Civilinė byla Nr. e2A-923-967/2020
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01690-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. balandžio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raisitra“ patikslintą ieškinį atsakovui E. Š. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Raisitra“ (toliau – ieškovė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. DGKS-4236 darbo byloje Nr. APS-131-11164 (toliau – Darbo ginčų komisijos sprendimas), kuriuo Darbo ginčų komisija tenkino atsakovo E. Š. (toliau – darbuotojas, atsakovas) prašymą išieškant darbuotojo naudai iš ieškovės 758,60 Eur darbo užmokestį už 2019 metų vasario mėnesį (suma su privalomais mokesčiais), 433,19 Eur darbo užmokestį už 2019 metų kovo mėnesį (suma su privalomais mokesčiais), 538,16 Eur darbo užmokestį už 2019 metų balandžio mėnesį (suma su privalomais mokesčiais), 76,88 Eur darbo užmokestį už 2019 metų gegužės mėnesį (suma su privalomais mokesčiais), 2 395,00 Eur likusią nesumokėtą dienpinigių dalį už komandiruotėje laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. kovo 16 d. būtas dienas (suma atskaičius mokesčius), 178,93 Eur delspinigius (suma atskaičius mokesčius), pateikė teismui ieškinį, prašydama atmesti atsakovo prašymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovo darbo sutarties 4.1 punkte numatyta darbo užmokesčio sąlyga atitinka įprastą praktiką mokėti tokio dydžio darbo užmokestį už darbą komandiruotės sąlygomis. Darbo ginčų komisijos sprendimas, kad darbuotojui turi būti taikoma 100,00 procentų dydžio dienpinigių norma atsakovui, priimtas netinkamai pritaikius materialinės teisės normas ir neatsižvelgus į teismų praktiką. 2018 m. kovo 29 d. sudarytos laikinojo darbo sutartis, kurios pagrindu atsakovas dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. Atsakovo darbo funkcijų vykdymo vieta nustatyta laikinojo darbo naudotojo adresu. Darbo sutarties 4.1 punktu darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui mėnesinį darbo užmokestį (bruto), lygų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iš koeficiento 1,301. Šalys patvirtino, kad darbo sutarties sudarymo dieną darbuotojo mėnesinė alga yra ne mažesnė nei 520,40 Eur (bruto), išskyrus mėnesius, jeigu į juos įeina laikotarpiai iki 5 dienų, kai darbuotojas nėra siunčiamas pas laikinojo darbo naudotoją, ir / ar laikotarpiai, kai darbuotojas yra siunčiamas, tačiau atsisako vykti pas laikinojo darbo naudotoją. Darbo sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, kad: tarnybinių komandiruočių atveju darbuotojui bus mokami dienpinigiai, lygūs 50,00 procentų dienpinigių sumos, kuri atitinkamos valstybės atveju nustatyta konkrečiai komandiruotei taikomuose teisės aktuose; darbdavė turi teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas konkrečios komandiruotės atžvilgiu, tačiau toks didesnių dienpinigių mokėjimas nepakeis pagrindinio šalių susitarimo dėl 50,00 procentų dienpinigių normos. Atsakovas darbo sutartį pasirašė, pretenzijų dėl jos sąlygų darbo sutarties sudarymo metu nepateikė. Darbdavės 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. K-2019-02-01/4 atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. kovo 16 d. išsiųstas į komandiruotę pas laikinojo darbo naudotoją Švedijoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame Maksimalių dienpinigių dydžių sąraše nurodyta, kad vienos dienos dienpinigių maksimalus dydis Švedijoje sudaro 65,00 Eur. Už 43 komandiruotės dienas atsakovui priskaičiuota 1 191,79 Eur darbo užmokesčio (bruto) ir 1 397,50 Eur dienpinigių. Su darbuotoju visiškai atsiskaityta. Atsakovas pareiškime nurodęs, kad žodiniu susitarimu susitarė su darbdave, jog jam bus mokama 80,00 Eur už kiekvieną komandiruotės dieną, tačiau susitarti dėl bendro dieninio darbo užmokesčio ir dienpinigių atlygio už darbą komandiruotės sąlygomis draudžiama, nes remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, už darbą komandiruotės sąlygomis darbo užmokestis ir dienpinigiai mokami atskirai.
3. Atsakovas su patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad pas ieškovę sudarytos 2018 m. kovo 29 d. laikinojo darbo sutarties pagrindu dirbo nuo 2018 metų balandžio mėnesio. Pagrindinį uždarbį sudarė dienpinigiai. Darbdavės atstovas direktorius R. B. sudarant su atsakovu laikinojo darbo sutartį patikino, kad galios jų žodinis susitarimas, pagal kurį pastarajam bus mokama 80,00 Eur (atskaičius mokesčius) suma už kiekvieną komandiruotės dieną. Kaip bus apskaičiuojama ši suma, koks procentas taikomas, atsakovui nepaaiškinta. Susitarimą dėl 80,00 Eur (atskaičius mokesčius) apmokėjimo už kiekvieną komandiruotės dieną patvirtina kitų ieškovės darbuotojų parodymai 6 bylose, kuriose jie teigė buvus susitarimą dėl 80,00-87,00 Eur (atskaičius mokesčius) įkainio už kiekvieną komandiruotės dieną, taip pat viešai prieinami darbo skelbimai, iš kurių matyti, jog darbo užmokestis – 2 200,00 Eur-2 700,00 Eur per mėnesį. Ieškovei mokant iki 50,00 procentų sumažintus dienpinigius už 30 komandiruotės Švedijoje dienų darbuotojas gautų 1 390,00 Eur (atskaičius mokesčius). Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 75 straipsnio 2 dalimi, vairuotojui-ekspeditoriui negali būti mokamas darbdavės nurodytas 415,19 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) net ir pridėjus 50,00 procentų dydžio dienpinigius. Darbuotojas nežinojo, kad teisės aktai draudžia susitarti dėl bendro dieninio darbo užmokesčio ir dienpinigių už darbą komandiruotės sąlygomis. Atsakovui darbo užmokestis už 2019 metų vasario mėnesį turėjo būti sumokėtas iki 2019 m. kovo 28 d., o už 2019 metų kovo mėnesį – iki 2019 m. balandžio 28 d. Ieškovė atsakovui 2019 m. sausio 28 d. sumokėjo 1 680,00 Eur darbo užmokestį už 2018 metų gruodžio mėnesį, o 2019 m. balandžio 12 d. – 400,00 Eur avansą, laikytiną dienpinigių dalimi. Kiti mokėjimai 2019 metais neatlikti, todėl ieškovė atsakovui iš viso yra nesumokėjusi 141,76 Eur darbo užmokesčio už 2019 metų sausio mėnesį, 758,60 Eur – už 2019 metų už vasario mėnesį, 433,19 Eur – už 2019 metų kovo mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-9045-424/2019 ieškinį tenkino visiškai ir atmetė atsakovo prašymą, pripažindamas, kad ieškovė su atsakovu yra visiškai atsiskaičiusi ir priteisė ieškovei iš atsakovo 99,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad atsakovas, kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją, neginčijo darbo sutarties sąlygos dėl dienpinigių dydžio. Ši darbo sutarties sąlyga nepanaikinta ir nepakeista. Teiginio, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl 80,00 Eur (neto) darbo užmokesčio už komandiruotės dieną, nepagrindė jokiais įrodymais. Darbo skelbimai, kitų darbdavių mokamas darbo užmokestis, darbo užmokesčio lygis laikinojo darbo naudotojo valstybėje, ieškovės sudarytos darbo sutartys su kitais darbuotojais patys savaime neįrodo, kad tarp šalių buvo kitoks susitarimas negu numatytasis darbo sutartyje. Nesant kolektyvinės sutarties, galioja darbo sutarties 4.4 punktu nustatytas dienpinigių dydis, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ reikalavimus.
6. Teismas pažymėjo, jog ieškovė naudojosi darbo sutarties 4.4 punkte numatyta teise nustatyti dienpinigių dydį kiekvieną kartą siunčiant darbuotoją į komandiruotę ir mokėti atsakovui didesnius dienpinigius negu numatyta darbo sutartyje.
7. Teismas nustatė, kad atsakovas darbdavės 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. K-2019-02-01/4 buvo komandiruotas į Švedijos Karalystę laikotarpiui nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. kovo 16 d., mokant 50,00 procentų dydžio dienpinigius. Su minėto įsakymo turiniu atsakovas buvo susipažinęs, prieš išvykdamas į komandiruotę darbdavei pretenzijų dėl dienpinigių dydžio nereiškė. Aplinkybė, kad įsakymas darbuotojo nepasirašytas, nepaneigia fakto, kad jam apie jį buvo žinoma.
8. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ nuostatomis, pagal kurias maksimalus dienpinigių dydis Švedijos Karalystėje – 65,00 Eur, teigė, kad atsakovui už šią komandiruotę turėjo būti sumokėta 1 397,50 Eur dienpinigių suma. Atsakovui už 2019 metų vasario mėnesį išmokėta 877,50 Eur dienpinigių suma, o už 2019 metų kovo mėnesį – 520,00 Eur, iš viso – 1 397,50 Eur. Iš 758,60 Eur darbo užmokesčio, gauto už 2019 metų vasario mėnesį, atskaičius 322,41 Eur mokesčių, atsakovui iš viso išmokėta 1 313,69 Eur (436,19 Eur + 877,50 Eur). Už 2019 metų kovo mėnesį atsakovui apskaičiuotas 433,19 Eur darbo užmokestis ir 520,00 Eur kitų išmokų, atitinkančių dienpinigius. Iš 2019 m. sausio 28 d. avansu už 2019 metų kovo mėnesį gauto 433,19 Eur darbo užmokesčio atskaičius 184,11 Eur mokesčių, atsakovui iš viso išmokėta 769,08 Eur (249,08 Eur + 520,00 Eur). Atsiskaitymo lapelyje už 2019 metų kovo mėnesį fiksuota 444,43 Eur permoka. Teismas, atsižvelgdamas į Darbo ginčų komisijos sprendimą, nurodęs, kad ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už 2019 metų balandžio mėnesį deklaravo 538,16 Eur atsakovo darbo užmokestį, o už 2019 metų gegužės mėnesį – 76,88 Eur. Ieškovė 2019 m. balandžio 12 d. sumokėjo 400,00 Eur avansą. Įvertinęs 444,43 Eur permoką ir 400,00 Eur avansą, teismas sprendė, kad ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su atsakovu, ne tik sumokėdama jam darbo užmokestį už 2019 metų balandžio ir gegužės mėnesius, bet ir 229,39 Eur permokėdama.
9. Teismas pripažino, kad ieškovė nesilaikė darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų mokėjimo tvarkos, mokėdama atsakovui, jo prieštaravimų nesant, avansą. Kadangi darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos laikymosi vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas, atsakovui neįrodžius, kad šalys buvo susitarusios dėl kitokio darbo užmokesčio ir dienpinigių dydžio negu nurodyta darbo sutartyje, sprendė, jog ieškovė yra visiškai atsiskaičiusi su darbuotoju.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9045-424/2019 ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, tenkinti priešieškinį ir atsakovui iš ieškovės priteisti 141,76 Eur (suma su privalomais mokesčiais) darbo užmokestį už 2019 metų sausio mėnesį, 758,60 Eur (suma su privalomais mokesčiais) darbo užmokestį už 2019 metų vasario mėnesį, 433,19 Eur (suma su privalomais mokesčiais) darbo užmokestį už 2019 metų kovo mėnesį, 538,16 Eur (suma su privalomais mokesčiais) darbo užmokestį už 2019 metų balandžio mėnesį, 76,88 Eur (suma su privalomais mokesčiais) darbo užmokestį už 2019 metų gegužės mėnesį, 2 395,00 Eur dienpinigių ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Kadangi iš darbo sutarties nėra aišku, kokio dydžio dienpinigiai darbuotojui bus mokami, darbdavė jį privalėjo informuoti. Jeigu atsakovas būtų žinojęs, kad jam bus mokami tik 50,00 procentų dydžio dienpinigiai (32,50 Eur už dieną), į komandiruotę jis būtų nevykęs, turėdamas lūkestį pagal žodinį susitarimą už 30 dienų komandiruotę gauti apie 2 400,00 Eur. Informacija apie komandiruotę atsakovui buvo teikiama telefoninio pokalbio metu arba trumpąja žinute (SMS), pranešant, kada, kur ir kuriam laikui jis turės vykti, tačiau nenurodant, kad dienpinigiai bus mažinami. Darbdavė turėjo įrodyti, kad elektroniniu laišku, trumpąja žinute (SMS) ar pasirašytinai supažindindama su 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. K-2019-02-01/4 pranešė darbuotojui apie mokamus mažesnio dydžio dienpinigius, o darbuotojas tokiomis sąlygomis sutiko dirbti.
10.2. Darbdavė niekada neteikė darbuotojui algalapių (darbo užmokesčio žiniaraščių) ir / ar atsiskaitymo lapelių (atsiskaitymo lapeliai buvo pateikti tik Darbo ginčų komisijai), todėl darbuotojas, gavęs pavedimu tam tikrą sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „atlyginimas komandiruotpinigiai“, turėjo pagrindo manyti, kad yra mokamas darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai už praėjusį mėnesį, kaip sutarta darbo sutartyje. Mokėjimai buvo atliekami pagal šalių susitarimą, t. y. taikant 80,00 Eur įkainį už komandiruotės dieną (už 2018 metų lapkričio mėnesį 2018 m. gruodžio 28 d. pervesta 2 400,00 Eur suma (30 d. x 80,00 Eur), nurodant mokėjimo paskirtyje „atlyginimas, komandiruotpinigiai“); už 2018 metų gruodžio mėnesį 2019 m. sausio 28 d. pervesta 1 680,00 Eur suma (21 d. x 80,00 Eur), nurodant mokėjimo paskirtyje „atlyginimas, komandiruotpinigiai“).
10.3. Atsakovas išvyko į komandiruotę laikotarpiui nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. kovo 16 d. t. y. 43 dienoms. Darbo užmokestis ir dienpinigiai už 2019 metų vasario mėnesį turėjo būti sumokėti iki 2019 m. kovo 28 d., už 2019 metų kovo mėnesį – iki 2019 m. balandžio 28 d.
10.4. Pirmosios instancijos teismas sistemiškai nevertino darbo sutarties sąlygų, sprendžiant dėl dienpinigių dydžio, neatsižvelgdamas į darbo sutarties 4.5 punktą, pagal kurį avansai darbuotojams nėra mokami, išskyrus raštu šalims dėl to susitarus. Sutarties laikotarpiu šalys raštu nebuvo sudariusios susitarimo dėl avanso mokėjimo, todėl atsakovas pagrįstai manė, kad darbdavė už kiekvieną praėjusį mėnesį iki sekančio mėnesio 28 dienos jam moka darbo užmokestį ir dienpinigius.
10.5. Pirmosios instancijos teismas nepagristai neatsižvelgė į byloje pateiktus kitų įmonių viešus skelbimus, įrodančius vyraujančią praktiką dėl komandiruotės dienos įkainio.
10.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino Darbo ginčų komisijos sprendimo, neatsižvelgdamas į jame nustatytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju su ieškove bylinėjasi apie 20 darbuotojų, teigiančių, kad jie buvo sudarę su darbdave susitarimą dėl 80,00-87,00 Eur įkainio už komandiruotės dieną. Siekiant neapsunkinti bylos nagrinėjimo, šias aplinkybes išsamiai įvertinus Darbo ginčų komisijai, darbuotojai nebuvo kviesti liudyti.
10.7. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad darbuotojas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis. Darbo sutartis nėra standartinė, parengta konsultavusis su teisininkais. Ieškovės direktorius patikino, kad darbuotojui pagal žodinį susitarimą bus mokama po 80,00 Eur už komandiruotės dieną, jis neturi bijoti darbo sutarties sąlygos dėl 50,00 procentų dydžio dienpinigių, darbo sutartyje numačius, kad darbdavė gali mokėti ir didesnius dienpinigius.
11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9045-424/2019 nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Šalių sudaryta darbo sutartis yra standartinė laikinojo darbo sutartis, į kurią perkeltos DK ir kitų teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios laikinąjį įdarbinimą, darbo užmokesčio mokėjimą, dienpinigių dydžius ir kt. Darbo sutarties sąlygos dėl darbo užmokesčio, dienpinigių mokėjimo, jų minimalaus dydžio atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą ir negali būti vertinamos kaip pažeidžiančios darbuotojo teises ir interesus.
11.2. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žodinio susitarimo egzistavimą. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, kitų įmonių skelbimai negali patvirtinti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos darbo sutarties sąlygų. Byloje pateikti skelbimai yra paskelbti vėliau negu sudaryta ginčo darbo sutartis. Be to, konkrečios darbo sutarties sąlygos yra nustatomos darbo sutartyse, o ne reklaminiuose skelbimuose. Bylos medžiaga patvirtina, kad sudarant darbo sutartį tarp šalių susitarimo mokėti 80,00 Eur už komandiruotės dieną nebuvo ir toks susitarimas nebuvo vykdomas.
11.3. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė, kad ieškovė naudojosi darbo sutarties 4.4 punkte numatyta savo teise nustatyti dienpinigių dydį kiekvieną kartą siunčiant darbuotoją į komandiruotę ir mokėti atsakovui didesnius dienpinigius negu numatyta darbo sutartyje, tame tarpe ir 50,00 procentų.
11.4. Byloje pateiktas 2018 metų banko sąskaitos išrašas, patvirtinantis atsakovui atliktus mokėjimus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad darbo užmokestis darbuotojui buvo mokamas tik mokėjimo pavedimais. Atsakovas nuo pat darbo sutarties sudarymo momento negavo jo nurodytos sumos, tačiau darbdavei jokių pretenzijų nereiškė. Pažymėjo, kad tiek kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją, tiek bylos procesiniuose dokumentuose, darbuotojas nurodė, kad su juo nėra atsiskaityta tik už 2019 metų vasario-kovo mėnesius.
11.5. Priešingai nei teigė atsakovas, fiksuotas darbo užmokestis sudarant darbo sutartį negalėjo būti nustatytas dėl objektyvių aplinkybių, t. y. tokį susitarimą draudžiant teisės aktams. Dirbant komandiruotės sąlygomis atskirai turi būti išskirta darbo užmokestis ir dienpinigiai. Laikinojo darbo sutartis yra specifinė sutartis – laikinojo darbo sutartis, sudaryta neterminuotam laikotarpiui. Darbuotojas gali būti siunčiamas pas įvairius laikinojo darbo naudotojus ir jų sąlygos gali keistis; darbuotojas yra siunčiamas į užsienio valstybes, kiekvienai šaliai nustatytas skirtingas dienpinigių dydis. Fiksuotas 80,00 Eur užmokestis atsakovui nebuvo ir negalėjo būti nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad jis viršytų darbuotojui darbo sutartimi nustatytą darbo užmokestį (su koeficientu) ir maksimalią dienpinigių sumą. Jeigu darbuotojui būtų mokama viršijanti maksimalius dienpinigius suma, tai dienpinigiai, viršijantys nustatytas maksimalias normas, būtų apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, įmokomis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, sudarant papildomą mokestinę naštą tiek darbuotojui, tiek darbdavei. Darbdavė šios viršijančios sumos negali įtraukti į mokestinį pelną mažinančius leidžiamus atskaitymus.
11.6. Darbdavė privalėjo darbuotojui, nepertraukiamai kelis mėnesius išvykusiam pas laikinojo darbo naudotoją, kas mėnesį iki kito mėnesio 28 dienos mokėti darbo sutarties 4.2 punkte numatytą darbo užmokestį. Tuo tarpu dienpinigius turėjo teisę mokėti ne kiekvieną mėnesį, o tik darbuotojui grįžus iš komandiruotės. Tačiau ieškovė, atsižvelgdama į darbuotojo interesus, kartu su darbo užmokesčiu kas mėnesį sumokėdavo ir dienpinigių dalį už praėjusį ar einamąjį mėnesius. Atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusių darbo santykių specifiką, įmonėje apskaitos vienetas yra ne mėnuo, o vienas siuntimas pas laikinojo darbo naudotoją (reisas, kadencija), kuris gali tęstis nepertraukiamai kelis mėnesius. Byloje pateiktoje buhalterinėje pažymoje buvo nurodyta, kokios atsakovui priklausančios sumos dengiamos konkrečiais pavedimais. Darbuotojui faktiškai buvo mokami avansai prieš išvykimą arba buvimo komandiruotėje metu tiek darbdavio valia, tiek darbuotojo prašymu.
11.7. Atsakovas nedalyvavo bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu, nepateikdamas paaiškinimų, iš kurių Darbo ginčų komisija galėjo susidaryti objektyvią nuomonę. Darbo ginčų komisijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus darbo ginčą ikiteismine tvarka, nelaikytinas įrodymu nagrinėjant bylą teisme.
11.8. Darbo ginčų komisija sprendime konstatavo, kad šalių sudarytos darbo sutarties 4.1 punkte įtvirtinta darbo užmokesčio sąlyga atitinka įprastą praktiką mokėti tokio dydžio darbo užmokestį už darbą komandiruotės sąlygomis, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys buvo susitarusios dėl kitokios darbo užmokesčio sąlygos. Pažymėjo, kad Darbo ginčų komisija tenkino darbuotojo prašymą iš dalies ir nepriteisė atsakovui po 80,00 Eur už dieną.
11.9. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, tačiau neprašė jų priimti ir neįrodinėjo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje numatytų išimčių jų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pridėjo notaro patvirtintus liudytojų parodymus, tačiau šie asmenys nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, atsakovas neprašė jų apklausti byloje, nenurodė, kodėl jų liudijimai turėtų būti užfiksuoti išimties tvarka. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė ne vieną skelbimą, tad ir prie apeliacinio skundo pridėtas skelbimas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Ieškovės nuomone, sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šiuos įrodymus priimti nėra.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
14. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė ir atsakovas 2018 m. kovo 29 d. sudarė laikinojo darbo sutartį Nr. 157 (toliau – darbo sutartis), pagal kurią atsakovas nuo 2018 m. balandžio 7 d. priimtas dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi.
15. Atsakovas 2019 m. birželio 11 d. pateikė Darbo ginčų komisijai prašymą priteisti iš ieškovės 3 200,00 Eur atlyginimą už 2019 metų vasario, kovo mėnesius ir delspinigius, kurį ši tenkinusi, nusprendė išieškoti darbuotojo naudai iš ieškovės 758,60 Eur darbo užmokestį už 2019 metų vasario mėnesį (suma su privalomais mokesčiais), 433,19 Eur darbo užmokestį už 2019 metų kovo mėnesį (suma su privalomais mokesčiais), 538,16 Eur darbo užmokestį už 2019 metų balandžio mėnesį (suma su privalomais mokesčiais), 76,88 Eur darbo užmokestį už 2019 metų gegužės mėnesį (suma su privalomais mokesčiais), 2 395,00 Eur likusią nesumokėtą dienpinigių dalį už komandiruotėje laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. kovo 16 d. būtas dienas (suma atskaičius mokesčius), 178,93 Eur delspinigius (suma atskaičius mokesčius).
16. Ieškovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama atmesti atsakovo prašymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, atsakovui neįrodžius, kad šalys buvo susitarusios dėl kitokio darbo užmokesčio ir dienpinigių dydžio negu nurodyta darbo sutartyje.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
18. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – momentines ieškovės paskelbtų internetiniame tinklalapyje ekrano kopijas, liudytojo I. V. 2019 m. gruodžio 3 d. parodymus, patvirtintus Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro A. R., ir liudytojo A. A. 2019 m. lapkričio 28 d. parodymus, patvirtintus Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės R. V., jo nuomone, pagrindžiančius aplinkybę, jog ieškovės direktorius R. B. sudarinėjo žodinius susitarimus su darbuotojais dėl 80,00-87,00 Eur darbo apmokėjimo už komandiruotės dieną.
19. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir minėtus įrodymus priimti nėra, nes tretieji asmenys I. V. ir A. A. nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, atsakovas neprašė jų apklausti byloje, nenurodė, kodėl jų liudijimai turėtų būti užfiksuoti išimties tvarka, o prie apeliacinio skundo pridėti darbo skelbimai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
20. Siekiant, kad bylos procesas vyktų operatyviai, šalys jo nevilkintų ir nepiktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, visi įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme. Byloje dalyvaujantys asmenys turi bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, būti aktyvūs tiek rinkdami įrodymus, tiek teikdami teismui prašymus, tiek ir reaguodami į byloje esančius reikalavimus. Taip yra skatinamas šalių sąžiningas bylinėjimasis ir kiekvieno proceso dalyvio pareigą rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į juos.
21. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
22. Teisėjų kolegija, sutikdama su ieškovės atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, pripažįsta, kad šiuo konkrečiu atveju aplinkybių, lemiančių būtinybę priimti naujus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta. Teikdamas šiuos įrodymus su apeliaciniu skundu atsakovas neįvardijo, kodėl jie negalėjo ir nebuvo pateikti laiku, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas, siekdamas pagrįsti rašytiniais įrodymais atsiliepime į patikslintą ieškinį dėstomus nesutikimo motyvus, neabejotinai galėjo ir turėjo visas galimybes tiek aptartus įrodymus, tiek ir prašymus šaukti liudytojus teikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
23. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad naujų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas atsakovui nepalankus teismo sprendimas ar kad teismas nepagrįstai būtų svarstęs jų priėmimo klausimą ir nepagrįstai atsisakęs juos priimti, taip pat atsižvelgdama į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, įrodymams keliamus leistinumo ir sąsajumo reikalavimus, prie apeliacinio skundo pridėtų naujų dokumentų nepriima ir jų nevertina.
Dėl darbo apmokėjimo
24. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškovės direktorius jam buvo pažadėjęs, kad bus mokama po 80,00 Eur už komandiruotės dieną, todėl žinodamas, jog mokami dienpinigiai bus tik 50,00 procentų dydžio (32,50 Eur per dieną), jis, turėdamas lūkestį pagal žodinį susitarimą už 30 dienų komandiruotę gauti apie 2 400,00 Eur, į ją būtų nevykęs.
25. Ieškovė su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija nesutiko, pažymėdama, kad įrodymų, patvirtinančių žodinio susitarimo egzistavimą, atsakovas nepateikė.
26. Pagal darbo sutarties 4.1 punktą darbdavė įsipareigojo mokėti darbuotojui mėnesinį darbo užmokestį bruto (t. y., prieš mokesčių išskaitymą), kuris yra lygus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytai minimaliai mėnesinei algai, padaugintai iš koeficiento 1,301; šalys patvirtino, kad darbo sutarties sudarymo dieną, darbuotojo mėnesinė alga yra ne mažesnė nei 520,40 Eur bruto, išskyrus mėnesius, jeigu į juos įeina laikotarpiai iki 5 dienų, kai darbuotojas nėra siunčiamas pas laikinojo darbo naudotoją, ir / ar laikotarpiai, kai darbuotojas yra siunčiamas, tačiau atsisako vykti pas laikinojo darbo naudotoją.
27. Vadovaujantis DK 107 straipsnio 2, 3 dalimis, 139 straipsnio 2 dalies 1-6 punktais, dienpinigiai nėra laikomi darbo užmokesčio sudedamąja dalimi, todėl šalys, atskirai darbo sutarties 4.4 punktu susitarė, kad tarnybinių komandiruočių atveju darbuotojui bus mokami dienpinigiai, lygūs 50,00 procentų dienpinigių sumos, kuri atitinkamos valstybės (-ių) atžvilgiu yra nustatyta konkrečiai komandiruotei taikomuose teisės aktuose, o darbdavė turės teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas konkrečios komandiruotės atžvilgiu, tačiau toks didesnių dienpinigių mokėjimas nepakeis pagrindinio šalių susitarimo dėl 50,00 procentų dienpinigių normos.
28. Atkreiptinas dėmesys, jog į darbo sutartį įtrauktas 4.4 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto dienpinigių apmokėjimo aprašo 2 punkte įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje; kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50,00 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Tai reiškia, jog nesant sudarytos kolektyvinės sutarties, darbo sutarties 4.4 punkte nustatytas 50,00 procentų dienpinigių dydis, ieškovei pasilikus teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas, pats savaime nepažeidžia poįstatyminiu teisės aktu nustatyto teisinio reguliavimo, užtikrindamas darbo teisini darbo teisinių santykių šalių interesų pusiausvyrą, darbdavei galint naudotis šalių susitarimu jai suteikta diskrecijos teise mokėti didesnes dienpinigių sumas, o darbuotojui – teise už komandiruotę gauti ne mažesnę kaip 50,00 procentų maksimalaus dydžio dienpinigių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, sumą.
29. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog darbo sutarties 4.4 punkte įtvirtinta teise mokėti didesnę negu 50,00 procentų dienpinigių sumą ieškovė atsakovo atžvilgiu naudojosi, pavyzdžiui, pagal 2018 m. balandžio 6 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraštį Nr. D-2018-04-06/5 už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 7 d. iki 2018 m. gegužės 26 d. taikydama 100,00 procentų dienpinigių normą, priskaičiuojant 2 650,00 Eur išmokėtinų dienpinigių; pagal 2018 m. birželio 15 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraštį Nr. D-2018-06-15/1 už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 16 d. iki 2018 m. liepos 28 d. taikydama 50,00 procentų dienpinigių normą, priskaičiuojant 1 307,50 Eur išmokėtinų dienpinigių; pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraštį Nr. D-2018-08-10/1 už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 29 d. taikydama 80,00 procentų dienpinigių normą, priskaičiuojant 2 600,50 Eur išmokėtinų dienpinigių; pagal 2018 m. spalio 26 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraštį Nr. D-2018-10-26/2 už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 23 d. taikydama 75,00 procentų dienpinigių normą, priskaičiuojant 2 827,50 Eur išmokėtinų dienpinigių. Iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB ,,Swedbank“ banke, 2019 m. lapkričio 1 d. išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. liepos 8 d. išrašo už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. liepos 8 d., matyti, jog mokėjimai atsakovui būdavo atliekami bankiniu pavedimu, mokėjimo paskirtyje atitinkamai nurodant ,,atlyginimas komandiruotpinigiai“ arba ,,avansas“.
30. Ieškovės direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. K-2019-02-01/4 ,,Dėl komandiruotės“ atsakovas išleistas į komandiruotę Švedijos Karalystėje atlikti ekspedijavimo paslaugų laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 2 d. iki 2019 m. kovo 16 d., trukmė – 43 dienos, dienpinigiai – 50,00 procentų. Ginčo laikotarpiu, pagal 2019 m. vasario 1 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraštį Nr. D-2019-02-01/4 ir atsiskaitymo lapelį už 2019 metų vasario mėnesį, atsakovui priskaičiuota 436,19 Eur darbo užmokesčio ir 877,50 Eur dienpinigių, nurodant, kad 2018 m. gruodžio 28 d. avansu sumokėta 892,72 Eur dienpinigių likusi dalis, 2019 m. sausio 28 d. – avansu sumokėta 685,27 Eur darbo užmokesčio likusi dalis, 2019 m. sausio 28 d. – avansu sumokėta 549,21 Eur dienpinigių likusi dalis; pagal atsiskaitymo lapelį už 2019 metų kovo mėnesį, atsakovui priskaičiuota 249,08 Eur darbo užmokesčio ir 520,00 Eur dienpinigių, nurodant, kad 2018 m. gruodžio 28 d. avansu sumokėta 15,22 Eur dienpinigių likusi dalis, 2019 m. sausio 28 d. – avansu sumokėta 249,08 Eur darbo užmokesčio likusi dalis, 2019 m. sausio 28 d. – avansu sumokėta 549,21 Eur dienpinigių likusi dalis, 2019 m. balandžio 12 d. – avansu sumokėti 400,00 Eur dienpinigių.
31. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei teikdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo neneigęs, jog, pasirašydamas darbo sutartį, su jos nuostatomis, įskaitant ir 4.1 bei 4.4 punktus dėl darbo užmokesčio ir 50,00 procentų dydžio dienpinigių normos mokėjimo, buvo susipažinęs. Nagrinėjamu atveju atsakovas, nurodydamas, kad ieškovės direktorius jį patikinęs, jog darbo sutarties 4.4 punkto šis neturintis bijoti, nes jame numatyta, kad darbdavė gali mokėti ir didesnius dienpinigius, turėjęs įrodyti buvus žodinio susitarimo pagrindą nustatyti bendrą 80,00 Eur darbo apmokėjimo įkainį už kiekvieną komandiruotės dieną, arba, kitaip tariant, teisėto lūkesčio buvimo faktą, kuriuo būtų buvusi išreikšta tokia tikroji šalių valia. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės, pirmosios instancijos teismas remiasi Darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais tik tuo atveju, jeigu tai laiko esant tikslinga, atsakovas, nors ir būdamas silpnesniąja darbo teisinių santykių šalimi, neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, rinkti įrodymus ir juos pateikti, o jų trūkstant, prašyti pirmosios instancijos teismo juos išreikalauti, kaip tai numatyta CPK 179 straipsnio 1 dalyje (DK 231 straipsnio 5 dalis, CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2008; 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-687/2015). Kadangi atsakovas, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas profesionalios teisininkės – advokatės D. B., prašymo šaukti liudytojus I. V., A. A., kurių rašytiniai parodymai, patvirtinti Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notaro A. R. ir Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės R. V., buvo pridėti prie apeliacinio skundo, neteikė, nors, anot jo, šie galėjo patvirtinti reikšmės bylai turinčias aplinkybes, kad ieškovės direktorius R. B. sudarinėjo žodinius susitarimus su darbuotojais dėl 80,00-87,00 Eur darbo apmokėjimo už komandiruotės dieną, vietoje to, kartu su procesiniais dokumentais pridėdamas kitų įmonių, pavyzdžiui, UAB ,,Gabentra“, UAB ,,Ardonedas“ į internetinį tinklalapį www.skelbiu.lt keltus darbo skelbimus tolimųjų reisų vairuotojams, kurių ieškota, atkreiptinas dėmesys, iš esmės vėlesniu laikotarpiu negu buvusi sudaryta darbo sutartis, pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančių duomenų visumą pagrįstai sprendęs, kad žodinio susitarimo faktas, keičiantis darbo apmokėjimo tvarką, nustatytą darbo sutarties 4.1 ir 4.4 punktuose, buvo neįrodytas.
32. Atsakovo teigimu, darbdavė neįrodė, kad jam buvo žinoma apie 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. K-2019-02-01/4 ,,Dėl komandiruotės“ mokamus mažesnio dydžio dienpinigius. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors atsakovas 2019 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. K-2019-02-01/4 ,,Dėl komandiruotės“ nepasirašė, jis neginčijo aplinkybės, kad jame nurodyta informacija, reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, apie siuntimo dirbti laikinojo darbo naudotojo naudai pradžią, darbo tvarką, jam buvo žinoma, esant įprastai tarp šalių susiklosčiusiai praktikai apie komandiruotę pranešti telefonu arba trumpąja žinute (SMS). Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas, sužinojęs apie siuntimą dirbti laikinojo darbo naudotojo naudai, būtų ginčijęs ne tik 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. K-2019-02-01/4 ,,Dėl komandiruotės“ nustatytą 50,00 procentų dienpinigių dydį, bet ir, pavyzdžiui, ankstesniais laikotarpiais pagal 2018 m. birželio 15 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraštį Nr. D-2018-06-15/1 taikytą 50,00 procentų dienpinigių normą, pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraštį Nr. D-2018-08-10/1 taikytą 80,00 procentų dienpinigių normą, pagal 2018 m. spalio 26 d. dienpinigių skaičiavimo žiniaraštį Nr. D-2018-10-26/2 taikytą 75,00 procentų dienpinigių normą, teisėjų kolegija daro labiau tikėtiną išvadą, jog apie mažesnio dydžio dienpinigius atsakovas žinojo.
33. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas sistemiškai nevertino darbo sutarties sąlygų, sprendžiant dėl dienpinigių dydžio, neatsižvelgdamas į darbo sutarties 4.5 punktą, pagal kurį avansai darbuotojams nėra mokami, išskyrus raštu šalims dėl to susitarus. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigusi, kad kartu su darbo užmokesčiu, dienpinigių dalis už praėjusį ar einamąjį mėnesius būdavo mokama kas mėnesį prieš išvykimą arba buvimo komandiruotėje metu tiek darbdavio valia, tiek darbuotojo prašymu, atsižvelgiant į darbuotojo interesus.
34. Darbo sutarties 4.2 punkte numatyta, kad darbo užmokestis yra mokamas iki kiekvieno mėnesio 28 dienos už praėjusį mėnesį, pervedant darbo užmokestį į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą. Šalys susitarė, kad avansas darbuotojui prieš komandiruotę nėra mokamas, jeigu šalys raštu nesusitarė kitaip (darbo sutarties 4.5 punktas).
35. Šios nutarties 29, 30 punktuose nurodyti duomenys patvirtina atsakovo apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovė, nesilaikydama darbo sutarties 4.2, 4.5 punktuose nustatytos mokėjimo tvarkos, atsakovui mokėjimo pavedimais pervesdavusi avansą nesant atskiro rašytinio susitarimo, kaip pati teigė, tokiu būdu atsižvelgdama į tarp šalių susiklosčiusių darbo santykių specifiką, kad įmonėje apskaitos vienetas yra ne mėnuo, o vienas siuntimas pas laikinojo darbo naudotoją (reisas, kadencija), kuris gali tęstis nepertraukiamai kelis mėnesius. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo prieštaravimų dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų mokėjimo tvarkos nesant, konkliudentiniais veiksmais šalims susitarus dėl tokios darbo apmokėjimo tvarkos, darbuotojo teisės pažeistos nebuvo, su juo už vykdytas darbo funkcijas tokiu būdu, pervedant dalimis darbo užmokestį ir dienpinigius, visiškai atsiskaitant.
36. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
37. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
38. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas buvo atmestas, o iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė patyrė 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, yra pagrindas jai šias išlaidas priteisti iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atmesti apeliacinį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9045-424/2019 palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB ,,Raisitra“, į. k. 304119617, iš atsakovo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 387,20 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus dvidešimt centų) bylinėjimosi išlaidų
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Tatjana Žukauskienė