neparodė, jog pastarasis buvo įėjęs į apvagiamą butą ir buvo šio nusikaltimo vykdytojas.

Nukentėjusioji R. Š. bei liudytojas A. Š. nurodo tik vagystės faktą, tačiau faktinės šio nusikaltimo aplinkybės jiems nežinomos.

Apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį R. U. atžvilgiu, jo kaltę grindė specialisto išvadomis.

2006-05-25 Nr. 27 specialisto išvadoje teigiama, kad lyginant R. U. batelių pėdsakus su įvykio vietoje rastais pėdsakais,  šie pėdsakai sutampa pagal bendruosius požymius ir individualius požymius – nusidėvėjimą, mechaninius pažeidimus. Tačiau specialisto išvados aprašomojoje dalyje nėra išvardinti ir aprašyti jokie individualūs pėdsakų požymiai, o tik abstrakčiai kaip individualūs požymiai paminėti: nusidėvėjimas, mechaniniai pažeidimai, tačiau nei kuri batelių vieta yra specifiškai nusidėvėjusi, nei kurioje vietoje bei kokiu būdu batelis yra mechanikai pažeistas ir būtent tai kelia abejonių, dėl išvados pagrįstumo. Taip pat kelia abejonių ir specialisto išvadoje nurodytos išvados, nes pirmoje pastraipoje nurodyta, kad avalynės pėdsakas rastas ant tyrimui pateikto objekto Nr. 3 (Žiūr. Foto Nr. 6) konkrečios avalynės identifikavimui netinka, o jau antroje pastraipoje nurodyta, kad avalynės pado puspadžio pėdsakas rastas ant objekto Nr. 3 (Žiūr. Foto Nr. 6) galėjo būti paliktas pateiktu tyrimui R. U. kairės kojos sportiniu bateliu arba kitu tokio pat dydžio ir turinčiu tokį pat pado raštą kairės kojos sportiniu bateliu. Iš išdėstyto neaišku ar objektas Nr. 3 yra  identifikavimui  netinkamas, ar jis galėjo būti paliktas R. U. pateikta avalyne ar kito asmens. Iš to darytina išvada, kad ši specialisto išvada yra neobjektyvi ir kelianti abejones.

Apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta pakartotinė trasologinė ekspertizė siekiant išsiaiškinti 2005-05-23 Nr. 83/S-5621 specialisto išvadoje esančius neaiškumus ar identifikuojant konkrečią avalynę pagal įvykio vietoje rastus pėdsakus, savo išvadas specialistas grindė nustatytas individualiais ar bendraisiais pėdsakų požymiais. Iš ekspertizės akto 2007-03-30 Nr. 11-443 (07) išvados matyti, avalynės pėdsakai užfiksuoti ant objekto 1 (popieriaus lapas – dokumentas) ir objekto 5 (vokas Nr. 3) tinkami avalynės grupinės priklausomybės nustatymui. Jie palikti bato padu, turinčiu tokį pat reljefinį raštą kaip ir tyrimui pateikto R. U. dešinės kojos bato kulnu (objektas 1)  bei R. U. dešinės kojos bato puspadžiu (objektas 5). Tačiau nustatyti, ar šie pėdsakai palikti tyrimui pateiktu R. U. dešinės kojos bato padu, negalima, nes avalynę individualizuojančių požymių nėra. Tokie pėdsakai gali būti palikti ir kitų tokio pat bei artimo dydžių batų su tokiais pat reljefiniais raštais padais.

Tai reiškia, kad tokia išvada galėtų būti R. U. kaltės įrodymu tik kitų įrodymų viseto kontekste, tačiau byloje jokių patikimų R. U. kaltės įrodymų nėra. Be to, nors įvykio vietos apžiūros metu buvo fotografuojama ir prie įvykio vietos apžiūros protokolo yra pridėta fotolentelė (T.1 b.l. 9-22), tačiau popieriaus lapai, ant kurių rasti avalynės pėdsakai, įvykio vietoje nebuvo nufotografuoti ir, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, kolegijai kyla abejonių, kad popieriaus lapai su avalynės, kurios padas yra tokio pat rašto kaip ir paimtos R. U. avalynės, aplamai buvo paimti įvykio vietoje.

Pirmos instancijos teismas priimdamas R. U. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį rėmėsi ir biologinio tyrimo specialisto išvada 2006-05-26 Nr. 4260, kurioje kategoriškai nurodyta, jog žmogaus biologiniai pėdsakai, rasti ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo mobilaus telefono “Motorola” dėžutės, paimta apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini)Rokiškyje, priklauso R. U., yra ne mažesnė nei 99, 999999999999 % .  Ši specialisto išvada yra pagrįsta, tačiau teismui kelia rimtų abejonių pateikto tyrimui objekto, t.y. nuo mobilaus ryšio telefono dėžutės biologinio pėdsako paėmimo faktas įvykio vietos apžiūros metu.

Iš byloje esančios 2006 05 16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad baigus įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Rokiškyje apžiūrą nurodyta, kad daugiau pėdsakų tinkamų asmens identifikavimui apžiūrint namo vidų nenustatyta, tačiau po šio sakinio yra papildomas įrašas apie tai, kad nuo mobilaus ryšio telefono dėžutės pirmame, namo aukšte, nuimti biologiniai pėdsakai, kuris akivaizdžiai yra prirašytas kitoje aplinkoje. Toks papildomos informacijos įrašymas į įvykio vietos apžiūros protokolą niekaip neaptartas. Tokia telefono dėžutė taip pat neužfiksuota ir fotolentelėje prie įvykio vietos apžiūros protokolo esančiuose nuotraukose, nors spynos šerdis, ant kuriuos buvo rastas A. Ž. biologinis pėdsakas, yra užfiksuota nuotraukoje Nr.5.

Apeliacinės instancijos teisme liudytojas A. P., surašęs įvykio vietos apžiūros protokolą parodė, kad jis pamiršo įrašyti paimtą biologinį pėdsaką nuo mobilaus ryšio telefono dėžutės įvykio vietos apžiūros metu, tačiau priminus specialistui įvykio vietoje, jį užrašė įrašydamas papildomą įrašą. Liudytojas V. B., dalyvavęs kaip specialistas apžiūrint įvykio vietą, patvirtino A. P. parodymus.Tačiau nukentėjusioji R. Š. nurodė, kad svetainės kambaryje stovėjusioje komodoje buvo trys mobilaus ryšio telefono dėžutės, kurios visos buvo specialisto apdorotos dažais, tokie parodymai prieštarauja liudytojo V. B. parodymams, kad jis nuo mobilaus ryšio telefono dėžutės nuėmė tik biologinį pėdsaką ir jų neapdorojo daktiloskopiniais milteliais.

Be to, abejonę, kad biologinis R. U. pėdsakas buvo paimtas įvykio vietoje, stiprina ir užduoties atlikti objektų tyrimą protokolas (T.1, b.l. 29). Šis dokumentas atspausdintas, tačiau jau po dokumento atspausdinimo ir vėl yra ranka įterpta nuoroda apie paimtus biologinius pėdsakus nuo mobilaus ryšio telefono “Motorola” dėžutės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja E. D., surašiusi šią užduotį, parodė, kad ji apžiūrint įvykio vietą nedalyvavo, tačiau jai po apžiūros buvo pateikti visi įvykio vietoje paimti daiktai. Surašydama užduotį ji per klaidą neįrašė, kad buvo nuimti biologiniai pėdsakai nuo telefono dėžutės, nors šie pėdsakai užduoties surašymo metu jai jau buvo pateikti. Kodėl ji tai pamiršo užrašyti į užduotį ir vėliau tai padarė į spausdintą tekstą prirašydama ranka, paaiškinti negalėjo.

Be to, kelia abejonių ir užduoties surašymo laikas. Joje nurodyta, kad užduotis surašyta 2006-05-16, t.y. tą pačią dieną, kai buvo atlikta įvykio vietos apžiūra ir sulaikytas R. U.. Kaip paaiškino E. D., užduotį ji surašė po to, kai buvo paimti R. U. ir A. Ž. biologiniai pavyzdžiai lyginamajam tyrimui. Tačiau, kaip matyti iš pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolų, šie pavyzdžiai buvo imami 2006-05-16 nuo 23.40 iki 23.55 val. Esant šiai aplinkybei mažai tikėtina, kad užduotis galėjo būti surašyta per likusias penkias tos dienos minutes.

Todėl aukščiau išdėstytos aplinkybės verčia rimtai abejoti, kad R. U. biologiniai pėdsakai buvo rasti ir paimti įvykio vietoje.

Kitų įrodymų, patvirtinančių R. U. dalyvavimą darant nusikaltimą nėra. Išnaudojus visas galimybes pašalinti byloje esančius prieštaravimus nėra galimybės.

Esant tokioms aplinkybėms, įrodymų leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, kad R. U. padarė  veiką dėl kurios jis gali būti pripažįstamas kaltu nepakanka, dėl esančių prieštaringų įrodymų kyla pagrįstos abejonės dėl R. U. dalyvavimo darant nusikaltimą, kurios vertinamos kaltinamojo naudai ir jis išteisintinas, nenustačius, kad dalyvavo  padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str.5 d. 2 p.).

A. Ž. už šio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmė paskirta pagrįstai, nepažeidžiant LR BK 54, 61 str. nuostatų, šios bausmės paskyrimas teismo nuosprendyje motyvuotas. Tačiau neįrodžius R. U. dalyvavimo nusikaltimo padaryme fakto, iš nuosprendžio pašalintina aplinkybė, jog A. Ž. šį nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, kuri buvo įvardinta kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam paskirtoji bausmė švelnintina.

Be to, apylinkės teismas, skirdamas A. Ž. galutinę subendrintą bausmę netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, konkrečiai BK 63 ir 64 straipsnių normas. Nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas, A. Ž. padarė būdamas padaręs daugiau nusikalstamų veikų, tačiau prieš priimant nuosprendį, kuriuo jis už šių veikų padarymą vėliau nuteistas bei lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas metu. Taigi, šiuo atveju, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, apylinkės teismas privalėjo pirmiausia vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirtąją bausmę bendrinti su 2006-09-14 nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis (t.y. taip, kaip numatyta BK 63 str. 1 d., o ne su šiuo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, kaip šiuo atveju apylinkės teismas padarė), po to šią bausmę BK 64 str. pagrindu bendrinti su 2003-10-13 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir taip nustatyti galutinę subendrintą bausmę.

Nustatant galutinės subendrintos bausmės A. Ž. dydį, atsižvelgiama į tai, kad prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, apylinkės teismas pridėjo tik nežymią dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl jam, nors ir sumažinus nuosprendžiu paskirtos už nusikaltimą bausmės dydį, ženkliau mažinti galutinę subendrintą bausmę nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 1 p.,

 

n  u  s  p  r  e  n  d  ė  :

 

 2006-10-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl R. U. nuteisimo pagal LR BK 178 str. 2 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

R. U. pagal BK 178 str. 2 d. išteisinti, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.(BPK 303 str.5 d. 2 p.).

Kardomąją priemonę –suėmimą R. U. panaikinti ir jį iš suėmimo tuoj pat paleisti.   

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš R. U. priteistas žalos atlyginimas UAB (duomenys neskelbtini)bei proceso išlaidos valstybei.

Pašalinti iš nuosprendžio A. Ž. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

A. Ž. pagal LR BK 178 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki dvejų metų keturių mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2006-09-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis ir LR BK 63 str. 5 d. 1 p. pagrindu subendrintomis bausmėmis ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams vienuolikai mėnesių. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. šią bausmę subendrinti su 2003-10-13 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą ketveriems metams penkiems mėnesiams.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

 

 

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                   Algirdas Gaputis

 

Teisėjai                                                                                         Bronė Vidzėnienė

    

      Sigito Bagdonavičiaus