Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1572-540/2021

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01277-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.4.4.; 6.1.; 21.9.10;

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2021 m. liepos 8 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,

nedalyvaujant dalyvaujant institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. J.,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė:

2021 m. gegužės 6 d. 9.50 val. VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektoriai T. D., A. P. ir A. R. statybos objekto, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatė dirbančius stogo dengimo darbus R. K. ir D. K., kurie pagal Sodros IS nebuvo įdarbinti pas fizinį asmenį R. J., vykdantį individualią veiklą. R. J., būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojams R. K. ir D. K. nelegaliai dirbti ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus. Tuo R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 1). Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad byla gali būti išnagrinėta ir nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. J. savo paaiškinimuose nurodė, kad jis objekte vykdė stogo dengimo darbus. Kartu su juo dirbo R. K. ir D. K., su kuriais darbo sutartys buvo sudarytos, tačiau dėl nežinojimo nepranešė apie jų įdarbinimą Sodrai. Su pažeidimu sutinka, pažeidimas nedelsiant buvo pašalintas, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir skirti kuo mažesnė baudą (b. l. 1, 5).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės, bei iš jame esančio R. J. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog su pažeidimu sutinka (b. l. 1-2); 2021 m. gegužės 6 d. tyrimo veiksmų protokolas (b. l. 3-4); R. J. paaiškinimas, kuriame jis išdėstė administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes (b. l. 5); D. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad objekte, adresu (duomenys neskelbtini), vykdo stogo dengimo darbus antrą dieną. Dėl darbo tarėsi su R. J. ir yra pasirašęs darbo sutartį. Sutartas minimalus darbo užmokestis (b. l. 6); R. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad statybų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), dirba antrą dieną stogdengiu. Dėl darbo tarėsi su R. J. ir su juo sudarė darbo sutartį (b. l. 7); integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatai (b. l. 8-9); darbo sutartys, sudarytos su D. K. ir R. K. (10-15).

Byloje surinkta R. J. charakterizuojanti medžiaga :administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad R. J. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 17-22).

Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi Lietuvos Respublikos ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. 

Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-498-851/2018).

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog 2021 m. gegužės 6 d. R. J., būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, leido statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), darbuotojams R. K. ir D. K. nelegaliai dirbti stogo dengimo darbus, sudaręs su jais rašytines darbo sutartis, tačiau ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus apie darbuotojų įdarbinimą. Tokia R. J. veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį ir jo kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. J. baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Skiriant R. J. nuobaudą atsižvelgiama, jog nėra duomenų, jog jis anksčiau buvo baustas už analogiškus pažeidimus, į jo nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, į tai, kad pažeidimas nedelsiant buvo pašalintas, į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į R. J. paaiškinimą dėl pažeidimo padarymo aplinkybių, R. J. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nustatant jos minimalų dydį. Jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas išskirtinių aplinkybių nėra nustatyta.

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

R. J. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21135922272.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                Violeta Miceikienė