(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis,

        rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Šilutės būstas“ skundą atsakovei VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Pagėgių savivaldybės administracijai, V. Š., G. R., N. U. (tuo pačiu ir mirusiojo V. U. teisių perėmėjai), P. K., S. Z., J. R., R. R., D. K., K. T., P. M., A. S., D. S., A. S., E. M. dėl sprendimų panaikinimo.

        Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

        Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-9) prašydama:

        1) Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 3R-108(AG-75/04-2017);

        2) Panaikinti VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (toliau – ir Agentūra) 2017 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (4)-B2-849 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ ir bylą nutraukti.

        Prieštaraudama Komisijos sprendimo teisėtumui nurodė, jog Komisijos sprendimas, kuris buvo priimtas netenkinus pareiškėjos skundo dėl Agentūros 2017 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (4)-B2-849 neteisėtumo, priimtas nevertinus pareiškėjos argumentų bei nemotyvuojant, kodėl pareiškėjos argumentai buvo atmesti. Pareiškėjos teigimu, Komisija priimdama sprendimą neatskleidė ginčo esmės, nevertino, ar pareiškėjos veiksmuose buvo neteisėtos veikos sudėties, ar pareiškėja, kaip bendro naudojimo objektų valdytojas ir projektų administratorius, turi pareigą grąžinti valstybės paramą. Pažymėjo, kad Komisija Agentūros sprendimo teisėtumo nevertino ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies aspektu. Pabrėžė, kad nei Agentūros sprendime, kuriuo pareiškėja įpareigota sugrąžinti permokėtas lėšas, nei Komisijos sprendime nėra detalizuota, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pareiškėjos priešingas teisei, kaltas veikimas ar neveikimas, kuriuo būtų pažeisti skundžiamuose sprendimuose nurodyti teisės aktai.

        Pareiškėjos nuomone, nors Agentūros sprendimas buvo pateiktas vykdyti būtent pareiškėjai, tačiau, nagrinėjamos ginčo situacijos kontekste, Agentūros sprendimo gavėjais laikytini namo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas) gyventojai, nes būtent gyventojų teisėms ir pareigoms šis sprendimas daro įtaką. Tuo tarpu Agentūra 2017 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. (4)-B2-849 įteikdama pareiškėjai, kaip atstovui, tokiais veiksmais užkirto kelią tikriesiems šio administracinio akto gavėjams išreikšti pretenzijas, t. y. pateikti skundą, ar kaip kitaip apginti savo teises.

        Pažymėjo, kad pareiškėjai nurodytos grąžinti permokėtos lėšos neatitinka Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 (toliau – ir Taisyklės) 85 punkte įtvirtintai permokėtų lėšų sąvokai. Šioje nuostatoje numatyta, kad permokėtos lėšos, tai lėšos, kurios dėl projekto administratoriaus pateiktų klaidingų duomenų, ar kitų aplinkybių buvo išmokėta per didelė valstybės parama. Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių duomenų, rašytinių įrodymų, taip pat ir Agentūros skundžiamame sprendime nenurodyta, kokius klaidingus duomenis pateikė pareiškėja, ar kokiais veiksmais pažeidė nurodytus teisės aktus. Pareiga išaiškinti visas šias aplinkybes kyla būtent Agentūrai, kaip institucijai, įgyvendinančiai būsto atnaujinimo (modernizavimo) ir efektyvaus būsto naudojimo politiką apskrityse. Šių esminių aplinkybių neištyrimas nulėmė neteisėtų Agentūros ir atitinkamai Komisijos sprendimų priėmimą.

        Pareiškėja prieštaravo, jog ji, kaip projekto administratorius, yra tik bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu pagal pavedimo sutartį veikiantis asmuo, teikiantis projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas. Projekto administratoriui, projekto įgyvendinimo laikotarpiu, mokamas sprendime nurodyto dydžio administravimo mokestis, t. y. mokestis už suteiktas paslaugas. Kaip ir šiuo atveju, Agentūra skundžiamu sprendimu nusprendė susigrąžinti pinigines lėšas, kurios buvo gautos kaip apmokėjimas už suteiktas paslaugas. Projekto administravimas buvo paskirtas tik namo atnaujinimo laikotarpiui, todėl nutraukus namo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą, administravimas pasibaigė, atitinkamai pareiškėjai vėliau nekilo jokie įsipareigojimai. Gyventojams priėmus sprendimą nutraukti projekto įgyvendinimą, t. y. nesutikus patvirtinti patikslinto Investicijų plano, nuo to laiko pareiškėja neatlieka jokių veiksmų. Pagėgių savivaldybės administracijai pateikus pritarimą, namo atnaujinimo modernizavimas buvo nutrauktas. Pareiškėjos nuomone, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, Agentūros sprendimas dėl lėšų susigrąžinimo turėjo būti nukreiptas į namo ((duomenys neskelbtini)) bendrasavininkus.

        Pareiškėja akcentavo, kad ji, kaip administratorius, nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl namo finansavimo būdo, administratorius tik vykdo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Projekto administratorius atstovauja savininkams santykiuose su kitais subjektais išoriniuose santykiuose, tačiau nėra atsakingas už gyventojų asmenines prievoles. Kaip ir šiuo atveju, valstybės paramą gavo namo gyventojai, todėl jiems ir turėtų kilti prievolė grąžinti gautą naudą. Pabrėžė, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog administratorius, atstovaujantis gyventojų interesus, nėra atsakingas už gyventojų asmenines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013).        Pabrėžė, kad šiuo atveju tarp pareiškėjos, kaip projekto administratoriaus ir daugiabučio namo patalpų savininkų susiklostė atstovavimo teisiniai santykiai pavedimo sutarties pagrindu. Pavedimo sutartimi buvo sutarta, kad visas išlaidas, susijusias su atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimu ir įgyvendinimu, įskaitant projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas, atėmus patalpų savininkams suteiktos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) lėšų dalį, apmoka patalpų savininkai (Pavedimo sutarties 1.2.3. punktas). Taigi ši nuostata tik patvirtina, kad nutraukus namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą, pavedimo sutartis tapo negaliojanti, o patalpų savininkams, tačiau ne administratoriui, tenka pareiga sugrąžinti permokėtą lėšų dalį.

        Pareiškėja taip pat nurodė, kad tiek Komisija, tiek Agentūra priimtuose sprendimuose nepagrįstai remiasi Taisyklių 85 punkto nuostata, galiojusia sprendimo sustabdyti projekto įgyvendinimą metu, reglamentuojančia paramos susigrąžinimą tuo atveju, kai per nustatytą terminą projektas nėra įgyvendinimas. Pareiškėjos teigimu, namo butų ir kitų patalpų savininkai dalyvauti namo atnaujinimo programoje sutiko dar 2013 metais, kai ši Taisyklių nuostata nenumatė permokėtų lėšų grąžinimo atvejo, kuomet projektas neįgyvendintas per nustatytą terminą. Šiuo aspektu pažymėjo, kad šiuo atveju neturėtų būti taikomos vėliau įsigaliojusios Taisyklių nuostatos.

Atsakovė VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra atsiliepimo (b. l. 25-29) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

        Pažymėdama faktines ginčo situacijos aplinkybes nurodė, kad Agentūra 2013 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. BETA-2-703 suderino Pagėgių rajono savivaldybės administracijos pateiktą investicinį planą. Pagėgių rajono savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratoriumi buvo paskirtas UAB „Šilutės būstas“, kuris vykdo daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimo – techninės priežiūros eksploatavimo administravimą Pagėgių savivaldybėje. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) , butų ir patalpų savininkai, protokoliniu sprendimu patvirtino B indeksu (II paketas 329 930 Lt) pažymėtą investicijų planą ir nustatė, kad visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicija), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai, taip pat buvo nuspręsta, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas, jo įgyvendinimas, vadovaujantis investicijų planu, pavedamas UAB „Šilutės būstas“. Projekto administratorius skelbė rangos darbų su projektavimu konkursus, tačiau rangos darbai su projektavimu nebuvo nupirkti. Agentūrai 2015 m. sausio 27 d. buvo pateiktas Pagėgių savivaldybės patikslintas investicijų planas derinimui. Agentūra 2015 m. vasario 5 d. raštu Nr. (4)-B2.1-819 pritarė investicijų planui, tačiau investicijų planui nepritarė namo gyventojai ir jo nepatvirtino.

        Projekto administratorius Agentūrai pateikė 2014 m. lapkričio 4 d., 2015 m. balandžio 20 d., 2015 m. rugpjūčio 19 d., 2015 m. rugpjūčio 19 d., 2015 m. gruodžio 29 d. ir 2015 m. spalio 28 d. prašymus Nr. 2, kuriais prašė apmokėti projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas, patirtas periodiškai laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Agentūra pervedė suteiktą valstybės paramą į projekto administratoriaus atsiskaitomąją sąskaitą. Pažymėjo, kad pagal tuo metu galiojusių Taisyklių 38 punktą projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas sudarė lėšos už Taisyklių 5 punkte nurodytų administratoriaus pareigų vykdymą apmokėti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 290 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1725 „Dėl valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklių patvirtinimo ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų didžiausios mėnesinės įmokos nustatymo“ pakeitimo“, buvo papildytas Taisyklių 85 punktas, nurodant, kad projekto neįgyvendinus per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį, Agentūra priima sprendimą dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo. Taigi Projekto administratorius turėjo informuoti butų ir kitų patalpų savininkus, kad valstybės parama bus teikiama tik iki galo įgyvendinus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Projekto administratorius savo iniciatyva nutraukęs projekto įgyvendinimą prisiima prievolę grąžinti visą suteiktą valstybės paramą.

        Nesutiko su pareiškėjos argumentais dėl netinkamo subjekto, grąžinti išmokėtą valstybės paramą, pasirinkimo. Šiuo aspektu nurodė, jog namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, būtent projekto administratoriui buvo pavestas projekto įgyvendinimas. Tarp projekto administratoriaus ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objekto valdytojo, veikiančio pagal Jungtinės veiklos sutartį, buvo sudaryta Pavedimo sutartis, kurios 2 skyriuje suformuotas privalomasis nurodymas – įvykdyti jam duotą pavedimą pagal sutartį, vadovaujantis gyventojų patvirtintu investiciniu planu. Atsakovė, remdamasi Pavedimo sutarties 2.6 papunkčiu, taip pat šios sutarties nuostata, kurioje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas nors ir turi teisę vienašališkai nutraukti Pavedimo sutartį, tačiau apie tai turėtų būti informuota Agentūra, pažymėjo, jog neturi duomenų apie tai, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas būtų nutraukęs Pavedimo sutartį ir po šios sutarties nutraukimo būtų prisiėmęs projekto administratoriaus įsipareigojimus. Atsakovės teigimu, nors pareiškėja įrodinėja, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatvirtindami patikslinto investicijų plano nutraukė projekto įgyvendinimą, tačiau patikslinto investicijų plano nepatvirtinimas, kuris buvo priimtas 2015 m. vykusio susirinkimo metu, neatšaukia dar 2013 m. spalio 29 d. protokoliniu sprendimu patvirtinto investicijų plano galiojimo. Pabrėžė, jog projekto administratorius, nutraukdamas projekto įgyvendinimą savo iniciatyva, prisiima visus teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus, reglamentuojančius daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą) bei paramos grąžinimą neįgyvendinus projekto. Atsakovės nuomone, Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis, tinkamai pasirinko subjektą, atsakingą už išmokėtos paramos grąžinimą neįgyvendinus projekto per Taisyklėse numatytą terminą.

        Dėl pareiškėjos argumentų, kad Agentūra nepagrįstai vadovaujasi teisės akto redakcija, kuri buvo priimta vėliau, nei gyventojai nusprendė dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje nurodė, kad Taisyklių 85 punkto nuostata dėl lėšų grąžinimo galiojo ir tuo metu, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai patvirtino investicijų planą. Taisyklių 85 punkto nuostata, galiojanti skundžiamo sprendimo priėmimo metu, praplėtė šios nuostatos formuluotę, įtvirtinant, kad lėšos turėtų būti grąžinamos ir tuo atveju, jei projektas neįgyvendinamas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo terminą.

        Apibendrindami nurodė, kad Projekto administratoriui neįgyvendinus projekto per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo terminą, Projekto administratoriui neatlikus Taisyklių 5 punkte nustatytų funkcijų bei savo iniciatyva nutraukus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą, valstybės parama negalėjo būti suteikta, nes projektas nebuvo įgyvendintas. Daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą) reglamentuojantys teisės aktai nenumato galimybės valstybės lėšomis kompensuoti neįgyvendinto projekto išlaidų. Net ir tuo atveju, jei teisės aktai tiesiogiai nenumatė galimybės valstybės lėšomis kompensuoti neįgyvendinto projekto išlaidas, priešingas vertinimas paneigtų pačią valstybės paramos skyrimo esmę, jog parama skiriama tik numatytiems tikslams pasiekti.

Tretieji suinteresuoti asmenys byloje atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus bei šalių paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus bei teismų praktiką,

k o n s t a t u o j a:

Byloje ginčas keliamas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 3R-108(AG-75/04-2017) ir VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra 2017 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (4)-B2-849 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

        Administracinės bylos bei Komisijos bylos medžiaga nustatyta, kad Agentūra 2013 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. BETA-2-703, vadovaudamasi Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677 (toliau – ir Aprašas), suderino daugiabučių namų, tame tarpe ir namo, adresu: (duomenys neskelbtini), investicijų planą (Komisijos byla, b. l. 105–106). Namo investicijų planu buvo suderinta numatomų įgyvendinti atnaujinimo (modernizavimo) priemonių skaičiuojamoji kaina: I paketas – 561 370 Lt, II paketas – 329 930 Lt.

        Pagėgių savivaldybės taryba 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. T-193 nusprendė patvirtinti Pagėgių savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą (toliau – ir Programa, Komisijos byla, b. l. 92–93, 94–98). Programos paskirtis – atkurti ir pagerinti Pagėgių savivaldybėje esančių daugiabučių namų technines ir energetines normatyvines savybes. Programos įgyvendinimo administratoriumi paskirta UAB „Šilutės būstas“.

        Daugiabučio namo, adresu: (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo 2013 m. spalio 29 d. protokolu namo butų savininkų balsų dauguma buvo nuspręsta pasirinkti II paketą. Protokolu taip pat buvo nuspręsta, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas ir (ar) jo įgyvendinimas ir (ar) finansavimas, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, pavedamas UAB „Šilutės būstas“ (Komisijos byla, b. l. 101–103).

        Tarp daugiabučio namo, adresu: (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytojo ir UAB „Šilutės būstas“ 2013 m. spalio 29 d. buvo sudaryta Pavedimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Šilutės būstas“ pavesta namo gyventojams atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su projekto įgyvendinimu (Komisijos byla, b. l. 37–41).

        UAB „Šilutės būstas“ 2014 m. organizavo rangos darbų konkursus (Komisijos byla, b. l. 53-56), tačiau negavus nei vieno rangos darbų pasiūlymo, su 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu kreipėsi į Agentūrą dėl Investicijų plano paslaugų pirkimui tikslinimo bei leidimo pirkti Investicijų plano paslaugas iš to paties tiekėjo (neskelbiamų derybų būdu) (Komisijos byla, b. l. 43).

        Agentūra 2015 m. vasario 5 d. raštu Nr. (4)-B2.1-819 pritarė pakoreguotam daugiabučio namo, adresu: (duomenys neskelbtini), projekto investicijų planui (Komisijos byla, b. l. 124–125).

        Daugiabučio namo adresu: (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai susirinkimo 2015 m. spalio 1 d. protokolu nusprendė nepritarti patikslintam investicijų planui (Komisijos byla, b. l. 50–52).

        Pareiškėja kreipėsi į Agentūrą dėl administravimo išlaidų apmokėjimo su prašymais: 2014 m. lapkričio 4 d. prašymu Nr. 2 už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. (Komisijos byla, b. l. 107–110, 111), 2014 m. lapkričio 4 d. prašymu Nr. 3 už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. (Komisijos byla, b. l. 112–115, 116), 2015 m. balandžio 20 d. prašymu Nr. U0113604 už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (Komisijos byla, b . l. 126–127, 128), 2015 m. balandžio 20 d. prašymu Nr. U0113600 už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (Komisijos byla, b . l. 132–133, 134), 2015 m. rugpjūčio 19 d. prašymu Nr. U0120826 už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. (Komisijos byla, b. l. 143–144, 145), 2015 m. spalio 28 d. prašymu Nr. U012779 už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. (Komisijos byla, b. l. 147–149, 150), 2015 m. gruodžio 29 d. prašymu Nr. U0132401 už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. (Komisijos byla, b. l. 152–154, 155).

        Agentūra 2015 m. sausio 28 d. raštu Nr. (4)-B2.1-501 Komisijos byla, b. l. 121–122), 2015 m. birželio 29 d. raštu Nr. (4)-B 2.1-4332 (Komisijos byla, b. l. 138–139), 2015 m. spalio 13 d. raštu Nr. (4)-B2.1-7283 (komisijos byla, b. l. 142–143), 2015 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (4)-B2.1-9712 (Komisijos byla, b. l. 146) ir 2016 m. kovo 15 d. raštu Nr. (4)-B2.2-2335 (Komisijos byla, b. l. 151) informavo administratorių apie valstybės paramos suteikimą butų ir kitų patalpų savininkams už projekto įgyvendinimo administravimą ir suteiktos valstybės paramos pervedimą į projekto administratoriaus atsiskaitomąją sąskaitą.

        Agentūra 2017 m. sausio 12 d. raštu Nr. (3)-B2-281 kreipėsi į UAB „Šilutės būstas“ dėl tolimesnės veiklos, įgyvendinant projektą, vykdymo, pasibaigus Taisyklių 6 punkte nustatytam terminui (Komisijos byla, b. l. 156–157).

        Agentūra, nustačiusi, kad vykdomas projektas nebuvo įvykdytas per Taisyklių 6 punkte nustatytą terminą, 2017 m. vasario 2 d. priėmė sprendimą Nr. (4)B2-849 dėl permokėtų lėšų grąžinimo (Komisijos byla, b. l. 158–159).

        UAB „Šilutės būstas“ 2017 m. kovo 21 d. raštu Nr. SB-RS-17-0139 Agentūrą informavo, jog daugiabučio namo, adresu: (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai nepasitvirtino investicinių planų, todėl renovacijos procesas nutrauktas (Komisijos byla, b. l. 160).

Pareiškėja nesutikdama su Agentūros 2017 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (4)B2-849, 2017 m. kovo 6 d. skundu kreipėsi į Komisiją. Skundas Komisijoje buvo gautas 2017 m. kovo 13 d. (Komisijos byla, b. l. 1). 2017 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. 2R-79 (4R-122), Komisija nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti (Komisijos byla, b. l. 9-10).

2017 m. balandžio 3 d. Komisijoje buvo gautas pareiškėjos 2017 m. kovo 28 d. prašymas dėl skundo trūkumų šalinimo bei procesinio termino skundui pateikti atnaujinimo (Komisijos byla, b. l. 12-14) bei tos pačios dienos patikslintas skundas (Komisijos byla, b. l. 19-26), kuris Komisijoje buvo priimtas.

2017 m. gegužės 2 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. 3R-108 (AG-75/04-2017), kuriuo pareiškėjos skundą dėl Agentūros 2017 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (4)-B2-849 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos byla, b. l. 171-172). Šiame sprendime Komisija, be kita ko, nurodė, kad pagal aktualų teisinį reguliavimą Agentūra gali priimti sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo, kai parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams negalėjo būti suteikta, nes daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas neįgyvendintas per teisės aktuose nustatytą terminą ir (arba) neįvykdytos teisės aktuose nustatytos paramos gavimo sąlygos, t. y. nepasiektas projekto įgyvendinimo tikslas (ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė bei skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą nesumažinamos ne mažiau kaip 20 procentų). Komisija taip pat pažymėjo, kad kadangi projektas įgyvendintas nebuvo, skundžiamas sprendimas susigrąžinti permokėtas paramos lėšas pagrįstai adresuotas pareiškėjai, kaip teisėtai naudos gavėjų atstovei. Tarp pareiškėjos ir daugiabučio namo patalpų savininkų susiklostę pavedimo teisiniai santykiai yra civilinės teisės reguliavimo sritis (CK 6.756 – 6.765 str.). Todėl įgaliotojo (butų patalpų savininkų) atsakomybės, galimos pareigos pareiškėjai atlyginti (įgaliotiniui) nuostolius, kuriuos ji patyrė vykdant pavedimą, klausimai nėra šio ginčo dalykas bei jų nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai. Pagal pareiškėjos išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadai, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamų reikalavimų.

Pareiškėja prieštaraudama dėl Komisijos 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. 3R-108(AG-75/04-2017) bei Agentūros 2017 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. (4)-B2-849 teisėtumo, su skundu kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas nustato inter alia valstybės paramos teikimo butų ir kitų patalpų savininkams, bendrojo naudojimo objektų valdytojams (administratoriams) daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) sąlygas ir tvarką. Pagal šio įstatymo 13 straipsnį: Valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, be kita ko, kompensuojant atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) įgyvendinimo administravimo išlaidas, jeigu jas butų ir kitų patalpų savininkai apmokėjo savo ar skolintomis lėšomis (1 dalis 2 punktas); valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles tvirtina Vyriausybė (7 dalis); Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą administruoja Vyriausybės įsteigta viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, kurios veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, kuri administruoja ir teikia valstybės paramą, be kita ko, kompensuojant atnaujinimo (modernizavimo) projekto (ar jo dalies) įgyvendinimo administravimo išlaidas, jeigu jas butų ir kitų patalpų savininkai apmokėjo savo lėšomis (8 dalies 3 punktas). Pagal šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį sprendimą dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo butų ir kitų patalpų savininkai priima balsų dauguma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka.

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros, valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo išlaidų apmokėjimo savivaldybėms, savivaldybių programų įgyvendinimo administratoriams ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams sąlygas ir tvarką nustato Taisyklės (Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 708 pakeistų Taisyklių redakcija), kurių V skyriuje, be kita ko, nustatyta, kad: Butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems projektą, teikiama valstybės parama kompensuojant nutarime nustatyto dydžio projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas ar jų dalį, jeigu projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas butų ir kitų patalpų savininkai apmokėjo savo lėšomis (36 punktas); projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos kompensuojamos nuo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo įgyvendinti projektą priėmimo ir projekto įgyvendinimo administravimo paslaugos dydžio patvirtinimo dienos iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip 3 metus (38 punktas); projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos apmokamos kas 3 mėnesius atitinkamai nuo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) priėmimo dienos, jeigu šiame sprendime nenustatyta kitaip, už faktiškai suteiktas paslaugas (40 punktas); dėl projekto įgyvendinimo administravimo išlaidų apmokėjimo arba kompensavimo Projekto administratorius kreipiasi į Agentūrą, pateikdamas jos nustatytos formos prašymą (41 punktas) ir kartu pateikia ir butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) protokolo, kuriame nurodytas butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintas projekto įgyvendinimo administravimo mėnesinės įmokos dydis, kopiją (42.1 punktas).

Taisyklių 85 punkte (Vyriausybės 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 1141 pakeistų Taisyklių redakcija) nustatyta, kad jeigu paaiškėja, kad Projekto administratorius teisei į valstybės paramą ir valstybės paramos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, arba kitų aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus), arba valstybės parama negalėjo būti suteikta, arba butų ir kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo nuosavybės teise priklausančiame bute ar kitose patalpose, neinformavo Projekto administratoriaus apie nuosavybės teise jiems priklausančiuose butuose ir kitose patalpose jų vykdomą ūkinę veiklą arba pateikė klaidingą informaciją, arba savivaldybė, įstatymų nustatyta tvarka privatizavusi (perleidusi) nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas, apie šį faktą neinformavo Agentūros ir dėl to valstybės parama kreditui ir palūkanų įmokoms sumokėti nuo šių gyvenamųjų patalpų privatizavimo (perleidimo) dienos išmokėta neteisėtai, arba projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo. Apie tai ji raštu praneša finansuotojui, jeigu suteiktas lengvatinis kreditas, Projekto administratoriui, savivaldybei ir (ar) atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkams. Projekto administratorius ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkai privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos pervesti Agentūros sprendime dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo nurodytą sumą į Agentūros pranešime nurodytą sąskaitą. Per nustatytą laiką negrąžinta išmokėta ir (ar) permokėta suma iš Projekto administratoriaus ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkų išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėja iš esmės neginčija, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo įgyvendintas per teisės aktuose nustatytą terminą ir neįvykdžius Taisyklių 2 punkto sąlygų. Savo reikalavimus grindžia argumentu, kad Agentūros apskaičiuota permokėta valstybės paramos suma turi būti pervesta į Agentūros sąskaitą iš namo savininkų, o ne iš pareiškėjos.

Teismas nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija.

Kaip nustatyta byloje, Agentūra suderino daugiabučių namų, tame tarpe ir namo, adresu: (duomenys neskelbtini), investicijų planą. Pagėgių savivaldybės taryba patvirtino Programą atkurti ir pagerinti Pagėgių savivaldybėje esančių daugiabučių namų technines ir energetines normatyvines savybes. Programos įgyvendinimo administratoriumi paskyrė UAB „Šilutės būstas“. Namo savininkų susirinkimo 2013 m. spalio 29 d. protokolu butų savininkų balsų dauguma buvo nuspręsta pasirinkti II paketą, taip pat pavedė UAB „Šilutės būstas“ namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimą ir administravimą ir (ar) jo įgyvendinimą ir (ar) finansavimą, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu. Tarp namo savininkų ir UAB „Šilutės būstas“ 2013 m. spalio 29 d. buvo sudaryta Pavedimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Šilutės būstas“ pavesta namo gyventojams atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su projekto įgyvendinimu. UAB „Šilutės būstas“ organizavo rangos darbų konkursus, tačiau negavo reikalavimus atitinkančių pasiūlymų. Pagėgių savivaldybė (investicijų plano užsakovas) atsisakė sudaryti Investicijų plano tikslinimo sutartį, todėl pareiškėja pasiūlė Pagėgių savivaldybei nutraukti namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto vykdymą. Agentūra pagal pareiškėjos prašymus 2015 m. pervedė į jos atsiskaitomąją sąskaitą suteiktos valstybės paramos sumas administravimo išlaidoms apmokėti. Agentūra 2017 m. sausio 12 d. kreipėsi į UAB „Šilutės būstas“ dėl tolimesnės veiklos įgyvendinant projektą ir buvo informuota, kad namo savininkai nepasitvirtino Investicinio plano, renovacijos projektas nutrauktas. Agentūra, atsižvelgdama, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą terminą ir neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos skundžiamu sprendimu paprašė UAB „Šilutės būstas“ grąžinti permokėtą valstybės paramos sumą.

Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad Agentūra 2016 m. kovo 15 d. raštu Nr. (4)-B2.2-2335 (Komisijos byla, b. l. 151) taip pat buvo informavusi administratorių ne tik apie valstybės paramos suteikimą butų ir kitų patalpų savininkams už projekto įgyvendinimo administravimą ir suteiktos valstybės paramos pervedimą į projekto administratoriaus atsiskaitomąją sąskaitą, bet ir apie tai, kad projekto neįgyvendinus per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį, bus taikomas Taisyklių 85 punktas, ir Agentūra priims sprendimą dėl lėšų sugrąžinimo. Taigi pareiškėja negalėjo nežinoti, kad projekto neįgyvendinimas suponuoja pareigą grąžinti permokėtas valstybės paramos lėšas. Priešingas lūkestis pareiškėjai negalėjo susiformuoti, jis ir negalėtų būti pagrįstas ar ginamas teisės.

Kaip minėta, pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 dalies 8 punktą Agentūra administruoja Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą, Agentūros veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Ši įstaiga atlieka šias funkcijas: 1) vertina savivaldybių programų atitiktį Vyriausybės patvirtintai Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai; 2) vykdo atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūrą; 3) administruoja ir teikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės paramą (išskyrus lengvatinių kreditų teikimą ir kredito ir palūkanų apmokėjimą už nepasiturinčius gyventojus); 4) teikia nereikšmingą pagalbą; 5) konsultuoja daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) proceso dalyvius (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, bendrojo naudojimo objektų valdytojus, savivaldybes ir savivaldybių programų įgyvendinimo administratorius) daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) ir valstybės paramos teikimo klausimais, organizuoja visuomenės informavimą, švietimą ir mokymą; 6) organizuoja Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo stebėseną.

Įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Agentūra, vykdydama Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo administravimą, veikia kaip administracinių teisinių santykių dalyvis.

Iš minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto yra matyti, kad Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos yra priskiriamos prie valstybės paramos.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp pareiškėjos ir namo savininkų buvo sudaryta Pavedimo sutartis, kuria UAB „Šilutės būstas“ įsipareigojo namo gyventojams atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Konstatuotina, kad šios sutarties pagrindu tarp šalių yra susiklostę sutartiniai (civiliniai) teisiniai santykiai. Tuo tarpu tarp pareiškėjos ir Agentūros, vykdančios Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo administravimą, – administraciniai teisiniai santykiai. Namo savininkų su Agentūra tiesiogiai nesieja nurodyti teisiniai santykiai. Agentūra valstybės paramą namo savininkams teikė per UAB ,,Šilutės būstas“. Į Agentūrą dėl valstybės paramos projekto ar jo dalies apmokėjimo/kompensavimo kreipėsi būtent UAB ,,Šilutės būstas“, o ne atskirai kiekvienas namo savininkas. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB ,,Šilutės būstas“ savo iniciatyva nutraukė projekto įgyvendinimą grįsdama, kad namo savininkai nepatvirtino investicijų plano. Teismo vertinimu, investicijų planas buvo patvirtintas 2013 m. spalio 29 d. namo savininkų protokoliniu sprendimu. Byloje nėra pateikta įrodymų apie priimtą namo savininkų sprendimą nutraukti projekto įgyvendinimą. Teismo vertinimu, UAB ,,Šilutės būstas“ nutraukdama projekto įgyvendinimą savo iniciatyva turi prisiimti visus sutartinius įsipareigojimus taip pat visus įsipareigojimus nustatytus teisės aktuose, reglamentuojančiuose daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą).

Teismas, išanalizavęs visą byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Agentūra susieta administraciniais teisiniais santykiais būtent su UAB ,,Šilutės būstas“, o ne su namo savininkais, nustačiusi, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo įgyvendintas per teisės aktuose nustatytą terminą ir nebuvo įvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos paramos gavimo sąlygos, pagrįstai permokėtą valstybės paramos sumą nusprendė susigrąžinti iš UAB ,,Šilutės būstas“. Atsižvelgus į nustatytą, darytina išvada, kad Agentūros 2017 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. (4)-B2-849 „Dėl permokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

Dėl pareiškėjos argumento, kad Agentūra vadovavosi teisės akto redakcija, kuri buvo priimta vėliau, nei gyventojai nusprendė dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje, pažymėtina, kad Taisyklių 85 punkto nuostata grąžinti permokėtas lėšas galiojo ir tuo metu, kai namo savininkai patvirtino investicijų planą, tik šiek tiek kitaip suformuluota. Teismas sutinka su Komisijos išvada, kad tai, jog 2013 m. galiojusioje Taisyklių redakcijoje tiesiogiai nebuvo nustatyta, kad parama susigrąžinama tuo atveju, jei projektas neįgyvendinamas per nustatytą terminą (neįvykdžius Taisyklių 2 punkto sąlygų), nereiškia, kad valstybės parama neturi būti susigrąžinta. Priešingas aiškinimas (laikant, jog apmokėjus projekto dalies parengimo ir jo įgyvendinimo administravimo išlaidas, tačiau faktiškai projekto neįgyvendinus, apmokėtų valstybės paramos lėšų susigrąžinti negalima) paneigtų pačią valstybės paramos skyrimo esmę, jog parama skiriama būtent numatytiems tikslams (daugiabučio namo sąnaudų sumažinimui) pasiekti, bei sudarytų galimybę asmenims, šių tikslų nepasiekus, nepagrįstai naudotis valstybės paramos lėšomis.

Šiame kontekste teismas norėtų atkreipti nagrinėjamos bylos proceso šalių dėmesį į tai, kad siekdamas priimti kuo teisingesnį sprendimą byloje, teismas detaliai analizavo visus proceso šalių argumentus bei pateiktus įrodymus, visapusiškai nagrinėjo teisės aktus ir tiesiogiai bei netiesiogiai su byla susijusią administracinių teismų bei bendrosios kompetencijos teismų praktiką, ir rimtai svarstė kelis alternatyvius sprendimo variantus. Teisėjų tarybos patvirtintuose Rekomenduojamuose teismų procesinių sprendimų kokybės standartuose, siekiant kuo didesnio teismų priimamų sprendimų skaidrumo, teismams yra rekomenduojama šią aplinkybę nurodyti priimamuose sprendimuose (Standartų 3.5 punktas). Teismas toliau labai detaliai nenurodys, kokius konkrečiai alternatyvius sprendimo variantus teismas rimtai svarstė, tačiau trumpai paminėtina, jog jų esmė bei visi galimi „už“ ir „prieš“ svėrimai, buvo susiję su jau nurodytu proceso šalis (pareiškėją, atsakovą, trečiuosius suinteresuotus asmenis) siejančių teisinių santykių identifikavimu, teisinės loginės grandinės nustatymu, kuris iš subjektų yra tinkamas ir privalo grąžinti pagal projektą išmokėtas lėšas. Teismo sprendimą galutinai nulėmė subjektų, kuriuos sieja civiliniai ir/ar administraciniai teisiniai santykiai identifikavimas ir su tuo susijusios administracinėje byloje nustatytos ginčo ribos. Nagrinėjamu atveju teismas yra saistomas byloje analizuojamiems teisiniams santykiams aktualių administracinės teisės normų. Šiame kontekste teismas ir sprendė klausimą, ar projekto administravimo išlaidos, kaip valstybės permokėtos lėšos, yra apskritai grąžintinos Agentūrai, esant neįgyvendintam projektui ir jeigu taip, tai kas yra tinkamas subjektas nurodytoms lėšoms grąžinti – gyventojai, ar namo modernizavimo projekto administratorius.

Taigi teismas, siekdamas nustatyti, ar byloje skundžiami aktai (Komisijos 2017 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. 3R-108(AG-75/04-2017) ir Agentūros 2017 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. (4)-B2-849) buvo priimti teisėtai ir pagrįstai, pirmiausia privalėjo identifikuoti, kokie teisės aktai reguliuoja ginčo teisinius santykius. Visi pareiškėjos inicijuoto teisinio ginčo argumentai yra nukreipti į siekį įrodyti, kad Agentūros reikalaujamas sugrąžinti permokėtas valstybės paramos lėšas 1 787,61 Eur sumai, turėtų grąžinti namo savininkai kaip galutiniai naudos (paramos namui modernizuoti) gavėjai, o ne namo bendrojo naudojimo objektų administratorius ar projekto administratorius, t. y. pareiškėja. Tokias savo išvadas pareiškėja kildina iš šiame sprendime aukščiau nurodytos faktinių įvykių sekos bei teisinių argumentų, jog tarp pareiškėjos ir namo gyventojų pagal Pavedimo sutartį susiklostę teisiniai santykiai nutrūko, kai namo gyventojai, nepatvirtinę patikslinto investicijų plano, nutraukė namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, projekto administratorius neprivalo įvykdyti savininkų prievolių nutraukus projekto įgyvendinimą. Galiausiai, Pavedimo sutartyje (1.2.3. punkte) buvo aiškiai numatyta, kad projekto administravimo išlaidas, atėmus valstybės paramos lėšų dalį, apmoka patalpų savininkai.

Kaip matyti, tokiu būdu pareiškėja laikosi nuostatos, kad ginčo teisiniai santykiai yra kompleksinio pobūdžio, kadangi yra reglamentuojami tiek viešosios teisės, tiek ir privatinės teisės aktais, ginčo teisiniams santykiams yra aktuali tiek specializuotų administracinių teismų, tiek ir bendrosios kompetencijos teismų praktika. Iš esmės sutiktina su pareiškėjos pozicija, jog nors nagrinėjamu atveju yra kilęs administracinis ginčas ir taikomos viešosios teisės aktų nuostatos, bet yra galimas ir privatinės teisės normų subsidiarus taikymas. Tačiau pažymėtina, jog ši taisyklė galioja tik tuo atveju, jeigu viešosios teisės normomis nagrinėjami teisiniai santykiai nėra reguliuojami (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad privatinės teisės normų taikymas administraciniams teisiniams santykiams nereiškia, jog pasikeičia nagrinėjamų teisinių santykių pobūdis, t. y. jie netampa privatiniais teisiniais santykiais.

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalis), todėl ir konkrečioje nagrinėjamoje byloje teismui kyla pareiga identifikuoti aiškias ginčo ir savo kompetencijos ribas bei išspręsti tarp šalių kilusį ginčą viešojo administravimo srityje, nagrinėjamu atveju būtent ištirti skundžiamų individualių Agentūros ir Komisijos aktų teisėtumą bei pagrįstumą (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, VAĮ 8 straipsnis).

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje tarp pareiškėjos ir namo butų ir kitų patalpų savininkų (gyventojų) yra susiklostę pirmiausia privatinės teisės reglamentuojami santykiai (CK 4.85, 6.756 – 6.765, straipsniai) ir negali būti aiškinama taip, jog viešosios teisės reglamentuojami santykiai būtų atsiradę tarp Agentūros ir namo butų bei kitų patalpų savininkų. Iš bylos medžiagos (pvz., Komisijos byla, b. l. 37) yra matyti, kad 2009 m. spalio 29 d. tarp namo butų ir kitų patalpų savininkų buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, todėl nurodyti namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip šios sutarties dalyviai, yra namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Būtent namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (įgaliotojas) 2013 m. spalio 29 d. su pareiškėja (įgaliotiniu) ir sudarė Pavedimo sutartį. Šia sutartimi įgaliotojas pavedė įgaliotiniui atlikti visus pavedimo sutartyje nurodytus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu (pavedimo sutarties 1.1. punktas). Šalys susitarė, kad už atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo administravimą projekto įgyvendinimo laikotarpiu įgaliotiniui mokamas administravimo mokestis (pavedimo sutarties 1.2.1. punktas), o projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas apmoka patalpų savininkai (pavedimo sutarties 1.2.3. punktas). Minėta, kad Agentūra suteikė valstybės paramą butų ir kitų patalpų savininkams atlygindama gyventojams projekto administravimo išlaidas ir suteiktą valstybės paramą už projekto įgyvendinimo administravimą pervedė į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Pažymėtina, kad Pavedimo sutarties sudarymo su pareiškėja momentu namo butų ir kitų patalpų savininkai, būdami jungtinės veiklos sutarties dalyviais, veikė kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Pareiškėja Pagėgių savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. T-193 buvo paskirta ne namo bendrojo naudojimo objektų valdytoju (CK 4.84 straipsnis), o Pagėgių savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratoriumi (Komisijos byla, b. l. 92). Būtent namo butų ir kitų patalpų savininkai 2013 m. spalio 29 d. balsuodami susirinkime (Komisijos byla, b. l. 32) ir tos pačios dienos minėta Pavedimo sutartimi, paskyrė pareiškėją namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratoriumi. Projekto administratorius veikia ne savo naudai, o namo butų ir kitų patalpų savininkų naudai, jų vardu sudaro sutartis, būtinas namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimui ir įgyvendinimui finansuoti pagal Vyriausybės patvirtintas Taisykles (2013 m. spalio 29 d. susirinkimo protokolo 4 punktas, Pavedimo sutarties C, 1.1 punktai). Todėl namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo ir projekto administratoriaus, veikiančio pagal su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyviais sudarytą Pavedimo sutartį dėl namo atnaujinimo projekto administravimo, santykiams yra taikomos tiek privatinės teisės, tiek viešosios teisės normos.

Sutiktina su pareiškėjos pozicija, kad projekto administratorius pats nepriima sprendimo nei dėl gyvenamojo namo modernizavimo, nei dėl jo finansavimo būdo, jis tik vykdo namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos priimtus sprendimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju namo butų ir kitų patalpų savininkai, būdami jungtinės veiklos sutarties dalyviais, sprendimus priėmė ne tik per atstovaujamą asmenį pasirašydami Pavedimo sutartį, bet ir dalyvaudami namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose, pasirašydami minėtų susirinkimų protokolus. Todėl pritartina pareiškėjos skunde daromai išvadai, kad valstybės parama, tame tarpe ir parama projekto administravimo išlaidoms padengti, yra suteikiama modernizuojamo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, o pareiškėja, būdama investicinio projekto administratoriumi, tik atstovauja šiems savininkams santykiuose su kitais subjektais, dalyvaujančiais namo modernizavimo projektuose (bankais, rangovais ir kt.), t. y., išoriniuose santykiuose. Tokia pareiškėjos pozicija yra paremta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, formuojama bylose, kuriose reiškiami reikalavimai bendrijoms, kaip būstų atnaujinimo projektų administratoriams, grąžinti kreditus, paimtus daugiabučio namo renovacijai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013, 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2013).

Kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2013 buvo sprendžiamas klausimas, ar daugiabučio namo savininkų bendrija, kuri veikė kaip namo renovacijos projekto administratorius, yra tinkamas atsakovas byloje, kurioje kredito įstaiga reiškia reikalavimą priteisti negrąžintą kreditą, suteiktą daugiabučio namo renovacijai. Minėtoje civilinėje byloje buvo taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo renovacija buvo vykdoma pagal Vyriausybės patvirtintą Programą ir pagal valstybės biudžetinės įstaigos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros nustatyta tvarka suderintą daugiabučio modernizavimo investicijų projektą. Šio projekto įgyvendinimo ir valstybės paramos teikimo tvarką nustatė Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro ir finansų ministro įsakymu. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės biudžetinė įstaiga Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra 2013 metais Vyriausybės buvo likviduota ir įsteigta viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, kuri ir yra atsakovas šioje byloje. Taigi kasacinis teismas nurodytoje civilinėje byloje konstatavo, kad „teismas, nagrinėdamas bylą ir spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų įmanoma įvykdyti, t. y. kad sprendimas netaptų tik formaliai apginančiu pažeistas teises. Pažymėtina ir tai, kad savininkų teisių ir pareigų apimtis gyvenamųjų namų modernizavimo procese, įskaitant ir jo finansavimą, negali skirtis priklausomai nuo to, kokią bendrosios nuosavybės valdymo formą jie pasirinko ir kas tapo projekto administratoriumi: visais atvejais modernizavimas vykdomas ne administratoriaus, o savininkų (nuosavomis ar skolintomis) ir jiems teikiamos paramos lėšomis“. Kasacinis teismas aiškiai nurodė, jog namo administratorius tik atstovauja gyventojų interesus, tačiau nėra atsakingas už gyventojų asmenines prievoles. Projekto administratorius tik atliko jam pavestas funkcijas ir todėl atitinkamai už savo suteiktas paslaugas turi teisę gauti apmokėjimą (CK 6.716 str. 1 d.).

Tačiau esant tokiai teisinei situacijai, kai namo modernizavimo projektas nebuvo įgyvendintas, yra sprendžiamas viešasis ginčas kylantis viešojo administravimo srityje, kai projekto administratorius turi grąžinti valstybei Agentūros permokėtas lėšas, kurios buvo skirtos projekto administravimui. Todėl tarp pareiškėjos ir Agentūros yra susiklostę viešosios teisės reglamentuojami santykiai ir nėra pagrindo kvestionuoti Komisijos išvados, jog įgaliotojo (butų patalpų savininkų) atsakomybės, galimos pareigos pareiškėjai atlyginti (įgaliotiniui) nuostolius, kuriuos ji patyrė vykdant pavedimą, klausimai nėra šio ginčo dalykas bei jų nagrinėjimas nėra priskirtas nei Komisijos, nei administracinių teismų kompetencijai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Taisyklių 5 punkto prasme Projekto administratorius atlieka statytojo (užsakovo) funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, organizuoja projekto parengimą, įgyvendinimą ir (ar) finansavimą, atlieka visas kitas funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme, Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213, Taisyklėse, Projektų rengimo tvarkos apraše, todėl Agentūra pagrįstai dėl permokėtų valstybės paramos lėšų grąžinimo kreipėsi į pareiškėją. Tokia išvada darytina įvertinus analizuojamiems teisiniams santykiams aktualų teisinį reguliavimą, įvertinant aukščiau nurodytų viešosios teisės normų tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį tos teisės normos gina, taip pat tos teisės normų sisteminius ryšius su kitomis normomis. Teisės normos, įpareigojančios grąžinti valstybės suteiktą paramą, vertintinos kaip imperatyvios. Jomis taip pat siekiama užtikrinti viešąjį interesą, kad iš valstybės biudžeto nepagrįstai sumokėtos ar permokėtos lėšos bus sugrąžintos.

Pareiškėja teigia, kad Komisijos sprendimas priimtas nevertinus jos argumentų, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Taigi Komisijos sprendimo atitiktį įvertinus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems reikalavimams nustatyta, kad Komisijos priimtas sprendimas atitinka VAĮ 8 straispnyje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus. Sprendime aiškiai išdėstytas faktinis ir teisinis sprendimo priėmimo pagrindas, sprendimo teisinė argumentacija nukreipta į atitinkamas Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, iš kurio galima suprasti, kokią įtaką, reikšmę sprendimas turi pareiškėjos tesėms ir pareigoms, taip pat aiškiai nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Darytina išvada, kad Komisija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos skundą, VAĮ 8 straipsnyje suformuluoti bendrieji aiškumo, teisėtumo, pagrįstumo reikalavimai, taikytini individualiam administraciniam aktui, nebuvo pažeisti.

Atsižvelgiant į tai, naikinti Komisijos sprendimą pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013). Šios nuostatos taikytinos ir Komisijai priimant sprendimus.

Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestinas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a:

        Pareiškėjos UAB ,,Šilutės būstas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

        Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Tomas Blinstrubis