(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ ieškinius atsakovei biudžetinei įstaigai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartį bei skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „InnoForce“ 2023 m. gegužės 8 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės biudžetinės įstaigos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Tarnyba, Perkančioji organizacija) 363 955,23 Eur skolą, 4 065,04 Eur delspinigius už laiku neapmokėtą sąskaitą, 11,5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovės 2023 m. gegužės 8 d. ieškinys grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:

2.1.                      Ieškovė ir Tarnyba 2022 m. lapkričio 11 d. pasirašė Paslaugų teikimo sutartį Nr. T2-83 (toliau – Sutartis) pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti Maisto kontrolės informacinės sistemos (toliau – FIS) ir Gyvūninio maisto kontrolės informacinės sistemos (toliau – AFIS) modernizavimo paslaugas, sukuriant bendrą FIS ir AFIS apjungiančią sistemą, detalizuotą atviro konkurso „Valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės informacinės sistemos modernizavimas“ techninėje specifikacijoje (toliau – Techninė specifikacija).

2.2.                      Ieškovė laiku ir tinkamai vykdė Sutarties sąlygas bei suteikė atsakovei Analizės etapo paslaugas. Nurodytos paslaugos buvo faktiškai perduotos iki 2023 m. vasario 10 d., ieškovė jokių pastabų ar pretenzijų iš atsakovės negavo, todėl ieškovė perėjo prie kito Sutarties vykdymo etapo – Projektavimo etapo.

2.3.                      Vadovaudamasi Sutarties 5.2 punktu, ieškovė 2023 m. vasario 10 d. išrašė ir pateikė atsakovei pridėtinės vertė mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą apmokėjimui.

3.       Ieškovė 2023 m. birželio 26 d. ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėtu Tarnybos 2023 m. gegužės 26 d. rašte nurodytą sprendimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo; 2) įpareigoti atsakovę vykdyti Sutartį; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 421 140,5 Eur skolą, 12 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       Ieškovės 2023 m. birželio 26 d. ieškinys grindžiamas tokiomis aplinkybėmis:

4.1.                      Ieškovė nustatytais terminais atliko Projektavimo etapo paslaugas ir pateikė atsakovei pasirašymui 2023 m. gegužės 9 d. Projektavimo etapo paslaugų–priėmimo perdavimo aktą bei PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui. Sutartyje nustatytais terminas atsakovė akto nepasirašė, pastabų dėl suteiktų paslaugų nepateikė ir už suteiktas paslaugas nesumokėjo, nors paslaugas faktiškai priėmė.

4.2.                      Atsakovė 2023 m. gegužės 26 d. atsiuntė ieškovei raštą, kuriame nurodė, kad, vadovaudamasi Sutarties 8.4.5 punktu, vienašališkai nutraukia Sutartį nenurodant sutarties nutraukimo pagrindų. Šiame rašte atsakovė nepagrįstai nurodė, kad mokėjimų ieškovei neatliks, kadangi atsakovė nepriėmė Analizės ir Projektavimo etapo paslaugų.

4.3.                      Ieškovė nesutinka su atsakovės sprendimu nutraukti Sutartį ir nurodo, kad toks nutraukimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą pirkimų tikslą.

5.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-2442-981/2023 pagal ieškovės 2023 m. birželio 26 d. ieškinį buvo prijungta prie civilinės bylos Nr. e2-2220-432/2023 pagal ieškovės 2023 m. gegužės 8 d. ieškinį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 15 d. sprendimu ieškovės ieškinius atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 10 373,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2022 m. birželio 25 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės informacinės sistemos modernizavimas“ Nr. 611095 (toliau – Pirkimas), kurio objektas – FIS ir AFIS modernizavimas, sukuriant bendrą FIS ir AFIS apjungiančią sistemą. Pirkimo laimėtoja buvo pripažinta ieškovė. Ieškovė ir atsakovė 2022 m. lapkričio 11 d. pasirašė Sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti Tarnybai FIS ir AFIS modernizavimo paslaugas, sukuriant bendrą FIS ir AFIS apjungiančią sistemą, detalizuotą Techninėje specifikacijoje. Ieškovė 2023 m. vasario 10 d. pateikė atsakovei pasirašyti Analizės etapo paslaugų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo nurodė perduodanti atliktas Analizės etapo paslaugas. Atsakovė akto nepasirašė, už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Atsakovė 2023 m. balandžio 3 d. informavo ieškovę apie Sutarties tolesnio vykdymo sustabdymą. Ieškovė 2023 m. gegužės 9 d. nurodė atsakovei, kad atliko Projektavimo etapo darbus, todėl pateikia atsakovei Projektavimo etapo paslaugų priėmimo–perdavimo aktą. Atsakovė šio akto taip pat nepasirašė. Atsakovė 2023 m. gegužės 26 d. atsiuntė ieškovei raštą, kad, vadovaudamasi Sutarties 8.4.5 punktu, vienašališkai nutraukia Sutartį, nenurodant Sutarties nutraukimo pagrindų, bei nurodė, kad mokėjimų ieškovei neatliks, kadangi atsakovė nėra priėmusi paslaugų.

8.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT) nagrinėjamoje byloje yra pateikusi 2022 m. lapkričio 9 d. vertinimo išvadą (toliau – Vertinimo išvada), kurios dalyje dėl pirkimo Nr. 4 (programinės įrangos pirkimas Nr. 591185, toliau – Pirkimas Nr. 4) nurodė, jog tam tikri Pirkimo Nr. 4 Techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai kelia abejonių, t. y. kad juos atitikti gali tik vieno konkretaus gamintojo SAP produktas. Vertinimo išvadoje, be kita ko, nurodyta, kad nors VPT kyla abejonių dėl Perkančiosios organizacijos pasirinkimo įsigyti SAP gamintojo programinę įrangą bei licencijas, VPT neturi pakankamai įrodymų, visiškai paneigiančių Perkančiosios organizacijos paaiškinimus, todėl apsiribojama pastaba. VPT pažymėjo, kad neatliko Perkančiosios organizacijos valdomos informacinės sistemos ir informacinių technologijų modernizavimo bei optimizavimo procese vykdytų pirkimų ir sudarytų sutarčių išsamaus vertinimo. VPT teigimu, siekiant visapusiškai įvertinti atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas (papildomas) aplinkybes, lėmusias skundžiamo sprendimo nutraukti Sutartį priėmimą, yra reikalingas asmens, turinčio specialių žinių informacinių technologijų srityje, ekspertinis vertinimas. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad informacinės sistemos ir informacinių technologijų modernizavimo bei optimizavimo procese vykdytų pirkimų, kurių rezultatas tiesiogiai susijęs ir su ginčo Pirkimu, techniniai reikalavimai dirbtinai apribojo galimų paslaugos ir (ar) prekių tiekėjų ratą, Sutarties nutraukimas būtų laikomas atitinkančiu viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą bei viešąjį interesą.

9.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į VPT atsakymą į atsakovės 2023 m. balandžio 24 d. paklausimą, nustatė, kad atsakovė pakartotinai kreipėsi į VPT dėl pirkimų ir ginčo pirkimo vertinimo išdėstydama naujus argumentus. VPT atsakyme į šį atsakovės paklausimą nurodyta, kad VPT neįžvelgia pagrindo atnaujinti Pirkimų vertinimą, ir pažymėjo, jog Vertinimo išvadoje VPT konstatavo ne tik formalius, bet ir esminius pažeidimus. Dėl pažeidimų rekomendacijų Perkančiajai organizacijai nutraukti Pirkimų sutartis VPT neteikė, nes Pirkimo Nr. 4 sutartis jau buvo įvykdyta, Pirkimo Nr. 2 sutartis buvo įvykdyta daugiau nei 60 proc., o Pirkimo Nr. 3 sutartis buvo įvykdyta daugiau nei 75 proc. Vertinimo išvadoje VPT kitus nustatytus VPĮ pažeidimus laikė formaliais, atsižvelgdama į pažeidimų pobūdį ir mastą bei pažeidimų įtaką pirkimų rezultatams. Be kita ko, VPT 2022 m. rugsėjo 23 d. buvo informavusi atsakovę, kad 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo kreiptasi ekspertinės išvados į informacinių technologijų ekspertą. VPT nurodė, kad Valstybės kontrolė (toliau – VK) 2023 m. kovo 13 d. valstybinio audito ataskaitoje nepateikė išvadų dėl netinkamai atliktų viešųjų pirkimų. 

10.       Pirmosios instancijos teisme šalys, grįsdamos procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir aplinkybes, pateikė šias specialistų atliktas išvadas: atsakovė pateikė Vilniaus Universiteto Informatikos instituto doc. dr. S. R. FIS ir AFIS modernizavimo dokumentų ekspertinio vertinimo 1 užduoties ataskaitą (toliau – Ekspertinio vertinimo ataskaita), specialisto A. K. (A. K.) atlikto ekspertinio vertinimo dokumentą „Ekspertinio vertinimo rezultatai. Užduotis Nr. 1: VMVT IS architektūros vertinimas“ (toliau – Ekspertinis vertinimas Nr. 1), specialisto A. K. atliktą Tapatybių ir teisių valdymo sistemos (toliau – TTVS) įdiegimo projekto, Pirkimo dokumentų bei UAB „InnoForce“ atliktų Analizės ir Projektavimo etapų dokumentų vertinimą „Ekspertinio vertinimo rezultatai. Užduotis Nr. 3: TTVS pirkimo ir projekto eigos vertinimas“ (toliau – Ekspertinis vertinimas Nr. 3). Pirmosios instancijos teismui ieškovė pateikė informatikos mokslų daktaro V. P. 2023 m. rugsėjo 18 d. išvadą (toliau – Specialisto išvada) dėl ekspertinių vertinimų pagrįstumo įvertinimo.

11.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie akivaizdžiai pagrįstų ginčo Sutarties neteisėtumą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra jokio pagrindo teismui veikti ex officio (liet. teismo iniciatyva) ir pripažinti Sutartį niekine bei negaliojančia. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovai nurodė, jog neginčijo visų sutarčių, susijusių su projekto „Nacionalinės maisto kontrolės informacinės sistemos sukūrimas“ įgyvendinimu, o tik tas, kurios buvo didelės vertės. Taip pat iš šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu yra nutrauktas. Atsakovės atstovai patvirtino, kad pretenzijų kitiems asmenims, kurie dalyvavo rengiant viešiesiems pirkimams reikalingus dokumentus, nereiškė.

12.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sutarties negaliojimą VPĮ 17 straipsnio atžvilgiu, atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo viešųjų pirkimų procedūros buvo neginčijamos, todėl laikomos įvykusiomis ir teisėtomis. Pažymėjo, kad VPT ir VK nekonstatavo esminių VPĮ pažeidimų bei nenurodė, jog Perkančiosios organizacijos vykdyti viešieji pirkimai, susiję su jos naudojamų informacinių sistemų modernizavimu, buvo atlikti galimai pažeidžiant VPĮ nuostatas.

13.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Ekspertinio vertinimo ataskaitoje ir Ekspertiniame vertinime Nr. 3 nurodytas išvadas dėl Sutarties neracionalumo bei ekonominio nenaudingumo, nustatė, kad šiuose dokumentuose padarytos išvados galėjo būti reikšmingos atsakovei apsisprendžiant dėl tolesnio Sutarties vykdymo tikslingumo ir neracionalumo, tačiau jose pateikti vertinimai ir išvados savaime neįrodo ginčijamos Sutarties akivaizdaus neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad objektyvių duomenų, kurie įrodytų Sutarties negaliojimo faktą, nėra, o aplinkybių, susijusių su Pirkimo sąlygų pagrįstumu ir teisėtumu, vertinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pakankamo teisinio pagrindo ex officio konstatuoti akivaizdų Sutarties prieštaravimą VPĮ 17 straipsnyje numatytiems principams ir pripažinti ginčo Sutartį niekine bei negaliojančia.

14.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo ir nepagrįstumo bei įpareigojimo vykdyti Sutartį, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika dėl VPĮ nuostatų taikymo tiek sudarant sutartis, tiek jas vykdant, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsniu ir su juo susijusia teismų praktika. Teismas padarė išvadą, kad viešojo pirkimo sutarties šalys turi teisę susitarti bei į Sutartį įtraukti kitus, nei nustatyti VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje, ar CK 6.217 straipsnio 1–2 dalyse numatytus sutarties nutraukimo atvejus ir tvarką, t. y. teismas pažymėjo, kad įstatymo normos neriboja galimybės viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinti nuostatą, jog sutartis gali būti nutraukta vienašališkai nesant sutarties sąlygų pažeidimo. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pirmiausia turi būti įvertinta, ar tokia sutartis buvo nutraukta laikantis joje nustatytos tvarkos.

15.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys ginčo Sutartimi susitarė, jog Sutartimi bus teikiamos FIS ir AFIS modernizavimo paslaugos, sukuriant bendrą FIS ir AFIS apjungiančią sistemą, kurios detalizuotos Techninėje specifikacijoje. Iš Techninės specifikacijos 17 skyriaus teismas nustatė, kad paslaugų teikėjas paslaugas turi teikti tokiais etapais: Analizės etapas; Projektavimo etapas; Kūrimo ir (ar) programavimo etapas; Testavimo etapas ir Bandomosios eksploatacijos etapas. Teismas pažymėjo, kad tokiu būdu Sutarties šalys susitarė dėl darbų, suskirstytų į penkis etapus, atlikimo, kuriais sukuriamas savarankišką vertę turintis objektas – įdiegiama FIS ir AFIS apjungianti sistema. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, viena vertus, įsipareigojo sukurti tam tikrą darbo rezultatą (įdiegti sistemą pagal pateiktus nurodymus ir perduoti šio darbo rezultatą), o tai atitinka rangos sutarties bruožus, kita vertus, įsipareigojo ne tik sukurti savarankišką vertę turintį objektą, bet ir jį testuoti, bandyti ir kt., o tai atitinka paslaugų sutarties bruožus.

16.       Pirmosios instancijos teismas iš Sutarties kylančius teisinius santykius kvalifikavo kaip mišrius, t. y. turinčius rangos ir paslaugų teikimo bruožų. Teismas nurodė, kad ši aplinkybė nepaneigia atsakovės teisės nutraukti Sutartį joje numatytais pagrindais ir tvarka, juolab kad Sutarties 8.4.5 punkte numatytas jos nutraukimo atvejis nėra pripažintas neteisėtu (negaliojančiu), todėl Sutarties šalims yra privalomas. Teismas nurodė, kad Sutartyje aptarta teisė nutraukti sutartį CK nustatytais pagrindais, įskaitant, bet neapsiribojant, pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 8.4.5 punktas įtvirtina Perkančiosios organizacijos teisę nutraukti Sutartį vienašališkai, įspėjus vykdytoją (ieškovę) prieš 30 kalendorinių dienų. Pagal Sutarties 8.4.5 punktą vienašalis Sutarties nutraukimas Perkančiosios organizacijos iniciatyva nėra siejamas su jokiomis kitomis, išskyrus vykdytojo (ieškovės) įspėjimą nustatytu terminu, papildomomis sąlygomis. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 8.4.5 punktas savo esme yra tiesiogiai perkeltas iš CK 6.721 straipsnio 1 dalies, kuri nustato paslaugos gavėjo (užsakovo) absoliučią teisę bet kada ir besąlygiškai nutraukti paslaugų pirkimą.

17.       Pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo pateiktu išaiškinimu, kad klientas, siekdamas sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neprivalo remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Teismas nurodė, kad CK 6.721 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta speciali paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo tvarka lyginant su bendrosiomis sutarčių vienašališko nutraukimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.217 straipsnyje. Atsižvelgęs į pateiktą išaiškinimą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tiek CK 6.721 straipsnio 1 dalyje, tiek Sutarties 8.4.5 punkte yra nustatytas savarankiškas ir pakankamas pagrindas atsakovei vienašališkai nutraukti Sutartį, įspėjus ieškovę prieš 30 kalendorinių dienų, nenurodant nutraukimo priežasčių, įskaitant esminio Sutarties pažeidimo.

18.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Sutarties 8.3 ir 8.4 punktus, nusprendė, kad Sutarties 8.4.5 punkto nuostatos suteikė Perkančiajai organizacijai teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, neįvardijant Sutarties nutraukimo priežasčių, su sąlyga, jog bus laikomasi Sutartyje nurodyto išankstinio pranešimo termino. Teismas pažymėjo, kad toks šalių susitarimas yra galiojantis ir nenuginčytas, todėl yra privalomas. Teismas nustatė, kad atsakovė 2023 m. gegužės 26 d. pranešimu informavo ieškovę, jog ji remiasi Sutarties 8.4.5 punkte numatyta teise ir vienašališkai nutraukia Sutartį suėjus 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, nutraukdama Sutartį, laikėsi joje nustatytos tvarkos, kadangi Sutarties 8.4.5 punktas, apibrėžiantis vienašališką Sutarties nutraukimo galimybę, nėra siejamas su kokiomis nors papildomomis sąlygomis, išskyrus pareigą pranešti apie Sutarties nutraukimą prieš 30 kalendorinių dienų.

19.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, jog atsakovės sprendimas nutraukti Sutartį sudaro prielaidas ateityje neracionaliai naudoti lėšas. Priešingai, teismas nustatė, kad atsakovė pagal Sutartį ne tik turėjo teisę nutraukti Sutartį vienašališkai nenurodydama jos nutraukimo priežasčių, tačiau ji papildomai pateikė duomenis, lėmusius jos sprendimą dėl Sutarties nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad A. K. ekspertinio vertinimo išvadoje siūloma nutraukti Sutartį, kadangi sistemos diegimo paslaugų pirkimas yra neracionalus ir ekonomiškai nenaudingas, ieškovės nurodyti atlikti Sutarties pirmojo ir antrojo etapo rezultatai neįgyvendina bei neatitinka ginčo Sutarties reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės pagrindžia atsakovės veiksmų sąžiningumą ir siekį ateityje racionaliai panaudoti lėšas vykdant informacinės sistemos diegimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai vienašališkai nutraukė Sutartį.

20.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimų priteisti skolą pagal Sutartį, vadovavosi Sutarties 2.5, 2.6, 3.3.3, 5.1, 5.2 punktų nuostatomis ir padarė išvadą, kad pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo apmokėti tik už tinkamai ir kokybiškai suteiktas paslaugas pagal abiejų Sutarties šalių pasirašytą paslaugų priėmimo–perdavimo aktą bei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Vien priėmimo–perdavimo akto pateikimas atsakovei ir PVM sąskaitos faktūros išrašymas nesudaro pagrindo teigti, kad paslaugos yra priimtos. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo suformuota praktika dėl PVM sąskaitų faktūrų vertinimo sutartiniuose prievoliniuose santykiuose, nurodė, kad ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra savaime nepagrindžia Sutarties Analizės etapo rezultato priėmimo ir atsakovės mokėjimo už Sutarties Analizės etapo rezultatą prievolės.

21.       Pirmosios instancijos teismas byloje esančiais duomenimis nustatė, kad 2023 m. vasario 10 d. perdavimo–priėmimo aktas ir vienašališkai išrašyta PVM sąskaita faktūra, taip pat ir Projektavimo etapo rezultato 2023 m. gegužės 9 d. perdavimo–priėmimo aktas yra nepasirašyti atsakovės. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie faktiškai suteiktas informacinių sistemų modernizavimo Analizės ir Projektavimo etapo paslaugas, jų apimtį, turinį, kokybę ir pan. Teismas nurodė, kad vien tai, jog atsakovė Sutartyje numatytu terminu nepareiškė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar apimties, savaime nereiškia, kad darbai buvo atlikti ir priimti kaip be trūkumų. Teismas atkreipė dėmesį į Sutarties 1.1 punktą ir į tai, kad byloje ginčas kilęs iš Sutarties, kurios objektas – informacinių sistemų (FIS ir AFIS) modernizavimas – yra ypač specifinis ir reikalaujantis specialių žinių. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei pateiktų Analizės ir Projektavimo etapo rezultatų trūkumai didžiąja dalimi negalėjo būti akivaizdūs ar net galėjo būti sąmoningai paslėpti. Teismas nurodė, kad atsakovei 2023 m. balandžio 3 d. informavus ieškovę apie Sutarties tolimesnio vykdymo stabdymą, kilus abejonių dėl neracionalių bei interesų visiškai neatitinkančių veiksmų viešuosiuose pirkimuose ir jų pagrindu sudarytose sutartyse, toks atsakovės elgesys vertinamas kaip sąžiningas ir teisėtas. Pranešimas apie Sutarties vykdymo sustabdymą atsakovei sudarė pagrįstą lūkestį, kad tolimesnis paslaugų teikimas sustabdytas ir nėra teisinio pagrindo teikti pretenzijų ar prieštaravimų dėl detalios analizės dokumento.

22.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės tolesnis Sutarties vykdymas jau esant atsakovės pranešimui dėl Sutarties sustabdymo yra vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Teismas nurodė, kad Sutarties Techninėje specifikacijoje yra įtvirtinta, jog paslaugos pagal Sutartį teikiamos etapais. Projektavimo etapo darbų vykdymo pradžia siejama su ankstesnio Sutarties etapo Analizės etapo paslaugų suteikimu ir priėmimu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovei nepriėmus pirmojo etapo darbų bei pranešus apie Sutarties sustabdymą, ieškovei nekilo pareiga toliau vykdyti Sutartį, vėlesnis Projektavimo etapas ieškovės neturėjo būti pradėtas vykdyti, o ieškovė, vykdydama Projektavimo etapo darbus, veikė prieš atsakovės, kaip užsakovės, valią ir interesus, išimtinai savo rizika.

23.       Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Ekspertinio vertinimo ataskaitoje pateiktos išvados patvirtina, jog Analizės etapo rezultatas – Detalios analizės dokumentas, turi esminių trūkumų, todėl negali būti priimtas. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nepriėmė Analizės etapo rezultato – Detalios analizės dokumento, ir nepasirašė pateikto perdavimo–priėmimo akto. Atitinkamai, teismas nusprendė, kad tolesni Projektavimo etapo darbai neturėjo būti vykdomi ir dėl to atsakovei nekilo pareiga sumokėti už pagrįstai bei teisėtai nepriimtas, nekokybiškas, poreikių iš esmės neatitinkančias Analizės ir Projektavimo etapo paslaugas.

24.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Ekspertinių vertinimų ataskaitos patvirtina, jog ieškovės pateikto Analizės etapo rezultato – Detalios analizės dokumento, taip pat Projektavimo etapo rezultato pagal 2023 m. gegužės 9 d. perdavimo priėmimo aktą Nr. 2 priėmimas būtų nesuderinamas su imperatyviais viešųjų pirkimų principais. Teismas paaiškino, kad ieškinio reikalavimai byloje kildinami iš Sutarties, sudarytos viešųjų pirkimų būdu. Pagal VTĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą perkančioji organizacija turi siekti, kad, be kita ko, prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Teismas nustatė, kad atsakovė yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų, todėl byloje egzistuoja viešojo intereso elementas. Teismas rėmėsi Ekspertinio vertinimo ataskaitoje pateiktomis išvadomis, kuriose nurodoma, kad ieškovės pasiūlyta Sutarties Analizės etapo paslaugų kaina yra neadekvati, 6–9 kartus viršija tokių paslaugų rinkos kainą, Detalios analizės dokumentas negali būti priimtas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vėlesni Projektavimo etapo darbų rezultatai ne tik buvo pateikti prieš atsakovės valią, bet ir objektyviai negali atitikti Sutarties sąlygų, kaip atlikti nesant priimto ankstesnio – Analizės etapo darbų rezultato. Teismas nusprendė, kad ieškiniu reikalaujamos priteisti sumos išmokėjimas ieškovei neabejotinai reikštų viešųjų pirkimų principo, kad paslaugoms įsigyti skirtos valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai, pažeidimą.

25.       Pirmosios instancijos teismas ieškovės argumentus dėl A. K. šališkumo rengiant Ekspertinį vertinimą įvertino kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad jau praėjo daugiau nei 10 metų nuo tada, kada A. K. buvo ieškovės vadovas, ir dėl to pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl A. K. šališkumo. Teismas taip pat pažymėjo, kad A. K. išvadas patvirtina ir kito specialisto išvados, dėl kurio šališkumo ieškovė abejonių nenurodė.

26.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad V. P. pateiktose išvadose nebuvo vertinamos ir analizuojamos Sutarties vykdymo sąlygos, ieškovės atlikti darbai bei jų kokybė, o kritikuojami atsakovės pateiktų ekspertų atlikti darbai, t. y. atlikti ekspertiniai vertinimai. Teismas, atsižvelgęs į šią aplinkybę, padarė išvadą, kad tokios išvados neturi reikšmės nagrinėjamos bylos išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šalims buvo siūloma nagrinėjamoje byloje paskirti ekspertizę, tačiau šalys šia galimybe nepasinaudojo.

27.       Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad atsakovė faktiškai naudojosi ieškovės suteiktomis paslaugomis ir jų rezultatais, kadangi ieškovė tokių įrodymų į bylą nepateikė. Pati ieškovė patvirtino, kad nesant galutinio modernizavimo darbų rezultato, nėra galimybės panaudoti atskirų etapų darbų rezultatų. Teismas taip pat nurodė, kad Ekspertinio vertinimo ataskaitoje buvo pateiktos išvados, jog Analizės etapo rezultatas – Detalios analizės dokumentas, turi esminių trūkumų, jis negali būti priimtas, atitinkamai, kaip Sutarties vykdymo tąsa negali būti priimtas ir Projektavimo etapo darbų rezultatas, taigi ir rezultatai naudojami pagal paskirtį.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

28.       Ieškovė UAB „InnoForce“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinius patenkinti visiškai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

28.1.                      Pirmosios instancijos teismas klaidingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, todėl netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias Sutarties nutraukimą. Be to, teismas visiškai nepagrindė ir nemotyvavo, kuo vadovaudamasis padarė išvadą, kad du paskutiniai Sutarties vykdymo etapai priskiriami prie paslaugų teikimo. Ieškovės teigimu, šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Priešingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, Testavimo etapas ir Bandomosios eksploatacijos etapas yra neatskiriamos ir būtinos projekto užbaigimo darbų dalys, skirtos galutinio rezultato pasiekimui. Bandomosios eksploatacijos etapo pagrindinis tikslas yra pašalinti visus pastebėtus ir techninės specifikacijos reikalavimų neatitinkančius trūkumus bei užbaigtą FIS ir AFIS sistemą perduoti atsakovei. Paaiškino, kad ieškovė nėra įsipareigojusi testuoti ir bandyti objektą, t. y. teikti šias atskiras paslaugas atsakovei. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringą ir nepagrįstą išvadą, kad Sutarties 8.4.5 punktas savo esme yra tiesiogiai perkeltas iš CK 6.721 straipsnio 1 dalies. 

28.2.                      Sutarties nutraukimas pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą pirkimų tikslą. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, nevertino Sutarties tikslų, jos įvykdymo masto ir fakto, kad pačių paslaugų poreikis Perkančiajai organizacijai nėra išnykęs. Sutarties 8.4.5 punkto nuostatos akivaizdžiai prieštarauja Sutarties tikslams ir jos esmei. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad Sutarties sąlygas atsakovė nustatė vienašališkai, ieškovė Sutartį sudarė prisijungimo būdu, laimėjusi Pirkimą.

28.3.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nutraukti sutartį VPT nerekomendavo. Tiek VPT, tiek VK atsakovės deklaruotų imperatyvių teisės normų pažeidimų Pirkime nenustatė. Teismas skundžiamo sprendimo 24 punkte padarė fakto klaidą, nurodydamas, kad ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi joks ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu apskritai nebuvo pradėtas. Ieškovė paaiškino, kad Lietuvos Respublikos prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir toks atsisakymas vėliau buvo patvirtintas galutine neskundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartimi.

28.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės pateiktų specialistų vertinimų išvadomis ir neatskleidė bei nemotyvavo, kodėl nesivadovavo Specialisto išvada. Ieškovė paaiškino, kad A. K. yra buvęs ieškovės vadovas, atleistas iš vadovo pareigų dėl konfliktinės situacijos su akcininku, todėl jis, atsakovės užsakymu atlikdamas ekspertinį vertinimą, buvo šališkas ir nesąžiningas. A. K. ir S. R. pateiktos išvados nėra paremtos moksliniais ar industrijos standartų įrodymais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 18–19 punktuose pateikė specialisto V. P. išvadų santraukas, kurios akivaizdžiai paneigia atsakovės pasitelktų ekspertų vertinimus, o tai daro teismo sprendimą prieštaringu. Be to, teismas, nevertindamas specialisto V. P. išvados, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą dėl VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo.

28.5.                      Ieškovė paaiškino, kad Pirkimą dėl ginčo Sutarties paskelbė ir jo sąlygas nustatė atsakovė, kuri vėliau pati padarė išvadas, jog paskelbtas Pirkimas ir sudaryta Sutartis neatitinka jos pačios poreikių. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką atsakovei tenka atsakomybė už jos vykdytą Pirkimą ir visi su tuo susiję neigiami padariniai, kadangi atsakovė nesilaikė perkančiajai organizacijai keliamų profesionalumo, kruopštumo ir atidumo reikalavimų. Ieškovės vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl atsakovės sąžiningumo nutraukiant Sutartį.

28.6.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas dėl Sutarties vykdymo ir atliktų darbų apimties bei netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Ieškovė pažymėjo, kad šalys privalėjo griežtai laikytis Sutarties vykdymo terminų, o atsakovė neturėjo teisės neribotą laiką vertinti atliktų darbų ir, nesant pretenzijų, nepasirašyti priėmimo–perdavimo aktų. Atsakovei nepareiškus jokių pretenzijų Sutarties nustatyta tvarka, ji privalėjo pagal Sutarties 8.7 punktą atsiskaityti su ieškove už atliktus ir priimtus darbus.

28.7.                      Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė elgėsi sąžiningai ir, gavusi atsakovės pranešimą dėl Sutarties vykdymo sustabdymo, į jį reagavo tinkamai. Paaiškino, kad gavusi šį pranešimą ir atsižvelgusi į aplinkybę, jog Sutartyje nėra numatyta galimybė stabdyti Sutarties vykdymą, paprašė atsakovės pateikti detalesnę informaciją ir su tuo susijusius paaiškinimus, tačiau atsakovė į tokį ieškovės prašymą nereagavo. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, į Sutartyje nustatytą atsakomybę už Sutarties pažeidimus, jeigu Sutartis nėra vykdoma pagal nustatytus terminus, ieškovė neturėjo kito pasirinkimo kaip tik toliau vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

29.       Atsakovė Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

29.1.                      Apeliaciniame skunde iš esmės atkartojami ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstyti nepagrįsti, deklaratyvūs samprotavimai, subjektyvus aplinkybių bei įrodymų vertinimas, be kita ko, ignoruojant Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-363-934/2024 pateiktus aktualius išaiškinimus ginčo klausimais. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2024 m. kovo 29 d. nutartyje nurodyti argumentai patvirtina, kad nagrinėjama byla ir civilinė byla Nr. e2A-363-934/2024 yra analogiškos susiklosčiusių faktinių aplinkybių atžvilgiu, o civilinėje byloje Nr. e2A-363-934/2024 pateikti išaiškinimai turi būti taikomi ir šioje byloje.

29.2.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai. Teismas skundžiamame sprendime Sutarties 8.4.5 punkto prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms nenustatė. Ieškovė apeliaciniame skunde, ignoruodama galiojantį šalių susitarimą, be jokio faktinio ir teisinio pagrindo Sutarties nutraukimą vertina ne pagal Sutarties 8.4.5 punktą, o pagal įstatyme įtvirtintas alternatyvaus nutraukimo pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, sąlygas, kurių taikymo Sutarties 8.4.5 punktas nenumato.

29.3.                      Atsakovė nurodo, kad net jeigu būtų laikoma, jog Sutartis turi tam tikrų rangos sutarties elementų, tokios sutarties nutraukimo padariniai savo esme yra tokie pat, kaip ir paslaugų sutarties nutraukimo atveju. CK 6.671 straipsnio 1 dalies nuostata suponuoja tai, kad rangos sutartis taip pat gali būti nutraukta iki darbų rezultato priėmimo šalių susitarimu sutartyje nustatytu pagrindu. Apeliaciniame skunde akcentuojant Sutarties kvalifikavimo aspektą, nėra paaiškinama, kokią teisinę reikšmę nurodyti ieškovės argumentai dėl Sutarties kvalifikavimo turi vertinant Sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepagrįstai esminį dėmesį skiria paslaugų formai, o ne turiniui. Šalys aiškiai kvalifikavo sutartį, nes sudarė atlygintinių paslaugų sutartį. Pirmuose etapuose vyrauja intelektinė (paslaugų) veikla. Net ir priėmus ieškovės pirmais etapais suteiktas paslaugas, jos neturėtų jokios savarankiškos vertės atsakovei.

29.4.                      Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šalių sutartinių santykių kvalifikavimo, priešingai, nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, išsamiai įvertino Sutarties ir Techninės specifikacijos turinį. Sutarties 8.4.5 punktas savo esme atitinka CK 6.721 straipsnio 1 dalies esmę. Pirmosios instancijos teismas sprendime vertino alternatyvius Sutarties nutraukimo pagrindus ir pagrįstai nusprendė, kad alternatyvūs Sutarties nutraukimo pagrindai egzistuoja.

29.5.                      Ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai reikšmingų argumentų dėl Sutarties neteisėto ir nepagrįsto nutraukimo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodė, kad Sutarties sudarymas ir vykdymas prieštarauja viešųjų pirkimų principams bei tikslui, jog Tarnybos lėšos būtų naudojamos racionaliai. Ieškovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neįrodinėjo jokios tariamos žalos nutraukiant Sutartį. Atsakovė paaiškino, kad tolesnis Sutarties vykdymas yra ekonomiškai nenaudingas ir neturintis racionalaus viešųjų finansų panaudojimo pagrindimo, kadangi vien SAP produktų prenumerata metams lemtų Tarnybos kasmetines 350 000 Eur išlaidas. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje konstatuota, kad ieškovės reikalaujama kaina už Detalios analizės dokumento parengimą yra neadekvati rinkoje vyraujantiems tokių paslaugų įkainiams.

29.6.                      Atsakovė teigia, kad šalių sudaryta Sutartis per se (liet. savaime) prieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime įtvirtintiems reikalavimams, nes Informacinės visuomenės plėtros komitetas (toliau – IVPK) nepalaiko ir neteikia SAP programinės įrangos platformų bei debesijos paslaugų. Tarnybos sprendimus nepriimti ieškovės darbų rezultato ir visiškai nutraukti Sutartį lėmė atsakovės paslaugų kokybės trūkumai bei pagrįstas tikslas veiklą vykdyti vadovaujantis jai taikomais teisės aktais, užtikrinant Tarnybos lūkesčius ir poreikius atitinkančius informacinių technologijų (toliau – IT) sprendimus. 

29.7.                      Atsakovė paaiškino, kad Sutartis su ieškove sudaryta viešajame pirkime, kurio sąlygos buvo orientuotos į konkretaus gamintojo produktus ir tiekėjo paslaugas. VPT išvadoje buvo konstatuoti net keturi VPĮ pažeidimai, kurie vėliau, po pakartotinio vertinimo, buvo perkvalifikuoti formaliais. Tačiau VPT neatliko skaičiavimų ir negalėjo deramai (dėl galimo resursų trūkumo) palyginti jos pačios nurodytų sprendimų būdų ekonominiu aspektu.

29.8.                      Atsakovė teigia, kad ieškovė neįrodė apie atsakovei faktiškai suteiktas pirmojo ir antrojo etapo paslaugas bei kad atsakovė jomis naudojosi. Pažymėjo, kad Projektavimo etapo paslaugas ieškovė vykdė prieš atsakovės aiškiai išreikštą valią sustabdyti paslaugų teikimą. Tarnybai ieškovės pateikta PVM sąskaita faktūra savaime nepagrindžia pirmojo etapo rezultato priėmimo ir atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove. Visgi, ieškovė toliau savo rizika vykdė Sutartį, o tai, atsakovės vertinimu, pagrindžia ieškovės nesąžiningą elgesį, sukuriant formalų pagrindą pareikalauti kuo daugiau lėšų iš Tarnybos už netinkamai ir nekokybiškai teikiamas paslaugas pagal Sutartį. Toks ieškovės elgesys prieštarauja tiek pačiai Sutarčiai, tiek CK 1.137 straipsnio 3 daliai.

29.9.                      Atsakovė nurodo, kad Ekspertinio vertinimo ataskaitoje patvirtinama, jog Analizės etapo rezultatas – Detalios analizės dokumentas, turi esminių trūkumų, todėl negali būti priimtas. Atsakovės nuomone, Projektavimo etapo rezultato priėmimas taip pat būtų nesuderinamas su imperatyviais viešųjų pirkimų principais. Atsakovės teigimu, specialisto V. P. išvada nepaneigia atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų. Be to, V. P. išvada savo esme dėl suformuluoto tyrimo objekto ir subjektyvių specialisto samprotavimų yra ydinga. Ieškovė apeliaciniame skunde nepaaiškina, kokias bylai reikšmingas aplinkybes gali patvirtinti ar paneigti šio specialisto padarytos išvados. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pateikia prieštaringus motyvus, kadangi V. P. išvadų santraukos skundžiamame sprendime buvo nurodytos šio sprendimo aprašomojoje dalyje, o šių išvadų įrodomosios galios vertinimas buvo pateiktas sprendimo motyvuojamojoje dalyje.

29.10.                      Atsakovė nurodo, kad ieškovės prašomų priteisti procesinių palūkanų dydis yra nepagrįstai per didelis, kadangi nagrinėjamu atveju galėtų būti priteisiamos ne didesnės nei 10,5 proc. dydžio procesinės palūkanos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 

31.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.

32.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškovės ieškiniai dėl vienašališko Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti Sutartį bei skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atsakovė apeliacinio skundo nepateikė, argumentų, jog teismas turi veikti ex officio ir pripažinti Sutartį niekine bei negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento), nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje buvo vertinama, ar Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepasisakys.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

33.       Atsakovė 2022 m. birželio 25 d. paskelbė Pirkimą, kurio objektas – Tarnybos FIS ir AFIS modernizavimas, sukuriant bendrą FIS ir AFIS apjungiančią sistemą. Pirkimo laimėtoja buvo pripažinta ieškovė.

34.       Ieškovė ir atsakovė 2022 m. lapkričio 11 d. pasirašė Sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti Tarnybos FIS ir AFIS modernizavimo paslaugas, sukuriant bendrą FIS ir AFIS apjungiančią sistemą. Techninėje specifikacijoje nurodoma, kad FIS ir AFIS modernizavimas turi apimti šiuos etapus: Analizės etapą; Projektavimo etapą; Programavimo ir (ar) diegimo etapą; Testavimo etapą; Bandomosios eksploatacijos etapą.

35.       Ieškovė 2023 m. vasario 10 d. pateikė atsakovei vienašališkai pasirašytą Analizės etapo paslaugų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo nurodė perduodanti atliktus Analizės etapo darbus, ir PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui.

36.       Atsakovė 2023 m. balandžio 3 d. informavo ieškovę apie Sutarties vykdymo sustabdymą.

37.       Ieškovė 2023 m. gegužės 9 d. nurodė atsakovei, kad įvykdė Projektavimo etapo darbus, todėl pateikia vienašališkai pasirašytą Projektavimo etapo paslaugų priėmimo–perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą apmokėjimui.

38.       Atsakovė 2023 m. gegužės 26 d. informavo ieškovę, kad, vadovaujantis šalių sudarytos Sutarties 8.4.5 punkte numatyta teise, vienašališkai nutraukia Sutartį, nenurodant Sutarties nutraukimo pagrindų.

Dėl sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo

39.       Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Taigi teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015).

40.       Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. e2A-363-934/2024 buvo išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių dėl kitos 2022 m. liepos 14 d. sudarytos paslaugų teikimo sutarties, kurios objektas naudotojų tapatybių ir teisių valdymo automatizavimo sistemos diegimo paslaugos, nutraukimo teisėtumo. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2A-363-934/2024 nustatyta, kad: atsakovė sutartis nutraukė vienašališkai, nenurodydama sutarčių nutraukimo pagrindų, pagal identiškai suformuluotas sutarčių sąlygas; abiejose bylose ieškovė nurodė, kad įvykdė Analizės ir Projektavimo etapus, o atsakovė nutraukė sutartis, nes jos sudarytos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus; abiejose bylose ieškovė nurodė, kad sutartis sudarė prisijungimo būdu pagal atsakovės vienašališkai nustatytas sutarties sąlygas, bei laikėsi pozicijos, jog atsakovė neįrodė sutarčių nutraukimo pagrįstumo, ieškiniuose nurodydama tuos pačius argumentus; atsakovė abiejose bylose atsikirto iš esmės tuo pačiu pagrindu, kad sutartys prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nurodė, kad atsakovės ir tiekėjų, įskaitant ieškovę, sudarytos sutartys yra tarpusavyje susijusios ir turi vieną bendrą tikslą, nukreiptą į konkretaus gamintojo programinės įrangos bei jos palaikymui reikalingų debesijos paslaugų licencijų įsigijimą, lėmusį, be kita ko, technologinius apribojimus vėlesniuose pirkimuose, įskaitant dėl ginčo sutarčių sudarymo, ginčo sutartis su ieškove sudaryta viešajame pirkime, kurio sąlygos orientuotos išimtinai į konkretaus gamintojo produkciją bei paslaugas. 

41.       Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-363-934/2024 laikytina precedentine šioje byloje, todėl, nagrinėdama šią bylą, teisėjų kolegija yra saistoma išnagrinėtoje byloje suformuotų teisės aiškinimo taisyklių ir savo turiniu identiškos sutarties teisinio kvalifikavimo.

42.       Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-363-934/2024, išsamiai aptaręs teisinį reglamentavimą ir su tuo susijusią kasacinio teismo praktiką dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties nutraukimo, padarė išvadą, kad viešojo pirkimo sutarties šalys turi teisę susitarti bei į sutartį įtraukti ir kitus, nei nustatyti VPĮ 90 straipsnio 1 dalyje (sutarties nutraukimas, esant konkrečioms sąlygoms), ar CK 6.217 straipsnio 1–2 dalyse (sutarties nutraukimas, esant esminiam sutarties pažeidimui) sutarties nutraukimo atvejus ir tvarką, t. y. padarė išvadą, kad įstatymo normos neriboja galimybės viešojo pirkimo sutartyje įtvirtinti nuostatą, jog sutartis gali būti nutraukta vienašališkai nesant sutarties sąlygų pažeidimo. Nurodytoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad tokiu atveju, visų pirma, turi būti įvertinta, ar tokia sutartis buvo nutraukta laikantis būtent joje nustatytos tvarkos.

43.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors skundžiamame sprendime nėra nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-363-934/2024 suformuotu precedentu, sulyginus skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies 33–41 punktus su Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-363-934/2024 motyvuojamosios dalies 28–36 punktais matyti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas rėmėsi nurodytoje precedentinėje byloje esančiais išaiškinimais bei padarė identiškas išvadas, kaip nurodyta šios nutarties 42 punkte. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas yra saistomas išnagrinėtoje byloje suformuoto precedento, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pakartotinai nepasisakys dėl Sutarties 8.4.5 punkto vertinimo ir vadovausis Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-363-934/2024 suformuotu precedentu.

44.       Sutarties 8.4.5 punktas nustato, kad „Užsakovas, raštu įspėjęs Vykdytoją prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, gali nutraukti Sutartį <...> vienašališkai“. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Sutarties 8.4.5 punktą vienašalis Sutarties nutraukimas atsakovo iniciatyva nėra siejamas su jokiomis kitomis, išskyrus ieškovės įspėjimą nustatytu terminu, papildomomis sąlygomis. Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnyba 2023 m. gegužės 26 d. pateikė ieškovei pranešimą, kuriuo informavo, jog, remdamasi Sutarties 8.4.5 punkte numatyta teise, vienašališkai nutraukia Sutartį, o suėjus 30 kalendorinių dienų nuo Pranešimo išsiuntimo dienos minėta Sutartis bus laikoma nutraukta.

45.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovė, nutraukdama Sutartį, laikėsi joje nustatytos tvarkos. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė nesutikimo argumentų, paneigiančių nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas, o neteisėtą Sutarties nutraukimą argumentavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius, bei kad Sutarties nutraukimas pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais ieškovės argumentais.

46.       Visų pirma, Sutartis buvo sudaryta įvykdžius Pirkimo procedūras ir ieškovė Sutarties nuostatų neginčijo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tiek Pirkimo sąlygos, tiek Sutarties projektas (kaip Pirkimo sąlygų priedas Nr. 3) buvo išviešinti Centriniame viešųjų pirkimų portale visiems tiekėjams tam, kad jie galėtų pateikti atsakovės poreikius atitinkančius pasiūlymus, o atsakovė įsigytų reikalingas paslaugas. Ieškovė, tiek prieš pateikdama pasiūlymą Pirkime, tiek prieš pasirašydama Sutartį, buvo susipažinusi su Pirkimo dokumentais, be kita ko, ir su Sutarties projektu ir jos nuostatomis, t. y. galėjo ir turėjo žinoti apie Sutartyje numatytas jos nutraukimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė pasiūlymo Pirkime pateikimo metu kreipėsi į atsakovę dėl neaiškių Pirkimo sąlygų ar buvo pateikusi pretenziją dėl jų. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia padaryti išvadą, kad, ieškovės vertinimu, Sutartis trūkumų neturėjo ir jos sąlygos ieškovei buvo priimtinos.

47.       Antra, Sutarties kvalifikavimas (kaip paslaugų, rangos ar mišrios) savaime nepaneigia atsakovės teisės nutraukti Sutartį joje numatytais pagrindais ir tvarka. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, teisės normos, reglamentuojančios rangos, paslaugų sutarties ar viešuosius pirkimus, nedraudžia Sutarties 8.4.5 punkte įtvirtinto šalių susitarimo dėl sutarties nutraukimo atvejo. Sutarties 8.4.5 punkte nustatytas Sutarties nutraukimo atvejis nėra pripažintas neteisėtu (negaliojančiu), todėl Sutarties šalims yra privalomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi panašios pozicijos ir anksčiau išnagrinėtose bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl atsakovės teisės nutraukti sutartį vienašališkai nenurodant priežasties (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-771-370/2023). Ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nemotyvavo, kodėl mišriems teisiniams santykiams taikė išimtinai paslaugų sutarties nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, taip pat jog teismas nemotyvavo ir nepagrindė išvadų dėl paslaugų sutarties bruožų, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi Sutartis, be kita ko, buvo nutraukta remiantis galiojančiu ir nenuginčytu Sutarties 8.4.5 punktu, o išvadą, kad Sutartis turi tiek paslaugų, tiek rangos sutarčių bruožų ir tokie teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip mišrūs, pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgęs tiek į Sutarties, tiek į Techninės specifikacijos turinį.

48.       Trečia, ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad atsakovė, pasinaudodama jai suteikta teise nutraukti Sutartį, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą pirkimų tikslą, jog perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. 

49.       Atsakovė tiek pirmosios instancijos teisme pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą įrodinėjo, jog nenutraukus Sutarties Tarnybos lėšos kaip tik būtų naudojamos neracionaliai: Tarnyba kas 12 mėnesių turėtų skelbti papildomus pirkimus programinės įrangos ir debesijos paslaugų prenumeratos pratęsimui, o tai lemtų kasmetines, iki 350 000 Eur siekiančias, Tarnybos išlaidas; atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo metu galiojančių SAP licencijų Tarnyba neturi; SAP paslaugų įsigijimas būtų nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 13 d. nutarime Nr. 498 „Dėl valstybės informacinių technologijų infrastruktūros konsolidavimo ir jos valdymo optimizavimo“ įtvirtintais reikalavimais, nes IVPK nepalaiko ir neteikia SAP programinės įrangos platformų ir debesijos paslaugų; Tarnyba FIS ir AFIS informacines sistemas perkėlė į IVPK administruojamą infrastruktūrą, todėl ji iš viso nepatiria išlaidų už teikiamas IT paslaugas, kadangi šios išlaidos yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. 

50.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vertinimo išvadoje VPT buvo nurodžiusi, jog tam tikri Pirkimo Nr. 4 techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai kelia abejonių, kad juos atitikti gali tik vieno konkretaus gamintojo, būtent SAP, produktas. Pasisakydama dėl ginčijamo Pirkimo, VPT nurodė, kad jai taip pat kyla abejonių dėl Pirkimo Techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų modernizuoti esamas FIS ir AFIS sistemas, realizuotas PHP ir Oracle platformose, perkeliant į SAP Hana, SAP Business Application Studio, SAP Business Technology Platform platformas atitikties racionaliam lėšų naudojimo tikslui. VPT padarė prielaidą, kad modernizavimas FIS ir AFIS į naujas PHP bei Oracle versijas arba į naują PHP ir laisvai pasirinktą atviro kodo duomenų bazių valdymo platformą (pavyzdžiui, PostgreSQL) galėtų atpiginti sprendimą vien dėl to, kad būtų užtikrintas nors dalinis esamo programinio kodo panaudojimas, platus tiekėjų pasirinkimas ir (nors iš dalies) nemokamos platformos licencijos. SAP platformos pasirinkimas praktiškai apriboja tiekėjus tik SAP partneriais, kurių pasirinkimas Europos Sąjungoje yra mažesnis, nei nemokamai prieinamų technologijų. Tai reikalauja visiško FIS ir AFIS perkūrimo, nepanaudojant jokių esamų programinių artefaktų, brangina sprendimo kūrimą bei eksploataciją dėl mokamų SAP platformos licencijų ir reguliaraus jų atnaujinimo poreikio.

51.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 49–50 punktuose nurodytos aplinkybės patvirtina Tarnybos siekį racionaliau panaudoti lėšas ateityje, lyginant su situacija, jeigu toliau būtų vykdoma Sutartis ir projektas būtų galutinai įgyvendintas. Šią teisėjų kolegijos išvadą taip pat sustiprina tiek Ekspertinio vertinimo ataskaitoje konstatuota aplinkybė, kad Detalios analizės dokumento parengimo darbo sąnaudos yra neadekvačios nustatytai etapo paslaugų kainai, t. y. 6–9 kartus viršija tokių paslaugų rinkos kainą, tiek Ekspertinio vertinimo Nr. 3 išvada, kad TTVS diegimo projektas nėra racionalus ir ekonomiškai naudingas nei trumpalaikėje, nei ilgalaikėje perspektyvoje. 

52.       Nors ieškovė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas dėl A. K. nesąžiningumo ir nešališkumo negalėjo vadovautis Ekspertiniais vertinimais Nr. 1 bei Nr. 3, pažymėtina, jog ieškovė apeliacinės instancijos teismui duomenų, įrodančių, kad specialistas A. K. buvo šališkas ar jam galėjo būti daroma įtaka, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Abejonės dėl specialisto nešališkumo turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik dalyvaujančių byloje asmenų samprotavimais. Apeliacinės instancijos teismas byloje nenustatė duomenų, kurie keltų abejonių dėl specialisto, pateikusio ekspertinius vertinimus dėl ieškovės suteiktų paslaugų kokybės, nešališkumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti dėl A. K. šališkumo.

53.       Pasisakant dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, susijusių Specialisto išvada dėl ekspertinių vertinimų pagrįstumo, pritartina pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo 66 punkte padarytoms išvadoms, kad Specialisto išvadoje nebuvo vertinamos ir analizuojamos pačios ginčo Sutarties vykdymo sąlygos bei ieškovės atlikti darbai ir jų kokybė, o kritikuojami atsakovės pateiktų ekspertų atlikti darbai, t. y. atlikti ekspertiniai vertinimai. Tokiu būdu Specialisto išvada neatskleidžia ginčo esmės, jame nėra analizuojamos bylai reikšmingos aplinkybės ir faktai, o yra išdėstyta tik specialisto V. P. nuomonė apie kitus byloje esančius įrodymus ir pateikiamas pasiūlymas juos vertinti tam tikru būdu.

54.       Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė nesivadovauti Specialisto išvada, o ieškovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė ir tinkamai nemotyvavo, kodėl neatsižvelgia į Specialisto išvadą, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi, kaip minėta, išvadas dėl Specialisto išvadų vertinimo pirmosios instancijos teismas nurodė skundžiamo sprendimo 66 punkte. Be to, ieškovė apeliaciniame skunde yra neteisi, teigdama, kad skundžiamas sprendimas yra prieštaringas, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 18–19 punktuose tik aprašė Specialisto išvadą ir jame nurodytus argumentus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas), o skundžiamo sprendimo 66 punkte pasisakė dėl Specialisto išvados įrodomosios galios nagrinėjamoje byloje (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktai). Aplinkybė, kad ieškovė nesutinka su apskųstame teismo sprendime padarytomis išvadomis ir (ar) laiko jas deklaratyviomis, nelemia to, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo padarytų išvadų ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taip pat jog skundžiamas teismo sprendimas per se yra prieštaringas.

55.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė apeliacinio skundo argumentų pagrindu nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog atsakovė teisėtai pasinaudojo Sutarties 8.4.5 punkto nuostatomis, suteikiančiomis jai teisę nutraukti Sutartį vienašališkai, apie Sutarties nutraukimą informuojant ieškovę prieš 30 kalendorinių dienų. Ieškovės keliami Sutarties tęsimo tikslingumo klausimai nepaneigia atsakovės teisės nutraukti sutartį joje nustatyta tvarka ir sąlygomis (CPK 176, 185 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-363-934/2024). Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nusprendė ieškovės reikalavimus dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti Sutartį atmesti.

Dėl reikalavimo priteisti skolą pagal Sutartį

56.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimus priteisti įsiskolinimą už atliktus pagal Sutartį darbus iki jos nutraukimo, padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas dėl Sutarties vykdymo bei atliktų darbų apimties. Ieškovės teigimu, ji sąžiningai vykdė Sutartį ir laikėsi joje nustatytų terminų, bendradarbiavo su atsakove, įvykdė Analizės ir Projektavimo etapus bei faktiškai perdavė jų rezultatus, kuriais naudojasi atsakovė. Ieškovės manymu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ir nepriėmė atliktų Analizės ir Projektavimo etapo darbų pagal Sutartyje nustatytą tvarką bei terminus, nepateikė pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų.

57.       Vadovaujantis Sutarties 5.1 punkto nuostatomis, paslaugų perdavimas ir priėmimas įforminamas paslaugų priėmimo–perdavimo aktu (-ais). Jeigu užsakovas nustato paslaugų trūkumus ir atsisako priimti paslaugas, jis per 10 darbo dienų surašo motyvuotą pretenziją vykdytojui, kurioje nurodo paslaugų trūkumus ir terminą, per kurį vykdytojas privalo trūkumus pašalinti. Pagal Sutarties 5.2 punktą vykdytojas turi teisę pateikti užsakovui PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas tik po paslaugų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Atsiskaitoma tik už tinkamai ir kokybiškai atliktas paslaugas (Sutarties 2.5–2.6 punktai). Užsakovas turi teisę sulaikyti apmokėjimą už paslaugas, be kita ko, jei nustato suteiktų paslaugų trūkumus (Sutarties 3.3.3 punktas).

58.       Pirmosios instancijos teismas, detaliai aprašęs ir sistemiškai išanalizavęs šalių sudarytos Sutarties turinį, pagrįstai nustatė, kad pagal Sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti tik už tinkamai ir kokybiškai suteiktas paslaugas pagal abiejų Sutarties šalių pasirašytą paslaugų priėmimo–perdavimo aktą ir išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Šios nutarties 46 punkte minėta, kad ieškovė Sutarties nuostatų neginčijo, todėl Sutartyje nustatyta atliktų darbų priėmimo ir perdavimo tvarka Sutarties šalims yra privaloma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

59.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė nėra pasirašiusi ieškovės vienašališkai sudarytų 2023 m. vasario 10 d. Analizės etapo ir 2023 m. gegužės 9 d. Projektavimo etapo paslaugų priėmimo–perdavimo aktų bei jų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. Nors ieškovė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme įrodinėjo, kad atsakovė trūkumų ar motyvuotos pretenzijos dėl atsisakymo pasirašyti paslaugų priėmimo–perdavimo aktus nepateikė, todėl atsakovė, vadovaujantis Sutarties 5.1 punktu, priėmė ieškovės atliktus darbus, pažymima, kad Sutartis nenustatė atvejų, kuomet ieškovės atlikti darbai laikytini priimtais atsakovei Sutartyje numatytu terminu nepareiškus pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ar apimties. Priešingai, Sutartis expresis verbis (liet. aiškiais žodžiais, konkrečiai) nustatė, kad ieškovės atlikti darbai priimami tik valiniais atsakovės veiksmais, t. y. pasirašant priėmimo–perdavimo aktą. Aplinkybė, kad ieškovė kitaip interpretuoja ir aiškina Sutarties nuostatas, nepaneigia Sutarties 5.1–5.2 punkte nustatytos atliktų darbų priėmimo ir perdavimo tvarkos.

60.       Atsakovė 2023 m. balandžio 3 d. informavo ieškovę apie Sutarties vykdymo sustabdymą ir pareikalavo ne vėliau kaip nuo 2023 m. balandžio 3 d. 12 val. sustabdyti bet kokių paslaugų teikimą pagal Sutartį. Taigi, esant susiklosčiusiai situacijai, kuomet ieškovė 2023 m. vasario 10 d. vienašališkai išrašė Analizės etapo paslaugų priėmimo–perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, o atsakovė jų nepasirašė, atsakovei 2023 m. balandžio 3 d. informavus ieškovę apie Sutarties vykdymo sustabdymą, laikytina, kad: pirma, Analizės etapo darbai nebuvo priimti Sutarties nustatyta tvarka; antra, atsakovė išreiškė aiškią valią sustabdyti tolesnį paslaugų pagal Sutartį teikimą. 

61.       Ieškovė, neatsižvelgdama į atsakovės reikalavimą dėl darbų sustabdymo, taip pat į tai, kad atsakovė nebuvo priėmusi Analizės etapo darbų, toliau vykdė Sutartį – pateikė atsakovei 2023 m. gegužės 9 d. Projektavimo etapo paslaugų priėmimo–perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą. CK 6.718 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, taip pat jog paslaugas paslaugų teikėjas privalo teikti pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kliento interesų prioriteto principo, yra pažymėjęs, kad paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-446-695/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovės veiksmai pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip nesąžiningi, atlikti prieš atsakovės, kaip užsakovės, valią ir interesus, išimtinai savo rizika. Tai, kad, ieškovės teigimu, Sutartį ieškovė privalėjo vykdyti dėl Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų griežtai laikytis nustatytų terminų darbams atlikti, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog ieškovė veikė prieš atsakovės (paslaugos gavėjos) valią ir interesus. Kadangi vėlesnis Projektavimo etapas negalėjo būti vykdomas, atitinkamai ieškovės reikalavimas priteisti skolą už atliktus Projektavimo etapo darbus negali būti tenkinamas.

62.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 62 ir 63 punktuose išsamiai išdėstė ir įvertino atsakovės pasitelkto specialisto S. R. pateiktas išvadas dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų: teismas iš Ekspertinio vertinimo ataskaitos turinio konstatavo, kad dalis Techninės specifikacijos elementų iš viso nėra aptarti Detalios analizės dokumente; Detalios analizės dokumentas negali būti priimtas, nes turi nepadengtų Techninės specifikacijos reikalavimų ir netenkina reikalavimų kokybiškai atliktos analizės rezultatams; Detalios analizės dokumento parengimo darbo sąnaudos yra neadekvačios nustatytai etapo paslaugų kainai; Detalios analizės dokumentas turi neatitikimų reikalavimų inžinerijos metodikoms ir gerosioms praktikoms. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Analizės etapo rezultatas – Detalios analizės dokumentas turi esminių trūkumų, todėl negali būti priimtas. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė teisėtai bei pagrįstai nepriėmė Analizės etapo rezultato ir nepasirašė pateikto perdavimo–priėmimo akto, todėl atsakovei nekyla pareiga sumokėti už pagrįstai ir teisėtai nepriimtas, nekokybiškas, poreikių iš esmės neatitinkančias Analizės ir Projektavimo etapo paslaugas.

63.       Ieškovė apeliaciniame skunde, įrodinėdama, kad tinkamai ir be trūkumų įvykdė Analizės ir Projektavimo etapo darbus, rėmėsi Specialisto išvada, kuri, kaip nurodyta šios nutarties 53–54 punktuose, neatskleidžia ginčo esmės ir nėra laikoma tinkamu įrodymu byloje. Kitų argumentų dėl suteiktų paslaugų kokybės ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasi civilinio proceso rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), neturi pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 63 punkte.

64.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). Tačiau šiuo atveju, išskyrus deklaratyvius ieškovės teiginius, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė faktiškai naudojasi Analizės ir Projektavimo etapo rezultatais (CPK 178 straipsnis). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 67 punkte, ieškovė pirmosios instancijos teisme pati patvirtino, kad nėra galimybės naudotis atskirų etapų rezultatais neįvykdžius Sutarties visiškai. Tokias pačias aplinkybes ieškovė nurodė ir apeliacinio skundo 20 punkte. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Analizės ir Projektavimo etapo darbų rezultatai negali būti naudojami pagal paskirtį, kadangi Detalios analizės dokumentas turi esminių trūkumų. Taigi, byloje nenustatyta, kad atsakovė faktiškai naudojasi ieškovės suteiktomis paslaugomis ir jų rezultatais.

65.       Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovei nekilo pareiga sumokėti ieškovei pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti ieškovės reikalavimų dėl skolos priteisimo ir iš to kylančius išvestinius reikalavimus.

66.       Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jos atžvilgiu joks ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, taip pat atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, jog ieškovės prašomų priteisti procesinių palūkanų dydis yra nepagrįstas, nevertinami, nes jie neturi teisinės reikšmės procesinei bylos baigčiai apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

67.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino Sutarties nuostatas ir taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias vienašališką Sutarties nutraukimą ir atliktų darbų faktinį priėmimą, ištyrė ir įvertino visas byloje nagrinėjamiems klausimams reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

68.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

69.       Kadangi ieškovės apeliacinis skundas buvo atmestas, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad atsakovė už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė, ir Darbų ataskaitos lentelę, kurioje nurodoma, kad atsakovei buvo suteiktos tokio pobūdžio teisinės paslaugos: atsiliepimo į apeliacinį skundą ir jo projekto rengimas, derinimas, redagavimas, pateikimas teismui, bylos medžiagos, sprendimo, apeliacinio skundo teisinė analizė, atsiliepimo argumentų formulavimas.

70.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 164 punktas).

71.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovei suteiktų teisinių paslaugų pobūdį bei į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad visos Darbų ataskaitos lentelėje nurodytos teisinės paslaugos laikytinos sudėtine atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo teisinės paslaugos dalimi.

72.       Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamoje byloje atsakovė atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė 2024 m. rugsėjo 27 d., todėl taikytinas 2 161 Eur už 2024 m. I ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis.

73.       Nagrinėjamu atveju prašomos priteisti 2 904 Eur bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija maksimalų Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą rekomenduojamą dydį (1,3 x 2 161 Eur = 2 809,3 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nebuvo išskirtinai sudėtingas tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės taikymo požiūriu. Taigi, nėra pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsakovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, mažina iki 2 809,3 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „InnoForce“ (juridinio asmens kodas 302676496) atsakovei biudžetinei įstaigai Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (juridinio asmens kodas 188601279) 2 809,3 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devynis eurus ir trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Marius Bajoras

                                                                                        Danguolė Martinavičienė

                                                                                Irmantas Šulcas