Administracinė byla Nr. eA-1910-415/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03936-2018-5
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. Š. ir A. P. (G. Š. teisių perėmėjos) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. S. ir G. Š. (jo teisių perėmėjos L. Š. ir A. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjai P. S. ir G. Š. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydami priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), lygiomis dalimis jų patirtą 105 000 Eur žalą, kurią sudaro nusavinto žemės sklypo, esančio Lazdijų r. sav., Kučiūnų sen., Pazapsių k., rinkos vertė 2017 m. gruodžio 6 d., įvertinant šio žemės sklypo galimas duoti pajamas jame vystant komercinę žuvininkystę ir mailiaus auginimą (t. y. žemės sklypą vertinant pajamų metodu), t. y. po 52 500 Eur kiekvienam pareiškėjui. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjai paaiškino, kad Alytaus apskrities viršininko administracija 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 59-22621 atkūrė nuosavybės teisės O. R. A., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 1,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir 9,30 ha ploto vandens ūkio paskirties sklypo dalį bendrosios nuosavybės teise su V. S., esančią Alytaus apskrityje, Lazdijų rajone, Pazapsių kaime. Alytaus apskrities viršininko administracija 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 59-22622 atkūrė nuosavybės teises V. S., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 8,00 ha ploto vandens ūkio paskirties sklypo dalį bendrosios nuosavybės teise su O. R. A., esančią Alytaus apskrityje, Lazdijų rajone, Pazapsių kaime. Atsižvelgiant į tai, 2008 m. balandžio 24 d. vandens ūkio paskirties 17,30 ha ploto žemės sklypas, esantis Lazdijų rajone, Kučiūnų sen., Pazapsių k. (toliau – ir Žemės sklypas), nuosavybės teise įregistruotas Nekilnojamojo turto registre – 800/1730 dalys V. S. vardu, o 930/1730 - O. R. A. vardu. V. S. ir O. R. A. 2008 m. gegužės 27 d. pardavė joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, o P. S. šį Žemės sklypą įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, sumokėjo 75 000 Lt, t. y. 21 721,5 Eur. P. S. ir L. S. 2009 m. vasario 19 d. pardavė G. Š. 1/2 dalį Žemės sklypo, G. Š. už 1/2 dalį Žemės sklypo sumokėjo 10 000 Lt, t. y. 2 896,2 Eur.
3. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu, pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą, panaikino Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimus Nr. 5922621 ir Nr. 59-22622, 2008 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2919, priėmimo–perdavimo aktą Nr. 2920, taip pat 2009 m. vasario 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 781 ir priėmimo–perdavimo aktą Nr. 782 pripažino negaliojančiais, pritaikė restituciją, įpareigojant P. S. ir G. Š. grąžinti valstybei po 1/2 Žemės sklypo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1446-261/2017 konstatavo, kad P. S. ir G. Š., būdami paskutiniai ginčo turto valdytojai, kurie teismo sprendimu yra įpareigoti grąžinti šį Žemės sklypą valstybei, turi teisę iš valstybės reikalauti žalos, patirtos dėl valdžios pareigūnų ar jiems prilygintų asmenų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
4. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimais Nr. 5922621 ir Nr. 59-22622 buvo pažeistos imperatyvios įstatymų normos, draudžiančios valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantį valstybinės reikšmės vandens ūkio paskirties Žemės sklypą perleisti privačion atsakomybėn. LVAT 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikinus sprendimus Nr. 5922621 ir
Nr. 59-22622 dėl jų neatitikimo imperatyvioms įstatymo normoms, tenkintas išvestinio pobūdžio reikalavimas dėl sandorių, t. y. aukščiau nurodytų pirkimo–pardavimo sutarčių, prieštaraujančių teisės aktų normoms, panaikinimo, o pirkimo–pardavimo sutartims netekus juridinės galios, taikyta restitucija. Taigi, įvykdžius įpareigojimą Žemės sklypą grąžinti Lietuvos valstybei, P. S. ir G. Š. neteko nekilnojamojo turto, kurio įsigijimo, t. y. turėtos, išlaidos atitinkamai sudarė 21 721,5 Eur ir 2 896,2 Eur.
5. Pareiškėjai Žemės sklypą įsigijo turėdami tikslą vystyti sukurtą verslo projektą, t. y. plėtoti komercinę žuvininkystę ir mailiaus auginimą. Buvo kuriamas verslo projektas, atliekami įvairaus pobūdžio rinkos tyrimai ir analitiniai skaičiavimai, tvarkoma aplinka, atliekami veiksmai vandens telkiniui pagerinti, įskaitant ir Ragožės ežero įžuvinimą. Atlikus aplinkos tvarkymo darbus ir įžuvinus Ragožės ežerą, ginčo objekto, t. y. vandens Žemės sklypo, vertė padidėjo. Dėl šios priežasties pareiškėjų patirtomis išlaidomis nusavinus ginčo objektą turi būti laikytinos ne tik Žemės sklypo įsigijimo išlaidos, bet ir šio turto vertės prieaugis. Atsakovui nusavinus pareiškėjų įgytą turtą, pareiškėjai prarado galimybę pradėti ir vystyti verslo idėją, kuri ilgą laiką ateityje būtų užtikrinusi pastovų ir nenutrūkstamą pajamų šaltinį, dėl ko pareiškėjai patyrė itin didelę finansinę žalą.
6. Atsakovo atstovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
7. NŽT paaiškino, kad nors ginčą nagrinėję teismai panaikino administracinius aktus dėl nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo bei šio sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir taikė restituciją, tačiau NŽT nesutiko su pareiškėjų prašymu priteisti žalą. Spręsdamas ginčus dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad šalis, reikšdama tokį reikalavimą, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Pagal neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį skiriami tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos.
8. Nėra tikslinga vadovautis ekspertizės akto antrąja išvada dėl Žemės sklypo rinkos vertės 2017 m. gruodžio 6 d., nes pareiškėjai byloje nepateikia neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų jų realius ketinimus pradėti žuvininkystės veiklą ar realios pajamų gavimo tikimybės iš tariamai vykdytos veiklos. Pareiškėjai jokių įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius, byloje nepateikė: nėra jokio verslo projekto, taip pat nepateikti jokie konkretūs rinkos tyrimai ir analitiniai skaičiavimai. Byloje taip pat nepateiktos paslaugų teikimo ar rangos sutartys, kurių pagrindu buvo tvarkoma aplinka, atliekami veiksmai vandens telkinio pagerinimui. Ekspertizės akto antroji išvada, kuri padaryta remiantis kitų žuvininkystės ūkių užsiimančių įmonių veiklos duomenimis ir finansinių rodiklių ataskaitomis, negali pagrįsti pareiškėjų negautų pajamų fakto iš tariamos veiklos.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo pareiškėjams po 23 000 Eur žalos atlyginimo bei po 1 967,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjų ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, apeliacinius skundus tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinis teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pareiškėjų veiksmus įsigyjant Žemės sklypą ir sąžiningumo aspektu, tačiau šio aspekto visiškai netyrė ir nevertino. Restitucijos taikymo / netaikymo procese, teisingos kompensacijos nustatymo už nuosavybės atėmimą metu ir turi būti vertinamas asmens sąžiningumas, o asmens sąžiningumo aspektu turi būti vertinamos nuosavybės įsigijimo sąlygos: ar asmuo turėjo kokių nors galimybių paveikti žemės įsigijimo sąlygas, ar sklypo tinkamumo parduoti atitiktį turėjo užtikrinti valdžios institucijos ir pan. Todėl pareiškėjų argumentus, kad jų sąžiningumas negali būti kvestionuojamas šioje byloje, nes jis nenustatytas įsiteisėjusioje LVAT 2017 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1446-261/2017, kuria galutinai pareiškėjų sudarytos Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis, o pareiškėjai įpareigoti Žemės sklypą grąžinti valstybei, apeliacinės instancijos teismas vertino kritiškai ir atmetė. Taip pat teismas pažymėjo, kad nurodytoje LVAT nutartyje nėra konstatuojamas ir pareiškėjų sąžiningumas, ką nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, o tik paliekama teisė galbūt patirtą žalą dėl valdžios pareigūnų ar jiems prilygintų asmenų neteisėtų veiksmų, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.) reikalauti žalos atlyginimo, keliant kitą bylą.
12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl NŽT argumentų, jog G. Š., atstovaudamas V. S. ir O. R. A., galbūt siekė ne padėti atstovaujamosioms atkurti nuosavybės teises į vandens ūkio paskirties žemės sklypą (Ragožės ežerą), esantį Lazdijų raj. sav. Pazapsių k., ir parduoti jį su atstovu nesusijusiam pirkėjui, o veikė savo ir P. S., galbūt iš anksto susitarus dėl nesąžiningo bendradarbiavimo, interesais ir siekė įgyti Žemės sklypą asmeninėn nuosavybėn, tokiu būdu apeidamas CK 2.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą atstovui sudaryti atstovaujamojo vardu sandorį su pačiu savimi. Taip pat, vertindamas nuosavybės įsigijimo aplinkybes bei asmeninę ir socialinę pareiškėjų padėtį, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo vertinti aplinkybę, nurodytą Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje, kad pareiškėjas P. S. pats dirbo viename iš NŽT žemėtvarkos skyrių, nes visos šios aplinkybės gali turėti įtakos tiek pareiškėjų pripažinimui (ne)sąžiningais turto įgijėjais, tiek ir priteistinos kompensacijos dydžiui.
13. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, jog būtina nustatyti ir įvertinti aplinkybes, ar pareiškėjų veiksmai neturėjo įtakos valstybės institucijų klaidos bei tuo pačiu turtinės žalos padarymui / kilimui arba jos padidėjimui, o sprendžiant kompensacijos dydžio nustatymą taip pat būtina vertinti ir aplinkybes dėl kainos, kurią pareiškėjai sumokėjo įsigydami Žemės sklypą ir nustatyti, ar visos rinkos vertės priteisimas už pagal restituciją grąžinamą sklypą (ne)reikštų neteisėtai įgijusių sklypą asmenų nepagrįsto praturtėjimo. Be to, sprendžiant dėl protingos kompensacijos priteisimo, turi būti atsižvelgiama į laikotarpį, kada valstybė pastebėjo savo padarytą klaidą ir kaip greitai ją ištaisė.
III.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 21 d. pareiškėjų skundą tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo po 30 000 Eur žalos atlyginimo, pareiškėjui P. S. iš atsakovo 3 407,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, o G. Š. 3 414,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Teismas nustatė šias aplinkybes:
15.1. Alytaus apskrities viršininko administracija 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu
Nr. 59-22621 atkūrė nuosavybės teises O. R. A. į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 10,12 ha žemės ir 9,05 ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam 1,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir 9,30 ha ploto vandens ūkio paskirties sklypo dalį, esančią Alytaus apskrityje, Lazdijų rajone, Pazapsių kaime, bendrosios nuosavybės teise su V. S..
15.2. Alytaus apskrities viršininko administracija 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu
Nr. 59-22622 atkūrė nuosavybės teises V. S. į tenkančią nekilnojamojo turto dalį 6,67 ha vandens telkinio, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 8,00 ha ploto vandens ūkio paskirties sklypo dalį, esančią Alytaus apskrityje, Lazdijų rajone, Pazapsių kaime, bendrosios nuosavybės teise su O. R. A..
15.3. Žemės sklypas 2008 m. balandžio 29 d. nuosavybės teise įregistruotas Nekilnojamojo turto registre – 800/1730 dalys V. S. vardu, o 930/1730 – O. R. A. vardu.
15.4. 2008 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2919 V. S. ir O. R. A. pardavė joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, o P. S. šį Žemės sklypą įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, sumokėjo 75 000 Lt, t. y. 21 721,5 Eur. 2008 m. gegužės 27 d. priėmimo perdavimo aktu Žemės sklypas perduotas P. S..
15.5. 2009 m. vasario 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 781 P. S. ir L. S. pardavė, o G. Š. įsigijo 1/2 dalį Žemės sklypo, sumokėjo 10 000 Lt, t. y. 2 896,2 Eur. 2009 m. vasario 19 d. priėmimo perdavimo aktu Žemės sklypo 1/2 dalis perduota G. Š..
15.6. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1658-423/2016 panaikino Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimus Nr. 5922621 ir Nr. 59-22622, 2008 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2219, 2009 m. vasario 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 781 bei taikė restituciją, įpareigojant P. S. ir G. Š. grąžinti valstybei po 1/2 Žemės sklypo.
15.7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1446-261/2017 patikslino Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 59-22621, konstatuojant, kad naikinamas ne visas sprendimas, o jo 1.2 punkto dalis, kuria O. R. A. atkurtos nuosavybės teisės į vandens telkinį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam nekilnojamąjį turtą – 9,3 ha ploto Žemės sklypo dalį bendrosios nuosavybės teise su V. S. (8 ha).
15.8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1446-261/2017 konstatavo, kad sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai, kurie patyrė žalą dėl valdžios pareigūnų ar jiems prilygintų asmenų neteisėtų veiksmų, pagal Konstituciją ir kitus įstatymus (CK 6.271 str.) turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. P. S. ir G. Š. paliekama teisė galbūt patirtą žalą dėl valdžios pareigūnų ar jiems prilygintų asmenų neteisėtų veiksmų, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus, reikalauti žalos atlyginimo, keliant bylą.
16. Vertindamas valstybės atsakomybės sąlygas, teismas nurodė, jog Žemės sklypas grąžintas valstybei įvykus klaidai dėl administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į jį, todėl egzistuoja neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės, sąlyga valstybės civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog pareiškėjams turėtų būti atlyginama jų sumokėta kaina (S. – 21 721,5 Eur, o Š. – 2896,2 Eur), teismas darė išvadą, kad byloje nėra ginčo dėl valstybės atsakomybės, yra nesutariama tik dėl atlygintinos žalos dydžio.
17. Vertindamas šalių argumentus dėl žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, kokia nusavinto turto rinkos vertė buvo 2017 m. gruodžio 6 d., kai įsiteisėjo LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1446-261/2017, kuria pareiškėjų sudarytos Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis, o pareiškėjai įpareigoti Žemės sklypą grąžinti valstybei. Teismas atkreipė dėmesį, jog byloje yra pateiktas ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad Žemės sklypo rinkos vertė retrospektyvinio vertinimo datai (2017 m. gruodžio 6 d.) apskaičiuota taikant lyginamąjį metodą, yra 46 000 Eur. Žemės sklypo vertė 2017 m. gruodžio 6 d., įvertinant šio sklypo galimas duoti pajamas jame vykdant komercinę žuvininkystę ir mailiaus auginimą (t. y. Žemės sklypą vertinant pajamų metodu) yra 105 000 Eur. Žemės sklypo rinkos vertė 2017 m. gruodžio 6 d., palyginant šį žemės sklypą su analogiškais arba panašiais turtais, kuriuose vykdoma (ar gali vykti) komercinės žuvininkystės ir mailiaus auginimo veikla (t. y. Žemės sklypą vertinant lyginamuoju metodu) yra 30 000 Eur.
18. Pareiškėjų teigimu, jiems turėtų būti atlyginama eksperto nurodyta Žemės sklypo vertė 2017 m. gruodžio 6 d., įvertinant šio sklypo galimas duoti pajamas jame vykdant komercinę žuvininkystę ir mailiaus auginimą (t. y. 105 000 Eur), nes jie turėjo daug išlaidų dėl įžuvinimo ir kelio iki ežero sutvarkymo, be to, ketino užsiimti komercine veikla. Šią bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad ekonominio pobūdžio lūkesčių, betarpiškai susijusių su konkrečių žemės sklypų rinkos verte, išraiška turi būti neabejotinai pagrįsta byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tokių įrodymų byloje nepateikta. Patys pareiškėjai teismo posėdžio metu pripažino, kad jokie dokumentai, patvirtinantys jų siekį vykdyti komercinę veiklą, nėra išlikę arba jų apskritai nebuvo (pvz., įsigyjant prekes turguje). Teismas kritiškai vertino Telšių apskrities verslo inkubatoriaus P. S. pateiktą ūkio veiklą apibūdinančią informaciją, nes byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ūkio veiklą apibūdinančioje informacijoje pateiktų duomenų realumą. Taip pat teismas kritiškai vertino Ichtiologo V. A. įveistų žuvų į Ragožės ežerą galimų rezultatų apskaičiavimą, nes jo išvados yra grindžiamos prielaidomis, t. y. pačių pareiškėjų pateiktais duomenimis apie įleistų žuvų kiekius, kurių jokie rašytiniai įrodymai nepagrindė. Teismo nuomone, įrodinėjimo pareiga negautų pajamų aspektu šioje byloje negali būti laikoma tinkamai įvykdyta, pateikiant byloje esančias nuotraukas, nes iš jų matyti tik asmenys, įleidžiantys žuvis į vandens telkinį, tačiau net ir darant prielaidą, kad toks veiksmas ginčo ežere buvo atliktas, jis nepatvirtina, kad buvo atliktas ne vienkartinis, o realus įžuvinimas, kuris būtų sudaręs prielaidą užsiimti komercine žuvininkyste ar mailiaus auginimu komerciniais (o ne pareiškėjų epizodinio laisvalaikio praleidimo) tikslais. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindė realios žuvininkystės veiklos (ar jos pradžios). Teismo įsitikinimu, nenustačius aplinkybės, kad Žemės sklype būtų vykdyta žuvininkystės veikla, nėra pagrindo teigti, kad 2017 m. gruodžio 6 d. ar ateityje Žemės sklypas galėjo duoti realias, o ne tikėtinas, pajamas, todėl ir pajamų metodu apskaičiuota Žemės sklypo vertė šiuo atveju nėra taikytina. Trečiąja savo išvada ekspertas teigė, kad Žemės sklypo vertė, palyginus jį su analogiškais ar panašiais sklypais, kuriose vykdoma (ar gali vykti) komercinės žuvininkystės ir mailiaus auginimo veikla yra 30 000 Eur. Todėl ir šia suma, nenustačius aplinkybės, kad Žemės sklype vykdoma ar gali vykti žuvininkystės veikla ir nesant jokių įrodymų, objektyviai patvirtinančių, kad tokia veikla iki Žemės sklypo grąžinimo buvo vykdoma ar pradėta vykdyti, ar buvo atlikti pasiruošimo tokiai veiklai darbai, nėra pagrindo remtis. Be to, atsakydamas į trečiąjį klausimą, teismo ekspertas Žemės sklypo vertę nustatė lygindamas Žemės sklypą su kitais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, kurių naudojimo būdas įregistruotas kaip „tvenkinių žuvininkystės ūkio“, o ginčo Žemės sklypo naudojimo būdas yra „ūkinei veiklai naudojami vandens telkiniai“. Taip pat teismas pažymėjo, jog pareiškėjų nurodomos investicijos (jų pagrįstumas, įtaka turto vertei) į vandens telkinį, kiek tai susiję su paties vandens telkinio vertės pagerinimu, priešingai nei ekonominio pobūdžio lūkesčiai (negautos pajamos), yra (turi būti) eksperto vertinamos sprendžiant dėl jo rinkos vertės nusavinimo dieną.
19. Kadangi pareiškėjai eksperto nustatytos vertės neginčijo, todėl, nusprendęs, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtino pareiškėjų teiginių dėl jų negautų pajamų, teismas, apskaičiuodamas pareiškėjų patirtos žalos dydį, vadovavosi Žemės sklypo verte, nustatyta pagal jo rinkos vertę 2017 m. gruodžio 6 d., neatsižvelgdamas į pareiškėjų nurodomas papildomas investicijas ar negautas pajamas. Įvertinęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (2015 m. liepos 7 d. ir 2019 m. kovo 12 d.), teismas nurodė, kad jame nurodyta Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2015–2019 m. nekito ir siekia 16 335 Eur. Ekspertas, atsakydamas į pirmąjį klausimą ir atlikęs individualų Žemės sklypo rinkos vertės nustatymą, pateikė išvadą, kad Žemės sklypo rinkos vertė retrospektyvinio vertinimo datai (2017 m. gruodžio 6 d.) apskaičiuota taikant lyginamąjį metodą yra 46 000 Eur. Teismas neturėjo pagrindo šia išvada nesivadovauti, atsižvelgdamas į tai, kad, atsakydamas į pirmąjį klausimą, ekspertas įvertino Žemės sklypo vertę minėtai dienai retrospektyviniu būdu, taikant lyginamąjį metodą, lyginant objektus, artimiausius Žemės sklypui pagal plotą, ir apskaičiuodamas vertę 2017 m. gruodžio 6 d. Teismas darė išvadą, kad tokia eksperto nurodyta Žemės sklypo vertė laikytina pagrįsta, apskaičiuota asmens, turinčio specialiąsias žinias, 46 000 Eur Žemės sklypo vertės dydis nustatytas pagal atliktą individualų vertinimą ekspertizės aktu, kurio teisėtumu ir pagrįstumu abejoti nėra pagrindo. Kadangi nagrinėjamoje byloje yra atliktas individualus Žemės sklypo vertės 2017 m. gruodžio 6 d. vertinimas, apskaičiuojant žalos (kompensacijos) dydį, teismas rėmėsi eksperto 1-ojoje išvadoje pateiktu vertės dydžiu (46 000 Eur), o ne Nekilnojamojo turto registre nustatyta nekilnojamo turto rinkos verte.
20. Teismas, pasisakydamas dėl LVAT nutartyje nurodytų papildomai nagrinėtinų aspektų, pažymėjo, kad byloje pareiškėjų nesąžiningumas nenustatytas ir neįrodytas, jo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo, NŽT nebeįrodinėjo. Teismas neturėjo pagrindo netikėti pareiškėjo P. S. parodymais, kad jam dirbant Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Telšių skyriuje, jis neturėjo galimybės paveikti kitoje apskrityje esančių vandens telkinių privatizavimo proceso.
21. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2009 m. vasario 12 d. buvo 16 335 Eur. Šis turtas P. S. 2008 m. gegužės 27 d. buvo parduotas už 21 739 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog 2008 m. nekilnojamojo turto rinkoje vyko taip vadinamojo „kainų burbulo“ augimo situacija, t. y. aktyvo kaina intensyviai augo, dažnai ir nutoldama į teigiamą pusę nuo jo fundamentalios vertės, teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog P. S. sumokėta kaina iš esmės neatitiko to turto rinkos vertės sandorio sudarymo metu. Vertindamas turto dalies pardavimo pareiškėjui G. Š. aplinkybes, teismas atsižvelgė į pareiškėjų paaiškinimus, kad sandorio sudarymo dieną 2009 m. vasario 19 d., jau buvo prasidėjusi ekonominė krizė, be to, buvo pareiškėjų tarpusavio susitarimas dėl pareigų, susijusių su vandens telkiniu, pasidalijimo, kas lėmė mažesnę turto pardavimo kainą pareiškėjui G. Š.. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad G. Š. sumokėjo mažesnę nei rinkos kainą, įsigydamas 1/2 vandens paskirties žemės sklypo dalį, gali būti reikšminga pareiškėjų tarpusavio santykiuose, jiems aiškinantis, ar buvo įgyvendintos susitarimo, nulėmusio kainos sumažinimą, sąlygos, tačiau nėra reikšminga sprendžiant dėl pareiškėjams padarytos žalos dydžio, nes jis siejamas ne su sumokėtos kainos dydžiu, o su rinkos verte turto paėmimo dieną.
22. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kada valstybė pastebėjo savo padarytą klaidą ir kaip greitai ją ištaisė, nurodė, jog nuo nuosavybės teisių atkūrimo dienos iki dienos, kai sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir perleidimo sandoriai buvo panaikinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, praėjo beveik 10 metų. Nuo LVAT 2017 m. gruodžio 6 d. iki sprendimo priėmimo šioje byloje (2023 m. balandžio 21 d.) jau yra praėję daugiau kaip 5 metai, tačiau pareiškėjams nėra atlyginta net ir ta žalos dalis, kurios atsakovo atstovas neginčijo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad valstybės institucijų klaidos pastebėjimas, jos ištaisymas ir teisingos kompensacijos pareiškėjams sumokėjimas yra užtrukęs nepagrįstai ilgą laiką, kas be abejo suvaržė pareiškėjų galimybes teisėtais būdais disponuoti jų turėta nuosavybe rinkos sąlygomis, taip pat lėmė jų turto rinkos vertės pokyčius dėl infliacijos, lėmusiu nuosavybės netekimą, pasireiškusį ir tam tikrų galimybių, susijusių su turto rinkos vertės padidėjimu, investicinių projektų įgyvendinimu, praradimą. Todėl teismas nurodė, kad pareiškėjams priteistinos žalos dydis turėtų būti didinamas.
23. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtino, kad iki Žemės sklypas buvo perleistas Lietuvos valstybei (2018 m. sausio 5 d.), 1/2 Žemės sklypo nuosavybės teise priklausė P. S. ir 1/2 Žemės sklypo dalis priklausė G. Š. Kadangi ekspertizės akto pirmoje išvadoje viso Žemės sklypo vertė nustatyta 46 000 Eur, todėl pareiškėjams tektų po 23 000 Eur. Atsižvelgęs į laikotarpį, kada valstybė pastebėjo savo padarytą klaidą ir kaip greitai ją ištaisė, akcentuodamas tai, kad iki šiol pareiškėjams nėra sumokėta net iš dalies, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas darė išvadą, jog priteistinos sumos turėtų būti didinamos iki 30 000 Eur kiekvienam pareiškėjui.
24. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti 2 983,34 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas bei 6 000 Eur už ekspertizės atlikimą. Įvertinęs teisinių darbų teikimo ataskaitas, teismas nustatė, kad bendra 1 627,46 Eur (po 813,73 Eur) suma už skundo parengimą, prašymo dėl ekspertizės skyrimo parengimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui teismo posėdyje ir atstovavimą teismo posėdžiuose, paaiškinimų rengimą teismui teisines paslaugas; 720,62 Eur (po 360,31 Eur) suma už prašymo dėl ginčo perdavimo mediacijai parengimą, konsultaciją dėl proceso eigos, atstovavimą santykiuose su NŽT, atsakovo paaiškinimų analizę, pasiruošimą administracinės bylos nagrinėjimui, atstovavimą teismo posėdyje, prašymų parengimą, konsultavimą dėl ekspertizės ir apmokėjimo už ją; 635,26 Eur (po 317,63 Eur) suma už ekspertizės akto analizę, atstovavimą santykiuose su NŽT, atsakovo atsiliepimo analizę ir patikslinto skundo parengimą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą neviršija maksimalių dydžių. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėju skundas buvo tenkintas iš dalies (tenkinta pareiškėjų reikalavimų dalis sudaro 57 proc.), teismas priteistiną bylinėjimosi sumą sumažino proporcingai tenkintų reikalavimų daliai iki 1 700,50 Eur (kiekvienam iš pareiškėjų po 850,25 Eur).
25. Vertindamas pareiškėjų prašymą priteisti po 3 000 Eur už paskirtą ekspertizę, teismas nurodė, jog pareiškėjai į Vilniaus apygardos administracinio teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo po 3 500 Eur, tačiau teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi grąžino pareiškėjams po 500 Eur, nes eksperto paslaugos iš viso kainavo 6 000 Eur, teismas paskyrė ekspertizę tenkinant pareiškėjų prašymą skirti teismo ekspertizę, teismo paskirto eksperto ekspertizės aktu buvo remtasi priimant teismo sprendimą ir tenkinant pareiškėjų skundą iš dalies. Atsižvelgęs į tai, kad byloje yra rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys, jog kiekvienas iš pareiškėjų sumokėjo po 3 000 Eur sumą už ekspertizės atlikimą, o teismo ekspertizė buvo skirta pareiškėjų iniciatyva, teismas proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai tenkino pareiškėjų prašymą ir priteisė 3 420 Eur, t. y. kiekvienam iš pareiškėjų po 1 710 Eur už paskirtą ekspertizę.
26. Dėl pareiškėjų prašymo priteisti 1 810 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, teismas nurodė, kad, tenkinus pareiškėjų apeliacinį skundą iš dalies, jiems priteistina 50 proc. jų turėtų bylinėjimosi išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas tame procese 905 Eur, t. y. kiekvienam iš pareiškėjų po 452,50 Eur.
27. Antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas P. S. prašė priteisti 692,12 Eur, o G. Š. – 705,18 Eur (už teisines paslaugas rengiant rašytinius paaiškinimus, rengimąsi teismo posėdžiams ir atstovavimą teismo posėdžiuose). Jie pateikė šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, kurie, teismo vertinimu, neviršija nustatytų dydžių. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjų reikalavimas antrame pirmosios instancijos teismo procese buvo tenkintas 57 proc., teismas sprendė, jog atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma už suteiktas teisines paslaugas P. S. – 394,51 Eur, o G. Š. – 401,95 Eur.
IV.
28. Pareiškėjos A. P. ir L. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo G. Š. teisių perėmėjoms A. P. ir L. Š. lygiomis dalimis patirtą 52 500 Eur žalą, kurią sudaro nusavinto 1/2 dalies Žemės sklypo rinkos vertė 2017 m. gruodžio 6 d., įvertinant šio žemės sklypo galimas duoti pajamas jame vykstant komercinę žuvininkystę ir mailiaus auginimą (Žemės sklypą vertinant pajamų metodu), t. y. po 26 250 Eur kiekvienai pareiškėjai. Taip pat pareiškėjos prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29. Pareiškėjos apeliaciniame skunde teigia, jog teismas pareiškėjų atžvilgiu taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą, todėl nepagrįstai atmetė jų reikalavimą priteisti jiems žalos sumą pagal teismo eksperto nustatytą 105 000 Eur ginčo žemės sklypo rinkos vertę 2017 m. gruodžio 6 d., įvertinus šio žemės sklypo galimas duoti pajamas jame vystant komercinę žuvininkystę ir mailiaus auginimą (t. y. žemės sklypą vertinant pajamų metodu). Pareiškėjų nuomone, teismo priteista 30 000 Eur suma neatlygina jų tėvo G. Š. patirtos žalos dėl ginčo Žemės sklypo 1/2 dalies nusavinimo. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimą priteisti jiems lygiomis dalimis patirtą 105 000 Eur žalą, kurią sudaro nusavinto Žemės sklypo rinkos vertė 2017 m. gruodžio 6 d., įvertinant šio Žemės sklypo galimas duoti pajamas jame vystant komercinę žuvininkystę ir mailiaus auginimą (t. y. Žemės sklypą vertinant pajamų metodu), t. y. po 52 500 Eur kiekvienam pareiškėjui. Teismas nepagrįstai nutarė nesivadovauti eksperto 2-ąja išvada, pagal kurią Žemės sklypo rinkos vertė 2017 m. gruodžio 6 d., įvertinant šio žemės sklypo galimas duoti pajamas jame vystant komercinę žuvininkystę ir mailiaus auginimą (t. y. Žemės sklypą vertinant pajamų metodu), t. y. nustatyta 105 000 Eur. Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio, visiškai nepagrįstai nevertino Žemės sklypo galimas duoti pajamas, nors pareiškėjai Žemės sklypą įsigijo, siekdami vystyti sukurtą verslo projektą, t. y. plėtoti komercinę žuvininkystę ir mailiaus auginimą. Įvertinus pareiškėjų tikslą vykdyti verslą Ragožės ežere, jų žala nusavinus ginčo objektą turi būti laikytina ne tik Žemės sklypo rinkos vertė nusavinimo metu, bet ir šio ginčo objekto specifika - atsakovui nusavinus įgytą turtą, pareiškėjai prarado galimybę pradėti ir vystyti verslo idėją, kuri ilgą laiką ateityje būtų užtikrinusi pastovų ir nenutrūkstamą pajamų šaltinį ir orią senatvę, dėl ko pareiškėjai patyrė itin didelę finansinę žalą. Kadangi ekspertas išsamiai pagrindė savo 2-ąją išvadą, kad ginčo objekte buvo ir įmanoma vykdyti pareiškėjų suplanuotą žuvininkystės verslą, visiškai nelogiška ir nepagrįsta teismo išvada, kad nepakanka įrodymų, patvirtinančių žuvininkystės ūkio veiklą apibūdinančioje informacijoje pateiktų duomenų realumą. Ichtiologo V. A. skaičiavimais pareiškėjų biologinio turto, t. y. į Ragožės ežerą įleistos žuvies kiekis ir žuvies rinkos vertė dėl prieaugio būtų net keliolika kartų didesnė nei įžuvinimo metu, taigi racionalu skaičiuoti, kad pareiškėjų minimali negautų pajamų suma yra 36 405 Eur, neskaičiuojant realių galimybių pajamas gauti ir ateityje.
30. Teismas darė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjai nepagrindė byloje surinktais įrodymais ekonominio pobūdžio lūkesčių, betarpiškai susijusių su konkrečių žemės sklypų rinkos verte. Įrodinėdami realų žuvų įsigijimą žuvininkystės ūkiui naudoti Žemės sklype ir aplinkybę dėl ginčo objekto įžuvinimo pareiškėjai teismui pateikė fotonuotraukas dėl įžuvinimo, taip pat šią aplinkybę dėl įžuvinimo ir aplinkos tvarkymo patvirtino 2019 m. balandžio 30 d. teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. Š..
31. Pareiškėjų nuomone, teismas turėjo atsižvelgti, kad ginčo atveju pareiškėjai apskritai nesitikėjo, kad iš jų gali būti atimta nuosavybė, kurią turėjo jau nuo 2008 m., todėl nesąžininga ir neteisinga reikalauti, kad jie pagrįstų visas išlaidas sąskaitomis faktūromis, čekiais, išlaidų kvitais ar kitais mokėjimo dokumentais po tokio ilgo laiko tarpo.
32. Pareiškėjų teigimu, teismas neteisingai nesirėmė eksperto 2-ąją išvada dėl ginčo objekto vertės nustatymo pajamų metodu. Į šią eksperto išvadą teismas turėjo atsižvelgti įvertinęs tiek pareiškėjų nurodytą sklypo įsigijimo tikslą (vykdyti žuvininkystės verslą), tiek paties ežero naudojimo būdą, tiek faktinę situaciją – visą žemės sklypą užima ežeras, todėl objektyviai to sklypo faktinė naudojimo paskirtis yra vandens ūkio. Pareiškėjams abejonių dėl žalos dydžio teisingumo pagal 1-ąją ekspertizės išvadą kelia būtent tai, kad pats teismo ekspertas, spręsdamas dėl rinkos vertės nustatymo taikant lyginamąjį vertės požiūrio metodą, nurodo, kad duomenų bazė yra nepakankama. Tuo tarpu eksperto išvada žemės sklypą vertinant pajamų metodu yra kur kas išsamesnė ir naudota daugiau duomenų, todėl teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimą priteisti jiems žalą būtent pagal eksperto 2-ojoje išvadoje nustatytą objekto rinkos vertę, įvertinant šio sklypo galimas duoti pajamas.
33. Nors vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas vertino, kad priteistinos sumos turėtų būti didinamos po 7 000 Eur kiekvienam pareiškėjui, įvertinus uždelstą laikotarpį, net ir teismo priteista padidinta bendra 60 000 Eur suma (po 30 000 Eur kiekvienam) nepadengia patirtos žalos dėl ežero nusavinimo. Sprendžiant dėl kompensacijos už uždelstą laikotarpį turėtų būti taikomi ne tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet atlygintiną žalos sumą reikėtų indeksuoti. Ginčo atveju teismas galėjo taikyti analogiją ir spręsti dėl indeksacijos, taikomos su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusios žalos, taip pat su gyvybės atėmimu susijusios žalos, atlyginimui, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte. Kadangi 2023 m. indeksas nėra paskelbtas, pareiškėjos galėjo paskaičiuoti indeksuotą kompensacijos sumą tik iki 2022 metų. Taigi net jeigu spręsti, kad priteistina žala lygi rinkos vertei retrospektyvinio vertinimo datai 2017 m. gruodžio 6 d., apskaičiavus taikant lyginamąjį vertės požiūrio metodą, t. y. 46 000 Eur arba 23 000 Eur kiekvienam, pritaikius indeksaciją nuo 46 000 Eur preliminariai galėjo būti priteista 63 588 Eur (2022 m.).
34. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą ir sumažinti pareiškėjams priteistos žalos dydį, taip pat atitinkamai sumažinti priteistinas iš valstybės pareiškėjų naudai bylinėjimosi išlaidas.
35. NŽT pažymi, jog Žemės sklypas negalėjo būti civilinės apyvartos dalyku. Kadangi Lietuvos valstybė, susigrąžinusi Žemės sklypą iš pareiškėjų, neturės galimybės paleisti jo į apyvartą, NŽT nuomone, pareiškėjams priteisiamos kompensacijos dydis turėtų būti atitinkamai sumažinamas. Priešingu atveju atsirastų pernelyg didelė (ypatingai tai pasakytina apie G. Š.) ir objektyviai nepagrįstina disproporcija tarp valstybės patiriamos naudos ir buvusiems Žemės sklypo savininkams mokamos kompensacijos. Be to, priteistina kompensacija turi neprieštarauti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Remiantis turto ekspertizės akto pirmąja išvada, kurioje Žemės sklypo rinkos kaina yra nustatyta remiantis preliminariais panašių vandens telkinių pardavimo sandorių kainų dydžiais, atsakovo nuomone, pareiškėjai (ypatingai G. Š.) nepagrįstai padidintų savo realiai patirtas išlaidas net kelis kartus.
36. Teismas pareiškėjams priteistiną kompensaciją vertino proporcingai prarasto Žemės sklypo turto daliai, t. y. po 1/2 turėto Žemės sklypo, nurodydamas, kad G. Š. už 1/2 dalį Žemės sklypo sumokėta mažesnė suma, nei rinkos kaina, gali būti reikšminga tik vertinant asmenų tarpusavio susitarimo įgyvendinimą, tačiau įrodymų, pagrindžiančių buvusį asmenų tarpusavio susitarimą, į bylą nebuvo pateikta, ši teismo išvada grindžiama tik pačių pareiškėjų paaiškinimais, kurie turi būti vertinami ypatingai kritiškai.
37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Žalos įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Tai reiškia, kad žala gali būti atlyginama tada, kai yra tiksliai nustatyta, pagrįsta ir patvirtinta tai pagrindžiančiais dokumentais (teismo sprendimas, taikos sutartis). Ginčo nagrinėjimas teismuose vyksta nuo 2018 m. lapkričio 13 d. pagal pareiškėjų pateiktą skundą. Šalims nesutariant ir sprendžiant klausimą dėl teisingos kompensacijos dydžio nustatymo, NŽT, atstovaujanti Lietuvos valstybei, neturėjo teisės Teisingumo ministerijai teigti prašymų kompensacijai išmokėti pagal savo nuožiūrą, nesant asmenų sutikimo ar tikslų žalos dydį pagrindžiančių dokumentų. Todėl teismas padarė klaidingą išvadą spręsdamas, kad laikotarpis, kurį truko valstybės institucijos klaidos pastebėjimas, jos ištaisymas ir teisingos kompensacijos pareiškėjams sumokėjimas, yra užtrukęs nepagrįstai ilgą laiką. Atsakovo nuomone, 5 m. laikotarpį užtrukęs teisminis procesas neatsiejamai yra susijęs su pačių pareiškėjų keliamais nepagrįstais reikalavimais dėl kompensacijos, todėl šis laikotarpis neturi būti vertinamas kaip nepagrįstai ilgą laiką užsitęsęs valdžios institucijų padarytos klaidos ištaisymas.
38. NŽT įsitikinimu, apskaičiuojant atlygintinos pareiškėjams žalos dydį turi būti vadovaujamasi pareiškėjų deklaruojamomis išlaidomis, patirtomis įsigyjant Žemės sklypo dalis (t. y. 18 905,65 Eur ir 2 918,02 Eur). Vartotojų kainų pokytis nuo 2009 m. vasario mėn. (kai tarp pareiškėjų buvo sudaryta dalies Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis) iki 2017 m. gruodžio mėn. (kai įsiteisėjo LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1446-261/2017 ir pareiškėjai neteko nuosavybės į Žemės sklypą) sudaro 14,8 proc., todėl P. S. priteistinas 21 703,69 Eur (18 905,65x1,148), o G. Š. – 3 349,89 Eur (2 918,02x1,148) dydžio žalos atlyginimas.
39. Pareiškėjai P. S., A. P. ir L. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, apeliacinį skundą atmesti.
40. Pareiškėjų vertinimu, NŽT apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pareiškėjams priteisus žalos atlyginimą pagal ekspertizės aktu nustatytą ežero rinkos vertę jie nepagrįstai praturtėtų ir padidintų savo realiai patirtas išlaidas net kelis kartus, kadangi teismų praktikoje aiškiai suformuotos taisyklės, kad reikia vertinti žemės sklypo vertę jos nusavinimo metu. Nusavinus ginčo objektą pareiškėjų patirtą žalą sudaro ne tik Žemės sklypo įsigijimo išlaidos, bet ir šio turto vertės prieaugis, kurio dydžio pokytį buvo būtina įvertinti. Be to, pareiškėjai įsigijo Žemės sklypą ketindami įgyvendinti turimą verslo planą.
41. Pareiškėjai kartu su 2019 m. balandžio 30 d. prašymu dėl įrodymų prijungimo papildomai pateikė didesnę nusavinto žemės sklypo vertę patvirtinančius įrodymus - nekilnojamojo turto internetiniame portale aruodas.lt skelbimus dėl parduodamų vandens ūkio paskirties žemės sklypų (ežerų), iš kurių matyti, kad žymiai mažesni už pareiškėjų ežerai, t. y. 2,6 ha ploto 2019 m. buvo pardavinėjami už 105 000–120 000 Eur kainą. Pareiškėjų nuomone, iš jų nusavinto 17,30 ha ploto vandens ūkio paskirties Žemės sklypo kaina buvo žymiai didesnė 2017 m. gruodžio mėn., t. y. nusavinimo metu lyginant su jo įsigijimo kaina. Teikdami skundą pareiškėjai neturėjo galimybės pateikti detalių jų patirtos žalos skaičiavimų dėl Žemės sklypo specifinės paskirties (vandens ūkio), nes tokios paskirties objektų rinkoje nėra daug ir todėl buvo ypač sudėtinga patiems įvertinti tokio sklypo rinkos vertę, buvusią nusavinimo metu, neturint specialių žinių. Dėl šios priežasties skunde tik preliminariai nurodyta pareiškėjų patirta žala, kuri patikslinta vadovaujantis kompetentingo eksperto išvadomis.
42. Pareiškėjų nuomone, atsakovas nepagrįstai reikalauja, kad kompensacija pareiškėjams būtų priteista atsižvelgiant į kiekvieno iš jų deklaruojamų patirtų išlaidų dydį. Pareiškėjų už ežerą sumokėta kaina atitiko tuometinę rinkos kainą, o NŽT nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo ežero rinkos kaina jo įgijimo metu ženkliai skyrėsi nuo pareiškėjų sumokėtos kainos.
43. Pareiškėjai nesutinka su NŽT aiškinimu, kad kompensacija turėtų būti vertinama atsižvelgiant į kiekvieno iš pareiškėjų realiai deklaruojamų patirtų išlaidų dydį. Įvertinus abiejų pareiškėjų pastangas vykdyti bendrą verslą ir jų turimas dalių proporcijas, t. y. po 1/2, teismas teisingai sprendė, kad pareiškėjams priteistina kompensacija dalinama lygiomis dalimis ir toks padalinimas neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Vertinant turto dalies pardavimo pareiškėjui G. Š. aplinkybes, teismas teisingai atsižvelgė į pareiškėjų paaiškinimus, kad sandorio sudarymo dieną 2009 m. vasario 19 d., jau buvo prasidėjusi ekonominė krizė, be to, buvo pareiškėjų tarpusavio susitarimas dėl pareigų, susijusių su vandens telkiniu, pasidalijimo, kas lėmė mažesnę turto pardavimo kainą pareiškėjui G. Š.
44. Sprendžiant dėl priteistino žalos dydžio teismas teisingai atsižvelgė į itin ilgą procesą ir atsakovo elgesį ginčo situacijoje. Akivaizdu, kad abiejų pareiškėjų veiksmai neturėjo jokios įtakos dėl valstybės institucijų klaidos bei tuo pačiu turtinės žalos padarymui / kilimui arba jos padidėjimui. Taigi teismas teisingai sprendė, kad pats atsakovas jau ilgą laiką elgiasi nesąžiningai pareiškėjų atžvilgiu, kadangi apskritai jokia suma pareiškėjams iki šiol nėra išmokėta. Iki šios dienos pareiškėjams nėra atlyginta net ir ta žalos dalis, kurios NŽT bylos nagrinėjimo metu neginčijo.
45. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, atsiliepime į pareiškėjų A. P. ir L. Š. apeliacinį skundą prašo jų apeliacinį skundą atmesti, nurodo, kad palaiko 2023 m. gegužės 22 d. NŽT apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir prašo jį tenkinti.
46. NŽT atsiliepime pažymi, jog teismas aiškiai nurodė priežastis, dėl kurių netikslinga vadovautis ekspertizės akto 2-ąją išvada. Pareiškėjai teigė, kad įsigijus žemės sklypą buvo kuriamas verslo projektas, atliekami įvairaus pobūdžio rinkos tyrimai ir analitiniai skaičiavimai, tvarkoma aplinka, atliekami veiksmai vandens telkinio pagerinimui, įskaitant ir Ragožės ežero įžuvinimą, tačiau į bylą nepateikė jokių realių ir objektyvių duomenų, kurie galėtų neginčijamai pagrįsti galimai vykdytus šiuos pareiškėjų veiksmus. Be to, patys pareiškėjai teismo posėdžio metu pripažino, kad jokie dokumentai, patvirtinantys jų siekį vykdyti komercinę veiklą, nėra išlikę arba jų apskritai nebuvo (pvz., įsigyjant prekes turguje). Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjų pateiktų rašytinių, vaizdinių įrodymų ir žodinių paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti patikimi duomenys. Byloje iš pateiktos rašytinės ūkio veiklą apibūdinančios informacijos pateiktų skaičiavimų, prognozuojamų balansų, sąnaudų ir kitų numatytų sumų nepagrindžia jokie kiti patikimi duomenys. Taip pat ir iš pateiktos vaizdinės medžiagos – fotonuotraukų, kuriose užfiksuoti neaiškioje vietoje ir neaiškiu laiku atliekami minimalūs žuvų įleidimo į ežerą darbai, negalima vienareikšmiškai spręsti, kad: 1) fotonuotraukose yra užfiksuoti būtent Ragožės ežero įžuvinimo darbai; 2) užfiksuoti darbai buvo atliekami nuo 2008 m. iki 2017 m., t. y. laikotarpiu, kai pareiškėjai turėjo nuosavybės teisę į Ragožės ežerą; 3) atliekant užfiksuotus darbus buvo įleidžiamos būtent pareiškėjų nurodytos žuvys ir jų kiekiai. Pareiškėjų pateikta ichtiologo V. A. preliminari išvada apie įveistų žuvų į Ragožės ežerą galimų rezultatų apskaičiavimą, pagal kurį bendra suma yra 36 405 Eur, taip pat yra grindžiama prielaidomis ir parengta remiantis pačių pareiškėjų pateiktais skaičiavimais, kurių nepagrindžia jokie kiti rašytiniai įrodymai. Taigi ekspertizės akto 2-oji išvada, kuri pagrįsta remiantis kitų žuvininkystės ūkiu užsiimančių įmonių veiklos duomenimis ir finansinių rodiklių ataskaitomis, kaip faktas, įrodantis galimybę gauti iš šios veiklos pajamas, jokiu būdu negali pagrįsti pareiškėjų negautas pajamas iš jų tariamos veiklos, o pareiškėjų į bylą teikti įrodymai/skaičiavimai gali parodyti tik preliminariai tikėtiną pajamų gavimą, o ne realiai galimas gauti pajamas.
47. Atsakovo atstovas sutinka, kad žuvininkystės verslas yra reali veikla, galinti duoti pajamas, tačiau vien tikslas ar noras vykdyti verslą žemės sklype neįrodo, jog pareiškėjai ateityje būtų vykdę verslą ir gavę iš to naudos, pajamų ir pelno, juolab, kad byloje nėra patikimų duomenų apie tai, kad apskritai būtų pradėtas komercinės žuvininkystės ir mailiaus auginimo verslas.
48. NŽT teigimu, šioje byloje ir ginčo situacijoje indeksavimas pagal minėto Aprašo nuostatas yra negalimas, nes pagal Aprašą indeksavimas yra taikomas toms periodinėms išmokoms, kai yra priteistos išlaikymo sumos ir su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusios žalos, taip pat su gyvybės atėmimu susijusios žalos, atlyginamos periodinėmis išmokomis.
49. NŽT atkreipia dėmesį, jog Teisingumo ministerija vykdo teismo sprendimus dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo. Tai reiškia, kad žala gali būti atlyginama tada, kai yra tiksliai nustatyta, pagrįsta ir patvirtinta tai pagrindžiančiais dokumentais (teismo sprendimas, taikos sutartis). Nagrinėjamu atveju teisminis ginčo nagrinėjimas vyksta nuo 2018 m. lapkričio 13 d. pagal pareiškėjų pateiktą teismui skundą. Šalims nesutariant ir sprendžiant klausimą dėl teisingos kompensacijos dydžio nustatymo, Tarnyba, atstovaujanti Lietuvos valstybę, neturėjo teisės Teisingumo ministerijai teigti prašymų kompensacijai išmokėti pagal savo nuožiūrą, nesant asmenų sutikimo ar tikslų žalos dydį pagrindžiančių dokumentų, todėl teismas padarė klaidingą išvadą spręsdamas, kad laikotarpis, kurį truko valstybės institucijos klaidos pastebėjimas, jos ištaisymas ir teisingos kompensacijos pareiškėjams sumokėjimas, yra užtrukęs nepagrįstai ilgą laiką. Atsakovo atstovo nuomone, 5 m. laikotarpį užtrukęs teisminis procesas neatsiejamai yra susijęs su pačių pareiškėjų keliamais nepagrįstais reikalavimais dėl kompensacijos, todėl neturi būti vertinamas kaip nepagrįstai ilgą laiką užsitęsęs valdžios institucijų padarytos klaidos ištaisymas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
V.
50. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos atlyginimo pareiškėjams, panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių į Žemės sklypą atkūrimo bei šio sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir pritaikius restituciją.
51. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.
52. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).
53. Tiek pareiškėjai, tiek valstybei atstovaujanti NŽT pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija teigdami, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl padarytos ir priteistinos žalos dydžio. Šie apeliacinių skundų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
53.1. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
53.2. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
53.3. Dėl priteistinos kompensacijos Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimame byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07, par. 66) pažymėjo, kad panašių bylų aplinkybėmis teisinga interesų pusiausvyra paprastai nustatoma, kai asmeniui, kurio turtas nusavinamas, sumokama kompensacija yra pagrįstai susijusi su jo rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu.
53.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, kokia nusavinto turto rinkos vertė buvo 2017 m. gruodžio 6 d., kai įsiteisėjo LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1446-261/2017, kuria pareiškėjų sudarytos Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis, o pareiškėjai įpareigoti Žemės sklypą grąžinti valstybei.
53.5. Iš ekspertizės akto matyti, kad Žemės sklypo rinkos vertė retrospektyvinio vertinimo datai (2017 m. gruodžio 6 d.) apskaičiuota taikant lyginamąjį metodą yra 46 000 Eur. Žemės sklypo vertė 2017 m. gruodžio 6 d., įvertinant šio sklypo galimas duoti pajamas jame vykdant komercinę žuvininkystę ir mailiaus auginimą (t. y. Žemės sklypą vertinant pajamų metodu) yra 105 000 Eur. Žemės sklypo rinkos vertė 2017 m. gruodžio 6 d., palyginant šį žemės sklypą su analogiškais arba panašiais turtais, kuriuose vykdoma (ar gali vykti) komercinės žuvininkystės ir mailiaus auginimo veikla (t. y. Žemės sklypą vertinant lyginamuoju metodu) yra 30 000 Eur.
53.6. Pareiškėjai siekia, kad jiems būtų priteista eksperto nurodyta Žemės sklypo vertė 2017 m. gruodžio 6 d. įvertinant šio sklypo galimas duoti pajamas jame vykdant komercinę žuvininkystę ir mailiaus auginimą, t. y. 105 000 Eur. Pareiškėjai įrodinėjo, kad turėjo daug išlaidų dėl įžuvinimo ir kelio iki ežero sutvarkymo, be to, ketino užsiimti komercine veikla. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje surinkti bei ištirti įrodymai nepatvirtina pareiškėjų nurodomų aplinkybių: patys pareiškėjai teismo posėdžio metu pripažino, kad jokie dokumentai, patvirtinantys jų siekį vykdyti komercinę veiklą, nėra išlikę arba jų apskritai nebuvo (pvz., įsigyjant prekes turguje); pagrįstai kritiškai vertinta Telšių apskrities verslo inkubatoriaus P. S. pateikta ūkio veiklą apibūdinanti informacija, nes byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ūkio veiklą apibūdinančioje informacijoje pateiktų duomenų realumą; pagrįstai kritiškai vertinas ichtiologo V. A. įveistų žuvų į Ragožės ežerą galimų rezultatų apskaičiavimas, nes jo išvados yra grindžiamos prielaidomis, t. y. pačių pareiškėjų pateiktais duomenimis apie įleistų žuvų kiekius, kurių jokie rašytiniai įrodymai nepagrindė. Įvertinus nurodytus įrodymus yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjai savo reikalavimo neįrodė (ABTĮ 56 str. 7 d.).
53.7. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Žemės sklypo rinkos vertei 2017 m. gruodžio 6 d. nustatyti taikytina Eksperto išvadoje atsakant į pirmąjį klausimą nurodyta vertė, jog Žemės sklypo rinkos vertė retrospektyvinio vertinimo datai apskaičiuota taikant lyginamąjį metodą yra 46 000 Eur. Todėl pagrįstai pareiškėjams priteista nurodyto dydžio suma.
53.8. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus NŽT argumentus, nurodytus šios teismo Nutarties 38 punkte, tiesiogiai referuojant į jau minėta EŽTT praktiką (žr., Nutarties 53.3 p.).
54. Vertindama kaip nepagrįstus NŽT argumentus, nurodytus šios Nutarties 34 punkte ir 37 punkte, teisėjų kolegija primena aktualią EŽTT praktiką dėl valstybės pareigų taisant padarytas klaidas.
54.1. Valstybės klaidų taisymo kontekste Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia „gero valdymo“ principo svarbą (paprastai aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) nuostatas (žr., 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą byloje Bogdel prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 41248/06 ir kt.). Nurodytas principas reikalauja, kad spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis, kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir nuosekliai (žr., 2011 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Rysovskyy prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 29979/04, par. 70–71). Gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo (žr., 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje Moskal prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 10373/05, par. 73). Vis dėlto, poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (žr., mutatis mutandis, Pincova ir Pinc prieš Čekijos Respubliką, pareiškimo Nr. 36548/97, par. 58, ECHR 2002‑VIII). Kitaip tariant, valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo (žr., 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Lelas prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 55555/08, par. 74). Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (žr., mutatis mutandis, Pincova ir Pinc, par. 58; 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą byloje Gashi prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 32457/05, par. 40; 2009 m. birželio 11 d. sprendimą byloje Trgo prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 35298/04, par. 67). Klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik valdžios institucijoms uždėti pareigą veikti greitai taisant padarytas klaidas (žr., pvz., Moskal, par. 69), bet ir pareikalauti sumokėti adekvačią kompensaciją ar kitos formos tinkamą reparaciją buvusiam bona fide (geru pasitikėjimu) nuosavybės savininkui (žr., Pincova ir Pinc, par. 53; 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą byloje Toscuta ir kiti prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 36900/03, par. 38).
54.2. Nurodyta EŽTT jurisprudencija suponuoja, kad valstybės padarytos klaidos neigiami padariniai išimtinai tenka valstybei. Klaidos negali būti taisomos asmenų sąskaita, be to, valdžios institucijoms tenka pareiga veikti greitai taisant padarytas klaidas, o dėl nepagrįsto delsimo – pareiga buvusiam bona fide (geru pasitikėjimu) nuosavybės savininkui sumokėti kompensaciją.
54.3. Teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nepagrįstai ilgo valstybės padarytos klaidos taisymo laikotarpio (žr., Nutarties 22 punktą), todėl konstatuoja, kad buvo teisinis pagrindas kompensacijai priteisti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjai savo veiksmais ar neveikimu prisidėjo ilgindami jų teisių gynimo terminus.
55. Teisėjų kolegija kaip iš esmės nepagrįstus atmeta pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus dėl žalos sumos indeksavimo taikant analogiją dėl indeksacijos, taikomos su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusios žalos, taip pat su gyvybės atėmimu susijusios žalos, atlyginimui, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Aprašo 3 punkte. Vadovaujantis CK 1.8 straipsniu, teisinio reguliavimo analogija taikoma tais atvejais, kai ginčo teisiniai santykiai nesureglamentuoti. Šiuo atveju ginčo teisiniai santykiai sureglamentuoti, todėl teisinio reguliavimo analogijos taikymui nėra jokio teisinio pagrindo.
56. Dėl NŽT argumentų, išdėstytų šios Nutarties 36 punkte, kad teismas pareiškėjams priteistiną kompensaciją vertino proporcingai prarasto Žemės sklypo turto daliai, t. y. po 1/2 turėto Žemės sklypo, nurodydamas, kad G. Š. už 1/2 dalį Žemės sklypo sumokėta mažesnė suma, nei rinkos kaina, gali būti reikšminga tik vertinant asmenų tarpusavio susitarimo įgyvendinimą, tačiau įrodymų, pagrindžiančių buvusį asmenų tarpusavio susitarimą, į bylą nebuvo pateikta, ši teismo išvada grindžiama tik pačių pareiškėjų paaiškinimais, kurie turi būti vertinami ypatingai kritiškai. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos jokios G. Š. sąžiningumą paneigiančios aplinkybės, o šioje byloje sprendžiamo ginčo kontekste esminę reikšmę turi ne buvusių bendraturčių tarpusavio susitarimų įrodinėjimas, o nekilnojamojo turto, paimto iš jų, vertė, kuri, kaip jau minėta, įrodyta eksperto išvadų pagrindu.
57. Kiti apeliacinių skundu argumentai arba neturi aiškaus teisinio pagrindimo, arba neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
58. Dėl nurodytų argumentų apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
59. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
60. Pareiškėjai pateikė prašymą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme: pareiškėjui – P. S. 350 Eur, L. Š. 600 Eur ir A. P. 600 Eur teisinei pagalbai apmokėti. Byloje yra pateikti šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai (PVM sąskaitos faktūros ir bankiniai mokėjimo nurodymai), jie neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijos nustatytų dydžių už apeliacinio skundo ir atsiliepimo už apeliacinį skundą parengimą, šios išlaidos yra proporcingos pareiškėjų atstovo suteiktoms paslaugoms, todėl šios išlaidos turi būti atlygintos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų L. Š. ir A. P. (G. Š. teisių perėmėjos) apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjui P. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, priteisti 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Pareiškėjoms L. Š. ir A. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, priteisti po 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Egidijus Šileikis