Baudžiamoji byla Nr. 1-1568-900/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36522-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.1.9.10.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamasis L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,
yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė
L. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – draugei, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos, Z. F., o būtent: 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 2255 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia pervertė nukentėjusiąją Z. F. ant lovos, nukentėjusiajai gulint sugriebė ranka už skarelės, užrištos jai ant kaklo, ir smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajai Z. F. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:
Kaltinamojo (įtariamojo) L. M. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 88-89, 96), kuriuose nurodyta, kad su Z. F. kartu gyvena 6 metus, veda bendrą ūkį. Su jais gyvena Z. F. 17 metų sūnus S. L.. 2019 m. rugpjūčio 25 d. kaltinamasis buvo namuose (duomenys neskelbtini). Z. F. apie 17 val. išėjo į darbą R. K. ūkyje melžti karvių. Pas kaltinamąjį į svečius atėjo V. T., atsinešė butelį degtinės. Namuose kaltinamasis turėjo tris litrus alaus, vyno ir abu gėrė. Z. F. grįžo apie 20 val. ir toliau gėrė trise. Kaltinamasis buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir neprisimena visų įvykio aplinkybių. Pamena, kad susiginčijo su Z. F., tyčia pervertė ją ant lovos. Sutinka, kad tyčia sugriebė jai už skarelės, užrištos ant kaklo, ir ją smaugė, tik neprisimena, kaip tai darė, ir nieko negali papasakoti. Po to atvyko policijos pareigūnai ir kaltinamąjį sulaikė. Įvykio metu V. T. jau buvo išėjęs į namus, S. L. buvo kieme. Gailisi.
Nukentėjusiosios Z. F. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 37-38, 41), kuriuose teigiama, kad su L. M. gyvena apie 6 metus, veda bendrą ūkį. Su jais gyvena nukentėjusiosios sūnus S. L., jam yra 17 metų. 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 17 val. nukentėjusioji išėjo į darbą melžti karvių. Į namus grįžo po 20 val. Namuose rado kaltinamąjį, begeriantį su kaimynu. Nukentėjusioji prisėdo ir gėrė trise. Nukentėjusioji ir kaltinamasis pradėjo ginčytis, todėl kaimynas išėjo, jos sūnus S. L. irgi išėjo į kiemą. Apie 2255 val. kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiosios, tyčia pervertė ją ant lovos, tačiau fizinio skausmo nesukėlė. Tada griebė nukentėjusiajai už ant kaklo užrištos skarelės ir smaugė. Nukentėjusiajai skaudėjo kaklą. Ji ėmė rėkti, kaltinamasis paleido ją. Sūnus S. L. išgirdo rėkiant mamą, atbėgo iš kiemo ir nukentėjusiosios prašymu iškvietė policiją. Nukentėjusioji nesužalota, pretenzijų kaltinamajam neturi, jie susitaikė. Kaltinamąjį apibūdina kaip gerą, padedantį dirbti namuose.
Liudytojo S. P. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 65-66), kuriame sakoma, kad jis 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 2253 val. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) gali būti smurtas prieš moterį. Nuvykęs minėtu adresu, liudytojas S. P. bute rado neblaivią moterį ir vyrą. Kitame kambaryje buvo nepilnametis. Moteris prisistatė Z. F. ir paaiškino, kad apie 2230 val. namuose išgertuvių metu tarp jos ir draugo, su kuriuo gyvena neįregistravusi santuokos, L. M. kilo konfliktas. L. M. parvertė nukentėjusiąją ant grindų, sugriebė rankomis už skaros ir smaugė. Moters teigimu, šitokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant moters kaklo ar kitų vietų išorinių smurto žymių nesimatė. Z. F. elgėsi natūraliai, neverkė, nebuvo išsigandusi. Pasiteiravus vyro, kas nutiko, šis negalėjo nieko paaiškinti. Vyras buvo agresyvus. Į kambarį atėjęs nepilnametis S. L. nurodė, kad matė, kaip L. M. smaugė jo mamą su skara.
Policijos BIRT ataskaitų žiūryklės išrašu, iš kurio matyti (b. l. 14), kad S. L. 2019 m. gegužės 25 d. 2250 val. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad jo tėtis rankomis muša mamą.
Šiaulių apskrities VPK PR vyriausiojo patrulio S. P. 2019 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 19-22), kuriame aprašyti pareigūnų veiksmai, atvykus į įvykio vietą. Nurodyta, kad akivaizdžių smurto žymių ant Z. F. nesimatė, jai nustatytas vidutinis – 1,74 promilių – girtumo laipsnis. L. M. nustatytas vidutinis – 2,42 promilių – girtumo laipsnis.
Apžiūros 2019 m. rugpjūčio 26 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios bute adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. l. 8-13).
Kitų objektų apžiūros 2019 m. rugpjūčio 26 d. protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašo, daryto į įvykio vietą atvykusio pareigūno, apžiūra (b. l. 23-24).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvada Nr. G 1158/2019(04), kurioje nurodyta, kad Z. F. kūne objektyvių sužalojimo žymių nėra (b. l. 30).
Asmens blaivumo (alkotesterio) rodmenimis, iš kurių matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. 044 val. L. M. nustatytas vidutinis - 2,42 promilių – girtumo laipsnis (b. l. 69).
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.
Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 metų (BK 140 str. 2 d.).
Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 126).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra solidaus amžiaus (61 m.), nedirba, bet turi oficialaus darbo stažo, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 117-119). 2007-2019 m. 13 kartų baustas administracine tvarka už šiukščius ir švelnesnius kelių eismo taisyklių, smulkius viešosios tvarkos pažeidimus, daugiausia susijusius su girto pasirodymu viešoje vietoje. Vieną kartą už smulkų viešosios tvarkos pažeidimą surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, kas pagal tuometinę teismų praktiką baustumo neužtraukė (b. l. 110-112). Teistas 5 kartus, įskaitant už 1999 m. padarytą sunkų kūno sužalojimą, teistumai išnykę, todėl juridiškai laikomas neteistu. Be to, 1 kartą ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 102-107). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir, jį padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, smurtinių veiksmų skaičių ir dislokaciją, padarinius, teismas mano, kad laisvės atėmimo bausmė, tiek ir areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų pernelyg griežta bausmė. Kaltinamajam skiriama švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai. Viešųjų darbų bausmės trukmė ir valandų skaičius per mėnesį parenkami artimi sankcijos vidurkiui (BK 46 str. 2 d.).
Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis (įtariamasis) buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2019 m. rugpjūčio 25 d. 2315 val. iki 2019 m. rugpjūčio 26 d. 1512 val. (b. l. 75, 79). Remiantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, laikino sulaikymo laikas (1 para) santykiu 1:6 įskaičiuojamas į atliktos bausmės laiką, jį prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.
Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 722 str.).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 99-100) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a
L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę sumažinti trečdaliu iki 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmės, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktos viešųjų darbų bausmės laiką santykiu 1:6 įskaičiuoti laiką, kurį L. M. praleido būdamas laikinai sulaikytas - vieną parą, ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Skirti L. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) mėnesius skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
L. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta viešųjų darbų bausmė.
Išaiškinti L. M., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.
Teisėja Alma Berniūnaitė